Civilinė byla Nr. e2A-800-1120/2021
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00316-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.5.2.; 3.4.3.11.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žardupiai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-461-460/2021, pradėtoje pagal nurodytos ieškovės patikslintą ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Pamario namas“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pamario namas“ administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Valeksa“ dėl nemokumo administratorės sprendimo pripažinti įvykusias varžytynes negaliojančiomis panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti BUAB „Pamario namas“ bankroto administratorės UAB „Valeksa“ įgalioto asmens V. R. 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimus „Dėl elektroninių varžytinių Nr. 195698 paskelbimo atšauktomis“ ir „Dėl elektroninių varžytinių Nr. 195697 paskelbimo atšauktomis“ negaliojančiais nuo jų priėmimo dienos (ab initio); 2) priteisti iš ieškovės UAB „Žardupiai“ atsakovei BUAB „Pamario namas“ 160 920 Eur su PVM (varžytynės Nr. 195698); 3) priteisti iš ieškovės UAB „Žardupiai“ atsakovei BUAB „Pamario namas“ 202 583 Eur su pridėtinės vertė mokesčiu (toliau – PVM) (varžytynės Nr. 195697); 4) ieškovei per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento atlikus apmokėjimą, t. y. kainą, už kurią buvo laimėtos varžytynės ir nemokumo administratorei išrašius sąskaitą laimėtai varžytynėse nurodytai didžiausiai 160 920 Eur sumai su PVM, įpareigoti atsakovę išduoti ieškovei pardavimo iš varžytynių aktą (varžytynės Nr. 195698); 5) ieškovei per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento atlikus apmokėjimą, t. y. kainą, už kurią buvo laimėtos varžytynės ir nemokumo administratorei išrašius sąskaitą laimėtai varžytynėse nurodytai didžiausiai 202 583 Eur sumai su PVM, įpareigoti atsakovę išduoti ieškovei pardavimo iš varžytynių aktą (varžytynės Nr. 195697); 6) priteisti iš atsakovės UAB „Valeksa“ visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė UAB „Valeksa“ atstovaujama įgalioto asmens nemokumo administratoriaus V. R. paskelbė antrąsias BUAB „Pamario namas“ priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, 0,8149 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 10) varžytynes Nr. 195698.
3. Pradinė antrųjų varžytinių turto pardavimo kaina buvo 157 765 Eur. Pareiškime nurodyta, kad turtas yra PVM objektas. Tai, ieškovės manymu, patvirtina, kad pradinė turto pardavimo kaina yra/buvo 157 765 Eur su PVM. Pirmosios šio turto varžytinės neįvyko, kadangi niekas nepanoro jo įsigyti už pradinę 197 206 Eur kainą su PVM.
4. 2020 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė UAB „Valeksa“ atstovaujama įgalioto asmens nemokumo administratoriaus V. R. taip pat paskelbė antrąsias BUAB „Pamario namas“ priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, 0,9137 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 8) varžytynes Nr. 195697.
5. Pradinė antrųjų varžytinių turto pardavimo kaina buvo 176 892 Eur. Pareiškime nurodyta, kad turtas yra PVM objektas. Tai, ieškovės manymu, patvirtina, jog pradinė turto pardavimo kaina yra 176 892 Eur su PVM. Pirmosios šio turto varžytinės neįvyko, kadangi niekas nepanoro įsigyti šio iš varžytynių parduodamo turto už pasiūlytą pradinę 221 115 Eur kainą su PVM.
6. Ieškovės teigimu, 2020 m. rugsėjo 9 d. šias varžytynes laimėjo ji, pasiūliusi didžiausią kainą, t.y. varžytynėse Nr. 195698 – 160 920 Eur su PVM, o varžytynėse Nr. 195697 – 202 538 Eur su PVM. Likusias sumas, atskaičius dalyvio mokestį, ieškovė turėjo sumokėti iki gautame pranešime nurodytos datos, t.y. 2020 m. spalio 9 d.
7. Po varžytinių paskelbimo baigtomis ir laimėtojo nustatymo, ieškovė kreipėsi į nemokumo administratorę dėl sąskaitų išrašymo likusių sumų apmokėjimui ir turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo. 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo gautas nemokumo administratorės raštas, kuriame nurodyta, jog „tikrinant elektroninių varžytynių rezultatą, išaiškėjo, kad turto pardavimo kaina nurodyta be 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio, pradinė pardavimo kaina turėjo būti padidinta pridėtinės vertės mokesčio sumai. Nemokumo administratorius privalo skelbti naujas elektronines varžytynes, nurodant pradinę pardavimo kainą kartu su PVM“.
8. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. nemokumo administratorė UAB „Valeksa“ paskelbė naujas minėto turto pardavimo varžytynes, nurodydama, jog tai yra pirmosios varžytinės ir pradinė Žemės sklypo Nr. 10 pardavimo kaina yra 190 896 Eur, o Žemės sklypo Nr. 8 –214 039 Eur.
9. Ieškovės vertinimu, nemokumo administratorė nepardavusi turto pirmosiose varžytynėse už nustatytas pradines pardavimo kainas, jų (varžytinių) nepanaikinusi ir neatšaukusi), antrosiose varžytinėse, kaip tai numato imperatyvūs įstatymo reikalavimai, nurodžiusi pradinę kainą 20 procentų mažesne (t. y. 157 765 Eur (varžytynės Nr. 195698) ir 176 892 Eur (varžytynės Nr. 195697), ir turtą antrosiose varžytynėse pardavus už ieškovės pasiūlytą kainą (160 920 Eur (varžytynės Nr. 195698) ir 202 538 Eur (varžytynės Nr. 195697), be jokio įstatyminio pagrindo panaikino šias varžytines ir vėl iš naujo pardavinėja už didesnę kainą nei antrosiose varžytinėse buvusi pasiūlyta maksimali pinigų suma.
10. Ieškovė taip pat pažymi, kad 2020 m. lapkričio 11 d. buvo gautas Audito, apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (toliau ir - Tarnyba) atsakymas į paklausimą, kuriame nurodyta, jog varžytynių Nr. 195697 atveju atšaukimo priežastys nurodytos kitos aplinkybės dėl kurių varžytynės negalėjo ir negali būti vykdomos. Kaip varžytynių atšaukimą patvirtinantis dokumentas pridedama 2020 m. spalio 15 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (kaip varžytinių atšaukimo pagrindu nurodoma šioje byloje priimta nutartis, kuri ir buvo priimta jau teisme ginčijant patį atšaukimo teisėtumą). Šios aplinkybės, ieškovės manymu, įrodo, kad nemokumo administratorė pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus net Tarnybai ir šiuos duomenis pateikė ne iš karto atšaukusi varžytynes, bet jau po civilinės bylos pradėjimo teisme.
11. Tuo tarpu varžytynių Nr. 195698 atveju atšaukimo priežastys nurodytos - esminės klaidos skelbime. Kaip atšaukimo patvirtinimas pridedamas 2020 m. birželio26 d. protokolas Nr. 30 (kreditorių susirinkimo protokolas, kuriame buvo nurodytos pardavimo kainos).
12. Ieškovės vertinimu, atsakovės UAB „Valeksa“ įgalioto asmens priimti sprendimai atšaukti ieškovės laimėtas varžytines nurodytomis priežastimis, neginčijamai yra neteisėti ir turėtų būti panaikinti. Ieškovė pažymi, kad administratorė nebegalėjo atšaukti varžytynių, nes tokios galimybės atšaukimo momentu nenumatė teisės aktai. Be to, teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 1328 „Dėl turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir - Aprašas) 39 punktą turtas galėjo būti parduodamas, nes varžytynės jau buvo pasibaigusios.
13. Ieškovės nuomone, sprendžiant ginčą turi būti remiamasi CPK 703 straipsnio, reglamentuojančio antstolio teisę atšaukti varžytines, nuostatomis, bei jas detalizuojančia teismų praktika, kuria remiantis konstatuotina, kad nemokumo administratorė pasibaigus varžytinėms nebeturėjo galimybių jas atšaukti.
14. Atsakovė BUAB „Pamario namas“ pateikė atsiliepimą, jame nurodoma, kad ginčo žemės sklypų pardavimo iš varžytynių procesas negalėjo būti tęsiamas dėl padarytų klaidų nurodant pradines šio turto pardavimo kainas varžytynių skelbimuose. Paaiškėjus šioms aplinkybėms varžytynės privalėjo būti atšauktos, nes priešingu atveju būtų buvę pažeistos imperatyvios Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatos dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarkos (pradinė pardavimo kaina turi būti tokia, kokią nustatė kreditorių susirinkimas, JANĮ 86 straipsnio 4 dalis). Apie varžytynių atšaukimo priežastis nemokumo administratorė nedelsiant informavo ieškovę. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija dėl padarytos klaidos varžytynių skelbime yra visiškai skirtinga nuo ieškovės nurodytos situacijos, dėl kurios buvo pasisakyta ieškovės cituojamoje kasacinio teismo nutartyje, todėl ja remtis nėra pagrindo.
15. UAB „Valeksa“ pateikė atsiliepimą, jame nurodoma, kad BUAB „Pamario namas“ yra bankrutavusi įmonė, todėl jos turto pardavimas turi būti vykdomas pagal bankroto teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, o ne pagal antstolio atliekamą vykdymo procesą reglamentuojančias CPK nuostatas. Pažymėjo, kad turto pardavimo kainą ir tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Vykdydama varžytynes administratorė padarė klaidą ir į turto kainą neįtraukė PVM mokesčio, dėl to varžytynės turėjo būti atšauktos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
17. Teismas pirmiausiai pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo, kuris vykdomas pagal nemokumo (bankroto) teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Taip pat nurodė, kad bankrutavusios įmonės turto pardavimo varžytynėse tvarką reglamentuoja Aprašas, kurio nuostatomis remiantis pripažintina, kad BUAB „Pamario namas“ turtas varžytynėse turėjo būti pardavinėjamas už ne mažesnę kaip bankrutavusios įmonės 2020 m. birželio 26 d. kreditorių susirinkimo patvirtintą pradinę turto pardavimo kainą.
18. Teismas nustatė, kad varžytynių vykdymo metu paaiškėjo svarbios aplinkybės, dėl kurių nebegalėjo būti tęsiamas žemės sklypų pardavimas (administratorė pastebėjo, jog žemės sklypų varžytynės vykdomos pažeidžiant imperatyvias JANĮ nuostatas, kadangi turto pardavimo kaina buvo nustatyta mažesnė, negu buvo nustatęs atsakovės kreditorių susirinkimas 2020 m. birželio 26 d. nutarimu (nebuvo pridėtas PVM mokestis), todėl, teismo vertinimu, nemokumo (bankroto) administratorė privalėjo imtis aktyvių veiksmų varžytynėms atšaukti ir tai atliko teisėtai.
19. Teismas pažymėjo, kad Apraše yra numatyta galimybė atšaukti bankrutavusios įmonės turto varžytynes dėl paaiškėjusių svarbių priežasčių, dėl kurių varžytynės nebegali būti tęsiamos. Dėl to nesutiktina su ieškovės pozicija, kad administratorė privalėjo vadovautis CPK 703 straipsniu, kuriame, ieškovės teigimu, nebuvo nė vienos iš sąlygų, kurių pagrindu būtų galima atšaukti varžytynes. Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju nemokumo administratorė vadovavosi imperatyviomis JANĮ 86 straipsnio 4 dalies ir Aprašo 26 punkto nuostatomis, reglamentuojančiomis bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarką, o ne CPK 703 straipsniu, reglamentuojančiu antstolio atliekamą vykdymo procesą.
20. Bankrutavusios įmonės turto pardavimą reglamentuojančių teisės aktų normos, teismo vertinimu, leidžia varžytynes atšaukti ir tada, kai jos yra pasibaigusios, ir netgi tada, kai varžytynių laimėtojas sumoka visą kainą už įsigytą turtą. Dėl nurodytų priežasčių teismas nusprendė, kad administratorė ir / ar jos įgaliotas asmuo nustačiusi / nustatęs, kad yra pažeidžiamos kainos atžvilgiu anksčiau aptartos imperatyvios teisės normos, turėjo teisę bei pareigą žemės sklypų varžytynes atšaukti.
21. Teismo vertinimu, priešingai nei teigiama patikslintame ieškinyje, atšaukiant ginčo varžytynes buvo pateikta teisinga informacija apie jų atšaukimo priežastis (padarytą klaidą nurodant pradinę turto pardavimo kainą).
22. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija dėl padarytos klaidos varžytynių skelbime yra visiškai skirtinga nuo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2936-656/2019 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016, todėl priimdamas spendimą nesirėmė nurodytais teismų sprendimais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
23. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Žardupiai“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą ir: priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
24. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Teismas vertindamas varžytinių vykdymo ir atšaukimo tvarką nepagrįstai vadovavosi JANĮ ir Aprašo nuostatomis, nors nė vienas iš šių teisės aktų nedetalizuoja įvykusių varžytinių atšaukimo sąlygų ir tvarkos. Apeliantės vertinimu, šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi CPK 703 straipsnio nuostatomis.
24.2. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino tikrosios priežasties dėl varžytinių atšaukimo objektyvumo, Tarnybai pateiktos informacijos teisingumo.
24.3. Teismas neįvertino nemokumo administratorės atsakomybės, jos padarytų pažeidimų ir, pripažinęs ginčijamų aktų teisėtumą, sudaro administratorei galimybes piktnaudžiauti ir vilkinti bankroto procedūras.
24.4. Sprendime nepagrįstai nesiremta apeliantės ieškinyje nurodyta teismų praktika, kurioje pateikti išaiškinimai dėl galimybės atšaukti varžytines esant identiškoms situacijoms, t. y. dėl klaidingos kainos nurodymo; nepasisakyta dėl visų ieškinio argumentų (dėl pakartotinų varžytinių paskelbimo ir kainos nustatymo).
25. Atsiliepimuose į ieškovės apeliacinį skundą atsakovės BUAB „Pamario namas“ ir nemokumo administratorė UAB „Valeksa“ prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
26. Atsakovių atsiliepimai į apeliacinį skundą grindžiami iš esmės analogiškais šiais pagrindiniais argumentais:
26.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje kilusį ginčą sprendė remdamasis JANĮ bei Aprašo nuostatomis, o ne CPK normomis dėl varžytynių vykdymo, kadangi JANĮ 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankrutavusios įmonės turto pardavimui iš varžytynių mutatis mutandis taikomos CPK turto pardavimą iš varžytynių reguliuojančios nuostatos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.
26.2. Teismas turėjo pagrindą spręsti, kad ginčo varžytynės buvo atšauktos pagrįstai irteisėtai Aprašo 39 punkto pagrindu („paaiškėja kitos priežastys, dėl kurių varžytynės negalibūti vykdomos Apraše nustatyta tvarka“), nes paaiškėjus, kad varžytynių skelbimuose perklaidą buvo nurodyta klaidinga pradinė turto pardavimo kaina, tęsiant turto pardavimą išvaržytynių (sudarant varžytynių aktą) būtų pažeistos imperatyvios JANĮ 86 straipsnio 4 dalies ir Aprašo26 punkto nuostatos.
26.3. Byloje reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo nemokumo administratorei nebuvo pareikšti, šis klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo šiuo klausimu pasisakyti. UAB „Valeksa“ atsiliepime papildomai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju paskelbdama ir atšaukdama BUAB „Pamario namas“ žemės sklypų varžytynes nemokumo administratorė teises ir pareigas sukūrė ne sau, bet BUAB „Pamario namas“. Todėl visos teisės ir pareigos dėl BUAB „Pamario namas“ žemės sklypų varžytynių atšaukimo prieš trečiuosius asmenis kyla tik BUAB „Pamario namas“, bet ne jos atstovei UAB „Valeksa“. Nemokumo administratorei atsakomybė galėtų kilti tik prieš atstovaujamąją BUAB „Pamario namas“ ir jos kreditorius tik pavedimo teisinių santykių apimtyje, bet ne prieš trečiuosius asmenis.
26.4. Šiame ginče nėra pagrindo remtis apeliantės cituojamomis teismų nutartimis, nes teismų nagrinėtose byloje ir šioje byloje susiklosčiusios situacijos nėra analogiškos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
28. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi UAB „Pamario namas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Valeksa“. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi BUAB „Pamario namas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
29. BUAB „Pamario namas“ 2020 m. birželio 26 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Pamario namas“ turto, tarp jo ir Žemės sklypo Nr. 8 ir Žemės sklypo Nr. 10 pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Šiame kreditorių susirinkime buvo nuspręsta žemės sklypus pardavinėti viešosiose varžytynėse pradinę pardavimo kainą nustatant: Žemės sklypo Nr. 8 pirmosiose varžytynėse pradinė pardavimo kaina -221 115 Eur plius PVM, o antrosiose (jei nebus parduotas iš pirmųjų varžytynių) – 20 proc. mažesnė kaina, t. y. 176 892 Eur plius PVM. Žemės sklypo Nr. 10 pirmosiose varžytynėse pradinė pardavimo kaina- 197 206 Eur plius PVM, o antrosiose (jei nebus parduotas iš pirmųjų varžytynių) – 20 proc. mažesnė kaina, t. y. 157 765 Eur plius PVM.
30. Pirmosios žemės sklypų varžytynės vyko nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. Pirmosiose varžytynėse žemės sklypai nebuvo parduoti, nes neatsirado nei vieno pirkėjo.
31. Atsakovės UAB „Valeksa“ įgaliotas asmuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. paskelbė antrąsias BUAB „Pamario namas“ priklausančio nekilnojamojo turto – Žemės sklypo Nr. 10 varžytynes Nr. 195698. Pradinė antrųjų varžytinių turto pardavimo kaina buvo 157 765 Eur. Pareiškime nurodyta, kad turtas yra PVM objektas.
32. 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo paskelbtos ir antrosios BUAB „Pamario namas“ priklausančio nekilnojamojo turto – Žemės sklypo Nr. 8 varžytynės Nr. 195697. Pradinė antrųjų varžytinių turto pardavimo kaina buvo 176 892 Eur. Pareiškime nurodyta, kad turtas yra PVM objektas.
33. Antrąsias varžytynes 2020 m. rugsėjo 9 d. laimėjo ieškovė UAB „Žardupiai“, pasiūliusi didžiausią kainą, t.y. varžytynių Nr. 195698 atveju – 160 920 Eur su PVM, o varžytynių Nr. 195697 atveju – 202 538 Eur su PVM.
34. 2020 m. rugsėjo 15 d. ieškovė gavo nemokumo administratorės raštą, kuriame nurodyta, jog „tikrinant elektroninių varžytynių rezultatą, išaiškėjo, kad turto pardavimo kaina nurodyta be 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio, pradinė pardavimo kaina turėjo būti padidinta pridėtinės vertės mokesčio sumai. Nemokumo administratorė privalo skelbti naujas elektronines varžytynes, nurodant pradinę pardavimo kainą kartu su PVM“. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 21 d. gavo VĮ Registrų centro elektroninį laišką, kuriame nurodyta, jog laimėtos varžytynės paskelbtos atšauktomis.
35. Byloje kilo ginčas dėl bankroto administratorės sprendimo atšaukti bankrutavusios įmonės turto varžytynes teisėtumo. Apeliantė nesutinka su nemokumo administratorės įgalioto asmens sprendimu atšaukti įvykusias varžytynes, mano, kad tam nebuvo teisinio pagrindo.
36. Nagrinėjamu atveju pagal bylos faktines aplinkybes vertintina, ar nemokumo administratorė, kuri kartu buvo ir varžytynių vykdytoja, galėjo atšaukti varžytynes tuo pagrindu, kad paaiškėjo kitos priežastys, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos.
Dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarkos
37. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras šio įstatymo nuostatas.
38. Nors UAB „Pamario namas“ bankroto byla iškelta dar galiojant ĮBĮ, tačiau kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrovės turto pardavimo ir jo tvarkos buvo priimtas ir varžytinės vykdomos galiojant JANĮ, todėl šio įstatymo nuostatos taikomos sprendžiant kilusį ginčą.
39. Apeliantės teigimu, sprendžiant, ar nemokumo administratorė galėjo atšaukti varžytynes, turėjo būti vadovaujamasi CPK 703 straipsnio, reglamentuojančio antstolio teisę atšaukti varžytynes, nuostatomis. CPK 703 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis turi teisę atšaukti varžytynes, jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo šio kodekso 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos šiame kodekse nustatyta tvarka.
40. Su apeliantės teiginiu, kad nagrinėjamu atveju varžytynių atšaukimui turėtų būti taikomas CPK 703 straipsnis, sutiktina tik iš dalies, nes JANĮ 91 straipsnio 1 dalis aiškiai nustato, kad bankrutuojančių įmonių turto pardavimui iš varžytynių mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos CPK turto pardavimą iš varžytynių reguliuojančios nuostatos tiek, kiek JANĮ nenustato kitaip (JANĮ 91 straipsnio 1 dalis). Taigi, CPK normos turto pardavimo iš varžytynių bankroto procese procedūroms taikomos tiek, kiek, kiek jų nereglamentuoja specialios JANĮ normos, o tais atvejais, kai tokių normų nėra, CPK normos taikomos su atitinkamais pakeitimais, kiek tai atitinka bankroto proceso principus ir tikslus.
41. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 13 patvirtintas Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašas reglamentuoja turto, kuris vadovaujantis JANĮ ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymu parduodamas iš varžytynių, pardavimo iš varžytynių vykdymo tvarką. Aprašo 39 punktas suteikia teisę varžytinių vykdytojui atšaukti varžytynes, kai paaiškėja, kad parduodamas turtas negalėjo būti parduotas iš varžytynių, ar paaiškėja kitos priežastys, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos Apraše nustatyta tvarka.
42. Sutiktina, kad CPK 703 straipsnio 1 dalies ir Aprašo 39 punkto formuluotės yra panašios - abiem atvejais yra numatytas varžytynių atšaukimas, jei parduotas turtas, kuris negalėjo būti parduotas ar kai paaiškėja kitos priežastys, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos. Tačiau nesutiktina, kad antroji varžytynių atšaukimo sąlyga - kai paaiškėja kitos priežastys, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos turto iš varžytynių pardavimo bankroto procedūros metu, privalo būti aiškinama taip pat, kaip ji aiškinama CPK 703 straipsnio taikymo atveju.
43. Pažymėtina, kad CPK vykdymo proceso teisinis reglamentavimas riboja antstolio teisę atšaukti varžytynes ir neapima atvejų, kai turtas varžytynėse parduodamas per maža kaina, nes šiam atvejui CPK numato specialų suinteresuotų asmenų teisių gynimo būdą – reikalavimą pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu (CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir taikyti restituciją. Varžytynių aktas pripažįstamas negaliojančiu, jei pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina nesudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis) arba kai antrosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina nesudaro šešiasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 722 straipsnio 1 dalis). CPK 681 straipsnio 1 dalis numato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Tokia CPK įtvirtinta gynybos būdų tvarka ir visuma remiasi antstolio atliekamų funkcijų varžytynių procese pobūdžiu, skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, kad nemokumo administratorius varžytynėse, kurios vyksta bankroto procese, vykdo ne tik įstatymines funkcijas, kurias vykdo antstolis, bet ir tas funkcijas, kurias atlieka išieškotojas (atstovaudamas kreditorių interesus) bei skolininkas (įmonė, kurios atžvilgiu vykdomos bankroto procedūros), vertina, kad nėra pagrindo Apraše įtvirtintos nemokumo administratoriaus teisės atšaukti varžytynes pagrindus aiškinti taip siaurai, kaip įtvirtinta CPK ir kaip siekia apeliantė.
45. Papildomai pažymėtina, kad apeliantės argumentų pagrįstumo neįrodo ir jos nurodoma teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-2936-656/2019), nes tai atvejai, kai dėl kainos suklydo ne antstolis, taigi ji vienareikšmiškai nepagrindžia, kad ir antstolio suklydimo dėl kainos atveju CPK 703 straipsnio pagrinduvaržytynės negalėtų būti atšauktos.
46. Svarbus antstolio ir nemokumo administratoriaus funkcijų ir kompetencijos skirtumas varžytynių vykdymo aspektu yra tas, kad priešingai nei antstolis, kuris pats nustato parduodamo turto kainą arba skiria ekspertizę šiai kainai nustatyti, nemokumo administratorius neturi kompetencijos nuspręsti dėl varžytynėse parduodamo turto pradinės kainos.
47. Reikalavimai likviduojamos dėl bankroto įmonės turto realizavimui įtvirtinti JANĮ 85–92 straipsniuose. Nustatyta, jog turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto pardavimui, nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą; susirinkimas tvirtina pradinę turto pardavimo kainą (JANĮ 86 straipsnio 2–4 dalys). JANĮ 90–91 straipsnių nuostatomis reglamentuojamas įmonės nekilnojamojo turto pardavimas iš varžytinių, įskaitant kreditorių susirinkimo kompetenciją nustatyti pradinės turto pardavimo kainos mažinimo procentinį dydį tuo atveju, jeigu neįvyksta varžytinės (JANĮ 91 straipsnio 5 dalis). Taigi, iš galiojančio reguliavimo darytina išvada, kad parduodant turtą iš varžytynių bankroto procedūros metu, sprendimas dėl parduodamo turto kainos yra kreditorių susirinkimo prerogatyva, o administratorius atlieka tik kainos siūlytojo funkciją.
48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „Pamario namas“ 2020 m. birželio 26 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo nustatyta bankrutavusios įmonės turto (Žemės sklypas Nr. 8 ir Nr. 10) pradinė pardavimo tvarka – viešosiose varžytynėse ir kaina (Žemės sklypo Nr. 8 pirmosiose varžytynėse pradinę pardavimo kainą nustatant 221 115 Eur plius PVM, o antrosiose (jei nebus parduotas iš pirmųjų varžytynių) – 20 proc. mažesnę kainą, t. y. 176 892 Eur plius PVM. Žemės sklypo Nr. 10 pirmosiose varžytynėse pradinę pardavimo kainą nustatant 197 206 Eur plius PVM, o antrosiose (jei nebus parduotas iš pirmųjų varžytynių) – 20 proc. mažesnę kainą, t. y. 157 765 Eur plius PVM). Nuostatos, reglamentuojančios bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarką yra imperatyvios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2016), todėl BUAB „Pamario namas“ nemokumo administratorė, neįvykus pirmosioms bankrutavusios įmonės turto pardavimo varžytinėms, skelbdama antrąsias varžytines turėjo besąlygiškai vadovautis BUAB „Pamario namas“ 2020 m. birželio 26 d. vykusiame kreditorių susirinkime nustatyta turto pardavimo tvarka ir kaina, kuri turėjo būti 20 procentų mažesnė nei pirmųjų varžytynių, t. y. Žemės sklypo Nr. 8 - 176 892 Eur plius PVM, o Žemės sklypo Nr. 10 - 157 765 Eur plius PVM.
49. Šiuo atveju nustatyta, kad skelbiant bankrutavusios įmonės turto pardavimą iš antrųjų varžytynių, pradinė Žemės sklypo Nr. 8 kaina buvo nurodyta – 176 892 Eur, o Žemės sklypo Nr. 10 – 157 765 Eur. Tuo tarpu vadovaujantis kreditorių susirinkimo nutarimu turėjo būti nurodyta: pradinė Žemės sklypo Nr. 8 kaina – 176 892 Eur plius PVM, o Žemės sklypo Nr. 10 – 157 765 Eur plius PVM. Taigi, varžytynių skelbime nurodyta pradinė turto pardavimo kaina neatitiko kreditorių susirinkimo metu patvirtintos pradinės turto pardavimo antrosiose varžytinėse kainos.
50. Šiai aplinkybei (kad buvo nurodyta per maža pradinė turto pardavimo kaina) paaiškėjus jau įvykus varžytinėms ir nustačius, kad laimėtoju pripažintos UAB „Žardupiai“ pasiūlyta kaina neatitiko kreditorių susirinkimo patvirtintos pradinės antrosiose varžytinėse parduodamo turto kainos (UAB „Žardupiai“ kaina pasiūlyta už Žemės sklypą Nr. 8 buvo – 202 538 Eur su PVM, o už Žemės sklypą Nr. 10 - 160 920 Eur su PVM), UAB „Pamario namas“ nemokumo administratorė pranešė apie atšauktas varžytynes.
51. Byloje nėra ginčo, kad BUAB „Pamario namas“ turto pardavimo varžytynės buvo atšauktos dėl tos priežasties, kad BUAB „Pamario namas“ administratorė UAB „Valeksa“ varžytynėse buvo nurodžiusi mažesnę kainą, nei ją buvo patvirtinęs kreditorių susirinkimas. Teisėjų kolegijos požiūriu, nemokumo administratorės veiksmų teisėtumo vertinimas šioje byloje neturi lemiamos reikšmės sprendžiant, ar ginčo varžytynės gali būti atšauktos, ši aplinkybė turėtų reikšmės sprendžiant dėl nemokumo administratorės civilinės atsakomybės, tačiau šis klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Vertinant administratorės teisę atšaukti varžytynes, svarbią reikšmę turi ir aplinkybė, kad šiuo atveju ji atstovauja ne tik savo, kaip varžytynių organizatorės, bet ir kreditorių interesus – operatyviai gauti kuo didesnį savo reikalavimų patenkinimą. Todėl esant aiškiai nustatytai aplinkybei, kad varžytynių kaina buvo per maža, neatitiko kreditorių susirinkime patvirtintos kainos, spręstina, kad ši situacija pateko į Aprašo 39 punkto taikymo sritį, nustatančią atvejus, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos ir administratorė turėjo teisę atšaukti ginčo varžytynes. Priešingas aiškinimas, kurio siekia apeliantė, reikštų, kad esant nustatytoms aiškioms sąlygoms dėl CPK 722 straipsnio 1 dalies pažeidimo (per mažos varžytynių kainos), nesant sudarytam varžytynių aktui, bankroto administratorius ar pavieniai kreditoriai galėtų ginti bankrutavusios įmonės teises tik kreipdamiesi į teismą dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu CPK 602 straipsnyje numatyta tvarka. Toks apeliantės siūlomas kreditorių teisių gynimo modelis neproporcingai ribotų kreditorių teises, neatitiktų kasacinio teismo suformuluotų bankroto proceso tikslų ir principų – iš bankrutuojančios įmonės turto kuo operatyviau ir kiek įmanoma daugiau tenkinti kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2016, 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Taigi, kadangi kaina, už kurią parduodamas įmonės turtas, yra viena esminių jos kreditorių teisių gauti reikalavimų patenkinimą iš realizuoto įmonės turto efektyvaus įgyvendinimo sąlygų, todėl paaiškėjus aplinkybei, kad skelbiant varžytynes ji buvo nurodyta ne ta, kurią patvirtino kreditorių susirinkimas, yra pagrindas varžytynes atšaukti.
52. Šioje byloje nustatyta, kad nemokumo administratorė, skelbiant varžytines, nurodė parduodamo turto kainą 21 procentu mažesnę, nei buvo nustatyta kreditorių susirinkimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į pirmiau išdėstytą turto pardavimo iš varžytynių, vykdomo bankroto procese, teisinį reglamentavimą ir kreditorių tiesioginį suinteresuotumą turtą parduoti už ne mažesnę, nei jų susitarimo metu nustatytą, kainą, kuris šiuo atveju buvo pažeistas, konstatuotina, kad UAB „Pamario namas“ nemokumo administratorė atšaukdama bankrutavusios įmonės turto pardavimą, veikė Aprašo 39 punkto jai suteiktose ribose. Remiantis išdėstytais argumentais pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad šiuo atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti negaliojančiais nemokumo administratorės sprendimus dėl įvykusių elektroninių varžytinių atšaukimo.
53. Teisėjų kolegija netenkindama atskirojo skundo taip pat nurodo, kad skundo argumentai dėl teismo nevertintos nemokumo administratorės informacijos, pateiktos Tarnybai tikrumo, neturi teisinės reikšmės ginčo situacijos teisiniam vertinimui ir nesudaro pagrindo jos vertinti kitaip. Teisėjų kolegija pažymi, kad nemokumo administratorės pateikti duomenys įrodo, kad nemokumo administratorė UAB „Valeksa“ teisės aktų nustatyta tvarka nurodydama priežiūros institucijai varžytynių atšaukimo priežastis (Aprašo 39-41 punktas) nurodė, kad atšaukimo pagrindas „kitos aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali ar negalėjo būti vykdomos“, kas atitinka Aprašo 40 punkto reglamentavimą. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. sausio mėnesio raštas Nr. (6.10)D2 patvirtina, kad administratorė atšaukdama varžytines pateikė ir papildomą dokumentą, detalizuojantį atšaukimo priežastis, nurodant, kad varžytynės buvo atšauktos dėl klaidingai nurodytos varžytynių pradinės pardavimo kainos, kurioje nebuvo įskaičiuotas PVM. Remiantis išdėstytu nėra pagrindo teigti, kad atšaukiant varžytines buvo nesilaikyta Apraše nustatytos tvarkos ar pateikiama netiksli, klaidinga informacija, sąlygojusi poreikį atšaukti įvykusias varžytynes.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
54. Teisėjų kolegija taip pat nemano, kad yra pagrindas naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to, kad kaip teigiama apeliaciniame skunde, nebuvo įvertintas nemokumo administratorės civilinės atsakomybės klausimas.
55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2018 41 punktas).
56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
57. Šiuo atveju ieškovė neprašė taikyti nemokumo administratorės civilinės atsakomybės, šio instituto sąlygų egzistavimo neįrodinėjo, todėl teisėjų kolegija pritaria atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentams, kad nemokumo administratorės atsakomybės klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, dėl ko pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šio klausimo vertinti ir dėl jo pasisakyti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, netenkinamas ir apeliantės prašymas atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
59. BUAB „Pamario namas“ prašė priteisti iš apeliantės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu patirtas atstovavimo išlaidas, kurios sudaro 800 Eur, UAB „Valeksa“ pateikė prašymą atlyginti 480 Eur dydžio atstovavimo išlaidas. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad pateikti įrodymai, patvirtinantys išlaidų dydį, bei atsižvelgusi į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatytą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, sprendžia, kad prašymai yra pagrįsti, todėl BUAB „Pamario namas“ iš UAB „Žardupiai“ priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o UAB „Valeksa“ iš UAB „Žardupiai“ priteistina 480 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žardupiai“, juridinio asmens kodas 302675483, atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Pamario namas“, juridinio asmens kodas 142111556, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Valeksa“, juridinio asmens kodas 123703158, 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Agnė Tikniūtė
Vytautas Zelianka