Civilinė byla Nr. 2-1289-450/2020

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00221-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Plungės Jonis-S“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutarties, kuria patvirtintas restruktūrizavimo planas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo byloje.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi UAB „Šiaulių plentas“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskyrė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (toliau – administratorė), 2020 m. vasario 12 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuris buvo tikslinamas 2020 m. vasario 26 d., 2020 m. kovo 4 d., 2020 m. kovo 20 d., 2020 m. balandžio 17 d., 2020 m. balandžio 19 d., 2020 m. birželio 9 d. ir 2020 m. birželio 12 d. nutartimis.

2.       Restruktūrizuojamos UAB (toliau – RUAB) „Šiaulių plentas“ administratorės įgaliotas asmuo J. S. 2020 m. balandžio 9 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti restruktūrizavimo planą. Prašymą grindė tuo, kad 2020 m. birželio 12 d. vyko UAB „Šiaulių plentas“ kreditorių susirinkimas, kurio metu priimtas sprendimas patvirtinti RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo planą su Luminor Bank AS pastabomis. Už nutarimą balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro 68,86 proc. visų teismo nutartimis patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, t. y. daugiau nei Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ir ĮRĮ) nustatyta 2/3 kvalifikuota balsų dauguma tokiam sprendimui priimti. Restruktūrizavimo planui taip pat pritarė įmonės akcininkai, turintys 86,98 proc. visų įmonės akcijų, t. y. daugiau nei ĮRĮ nustatyta 2/3 kvalifikuota balsų dauguma tokiam sprendimui priimti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi RUAB „Šiaulių plentas“ administratorės įgalioto asmens prašymą tenkino – patvirtino RUAB „Šiaulių plentas“ nemokumo (restruktūrizavimo) administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ pateiktą restruktūrizavimo planą, nustatydamas ketverių metų restruktūrizavimo proceso trukmę.

5.       Teismas patikrino restruktūrizavimo plano projekto atitiktis ĮRĮ nuostatoms ir nustatė, kad 2020 m. birželio 12 d. įvykusiame kreditorių susirinkime restruktūrizavimo planui su Luminor Bank AS pastabomis pritarė kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 21 095 667,11 Eur, tai sudaro 68,86 procentų visų teismo nutartimis patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, tai atitinka ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalį.

6.       Teismas vertino, kad pateikto plano turinys iš esmės atitinka ĮRĮ 12 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytus restruktūrizavimo planui keliamus reikalavimus; restruktūrizavimo administratorė teigiamai vertina planą ir realų plano įgyvendinimo procesą; plano įgyvendinimo trukmė – 4 metai, tai atitinka ĮRĮ 12 straipsnio 6 dalies nuostatą.

7.       Remdamasis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis, Lietuvos respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 3 straipsnio 4 punktas) teismas nenustatė, kad atsakovės RUAB „Šiaulių plentas“ 2020 m. birželio 12 d. vykusiame kreditorių susirinkime priimti sprendimai būtų ginčijami teisme (JANĮ 55 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 1–2 dalys); taip pat nenustatė JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 1–6 punkte numatytų aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindą netvirtinti restruktūrizavimo plano.

8.       Teismas sprendė, kad pateiktas restruktūrizuojamos įmonės planas numato galimybę įvykdyti esamus įsipareigojimus ir grąžinti skolas kreditoriams, atkurti įmonės ilgalaikį mokumą, išvengti įmonės bankroto, išsaugoti bendrovės veiklą ir sudaryti prielaidas ateityje plėtoti bendrovės veiklą, mokėti mokesčius, atgauti tiekėjų pasitikėjimą, uždirbti pelną iš ūkinės komercinės veiklos, todėl patvirtino RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo planą.

                                          III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Apeliantė UAB „Plungės Jonis-S“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį, netvirtinti RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo plano ir nutraukti restruktūrizavimo bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.        Restruktūrizavimo plane turi būti numatyti detalūs veiksmai, kaip įmonė įveiks  finansinius sunkumus ir išvengs galimo bankroto. Iš RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo plano akivaizdu, kad įmonė nesugebės grąžinti visų skolų, todėl restruktūrizavimo proceso tikslai nebus įgyvendinti.

9.2.        Restruktūrizavimo plane yra daug logikos klaidų, buhalterinių neatitikimų, kas leidžia daryti išvadą, kad restruktūrizavimo procesas neturi prasmės, nes skolos nebus grąžintos. Pavyzdžiui, restruktūrizavimo plano 8 psl. prie restruktūrizavimo tikslų ir trukmės rašomi 4 metai ir iškart numatomas 1 metų termino pratęsimas, t. y. daroma prielaida, kad numatyto laikotarpio įmonės atstatymui nepakaks. Pagal pateikiamas veiklos prognozių prielaidas, visų finansinių reikalavimų įvykdymo laikotarpis 6–8 metai, kas akivaizdžiai įrodo, kad restruktūrizavimo proceso metu skolos nebus grąžintos.

9.3.        Kiti restruktūrizavimo plane pateikti duomenys (26 p. 8 lentelė „Įsipareigojimai“; 27 p. 9 lentelė „Planuojamas lėšų grąžinimas“) akivaizdžiai rodo, kad gali reikėti 2,5 daugiau laiko, siekiant grąžinti visus įsiskolinimus. Antros eilės kreditoriams tektų tik 15,8 proc. skolų grąžinimo, o tai reiškia, kad skolos sumokėjimo galimybė faktiškai neįmanoma.

9.4.        Balanse ir pelno nuostolių ataskaitoje yra daug neatitikimų, pavyzdžiui, 2019 m. gruodžio 31 d. nurodytas 1 717 222,00 Eur nuostolis pelno nuostolio ataskaitoje virsta tik 694 703,00 Eur nuostoliu; įmonės pelningumas (prieš restruktūrizavimo procesą) 2015 m. buvo 10,5 proc., 2016 m. 2,9 proc., 2017 m. (-)1,5 proc., 2018 m. (-)10,7 proc., 2019 m. (-) 6,4 proc., o restruktūrizacijos laikotarpiu planuojamas pelningumas nuo 7,7 iki 11 proc. Tokios prielaidos rodo, kad restruktūrizavimo planas neatitinka realybės ir yra neįgyvendinamas.

9.5.        RUAB „Šiaulių plentas“ pateiktas restruktūrizavimo planas neturėtų būti patvirtintas, kadangi JANĮ  111 straipsnio 3 dalyje išvardintos aplinkybės netvirtinti restruktūrizavimo plano, pagal 4 punktą – kai restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto, tai reiškia, kad restruktūrizavimo proceso esmė nebus įgyvendinta, o patvirtinus tokį planą įmonės mokumas nebus atkurtas.

10.       RUAB „Šiaulių plentas“ nemokumo administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1        Apeliantė nepateikė jokių argumentų, susijusių su skundžiamos nutarties neteisėtumu, nepagrįstumu ar pirmosios instancijos teismo padarytu kokių nors procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimu (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

10.2.        Apeliantės argumentai dėl restruktūrizavimo plano turinio prieštaravimo JANĮ nuostatoms nepagrįsti, nes restruktūrizavimo planas turėjo būti ir buvo parengtas pagal ĮRĮ nuostatas, kurios šiuo atveju ir turėtų būti taikomos. Įvertinus restruktūrizavimo planą pagal ĮRĮ nuostatas, turi būti atliekama įstatyme nustatytos apimties teisminė patikra.

10.3.        RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas 68,86 proc. kreditorių balsų dauguma; kreditoriams pritarus restruktūrizavimo planui su tam tikromis pastabomis, sutikus su jame nurodytomis sąlygomis, pripažinus jį ekonomiškai pagrįstu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos ekonominį vertinimą atlikti pakartotinai. Restruktūrizavimo planą analizavo ir vertino iš esmės finansines paslaugas teikiantys asmenys – bankai. Pastarieji neabejotinai laikytini ekonomikos ir finansų srities specialistais, gebančiais kvalifikuotai įvertinti teikiamo plano projekto ekonominį pagrįstumą. Jiems balsavus už plano patvirtinimą, darytina išvada, kad jo ekonominiu pagrįstumu abejoti nėra pagrindo.

10.4.        Nei ĮRĮ nuostatos, nei jų išaiškinimai teismų praktikoje, neįpareigoja restruktūrizuojamą įmonę grąžinti absoliučiai visus įsiskolinimus restruktūrizavimo proceso metu. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad ĮRĮ nenustatyta, kad visos įmonės skolos privalo būti padengtos būtent per restruktūrizavimo proceso laikotarpį, priešingai, šiame įstatyme reglamentuojama, jog sėkmingam restruktūrizavimo procesui būtinos kreditorių suteiktos lengvatos, kurios nebūtinai turi būti apribotos restruktūrizavimo proceso laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015).

10.5.        Restruktūrizavimo plano 8 lape numatyta galimybė pratęsti plano įgyvendinimo terminą nelaikytina logine ir / ar buhalterine klaida, bei neprieštarauja įstatymo nuostatoms. Atsakovui neturint pareigos padengti 100 proc. patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dydžio restruktūrizavimo proceso metu, numatytas per 6–8 metus skolų padengimas neleidžia daryti išvados nei apie plano neteisėtumą, nei apie jo nepagrįstumą.

10.6.        Apeliantė savo argumentus dėl restruktūrizavimo plano netvirtinimo grindžia neaktualiais duomenimis, analizuodama plano projektą, kuris nebuvo patvirtintas. Kreditorių susirinkime bei skundžiama nutartimi patvirtinto restruktūrizavimo plano 26 lape nėra 8 lentelės, o 27 lape nėra 9 lentelės; planuojami finansiniai mokėjimai kreditoriams pateikti plano 25 lape 10 lentelėje.

10.7.        Apeliantės argumentai dėl 1 717 222 Eur nuostolių pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyto nuostolio nurodymo teikiamame balanse tik 694 703 Eur sumai neturi jokios teisinės reikšmės. Viena vertus, apeliantė nepateikia jokių konkrečių argumentų, ką minėtų rezultatų skirtumas gali reikšti. Kita vertus, toks skirtumas paaiškinamas kompleksiškai įsigilinus į finansinių ataskaitų duomenis, iš kurių matyti, kad minėtų nuostolių (pelno)  rodiklių nesutapimą lemia perkainojimo rezervo pokyčiai.

10.8.        Pelningumo rodikliai yra prognozuojami atsižvelgiant į bendrą plane numatytų finansinių duomenų analizę. Šių rodiklių reikšmei turi įtakos daugybė faktorių, kurie buvo išanalizuoti plano rengimo metu, o pati analizė pateikta restruktūrizavimo plane.

10.9.        Apelianto prašymas nutraukti restruktūrizavimo bylą nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl negali būti svarstomas ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu (CPK 312 straipsnis).

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir taikytino teisinio reglamentavimo

11.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

12.       Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde bei atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl RUAB „Šiaulių plentas“ nemokumo (restruktūrizavimo) administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ pateikto restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

13.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis. Į šias išimtis inter alia (be kita ko) patenka JANĮ nuostatos, reguliuojančios: reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 3–4 punktai).

14.       Nagrinėjamu atveju, nors bendrovės restruktūrizavimo procedūra inicijuota vadovaujantis ĮRĮ nuostatomis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkimas ir restruktūrizavimo plano tvirtinimo procedūra vyko po JANĮ įsigaliojimo, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju turi būti kompleksiškai taikomas ĮRĮ ir JANĮ numatytas teisinis reguliavimas (ĮRĮ taikomas tiek, kiek tai nurodo JANĮ 155 straipsnio 3–4 punktai). 

Dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo

15.       Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). JANĮ 2 straipsnio 10 punkte numatyta, kad tai visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Teismas restruktūrizavimo administratoriaus arba įmonės valdymo organo prašymu turi teisę vieną kartą ne ilgiau kaip vienam mėnesiui pratęsti ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą. Restruktūrizavimo tikslui pasiekti restruktūrizavimo procesas turi vykti operatyviai ir sklandžiai, laikantis ĮRĮ nustatytų terminų. Restruktūrizavimo proceso, kaip įmonės veiklos pertvarkymo bei jos įsipareigojimų kreditoriams modifikavimo, prigimtis lemia tam tikro pačios įmonės dalyvių ir kreditorių susitarimo būtinybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-916/2015).

16.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-969/2018 yra pažymėjęs, kad nuo bylos iškėlimo iki restruktūrizavimo plano pateikimo teismui tvirtinti kreditoriams suteikiama teisė nuspręsti dėl (ne)pritarimo restruktūrizavimo planui. Restruktūrizavimo procesas yra kolektyvinis procesas, o ĮRĮ nenustatyta, kad restruktūrizavimo planui turi pritarti visi restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai, t. y. kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Kvalifikuotos kreditorių balsų daugumos reikalavimas užtikrina, kad restruktūrizavimo planas turėtų didžiausią reikalavimų dalį turinčių kreditorių palaikymą ir kad kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro mažumą, negalėtų užkirsti kelio restruktūrizavimui, taip pat leidžia spręsti, jog kvalifikuota kreditorių dauguma įmonės verslo planą restruktūrizavimo laikotarpiui vertina kaip realų, kreditorių daromas nuolaidas laiko proporcingomis, o restruktūrizavimo tikslus – įgyvendinamais. Tai reiškia, kad kreditorių, kurių reikalavimai viršija 1/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos, balsai gali nulemti, jog restruktūrizavimo planui nebus pritarta, o tokiu atveju restruktūrizavimo byla būtų nutraukiama ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies pagrindu.

17.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal JANĮ 155 straipsnio 3, 4 punktus, reikalavimai restruktūrizavimo plano turiniui, įgyvendinimo trukmei ir kreditorių balsavimui dėl restruktūrizavimo plano taikytinas iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio teisės akto – ĮRĮ numatytas reguliavimas. Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, turi patikrinti, ar restruktūrizavimo planas atitinka ĮRĮ tokio pobūdžio dokumentui keliamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas patikrino reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir trukmei, duomenis apie kreditorių balsavimo (pritarimo) rezultatus ir teisingai vertino, kad tiek restruktūrizavimo plano turinys, tiek ir kreditorių pritarimas plano projektui, atitiko Įmonių restruktūrizavimo įstatymo reikalavimus (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis, ĮRĮ 12 straipsnio 6 dalis, ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 1-7 punktai, 2 dalis).

18.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio 12 d. įvykusiame kreditorių susirinkime restruktūrizavimo planui su Luminor Bank AS pastabomis pritarė kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 21 095 667,11 Eur, tai sudaro daugiau nei 2/3 (68,86 proc.) visų teismo nutartimis patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos (2020 m. birželio 12 d. kreditorių susirinkimo protokolas). Kreditoriai pritarė atsakovės restruktūrizavimo planui su tam tikromis pastabomis, sutiko su jame nurodytomis sąlygomis, laikė jį ekonomiškai pagrįstu, nepaisant to pirmosios instancijos teismas turi pareigą ekonominį vertinimą atlikti pakartotinai, kadangi remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, teismo vaidmuo restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo procese neapsiriboja vien formaliu restruktūrizavimo plano, jo pateikimo teismui tvarkos atitikties įstatymo nuostatoms patikrinimu: teisminė mokumo atkūrimo procedūrų priežiūra, be kita ko, skirta restruktūrizavimo procedūrų racionaliam ir operatyviam naudojimui, kreditorių mažumos interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-823/2020). Spręsdamas restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, teismas turi ne tik išanalizuoti restruktūrizavimo plano atitiktį ĮRĮ 12 straipsnio reikalavimams, bet ir įvertinti numatomų restruktūrizavimo priemonių turinį, ar jos yra realios, proporcingos, galinčios užtikrinti restruktūrizavimo tikslų – išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto – pasiekimą. 

19.       Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės restruktūrizavimo paskirtį bei tikslus yra pažymėjęs, kad įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti, sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo ir šiam vykstant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2010).

20.       Pagal JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 1–6 punktų nuostatas teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) nebuvo įgyvendinti šio įstatymo 104–107 ir 110 straipsniuose nurodyti reikalavimai; 2) dėl restruktūrizavimo plano projekte nustatytų priemonių šio plano projektui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis būtų mažesnė nei bankroto atveju; 3) restruktūrizavimo plano projekte numatytos naujo finansavimo priemonės nėra būtinos restruktūrizavimo planui įgyvendinti ir nepagrįstai riboja restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių kreditorių interesus; 4) restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto; 5) restruktūrizavimo plano projektas neatitinka valstybės pagalbos teikimo reikalavimų.

21.       Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo tvirtinti RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo plano, kadangi yra sąlyga reglamentuojama JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punkte, t. y. restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto, nes jose daug buhalterinių neatitikimų, logikos klaidų, įmonė nesugebės grąžinti visų skolų, pelningumas neatitinka realybės, o pats planas yra neįgyvendinamas. 

22.       ĮRĮ tiesiogiai nenumato reikalavimo, kad restruktūrizuojama įmonė restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu turi atsiskaityti su visais savo kreditoriais. Restruktūrizavimo proceso metu turi būti padengtos skolos kreditoriams, kas negali būti suprantama kaip visų įmonės įsipareigojimų, kurie gali būti ilgalaikiai, įvykdymas. Tai siekiamybė, tačiau ne būtinybė. ĮRĮ nuostatos leidžia daryti išvadą, kad ir pasibaigus restruktūrizavimo laikotarpiui, su dalimi kreditorių įmonė gali būti neatsiskaičiusi. Pavyzdžiui, restruktūrizavimo planas gali būti keičiamas (ĮRĮ 14 straipsnio 11 dalis); kreditorių, kuriems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsipareigojimų vykdymo terminai nebuvo suėję, reikalavimai tenkinami ne anksčiau kaip suėjus šiam terminui. Be to ir pagal restruktūrizavimo proceso tikslo sampratą, šio proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenimis, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Taigi tiek ĮRĮ, tiek teismų praktikoje restruktūrizavimo proceso tikslas iš esmės suprantamas, kaip restruktūrizuojamos įmonės nuostolių ir įsiskolinimų sumažinimas restruktūrizavimo proceso eigoje, tačiau nebūtinai visiškas atsiskaitymas su visais kreditoriais restruktūrizavimo laikotarpiu. ĮRĮ nenumato reikalavimo nei atsiskaityti su visais kreditoriais, nei su visais, kurių reikalavimai restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu buvo pradelsti.

23.       Tokį aiškinimą atitinka ir kasacinės instancijos teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015 išaiškino, kad ĮRĮ nenustatyta, jog visos įmonės skolos privalo būti padengtos būtent per restruktūrizavimo proceso laikotarpį, priešingai, šiame įstatyme reglamentuojama, jog sėkmingam restruktūrizavimo procesui būtinos kreditorių suteiktos lengvatos, kurios nebūtinai turi būti apribotos restruktūrizavimo proceso laikotarpiu. Jeigu bendrovės kreditoriai sutinka savo reikalavimų įvykdymą išdėstyti terminui, ilgesniam nei pats restruktūrizavimo proceso laikotarpis, tai yra jų gera valia restruktūrizuojamai įmonei suteikta lengvata, kuria siekiama stabilizuoti verslo partnerio veiklą, atkurti jo mokumą ir atgauti visą skolą. 

24.       Pažymėtina ir tai, kad ir JANĮ 112 straipsnis taip pat numato galimus restruktūrizavimo plano pakeitimus. JANĮ įstatyme taip pat reglamentuojama, jog sėkmingam restruktūrizavimo procesui būtinos kreditorių suteiktos lengvatos, kurios nebūtinai turi būti apribotos restruktūrizavimo proceso laikotarpiu. Jeigu bendrovės kreditoriai sutinka savo reikalavimų įvykdymą išdėstyti terminui, ilgesniam nei pats restruktūrizavimo proceso laikotarpis, tai yra jų gera valia restruktūrizuojamai įmonei suteikta lengvata, kuria siekiama stabilizuoti verslo partnerio veiklą, atkurti jo mokumą ir atgauti visą skolą. Tokią išvadą, be kita ko, suponuoja JANĮ 104 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios, kad restruktūrizavimo plane turi būti nurodyta kreditorių reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai, taip pat turi būti numatoma kreditorių pagalba finansiniams sunkumams įveikti (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 10 punktas).

25.       Kadangi kreditorių materialinis teisinis suinteresuotumas atgauti skolą yra didžiausias, jų pritarimas restruktūrizavimo planui reiškia, jog jie numato įmonės sėkmingo restruktūrizavimo ir savo finansinių reikalavimų patenkinimo galimybę ir sutinka, kad dalies jų reikalavimai (ar jų dalis) bus tenkinami vėliau, restruktūrizavimo proceso eigoje ar ir jam pasibaigus. Jeigu kreditorių dauguma restruktūrizavimo planui pritaria, daugumos kreditorių valia tokiu atveju privaloma mažumai, abejojančiai restruktūrizavimo plano realaus vykdymo galimybėmis. Pagaliau prioritetas teikiamas siekiui išsaugoti įmonę, sudaryti galimybę jai vykdyti veiklą ir taip atgauti skolas, bet ne greičiau inicijuoti skolininko bankroto procesą.

26.       Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išreikšta pozicija ir atmeta apelianto argumentus dėl galimybės bendrovei grąžinti visas skolas per bendrovės visų skolų grąžinimo per restruktūrizavimo proceso laikotarpį. 

27.       Kaip minėta nutarties 20 punkte, JANĮ 111 straipsnio 3 dalyje 1–6 punktuose yra išvardintos aplinkybės, kurioms esant teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano. Viena iš tokių aplinkybių – restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pateiktas tvirtinti restruktūrizuojamos įmonės planas numato galimybę įvykdyti esamus įsipareigojimus ir grąžinti skolas kreditoriams; atkurti įmonės ilgalaikį mokumą; išvengti įmonės bankroto; išsaugoti bendrovės veiklą ir sudaryti prielaidas ateityje plėtoti bendrovės veiklą, mokėti mokesčius; atgauti tiekėjų pasitikėjimą, uždirbti pelną iš ūkinės komercinės veiklos; sprendė, kad RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo planas atitinka ĮRĮ reikalavimus, todėl jį patvirtino. 

28.       Apeliaciniame skunde kvestionuodama teismo išvadą, kad restruktūrizavimo planas negali būti patvirtintas, esant JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytai aplinkybei, apeliantė iš esmės nepateikia jokio motyvuoto nesutikimo, tiesiog deklaratyviai teigia, jog tokia teismo pozicija nepagrįsta ir neteisėta. Teigdama, jog restruktūrizavimo plane daug logikos klaidų, buhalterinių neatitikimų; restruktūrizavimo planas visiškai neatitinka realybės ir yra neįgyvendinamas, apeliantė minimų neatitikimų ir klaidų nedetalizuoja, neginčija plane pateikiamų skaičiavimų dėl pelningumo, todėl šiuos atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko deklaratyviais ir nepagrįstais. Apelianto argumentai dėl balanso ir pelno nuostolių ataskaitoje nurodyto 2019 m. gruodžio 31 d. nuostolio 1 717 222 Eur neatitikimo balanse nurodyto 694 703 Eur nuostolio, viena vertus, neturi jokios reikšmės restruktūrizavimo plano tvirtinimui (niekaip neįtakos numatytų priemonių finansiniams sunkumams įveikti), kadangi tokie duomenys pateikti už praėjusį laikotarpį, kita vertus, apeliantė tokio rodiklio neatitikimo ir / ar, jos vertinimu, klaidingumo, nepagrindžia jokiais duomenimis bei nenurodo aplinkybių savo argumentams pagrįsti. Nurodytina, kad atsakovė atsiliepime į skundą paaiškino apelianto nurodomą skirtumą tarp nuostolių dydžio pelno (nuostolių) ataskaitoje bei balanse ir nurodė, jog tokį nuostolių dydžio nesutapimą lėmė perkainojimo rezervo pokyčiai. Kadangi apeliantė savo argumentams pagrįsti nepateikė aiškesnių aplinkybių bei nepateikė jokių duomenų dėl finansinių ataskaitų parengimo klaidingumo, apeliacinės instancijos teismas atmeta jos argumentus kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Priešingai nei teigia apeliantė, restruktūrizavimo plane numatytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti restruktūrizuojamos įmonės veiklos tęstinumą, padidinus pelningumą kreditorinių reikalavimų dengimą, todėl apeliantės argumentai, kad šios priemonės galimai nebus įgyvendintos yra per ankstyvos ir nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Toks nemotyvuotas nesutikimas su bylos medžiaga pagrįsta teismo išvada neteikia pagrindo apeliacinės instancijos teismui plačiau pasisakyti dėl nurodytų skundo argumentų.

29.       Viena vertus, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015). 

30.       Kita vertus, kaip teisingai savo atsiliepime pažymėjo atsakovė, apeliantė be kita ko savo argumentus dėl atsakovės restruktūrizavimo plano grindžia neaktualiais duomenimis – analizuodama plano projektą, kuris nebuvo patvirtintas. Kreditorių susirinkime bei skundžiama nutartimi patvirtinto restruktūrizavimo plano 26 lape nėra 8 lentelės, o 27 lape nėra 9 lentelės; atsakovės planuojami mokėjimai kreditoriams pateikti plano 25 lape 10 lentelėje. 

31.       Tuo tarpu, teismo sprendimas negali būti paremtas deklaratyviomis prielaidomis ar vienos iš šalių jokiais patikimais įrodymais nepagrįstais teiginiais dėl buhalterinių neatitikimų, logikos klaidų, pelningumo, plano nerealumo ir neįgyvendinimo, restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (CPK 178 straipsnis). 

32.       Dėl nurodytos priežasties apeliantės argumentai, kad RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo planas negali būti tvirtinamas dėl neatitikties JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punkto reikalavimams, pripažįstama nepagrįsti.

33.       Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantu, kad be pagrindo restruktūrizavimo plane yra numatytas restruktūrizavimo termino pratęsimas 1 metų laikotarpiui, kadangi ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalies nuostata, jog restruktūrizavimas negali tęstis ilgiau kaip 4 metus, yra viena iš restruktūrizavimo proceso racionalumo principo įgyvendinimo bei kreditorių interesų apsaugos garantijų, sukuriančių teisėtus lūkesčius, kad per tokį laikotarpį bus atkurtas įmonės mokumas, sudarantis sąlygas padengti įmonės įsiskolinimus, todėl restruktūrizavimo laikotarpis restruktūrizavimo plane turėtų atitikti šias įstatymo nuostatas ir neturėtų būti iš anksto preziumuojamas jo pratęsimas. Restruktūrizavimo proceso trukmę ne ilgiau kaip vieniems metams gali pratęsti teismas, esant kreditorių valiai, išreikštai susirinkimo nutarime, o pagal JANĮ 105 straipsnio nuostatas – tai gali padaryti nemokumo administratorius kreditorių susirinkimo sprendimu arba juridinio asmens vadovas ne vėliau kaip likus pusei metų iki plano įgyvendinimo pabaigos pateikęs motyvuotą prašymą teismui dėl restruktūrizavimo įgyvendinimo trukmės pratęsimo. Tačiau ši aplinkybė nereiškia plano neteisėtumo ar jo nepagrįstumo. 

34.       Kaip teisingai nurodė RUAB „Šiaulių plentas“ administratorė atsiliepime į skundą, reikalavimas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ne tik, kad nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimas šiuo atveju neatitiktų įmonės restruktūrizavimui keliamų tikslų, restruktūrizuojamos įmonės daugumos kreditorių interesų ir teisėtų jų lūkesčių siekti atkurti įmonės mokumą bei stabilumą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl RUAB „Šiaulių plentas“ kreditoriams turi būti suteikta galimybė, šiuo metu nesant jokių nepagrįstų ir neteisėtų veiksmų, įgyvendinti jų teisę išreikštą kreditorių susirinkime – vykdyti juridinio asmens restruktūrizavimo procesą.

Dėl procesinės bylos baigties 

35.       Apibendrinęs išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias JANĮ bei ĮRĮ nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Asta Radzevičienė