Civilinė byla Nr. 2S-204-527/2007
pirmosios instancijos teismo teisėja Rūta Rimkevičienė
procesinio sprendimo kategorija 122.4; 113.6.1.10;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. vasario 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Tamašausko ir Ramūno Mitkaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. V. ir A. V. atskirąjį skundą dėl 2006 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-16401-435/2006 pagal pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir
n u s t a t ė:
pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo sutarties patvirtinimo.
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 8 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr.2-16401-435/2006 nagrinėjimą ir nurodė, kad jeigu per 6 mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos nebus sudaryta nauja sutartis, prašymas dėl santuokos nutraukimo bus paliktas nenagrinėtu (CK 3.53 str. 4 d.). Teismas laikė, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai, kadangi pareiškėjai nori pasidalinti 2004 m. Generalinės prokuratūros nutarimu G. V. pagal BK 25 str. 3 d. ir 213 str. 2 d. iškeltoje baudžiamojoje byloje areštuotą santuokoje įgytą turtą (žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Jonavos rajone) tikslu užtikrinti galimą turto konfiskavimą,
Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai nurodė, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta, kadangi:
1) CK komentaro trečiojoje knygoje „Šeimos teisė", aiškinant 3.53 str. 1 dalies nuostatas, nurodyta, kad teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, privalo patikrinti, ar jos sąlygos teisėtos, t.y., ar jos neprieštarauja viešajai tvarkai (pvz., sutarties sąlygos prieštaraus viešajai tvarkai, jeigu sutuoktiniai mėgins įteisinti neteisėtai įgytą, nedeklaruotą turtą, sieks išvengti mokesčių ir pan.), ar nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesų ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių interesų. Jeigu tokios aplinkybės nustatomos, teismas sutarties negali tvirtinti. Tokiais atvejais jis turi nurodyti sutuoktiniams, kodėl viena ar kita sutarties sąlyga yra neteisėta, ir pasiūlyti ją pakeisti, o santuokos nutraukimo bylą sustabdyti. Taigi, Kauno miesto apylinkės teismo teisėja, nurodydama, kad sutartis prieštarauja viešajai tvarkai, privalėjo nurodyti, kuri iš sutarties sąlygų yra neteisėta. Aplinkybės, kad Generalinėje prokuratūroje iškelta baudžiamoji byla, kurioje G. V. įteiktas pranešimas apie įtarimą ir, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą baudžiamojoje byloje Generalinės prokuratūros nutarimu areštuotas G. V. vardu registruotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, šios bylos nagrinėjimui reikšmės neturi ir negali turėti, kadangi darant priešingą išvadą reikėtų konstatuoti, jog procesinių prievartos priemonių taikymas baudžiamojoje byloje riboja sutuoktinių apsisprendimo laisvę gyventi santuokoje ar ją nutraukti, ir tokiu būdu sutuoktiniai būtų verčiami prievarta gyventi santuokoje iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo, kas akivaizdžiai prieštarautų elementariai logikai.
Būtent teismui pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, prašydami padalinti santuokoje įgytą turtą, pareiškėjai nesutarė dėl tokio turto padalijimo varianto, kuriuo būtų bandoma išvengti galimo turto konfiskavimo. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkte nurodyta, kad po santuokos nutraukimo A. V. atitenka 1/2 dalis 0,0600 ha žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypo, esančio Jonavos r. sav., Baltonių k., Jonavos r. sav. SB „Inkaras-2", unikalus Nr(duomenys neskelbtini) , vertė 3000 Lt ir 1/2 dalis 49,72 m2 pastato - sodo pastato, esančio SB „Inkaras-2" 34 sklype, unikalus Nr. 4699-2010-1016, vertė 7000 Lt (sutarties 2.3 punktas). Lygiai toks pat nekilnojamasis turtas turėjo atitekti ir G. V. (sutarties 2.4 punktas). Be to, G. V. jų susitarimu papildomai turėjo atitekti automobilis „Mercedes Benz" (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės ir automobilis „RENAULT Espace" (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 10000 Lt vertės. Šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, jog po santuokos nutraukimo G. V. , kuriam pareikšti įtarimai nusikalstamų veikų padarymu nurodytoje baudžiamojoje byloje, atitektų netgi didesnė dalis santuokoje įgyto turto nei A. V. , kuri su nurodyta baudžiamąja byla neturi nieko bendro;
2) teismo nutartis nelogiška netgi tuo atveju, jei baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nuspręstų konfiskuoti G. V. priklausantį turtą. Tuomet, vykdant to turto konfiskavimą, tarp jų kaip sutuoktinių vis tiek būtų sprendžiamas klausimas dėl kiekvienam priklausančios santuokoje įgyto turto dalies nustatymo. CPK 667 str. reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi jokios reikšmės baudžiamojoje byloje priimto sprendimo vykdymui neturi aplinkybė, ar šiuo metu, ar po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo bus sprendžiamas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius 2003-01-13 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-140/2003 („Teismų praktika" Nr.20, psl. 23-27) nurodė, kad turto dalies nustatymo tvarka nepriklauso nuo skolininko santykio su kitu bendraturčiu, nesvarbu, ar tai būtų sutuoktinis, ar kitas fizinis asmuo. Nukreipti išieškojimą į bendraturčio bendrai su kitais asmenimis valdomą turtą galima tik tada, kai nustatoma jo dalis tame turte. Ta aplinkybė, kad G. V. baudžiamojoje byloje įteiktas pranešimas apie įtarimą ir siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą baudžiamojoje byloje Generalinės prokuratūros nutarimu areštuotas G. V. vardu registruotas pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, negali turėti įtakos pareiškėjų apsisprendimui nutraukti santuoką. Pareiškėjai jau daugiau kaip metus negyvena santuokinio gyvenimo ir netvarko bei neveda bendro ūkio, kadangi niekas jų tarpusavyje nebesieja ir jokios perspektyvos atkurti normalų šeimyninį gyvenimą, nėra;
3) vertinant pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjai neprivalo sudaryti jokios naujos sutarties, nes pareiškėjų pateikta neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš mūsų ir teisėtų interesų bei atitinka CK 3.51 str. 1 d. 2 p. ir 3.59 str. reikalavimus. Be to, apie civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą raštu yra informuota Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijai, kuriai kaip valstybės įgaliotai institucijai būtų perduotas iš G. V. konfiskuotas jo asmeninis turtas, jeigu taip nuspręstų baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas. Šiuo atveju Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, susipažinusi su pareiškėjų sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jokių pretenzijų dėl jos sąlygų ar turinio nepareiškė.
Vien formalus prašymo vertinimas patvirtina, kad teismas pažeidė tiek CPK, tiek ir CK nuostatas, neatsižvelgė į įstatyme įtvirtinus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, aiškinant įstatymus ir juos taikant, dėl ko nutartis negali būti laikoma nei teisėta, nei pagrįsta ir privalo būti panaikinta.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Aiškinant CK 3.53 str. 1 dalies nuostatas, pažymėtina, kad teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, privalo patikrinti, ar jos sąlygos teisėtos, t.y., ar jos neprieštarauja viešajai tvarkai (pvz., sutarties sąlygos prieštaraus viešajai tvarkai, jeigu sutuoktiniai mėgins įteisinti neteisėtai įgytą, nedeklaruotą turtą, sieks išvengti mokesčių ir pan.), ar nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesų ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių interesų. Jeigu tokios aplinkybės nustatomos, teismas sutarties negali tvirtinti. Tačiau tokiais atvejais jis turi nurodyti sutuoktiniams, kodėl viena ar kita sutarties sąlyga yra neteisėta, ir pasiūlyti ją pakeisti, o santuokos nutraukimo bylą sustabdyti. Kauno miesto apylinkės teismo teisėja, skundžiamoje nutartyje nurodydama, kad sutartis prieštarauja viešajai tvarkai, privalėjo nurodyti, kuri iš sutarties sąlygų yra neteisėta ir kaip tą prieštaravimą pašalinti. Dabar gi teismas nurodė tik tai, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai, kadangi sutuoktiniai nori pasidalinti santuokoje įgytą turtą, kuriam baudžiamojoje byloje uždėtas areštas, tačiau apie tai, kaip pareiškėjai turėtų šį prieštaravimą pašalinti, teismas nepasisakė.
CPK 666 str. numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat į turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybės, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas. Taigi akivaizdu, kad sutuoktiniai, esant iškeltai baudžiamajai bylai vienam iš jų ir esant areštuotam turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo negalėtų dalintis tokio turto, į kurį ateityje galėtų būti nukreipiamas nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimas.
Kaip matyti iš šioje byloje pateikto pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei 2006-07-31 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l.13), juose nurodyta tik tai, kad Lietuvos Generalinėje prokuratūroje G. V. pagal BK 25 str. 3 d. ir 213 str. 2 d. iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr.38-1-0005-04, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, 2004-11-10 buvo areštuota šalių bendra jungtinė nuosavybė – 0,0600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Jonavos rajone.
Kadangi pareiškėjai į bylą nepateikė nei 2004-11-10 Lietuvos Generalinės prokuratūros nutarimo, nei G. V. įteikto pranešimo apie įtarimą, nei kitų duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių įtarimų, jog areštuotas turtas yra įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas, todėl pripažintina, kad, pareiškėjams pageidaujant tokiu būdu pasidalinti areštuotą turtą, kai ½ jo dalis atitenka įtariamojo sutuoktinei, pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo iš pareiškėjų šiuos įrodymus pareikalauti, o tik po to spręsti dėl pateiktos sutarties prieštaravimo viešajai tvarkai.
Be to, pažymėtina, jog, vadovaujantis BPK 151 str., asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, turi teisę prokuroro nutarimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurio nutartis skundžiama aukštesniajam teismui. Be to, prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, o pratęstas šis terminas gali būti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius (išskyrus baudžiamąsias bylas dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, kai laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas). Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti, ar pareiškėjai šia tvarka yra pasinaudoję, o, padaręs išvadą, kad pateiktoji sutartis prieštarauja viešajam interesui, turėjo išaiškinti pareiškėjams, prokuroro nutarimo neskundusiems ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisę apskųsti prokuroro nutarimą.
Kadangi pirmosios instancijos teismas neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės, o pagal pateiktus įrodymus bylos sustabdymo klausimo išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra įmanomas, todėl kolegija apylinkės teismo nutartį panaikina ir perduoda klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Kolegija, vadovaudamasi CPK 335-339 str.,
n u t a r ė :
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir bylos sustabdymo klausimą perduoti Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegijos pirmininkė Jolita Cirulienė
Ramūnas Mitkus
Egidijus Tamašauskas