Civilinė byla Nr. 3K-3-276/2012 (S)  

                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00781-2011-9 Procesinio sprendimo kategorijos : 124.2.2, 124.2.7, 124.6

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 8 d.

Vilnius             

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Baranausko ir Gražinos Davidonienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymus atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo; kiti suinteresuoti asmenys – P. S., D. K., St. M.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

2005 m. gegužės 10 d. pareiškėjas P. S. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) nuosavybės teisės atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. iki nacionalizavimo nuosavybės teise valdė Rūželio ežerą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą prašymui ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 10 d. sprendimu prašymą patenkino: nuosavybės teisės atkūrimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., miręs (duomenys neskelbtini), iki nacionalizavimo nuosavybės teise valdė Rūželio ežerą, esantį (duomenys neskelbtini); atnaujino P. S. praleistą terminą prašymui ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį A. S., mirusio (duomenys neskelbtini) 1944 m. gruodžio 30 d., nekilnojamąjį turtą – Rūželio ežerą, esantį (duomenys neskelbtini), atkūrimui pateikti (civilinė byla Nr. 2-3988-59/2005).

2011 m. sausio 3 d. pareiškėjas R. P. teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3988-59/2005 ir, išnagrinėjus bylą pakartotinai, priimti naują sprendimą – pareiškėjo P. S. pareiškimą atmesti; Alytaus apskrities viršininko 2006 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. S-33-22595 grąžinti natūra P. S. Rūželio ežerą panaikinti, taip pat panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie tai, kad Rūželio ežeras yra P. S. nuosavybė; taikyti restituciją ir Rūželio ežerą iš P. S. nuosavybės grąžinti Lietuvos Respublikos nuosavybėn. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais. Pagrindas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių motyvuojamas tuo, kad, teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3988-59/2005, nebuvo žinoma (taigi ir nebuvo vertinta) aplinkybė, jog pagal 1923 m. (duomenys neskelbtini) kaimo planą Rūželio ežeras nurodomas valstybiniu, t. y. po pareiškėjo P. S. nurodomos datos (1908 m.), kada pareiškėjo tėvas neva įsigijo ežerą, Rūželio ežeras dar buvo valstybės nuosavybė (1923 m.). Teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3988-59/2005 buvo nuspręsta dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų (jis – R. P. nuomojo Rūželio ežerą (3,5 ha), prižiūrėjo, įžuvino ir siekė, kad jis jam būtų parduotas). Naujai paaiškėjusios aplinkybės tapo žinomos 2010 m. gruodžio 24 d., kai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyrius 2010 m. gruodžio 24 d., atsakydamas į užklausimą, pranešė, jog Alytaus apskrities viršininko 2006 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. S-33-22595 grąžinti natūra P. S. Rūželio ežerą yra priimtas Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3988-59/2005 pagrindu. Įstatyme nustatyti terminai prašymui atnaujinti procesą pateikti nepraleisti.

2011 m. kovo 3 d. suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos taip pat pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje 2-3988-59/2005 ir, išnagrinėjus bylą pakartotinai, panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – civilinę bylą nutraukti. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2011 m. vasario 1 d. raštu Nr. R4-139 „Dėl ežero „Rūželis“ atsiųstų Žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde esančio Alytaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo suskaldymo viensėdžiais 1923 m. plano, patvirtinto 1924 m. rugsėjo 22 d. (F. 1250, ap. 4, b. 1/362), ištraukų bei Marijampolės apygardos žemės tvarkytojo archyviniame fonde, Alytaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo žemės nusausinimo byloje esančio A. S. 1933 m. spalio 17 d. prašymo Marijampolės apygardos žemės tvarkytojui (F. 1568, ap. 1, b. 337) kopijos matyti, kad Rūželio ežeras buvo ne privati, o valstybės nuosavybė. Šių dokumentų kopijas suinteresuotas asmuo teigia gavęs 2011 m. vasario 14 d. Pareiškime taip pat nurodoma, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkerių metų terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti atnaujintinas, nes tik taip būtų įvykdytas teisingumas ir apgintas viešasis interesas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3988-59/2005. Atmesdamas R. P. prašymą, kaip pateiktą praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, teismas konstatavo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. P. apie jo nurodomas naujas aplinkybes sužinojo 2009 m. birželio 17 d., kai jo atstovas gavo duomenų iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo. Kartu teismas pažymėjo, jog pareiškėjo atstovas 2009 m. birželio 2 d. prašyme archyvui nurodė, kad duomenys reikalingi atnaujinti procesui Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. civilinėje byloje Nr. 2-3988-59/2005, taigi apie pirmiau nurodytą sprendimą pareiškėjui buvo žinoma. Prašymo atnaujinti terminą nebuvo pateikta. Teismas taip pat atmetė Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos prašymą, kaip pateiktą praleidus naikinamąjį penkerių metų terminą, nustatytą CPK 368 straipsnio 2 dalyje. Jeigu valstybės institucija (Alytaus apskrities viršininko administracija), civilinėje byloje Nr. 2-3988-59/2005 dalyvavusi suinteresuotu asmeniu, būtų tinkamai vykdžiusi pareigas ir gynusi viešąjį interesą, tai būtų galėjusi pareikalauti duomenų iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir gauti tuos duomenis, kuriuos dabar įvardija kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes. Teismo vertinimu, susiklosčiusi teisinė ir faktinė situacija nėra išskirtinė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą, 2011 m. spalio 20 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį paliko galioti nepakeistą.

III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 20 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą, kuriuo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3988-59/2005 ir perduoti bylą nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje komercinis bankas „Sekundės bankas“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-233/2004; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. M. ir D. M. prašymą atnaujinti praleistą proceso įstatymų nustatytą terminą, bylos Nr. 3K-3-515/2007), negynė viešojo intereso, nepagrįstai konstatavo, jog šioje byloje susiklosčiusi situacija nelaikytina išskirtine. Kasatorius pažymi, kad teisės aktai nenumato valstybės institucijai teisės ar pareigos ieškoti archyvuose savininko nuosavybės teises įrodančių dokumentų. Viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti pagal teisės aktų nuostatas; platesnis, negu numatyta teisės aktuose, viešojo administravimo subjektų kompetencijos aiškinimas yra negalimas. Tik sužinojęs apie naujai paaiškėjusias aplinkybes (2011 m. vasario 14 d.) kasatorius kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo. Nors įstatyme (CPK 368 straipsnio 2 dalyje) įtvirtintas penkerių metų terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti yra praleistas, tačiau jis atnaujintinas. Proceso atnaujinimo instituto tikslas – užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis, taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. P. Ž. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-494/2008, kt.). Teisingas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo taikymas, sprendžiant piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus, yra viešasis interesas, kuris turi būti ginamas. Bylą nagrinėję teismai, atsisakydami atnaujinti procesą, pažeidė CPK 6 straipsnyje įtvirtintą teisės normą, taip pat vieną fundamentaliųjų teisės principų - „ex injuria ius non oritur“ („iš neteisės teisė neatsiranda“). Be to, kaip nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl argumentų, susijusių su termino atnaujinimu.

Prisidėjimu prie kasacinio skundo pareiškėjas R. P. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 20 d. nutartį, priimti naują procesinį sprendimą, kuriuo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3988-59/2005 ir perduoti bylą nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui. Prisidėjime prie kasacinio skundo pažymima apie sutikimą su kasaciniu skundu.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo P. S. prašo kasacinį skundą atmesti, o bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus palikti galioti nepakeistus; priteisti iš kasatoriaus jo naudai 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą). Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi šie argumentai:

1) tai, kad viešojo administravimo subjektas (Nacionalinė žemės tarnyba, anksčiau – apskrities viršininko administracija), vykdydamas administravimo funkcijas savo iniciatyva pats nerenka įrodymų, nėra susiję ir negali paneigti viešojo administravimo subjekto, kaip civilinėje byloje dalyvaujančio asmens, turimų teisių ir pareigų, nustatytų Civilinio proceso kodekse (byloje dalyvaujantys asmenys privalo būti aktyvūs, rinkti, teikti teismui įrodymus, pagrįsti savo teiginius ir atsikirtimus nagrinėjamu klausimu, taip pat prašyti teismo išreikalauti įrodymus tiek iš byloje dalyvaujančių, tiek iš kitų asmenų) (CPK 7, 178, 199 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos v. L. M. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-109/2012). Pagal 2005 m. galiojusio Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio „Apskrities viršininko įgaliojimai žemėtvarkos ir žemės ūkio klausimais“ 2 punkte, 13 straipsnio „Apskrities viršininko teisės“ 5 punkte įtvirtintas nuostatas, viena šio viešojo administravimo subjekto teisių buvo teisė gauti iš kitų valstybės valdymo ir apskrities savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų informaciją savo kompetencijos klausimais. 2005 m. nagrinėjant civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, viešojo administravimo subjektas (apskrities viršininko administracija) nurodė neprieštaraujantis juridinio fakto nustatymui; su tokiu faktu sutiko. Viešojo administravimo subjektas, dalyvaudamas civilinėje byloje, privalėjo aktyviais veiksmais ginti viešąjį interesą, todėl kasatoriaus argumentai, kuriais valstybės institucija siekia pateisinti savo neveikimą, yra nepagrįsti ir atmestini. Be to, kasatorius neneigia aplinkybės, jog jis apskritai negalėjo gauti dokumentų, kuriais remiasi, siekdamas atnaujinti procesą;

2) atsiliepime nurodoma, kad procesas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3988-59/2005 apskritai negali būti atnaujinamas remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes nurodomos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis. 2005 m. gruodžio 10 d. teismo sprendimu buvo nustatyta, kad A. S. Rūželio ežerą asmeninės nuosavybės teise valdė iki nacionalizacijos (iki 1940 m.); šio fakto nepaneigia nei 1923, nei 1933 metų dokumentai (kurie nors ir yra vėlesni, negu 1908 m. – pareiškime nurodyta ežero įsigijimo data), kuriais remiasi Nacionalinė žemės tarnyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-303/2007). Kita vertus, kaip nurodoma atsiliepime, bet kokiu atveju šios aplinkybės kasatoriui galėjo ir turėjo būti žinomos anksčiau, t. y. bylos nagrinėjimo metu. Lietuvos centrinis valstybės archyvas reikalingą informaciją būtų suteikęs, jeigu tik viešojo administravimo subjektas, 2005 m. būdamas byloje dalyvaujantis asmuo, būtų tinkamai rinkęs įrodymus arba prašęs teismo kreiptis ar išreikalauti įrodymus iš nurodytos institucijos;

3) atsiliepime nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog nurodomos aplinkybės Nacionalinei žemės tarnybai (anksčiau – apskrities viršininko administracijai) turėjo būti žinomos dar 2005 m., akivaizdu, jog įstatyme (CPK 368 straipsnio 1 dalyje) nustatytas trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti yra praleistas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009). Terminas yra praleistas ne dėl objektyvių priežasčių, bet dėl priežasčių, kurias nulėmė paties viešojo administravimo subjekto nerūpestingumas, pasyvus dalyvavimas byloje;

4) tose bylose, kuriose priimtos kasaciniame skunde nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys (2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje komercinis bankas „Sekundės bankas“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-233/2004; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. M. ir D. M. prašymą atnaujinti praleistą proceso įstatymų nustatytą terminą, bylos Nr. 3K-3-515/2007) nuo kurių neva nukrypo bylą nagrinėję teismai, priimdami skundžiamas nutartis, susiklosčiusios aplinkybės (ratio decidendi) skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl proceso atnaujinimo tikslų ir paskirties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-303/2007), pabrėžiant tai, jog Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą bei teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Pagal teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis (penkerių metų) procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuriuo ribojama proceso atnaujinimo galimybė (taip pat žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); kt.);

5) apibendrinant pirmiau nurodytus argumentus, atsiliepime pažymima, kad kasacinis skundas yra nepagrįstas, o bylą nagrinėjusių teismų priimti procesiniai sprendimai paliktini galioti nepakeisti. Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimų patenkinimas, kai valstybės institucija, neva gindama viešąjį interesą ir jį tik deklaruodama, pati piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, neatsakingai ir neatidžiai atstovauja tiek savo, kaip viešojo administravimo subjekto, tiek ir visos visuomenės bei piliečių interesams, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui. 

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

                                                        IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal teisiniame reguliavime įtvirtintą nuostatą kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinį skundą šioje byloje pateikė suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad nors prašymas atnaujinti procesą ir buvo paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą penkerių metų terminą, tačiau šis terminas turėjo būti atnaujintas.

Dėl CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto penkerių metų termino atnaujinimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų, proceso atnaujinimo sąlygų yra suformuota ir aiški. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje  J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2007 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009; kt.). Teismo praktikoje nurodoma, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/020); taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje  J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009; kt.).

Šią bylą nagrinėję teismai inter alia konstatavo, kad suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymas atnaujinti procesą buvo paduotas praleidus įstatyme nustatytą penkerių metų terminą (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo teisėjų kolegija su tokia žemesniųjų instancijų teismų padaryta išvada sutinka. Nurodyto CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino (naikinamojo) paskirtis ir yra užtikrinti susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamosios bylos ir bylų, kuriomis inter alia remiasi kasatorius, ratio decidendi skiriasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje komercinis bankas „Sekundės bankas“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-233/2004; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. M. ir D. M. prašymą atnaujinti praleistą proceso įstatymų nustatytą terminą, bylos Nr. 3K-3-515/2007).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės institucija, dalyvaudama byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (kurioje ir prašoma atnaujinti procesą), neveikė kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, nesiėmė būtiniausių aktyvių veiksmų, siekiant padėti, kad 2005 m. nagrinėtoje byloje būtų nustatyta objektyvioji tiesa. Tokios kategorijos, kaip nagrinėtoji, bylose valstybės institucija tam ir traukiama byloje dalyvaujančiu asmeniu, kad būtų maksimaliai užtikrinta viešojo intereso apsauga (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos v. L. M. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-109/2012; kt.). Bet koks nerūpestingumas, delsimas, neatsakingumas negali būti pateisinamas ir sudaryti pagrindą procesui atnaujinti, kai įstatyme nustatytas naikinamasis terminas tokiems prašymams paduoti yra praleistas. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad prašymas atnaujinti procesą buvo paduotas nedelsiant, kai tik buvo sužinota apie neva naujai paaiškėjusias aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog svarbu ne tai, kada apie tam tikras aplinkybes buvo sužinota, bet kada apie jas objektyviai galėjo būti sužinota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje  J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009; kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės.  Kasacinis skundas atmestinas, o bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai paliktini galioti nepakeisti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme

Kadangi kasacinis skundas atmetamas, tai iš kasatoriaus (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) suinteresuoto asmens P. S. naudai priteistinos pastarojo turėtos advokato atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą (CPK 93, 98 straipsniai). Nustatant priteistino užmokesčio už suteiktą teisinę pagalbą dydį, atsižvelgiama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus (Rekomendacijų 2, 8.14 punktai). Teisėjų kolegija sprendžia, jog iš kasatoriaus P. S. naudai priteistinas 600 Lt išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas.

Iš kasatoriaus taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme (69,30 Lt; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. birželio 8  d. pažyma) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio
1 dalimi,

nutaria:

              Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 20 d. nutartį palikti galioti nepakeistas.

              Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 600 (šešis šimtus) Lt advokato atstovavimo išlaidų kasacinės instancijos teisme.

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos  (juridinio asmens kodas 188704927) 69,30 Lt (šešiasdešimt devynis litus, 30 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.