(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo AS BLUOR BANK atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-781-653/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dognus“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“, AS BluOr Bank ir SIA AOC Invest dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dognus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais atsakovių UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“, AS BlueOrange Bank ir AOC Invest SIA sudarytus sandorius:

1.1.                      2021-05-10 sandorį, kuriuo UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 30 600 Eur AS BlueOrange Bank;

1.2.                      2021-05-11 sandorį, kuriuo UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 32 640 Eur AS BlueOrange Bank;

1.3.                      2021-05-12 sandorį, kuriuo UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 21 216 Eur AS BlueOrange Bank;

1.4.                      2021-05-14 sandorį, kuriuo UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 95 073,62 Eur AS BlueOrange Bank;

1.5.                      2021-05-17 sandorį, kuriuo UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 20 400 Eur AS BlueOrange Bank;

1.6.                      2021-05-17 sandorį, kuriuo UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 48 479 Eur AOC Invest SIA;

1.7.                      2021-05-18 sandorį, kuriuo UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 89 046 Eur AS BlueOrange Bank;

1.8.                      2021-05-19 sandorį, kuriuo UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 14 399,10 Eur AOC Invest SIA;

1.9.                      2021-05-20 sandorį, kuriuo UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 649,52 Eur AS BlueOrange Bank;

1.10.                      2021-05-26 sandorį, kuriuo UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 213 000 Eur AOC Invest SIA;

1.11.                      2021-05-26 sandorį, kuriuo UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 5 012 803,92 Eur AS BlueOrange Bank;

1.12.                      2021-05-27 sandorį, kuriuo UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 110 000 Eur AS BlueOrange Bank;

1.13.                      2021-05-28 sandorį, kuriuo UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 32 708,50 Eur AS BlueOrange Bank;

1.14.                      2021-05-28 sandorį, kuriuo UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 43 000 Eur AOC Invest SIA;

1.15.                      2021-06-01 sandorį, kuriuo UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 5 246,94 Eur AS BlueOrange Bank;

1.16.                      2021-06-02 sandorį, kuriuo UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 48 972,22 Eur AS BlueOrange Bank;

1.17.                      2021-06-03 sandorį, kuriuo UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 592 534,78 Eur AS BlueOrange Bank;

1.18.                      2021-06-21 sandorį, kuriuo UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervedė 9 505,16 Eur AOC Invest SIA;

1.19.                      Taikyti restituciją natūra, grąžinant atsakovei UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ pervestus 6 420 274,76 Eur.

2.       Atsakovė AS BluOr Bank pateikė prašymą patikrinti, ar ši civilinė byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, o konstatavus, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams – ieškovės UAB „Dognus“ ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu palikti nenagrinėtą.

3.       Nurodė, kad 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas „Briuselis I bis“) 25 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Reglamento „Briuselis I bis“ 25 straipsnio 1 dalies a punktas nustato, kad susitarimas dėl išimtinės jurisdikcijos gali būti sudaromas arba paliudijamas raštu. Ieškiniu ginčijami mokėjimai nėra savarankiški sandoriai. Ginčijami bankiniai mokėjimo pavedimai yra išvestiniai sandoriai, kurių sudarymo pagrindas yra kreditavimo sutartys (pagrindiniai sandoriai), sudarytos tarp tų pačių šalių. Sutarties KLJ-67/2017 Specialiųjų sąlygų 17.1 punktas numato sutartinę jurisdikciją Latvijos Respublikos teismams; Sutarties KLJ-50/2018 Specialiųjų sąlygų 17.1 punktas numato sutartinę jurisdikciją Latvijos Respublikos teismams. Sutartyse nustatyta sutartinė jurisdikcija taikytina ir ieškovės byloje reiškiamiems reikalavimams dėl sutarčių vykdymo eigoje atliktų mokėjimo pavedimų nuginčijimo. Reglamento „Briuselis I bis“ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skirtingų valstybių narių teismuose pradedamas procesas bylose tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, bet kuris teismas, į kurį kreiptasi vėliau, savo iniciatyva sustabdo bylos nagrinėjimą, kol bus nustatyta teismo, į kurį kreiptasi pirmiausia, jurisdikcija. Reglamento „Briuselis I bis“ 29 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu nustatoma teismo, į kurį buvo kreiptasi pirmiausia, jurisdikcija, bet kuris kitas teismas nei teismas, į kurį buvo kreiptasi pirmiausia, atsisako jurisdikcijos to teismo naudai. Šioje civilinėje byloje yra nustatyta, kad Latvijos Respublikos teismuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. C33466521. Ieškinys byloje Latvijos Respublikos teisme buvo pareikštas dar 2021 m. gruodžio 9 d., t. y. anksčiau, nei ieškinys teismui pareikštas šioje byloje. Ieškovė byloje Latvijos Respublikos teisme ir šioje civilinėje byloje sutampa, atsakovės taip pat dalyvauja byloje Latvijos Respublikos teisme. Toje byloje yra ginčijami sandoriai, pagal kuriuos atlikta dalis mokėjimų, ginčijamų šioje byloje. Reglamento „Briuselis I bis“ 31 straipsnio 3 dalis numato, kad tais atvejais, kai susitarime nurodytas teismas nustato savo jurisdikciją pagal susitarimą, bet kuris kitos valstybės narės teismas atsisako savo jurisdikcijos to teismo naudai.

4.       Atsakovė AS BluOr Bank taip pat prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-470-538/2023 pagal AS BluOr Bank ieškinį atsakovėms UAB „Dognus“ ir OOO „Nevskoje“ dėl 2022 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu bei pripažinti teismo išreikalautą 2022 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties Priedą Nr. 1 nevieša civilinės bylos medžiaga, neleidžiant su šiuo dokumentu susipažinti byloje dalyvaujantiems asmenims, daryti kopijas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 17 d. nutartimi prašymus atmetė, grąžino ieškovei 2022 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties Priedo Nr. 1 egzempliorių.

6.       Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 29 straipsnio 1 dalyje, 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2015/848 dėl nemokumo bylų (toliau – Nemokumo reglamentas) 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvų civilinės bylos, kurioje bankrutuojančiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismingumo reglamentavimą, taip pat į bankroto byloje vyraujantį viešąjį interesą, nusprendė, kad ši byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismui, kuriame atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ yra iškelta bankroto byla. Dėl to, teismo vertinimu, sprendžiant dėl bylos teismingumo, į atsakovo nurodytas aplinkybes apie šalių susitarimą dėl sutartinio teismingumo ir ginčų nagrinėjimo Latvijos Respublikos teismuose, neatsižvelgtina.

7.       Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ieškovė neginčija atsakovės nurodytų kreditavimo sutarčių sąlygų. Šios bylos ir Latvijos Respublikos teisme išnagrinėtos bylos dalykas, pagrindas ir šalys nėra tapatūs: šioje byloje ieškovė ginčija mokėjimus CK 6.66 straipsnio pagrindu, o Latvijos Respublikos teisme prašo pripažinti tam tikrus sandorius negaliojančiais, be to prašymus pateikusiai atsakovei AS BluOr Bank nėra pareikšti reikalavimai Latvijos Respublikos teisme išnagrinėtoje byloje.

8.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad šios bylos teismingumui Reglamento „Briuselis I bis“ 25 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 1 dalis 31 straipsnio 3 dalis netaikytina. Nenustatęs, kad byla yra teisminga Latvijos Respublikos teismui, atsakovės prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą teismas atmetė.

9.       Spręsdamas klausimą dėl bylos sustabdymo, teismas pažymėjo, kad šioje byloje ieškovė UAB „Dognus“, kuri šiuo metu įsiteisėjusia teismo nutartimi yra pripažinta BUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ kreditore, iš esmės reiškia ieškinį visų BUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių interesais ir prašo taikyti restituciją, grąžinant ginčo pinigines lėšas ne ieškovei, o atsakovei BUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“. Atsakovė BUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ su ieškiniu sutinka, nors ir nesinaudoja teise savo vardu reikšti ieškinį. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad OOO „Nevskoje“ ir UAB „Dognus“ sudaryto 2022 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo susitarimo pripažinimas negaliojančiu neturės tiesioginės prejudicinės reikšmės šio ginčo išnagrinėjimo rezultatui.

10.       Teismas, nutaręs ieškovės pateiktą 2022 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties Priedo Nr. 1 egzempliorių grąžinti ieškovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 180 straipsnis), prašymo pripažinti bylos medžiagos dalį nevieša netenkino.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11.       Atsakovė AS BluOr Bank pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės AS BluOr Bank prašymas dėl ieškinio teismingumo Lietuvos Respublikos teismams patikrinimo ir ieškinio palikimo nenagrinėtu bei klausimą išspręsti iš esmės – patikrinus ieškovės UAB „Dognus“ ieškinio teismingumą konstatuoti, kad civilinė byla pagal ieškovės UAB „Dognus“ ieškinį atsakovėms BUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“, AS BluOr Bank ir SIA AOC Invest dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana) nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Teismas netinkamai rėmėsi JANĮ ir Nemokumo reglamento normomis, nepagrįstai ignoruodamas Reglamento Briuselis I bis imperatyvų reglamentavimą. CPK 1 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios normos, negu tos, kurias numato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos. Todėl sprendžiant civilinės bylos su tarptautiniu elementu teismingumo Lietuvos Respublikos teismams klausimą, nacionalinio teisės akto – JANĮ – nuostatos nėra aktualios ir negali būti taikomos.

11.2.                      Ieškovės šioje byloje pareikštas actio Pauliana ieškinys nėra tiesiogiai kylantis iš atsakovės BUAB „Baltijos šalių industrijos perdirbimo centras“ nemokumo bylos ir nėra glaudžiai su šios atsakovės nemokumo byla susijęs, todėl ieškiniui taikytinas ne Nemokumo reglamentas, o būtent Reglamentas „Briuselis I bis“. Kasacinis teismas yra vienareikšmiškai konstatavęs, kad actio Pauliana ieškinys nelaikytinas nei kylančiu iš nemokumo bylos, nei glaudžiai su ja susijusiu, todėl actio Pauliana ieškiniui Nemokumo reglamentas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-684/2020).

11.3.                      Ieškovė ieškiniu siekia pripažinti negaliojančiais 13 atskirų sandorių, sudarytų tarp atsakovių BUAB „Baltijos šalių industrijos perdirbimo centras“ ir AS BluOr Bank laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. birželio 3 d., t. y. 13 (trylika) bankinių mokėjimo pavedimų. Ginčijami mokėjimai nėra savarankiški sandoriai. Ginčijami bankiniai mokėjimo pavedimai yra išvestiniai sandoriai, kurių sudarymo pagrindas yra kreditavimo sutartys (pagrindiniai sandoriai), sudarytos tarp tų pačių šalių (atsakovių). Bankinių mokėjimo pavedimų išvestinis pobūdis lemia inter alia (liet. be kita ko, be to) tai, jog ginčams dėl šių išvestinių sandorių taikytina tokia pati sutartinė šalių jurisdikcija, kokia taikytina ir pagrindinės kredito linijos sutartims. Sutarčių KLJ-67/2017 ir KLJ-50/2018 Specialiųjų sąlygų 17.1 punktas numato sutartinę jurisdikciją Latvijos Respublikos teismams pagal atsakovės AS BluOr Bank buveinės vietą, o 17.2 punktas numato, jog sutartis aiškinama pagal Latvijos Respublikos norminius aktus. Ieškovė turi taikyti ne Lietuvos, o Latvijos teisę, o ieškinys turi būti reiškiamas Latvijos Respublikos bendrosios jurisdikcijos teisme pagal atsakovės AS BluOr Bank buveinės vietą.

11.4.                      Latvijos Respublikos teismuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. C33466521. Ieškinys Latvijos byloje buvo pareikštas dar 2021 m. gruodžio 9 d. Ieškovė Latvijos byloje ir šioje civilinėje byloje sutampa, atsakovės taip pat dalyvauja Latvijos byloje. Latvijos Respublikos teisme nagrinėjamoje byloje yra ginčijami sandoriai, kurių pagrindu atlikta dalis mokėjimų, ginčijamų šioje byloje. Tai reiškia, jog Latvijos Respublikos teisme nagrinėjamoje byloje ir šioje byloje iš esmės sutampa proceso šalys, ieškinio faktinis pagrindas, ieškinio dalykas. Bylų nagrinėjimas dvejose skirtingose jurisdikcijose yra Reglamento „Briuselis I bis“ 29 straipsnio pažeidimas.

12.       Ieškovė UAB „Dognus“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės AS BluOr Bank atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties dalies, kuria netenkintas atsakovės BluOr Bank prašymas palikti nenagrinėtą ieškovės UAB „Dognus“ ieškinį, o tuo atveju, jei šis reikalavimas nebūtų patenkintas – atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      CPK 298 straipsnyje tiesiogiai numatyta galimybė skųsti tik tokias pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, o nutarčių, kuriomis atsisakoma palikti pareiškimą nenagrinėtą, apskundimo galimybė CPK tiesiogiai nenumatyta. Skundžiama nutartis nėra ir negali būti apeliacijos objektas.

12.2.                      Ieškovė ieškiniu ginčija atsakovės UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ atliktus bankinius pavedimus AS BluOr bank ir AOC Invest SIA, t. y. savarankiškus vienašalius sandorius, kuriems nėra taikoma jokia sutartinė jurisdikcija. BUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ nemokumą sukėlė ir ieškovės teises ir teisėtus interesus pažeidė ne kredito sutarčių sudarymas, įvykęs dar 2017 m., bet 2021 m. BUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ atlikti bankiniai pavedimai atsakovėms AS BluOr bank ir AOC Invest SIA, kurie atlikti ieškovės reikalavimui tapus vykdytinam. BUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ žymiai pablogino savo finansinę padėtį ir dėl sudarytų ginčijamų sandorių tapo nebepajėgi atsiskaityti su kreditore – ieškove. Atsakovei BUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ sudarius tokius sandorius nebuvo susitarta nei dėl sutartinio teismingumo, nei dėl taikytinos teisės. Toks ieškinys yra teismingas pagal bendrąsias jurisdikcijos taisykles –pagal atsakovės BUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ buveinę, remiantis CPK 33 straipsnio 1 dalimi.

12.3.                      Ieškinys yra teismingas teismui pagal JANĮ 29 straipsnio 1 dalį, numatantį, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Ieškinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams ir pagal Nemokumo reglamento 6 straipsnio 1 dalį.

12.4.                      Atskirajame skunde išsamiai cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-684/2020 ir šios bylos ratio decidendi skiriasi iš esmės.

13.       Atsakovė SIA AOC Invest pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl ieškinio palikimo nenagrinėto ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti, kad ieškovės UAB „Dognus“ actio Pauliana ieškinys atsakovėms BUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“, AS BluOr Bank ir SIA AOC Invest nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams ir ieškinį palikti nenagrinėtą, išaiškinant ieškovei UAB „Dognus“ teisę su ieškiniu kreiptis į Latvijos Respublikos teismus. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Teismas tikrindamas šios civilinės bylos teismingumą negalėjo remtis JANĮ ir Nemokumo reglamento nuostatomis. Lietuvos nacionaliniai teisės aktai negali būti taikomi sprendžiant dėl civilinės bylos su tarptautiniu elementu teismingumo. Nustatant šios bylos teismingumą turėjo būti taikomas Reglamentas Briuselis I bis. Reglamento Briuselis I bis 1 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, jog šis reglamentas netaikomas bankrotui, su nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimu susijusiems procesams ir panašioms byloms. Nemokumo reglamento 6 straipsnyje nustatyta, jog Nemokumo reglamentas nustato jurisdikciją nagrinėti visus tiesiogiai iš nemokumo bylos kylančius ir glaudžiai su ja susijusius ieškinius. Actio Pauliana ieškiniai nelaikomi susijusiais su bankrotu, todėl jų teismingumo nustatymui netaikomas Nemokumo reglamentas.

13.2.                      Pagrindiniai sandoriai, pagal kuriuos atlikti actio Pauliana ieškiniu ginčijami mokėjimo pavedimai, aiškiai nustato visų kylančių ginčų teismingumą Latvijos Respublikos teismams.

13.3.                      Ieškovės actio Pauliana ieškinio reikalavimas dėl 2021 m. gegužės 28 d. mokėjimo pripažinimo negaliojančiu visiškai sutampa su Latvijos Respublikos teisme nagrinėjamu reikalavimu, todėl, įvertinus, jog Latvijos Respublikos teisme byla iškelta anksčiau, taikytina Briuselis I bis reglamento 29 straipsnyje įtvirtinta lis pendens (laukiančios bylos) taisyklė, konstatuotina, jog reikalavimas dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu teismingas Latvijos Respublikos teismui ir ieškovės ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu, išaiškinant teisę kreiptis į Latvijos teismą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas atsakovės prašymas ieškinį palikti nenagrinėtą, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

16.       Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

17.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 straipsnis). Kito pobūdžio procesas apeliacine tvarka yra apeliacinis procesas pagal atskiruosius skundus, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje. Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 straipsnis). Šie procesai apeliacine tvarka skiriasi apeliacinio apskundimo objektu. Pirmuoju atveju pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Juo šalių ginčas byloje yra išspręstas iš esmės. Tai yra paprastoji apeliacija. Antruoju atveju pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai. Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-915/2017).

18.       Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 334 straipsnio 1 dalis grindžiama logika, jog pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartimis dažniausiai sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės. Tačiau, atsižvelgiant į šių nutarčių reikšmę ir įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, visgi yra nustatyta galimybė atitinkamas nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo. Ši galimybė arba expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).

19.       Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta tenkinti jos prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėto. Pažymėtina, kad CPK 298 straipsnyje nustatyta, jog dėl teismo nutarties palikti pareiškimą nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis skundas. Taigi, CPK tiesiogiai numatyta galimybė skųsti tik tokias pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, o nutarčių, kuriomis atsisakoma palikti pareiškimą nenagrinėtą, apskundimo galimybė CPK tiesiogiai nenumatyta. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutartis, kuria atmetamas prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą, neužkerta kelio tolimesnei proceso eigai, nes ieškinys yra nagrinėjamas ir procesas vyksta toliau.

20.       Pažymėtina, kad nors nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti kilusį ginčą, tačiau, remiantis naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį Nr. e2-96-467/2022, 2022 m. liepos 5 d. nutartį Nr. e2-707-450/2022, 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį Nr. e2-648-933/2022 ir kt.), tokiose bylose CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas nėra aiškinamas plečiamai, siekiant pagrįsti pradėto apeliacinio proceso teisėtumą.

21.       Įvertinus CPK reglamentavimą bei minėtą aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad CPK nenumato apeliantei teisės apskųsti nutarties dalies, kuria nebuvo tenkintas jos prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad minėta nutarties dalis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau tokia teismo klaida nesudaro pagrindo nutarties, negalinčios būti apeliacijos objektu, peržiūrai apeliacine tvarka. Jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Šiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22.       Ieškovė UAB „Dognus“, pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė priteisti jos patirtas advokato pagalbos išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų sprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1309-236/2019, 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-933/2022). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė tik tarpinį klausimą byloje, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas apeliaciniame procese, kuris šia nutartimi nutraukiamas, paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės AS BluOr Bank atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties nutraukti.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė