ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2021 m. lapkričio 8 d.

Šiauliai 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Irenos Stasiūnienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. apeliacinį skundą, K. B., E. Z., A. M., S. Š., A. A., G. B., V. K., A. K., A. S., H. L., E. K., V. D., G. B., E. P., E. A., Z. K., D. V., A. B., A. V., G. Č., D. R., S. B., J. S., I. D., D. N., V. B., L. Ž., V. D., V. K., D. B., V. K., K. S., A. B., B. V., R. A., R. K., E. K., D. P., M. S., I. N., J. K., V. S., L. R. patikslintus apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą ieškinį atsakovams S. Š., S. B., Z. K., G. B., M. S., D. P., A. M., V. D., A. K., A. Ž., G. Č., E. P., E. Z., R. A., K. B., D. N., E. A., T. M., D. V., N. T., G. B., A. V., V. V., L. R., V. K., K. S., D. B., V. K., I. Ž., D. M., A. S., S. J., Irenai Norkienei, A. A., E. K., H. L., R. F., I. D., V. K., B. V., V. D., M. J., V. K., D. Z., A. B., D. R., E. K., L. Ž., A. B., V. B., R. K., V. Š., J. S., J. K., tretiesiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai, Mažeikių rajono savivaldybei, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, J. B., A. A., R. G., A. Č., J. Č. dėl neteisėtai pastatytų statinių nugriovimo ir kilnojamųjų daiktų pašalinimo iš draustinio teritorijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą patikslintu ieškiniu prašė: 1) Įpareigoti statinių savininkus, savo lėšomis per dvylika mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nugriauti jiems nuosavybės teise priklausančius statinius ir sutvarkyti statybvietę, o būtent statinius, užfiksuotus pagal 2004 m. lapkričio 15 d. statinių išdėstymo brėžinį, priklausančius: Nr. 7, 20, S. Š., Nr. 1 S. B., Nr. 3 Z. K., Nr. 4 G. B., Nr. 5 M. S., Nr. 6 D. P., Nr. 8 A. M., Nr. 9 V. D., Nr. 10 A. K., Nr. 11 A. Ž., Nr. 12 G. Č., Nr. 13 E. P., Nr. 14 E. Z., Nr. 15 R. A., Nr. 16 K. B., Nr. 17 D. N., Nr. 19 T. M., Nr. 22 D. V., Nr. 23 N. T., Nr. 24 G. B., Nr. 25 A. V., Nr. 26 V. V., Nr. 27 L. R., Nr. 28 V. K., Nr. 29 K. S., Nr. 30 D. B., Nr. 31 V. K., Nr. 32 I. Ž., Nr. 33 D. M., Nr. 34 A. S., Nr. 35 S. J., Nr. 36 Irenai Norkienei, Nr. 37 A. A., Nr. 38 E. K., Nr. 39 H. L., Nr. 40 R. F., Nr. 41 I. D., Nr. 42 V. K., Nr. 43 B. V., Nr. 44 V. D., Nr. 46 V. K., Nr. 47 D. Z., Nr. 48 A. B., Nr. 49 D. R., Nr. 50 E. K., Nr. 51 L. Ž., Nr. 52 A. B., Nr. 53 V. B., Nr. 54 R. K., Nr. 55 V. Š., Nr. 56 J. S., Nr. 57 J. K.; 2) Jei per nustatytą terminą sprendimas nebus įvykdytas, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti statinius užfiksuotus pagal 2004 m. lapkričio 15 d. statinių išdėstymo brėžinį, priklausančius: Nr. 7, 20, S. Š., Nr. 1 S. B., Nr. 3 Z. K., Nr. 4 G. B., Nr. 5 M. S., Nr. 6 D. P., Nr. 8 A. M., Nr. 9 V. D., Nr. 10 A. K., Nr. 11 A. Ž., Nr. 12 G. Č., Nr. 13 E. P., Nr. 14 E. Z., Nr. 15 R. A., Nr. 16 K. B., Nr. 17 D. N., Nr. 19 T. M., Nr. 22 D. V., Nr. 23 N. T., Nr. 24 G. B., Nr. 25 A. V., Nr. 26 V. V., Nr. 27 L. R., Nr. 28 V. K., Nr. 29 K. S., Nr. 30 D. B., Nr. 31 V. K., Nr. 32 I. Ž., Nr. 33 D. M., Nr. 34 A. S., Nr. 35 S. J., Nr. 36 Irenai Norkienei, Nr. 37 A. A., Nr. 38 E. K., Nr. 39 H. L., Nr. 40 R. F., Nr. 41 I. D., Nr. 42 V. K., Nr. 43 B. V., Nr. 44 V. D., Nr. 46 V. K., Nr. 47 D. Z., Nr. 48 A. B., Nr. 49 D. R., Nr. 50 E. K., Nr. 51 L. Ž., Nr. 52 A. B., Nr. 53 V. B., Nr. 54 R. K., Nr. 55 V. Š., Nr. 56 J. S., Nr. 57 J. K. ir sutvarkyti statybvietę atsakovų, neįvykdžiusių sprendimo, lėšomis; 3) Įpareigoti kilnojamųjų daiktų savininkus, savo lėšomis per dvylika mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinti jiems nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, o būtent kilnojamuosius daiktus, užfiksuotus pagal 2004 m. lapkričio 15 d. statinių išdėstymo brėžinį, priklausančius: Nr. 18 E. A., Nr. 21 S. Š., Nr. 45 M. J.; 4) Jei per nustatytą terminą sprendimas nebus įvykdytas, leisti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos priverstinai nuvežti kilnojamuosius daiktus užfiksuotus pagal 2004 m. lapkričio 15 d. statinių išdėstymo brėžinį, priklausančius: Nr. 18 E. A., Nr. 21 S. Š., Nr. 45 M. J., atsakovų, neįvykdžiusių sprendimo, lėšomis.

2.       Nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2018-04-03 gautas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) raštas Nr. (5)-V3-447(2.8) (toliau – Raštas), kuriuo prašoma kreiptis į teismą dėl 58 statinių likvidavimo, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio (toliau – draustinis), HA grupės ekosistemų apsaugos miškų ūkio paskirties žemės sklype (toliau – žemės sklypas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., sklypo plotas 11,7500 ha, nuosavybės teise priklausantis S. Š. Žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), su jame stovinčiais 58 statiniais yra valstybės saugomoje teritorijoje - draustinyje. Nustatyta, kad žemės sklype stovi 58 nameliai (tikėtina, nesudėtingi statiniai). Tarnyba buvo informuota, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso vieniems asmenims, o statiniai - kitiems. Statiniai pastatyti tikėtina dar sovietmečiu; Nekilnojamojo turto registre nėra registruoti. Į statinius savavališkai nutiesti elektros oro kabeliai, vietoje atramų naudojant augančius medžius. 2004-11-15 statinių išdėstymo brėžinyje pažymėti kilnojamieji daiktai: Nr. 21 priklauso S. S., Nr. 45 M. J., Nr.18 E. A. Telšių apskrities viršininko administracija 1998-06-10 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. Š. atkūrė nuosavybės teises į buvusios savininkės J. N. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 11,75 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) Sprendime nurodytos specialios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai, t. y. XXIX - vandens telkinio apsaugos zonos ir juostos, XXXV - kraštovaizdžio draustinis, XXVI- privatūs miškai, XXX - pelkės. Telšių apskrities viršininko 1998-06-10 sprendimo pagrindu nuosavybės teisė į žemės sklypą, A. Š. vardu buvo įrašyta į Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registrą. 1998-08-03 A. Š. dovanojimo sutartimi minėtą žemės sklypą 11,75 ha dovanojo sūnui S. Š. Šios sutarties pagrindu nuosavybės teisės VĮ Registrų centre buvo užregistruotos S. Š. vardu. Nuosavybės atkūrimo metu 1998-05-25 buvo surašytas grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktas, kurio 4 punkte nurodyta, kad žemės sklype Nr. 26 nėra fiziniam ir juridiniams asmenims priklausančių ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir statinių, o 8.2 punkte (numatančiame, kad sutinka leisti servituto teise naudotis žemės plote esančiais kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais ūkinės-komercinės paskirties pastatais ir statiniais bei teritorija reikalinga šių objektų tiesioginiam eksploatavimui) nurodyta, kad tokių asmenų, kuriems reikalinga suteikti paminėtą teisę nėra. Aktą pasirašė A. Š. pagal įgaliojimą atstovavęs S. Š. 2018-05-14 S. Š. paaiškino, kad dalyvavo pagal įgaliojimą atkuriant nuosavybės teises A. Š. į buvusios savininkės J. N. žemės sklypą, 1998-05-25 buvo atliekamas grąžinamos natūra žemės sklypo ribų paženklinimas-parodymas ir surašytas aktas, kuriame pagal įgaliojimą pasirašė jis. Namelių apžiūros metu buvo daugiau kaip 50 vienetų, tačiau akte pažymėjo, kad leisti servituto teise naudotis žemės plote kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių ūkinės-komercinės paskirties pastatais ir statiniais bei teritorija reikalinga šių objektų tiesioginiam eksploatavimui, neturi kam, nes tuo metu jokių sutarčių su jokiais asmenimis nebuvo ir jis jų nežinojo. 1998 m.  S. Š. namelių savininkams pasiūlė sudaryti susitarimą leisti naudotis žemės sklypu ant kurio stovi šie nameliai. Sutartys buvo sudarytos raštiškos su kiekvienu namelio savininku atskirai. 2004-11-15 padarė geodezinius matavimus, užfiksavo esančius namelius ir pateikė suderinti Mažeikių rajono aplinkos apsaugai. 2006-09-25 Mažeikių rajono aplinkos apsauga uždėjo vizą suderinta. Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2018-04-20 raštu Nr. 28-2.32-1533 paaiškino, kad nuo 2002 m. nėra išdavusi statybą leidžiančių dokumentų žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-04-19 gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštas, kuriame nurodyta, kad dėl pastatytų statinių žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-08-18 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2015-09-07 užregistravo Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-1755-(21.2). Žemės sklype nėra įregistruotų statinių. Patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta, kad žemės sklype yra 58 statiniai, kurie pagal techninius parametrus priklauso nesudėtingųjų statinių kategorijai. Sklypo savininkas S. Š. 2015-08-18 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad žemės sklype 1998 m. šie statiniai jau buvo pastatyti ir priklausė skirtingiems asmenims. 

3.       Nurodė, kad 2020-06-03 Šiaulių apygardos prokuratūroje gautas raštas iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento, kuriuo pateiktas 2020-05-29 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimas atliktas žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatant pastatytų namelių esamą padėtį ir ginčo objektų statytojus/valdytojus/naudotojus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teisės departamento vakarų Lietuvos teisės skyrius atliko papildomą patikrinimą ir 2020-11-30 surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Statinių savininkai jokių statybos dokumentų, nuosavybę patvirtinančių dokumentų ir kitokių įsigijimo dokumentų nepateikė, nuosavybės teisių į statinius VĮ Registrų centre neįregistravo. Vienintelės aplinkybės, kurių pagrindų galima konstatuoti, jog nurodyti asmenys yra statinių savininkai yra jų pačių patvirtintos aplinkybės, jog statinius jie įsigijo ir žemės nuomos sudarytos sutartys. Asmenys laikytini statinių savininkais, nes nėra nustatyta, kas vykdė statybos darbus.

4.       Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, galiojusio iki 2017-05-01, 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Analogiškos nuostatos galioja ir šiuo metu. Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnis reglamentuoja žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų teises ir pareigas saugomose teritorijose. Asmenys turi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises, bet saugomose teritorijose jie gali jomis naudotis tiek, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui. Minėto įstatymo 32 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. Be to, žemės sklypas yra ne tik draustinio teritorija, tačiau tuo pačių tai yra ir miško žemė, kurioje nenumatyta galimybės statyti statinius. Pagal miškų įstatymą šioje vietoje yra ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaniniu- zoologiniu draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai. Ūkininkavimo tikslas - išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Iš surinktų dokumentų matyti, kad nuosavybės atkūrimo metu Žemės sklype jokių statinių neužfiksuota. Žemės sklypo kadastro duomenų byloje nurodyta, kad miško plotas sudaro 9,07 ha, kelių plotas 0,14 ha, pelkės 1,70 ha, nenaudojamos žemės 0,84 ha, tuo tarpu užstatytos teritorijos plotas pažymėtas kaip neužstatytas. Sudarytame plane 1998-06-10 taip pat nenurodyta jokių statinių, o su planu susipažino ir pasirašė A. Š.. Grąžinamo natūra žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo akte 1998-05-25 užfiksuota, kad nėra sklype jokių ūkinės - komercinės paskirties pastatų ir statinių, nereikia leisti naudotis servituto teise kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais ūkinės - komercinės paskirties pastatais ir statiniais. Kadangi statyba pareiškėjui priklausančiame sklype negalima, negali būti įteisinti ir naudojami savavališkai pastatyti statiniai. Kilnojamų daiktų laikymą gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas 2019 m. birželio 6 d. Nr. XIII- 2166, kurio 69 str. 18 p. numatyta, kad draudžiama laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus šiame punkte nurodytai paskirčiai naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami: a) prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte; b) mokslo ir studijų institucijoms atliekant mokslinius tyrimus; c) turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą - viešiesiems renginiams rengti; d) kaip įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės; e) teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žvejybą; f) nepertraukiamai, bet ne ilgiau kaip 30 darbo dienų, rangos būdu nuo spalio 1 d. iki kovo 15 d. vykdant pagrindinius miško kirtimus ir turint leidimą kirsti mišką. Ginčijamoje teritorijoje esantiems kilnojamiems daiktams numatytos išimtys netaikomos, nes jie neatitinka numatytų kriterijų, neturi jokių leidimų, todėl negali būti laikomi draustinio teritorijoje ir turi būti pašalinti. Kilnojamųjų objektų pašalinimo procesą reglamentuoja „Saugomose teritorijose neteisėtai pastatytų, laikomų ar naudojamų vagonėlių ar kitų kilnojamųjų objektų arba įrenginių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Aplinkos ir Kultūros ministerijų ministrų 2013 m. kovo 2d. įsakymu Nr. D1-213/ĮV-241.

5.       Dėl senaties termino nurodė, kad prokuratūrai apie pažeidimą tapo žinoma 2018-04-03 gavus raštą iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos. Susipažinus su gauta medžiaga 2018-04-11 buvo išsiųsti paklausimai dėl informacijos ir dokumentų Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai. Gavus atsakymus, 2018-05-08 papildomai pateikti paklausimai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, VĮ Registrų centrui, be to, suderintas S. Š. tinkamas apklausos laikas 2018-05-14, kurios metu jis įsipareigojo per dvi savaites pateikti nuomos sutartis, tačiau jų nepateikė. Nesulaukus nuomos sutarčių ir gavus visus atsakymus 2018-06-07 buvo kreiptasi į teismą su ieškiniu. Informacijos rinkimas buvo komplikuotas ir sudėtingas, nes nepavyko nustatyti statinių priklausomybės ir tik vėliau proceso metu buvo nurodyti savininkai bei paaiškėjo, kad asmenys neturi jokių dokumentų. Jei teismas manytų, kad terminai pateikti ieškinį praleisti, prašo juos atnaujinti, nes ginčo objektas yra didelės apimties ir sudėtingas.

6.       Atsakovai S. Š., A. A., G. B., V. K., A. K., A. S., H. L., E. K., V. D., G. B., E. P., E. A., Z. K., D. V., A. B., A. V., G. Č., D. R., S. B., J. S., I. D., D. N., V. B., L. Ž., V. D., V. K., D. B., V. K., K. S., A. B., B. V., R. A., R. K., E. K., D. P., M. S., L. R. atstovaujami advokatės L. Š. prašė atmesti 2021 m. sausio 7 d., 2021 m. sausio 13 d. patikslintus prokuroro ieškinius kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Be to prašo taikyti bendrąją 10 metų ieškinio senatį. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teismas gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą, tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento. Šiuo atveju keliasdešimt metų įvairios valstybinės institucijos ne tik žinojo apie ginčo namelius, bet ir elgęsi pasyviai, atliko įvairius aktyvius veiksmus, kuriais buvo patvirtinamas namelių teisėtumo faktas (mokesčių rinkimas, namelių išsidėstymo brėžinio patvirtinimas ir kt.). Jei atitinkamos institucijos daugiau nei 20 ir daugiau metų nesiėmė jokių veiksmų, tai be jokios abejonės, ieškinio senatis turi būti taikoma, nes atsakovai nebeturi objektyvių galimybių įrodyti statybos teisėtumo faktą. Ieškovas, gindamas viešą interesą,  gamtos apsaugos ar kitais tikslais siekdamas perimti atsakovams priklausančius namelius, gali nebent inicijuoti turto paėmimą visuomenės poreikiams. Faktas, jog ginčo poilsio nameliai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, savaime nereiškia, jog atsakovai neturi nuosavybės teisės į juos.

7.       Atsakovui S. Š. tapus žemės sklypo savininku, jį susirado kai kurių namelių savininkai, atsakovas su jais sutiko sudaryti žemės sklypo nuomos sutartis. Jau 1998-2000 m. atsakovas S. Š. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė deklaracijas, kuriose nurodė apie gautas žemės nuomos pajamas. Apie 2003 m. į žemės sklypą atvyko Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba) atstovai ir nustatė, jog tai nesudėtingi statiniai, Valstybinė saugomų teritorijų tarnybos atstovė R. B. nurodė atsakovui S. Š., kad jam siūlytina atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus, užfiksuoti jame esančius poilsio namelius bei pateikti aplinkosaugos institucijoms suderinti. 2004 m. lapkričio 15 d. atsakovo S. Š. užsakymu buvo suderintas Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinys, kuriame buvo užfiksuoti 58 poilsio nameliai, šis brėžinys buvo pateiktas Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūrai suderinti, N. K. 2006 m. rugsėjo 25 d. šį brėžinį suderino. Namelių savininkai duomenų apie poilsio namelių statybą žemės sklype neturi, nes jų nėra išlikę. Iš archyvo duomenų matyti, kad dar 1970-1986 metais įvairiais sprendimais buvo nuspręsta Mažeikių rajone (duomenys neskelbtini) ežero pakrantėse įrengti vasaros poilsio stovyklas. Iš Mažeikių rajono savivaldybės Sedos seniūnijos pateiktų duomenų matyti, kad kai kurie atsakovai sumokėjo mokestį už individualų namelį, sudarė sutartis dėl namelio pastatymo, gavo seniūno leidimą pasistatyti namelį, sumokėjo metinį mokestį už namelį. Poilsio nameliai buvo statomi tik sudarius sutartį su Sedos seniūnu, gavus iš jo leidimą statyti. Poilsio nameliai stovi daugybę metų, atsakovai niekada nemanė, jog nameliai pastatyti neteisėtai. Daugelis atsakovų namelių valdymą perėmė iš prieš juos valdžiusių asmenų.

8.       Poilsio nameliai buvo statyti daugiausia sovietmečiu, kaip poilsiavietės, likę statiniai statyti XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, turint seniūno ir aplinkos apsaugos agentūros atstovų sutikimą. Žemės sklype esantys statiniai buvo pastatyti iki atsakovui S. Š. tampant žemės sklypo savininku. Už teisėtą naudojimąsi poilsio nameliais Sedos seniūnija rinko metinius mokesčius. Atsakovai buvo sąžiningi namelių įgijėjais. Apie poilsio namelių buvimą žemės sklype tiek sovietmečio institucijoms, tiek Lietuvos Respublikos institucijoms buvo visuomet žinoma.

9.       Atsakovas K. B. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Namelis Nr. 16 buvo pastatytas iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, namelis nėra statinys. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija) nuosavybė yra neliečiama, todėl ieškovas gina ne viešąjį interesą, o pažeidžia namelių savininkų nuosavybės teisę.

10.       Atsakovas I. Ž. nurodė, kad ieškinį palieka spęsti teismui. Ketina namelį iki 2021 metų pabaigos arba iki teismo nurodyto laikotarpio nugriauti ir išsigabenti.

11.       Atsakovas M. S. prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą ir/arba taikyti ieškinio senatį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12.       Atsakovė R. F. nurodė, kad šiuo metu jai priklausantis namelis yra griaunamas.

13.       Atsakovai A. M. ir E. Z. prašė Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą ieškinį dėl neteistai pastatytų statinių nugriovimo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad ieškovas ieškiniu pažeidžia nuosavybės neliečiamumo principą. 1990 m. uošvis M. K., gavęs leidimą iš Sedos seniūnijos statyti poilsio namelį įrengtoje poilsiavietėje prie (duomenys neskelbtini), pastatė namelį bei tais pačiais metais padovanojo atsakovui A. M. Atsakovo E. Z. poilsio namelis pastatytas 1973 m. Atsakovas E. Z. poilsio namelį valdo nuo 1985 m., kuomet jo uošvis J. L. padovanojo poilsio namelį E. Z.. Atsakovo A. M. poilsio namelis buvo pastatytas vienas iš pirmųjų – 1995 m. Dokumentų, kurie leistų įrodyti ir šio poilsinio namelio statybos teisėtumą, nėra išlikę. Vien ta aplinkybė, jog dokumentų nėra išlikę nesuponuoja aplinkybės, kad poilsiniai nameliai buvo pastatyti neteisėtai. Prokuroras yra praleidęs 1 mėnesio terminą, nustatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje. Kadangi ieškinys paremtas išimtinai Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba raštu (gautu 2018 m. balandžio 3 d.), todėl terminas ieškiniu pareikšti skaičiuojamas nuo 2018 m. balandžio 3 d., ieškinys gautas 2018 m. birželio 8 d., todėl vieno mėnesio terminas yra praleistas.

14.       Atsakovė V. V. prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį.  Nurodė, kad jai priklausantis namelis Nr. 23 nėra ir negali būti priskirtas nekilnojamam turtui.

15.       Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovo patikslintas reikalavimas tenkintinas. Ieškovo prašymu Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Vakarų departamentas) 2020 m. gegužės 22 d. dalyvaujant žemės sklypo savininkui S. Š., atliko patikrinimą vietoje ir nustatytas aplinkybes užfiksavo 2020 m. gegužės 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Vakarų departamentas nustatė 2006 m. rugsėjo 25 d. Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K. patvirtinto nesudėtingų statinių išdėstymo plane (toliau – Plane) pažymėtas objektas „X“ yra nugriautas, statybvietė yra sutvarkyta. Plane pažymėtas objektas Nr. 2 nukeltas už sklypo ribos ir šiuo metu yra kaimyniniame, J. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad iš 58 objektų šiuo metu žemės sklype yra 52 nesudėtingos kategorijos statinių, 2 kilnojamieji objektai, 2 objektai, kurių priskyrimo kilnojamam ar nekilnojamam daiktui, turinčiam statinio požymių, dėl uždengtų pamatų konstrukcijų, nustatyti nepavyko. Statinių ir objektų išdėstymas atitinka Plane nurodytam išdėstymui, naujų statinių neužfiksuota. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, įstatymas nenumato Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pareigos organizuoti ir vykdyti teismo sprendimų, susijusių ir statinių griovimu ir statybviečių tvarkymu, todėl antrasis ieškovo reikalavimas yra ydingas. Plane Nr. 18 ir Nr. 21 pažymėti objektai nėra statiniai. Taip pat Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neturėjo sąlygų ir galimybių nustatyti Plane Nr. 32 ir Nr. 33 objektų, t. y. ar tai yra statiniai. Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateiktame 2020 m. lapkričio 30 d. faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad objektai Nr. 6, Nr. 32, Nr. 33 priskirtini nekilnojamiems daiktams ir laikytini statiniais, o objektas Nr. 45 priskirtinas kilnojamam daiktui ir nelaikytinas statiniu.

16.        Trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad Valstybės saugomoje teritorijoje – valstybiniame (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje pažeidžiant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatas pastatyti ginčo statiniai turi būti nugriauti. Žemės sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje – valstybiniame (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje, kuris įsteigtas LTSR Ministrų Tarybos 1974 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 195. Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype įregistruotų statinių nėra. Saugomų teritorijų įstatymo, galiojusio iki 2017 metų gegužės 1 d., 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus numatytas išimtis. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame Saugomų teritorijų įstatyme. Mažeikių rajono bendrajame plane nagrinėjamoje vietoje esamų statybų nėra, o naujų statinių statybą nėra numatyta. Statiniai stovi miško žemėje. Lietuvos Respublikos miškų įstatymas miško žemėje statybos nenumatė ir nenumato.

17.       Trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) prašė ieškinį tenkinti. Valstybės saugomoje teritorijoje – valstybiniame (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio, Miškų įstatymo 3 straipsnio ir Žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatas pastatyti ginčo statiniai turi būti nugriauti. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų veiklą reglamentuojantys įstatymai, nesuteikia teisės Aplinkos apsaugos departamentui vykdyti priverstinį vykdymo procesą. Departamento pareigūnai priverstinai nuvežti neteisėtai pastatytus, laikomus ar naudojamus apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius gali tik tirdami AAĮ 122 straipsnio 10, 11 dalyse numatytus pažeidimus.

18.       Trečiasis asmuo Žemaitijos nacionalinio parko direkcija prašė Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2021 m. sausio 13 d. patikslintą ieškinį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19.       Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi perdavus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu patikslintas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ieškinys, ginant viešą interesą, tenkintas visiškai. Teismas nusprendė:

1)         Įpareigoti atsakovą S. Š. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomus statinius Nr. 7, Nr. 20, kurių numeriai užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esančius atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietes. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas S. Š. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytus, atsakovo S. Š. valdomus statinius Nr. 7, Nr. 20 ir sutvarkyti statybvietes atsakovo S. Š. lėšomis. Įpareigoti atsakovą S. Š. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti jo valdomą kilnojamąjį daiktą Nr. 21, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas S. Š. neįvykdys, leisti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, įmonės kodas 304766622, pašalinti atsakovo S. Š. valdomą kilnojamąjį daiktą Nr. 21 atsakovo S. Š. lėšomis. Priteisti iš atsakovo S. Š. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

2)         Įpareigoti atsakovą S. B. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr.1, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas S. B. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo S. B. valdomą statinį Nr. 1 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo S. B. lėšomis. Priteisti iš atsakovo S. B. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

3)         Įpareigoti atsakovą Z. K. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 3, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas Z. K. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo Z. K. valdomą statinį Nr. 3 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo Z. K. lėšomis. Priteisti iš atsakovo Z. K. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

4)         Įpareigoti atsakovą G. B. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 4, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas G. B. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo G. B. valdomą statinį Nr. 4 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo G. B. lėšomis. Priteisti iš atsakovo G. B. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

5)         Įpareigoti atsakovą M. S. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 5, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas M. S. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo M. S. valdomą statinį Nr. 5 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo M. S. lėšomis. Priteisti iš atsakovo M. S. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

6)         Įpareigoti atsakovą D. P. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 6, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas D. P. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo D. P. valdomą statinį Nr. 6 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo D. P. lėšomis. Priteisti iš atsakovo D. P. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

7)         Įpareigoti atsakovą A. M. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 8, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas A. M. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą atsakovo A. M. valdomą statinį Nr. 8 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo A. M. lėšomis. Priteisti iš atsakovo A. M. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

8)         Įpareigoti atsakovą V. D. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 9, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas V. D. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo V. D. valdomą statinį Nr. 9 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo V. D. lėšomis. Priteisti iš atsakovo V. D. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

9)         Įpareigoti atsakovę A. K. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jos valdomą statinį Nr. 10, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovė A. K. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovės A. K. valdomą statinį Nr. 10 ir sutvarkyti statybvietę atsakovės A. K. lėšomis. Priteisti iš atsakovės A. K. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

10) Įpareigoti atsakovą A. Ž. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 11, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas A. Ž. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo A. Ž. valdomą statinį Nr. 11 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo A. Ž. lėšomis. Priteisti iš atsakovo A. Ž. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

11) Įpareigoti atsakovą G. Č. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 12, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas G. Č. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo G. Č. valdomą statinį Nr. 12 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo G. Č. lėšomis. Priteisti iš atsakovo G. Č. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

12) Įpareigoti atsakovą E. P. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 13, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas E. P. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo E. P. valdomą statinį Nr. 13 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo E. P. lėšomis. Priteisti iš atsakovo E. P. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

13) Įpareigoti atsakovą E. Z. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 14, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas E. Z. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo E. Z. valdomą statinį Nr. 14 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo E. Z. lėšomis. Priteisti iš atsakovo E. Z. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

14) Įpareigoti atsakovą R. A. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr.15, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas R. A. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo R. A. valdomą statinį Nr. 15 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo R. A. lėšomis. Priteisti iš atsakovo R. A. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

15) Įpareigoti atsakovą K. B. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 16, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas K. B. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo K. B. valdomą statinį Nr. 16 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo K. B. lėšomis. Priteisti iš atsakovo K. B. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

16) Įpareigoti atsakovą D. N. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 17, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas D. N. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo D. N. valdomą statinį Nr. 17 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo D. N. lėšomis. Priteisti iš atsakovo D. N. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

17) Įpareigoti atsakovą T. M. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 19, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas T. M. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo T. M. valdomą statinį Nr. 19 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo T. M. lėšomis. Priteisti iš atsakovo T. M. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

18) Įpareigoti atsakovę D. V. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jos valdomą statinį Nr. 22, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovė D. V. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovės D. V. valdomą statinį Nr. 22 ir sutvarkyti statybvietę atsakovės D. V. lėšomis. Priteisti iš atsakovės D. V. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

19) Įpareigoti atsakovę N. T. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jos valdomą statinį Nr. 23, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr .(duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovė N. T. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovės N. T. valdomą statinį Nr. 23 ir sutvarkyti statybvietę atsakovės N. T. lėšomis. Priteisti iš atsakovės N. T. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

20) Įpareigoti atsakovą G. B. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 24, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas G. B. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo G. B. valdomą statinį Nr. 24 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo G. B. lėšomis. Priteisti iš atsakovo G. B. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

21) Įpareigoti atsakovą A. V. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 25, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas A. V. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo A. V. valdomą statinį Nr. 25 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo A. V. lėšomis. Priteisti iš atsakovo A. V. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

22) Įpareigoti atsakovę V. V. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jos valdomą statinį Nr. 26, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovė V. V. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovės V. V. valdomą statinį Nr. 26 ir sutvarkyti statybvietę atsakovės V. V. lėšomis. Priteisti iš atsakovės V. V. 75,00 Eur žymininį mokestį valstybės naudai;

23) Įpareigoti atsakovę L. R. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jos valdomą statinį Nr. 27, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovė L. R. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovės L. R. valdomą statinį Nr. 27 ir sutvarkyti statybvietę atsakovės L. R. lėšomis. Priteisti iš atsakovės L. R. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

24) Įpareigoti atsakovą V. K. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 28, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas V. K. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo V. K. valdomą statinį Nr. 28 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo V. K. lėšomis. Priteisti iš atsakovo V. K. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

25) Įpareigoti atsakovą K. S. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 29, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas K. S. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo K. S. valdomą statinį Nr. 29 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo K. S. lėšomis. Priteisti iš atsakovo K. S. 75,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai;

26) Įpareigoti atsakovę D. B. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jos valdomą statinį Nr. 30, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovė D. B. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovės D. B. valdomą statinį Nr. 30 ir sutvarkyti statybvietę atsakovės D. B. lėšomis. Priteisti iš atsakovės D. B. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

27) Įpareigoti atsakovą V. K. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 31, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas V. K. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo V. K. valdomą statinį Nr. 31 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo V. K. lėšomis. Priteisti iš atsakovo V. K. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

28) Įpareigoti atsakovą I. Ž. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 32, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas I. Ž. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo I. Ž. valdomą statinį Nr. 32 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo I. Ž. lėšomis. Priteisti iš atsakovo I. Ž. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

29) Įpareigoti atsakovą D. M. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 33, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas D. M. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo D. M. valdomą statinį Nr. 33 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo D. M. lėšomis. Priteisti iš atsakovo D. M. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

30) Įpareigoti atsakovę A. S. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jos valdomą statinį Nr. 34, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovė A. S. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovės A. S. valdomą statinį Nr. 34 ir sutvarkyti statybvietę atsakovės A. S. lėšomis. Priteisti iš atsakovės A. S. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

31) Įpareigoti atsakovą S. J. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 35, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas S. J. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo S. J. valdomą statinį Nr. 35 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo S. J. lėšomis. Priteisti iš atsakovo S. J. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

32) Įpareigoti atsakovę I. N. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jos valdomą statinį Nr. 36, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovė I. N. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovės I. N. valdomą statinį Nr. 36 ir sutvarkyti statybvietę atsakovės I. N. lėšomis. Priteisti iš atsakovės I. N. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

33) Įpareigoti atsakovą A. A. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 37, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas A. A. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo A. A. valdomą statinį Nr. 37 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo A. A. lėšomis. Priteisti iš atsakovo A. A. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

34) Įpareigoti atsakovę E. K. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jos valdomą statinį Nr. 38, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovė E. K. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovės E. K. valdomą statinį Nr. 38 ir sutvarkyti statybvietę atsakovės E. K. lėšomis. Priteisti iš atsakovės E. K. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

35) Įpareigoti atsakovą H. L. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 39, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas H. L. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo H. L. valdomą statinį Nr. 39 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo H. L. lėšomis. Priteisti iš atsakovo H. L. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

36) Įpareigoti atsakovę R. F. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jos valdomą statinį Nr. 40, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovė R. F. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovės R. F. valdomą statinį Nr. 40 ir sutvarkyti statybvietę atsakovės R. F. lėšomis. Priteisti iš atsakovės R. F. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

37) Įpareigoti atsakovę I. D. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jos valdomą statinį Nr. 41, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovė I. D. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovės I. D. valdomą statinį Nr. 41 ir sutvarkyti statybvietę atsakovės I. D. lėšomis. Priteisti iš atsakovės I. D. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

38) Įpareigoti atsakovą V. K. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 42, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas V. K. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo V. K. valdomą statinį Nr. 42 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo V. K. lėšomis. Priteisti iš atsakovo V. K. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

39) Įpareigoti atsakovę B. V. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jos valdomą statinį Nr. 43, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovė B. V. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovės B. V. valdomą statinį Nr. 43 ir sutvarkyti statybvietę atsakovės B. V. lėšomis. Priteisti iš atsakovės B. V. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

40) Įpareigoti atsakovą V. D. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 44, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas V. D. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo V. D. valdomą statinį Nr. 44 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo V. D. lėšomis. Priteisti iš atsakovo V. D. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

41) Įpareigoti atsakovą V. K. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 46, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas V. K. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo V. K. valdomą statinį Nr. 46 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo V. K. lėšomis. Priteisti iš atsakovo V. K. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

42) Įpareigoti atsakovą D. Z. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 47, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas D. Z. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo D. Z. valdomą statinį Nr. 47 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo D. Z. lėšomis. Priteisti iš atsakovo D. Z. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

43) Įpareigoti atsakovą A. B. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 48, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas A. B. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo A. B. valdomą statinį Nr. 48 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo A. B. lėšomis. Priteisti iš atsakovo A. B. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

44) Įpareigoti atsakovę D. R. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jos valdomą statinį Nr. 49, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovė D. R. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovės D. R. valdomą statinį Nr. 49 ir sutvarkyti statybvietę atsakovės D. R. lėšomis. Priteisti iš atsakovės D. R. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

45) Įpareigoti atsakovę E. K. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jos valdomą statinį Nr. 50, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovė E. K. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovės E. K. valdomą statinį Nr. 50 ir sutvarkyti statybvietę atsakovės E. K. lėšomis. Priteisti iš atsakovės E. K. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

46) Įpareigoti atsakovę L. Ž. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jos valdomą statinį Nr. 51, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovė L. Ž. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovės L. Ž. valdomą statinį Nr. 51 ir sutvarkyti statybvietę atsakovės L. Ž. lėšomis. Priteisti iš atsakovės L. Ž. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

47) Įpareigoti atsakovą A. B. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 52, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas A. B. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo A. B. valdomą statinį Nr. 52 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo A. B. lėšomis. Priteisti iš atsakovo A. B. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

        48) Įpareigoti atsakovą V. B. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 53, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas V. B. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo V. B. valdomą statinį Nr. 53 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo V. B. lėšomis. Priteisti iš atsakovo V. B. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

49) Įpareigoti atsakovą R. K. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 54, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas R. K. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo R. K. valdomą statinį Nr. 54 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo R. K. lėšomis. Priteisti iš atsakovo R. K. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

50) Įpareigoti atsakovą V. Š. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 55, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas V. Š. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo V. Š. valdomą statinį Nr. 55 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo V. Š. lėšomis. Priteisti iš atsakovo V. Š. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

51) Įpareigoti atsakovę J. S. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jos valdomą statinį Nr. 56, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovė J. S. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovės J. S. valdomą statinį Nr. 56 ir sutvarkyti statybvietę atsakovės J. S. lėšomis. Priteisti iš atsakovės J. S. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

52) Įpareigoti atsakovę J. K. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jos valdomą statinį Nr. 57, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovė J. K. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovės J. K. valdomą statinį Nr. 57 ir sutvarkyti statybvietę atsakovės J. K. lėšomis. Priteisti iš atsakovės J. K. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

53) Įpareigoti atsakovą E. A. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti jo valdomą kilnojamąjį daiktą Nr. 18, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas E. A. neįvykdys, leisti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos pašalinti atsakovo E. A. valdomą kilnojamąjį daiktą Nr. 18 atsakovo E. A. lėšomis. Priteisti iš atsakovo E. A. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai;

54) Įpareigoti atsakovą M. J. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti jo valdomą kilnojamąjį daiktą Nr. 45, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas M. J. neįvykdys, leisti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos pašalinti atsakovo M. J. valdomą kilnojamąjį daiktą Nr. 45 atsakovo M. J. lėšomis. Priteisti iš atsakovo M. J. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai.

20.       Teismas spręsdamas dėl reikalavimo taikyti ieškinio senatį nustatė, kad paskutiniai dokumentai prokuratūroje gauti 2018 m. gegužės 15 d. ir sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas ieškinio senaties termino eigos pradžią laikyti 2018 m. gegužės 15 d., kai prokuroras gavo paskutiniuosius dokumentus, susijusius su nagrinėjama byla, tai yra kuomet buvo gauta pakankamai duomenų, leidžiančių prokurorui įvertinti, ar pažeistas viešasis interesas ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą. Teismas atsižvelgdamas, kad ieškinys teisme gautas 2018 m. birželio 8 d., teismas sprendė, kad prokuroras nepraleido ieškinio senaties termino viešajam interesui ginti.

21.       Teismas įvertino visumą aplinkybių, pripažino, jog prokuroras aktyviai rinko, tyrė ir tikrino dokumentus, susijusius su 2018-04-03 rašte išdėstytais duomenimis. Delsimo požymių prokuroro veiksmuose, kaupiant, analizuojant ir sisteminant su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku susijusius duomenis, nenustatyta. Ginčo situacija yra sudėtinga, prokuroras gavo informaciją apie 58 galimai savavališkai pastatytus statinius, dėl ko reikėjo surinkti didelį kiekį duomenų apie statinių savininkus ar valdytojus. Teismas atsakydamas į dalies atsakovų atstovės L. Š. argumentus, kad institucijoms nuo nepriklausomybės pradžios buvo žinoma apie ginčo statinius, tačiau institucijos nesiėmė jokių veiksmų, akcentavo, kad pagal Kasacinio teismo praktiką, tokių terminų pažeidimas gali sukelti pasekmes pačiam pareigūnui dėl jo pareigų tinkamo atlikimo, tačiau negali būti pagrindas atmesti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2008). Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog situacija, kai ieškovui, kaip viešojo administravimo subjektui, pažeidus terminą kreiptis į teismą, dėl ko jis prarastų teisę į ieškinio patenkinimą, o atsakovas įgytų teisę naudotis ir disponuoti neteisėtai pastatytais statiniais, prieštarautų tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio, draudžiančio naudotis ir disponuoti neteisėtais statiniais, esmei ir paskirčiai, tiek K. T. jurisprudencijoje ne kartą akcentuotam principui, jog iš ne teisės negali atsirasti teisė.

22.       Teismas nustatė, kad atsakovui S. Š. priklausančiame žemės sklype statiniai buvo pastatyti tiek sovietmečio laikotarpiu, tiek po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Iš byloje surinktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kada tiksliai buvo pastatyti ginčo statiniai. Teismas įvertinęs atsakovo S. Š. ir kitų atsakovų paaiškinimus, trečiųjų asmenų A. Č. ir J. Č. paaiškinimus, trečiojo asmens Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovo paaiškinimus, pateiktus draustinio būklės vertinimo aktus, sprendė, kad tikėtina, jog ginčo statiniai buvo pastatyti laikotarpiu nuo 1970 m. iki 2004 m., kuomet 2004 m. lapkričio 15 d. atsakovo S. Š. užsakymu buvo sudarytas Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinys, kuriame užfiksuoti 58 nameliai, brėžinys 2006 m. rugsėjo 25 d. suderintas ir pasirašytas Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.. Iš Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020 m. gegužės 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad brėžinyje namelis pažymėtas „X“ yra nugriautas, statybvietė sutvarkyta; namelis Nr. 2 nukeltas už sklypo ribos ir šiuo metu yra kaimyniniame, J. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Sprendimo priėmimo metu pagal 2020 m. gegužės 29 d. ir 2020 m. lapkričio 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktus, yra 56 statiniai, iš jų 53 nekilnojamieji statiniai ir 3 kilnojamieji daiktai. 1998 m. gegužės 25 d. sudarant grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo aktą jokie statiniai fiksuoti nebuvo, registruojant žemės sklypą taip pat jokie statiniai nebuvo įregistruoti, duomenų apie tai, kad ginčo statiniai būtų suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai, nėra.

23.       Dauguma ginčo statinių sovietmečiu buvo statomi kaip poilsio nameliai. Poilsio namelių statybą sovietmečiu reglamentavo Ministrų Tarybos 1968 m. liepos 31 d. nutarimas Nr. 238 „Dėl poilsio stovyklų steigimo Respublikos teritorijoje“, galiojęs iki 1990 m., kurio 6 punktu leista poilsio stovyklose statyti vasarinio tipo lengvų konstrukcijų poilsio, pagalbinius ir visuomeninės paskirties pastatus, taip pat palapines. Šie pastatai stovyklose statomi pagal paruoštą stovyklos statybos projektą, suderintą su rajono priešgaisrinės apsaugos bei sanitarinėmis tarnybomis, miesto landšafto ar rajono architektų ir gavus jo leidimus. Ministrų tarybos 1972 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl profilaktoriumų ir poilsio stovyklų statybos eigos Respublikoje“ buvo pritarta profilaktoriumų ir poilsio stovyklų išdėstymo schemai. 1976 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 307 patvirtinta tvarka, galiojusi iki Statybos ir Urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“ dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektu įforminimo. Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249 patvirtintos taisyklės „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo statybos leidimus išduoda savivaldybių įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Šių taisyklių 7 punkte nurodyti statiniai, kurių statybai statybos leidimai nebuvo reikalingi tvoros atraminės sienutės, vaikų žaidimo įrenginiai, geodeziniai įrenginiai ir kt.

24.       Teismas apibendrinęs sovietmečiu galiojusį teisinį reglamentavimą, susijusį su poilsio namelių statyba nurodė, kad ne tik valstybės saugomoje teritorijoje, bet visoje Lietuvoje nuo 1968 m. poilsio stovyklų steigimui galiojo reikalavimai numatantys, kad siekiant įrengti poilsio stovyklas, be kita ko, privalo būti 1) pagal vykdomųjų komitetų užsakymus, projektavimo organizacijų, parengtos stovyklų išplanavimo schemos; 2) parengiami statinių projektai; 3) gaunami statybos leidimai. Duomenų, kad ginčo sklypo vietoje ginčo statiniams būtų išduoti vykdomųjų komitetų užsakymų, projektavimų organizacijų parengtos stovyklų išplanavimo schemos, šių statinių projektai bei leidimai jiems statyti, pastatytų objektų pridavimo aktai, byloje nėra. Atsakovo pateiktų archyvinių dokumentų kopijos patvirtina tik tą aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 1978 m. iki 1986 m., Mažeikių rajono vykdomųjų komitetų priimamais sprendimais Mažeikių rajone buvo parenkamos vietos poilsio stovyklaviečių įrengimui.

25.       Mažeikių rajono Sedos seniūno 1996 m. išduoti leidimai atsakovams G. Š. ir V. V. pasistatyti namelius prie (duomenys neskelbtini), neįrodo šių namelių teisėtumo. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sedos seniūnui tuo metu nebuvo suteikta teisė vienasmeniškai priimti sprendimus dėl pastatų statybos valstybinėje žemėje, nes pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249 patvirtintas taisykles dėl leidimų statyti ir griauti išdavimo buvo nustatyta, kad leidimus statyti ir griauti išduoda savivaldybių įgaliotos statybos priežiūros tarnybos (taisyklių 4 dalis).

26.       Teismas nurodė, kad LTSR Ministrų tarybos valstybinio statybos reikalų komiteto 1970 m. rugsėjo 29 d. įsakyme „Dėl pastatų, gyvenamųjų namų, civilinių pastatų ir kitų objektų priėmimo naudoti“ buvo numatyta, kad pastatytus civilinius objektus užsakovai pateikia valstybinėms priėmimo komisijoms priimti naudojimui po to, kai atlikti visi statybos darbai, prieš tai įvertinus, ar statybos darbai atitinka statybos normas, patikrinus kokybę, ar statybos apimtis atitinka patvirtintą projektą, sąmatą ir kt. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 335 dėl STR 1.07.03:1999 „Mažųjų statinių projektų rengimo bei derinimo tvarkos ypatumai ir šių statinių statybos įteisinimo tvarka“ patvirtinimo buvo numatyta mažųjų statinių supaprastinta projekto derinimo tvarka. Vėliau Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai (tarp jų laikini) statiniai“ patvirtinimo 15 punkte buvo numatyta, jog I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, esamiems ar numatomiems statyti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės teritorijoje arba saugomoje teritorijoje, taikomos II grupės nesudėtingiems statiniams nustatytos Statybos įstatymo išimtys, išskyrus nurodytas 14.3 punkte. Statybos leidimą I ir II grupės statiniams išduoda savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas) be statinio patikrinimo Nuolatinėje statybos komisijoje [4.20], raštu pritarus: minėtos komisijos nariui – už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos įgaliotos institucijos atstovui (statiniams nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės apsaugos teritorijoje) ar komisijos nariui – saugomos teritorijos administracijos, o kai jos nėra, – Aplinkos apsaugos regiono departamento atstovui (statiniams saugomoje teritorijoje). Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo statinių valdytojai atitinkamais statybos laikotarpiais būtų gavę statybą leidžiančius dokumentus, būtų priimti statybos užbaigimo ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai.

27.       Pagal Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1970 m. sausio d. 4 nutarime Nr. 2 įtvirtintas nuostatas „Dėl teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos patvirtinimo“, galiojusias iki 1991 m. liepos 25 d., buvo numatyta privaloma pastatų registracija. Nutarimas pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, kuriuo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, numačiusi, kad gyvenamieji namai, negyvenamieji pastatai ir statiniai, garažai, sodo namai su jiems skirtais žemės sklypais, taip pat butai, garažų boksai turi būti registruojami. 1997 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (1996 m. rugsėjo 24 d. Nr. 1-1539). 1997 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-454 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad duomenų, kad ginčo statiniai būtų įregistruoti nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre, nėra, t. y. ginčo statiniai neegzistuoja kaip nekilnojamojo turto objektai.

28.       Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal šiuo metu galiojančias normas (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis), tiek pagal 1964 metų civilinio kodekso 255 straipsnį, daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoriai turėjo būti notarinės formos, o notarinės formos nesilaikymas tokį sandorį daro negaliojantį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dauguma atsakovų jiems priklausančius statinius iš trečiųjų asmenų yra įgiję žodinių sutarčių ir paprastos rašytinės formos sutarčių pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovai įgijo statinius nesilaikydami įstatymo reikalaujamos sandorio formos ir pripažintino, jog atsakovai netapo ginčo statinių, kaip nekilnojamųjų daiktų, savininkais, o yra tik ginčo statinių valdytojai.

29.       Teismas atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo statinių valdytojai atitinkamais statybos laikotarpiais būtų gavę statybą leidžiančius dokumentus, būtų priimti statybos užbaigimo ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai, sprendė, jog yra pagrindas pripažinti ginčo statinius savavališka statyba.

30.       Teismas nustatė, kad atsakovui S. Š. priklausantis žemės sklypas su jame esančiais ginčo statiniais yra valstybės saugomoje teritorijoje – valstybiniame (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje. Draustinis įsteigtas LTSR Ministrų Tarybos 1974 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 195 „Dėl gamtos draustinių įsteigimo ir jų tvarkymo Lietuvos TSR“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ buvo įtvirtintos (duomenys neskelbtini) draustinio ribos galiojančios ir šiuo metu. Be to, atsakovui S. Š. priklausantis žemės sklypas priskirtas ne tik draustinio teritorijai, tačiau tuo pačiu tai yra ir miško žemė, kurioje nenumatyta galimybės statyti statinius.

31.       Teismas pripažino, kad atsakovui S. Š. priklausančiame žemės sklype nėra galima ginčo statinių statyba, ginčo statiniai pažeidžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų 4 straipsnio 1 dalie 1 punkto, 3 straipsnio 3 dalyje, 32 straipsnyje, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 19 punkto, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkto reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju atsakovams nėra pagrindo kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (2016 m. birželio 30 d.) 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas).

32.       Teismas sprendė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 2 punktu, yra pagrindas įpareigoti atsakovus, kurie yra statinių valdytojai, per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jų valdomus statinius, kurių numeriai užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytas Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esančius atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietes. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas nebus įvykdytas, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytus, atsakovų valdomus statinius, kurių numeriai užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytas Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esančius atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietes atsakovų lėšomis.

33.       Teismas nustatė, kad atsakovui S. Š. priklausančiame žemės sklype, kuris yra valstybiniame (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje, stovi atsakovų E. A., S. Š., M. J. valdomi statiniai Nr. 18, Nr. 21, Nr. 45, kurie laikytini kilnojamaisiais daiktais. Teismas įvertinęs, kad minėti kilnojamieji daiktai pastatyti pažeidžiant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 18 punkto reikalavimus, siekiant išsaugoti įsteigto draustinio mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę, sprendė, jog yra pagrindas įpareigoti atsakovus per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti jų valdomus kilnojamuosius daiktus, kurių numeriai užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytas Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esančius atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

34.       Atsižvelgęs į tai, kad prokuroras reikalavimus reiškia gindamas viešąjį interesą, sprendė, jog yra pagrindas patenkinti prokuroro reikalavimą: jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas nebus įvykdytas, leisti Aplinkos apsaugos departamentui pašalinti atsakovų valdomus kilnojamuosius daiktus, kurių numeriai užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytas Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esančius atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovų lėšomis.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

35.       Patikslintu apeliaciniu skundu atsakovas E. Z. prašo: 1) panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą dalyje dėl įpareigojimo atsakovui E. Z. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 14, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; 2) priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį pilna apimti taikant ieškinio senatį ir/ar kaip nepagrįstą ir neįrodytą; 3) priteisti atsakovo E. Z. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat apeliantas pareiškė prisidėjimą prie kitų atsakovų apeliacinių skundų.

36.       Patikslintu apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo: 1) panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą dalyje dėl įpareigojimo atsakovui A. M. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 8, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; 2) priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį pilna apimti taikant ieškinio senatį ir/ar kaip nepagrįstą ir neįrodytą; 3) priteisti atsakovo A. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat apeliantas pareiškė prisidėjimą prie kitų atsakovų apeliacinių skundų.

37.       Atsakovai E. Z. ir A. M. patikslintus apeliacinius skundus grindžia šiais esminiais argumentais:

37.1.                       Atsakovui E. Z. apie bylos nagrinėjimą buvo žinoma, kadangi jis dalyvavo teismo posėdyje, tačiau atsakovas A. M. apie nagrinėjamą bylą informuotas nebuvo. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme 2018 m. iki sprendimo priėmimo – 2019 m. gegužės 7 d. procesiniai dokumentai byloje dalyvaujantiems asmenims buvo įteikiami asmeniškai, registruotu laišku. Šiaulių apygardos teismui 2019 m. spalio 17 d. išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nutartis buvo išsiųsta bylos šalims taip pat asmeniškai. 2020 m. balandžio 29 d. kasaciniam teismui priėmus nutartį, ji taip pat buvo išsiųsta bylos šalims asmeniškai, registruotais laiškais. Atsakovas A. M. teikdamas teismui procesinius dokumentus – atsiliepimą į ieškinį, apeliacinį skundą bei prisidėjimą prie kasacinio skundo pateikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP), kuriame paskutinį kartą jungėsi 2020 m. rugsėjo 24 d. Bylą grąžinus į pirmąją instanciją, teismas procesinius dokumentus kai kurioms bylos šalims įteikė asmeniškai (registruotu laišku), kitiems nusprendė procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu ar per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Nors atsakovas A. M. ir naudojosi EPP sistema, teikdamas į bylą procesinius dokumentus, tačiau jis jungėsi prie EPP portalo daugiau nei prieš metus laiko, pranešimų apie nagrinėjamą bylą negavo. Tai, kad atsakovas A. M. nesinaudojo EPP ir netikrino savo EPP paskyros, negali užkirsti kelio teismui priimti sprendimą, neišklausius byloje dalyvaujančių asmenų. Teismas pažeidė atsakovo A. M. teisę būti išklausytam, atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą teisme, todėl negalėjo dalyvauti teismo posėdyje (teismas visus procesinius dokumentus visada įteikdavo per Lietuvos paštą, o apie paskutinį posėdį įteikė per EPP asmeniui, kuris iš esmės juo nesinaudoja ir neprivalo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK naudotis), todėl konstatuotini proceso teisės pažeidimai, kurie iš esmės turėti įtakos neteisingo sprendimo priėmimo ir esantys pagrindu naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

37.2.                      2021 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl į bylą įtraukiamų liudytojų – Sedos seniūno V. D. bei atsakovo E. Z. uošvio J. L.. Teismas nusprendė šių liudytojų nekviesti ir nurodė, kad liudytojo J. L. parodymai nėra svarbūs, kadangi byloje ir taip yra pakankamai duomenų. Dėl Sedos seniūnijos atstovo ieškovas pažymėjo, jog ši institucija neturėjo kompetencijos išduoti leidimus statyti poilsio namelius, todėl į bylą taip pat neįtrauktinas liudytoju Sedos seniūnas V. D..

37.3.                      Atsakovams tenka pareiga įrodyti, kad jie nesavavališkai pasistatė nesudėtingus statinius draustinyje ir pagrįsti, kad tie nesudėtingi statiniai buvo pastatyti atitinkamoms institucijoms išdavus leidimus. Siekiant įrodyti šią aplinkybę, atsakovai į bylą prašė teismo įtraukti liudytojais Sedos seniūną V. D., kuris galėtų paaiškinti tuometinę tvarką ir kokiu būdu būdavo išduodami leidimai poilsinių namelių statybai, bei atsakovo E. Z. uošvį J. L., kuris būtų galėjęs paaiškinti bei pagrįsti kokiu būdu jam buvo leista statyti poilsinį namelį. Šioje byloje, tik likusių gyvų liudytojų parodymai, gali būti išties vertingi, pagrindžiantys tuometinį teisinį reguliavimą dėl poilsinių namelių statybų draustinyje. Buvo kreiptasi į institucijas bei į archyvus dėl išlikusių duomenų apie tuo metu draustinyje vykusias statybas, tačiau tokie dokumentai nėra išlikę. Atsakovai nesiekia įrodyti, kad visi poilsiniai nameliai statyti sovietmečiu, jie tik bando apginti savo pažeistas teises, kadangi tiek atsakovo A. M. (Nr. 8), tiek atsakovo E. Z. (Nr. 14) poilsiniai nameliai buvo pastatyti vieni pirmųjų. Nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, atsakovai tikėjosi, jog šias aplinkybes byloje paliudys liudytojai, tačiau teismui netenkinus prašymo dėl liudytojų apklausos, buvo pažeistos atsakovų teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą bei įrodinėjimo principas.

37.4.                      Nesutinka ir su ieškovo nuomone, kad Sedos seniūnija neturėjo kompetencijos išduoti leidimus statyti poilsio namelius, galimai gal ir neturėjo, bet išdavė leidimą, todėl apeliantai pagrįstai buvo įsitikinę, kad jų statinys yra teisėtas (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Puišys prieš Lietuvą (Nr. 58166/18), kuriuo konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnyje įtvirtintos teisės į nuosavybės apsaugą pažeidimas).

37.5.                      2021 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu teisėja dėl galimybės sudaryti taikos sutartį nurodė, kad byloje reikėtų aptarti taikos sutarties sudarymą.  Ieškovas palaikė savo ieškinio reikalavimus, ir į taikos sutarties sudarymą nesileido. Nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas siekia nugriauti poilsio namelius, esančius draustinyje – ar dėl to, kad poilsiniai nameliai pastatyti draustinyje ir kenkia kraštovaizdžiui, ar dėl nelegalios statybos, ar tai, kad nelegalūs statiniai pastatyti draustinyje? Ieškovas, gindamas viešąjį interesą, siekia išsaugoti kraštovaizdį, kai tuo tarpu, visai netoli nuo ginčo objekto stūkso kiti objektai, esantys (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje.

37.6.                      Prokuroras, kreipdamasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, yra praleidęs vieno mėnesio terminą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-662-146/2016). Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje) eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo tos dienos, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016). Termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžios nustatymui reikšmingų išvadų, kada prokuroras gavo ar turėjo ir galėjo gauti pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, pagrindimui teismas turi nustatyti bei vertinti konkrečiai bylai reikšmingos aplinkybės, be kita ko, atsižvelgiamas į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

37.7.                      Šiaulių apygardos prokuratūra 2018 m. balandžio 3 d. gavo Valstybinė saugomų teritorijų tarnybos raštą, kuriuo buvo prašoma prokuroro kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Minėtame rašte buvo išdėstytas išsamus situacijos įvertinimas bei teisinio pobūdžio argumentai. Prie rašto buvo pridėta medžiaga, kuria Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba grindė savo prašymo pagrįstumą. Todėl terminas ieškiniui pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. balandžio 3 d. Ieškinys teismui buvo paduotas 2018 m. birželio 8 d., todėl vieno mėnesio terminas yra praleistas. Ieškovas neprašo praleistą terminą atnaujinti. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog prokuratūroje paskutiniai dokumentai gauti 2018 m. gegužės 15 d., todėl nuo tada skaičiuojamas terminas.

37.8.                      Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad poilsio nameliai buvo pastatyti sovietmečiu, galimai apie 1971–1972 metus; jie visuomet buvo valdomi atvirai ir teisėtai, net mokami mokesčiai už naudojimąsi poilsio nameliais. Teisinės valstybės principas reikalauja, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Šiame kontekste pažymėtina Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos neveikimas: Žemaitijos nacionalinio parko direkcija nuo pat jos įsteigimo 1999 m. surašinėjo Draustinio būklės vertinimo aktus, kuriuose užsimindavo apie Draustinio teritorijoje esančius poilsio namelius, tačiau tuo metu nei į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, nei į prokurorą kreiptasi nebuvo. Žemaitijos nacionalinio parko direkcija 2015 m. kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, prašydama atlikti tariamai neteisėtų statinių patikrinimą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atliko patikrinimą ir nurodė, kad pažeidimų nenustatyta. Todėl kyla klausimas, kodėl 20 metų poilsio nameliai yra toleruojami, o vėliau institucijos nuomonė pasikeičia iš esmės.

37.9.                      2000 m. spalio 6 d. draustinio būklės vertinimo aktą pasirašę tikrintojai Žemaitijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas S. S., vyr. ekologė M. J. ir vyr. aplinkosaugininkas D. A., nustatę, kad draustinio teritorijoje yra statinių bei pateikdami šią pažymą Miškų ir saugomų teritorijų departamentui, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Mažeikių miškų urėdijos Sedos girininkijai, žinojo apie pastatytus poilsio namelius, tačiau į atitinkamas institucijas dėl to nesikreipė, ir joks tyrimas pradėtas nebuvo. Tai leidžia daryti išvadą, jog aplinkosaugininkai pažeidimų nenustatė.

37.10.                      Teismas nenustatė kokiu laikotarpiu, kokie poilsiniai nameliai statyti. Nenustačius poilsinių namelių statybos metų, nėra galima nustatyti, kokiais teisės aktais turi būti vadovaujamasi, kadangi visi nameliai yra baigtos statybos, (duomenys neskelbtini) kraštovaizdyje statybos nėra vykdomos, jos yra baigtos.

37.11.                      Teismas nusprendė, kad byloje pateikti Mažeikių rajono Sedos seniūno 1996 m. išduoti leidimai atsakovams G. Š. ir V. V. pasistatyti namelius prie (duomenys neskelbtini), Sedos seniūnijoje neįrodo šių namelių teisėtumo. Tiek atsakovo A. M. tiek E. Z. poilsio nameliai pastatyti dar iki 1994 m. kuomet buvo priimtas 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių“. Tik Sedos seniūnas būtų galėjęs paaiškinti aplinkybes, kuriomis jam buvo suteikta teisė išduoti leidimus poilsinio namelio statybai. Nesant byloje tokių duomenų, negalima nustatyti, kokiais teisės aktais buvo vadovautasi tuo metu.

37.12.                      Kadangi ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovų turėtų būti priteisiamas 100 Eur arba ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, mokamas 75 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, iš visų atsakovų turėtų būti priteisiamas 75 Eur žyminis mokestis, o ne po 75 Eur žyminio mokesčio iš kiekvieno atsakovo atskirai. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 88 straipsnio nuostatas, nepagrįstai priteisdamas daugiau žyminio mokesčio negu reikėtų.

2.                      Patikslintu apeliaciniu skundu atsakovas K. B. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 bei priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros patikslintą ieškinį pilna apimtimi taikant ieškinio senatį ir, ar kaip nepagrįstą ar neįrodytą. Patikslintą apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

38.1.                      Atsakovams šiuo metu tenkanti pareiga įrodyti, kad jie nesavavališkai pasistatė nesudėtingus statinius draustinyje ir pagrįsti, kad tie nesudėtingi statiniai buvo pastatyti atitinkamoms institucijoms išdavus leidimus. Buvo kreiptasi į institucijas bei į archyvus dėl išlikusių duomenų apie tuo metu draustinyje vykusias statybas, tačiau tokie dokumentai nėra išlikę. Atsakovai nesiekia įrodyti, kad visi poilsiniai nameliai statyti sovietmečiu, jie tik bando apginti savo pažeistas teises, kadangi tiek atsakovo K. B. (Nr. 16), tiek atsakovo A. M. (Nr. 8), tiek atsakovo E. Z. (Nr. 14) poilsiniai nameliai buvo pastatyti (atvežti) vieni pirmųjų. Nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, atsakovai tikėjosi, jog šias aplinkybes byloje paliudys liudytojai, tačiau teismui netenkinus prašymo dėl liudytojų apklausos, buvo pažeistos atsakovų teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą bei įrodinėjimo principas. Byloje ne kartą buvo minima, kad liudytojais į bylą asmenys netraukiami, kadangi jų parodymai nepagrįs aplinkybių, jog poilsio nameliai pastatyti teisėtai. Taip pat buvo paminėta, kad asmenys norėdami pagrįsti aplinkybes turi pateikti rašytinius įrodymus, tačiau rašytiniai įrodymai nėra išlikę, kadangi institucijos jų nesaugo, jų saugojimo terminai yra pasibaigę.

38.2.                      Nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas siekia nugriauti poilsio namelius, esančius draustinyje – ar dėl to, kad poilsiniai nameliai pastatyti draustinyje ir kenkia kraštovaizdžiui, ar dėl nelegalios statybos, ar tai, kad nelegalūs statiniai pastatyti draustinyje? Ieškovas, gindamas viešąjį interesą, siekia išsaugoti kraštovaizdį, kai tuo tarpu, visai netoli nuo ginčo objekto stūkso kiti objektai, esantys (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje, adresu (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritorijoje.

38.3.                      Prokuroras, kreipdamasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, yra praleidęs vieno  mėnesio terminą numatytą ABTĮ 33 straipsnyje.  Šiaulių apygardos prokuratūra 2018 m. balandžio 3 d. gavo Valstybinė saugomų teritorijų tarnybos raštą, kuriuo buvo prašoma prokuroro kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Nors prokuroras kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą (prašydamas pateikti 1998 m. rugpjūčio 3 d. dovanojimo sutartį ir 1998 m. birželio 10 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą), į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Žemaitijos nacionalinio parko direkciją, tačiau pastarųjų institucijų pateikti duomenys nesuponavo jokio atsakovo S. Š. padaryto pažeidimo. Tačiau terminas ieškiniui pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. balandžio 3 d. Kadangi ieškinys teismui buvo paduotas 2018 m. birželio 8 d., todėl prašo taikyti ieškinio senatį.

38.4.                      Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad poilsio nameliai buvo pastatyti sovietmečiu, galimai apie 1971–1972 metus. Todėl bendrasis senaties terminas –10 metų, taip pat  akivaizdžiai pažeistas. Be to teismas nenustatė kokiu laikotarpiu, kokie poilsiniai nameliai statyti. Nenustačius poilsinių namelių statybos metų, nėra galima nustatyti, kokiais teisės aktais turi būti vadovaujamasi, kadangi visi nameliai yra baigtos statybos. Per visą namelių gyvavimo istoriją iš valdžios institucijų negauta jokių įspėjimų ar kitų signalų apie neteisėtas statybas ar pan. Namelių savininkai neturi vieni nešti atsakomybę, už namelių nugriovimą tūri būti nors iš dalies atlyginta.

38.5.                      Teismas nustatė, kad byloje pateikti Mažeikių rajono Sedos seniūno 1996 m. išduoti leidimai atsakovams G. Š. ir V. V. pasistatyti namelius prie (duomenys neskelbtini), Sedos seniūnijoje neįrodo šių namelių teisėtumo. Sedos seniūnui tuo metu nebuvo suteikta teisė vienasmeniškai priimti sprendimus dėl pastatų statybos valstybinėje žemėje, nes pagal tuo metu galiojusias Lietuvos respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249 patvirtintas taisykles dėl leidimų statyti ir griauti išduoda savivaldybių įgaliotos statybos priežiūros tarnybos (Taisyklių 4 dalis). Atkreipia dėmesį, kad atsakovo K. B. poilsio namelis pastatytas dar iki 1994 m. kuomet buvo priimtas 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių“. Tik Sedos seniūnas būtų galėjęs paaiškinti aplinkybes, kuriomis jam buvo suteikta teisė išduoti leidimus poilsinio namelio statybai. Nesant byloje tokių duomenų, negalima nustatyti, kokiais teisės aktais buvo vadovautasi tuo metu.

3.                      Patikslintu apeliaciniu skundu atsakovai S. Š., A. A., G. B., V. K., A. K., A. S., H. L., E. K., V. D., G. B., E. P., E. A., Z. K., D. V., A. B., A. V., G. Č., D. R., S. B., J. S., I. D., D. N., V. B., L. Ž., V. D., V. K., D. B., V. K., K. S., A. B., B. V., R. A., R. K., E. K., D. P., M. S., I. N., J. K., V. S., L. R., atstovaujami advokatės L. Š., prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 dalyse, kuriose: 1) atsakovas S. Š. įpareigotas nugriauti jo valdomus statinius Nr.7, Nr.20, kilnojamąjį daiktą Nr. 21; atsakovas S. B. įpareigotas nugriauti jo valdomą statinį Nr. 1; atsakovas Z. K. įpareigotas nugriauti jo valdomą statinį Nr.3; atsakovas G. B. įpareigotas nugriauti jo valdomą statinį Nr. 4; atsakovas M. S. įpareigotas nugriauti jo valdomą statinį Nr. 5; atsakovas D. P. įpareigotas nugriauti jo valdomą statinį Nr. 6; atsakovas V. D. įpareigotas nugriauti jo valdomą statinį Nr. 9; atsakovė A. K. įpareigota nugriauti jos valdomą statinį Nr. 10; atsakovas G. Č. įpareigotas nugriauti jo valdomą statinį Nr. 12; atsakovas E. P. įpareigotas nugriauti jo valdomą statinį Nr. 13; atsakovas R. A. įpareigotas nugriauti jo valdomą statinį Nr. 15; atsakovas D. N. įpareigotas nugriauti jo valdomą statinį Nr. 17; atsakovas E. A. įpareigotas nugriauti jo valdomą kilnojamąjį daiktą Nr. 18; atsakovė D. V. įpareigota nugriauti jos valdomą statinį Nr. 22; atsakovas G. B. įpareigotas nugriauti jo valdomą statinį Nr. 24; atsakovas A. V. įpareigotas nugriauti jo valdomą statinį Nr. 25; atsakovė L. R. įpareigota nugriauti jos valdomą statinį Nr. 27; atsakovas V. K. įpareigotas nugriauti jo valdomą statinį Nr. 28; atsakovas K. S. įpareigotas nugriauti jo valdomą statinį Nr. 29; atsakovė D. B. įpareigota nugriauti jos valdomą statinį Nr. 30; atsakovas V. K. įpareigotas nugriauti jo valdomą statinį Nr. 31; atsakovė A. S. įpareigota nugriauti jos valdomą statinį Nr. 34; atsakovė I. N. įpareigota nugriauti jos valdomą statinį Nr. 36; atsakovas A. A. įpareigotas nugriauti jo valdomą statinį Nr. 37; atsakovė E. K. įpareigota nugriauti jos valdomą statinį Nr. 38; atsakovas H. L. įpareigotas nugriauti jo valdomą statinį Nr. 39; atsakovė I. D. įpareigota nugriauti jos valdomą statinį Nr. 41; atsakovas V. K. įpareigotas nugriauti jo valdomą statinį Nr. 42; atsakovė B. V. įpareigota nugriauti jos valdomą statinį Nr. 43; atsakovas V. D. įpareigotas nugriauti jo valdomą statinį Nr. 44; atsakovas A. B. įpareigotas nugriauti jo valdomą statinį Nr. 48; atsakovė D. R. įpareigota nugriauti jos valdomą statinį Nr. 49; atsakovė E. K. įpareigota nugriauti jos valdomą statinį Nr. 50; atsakovė L. Ž. įpareigota nugriauti jos valdomą statinį Nr. 51; atsakovas A. B. įpareigotas nugriauti jo valdomą statinį Nr. 52; atsakovas V. B. įpareigotas nugriauti jo valdomą statinį Nr. 53; atsakovas R. K. įpareigotas nugriauti jo valdomą statinį Nr. 54; atsakovas V. S. įpareigotas nugriauti jo valdomą statinį Nr. 55; atsakovė J. S. įpareigota nugriauti jos valdomą statinį Nr. 56; atsakovė J. K. įpareigota nugriauti jos valdomą statinį Nr. 57; ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį pilna apimtimi taikant ieškinio senatį ir/ar kaip nepagrįstą ir neįrodytą; priteisti apeliantams proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintą apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

39.1.                      Teismas atsisakydamas taikyti ieškinio senatį visiškai ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašaus pobūdžio bylose ir valdžios institucijų (jų tarnautojų) klaidas taisė užkraudamas neproporcingai didelę naštą atsakovams.

39.2.                      Teismas spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2008 suformuluota praktika, kuri visiškai neatitinka šios nagrinėjamos bylos situacijos. Skundžiamame sprendime teismo padaryta išvada, kad tai, jog 30-40 metų įvairioms institucijoms buvo žinoma apie ginčo statinius, tačiau institucijos jokių veiksmų nesiėmė, negali sukelti pagrindų ieškinio atmetimui, neatitinka ieškinio senaties taikymo pagrindų. Pagal teismo logiką išeitų, kad valstybės institucijoms ieškinio senaties taikymo institutas neegzistuoja, nes institucijų darbuotojams praleidus ieškinio senaties terminą toks termino praleidimas negali būti pagrindas atmesti ieškinį.

39.3.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šią bylą kasacine tvarka, 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje nurodė, kad „teismas gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017, 59 punktas)“.

39.4.                      Atsakovai įrodinėjo, kad ginčo poilsio nameliai, esantys atsakovui priklausančiame Žemės sklype buvo statyti sovietmečiu, o nedidelė dalis – 1996 metais. Skundžiamame sprendime teismas pripažino, kad ginčo nameliai buvo statyti laikotarpiu nuo 1970 m. iki 2004 m.  Apie ginčo poilsio namelių buvimą žemės sklype buvo žinoma tiek sovietmečiu veikusioms valdžios institucijoms, tiek Lietuvos Respublikos valdžios institucijoms, atsakingoms už draustinių, saugomų teritorijų, miškų priežiūrą bei apsaugą. Teismas šias aplinkybes pripažino. Byloje nėra ginčo dėl labai svarbaus įrodymo – 2004 m. lapkričio 15 d. parengto poilsio namelių išdėstymo plano, kurį 2006 m. rugsėjo 25 d. suderino Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūra. Šis planas patvirtina, kad 2004 m. lapkričio 15 d. visi 58 poilsio nameliai žemės sklype jau stovėjo ir apie jų buvimą visoms institucijoms, kurios dalyvauja šiame teismo procese trečiųjų asmenų statusu, buvo žinoma. Vien įvertinus teismo padarytas išvadą apie namelių statybos datą (kuri nėra teisinga, nes visi nameliai buvo pastatyti iki atsakovui tampant Žemės sklypo savininku 1998 metais), yra akivaizdu, kad dešimties metų bendrasis ieškinio senaties terminas nuo institucijų sužinojimo apie tariamai neteisėtas statybas ir ieškinio padavimo (2018 m. birželio 8 d.) yra suėjęs.

39.5.                      Teismas sprendime nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011 atsakovų plačiai cituotos teismų praktikos, nors minima praktika yra labai aktuali šioje byloje: Pirma, priimtu sprendimu pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Nors teismas sprendime akcentuoja, kad namelių buvimas nėra suderinamas su draustinio tikslais, tačiau tokiu atveju valstybės institucijos privalėjo apskritai neleisti statyti nei vieno namelio (duomenys neskelbtini) ežero pakrantėse. Jei leidimai statyti namelius vis dėlto buvo išduoti, vadinasi, nameliai buvo statyti teisėtai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad sovietmečiu ir iki 1996 metų negaliojo teisinio pobūdžio draudimai statyti namelius draustinyje. Antra, sprendimu valstybės institucijoms suteikiamos privilegijos nepaisyti senaties terminų ir teisinių santykių stabilumo principo. Teismas sprendimu, nors prokuroras, ginantis viešąjį interesą, yra lygiavertis ginčo subjektas, pateisino jo ir kitų valstybės institucijų neveikimą ginti tariamai pažeistą viešąjį interesą. Trečia, teismas priimdamas sprendimą neįvertino pusiausvyros tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Byloje esantys faktai apie pajamų mokesčio mokėjimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, rinkliavų mokėjimą Sedos seniūnijai, įvairių institucijų vykdytus patikrinimus ir namelių išsidėstymo suderinimą, įrodo, kad atsakovai nepadarė jokio pažeidimo. Teisinėje valstybėje negalima tokia situacija, kad skirtingais laikotarpiais valstybė skirtingai vertintų ginčo namelių valdymo teisėtumą.

39.6.                      Byloje yra aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, kuriuo remiantis, už viešojo intereso apsaugą valstybėje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybės (savivaldybių) institucijos. Nors įstatymai ne visoms iš jų suteikia įgaliojimus kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, tačiau įstatymo viršenybės, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 5, 6 punktai) ir kiti gero administravimo principai reikalauja, kad nustačiusios viešojo intereso pažeidimą atitinkamoje srityje, jos nedelsdamos informuotų prokurorą ar kitą subjektą apie galimus viešojo intereso pažeidimus (jei įstatymai joms nesuteikia įgaliojimų pačioms imtis priemonių viešajam interesui ginti).

39.7.                      Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Žemaitijos nacionalinio parko direkcija 2000 m. spalio 6 d., 2001 m. birželio 18 d., 2005 m. rugpjūčio 22 d., 2007 m. rugsėjo 25 d., 2009 m. liepos 14 d., 2015 m. liepos 27 d. fiksavo žemės sklypo faktinę situaciją, jame esančius namelius, bet neinicijavo jokių veiksmų dėl namelių teisėtumo ištyrimo;

39.8.                      Paminėta teisminė praktika, atsižvelgiant į valstybės (savivaldybės) institucijų elgesį, turėjo būti tiesiogiai taikytina šioje byloje, kadangi už saugomos teritorijos priežiūrą atsakingos Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Mažeikių rajono aplinkos apsaugos departamentas, už savavališkos statybos padarinių šalinimą atsakinga Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija klausimo dėl ginčo poilsio namelių nenagrinėjo, apie šį faktą pranešinėdavo viena kitai, tačiau jokių veiksmų neatliko. Jei klausimas dėl ginčo poilsio namelių statybos teisėtumo būtų iškeltas teisme dar 2000 m., atsakovai būtų galėję surinkti įrodymus, patvirtinančius ginčo namelių statybos ir egzistavimo teisėtumą. Šios institucijos daugiau kaip 20 metų nesiėmė jokių veiksmų (tyrimo, ar nameliai statyti teisėtai), todėl ieškinio senatis turi būti taikoma, nes atsakovai nebeturi objektyvių galimybių įrodyti statybos teisėtumo faktą.

39.9.                      Atsakovai nebeturėjo realių galimybių surinkti įrodymų, neabejotinai patvirtinančių ginčo poilsio namelių statybos teisėtumą žemės sklype, nes didžioji dalis reikiamų įrodymų buvo sunaikinta, suėjus dokumentų saugojimo terminams. Teismas priimdamas sprendimą, užuot nusprendęs, kad atsakovai neįrodė savo pozicijos dėl ginčo namelių buvimo žemės sklype iki 1998 m., turėjo teisinį ir faktinį pagrindą taikyti bendrąją ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

39.10.                      Teismas priimdamas sprendimą darė esminę įrodymų vertinimo klaidą. Šios bylos nagrinėjimo atveju teismas visą įrodinėjimo naštą, kad ginčo statiniai yra pastatyti teisėtai, perkėlė atsakovams, nors jie dėl per ilgo valstybės institucijų veiksmų neatlikimo, nebeturėjo realių galimybių surinkti įrodymų, neabejotinai patvirtinančių ginčo poilsio namelių statybos teisėtumą žemės sklype. Didžioji dalis reikiamų įrodymų buvo sunaikinta, suėjus dokumentų saugojimo terminams, tačiau nepaisant to, teismas nurodė, jog duomenų patvirtinančių, kad ginčo statiniai yra teisėti, nėra. Būtent todėl prašo taikyti bendrąjį ieškinio senaties terminą.

39.11.                      Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad po 1998 metų (kuomet Žemės sklypas buvo grąžintas atsakovo motinai A. Š. ir padovanotas atsakovui) nauji poilsio nameliai nebuvo statomi žemės sklype. Šį faktą patvirtino absoliučiai visi tretieji asmenys (namelių savininkai) ir apklausti liudytojai, kaip ir rašytinė bylos medžiaga, didžioji dalis ginčo namelių buvo statyta sovietmečiu, keletas namelių –­ 1996 metais, turint Sedos seniūno ir Aplinkos apsaugos agentūros leidimus ir suderinimus. Teismo padaryta išvada, neva poilsio nameliai žemės sklype buvo pastatyti laikotarpiu nuo 1998 metų iki 2004 metų, yra nepagrįsta. Teismas, atmesdamas įrodymų visetą, nepagrįstai suabsoliutino vienintelį įrodymą ­ 1998 m. gegužės 25 d. Grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktą. Akto 4 punkte parašyta, kad Žemės sklype nėra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir statinių. Atsakovas aiškino teismui, kad nameliai tuo metu visi jau buvo, tačiau jų savininkai nebuvo atsakovui žinomi, dėl to ir nebuvo įrašyti į aktą. Be to, nameliai nebuvo „ūkinės-komercinės paskirties“, kaip kad reikalaujama nurodyti akte. Tik tapus žemės sklypo savininku, atsakovą susirado kai kurie namelių savininkai ir buvo sudarytos pirmosios žemės nuomos sutartys. Teismas sprendime konstatavo, jog ginčo nameliai pastatyti laikotarpiu nuo 1970 m. iki 2004 m. nesiaiškinęs, ar jų statyba nepažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų.

39.12.                       Faktas, jog ginčo poilsio nameliai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, savaime nereiškia, jog atsakovai neturi nuosavybės teisės į juos. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės atsiradimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas.

39.13.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, teismas neįvertino, kad šioje byloje iš esmės siekiama nusavinti atsakovų nuosavybę, net neįrodinėjant nuosavybės atėmimo būtinumo ir net nesvarstant atsiskaityti su atsakovais už nuosavybės atėmimą. Šioje byloje teismas, laikydamas, kad poilsio nameliai negali būti palikti ginčo teritorijoje, privalėjo paskirstyti atitinkamų institucijų atsakomybę ir uždėti jiems naštą kompensuoti poilsio namelių savininkų nuostolius. Ieškovas neįrodė neteisėtos statybos fakto, o neįrodžius neteisėtos statybos fakto, negalima įpareigoti atsakovus griauti jų nuosavybę. Faktas, kad nameliai ir nuosavybės teisė į juos nėra registruota Nekilnojamojo turto registre, esminės reikšmės šiuo atveju neturi. Pirmosios instancijos teismas neįvertinta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) aktualios praktikos.

39.14.                      Teismas nepagrįstai taikė Saugomų teritorijų įstatymo, Miškų įstatymo normas, Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, kadangi nameliai nebuvo statyti tuo metu, kai galiojo šių teisės aktų nuostatos. Galiojantys teisės aktai draudžia naujų pastatų statybą draustiniuose, tačiau neįpareigoja griauti jau pastatytų statinių. Civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka.

39.15.                      Ieškinyje teigiama ir sprendime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) draustinis buvo įsteigtas dar 1974 m. gegužės 16 d. LTSR Ministrų tarybos nutarimu Nr. 195 „Dėl gamtos draustinių įsteigimo ir jų tvarkymo Lietuvos TSR“, tačiau šis nutarimas į bylą pateiktas nebuvo (jis nėra prieinamas viešose teisės aktų duomenų bazėse). Į bylą nebuvo pateikti duomenys, kad šiam draustiniui būtų patvirtinti jo tvarkymo nuostatai ir kitas panašus dokumentas. Nėra jokių duomenų, kad minėtas nutarimas draudė statybą draustinių teritorijoje. Mažeikių rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas aktyviai priiminėjo sprendimus organizuoti poilsiaviečių prie (duomenys neskelbtini) ežero statybą įvairių organizacijų darbuotojams. Skundžiamajame sprendime nėra nurodytas nei vienas sovietmečiu galiojęs teisės aktas, draudęs poilsio namelių statybą draustinio teritorijoje. Jei poilsio namelių statyba nepažeidė tuo metu galiojusių imperatyvių draudimų, laikytina, kad ji buvo teisėta.

39.16.                      Mažeikių rajono Sedos seniūnas 1996 m. liepos 11 d. išdavė leidimą Nr. 140 „Dėl poilsinio namelio prie (duomenys neskelbtini) ežero statybos“. Mažeikių rajono Sedos seniūnas 1996 m. rugpjūčio 22 d. išdavė leidimą Nr. 165 „Dėl poilsinio namelio prie (duomenys neskelbtini) ežero statybos“. Vadinasi, Sedos seniūnija praktikavo leidimų išdavimą poilsinių namelių statybai – šių leidimų pagrindu buvo pastatyti keli nameliai. Ieškovas šių leidimų neginčijo, nereiškė reikalavimų pripažinti juos neteisėtais. Tiek G. Š., tiek V. V. išduoti Sedos seniūnijos leidimai namelio statybai (su Aplinkos apsaugos agentūros suderinimu) laikytini administraciniais aktais, kurie laikomi teisėtais ir galiojančiais tol, kol teismo sprendimu nėra panaikinami.

39.17.                      Laikotarpiu nuo 1995 m. liepos 4 d. iki 2000 m. birželio 26 d. galiojo Saugomų teritorijų įstatymo redakcija, kurios 17 straipsnio 1-2 dalys nustatė: draustinių teritorijose draudžiama arba ribojama komercinė-ūkinė, statybinė, rekreacinė, kita veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams. Taigi 1996 metais draustinių teritorijose buvo draudžiama dviejų tipų statinių - pramonės įmonių ir stacionaraus poilsio įstaigų - statyba. Atskiri poilsio nameliai nepriskirtini nei vienai kategorijai iš minėtų pastatų. Vadinasi, 1996 m. statyti poilsiniai nameliai dabartinėje žemės sklypo teritorijoje nepažeidė Saugomų teritorijų įstatymo ar kitų įstatymų nuostatų.

39.18.                      Teismas nepagrįstai iš kiekvieno atsakovo priteisė po 75 Eur žyminio mokesčio valstybei. Ieškovo ieškinio patenkinimo atveju valstybės naudai turėjo būti lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo priteista tik 75 Eur žyminis mokestis, o ne iš kiekvieno atsakovo atskirai po 75 Eur žyminio mokesčio. Pažymėjo, kad ieškovas byloje pareiškė tik vieną reikalavimą – nugriauti/pašalinti ginčo statinius (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, todėl šiuo atveju, iš atsakovų patenkinus ieškovo ieškinį, galėjo būti lygiomis dalimis priteistas tik 75 Eur dydžio žyminis mokestis.

4.                      Apeliaciniu skundu atsakovė V. V. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą ta apimtimi, kuria nustatytas įpareigojimas atsakovei V. V. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti valdomą statinį Nr. 26, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 6170-0002-0001, ir sutvarkyti statybvietę, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir (arba) ieškovo ieškinį atmesti taikant ieškinio senatį; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pareiškė prisidėjimą prie kitų atsakovų apeliacinių skundų. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

40.1.                      Įvairaus pobūdžio atsakovui priklausančio žemės sklypo ir ar jame vykdomos veiklos patikrinimai buvo atliekami nuo 2000 iki 2004 metų ir juos atliko įvairios valstybinės institucijos, kurių kontrolinės funkcijos yra būtent pagrįstos viešojo intereso apsaugos užtikrinimu, tačiau viešojo administravimo subjektai daugiau kaip 15 metų delsė kreiptis į prokurorą. Bet kokie ieškinio senaties terminai, įskaitant ilgiausią senaties terminą, jau yra pasibaigę, todėl teismas turėjo taikyti ieškinio senatį ir šiuo savarankišku pagrindu atmesti ieškinį. Teismo vertinimas, jog ieškinio senatis nepažeista, yra nepagrįstas, tuo aspektu, jog teismas ypač formaliai įvertino susiklosčiusią faktinę situaciją ir vadovavosi vien tik nuostata, jog turi būti vertinamas tik duomenų prokurorui pateikimo momentas.

40.2.                      Atsakovo S. Š. žemės sklype, dar iki S. Š. tampant savininku, esantys nameliai yra pastatyti sovietmečiu, kaip poilsiavietės nameliai ir tuomet šios statybos buvo atliktos teisėtai. Byloje nėra jokių šias statybas pripažįstančių negaliojančiomis aktų. Praėjus ypač daug laiko, spręsti ar tuo metu statyti statiniai laikytini nelegaliais nėra teisinga, kaip ir jiems taikyti šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. Sovietmečiu, vieningo ir iki šiol išlikusio registro nebuvo ir nėra. Paprasčiausiai nėra jokių šaltinių iš kurių būtų galima gauti pagal teismo minimą reglamentavimą sovietmečio duomenis, kurie, pasak teismo, turėtų (galėtų) įrodyti pastatų statybos teisėtumą sovietmečiu. Prokuroras taip pat į bylą nepateikė jokių dokumentų (įrodymų), kurių pagrindu, būtų galima daryti išvadą, kad, dar sovietmečiu statyti nameliai sovietmečiui priskirtuose registruose nėra registruoti ar kitaip nėra tuo metu užfiksuota jų statyba. Nepateikta ir teismas nenustatė kada gi pastatytas atsakovei V. V. ar kitiems atsakovams priklausantis namelis.

40.3.                      Teismo

5.                      Atsiliepime į E. Z., A. M., K. B. patikslintą apeliacinį skundą ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo atsakovų E. Z., A. M., K. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

41.1.                      A. M. nepagrįstai teigia, kad apie nagrinėjamą bylą nebuvo informuotas. Teismas nutartimi A. M. įtraukė į procesą trečiuoju asmeniu, jis buvo apklaustas teisme, davė parodymus, kas reiškia, jog apie vykstantį procesą žinojo, jame dalyvavo ir buvo išklausytas. Proceso dalyviai teikė apeliacinį ir kasacinį skundus, A. M. prie jų prisijungė, o dabar vykstantis procesas nėra naujas. Pats atsakovas turėjo pareigą domėtis apie priimtus sprendimus ir vykstantį procesą.

41.2.                      Ieškovas ir atsakovai atsisakė daryti bet kokias nuolaidas, dėl ko taikos sutarties sudarymas neįmanomas, o atsakovų apeliaciniame skunde reiškiamos pretenzijos ir reikalavimas sudaryti taikos sutartį iš esmės pažeidžia jos esmę ir paskirtį.

41.3.                      Atsakovai apeliaciniame skunde nepagrįstai prašo taikyti bendrą ieškinio senaties terminą, kadangi ieškiniu nėra skundžiami jokie administraciniai aktai ar sandoriai. Apeliantai nenurodo jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas manyti, kad konkretus laikotarpis yra galimas kaip atskaitos taškas taikyti bendrą senaties terminą. Šiuo atveju statinys pastatytas teritorijoje, kurioje tai daryti draudžia įstatymai. Byloje nepateikta ne tik statybą leidžiančių dokumentų, bet ir nuosavybę patvirtinančių dokumentų, o statinys neregistruotas nekilnojamojo turto registre, t. y. nėra jokių dokumentų kas buvo pirmieji savininkai, jei statiniai buvo statyti valstybės ir jai priklausė, kokiu pagrindu turtas perleistas privatiems asmenims už kokią sumą ir pan. Apeliantai veikė rizikuodami ir prisiėmė visas ateityje kilsiančias pasekmes, o suvokdami statinio neteisėtumą vengė jį įteisinti ir tokiu būdu prisiimti ne tik pareigas bet įgyti tam tikras teises. Šiuo atveju svarbus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas 2013 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013. Teismas nustatė, kad ginčo statiniai visą laiką buvo neteisėti ir tuo pačiu nėra jokių sąlygų į jų įteisinimą, todėl nėra pagrindo taikyti senatį.

41.4.                      Nesutinka su apeliantų argumentais, kad ginčo statinių statybos draustinio teritorijoje buvo teisėtos pagal sovietmečiu galiojusią tvarką. Iki nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje dominavo valstybinė ir kooperatyvinė statyba ir tokia pat nuosavybės teisė į statinius. Privati statyba ir privačios nuosavybės teisė į statinius buvo leidžiama tik asmeninėse namų valdose. Ministrų Tarybos 1968 m. liepos 31 d. nutarimas Nr. 238 „Dėl poilsio stovyklų steigimo Respublikos teritorijoje“ galiojęs iki 1990 m., numatė, kad vasarinio tipo lengvų konstrukcijų pastatus leidžiama statyti gavus statybos leidimą. Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. 2 „Dėl Teisinio pastatų registravimo miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 1970, Nr. 4-25) (neteko galios 1991 m. liepos 25 d.), vėliau jį pakeitęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. 297, numatė privalomą pastatų registraciją.

41.5.                      Ministrų tarybos 1972 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. 318 „Dėl profilaktoriumų ir poilsio stovyklų statybos eigos Respublikoje“, Ministrų Tarybos 1981 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 91 „Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti“ (Žin., 1981, Nr. 9-108), galiojęs iki 1991 m. kovo 21 d. numatė poilsio stovyklų įrengimui privalomą statybos leidimų gavimą. Statybos leidimų išdavimo tvarką reglamentavo VSRK 1976 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 307 „Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“, galiojęs iki 1995 m. vasario 1 d. Ministrų Tarybos 1981 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 91 „Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti“ (Žin., 1981, Nr. 9-108), galiojęs iki 1991 m. kovo 21 d., numatę, kad gyvenamieji namai ir kiti civiliniai pastatai priimami naudoti, kai atlikti visi statybos darbai, sutvarkyta aplinka, sumontuoti ir išbandyti įrengimai, parūpintas inventorius pagal patvirtintus projektus ir pašalinti statybos defektai.

41.6.                      Byloje pateikti Liaudies deputatų tarybos Vykdomųjų komitetų sprendimai bei Architektūrinė planinė užduotis byloja apie galimai pradėtas procedūras dėl stovyklavietės įrengimo, tačiau šie rašytiniai įrodymai nepatvirtina fakto, kad statyba buvo tęsiama/vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249 patvirtintose taisyklėse dėl leidimų statyti ir griauti išdavimo 4 dalyje nustatyta, kad leidimus statyti ir griauti išduoda savivaldybių įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. „Sedos seniūnas“ nėra įgaliotas statybos priežiūrą vykdantis asmuo, todėl ir byloje pateikti „statybos leidimai“ neatitinka nei formos, nei turinio reikalavimų, todėl nėra pagrindo sutikti su tuo, kad byloje pateikti statybos leidimai, patvirtinta ginčo statinių statybos teisėtumo faktą.

41.7.                      Atsakovai nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima identifikuoti statinio teisėtą buvimą žemės sklype: 1) statiniui išduoto statybos leidimo ir statybos užbaigimo patvirtinimo; 2) statinio nuosavybę patvirtinančių dokumentų (pirkimo pardavimo sutartys sudarytos tik žodžiu be jokių raštiškų patvirtinimų); 3) statinio registracijos nekilnojamojo turto registre. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad būtų dėtos pastangos juos įteisinti ar kad apskritai tokia galimybė egzistuotų. Sklype statyti statinius planavimo dokumentuose nenumatyta – draustiniui tvarkymo planas tik pradėtas rengti, o Mažeikių rajono bendrajame plane nagrinėjamoje vietoje statybos nenumatytos. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos patvirtino, jog galimybės šioje teritorijoje statyti statinius nėra ir jokių leidimų įteisinti statinius neišduos, nes šioje vietoje yra ne tik draustinio teritorija, miško žemė bet ir pakrančių apsaugos zona, kurioje statyba draudžiama.

6.                      Atsiliepime į atsakovų S. Š., A. A., G. B., V. K., A. K., A. S., H. L., E. K., V. D., G. B., E. P., E. A., Z. K., D. V., A. B., A. V., G. Č., D. R., S. B., J. S., I. D., D. N., V. B., L. Ž., V. D., V. K., D. B., V. K., K. S., A. B., B. V., R. A., R. K., E. K., D. P., M. S., I. N., J. K., V. S., L. R., atstovaujamų advokatės L. Š., patikslintą apeliacinį skundą ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo atsakovų S. Š., A. A., G. B., V. K., A. K., A. S., H. L., E. K., V. D., G. B., E. P., Z. K., D. V., A. B., A. V., G. Č., D. R., S. B., J. S., I. D., D. N., V. B., L. Ž., V. D., V. K., D. B., V. K., K. S., A. B., R. A., R. K., E. K.. M. S., I. N., J. K., V. S., L. R., B. V., E. A., D. P., atstovės L. Š. apeliacinį skundą Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais :

42.1.                      Šiaulių apygardos prokuratūra atkreipia dėmesį, kad Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinys jau buvo patenkintas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi sprendimą panaikino konstatavęs du pažeidimus: 1) atsižvelgiant į nustatytą įstatymų leidėjo valią, reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nesant nustatyto statytojo, teikiami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytu eiliškumu: statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; tik nesant nustatytų šių asmenų, minėti reikalavimai teikiami žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) pirmos instancijos teismas vertino ne tik atsakovo įvardytus draustinio būklės vertinimo aktus, bet ir kitus įrodymus ir jais rėmėsi, tačiau juos įvertinęs padarė dvi prieštaringas išvadas: vienoje kategoriškai teigiama, kad, atsakovui įgyjant žemės sklypą, jame jokių statinių nebuvo, o kitoje - kad, atsakovui tapus žemės sklypo savininku, galėjo būti pastatyti ne visi 58 statiniai, bet tik dalis jų, t. y. teismo nuomone, dalis statinių galėjo būti iki atsakovui tampant žemės sklypo savininku. Tokios skirtingos išvados dėl tų pačių faktinių aplinkybių buvimo prieštarauja logikai, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad jos negali būti pripažintos tinkamomis išvadomis apie įrodinėjimo dalyku esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2021-05-19 sprendimu nurodytas klaidas ištaisė, tačiau atsakovai teikia naujus apeliacinius skundus remdamiesi tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti 2019-11-19 kasaciniame skunde ir dėl kurių Lietuvos Aukščiausiais teismas jau pasisakė priimdamas 2020-04-29 nutartį.

42.2.                      Dėl ieškinio senaties teismas priimdamas sprendimą pirmiausia vertino ieškinio senaties terminus, atliko surinktos medžiagos analizę bei jos atitikimą teismų taikomai praktikai ir konstatavo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, tokių terminų pažeidimas gali sukelti pasekmes pačiam pareigūnui dėl jo pareigų tinkamo atlikimo, tačiau negali būti pagrindas atmesti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2008). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog situacija, kai ieškovui, kaip viešojo administravimo subjektui, pažeidus terminą kreiptis į teismą, dėl ko jis prarastų teisę į ieškinio patenkinimą, o atsakovas įgytų teisę naudotis ir disponuoti neteisėtai pastatytais statiniais, prieštarautų tiek CK 4.103 straipsnio, draudžiančio naudotis ir disponuoti neteisėtais statiniais, esmei ir paskirčiai, tiek K. T. jurisprudencijoje ne kartą akcentuotam principui, jog iš ne teisės negali atsirasti teisė. Tokia teismo pateikta išvada atitinka tiek byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, tiek teismų praktiką.

42.3.                      Atsakovai apeliaciniame skunde prašo taikyti bendrą ieškinio senaties terminą. Šis prašymas nepagrįstas, kadangi ieškiniu nėra skundžiami jokie administraciniai aktai ar sandoriai. Apeliantai nenurodo jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas manyti, kad konkretus laikotarpis yra galimas kaip atskaitos taškas taikyti bendrą senaties terminą. Šiuo atveju yra svarbi aplinkybė, kad statiniai pastatyti teritorijoje, kurioje tai daryti draudžia įstatymai. Byloje nepateikta ne tik statybą leidžiančių dokumentų, bet ir nuosavybę patvirtinančių dokumentų, o statiniai neregistruoti nekilnojamojo turto registre, t. y. nėra jokių dokumentų kas buvo pirmieji savininkai, jei statiniai buvo statyti valstybės ir jai priklausė, tai kokiu pagrindu turtas perleistas privatiems asmenims už kokią sumą ir pan.

42.4.                      Apeliantai veikė rizikuodami, kas reiškia jog prisiėmė visas ateityje kilsiančias pasekmes, o taip pat suvokdami statinio neteisėtumą vengė jį įteisinti ir tokiu būdu prisiimti ne tik pareigas bet įgyti tam tikras teises. Neteisėtai (be būtinų statybai vykdyti dokumentų) pastatyto statinio įteisinimą lemia ne tai, kiek ilgai tokiu statiniu statytojas naudojosi, o tai, kokios yra galimybės, laikantis teisės normų reikalavimų, tokį statinį pripažinti teisėtu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013). Statiniai visą laiką buvo neteisėti ir tuo pačiu nėra jokių sąlygų į jų įteisinimą, o tai atitinka jau suformuota teismų praktiką ir senaties taikyti nėra pagrindo.

42.5.                      Dėl pastatų teisėtumo ir galimybės juos įteisinti apeliantai įrodinėja, kad statinio statybos buvo teisėtos pagal sovietmečiu galiojusią tvarką, todėl statiniai teisėtai stovi draustinio teritorijoje. Tam, kad nustatyti statybos teisėtumą, reikalinga nustatyti, ar statyba sukuriant ginčo statinius buvo teisėta. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009).

42.6.                      Iki nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje dominavo valstybinė ir kooperatyvinė statyba ir tokia pat nuosavybės teisė į statinius. Privati statyba ir privačios nuosavybės teisė į statinius buvo leidžiama tik asmeninėse namų valdose. Ministrų Tarybos 1968-07-31 nutarime Nr. 238 „Dėl poilsio stovyklų steigimo Respublikos teritorijoje“ galiojusiame iki 1990 m., pritarta vasaros poilsio stovyklų išdėstymo bei jų paskirstymo miestams ir rajonams schemai. Žemės plotai poilsio stovykloms steigti nustatyta tvarka skiriami miestų vykdomiesiems komitetams, o jie paskirsto teritoriją atskiroms organizacijoms. Rajonuose sklypus poilsio stovykloms steigti skiria ir paskirsto rajonų vykdomieji komitetai. Poilsio stovyklų išplanavimo schemas rengia projektavimo organizacijos pagal vykdomųjų komitetų užsakymus. Poilsio stovyklose leista statyti vasarinio tipo lengvų konstrukcijų pastatus pagal parengtus projektus gavus statybos leidimą. Patvirtintas stovyklaviečių sąrašas.

42.7.                      Ministrų Tarybos 1970-01-04 nutarime Nr. 2 „Dėl Teisinio pastatų registravimo miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos patvirtinimo4“ (Žin., 1970, Nr. 4-25) (neteko galios 1991-07-25) buvo numatyta privaloma pastatų registracija. Nustatyta pastatų įregistravimo ir pažymų apie įregistruotus statinius išdavimo savininkams tvarka. Nutarimas pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297, kuriuo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, numačiusi, kad gyvenamieji namai, negyvenamieji pastatai ir statiniai, garažai, sodo namai su jiems skirtais žemės sklypais, taip pat butai, garažų boksai turi būti registruojami.

42.8.                      Ministrų tarybos 1972-08-29 nutarimu Nr. 318 „Dėl profilaktoriumų ir poilsio stovyklų statybos eigos Respublikoje" buvo pritarta profilaktoriumų ir poilsio stovyklų išdėstymo schemai. Profilaktoriumų išplanavimo schemas rengia TSRS institutai pagal Valstybinio statybos reikalų komiteto (toliau - VSRK) užsakymus. Statybos leidimai išduodami kaip gyvenamųjų namų statybai. VSRK 1976-12-30 įsakymas Nr. 307 „Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“, galiojęs iki 1995¬02-01. Pagal jį leidimus statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus ir civilinius pastatus išduoda miestų vykdomųjų komitetų statybos ir architektūros valdybų (skyrių) statybos kontrolės inžinieriai, miestų - kurortų vyriausieji architektai ir rajonų architektai inspektoriai. Nepradėjus statybos per vienerius metus nuo leidimo išdavimo, leidimas netenka galios. Leidimai registruojami specialiose registracijos knygose, kuriose taip pat daromos atžymos apie netekusius galios leidimus ir priimtus naudoti pastatus. Leidimų įforminimo tvarka išdėstyta įsakymo priede „Leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, civilinius, pramonės, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarka". Minimo įsakymo priede nurodoma, kad leidimai išduodami tik pateikus žemės sklypo skyrimo ir perdavimo naudotis dokumentus, parengus ir pateikus tvirtinti techninį projektą ir darbo brėžinius, sąmatas, pažymą apie lėšų skyrimą objekto statybai, bei objekto nužymėjimo statybos aikštelėje aktą.

42.9.                      Ministrų Tarybos 1981-03-16 nutarimas Nr. 91 „Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti“ (Žin., 1981, Nr. 9-108), galiojęs iki 1991-03-21, kuriame numatyta, kad gyvenamieji namai ir kiti civiliniai pastatai priimami naudoti, kai atlikti visi statybos darbai, sutvarkyta aplinka, sumontuoti ir išbandyti įrengimai, parūpintas inventorius pagal patvirtintus projektus ir pašalinti statybos defektai. Poilsio stovyklų įrengimas buvo reglamentuotas, numatant ne tik projektų parengimą taip pat ir teritorijų parinkimą, bet ir privalomą statybos leidimų gavimą. Statybos leidimai buvo išduodami tik pateikus žemės sklypo skyrimo ir perdavimo naudotis dokumentus, parengus ir pateikus tvirtinti techninį projektą ir darbo brėžinius, sąmatas, pažymą apie lėšų skyrimą objekto statybai, bei objekto nužymėjimo statybos aikštelėje aktą (1976-12-30 įsakymu Nr. 307 patvirtinta tvarka dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektu įforminimo).

42.10.                      Byloje pateikti Liaudies deputatų tarybos Vykdomųjų komitetų sprendimai (4 tomas b. l. 15, 18,19 ir 24) bei Architektūrinė planinė užduotis (4 t., b. l. 20-23) byloja apie galimai pradėtas procedūras dėl stovyklavietės įrengimo, tačiau šie rašytiniai įrodymai nepatvirtina fakto, kad statyba buvo tęsiama/vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1994-12-22 įsakymu Nr. 249 patvirtintose taisyklėse dėl leidimų statyti ir griauti išdavimo 4 dalyje nustatyta, kad leidimus statyti ir griauti išduoda savivaldybių įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. „Sedos seniūnas“ nėra įgaliotas statybos priežiūrą vykdantis asmuo, todėl ir byloje pateikti „statybos leidimai“ neatitinka nei formos, nei turinio reikalavimų, todėl nėra pagrindo sutikti su tuo, kad byloje pateikti statybos leidimai, patvirtinta ginčo statinių statybos teisėtumo faktą.

42.11.                      Viso proceso metu atsakovai nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima identifikuoti statinio teisėtą buvimą žemės sklype: 1) statiniui išduoto statybos leidimo ir statybos užbaigimo patvirtinimo; 2) statinio nuosavybę patvirtinančių dokumentų (pirkimo pardavimo sutartys sudarytos tik žodžiu be jokių raštiškų patvirtinimų); 3) statinio registracijos nekilnojamojo turto registre. Nors turėjo įrodyti atsikirtimų faktinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-517-219/2015). Byloje nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių statinių teisėtumą, nepateikta jokių duomenų kad būtų dėtos pastangos juos įteisinti ar kad apskritai tokia galimybė egzistuotų.

42.12.                      Apeliantai skunde nurodo ir remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, tačiau pateikti sprendimai nėra tapatūs, todėl neaktualūs ir negali būti taikomi. Apeliaciniame skunde pateikiamas fragmentiškas EŽTT sprendimų aiškinimas iškreipia jų esmę ir prasmę. Bylose Pyrantienė prieš Lietuvą, Tunaitis prieš Lietuvą, Žilinskienė prieš Lietuvą pareiškėjai buvo sąžiningi žemės sklypų įgijėjai ir nukentėjo nuo pareigūnų aplaidumo, tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovai statinius yra pastatę neteisėtai, be statybą leidžiančių dokumentų ir draudžiamoje tai daryti teritorijoje. Nuosavybės teisių pažeidimas nėra galimas, jeigu jį sąlygojo paties savininko neteisėti veiksmai ir šiuo atveju galioja bendras teisės principas ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda).

7.                      Atsiliepime į atsakovės V. V. apeliacinį skundą ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo atsakovės V. V., apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

43.1.                      Senaties terminas nėra praleistas. Medžiagos rinkimo terminai buvo pateisinami, nes kilęs ginčas pakankamai sudėtingas, buvo sprendžiama dėl 58 nelegalių statinių pašalinimo iš draustinio ir miško žemės. Be to, teismo buvo prašoma senaties terminus atnaujinti, jei bus nustatyta, kad jie praleisti, tačiau teismas konstatavo, kad jie nėra praleisti.

43.2.                      Atsakovė apeliaciniame skunde prašo taikyti bendrą ieškinio senaties terminą. Prašymas nepagrįstas, kadangi ieškiniu nėra skundžiami jokie administraciniai aktai ar sandoriai. Apeliantė nenurodo jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas manyti, kad konkretus laikotarpis yra galimas kaip atskaitos taškas taikyti bendrą senaties terminą. Šiuo atveju yra svarbi aplinkybė, kad statinys pastatytas teritorijoje, kurioje tai daryti draudžia įstatymai. Nepateikė ne tik statybą leidžiančių dokumentų, bet ir nuosavybę patvirtinančių dokumentų, o statinys neregistruotas nekilnojamojo turto registre, t.y. nėra jokių dokumentų kas buvo pirmieji savininkai, jei statiniai buvo statyti valstybės ir jai priklausė, tai kokiu pagrindu turtas perleistas privatiems asmenims už kokią sumą, kokioje teritorijoje jie nupirkti ir pan. Apeliantė veikė rizikuodama, kas reiškia jog prisiima visas ateityje kilsiančias pasekmes, o taip pat suvokdama statinio neteisėtumą vengė jį įteisinti ir tokiu būdu prisiimti ne tik pareigas bet įgyti tam tikras teises.

43.3.                      Viso proceso metu atsakovė nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima identifikuoti statinio teisėtą buvimą žemės sklype: 1) statiniui išduoto statybos leidimo ir statybos užbaigimo patvirtinimo; 2) statinio nuosavybę patvirtinančių dokumentų (pirkimo pardavimo sutartys sudarytos tik žodžiu be jokių raštiškų patvirtinimų); 3) statinio registracijos nekilnojamojo turto registre. Byloje nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių statinių teisėtumą, nepateikta jokių duomenų kad būtų dėtos pastangos juos įteisinti ar kad apskritai tokia galimybė egzistuotų.

43.4.                      Galimybės šioje teritorijoje statyti statinius nėra ir jokie leidimai įteisinti statinius neišduotini, nes šioje vietoje yra ne tik draustinio teritorija, miško žemė bet ir pakrančių apsaugos zona. kurioje statyba draudžiama. Šiuo atveju svarbus išaiškinimas, kad jei statybai vykdyti būtini dokumentai negauti, nėra pagrindo teigti, jog, ilgai naudojantis neteisėtai pastatytais statiniais, atsiranda pagrįstas tokios statybos įteisinimo lūkestis. O neteisėtai (be būtinų statybai vykdyti dokumentų) pastatyto statinio įteisinimą lemia ne tai, kiek ilgai tokiu statiniu statytojas naudojosi, o tai, kokios yra galimybės, laikantis teisės normų reikalavimų, tokį statinį pripažinti teisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013).

8.                      Atsiliepime į atsakovų E. Z., A. M. patikslintą apeliacinį skundą, atsakovų S. Š., A. A., G. B., V. K., A. K., A. S., H. L., E. K., V. D., G. B., E. P., E. A., Z. K., D. V., A. B., A. V., G. Č., D. R., S. B., J. S., I. D., D. N., V. B., L. Ž., V. D., V. K., D. B., V. K., K. S., A. B., B. V., R. A., R. K., E. K., D. P., M. S., I. N., J. K., V. S., L. R., atstovaujamų advokatės L. Š. patikslintą apeliacinį skundą ir atsakovės V. V. atsakovas K. B. prašo skundus tenkinti. Atsiliepimą į apeliacinius skundus grindžia šiais argumentais:

44.1.                      Apeliaciniai skundai visiškai pagrįsti, argumentuotai įtikinantys, o prašymai teismui teisingi.

9.                      Atsiliepime į atsakovės V. V. apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, prašo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

45.1.                      Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo apginti specifinio nuosavybės teisės subjekto – valstybės pažeistas nuosavybės teises bei teisėtus interesus, t. y. susidaro tokia situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą, kurio dėl įvairių priežasčių negalėjo įgyvendinti valstybės institucijos.

45.2.                      Apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad prokuroro ieškinys pateiktas pažeidžiant jam taikytiną teisinį reguliavimą bei tvarką. Nagrinėjamu atveju prokuroras ėmėsi veiksmų ginti specifinio nuosavybės teisės subjekto – valstybės pažeistas nuosavybės teises bei teisėtus interesus, jo atliktas tyrimas ir ieškinys pateiktas per protingą laiką nuo sužinojimo apie galimą teisės pažeidimą. Faktas, kad kitos institucijos, įgaliotos įgyvendinti ir ginti joms deleguotas funkcijas bei interesus, nepateikė tokio ieškinio, nesudaro pagrindo atmesti pareikštą ieškinį.

45.3.                      Nesutiko su atsakovų teiginiais, kad iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo S. Š. sklype esantys nameliai yra pastatyti sovietmečiu, kaip poilsiavietė ir statybos atliktos teisėtai bei kad byloje nėra duomenų, kurie rodytų, kad statybos yra neteisėtos. Bylos duomenys rodo, kad nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų ginčo statinių statybos teisėtumą. Statybos teisiniu reguliavimu sovietiniu laikotarpiu, statybos vykdymui buvo nustatyta tvarka išskiriami žemės sklypai, išduodami statybą leidžiantys dokumentai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos nurodomų aplinkybių teisingumą, neįrodė, kad jos naudojamas ginčo statinys yra pastatytas teisėtai. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3-4 punktuose numatyta statytojo pareiga turėti nustatyta tvarka patvirtintą projektinę dokumentacija bei statybą leidžiantį dokumentą. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta statytojo atsakomybė už minėtų pareigų nevykdymą.

45.4.                      Faktas, jog per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovės V. V. apeliacinio skundo motyvų pagrindu nėra. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų patvirtinančių ginčo statinių teisėtumo faktą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatęs statinių teisėtumo fakto – ieškinį tenkino.

10.                      Atsiliepimuose į atsakovo E. Z. ir atsakovo A. M. patikslintus apeliacinius skundus trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, prašo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 palikti nepakeistą. Atsiliepimus į atsakovų A. M. ir E. Z. patikslintus apeliacinius skundus grindžia šiais argumentais:

46.1.                      Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo apginti specifinio nuosavybės teisės subjekto – valstybės pažeistas nuosavybės teises bei teisėtus interesus, t. y. susidaro tokia situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą, kurio dėl įvairių priežasčių negalėjo įgyvendinti valstybės institucijos. Faktas, kad kitos institucijos, įgaliotos įgyvendinti ir ginti joms deleguotas funkcijas bei interesus, nepateikė tokio ieškinio, nesudaro pagrindo atmesti pareikštą ieškinį.

46.2.                      Apeliaciniame skunde dėl taikos sutarties sudarymo nurodė, jog ieškovas mato galimybę bylą užbaigti taikiai tik tuo atveju, jei atsakovai pripažins ieškinio reikalavimus. Ieškovas turi teisę, o ne pareigą sudaryti taikos sutartį. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad pats būtų teikęs kokius nors siūlymus sudaryti taikos sutartį, teikęs taikos sutarties projektą ar pan.

46.3.                      Atsakovas A. M. teisminio proceso metu davė parodymus, per EPP portalą teikė procesinius dokumentus, žinojo apie vykstantį procesą ir turėjo pareigą būti rūpestingas ir atidus, domėtis proceso eiga bei jam tenkančiomis pareigomis. Jei, žinodamas visas šias aplinkybes, A. M. pasirinko elgtis neapdairiai, tokio elgesio keliama rizika ir pasekmės tenka jam pačiam. Atsakovas, kaip rūpestinga bylos šalis, turėjo domėtis, kada įvyks teismo posėdis.

46.4.                      Nesutinka su atsakovų argumentais, kad atsakovo S. Š. sklype esantys nameliai kaip poilsiavietė pastatyti sovietmečiu teisėtai bei kad neturėjo galimybės liudytojų pagalba įrodyti, kad statybos yra teisėtos. Bylos duomenys rodo, kad nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų ginčo statinių statybos teisėtumą. Atsakovas nepateikė jokio statybą leidžiančio dokumento, nors, nurodydamas LTSR Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ pripažįsta, kad statybą leidžiantis dokumentas yra reikalingas. Statybos teisiniu reguliavimu sovietiniu laikotarpiu, statybos vykdymui buvo nustatyta tvarka išskiriami žemės sklypai, išduodami statybą leidžiantys dokumentai, o asmeninio pobūdžio statybos – ribojamos.

46.5.                      Statybą leidžiantis dokumentas išduodamas tik tada, kai statytojas pateikia įstatyme nustatytus dokumentus, tarp jų statinio projektą, ir kai įsitikinama, kad statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Todėl statybos leidimui negali būti prilyginti jokie seniūno ar kito asmens, kuriam nesuteikta kompetencija išduoti tokio pobūdžio dokumentas, administracinis aktas. Atsakovas nepateikė teismui kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų, tarp jų statinio projekto, dokumentų, rodančių, kad statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Tokių dokumentų turinys liudytojų pagalba neįrodinėjamas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo nurodomų aplinkybių teisingumą, neįrodė, kad jo naudojamas ginčo statinys yra pastatytas teisėtai.

46.6.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018 yra nurodęs, kad tas faktas, jog per visą statinio  eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų patvirtinančių ginčo statinių teisėtumo faktą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatęs statinių teisėtumo fakto – ieškinį tenkino.

11.                      Atsiliepime į atsakovo K. B. patikslintą apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, prašo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

47.1.                      Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo apginti specifinio nuosavybės teisės subjekto – valstybės pažeistas nuosavybės teises bei teisėtus interesus, t. y. susidaro tokia situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą, kurio dėl įvairių priežasčių negalėjo įgyvendinti valstybės institucijos. Faktas, kad kitos institucijos, įgaliotos įgyvendinti ir ginti joms deleguotas funkcijas bei interesus, nepateikė tokio ieškinio, nesudaro pagrindo atmesti pareikštą ieškinį.

47.2.                      Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog ieškovas mato galimybę bylą užbaigti taikiai tik tuo atveju, jei atsakovai pripažins ieškinio reikalavimus. Ieškovas turi teisę, o ne pareigą sudaryti taikos sutartį. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad pats būtų teikęs kokius nors siūlymus sudaryti taikos sutartį, teikęs taikos sutarties projektą ar pan.

47.3.                      Nesutinka su atsakovo argumentais, kad atsakovo S. Š. sklype esantys nameliai kaip poilsiavietė pastatyti sovietmečiu teisėtai bei kad neturėjo galimybės liudytojų pagalba įrodyti, kad statybos yra teisėtos. Atsakovas nepateikė jokio statybą leidžiančio dokumento, nors, nurodydamas LTSR Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ pripažįsta, kad statybą leidžiantis dokumentas yra reikalingas. Atkreipia dėmesį, kad dar 2019-06-27 pateiktame atsiliepime į apeliacinius skundus dėl 2019-05-07 teismo sprendimo, buvo detaliai išdėstytas statybos teisinis reguliavimas sovietiniu laikotarpiu, aktualus šiai bylai. Iš jo matyti, kad statybos vykdymui buvo nustatyta tvarka išskiriame žemės sklypai, išduodami statybą leidžiantys dokumentai, o asmeninio pobūdžio statybos ribojamos. Atsakovas nurodė, kad statybą leidžiančių dokumentų buvimo faktą įrodinės liudytojais, tačiau nepateikė kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų.

47.4.                      Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015 išaiškinimą, savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį negali būti įgyjama. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų patvirtinančių ginčo statinių teisėtumo faktą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatęs statinių teisėtumo fakto – ieškinį tenkino.

12.                      Atsiliepime į atsakovų S. Š., A. A., G. B., V. K., A. K., A. S., H. L., E. K., V. D., G. B., E. P., E. A., Z. K., D. V., A. B., A. V., G. Č., D. R., S. B., J. S., I. D., D. N., V. B., L. Ž., V. D., V. K., D. B., V. K., K. S., A. B., B. V., R. A., R. K., E. K., D. P., M. S., I. N., J. K., V. S., L. R., atstovaujamų advokatės L. Š. patikslintą apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, prašo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

48.1.                      Prokuroras prašo apginti specifinio nuosavybės teisės subjekto – valstybės pažeistas nuosavybės teises bei teisėtus interesus, t. y. susidaro tokia situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą, kurio dėl įvairių priežasčių negalėjo įgyvendinti valstybės institucijos. Faktas, kad kitos institucijos, įgaliotos įgyvendinti ir ginti joms deleguotas funkcijas bei interesus, nepateikė tokio ieškinio, nesudaro pagrindo atmesti pareikštą ieškinį.

48.2.                      Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015 išaiškinimą, savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį negali būti įgyjama. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį, 4.24 straipsnį ir kasacinio teismo išaiškinimus spręstina, jog viena iš būtinų sąlygų sprendžiant klausimą dėl statinių valdymo  fakto patvirtinimo – statinių teisėtumas. Todėl atsakovų atstovės teiginiai apie pažeistas atsakovų nuosavybės teises, teisėtus interesus ar pagrįstus lūkesčius yra niekuo nepagrįsti ir netgi prieštarauja nustatytam teisiniam reguliavimui bei formuojamai teisminei praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017, pateiktas išaiškinimas, jog tokiu atveju gali būti sprendžiama tik dėl nuosavybės teisių į ginčo turtą kaip į statybines medžiagas, t. y. kilnojamuosius daiktus (nutarties 21 punktas). Apeliantų skundžiamu teismo sprendimu atsakovams yra sudarytos visos sąlygos patiems pasirūpinti jiems priklausančiu turtu – statybinėmis medžiagomis bei spręsti jų likimą. Todėl apeliantų teisės skundžiamu sprendimu niekaip nėra pažeidžiamos.

48.3.                      Statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Šiose teisės normose nenustatyta teisinės galimybės priimant pastatytą statinį jo statybą pripažinti teisėta, jeigu statinys pastatytas be leidimo, projektinės dokumentacijos, nukrypta nuo projektinių sprendinių esminių parametrų. Atkreipė dėmesys, kad atsakovų atstovės nurodoma EŽTT praktika susijusi su atvejais, kai statybą leidžiantys dokumentai buvo gauti, o šioje byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovams buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai.

48.4.                      Nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Ta aplinkybė, kad atsakovai per ilgą laiko tarpą nesiėmė jokių priemonių, kad įteisint jų naudojamus statinius, neturėtų lengvinti jų pareigų civiliniame procese.

48.5.                      Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą įvertino ir pasisakė dėl visų surinktų įrodymų. Apeliantų teiginys, kad statybą leidžiantys dokumentai neišliko nėra niekuo pagrįstas, nes tas faktas, kad to pobūdžio dokumentus saugojusios institucijos tokių dokumentų dėl įvairių priežasčių neturi, nepatvirtina tos aplinkybės, kad tokie dokumentai iš viso buvo išduoti. Šios aplinkybės atsakovai neįrodinėjo, nepateikė jokių jų turimų paruošiamųjų ar kitų dokumentų, susijusių su statybą leidžiančių dokumentų išdavimu. Apeliaciniame skunde teigdami, kad yra teisminė praktika nustatyti tokio pobūdžio juridinius faktus, jie dėl tokių faktų nustatymo nesikreipė.

48.6.                      Atsižvelgdami į LTSR Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ nustatytą tvarką, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta vykdyti tik gavus atitinkamą leidimą, atsakovai nurodė, kad statybos vyko teisėtai ir sovietmečiu buvo pastatyta poilsiavietė, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad esami statiniai yra tie patys tokios stovyklavietės statiniai ir jų naudojimo teisės įgijimą pagrindžiančius dokumentus. Statybos teisiniu reguliavimu sovietiniu laikotarpiu, statybos vykdymui buvo nustatyta tvarka išskiriami žemės sklypai, išduodami statybą leidžiantys dokumentai, o asmeninio pobūdžio statybos – ribojamos.

48.7.                      Statybos leidimui negali būti prilyginti jokie seniūno ar kito asmens, kuriam nesuteikta kompetencija išduoti tokio pobūdžio dokumentas, administracinis aktas. Apeliantai nepateikė teismui kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų, tarp jų statinio projekto, dokumentų, rodančių, kad statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus.

48.8.                      Faktas, jog per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų patvirtinančių ginčo statinių teisėtumo faktą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatęs statinių teisėtumo fakto – ieškinį tenkino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Apeliaciniai skundai netenkintini.

13.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14.                      Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

15.                      Iš esmės ginčas kyla dėl ieškinio senaties taikymo, dėl atsakovo A. M. neinformavimo apie teismo posėdį, dėl statinių statybos proceso teisėtumo, dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Prašoma panaikinti teismo sprendimą, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Kadangi byloje pateikti apeliaciniai skundai grindžiami nurodant iš esmės tas pačias faktines aplinkybes, grindžiami tais pačiais esminiais argumentais, teisėjų kolegija dėl apeliaciniame ir patikslintuose apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų pasisako bendrai.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių apskrities viršininko administracija 1998 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. Š. atkūrė nuosavybės teises į buvusios savininkės J. N. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 11,75 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodytos specialios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai, t. y. XXIX – vandens telkinio apsaugos zonos ir juostos, XXXV – kraštovaizdžio draustinis, XXVI – privatūs miškai, XXX – pelkės. 1998 m. gegužės 25 d. surašytas grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktas, kurio 4 punkte nurodyta, kad žemės sklype Nr. 26 nėra fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančių ūkinės – komercinės paskirties pastatų ir statinių, o 8.2 punkte, numatančiame „sutinka leisti servituto teise naudotis žemės plote esančiais kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais ūkinės – komercinės paskirties pastatais ir statiniais bei teritorija, reikalinga šių objektų tiesioginiam eksploatavimui“, nurodyta, kad tokių asmenų, kuriems reikalinga suteikti paminėtą teisę, nėra. 1998 m. rugpjūčio 3 d. A. Š. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) jai priklausantį 11,75 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre yra suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), padovanojo sūnui S. Š. Šios dovanojimo sutarties pagrindu 11,7500 ha žemės sklypas (9,0700 ha – miško žemė, 0,1400 ha – kelių plotas, 2,5400 ha – kitos žemės plotas) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisės VĮ Registrų centre buvo užregistruotos atsakovo S. Š. vardu, nurodytos aukščiau minėtos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

17.                      Šiaulių apygardos prokuratūroje 2018 m. balandžio 3 d. gautas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos raštas, kuriuo prašė apginti viešąjį interesą kreipiantis į teismą dėl 58 nesudėtingų statinių likvidavimo valstybės saugomojoje teritorijoje. Rašte nurodyta, jog žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), su jame stovinčiais 58 statiniais, yra valstybės saugomoje teritorijoje – draustinyje. Rašte nurodyta, kad Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2015 m. rugsėjo 7 d. raštu nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog objektai pastatyti seniau nei prieš 10 metų, Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija situacijos nenagrinės.

18.                      Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2015 m. rugsėjo 7 d. rašte, adresuotame Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai, nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (Skyrius) atliko patikrinimą dėl galimai dėl galimai savavališkai pastatytų statinių (duomenys neskelbtini) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame S. Š. Nuvykus į vietą nustatyta, kad žemės sklype yra 58 statiniai, priklausantys I ir II gr. Nesudėtingų statinių kategorijai. Kadangi minėtame žemė sklype statiniai pastatyti seniau kaip prieš 10 metų, vadovaujantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. IV-5 patvirtintų taisyklių 42.7 punktu, Skyrius priėmė sprendimą pranešimo nagrinėjimą nutraukti.

19.                      Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2018 m. sausio 10 d. raštu kreipėsi į Teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, prašydama inspekcijos atnaujinti situacijos dėl savavališkai pastatytų statinių S. Š. priklausančiame žemės sklype nagrinėjimą. Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2018 m. vasario 28 d. Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą informavo, jog nėra pagrindo atnaujinti pranešimo dėl galimai savavališkai pastatytų statinių nagrinėjimo.

20.                      Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2018 m. balandžio 20 d. rašte nurodė, kad, patikrinus turimus archyvinius dokumentus, Mažeikių rajono savivaldybės administracija nuo 2002 metų nėra išdavusi statybą leidžiančių dokumentų žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Administracijos žiniomis, keli nameliai minėtame žemės sklype buvo pastatyti jau apie 1983 metus. Informacijos, kad pionierių stovykla veikė būtent šiame sklype, patvirtinti negali.

21.                      Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo statybos valstybinės priežiūros departamento rašte (prokuratūroje gautas 2018 m. balandžio 19 d.) nurodyta, kad nagrinėjant pranešimo dalį dėl pastatytų statinių S. Š. priklausančiame žemės sklype, 2015 m. rugpjūčio 18 d. atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje ir 2015 m. rugsėjo 7 d. užregistruotas Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą aktas Nr. SPA-1755-(21.2). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype yra 58 statiniai, kurie pagal techninius parametrus priklauso nesudėtingųjų statinių kategorijai. S. Š. 2015 m. rugpjūčio 18 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad žemės sklype 1998 metais šie statiniai jau buvo pastatyti ir priklausė skirtingiems asmenims. 2004 metais buvo atlikti geodeziniai matavimai, kurie 2006 metais buvo suderinti su Aplinkos apsaugos agentūra. Patikrinimo metu žemės sklypo savininkas S. Š. pateikė 2004 m. lapkričio 15 d. darytą ir 2006 metais su Mažeikių rajono Aplinkos apsaugos agentūra suderintą statinių išdėstymo brėžinį, kuriame pažymėti visi jame esantys statiniai.

22.                      Iš Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pateiktų draustinio būklės vertinimo 2000 m. spalio 6 d. akto nustatyta, kad atliekant draustinio būklės vertinimą konstatuota, kad rytinėje ežero pakrantėje ties (duomenys neskelbtini) kaimu, atsakovui priklausančiame žemės sklype vykdomos statybos, statomi pastatai, tveriamos tvoros, statybos plečiamos vakarų kryptimi – suleisti namelių pastoliai, nutiesta elektros linija, retinamas miškas bei kertami krūmai apsauginėje vandens juostoje. 2001 m. birželio 18 d., 2005 m. rugpjūčio 22 d. draustinio vertinimo būklės aktuose nurodyta, kad rekonstruoti ir naujai įrengti nameliai, vykdoma poilsio namelių rekonstrukcija. 2007 m. rugsėjo 25 d. draustinio būklės vertinimo akte prie pastebėtų pažeidimų, be kita ko, nurodyta, kad rytinėje ežero pakrantėje, ties (duomenys neskelbtini) kaimu, preliminariais duomenimis atsakovui priklausančiame žemės sklype, miško žemėje dar statomi nauji nameliai. Palyginus ankstesnių metų ir 2006 metų orto – foto nuotraukas matyti, kad namelių skaičius yra išaugęs kelis kartus, keletas namelių yra pastatyti vandens apsauginėje juostoje. 2009 m. liepos 14 d. draustinio būklės vertinimo akte nurodyta, kad Žemės sklypo savininkui S. Š. už žemės sklype nustatytus saugomų teritorijų pažeidimus paskirta nuobauda pagal ATPK 76 straipsnio 1 dalį. 2015 m. liepos 21 d., 2016 m. spalio 21 d. draustinio būklės vertinimo aktuose nurodyta, kad S. Š. priklausančiame Žemės sklype, apie 5 ha plote, pastatyti 58 nameliai. Elektros kabeliai iki namelių nutiesti vietoje atramų naudojant augančius medžius (kabelių tvirtinimo konstrukcijos įaugusios į medieną).

23.                      Iš Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020 m. gegužės 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. Š. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys statiniai, kurių numeriai nurodyti pagal S. Š. patikrinimo metu pateiktą nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinį, suderintą 2006 m. rugsėjo 25 d. Mažeikių rajono Aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K., stovintys statiniai priskiriami I ir II grupės nesudėtingiems statiniams ir jie priklauso atsakovams: Nr. 7 (I gr.), Nr. 20 (I gr.) priklauso  S. Š., Nr. 1 (I gr.) –  S. B., Nr. 3 (II gr.) – Z. K., Nr. 4 (II gr.) – G. B., Nr. 5 (II gr.) – M. S., Nr. 6 (I gr.) – D. P., Nr. 8 (I gr.) – A. M., Nr. 9 (II gr.) – V. D., Nr. 10 (I gr.) – A. K., Nr. 11 (II gr.) – A. Ž., Nr. 12 (I gr.) – G. Č., Nr. 13 (I gr.) – E. P., Nr. 14 (I gr.) – E. Z., Nr. 15 (I gr.) – R. A., Nr. 16 (I gr.) – K. B., Nr. 17 (I gr.) – D. N., Nr. Nr. 19 (I gr.) – T. M., Nr. 22 (I gr.) – D. V., Nr. 23 (I gr.) – N. T., Nr. 24 (II gr.) – G. B., Nr. 25 (I gr.) – A. V., Nr. 26 (I gr.) V. V., Nr. 27 (I gr.) – L. R., Nr. 28 (II gr.) – V. K., Nr. 29 (II gr.) – K. S., Nr. 30 (II gr.) – D. B., Nr. 31 (II gr.) – V. K., Nr. 32 – I. Ž., Nr. 33 – D. M., Nr. 34 (II gr.) – A. S., Nr. 35 (I gr.) – S. J., Nr. 36 (I gr.) – Irenai Norkienei, Nr. 37 (II gr.) – A. A., Nr. 38 (I gr.) – E. K., Nr. 39 (I gr.) – H. L., Nr. 40 (I gr.) – R. F., Nr. 41 (II gr.) – I. D., Nr. 42 (I gr.) – V. K., Nr. 43 (I gr.) – B. V., Nr. 44 (I gr.) – V. D., Nr. 46 (I gr.) – V. K., Nr. 47 (I gr.) –  D. Z., Nr. 48 (I gr.) – A. B., Nr. 49 (I gr.) – D. R., Nr. 50 (I gr.) – E. K., Nr. 51 (I gr.) – L. Ž., Nr. 52 (I gr.) – A. B., Nr. 53 (I gr.) – V. B., Nr. 54 (I gr.) – R. K., Nr. 55 (I gr.) – V. Š., Nr. 56 (I gr.) – J. S., Nr. 57 (I gr.) – J. K.. Be to, objektai Nr. 18, Nr. 21, Nr. 45 priskiriami kilnojamiems daiktams ir jie priklauso: Nr. 18 – E. A., Nr. 21 – S. Š., Nr. 45 – M. J. Nustatyta, kad statinio Nr. 23 savininku nurodytas A. T., 2018 m. birželio 29 d. mirė, pagal Testamento registro išrašą palikimą priėmė atsakovė N. T.. Statinio Nr. 33 savininku nurodytas Jonas G. Č. (duomenys neskelbtini) mirė, pagal Testamentų registro išrašą jo palikimą priėmė tretieji asmenys A. Č. ir J. Č., kurie statinį perleido atsakovui D. M. Statinio Nr. 36 savininku nurodytas R. N. (duomenys neskelbtini) mirė, pagal Testamento registro išrašą jo palikimą priėmė atsakovė I. N.. Trečiasis asmuo A. A. perleido statinį Nr. 5 atsakovui M. S. 

24.                      Iš Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos  2020 m. gegužės 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad brėžinyje namelis pažymėtas „X“ yra nugriautas, statybvietė sutvarkyta; namelis Nr. 2 nukeltas už sklypo ribos ir šiuo metu yra kaimyniniame, J. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

Dėl senaties termino taikymo

25.                      Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipdamasis į teismą 2018 m. birželio 8 d. ieškiniu, praleido vieno mėnesio terminą, įtvirtintą ABTĮ 33 straipsnyje, kadangi prokuratūra išimtinai ieškinį grindžia 2018 m. balandžio 3 d. gautame Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rašte nurodytomis aplinkybėmis, jame išdėstytu išsamiu situacijos įvertinimu ir pridėta medžiaga bei nurodyta teisine motyvacija, todėl terminas ieškiniui pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. balandžio 3 d. Be to, ieškinys paduotas praleidus bendrąjį ieškinio senaties terminą – ginčo nameliai, kaip pripažino pirmosios instancijos teismas, buvo statyti nuo 1970 m. iki 2004 m., už saugomų teritorijų apsaugą atsakingoms institucijoms 2000-2006 m. buvo žinoma apie Žemės sklype stovinčius namelius.

26.                      Ieškovo kreipimosi į teismą metu galiojusioje ABTĮ redakcijoje skundų (prašymų) padavimo terminai buvo reglamentuojami 33 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. CK 1.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.

27.                      Nagrinėjamu atveju yra reiškiami ne administracinio pobūdžio reikalavimai, o civilinio pobūdžio. Ieškovas ieškinyje neginčija jokio administracinio akto, o kelia civilinio pobūdžio reikalavimus susijusius su savavališka statyba, atsakovai byloje nereiškė priešieškinio, neginčijo jokio administracinio akto. Pažymėtina, kad Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013). Tai reiškia, kad šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.

28.                      Šiam ginčui yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, formuojama aiškinant ieškinio senaties terminą, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą. Teismo praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010). Jei būtų konstatuota, kad viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tai terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Taigi, termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Prokuroro, kaip ieškovo, veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-578/2007).

29.                      Termino prokurorui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, eigos pradžios ypatumas, palyginus su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti, yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-143/2010).

30.                      Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad prokuroras, nustatęs reikšmingą asmens, visuomenės, valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimui pašalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti išvadą, ar pažeistas viešasis interesas ir ar reikia jį ginti. Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Prokuroro kaip ieškovo veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus. Tai reiškia, kad prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka. Teismas, esant atsakovo reikalavimui taikyti senatį, patikrina, ar prokuroras nedelsė ir minėtus duomenis rinko per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 342-686/2016).

31.                      Byloje nustatyta, kad prokuroras aktyviai rinko, tyrė ir tikrino dokumentus, susijusius su 2018 m. balandžio 3 d. gautame Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rašte ir jos prieduose išdėstytais duomenimis. 2018 m. balandžio 11 d. prokuroras išsiuntė paklausimus dėl informacijos ir dokumentų Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai. Gavęs atsakymus iš minėtų institucijų, 2018 m. gegužės 8 d. pateikė paklausimus Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriui, VĮ Registrų centrui. Šiaulių apygardos prokuratūroje paskutiniai dokumentai (dovanojimo sutartis, sprendimas) iš VĮ Registrų centro gauti 2018 m. gegužės 15 d. Suderinta su S. Š. apklausa prokuratūroje vyko 2018 m. gegužės 14 d. Ieškinyje prokuroras nurodė, kad apklausos metu S. Š. įsipareigojo per dvi savaites pateikti nuomos sutartis, tačiau jų nepateikė. Prokuroras gavęs reikiamus duomenis, išskyrus reikalautas nuomos sutartis, kreipėsi į teismą ieškiniu 2018 m. birželio 8 d. Pirmosios instancijos teismas ištyręs bylos medžiagą delsimo požymių prokuroro veiksmuose, kaupiant, analizuojant ir sisteminant su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku susijusius duomenis nenustatė. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai taip pat nepateikė duomenų apie tai, kad prokuroras būtų delsęs, nedėjęs pastangų kaip galima operatyviau gauti duomenis apie viešo intereso pažeidimą. Vien tai, kad apeliantai mano, kad prokuroras nepagrįstai laukė kol atsakovas S. Š. pateiks nuomos sutartis sudarytas su ginčo namelių savininkais, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad toks prokuroro veiksmas buvo perteklinis, juo labiau, kad pirmosios instancijos teismui įpareigojus pateikti šias sutartis, atsakovas S. Š. jas pateikė į bylą.

32.                      Atsakant į apeliantų argumentus, jog prokurorui nebuvo būtina užklausti kitas institucijas, apsisprendimui, ar kreiptis ieškiniu dėl viešo intereso gynimo į teismą, buvo pakankamai duomenų 2018 m. balandžio 3 d. gautame Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rašte, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju prokuroras įgyvendindamas jam Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą ginti viešąjį interesą, pats sprendžia kokie duomenys yra reikalinga, kad būtų kuo operatyviau nustatyta, kokiu pagrindu yra pažeidžiamas viešasis interesas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ginčo situacija yra sudėtinga, prokurorui teko surinkti didelį kiekį duomenų apie 58 savavališkai pastatytų statinių savininkus ar valdytojus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatęs, kad paskutiniai dokumentai prokuratūroje gauti 2018 m. gegužės 15 d. ir įvertinęs ieškinio padavimo terminą, pagrįstai padarė išvadą, jog ieškinio senaties termino eigos pradžia buvo 2018 m. gegužės 15 d., kuomet prokuroras gavo paskutinius dokumentus susijusius su nagrinėjama byla, leidusius prokurorui įvertinti, ar buvo pažeistas viešais interesas ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą.

33.                      Dėl bendrojo ieškinio senaties termino pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti bendrąją dešimties metų ieškinio senatį. Teismas sprendė, kad iš byloje surinktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kada tiksliai buvo pastatyti ginčo statiniai. Įvertinęs atsakovų, trečiųjų asmenų paaiškinimus, kitus įrodymus padarė išvadą, kad labiausiai tikėtina, jog ginčo statiniai buvo pastatyti laikotarpiu nuo 1970 m. iki 2004 m. Be kita ko nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog situacija, kai ieškovui, kaip viešojo administravimo subjektui, pažeidus terminą kreiptis į teismą, dėl ko jis prarastų teisę į ieškinio patenkinimą, o atsakovas įgytų teisę naudotis ir disponuoti neteisėtai pastatytais statiniais, prieštarautų tiek CK 4.103 straipsnio, draudžiančio naudotis ir disponuoti neteisėtais statiniais, esmei ir paskirčiai, tiek K. T. jurisprudencijoje ne kartą akcentuotam principui, jog iš ne teisės negali atsirasti teisė.

34.                      Apeliantų vertinimu teismas spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2008 suformuluota praktika, kuri visiškai neatitinka šios nagrinėjamos bylos situacijos. Skundžiamame sprendime teismo padaryta išvada, kad tai, jog 30-40 metų įvairioms institucijoms buvo žinoma apie ginčo statinius, tačiau institucijos jokių veiksmų nesiėmė, negali sukelti pagrindų ieškinio atmetimui, neatitinka ieškinio senaties taikymo pagrindų. Akcentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nagrinėdamas šią bylą kasacine tvarka, 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje nurodė, kad „teismas gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017, 59 punktas)“.

35.                      Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais, kad minėtoje nutartyje tai buvo akcentuota. Pažymėtina, kad atsakovas 2019 m. lapkričio 19 d. kasaciniame skunde plačiai nurodė argumentus dėl ieškinio senaties taikymo, nurodė bei citavo EŽTT praktiką, be kita ko nurodė, kad teismų praktika turi būti suvienodinta ir turėtų būti suformuluota (modifikuota) aiški teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė: teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą, ne tik gali, o turi atsisakyti ginti viešąjį interesą tais atvejais, kai prokuroras, nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs bendrasis ieškinio senaties terminas nuo ginčo santykių atsiradimo ar ginčijamų aktų priėmimo. Tik tokia teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė išspręstų didelę šiuo metu egzistuojančią spragą, kuomet prokuroras iš esmės yra privilegijuota ginčo šalis, kadangi prokuroras visada gali pasiteisinti nebuvęs ginčijamo teisinio santykio dalyviu ir apie jį sužinojęs tik iš trečiųjų asmenų skundo ir kt.

36.                      Be to, kas atsakovų akcentuota, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje teisėjų kolegija taip pat akcentavo ir tai, kad atsakovas, kasaciniame skunde formuluodamas klausimą dėl ieškinio senaties taikymo, nenurodė argumentų, kurie pagrįstų netinkamą šio instituto taikymą nagrinėjamoje byloje, bet teigia, kad būtina suvienodinti prieštaringą teismų praktiką dėl ieškinio senaties taikymo, nes: vienose bylose teigiama, kad specifiniam subjektui – prokurorui – taikomas vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu; kitose bylose papildomai pažymima, kad teismai turi vertinti, ar nėra praėjęs nepateisinamai ilgas laikas nuo teisinių santykių atsiradimo momento. Teisėjų kolegija atsakovo teiginius dėl teismų praktikos nevienodumo pripažino teisiškai nepagrįstais. Pažymėjo, kad suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Konkrečioje byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia (be kita ko), viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą gali nusverti interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą, todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo praleidimas, tai dar nereikštų absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).

37.                      Atsakovai įrodinėjo, kad ginčo poilsio nameliai, esantys atsakovui priklausančiame Žemės sklype buvo statyti sovietmečiu, o nedidelė dalis – 1996 m.  Apie ginčo poilsio namelių buvimą žemės sklype buvo žinoma tiek sovietmečiu veikusioms valdžios institucijoms, tiek Lietuvos Respublikos valdžios institucijoms, atsakingoms už draustinių, saugomų teritorijų, miškų priežiūrą bei apsaugą. Byloje nėra ginčo dėl 2004 m. lapkričio 15 d. parengto poilsio namelių išdėstymo plano, kurį 2006 m. rugsėjo 25 d. suderino Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūra, kuris patvirtina, kad  2004 m. lapkričio 15 d. visi 58 poilsio nameliai žemės sklype jau stovėjo ir apie jų buvimą visoms institucijoms, tretiesiems asmenims buvo žinoma. Todėl dešimties metų bendrasis ieškinio senaties terminas nuo institucijų sužinojimo apie tariamai neteisėtas statybas ir ieškinio padavimo (2018 m. birželio 8 d.) yra suėjęs. Apeliantai akcentuoja, kad nustačiusios viešojo intereso pažeidimą atitinkamoje srityje, atitinkamos institucijos nedelsdamos turėjo informuoti prokurorą ar kitą subjektą apie galimus viešojo intereso pažeidimus. Atsakovų vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad Žemaitijos nacionalinio parko direkcija 2000 m. spalio 6 d., 2001 m. birželio 18 d., 2005 m. rugpjūčio 22 d., 2007 m. rugsėjo 25 d., 2009 m. liepos 14 d., 2015 m. liepos 27 d. fiksavo žemės sklypo faktinę situaciją, jame esančius namelius, bet neinicijavo jokių veiksmų dėl namelių teisėtumo ištyrimo ir kt.

38.                      Be to apeliantų vertinimu pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl senaties termino nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011 atsakovų plačiai cituotos teismų praktikos, kuri labai aktuali šioje byloje dėl priimtu sprendimu pažeidžiamų teisinių santykių stabilumo principo ir kt. Nors teismas sprendime akcentuoja, kad namelių buvimas nėra suderinamas su draustinio tikslais, tačiau tokiu atveju valstybės institucijos privalėjo apskritai neleisti statyti nei vieno namelio (duomenys neskelbtini) ežero pakrantėse. Teismas sprendimu, nors prokuroras, ginantis viešąjį interesą, yra lygiavertis ginčo subjektas, pateisino jo ir kitų valstybės institucijų neveikimą ginti tariamai pažeistą viešąjį interesą. Teismas priimdamas sprendimą neįvertino pusiausvyros tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą.

39.                      Minėtoje apeliantų nutartyje akcentuojama, kad nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinos praėjus ilgam laikui. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą taptų praktiškai neribota laike, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Dėl to teismas, įvertinęs pusiausvyrą tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad tokiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atsakyti ginti viešąjį interesą, turi būti įvertinamos visos aplinkybės, dėl kurių buvo ilgą terminą nesikreipta dėl viešojo intereso gynimo, t. y. įvertinti prokuroro, viešojo administravimo subjektų veiksmai, fizinio ar juridinio asmens, kurio naudai priimti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai jų teisėtumo ir sąžiningumo aspektu, kitos svarbios bylai aplinkybės. Šiuo konkrečiu atveju spręstina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į susiklosčiusias faktines aplinkybes, į visumą įrodymų. Nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne šiai bylai aktualia Kasacinio teismo praktika, ar kad nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2008 suformuluota praktika.

40.                      Apeliantų argumentai, kad jei atitinkamos institucijos toleravo esamą padėtį, toks klausimas dėl pastatų teisėtumo nebegali būti keliamas, teisiškai nepagrįsti. Statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Šiose teisės normose nenustatyta teisinės galimybės priimant pastatytą statinį jo statybą pripažinti teisėta, jeigu statinys pastatytas be leidimo, projektinės dokumentacijos, nukrypta nuo projektinių sprendinių esminių parametrų. Jei statybai vykdyti būtini dokumentai negauti, nėra pagrindo teigti, jog, ilgai naudojantis neteisėtai pastatytais statiniais, atsiranda pagrįstas tokios statybos įteisinimo lūkestis. Neteisėtai (be būtinų statybai vykdyti dokumentų) pastatyto statinio įteisinimą lemia ne tai, kiek ilgai tokiu statiniu statytojas naudojosi, o tai, kokios yra galimybės, laikantis teisės normų reikalavimų, tokį statinį pripažinti teisėtu. Asmuo turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir, teisės aktų nustatyta tvarka parengęs projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 23 straipsnis). Kai žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams), atsižvelgus į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo padarinius ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertinus administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą, statytojui gali būti leista nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

41.                      Taigi galima įteisinti tokią statybą, kuri tokioje vietoje ir tokio pobūdžio galima. Jei atitinkamų statinių buvimas negalimas, tai jų nugriovimas, išardymas ar kitoks statybvietės sutvarkymas yra proporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Respublikos K. T. 2011 m. sausio 31 d. nutarimas). Teismas taip pat turi įvertinti, kuri iš vertybių – teisingas saugomos teritorijos planavimas ir naudojimas ar teisės į statybą įgyvendinimo santykių stabilumas – yra svarbesnė konkrečioje viešojo intereso gynimo byloje. Jeigu konstatuojama, kad teisingumas turinčiuose viešąjį interesą saugomos teritorijos planavimo ir naudojimo santykiuose nusveria teisės į statybą įgyvendinimo stabilumo siekį, tokiu atveju netgi ieškinio senaties termino praleidimas, ypač nedidelis, nėra kliūtis teismui išspręsti teisingo saugomos teritorijos planavimo ir naudojimo klausimą, įgyvendinti teisingumą saugomų teritorijų planavimo ir naudojimo teisiniuose santykiuose, pašalinant imperatyviųjų teisės normų pažeidimus ir kartu apginant viešąjį interesą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013). 

42.                      Veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja ne tik įstatymai, bet ir saugomų teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai ir (ar) individualūs apsaugos, taip pat saugomų teritorijų, regioniniai architektūriniai reglamentai, įskaitant laikinus reglamentus (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Remiantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, kraštovaizdžio draustiniai yra priskiriami kompleksiniams draustiniams ir yra skirti vertingo gamtinio ir (ar) kultūrinio kraštovaizdžio vietovėms saugoti. Konkrečiu atveju žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su jame stovinčiais statiniais yra valstybės saugomoje teritorijoje - Draustinyje. Draustinis įsteigtas LTSR Ministrų Tarybos 1974 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 195 „Dėl gamtos draustinių įsteigimo ir jų tvarkymo Lietuvos TSR“. Steigimo tikslas: išsaugoti raiškų Rytų Žemaičių moreninės plynaukštės kraštovaizdį su (duomenys neskelbtini) ežeru. Draustinyje saugomi Rytų Žemaičių plynaukštės gamtiniai kompleksai, gamtos ir kultūros paminklai. Teritorijoje vyrauja banguotos priemolingos lygumos su (duomenys neskelbtini) ežeru, esančiu termokarstinėje lėkštoje rinoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 buvo įtvirtintos draustinio ribos galiojančios ir šiuo metu.

43.                      Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, galiojusio iki 2017 m. gegužės 1 d., 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Analogiškos nuostatos galioja ir šiuo metu. Asmenys turi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises, bet saugomose teritorijose jie gali jomis naudotis tiek, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui. Kaip minėta, nors namelių statybos teisėtumas nėra įteisintas, susiklosčiusi faktinė situacija dėl namelių valdymo tęsiasi ilgą laiką, tačiau neteisėtai pastatyti statiniai negali tapti savaime teisėtais dėl pačio jų buvimo minėtame žemės sklype fakto, dėl ilgo jais disponavimo termino. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. Be to, žemės sklypas yra ne tik draustinio teritorija, tačiau tuo pačių tai yra ir miško žemė, kurioje nenumatyta galimybės statyti statinius. Pagal miškų įstatymą šioje vietoje yra ekosistemų apsaugos miškai.

44.                      Žemės, miškų, parkų, vandens telkinių, taip pat ir esančių ypač vertingose vietovėse, pripažinimas turinčiais valstybinę reikšmę suponuoja santykių, susijusių su tokių objektų priežiūra, apsauga ir naudojimu, ypatingą teisinį reguliavimą. Valstybė pagal Konstituciją turi pareigą rūpintis ir tais valstybinės reikšmės gamtos objektais, kurie nuosavybės teise priklauso ne valstybei, bet kitiems asmenims, užtikrinti jų apsaugą. Ši valstybės pareiga negali būti interpretuojama kaip atleidžianti atitinkamų gamtos objektų savininkus nuo pareigos patiems prisidėti prie minėtų gamtos objektų išsaugojimo, laikytis šiems gamtos objektams nustatyto teisinio režimo. Lietuvos Respublikos K. T. 2006 m. kovo 14 d. nutarime konstatuota, jog ypač vertingų vietovių (saugomų teritorijų) įvairovė gali lemti jų teisinio režimo ypatumus, jose esančių objektų apsaugos būdus, veiklos tose vietovėse sąlygas, ribojimus, draudimus; tokie ribojimai gali būti taikomi inter alia ūkinei veiklai, statyboms tose vietovėse, taip pat bet kokiai kitai veiklai, dėl kurios gali būti pakeistas kraštovaizdis, atskiri atitinkamose vietovėse esantys objektai ir pan. Šiais ribojimais, draudimais yra siekiama užtikrinti ypač vertingų vietovių apsaugą - viešąjį interesą. Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. A146-335/2008, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).

45.                      Prokuroras gindamas viešąjį interesą nurodo, kad (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje, esantys statiniai pažeidžia imperatyvias įstatymų nuostatas - Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias statybos darbus saugomose teritorijose, o kartu ir viešąjį interesą saugoti ypač vertingas vietoves. Statiniai, kurie priskirti kilnojamiems daiktams pažeidžia Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 str. Draustinyje esantys statiniai yra naudojami nesuprojektavus nuotekų šalinimo ir valymo įrenginių, pavojų kelia netinkamas elektros tinklų įvedimas apvyniojant aplink augančius medžius, neįvertintos ir kitos svarbios aplinkybės, kurios draustinyje kelią ypatingą pavojų saugomiems objektams. Viešojo intereso, susijusio su saugomomis teritorijomis, pažeidimo pašalinimas turėtų būti nukreiptas į šios teritorijos mokslinės, ekologinės, kultūrinės ir kitokios vertės (Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 32 dalis), kuria ši teritorija pasižymi, išsaugojimą ar atkūrimą. Šiuo atveju viešojo intereso gynimas yra siejamas su Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu draustinių steigimo tikslu -išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves. Būtent tokiam tikslui - išsaugoti (duomenys neskelbtini) kraštovaizdį bei jo gamtinę ekosistemą ir yra įteigtas (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinis. Teisės pažeidimų padariniai jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti (legalizuoti) vėliau priimtais kokių nors institucijų ar pareigūnų sprendimais (Lietuvos Respublikos K. T. 2006 m. kovo 14 d. nutarimas dėl nuosavybės teisių ribojimo ypač vertingose vietovėse ir miško žemėje). Taigi prokuroras, nustatęs reikšmingą asmens, visuomenės, valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Jau akcentuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti išvadą, ar pažeistas viešasis interesas ir ar reikia jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007). Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti

46.                      Proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų aspektu teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pažeistas viešasis interesas nusveria statytojų, valdytojų interesą valdyti turimus pastatus bei įgyti nuosavybės teisę į ginčo pastatus. Šiuo konkrečiu atveju iš dalies sutiktina su ieškovo atstovo argumentais, kad atitinkamų institucijų neveikimas buvo labiau palankus atsakovams, nes jie patys neatliko jokių veiksmų, kad būtų, (jei buvo galimybė,  atsakovams tvirtinant, kad statybos pradėtos ir baigtos teisėtai), įteisinti nuosavybės teisę į pastatus, todėl šiuo atveju labiau tikėtina, kad žala padaryta ne patiems namelių valdytojams, privatiems asmenims bet saugomoms vertybėms, visuomenės poreikiams bei interesams.  Atsakovai nurodo, kad didžioji dalis dokumentų sunaikinta suėjus dokumentų saugojimo terminams, todėl atsakovai nebeturi objektyvių galimybių įrodyti statybos teisėtumo fakto. Jei klausimas dėl ginčo poilsio namelių statybos teisėtumo būtų iškeltas teisme dar 2000 m. atsakovai būtų galėję surinkti įrodymus , patvirtinančius ginčo namelių statybos ir egzistavimo teisėtumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad egzistavo konkretūs dokumentai įrodantys kada ir kokiu pagrindu buvo pradėtos ir baigtos atskirų  namelių statybos, kokiu teisiniu pagrindu atsakovai valdo namelius.  

47.                      Nagrinėjamu atveju vien tai, kad ginčo namelių statybos truko nuo 1970 m. iki 2004 m., o kompetentingoms institucijos nuo 2000 m. buvo žinoma apie Žemės sklype esančius namelius, tačiau jos nepateikė ieškinio, nesudaro pagrindo taikyti bendrąjį ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, kadangi šiuo atveju prioritetas teiktinas viešajam interesui, be to termino ieškiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai ieškovas (prokuroras) gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas, o kaip minėta ilgas statinio eksploatavimo laikas savaime nereiškia statybos teisėtumo ir nesukuria pagrįsto tokios statybos įteisinimo lūkesčio. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovų argumentais, kad netaikius ieškinio senaties termino valstybinėms institucijoms, suteikiamos privilegijos nepaisyti senaties terminų ir teisinių santykių stabilumo principo.  

Dėl teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimo

48.                      Apeliantai A. M., E. Z. teigia

49.                      CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018)

50.                      Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą. Vienas iš teisinių procesų yra teismo procesas. Taigi iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla ir asmens teisė į tinkamą teismo procesą, kuris yra būtinas reikalavimas siekiant teisingai išspręsti ginčą (žr. K. T. 1999 m. vasario 5 d., 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus). Atitinkamai ir CPK yra įtvirtinti tinkamo proceso užtikrinimo reikalavimai, kurių laikytis turi visi teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019 ).

51.                      Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi EŽTT jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).

52.                      EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje K. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje D. ir K. prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Z. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje G. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35).

53.                      EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta dėl galimybės taikyti pragmatišką, konstruktyvų požiūrį įteikiant procesinius dokumentus bei šiame kontekste, be kita ko, vertinti paties proceso dalyvio uolumą, elgesį, sužinant apie jam aktualų procesą (žr. mutatis mutandis 2002 m. spalio 15 d. sprendimą byloje C. de G. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 55782/00) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2020).

54.                      CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu (registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame Kodekse nurodytais būdais) tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. CPK 130 straipsnyje reglamentuotas dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu.

55.                      Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad procesiniai dokumentai turi būti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje, kurias pradiniame civilinės bylos proceso etape privalo nurodyti bylą inicijuojantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017 30 punktas).

56.                      Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovui A. M. pranešimą pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį 2020 m. birželio 16 d. teismas išsiuntė per EPP ir paštu. Duomenų, kad atsakovui per EPP pranešimas ir patikslintas ieškinys buvo pristatyti nėra, tačiau byloje esanti 2020 m. birželio 16 d. pažyma apie įteikimą patvirtina, kad atsakovui A. M. procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai 2020 m. birželio 22 d. Atsakovas per EPP pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. 2020 m. spalio 12 d. viešo paskelbimo būdu byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta apie 2020 m. spalio 29 d. parengiamąjį teismo posėdį. 2021 m. kovo 5 d. viešo paskelbimo būdu byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta apie 2021 m. balandžio 7 d. teismo posėdį. 2021 m. balandžio 8 d. viešo paskelbimo būdu byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta apie 2021 m. balandžio 29 d. teismo posėdį. Pažymėtina, kad atsakovui A. M. papildomai šaukimus į 2020 m. spalio 29 d. parengiamąjį teismo posėdį, 2021 m. balandžio 7 d., 2021 m. balandžio 29 d. teismo posėdžius, teismas siuntė ir per EPP, tačiau duomenų, kad atsakovui per EPP teismo šaukimai buvo pristatyti nėra. Pažymėtina, kad atsakovas 2020 m. liepos 11 d. atsiliepimą į patikslintą ieškinį pateikė teismui per EPP ir atsiliepime nenurodė nei adreso, kuriuo jam būtu įteikti procesiniai dokumentai, nei kokiu būdu jam turėtų būti įteikti teismo siunčiami procesiniai dokumentai. 

57.                      Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas A. M. kartu su atsakovu E. Z. 2020 m. liepos 13 d. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, paskutinis teismo posėdis pirmosios instancijos teisme vyko 2021 m. rugpjūčio 29 d. Atsakovas A. M. žinodamas apie vykstantį teismo procesą, po to, kai byla kasacinio teismo buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kaip nurodo, metus laiko nepasidomėjo bylos eiga.

58.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiga tinkamai įteikti procesinius dokumentus priklauso išimtinai teismui, tačiau byloje dalyvaujantys asmenys taip pat turi ne tik bendrąsias pareigas joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai – domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus ir kt. (CPK 42 straipsnio 5 dalis), bet ir privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 121 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodyta aukščiau, atsakovas per EPP teikdamas teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, apskritai nenurodė adreso, kuriuo jam turėtu būti siunčiami procesiniai dokumentai, taip pat nenurodė pageidavimo, kad jis procesinius dokumentus sutinka gauti kitu būdu, t. y. kitu būdu, nei pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį (CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsakovas neišreiškė prašymo, kad procesiniai dokumentai jam būtų siunčiami tik paštu.

59.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų visumos nenustatyta, kad iš apeliantui A. M. buvo atimta teisė gintis nuo pareikštų reikalavimų ar jis būtų netinkamai informuotas apie teismo procesą. Be to apeliantas neįtikino, kad jam nebuvo aktualus teisminis procesas, neaktuali bylos nagrinėjimo baigtis. Apeliantams A. M. ir E. Z. apie teismo posėdžius buvo pranešta viešo paskelbimo būdu. Apeliantas E. Z. apeliaciniame skunde patvirtino, kad jam buvo žinoma apie bylos nagrinėjimą ir jis dalyvavo teismo posėdyje. Apeliantas A. M. pateikė apeliacinį skundą, savo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo išdėstė apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, tiek į teismo pareigą informuoti atsakovą apie teismo posėdžius, tiek atsakovo teisę bei pareigą pačiam domėtis bylos eiga, į protingumo ir proceso ekonomiškumo principus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė atsakovo A. M. teisės būti išklausytam, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apelianto nurodytais argumentais CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Dėl taikos sutarties

60.                      Apeliantai A. M., E. Z., K. B. patikslintuose apeliaciniuose skunduose kėlė klausimą dėl taikos sutarties sudarymo galimybės. Iš byloje esančio 2020 m. spalio 12 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad teisėja pasiūlė šalims susitarti taikiai. Ieškovas nurodė, kad galimybė sudaryti taikos sutartį yra galima tik tuo atveju, jei atsakovai pripažins ieškinio reikalavimus. Atsakovai nurodė, kad nepripažįsta ieškinio reikalavimų (2020 m. spalio 12 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas 16:44 – 19:06).

61.                      Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, viena iš civilinio proceso šalių – ieškovo ir atsakovo – teisių yra teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Remiantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

62.                      Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas).

63.                      Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška ir ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taigi civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė. Nagrinėjant bylą teisme pirmiausia turi būti siekiama sutaikyti šalis, o teismo sprendimas dėl ginčo esmės priimamas tada, kai susitaikymo galimybės nėra. Šalims sudarius taikos sutartį ir išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka tokiai šalių valiai įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020).

64.                      Nagrinėjamu atveju 2020 m. spalio 12 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismas siekdamas sutaikyti šalis, paklausė šalių dėl galimybės susitarti taikiai. Kaip jau minėta ieškovas išsakė nuomonę, kad taikos sutartis galima tik tuo atveju, jei atsakovai pripažintų patikslinto ieškinio reikalavimus, atsakovai pareiškė, kad nepripažįsta patikslinto ieškinio reikalavimų, t. y nagrinėjamu atveju nė viena iš šalių neišreiškė valios sudaryti taikos sutartį ir nesutiko daryti nuolaidas, todėl taikos sutarties sudarymas tapo neįmanomas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas turi teisę, o ne pareigą sudaryti taikos sutartį (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Nors apeliantai kelia klausimą, jog pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą nebuvo sudaryta taikos sutartis, nes ieškovas nesutiko susidariusioje situacijoje ieškoti kompromiso, tačiau byloje nėra duomenų, kad patys apeliantai būtų teikę pasiūlymus sudaryti taikos sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys neišreiškė valios bylą baigti taikiai, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės pagrįstai priėmė sprendimą dėl ginčo esmės ir jokių CPK nuostatų nepažeidė.

Dėl pastatų statybos teisėtumo

65.                      Apeliantai teigia, kad ginčo statinių statybos buvo teisėtos pagal sovietmečiu galiojusią tvarką. Ginčo pastatų teisėtumą įrodinėja 1970 m., 1975 m., 1978 m. 1980 m. 1986 m. Mažeikių rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto ir kitų valstybės įstaigų sprendimais dėl poilsiaviečių vietų parinkimo, poilsio namelių statybos finansavimo. Vėliau pastatytų ginčo statinių teisėtumą įrodinėja Sedos seniūno G. Š. išduotais leidimais. Taip pat apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad pastatai buvo pastatyti nuo 1970 m. iki 2004 m., kadangi visi nameliai buvo pastatyti iki atsakovui S. Š. 1998 m. tampant Žemės sklypo savininku, t. y. didžioji dalis pastatų buvo pastatyti sovietmečiu ir keletą pastatų 1996 m., turint Sedos seniūno ir Aplinkos apsaugos agentūros leidimus ir suderinimus. Be to teigia, kad skundžiamame sprendime nėra nurodytas nė vienas sovietmečiu galiojęs teisės aktas draudęs poilsio namelių statybą draustinio teritorijoje.

66.                      Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu, todėl siekiant išsiaiškinti, ar teisėtai buvo pastatytas ginčo statinys, turi būti nustatyta, kada vyko jo statyba ir kada jis buvo baigtas statyti, t. y. šio statinio statymo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad byloms, kuriose sprendžiami reikalavimai dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo statinių nugriovimo būdu, yra būdingas viešojo intereso elementas. Viešojo intereso elemento buvimas (egzistavimas), inter alia, reiškia, jog teismui, nagrinėjančiam bylą, tenka aktyvesnis (negu įprastas) vaidmuo. Toks vaidmuo įrodinėjimo procese atsiskleidžia tuo aspektu, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, turi teisę (tam tikrais atvejais netgi pareigą) savo iniciatyva rinkti įrodymus. Vis dėlto viešojo intereso elemento egzistavimas nepaneigia rungtyniškumo, kuris yra pamatinis nacionalinio civilinio proceso principas, ir savaime nesudaro pagrindo kitaip paskirstyti įrodinėjimo naštą – asmuo, nors ir gina ne (išimtinai) savo asmeninį, bet viešąjį interesą, privalo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą dėl statybos padarinių kraštutinėmis priemonėmis pašalinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 60, 62 punktai).

67.                      Šioje byloje Kasacinis teismas akcentavo, kad ieškovui ieškinyje nurodžius aplinkybę, kad reikalaujami nugriauti nameliai atsakovo žemės sklype atsirado atsakovui tapus šio sklypo savininku, kuria ieškovas grindė savo reikalavimą, jam (ieškovui) pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę teko būtent šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga. Atsakovui atsikirtimų pagrindu byloje nurodžius aplinkybę apie ankstesnį namelių statybos laikotarpį, tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga teko pastarajam. Teisėjų kolegija sprendė, kad nurodytų aplinkybių įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių bylą nagrinėję teismai nepažeidė. Todėl nepripažino pagrįstais atsakovo kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad teismai pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ir kad prokuroras privalėjo įrodyti aplinkybes, jog ginčo nameliai pastatyti kitu, nei nurodyta ieškinyje, laikotarpiu. 

68.                        Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktas). Dėl to, atsakovai gražinus civilinė bylą nagrinėti iš naujo, siekdami atsikirsti į ieškovo reikalavimus ir paneigti ieškovo nurodytas aplinkybes dėl pastatų pastatymo laiko, aplinkybes, kad ginčo pastatai pastatyti neteisėtai, turėjo įrodyti, kada konkrečiai pastatyti pastatai, kad ginčo statiniai buvo pastatyti teisėtai, jų statybai buvo gauti visi pagal statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimus privalomi dokumentai, kokiu iš esmės pagrindu kiekvienas iš atsakovų pastatus valdo ir pan.

69.                      Pirmosios instancijos teismas iš atsakovų ir liudytojų paaiškinimų nustatė, kad I. Ž. priklausantis namelis Nr. 32 pastatytas apie 1997 metus, atsakovui T. M. priklausantis namelis Nr. 19 pastatytas apie 1997 metus, atsakovui D. P. priklausantis namelis Nr. 6 pastatytas apie 1972 metus, E. Z. priklausantis namelis Nr. 14 pastatytas apie 1973 metus. Iš trečiųjų asmenų A. Č. ir J. Č. paaiškinimų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad namelis Nr. 33 2002–2004 m.  buvo pastatytas atsakovui S. Š. priklausančiame žemės sklype. Iš byloje esančių Draustinio būklės vertinimo 2000 m. spalio 6 d. akto nustatyta, kad 2000 m. Žemės sklype buvo vykdomos statybos, statomi pastatai. Iš Draustinio būklės vertinimo 2001 m. birželio 18 d. akto nustatyta, kad Žemės sklype 2001 m. buvo rekonstruotų ir naujai įrengtų pastatų. Iš Draustinio būklės vertinimo 2005 m. rugpjūčio 22 d. akto nustatyta, kad 2005 m. toliau buvo vykdomos poilsio namelių rekonstrukcijos. Iš Draustinio būklės vertinimo 2007 m. rugsėjo 25 d. akto nustatyta, kad palyginus ankstesnių metų ir 2006 m. orto foto nuotraukas, Žemės sklype fiksuotas išaugęs namelių skaičius, be to nustatyta, kad 2007 m. Žemės sklype vis dar statomi pastatai. Iš 2004 m. lapkričio 15 d. atsakovo S. Š. užsakymu sudarytame Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje, kuris 2006 m. rugsėjo 25 d. suderintas ir pasirašytas Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K., užfiksuoti 58 nameliai.

70.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010).  Teisėjų kolegijos vertinimu nutarties 105 punkte nurodyti duomenys paneigia apeliantų nurodytus argumentus, kad ginčo pastatai pradėti statyti iki 1970 m. ir buvo baigti statyti iki 1998 m. Pateikti atsakovų duomenys nėra pakankami kitokioms išvadoms nei padarė pirmosios instancijos teismas, padaryti. Apeliantai bylą gražinus nagrinėti iš naujo  pirmosios instancijos teisme, nepateikė jokių kitų rašytinių įrodymų dėl atskirų namelių statybos pradžios, eigos, statybų pabaigos ir kita, kurie pagrįstų, kad ginčo statiniai buvo pradėti statyti iki 1970 m. ir jų statybos buvo baigtos 1998 m. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, jog tai, kad 1998 m. gegužės 25 d. sudarant gražinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo aktą jokie statiniai akte nebuvo fiksuoti, taip pat, kad registruojant žemės sklypą jame jokie statiniai nebuvo registruoti nėra pakankami paneigti, kad faktiškai didžioji dalis ginčo pastatų galėjo stovėti žemės sklype.

71.                      Byloje nustačius, kad ginčo pastatai poilsio nameliai buvo statomi nuo 1970 m., pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl sovietmečiu statytų šių statinių statybos teisėtumo atsižvelgė į Ministrų Tarybos 1968 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 238 „Dėl poilsio stovyklų steigimo Respublikos teritorijoje“, Ministrų tarybos 1972 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. 318 „Dėl profilaktoriumų ir poilsio stovyklų statybos eigos Respublikoje“, 1976 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 307, galiojusi iki Statybos ir Urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“.

72.                       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas poilsio namelių statybą sovietmečiu reglamentavo Ministrų Tarybos 1968 m. liepos 31 d. nutarimas Nr. 238 „Dėl poilsio stovyklų steigimo Respublikos teritorijoje“, galiojęs iki 1990 m., kurio 3 punktu buvo nustatyta miestų ir rajono vykdomiesiems komitetams pavesta paruošti poilsio stovyklų išplanavimo schemas ir, suderinus su Valstybinių statybos reikalų komitetu, Sveikatos apsaugos ministerija, Gamtos apsaugos komitetu ir žemės naudotojais, jas patvirtinti; 6 punktu leista poilsio stovyklose statyti vasarinio tipo lengvų konstrukcijų poilsio, pagalbinius ir visuomeninės paskirties pastatus, taip pat palapines. Šie pastatai stovyklose statomi pagal paruoštą stovyklos statybos projektą, suderintą su rajono priešgaisrinės apsaugos bei sanitarinėmis tarnybomis, miesto landšafto ar rajono architektų ir gavus jo leidimus.

73.                      Ministrų tarybos 1972 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl profilaktoriumų ir poilsio stovyklų statybos eigos Respublikoje“ buvo pritarta profilaktoriumų ir poilsio stovyklų išdėstymo schemai. Profilaktoriumų išplanavimo schemas rengia TSRS institutai pagal VSRK užsakymus. Žemės plotai. Statybos leidimai išduodami kaip gyvenamųjų namų statybai.

74.                      Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 307 patvirtinta tvarka, galiojusi iki Statybos ir Urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“ dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektu įforminimo. 1976 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 307 priede nurodoma, kad leidimai išduodami tik pateikus žemės sklypo skyrimo ir perdavimo naudotis dokumentus, parengus ir pateikus tvirtinti techninį projektą ir darbo brėžinius, sąmatas, pažymą apie lėšų skyrimą objekto statybai, bei objekto nužymėjimo statybos aikštelėje aktą. Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d įsakymu Nr. 249 patvirtintos taisyklės „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo statybos leidimus išduoda savivaldybių įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Šių taisyklių 7 punkte nurodyti statiniai, kurių statybai statybos leidimai nebuvo reikalingi tvoros atraminės sienutės, vaikų žaidimo įrenginiai, geodeziniai įrenginiai ir kt.

75.                      Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl sovietmečiu galiojusio teisinio reglamentavimo, susijusio su poilsio namelių statyba, kad ne tik valstybės saugomoje teritorijoje, bet visoje Lietuvoje nuo 1968 m. poilsio stovyklų steigimui galiojo reikalavimai numatantys, kad siekiant įrengti poilsio stovyklas, be kita ko, privalo būti 1) pagal vykdomųjų komitetų užsakymus, projektavimo organizacijų, parengtos stovyklų išplanavimo schemos; 2) parengiami statinių projektai; 3) gaunami statybos leidimai.

76.                      Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad 1970 m., 1975 m., 1978 m. 1980 m. 1986 m. Mažeikių rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto ir kitų valstybės įstaigų priimti sprendimai dėl poilsiaviečių vietų parinkimo, poilsio namelių statybos finansavimo įrodo, kad ginčo pastatai buvo pastatyti teisėtai. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje esantys 1970 m., 1975 m., 1978 m. 1980 m. 1986 m. Mažeikių rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto ir kitų valstybės įstaigų priimti sprendimai bei Architektūrinė planinė užduotis yra pakankami išvadai, kad buvo pradėtos procedūros dėl poilsiaviečių (stovyklavietės) įrengimo, tačiau šie rašytiniai įrodymai nepatvirtina fakto, kad ginčo pastatų statyba sovietmečiu buvo vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad buvo parengta stovyklos išplanavimo schema, parengti statinių projektai, gauti teisės aktų nustatyta tvarka statybos leidimai. 

77.                      Tai, kad į bylą yra pateikti duomenys, kad atsakovas S. Š. su ginčo statinių valdytojais yra sudaręs žemės nuomos sutartis. Kad buvo teikiamos deklaracijos, kad atsakovas S. Š. gavo pajamas žemės sklypo nuomos sutarčių pagrindu. Kad 2004 m. lapkričio 15 d. atsakovo S. Š. užsakymu buvo sudarytas Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinys, kuriame buvo užfiksuoti 58 poilsio nameliai, brėžinys 2006 m. rugsėjo 25 d. suderintas ir pasirašytas Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K. Tai, kad iš byloje esančios archyvinės medžiagos (Mažeikių rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1970 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 176, 1970 m. gegužės 6 d. akto) matyti, jog 1970 m. buvo svarstoma dėl poilsio stovyklos komplekso statybos ir kiti nepatvirtina, kad pastatų statybos buvo pradėtos ir vykdytos teisės aktų nustatyta tvarka.

78.                      Byloje pateikti duomenys, kad Sedos seniūnas V. D. 1996 m. liepos 11 d. išdavė G. Š. leidimą Nr. 140, kuris buvo suderintas su Aplinkos apsaugos viršininku A. D., statyti poilsio namelį prie (duomenys neskelbtini), Sedos sen. Taip pat Sedos seniūnas ir G. Š. 1996 m. liepos 11 d. sudarė sutartį Nr. 25, kuria sutarė dėl poilsio namelio statymo sąlygų bei G. Š. įsipareigojo kasmet mokėti metinį mokestį. Taip pat Sedos seniūnas V. D. 1996 m. birželio 22 d. išdavė V. V. leidimą Nr. 165, kuris buvo suderintas su Aplinkos apsaugos viršininku A. D., statyti poilsio namelį prie (duomenys neskelbtini), Sedos sen. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad Sedos seniūno išduoti leidimai G. Š. ir V. V. statyti poilsio namelius (duomenys neskelbtini) kaime, prie (duomenys neskelbtini) ežero įrodo, kad ginčo statiniai buvo pastatyti teisėtai.

79.                      Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249 patvirtintose taisyklėse dėl leidimų statyti ir griauti išdavimo (redakcija galiojusi nuo 1996 m. sausio 13 d. iki 1997 m. vasario 19 d.) 4 punkte nustatyta, kad leidimus statyti ir griauti išduoda apskrities valdytojo administracijos valstybinė statybos inspekcija. Šių taisyklių 7 punkte įvirtinta, kad statytojams nuosavybės teisėmis priklausančiuose, nustatyta tvarka išnuomotuose arba laikinam naudojimui skirtuose žemės sklypuose, kuriuose netaikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, be leidimo gali būti statomi: statybininkų buitiniai, sandėliavimo ir kiti pagalbiniai statiniai statybų aikštelėse, taip pat laikini statiniai geologinių tyrimų ir geodezinių matavimų darbams; įvažiavimai, šaligatviai, aikštelės, takai, inspektai, kryžiai, koplytėlės, koplytstulpiai sodybose; tvoros ir atraminės sienutės kaimo vietovėse; vaikų žaidimo įrenginiai; gręžinių gręžimo bokštai; geodeziniai ženklai ir trianguliacijos objektai; laikini statiniai parodų teritorijose, kurie yra tik parodų eksponatai. Sklypuose, kuriuose taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, šių statinių statyba derinama su institucijomis, nurodytomis minėtose sąlygose. 

80.                      Taigi, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249 patvirtintų taisyklių, leidimai poilsio namelių statyboms išliko būtini ir vėliau, kai nustojus galioti Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 307. Kaip minėta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249 patvirtintų taisyklių 4 punkte yra imperatyviai nurodyta, kas gali išduoti statybai leidimus, t. y. įgaliota statybos inspekcija. Minėtose taisyklėse nėra nurodyta išimčių, kad leidimą statyboms gali tam tikrais atvejais išduoti seniūnijos seniūnas. Teisėjų kolegija įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sedos seniūnijos seniūno išduoti teismo leidimai nepatvirtina V. V. ir G. Š. valdomų namelių statybos vyko gavus tam reikiamus leidimus, t. y. buvo statomi nepažeidžiant galiojusio teisinio reglamentavimo.

81.                      Apeliantai teigia, kad teismas neįvertino, kad valdydami jiems priklausančius namelius jie turėjo teisėtą lūkestį pastatus įteisinti, be to ieškinio patenkinimas jiems sukuria neproporcingą žalą ir jie nėra atsakingi už valdžios institucijų klaidas – statybos teisėtumą pagrindžiančių dokumentų išsaugojimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovai apskritai nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos jiems išduotų leidimų statyti ginčo pastatus. Atsakovai teigdami, kad neturi jokios galimybės be pateiktų, pateikti kitų dokumentų, nes jų neišliko ( iš archyvo tik 10 lapų dokumentų) nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad kokie tai dokumentai įrodantys namelių statybos teisėtumą iš esmės egzistavo. Atsižvelgiant į šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus, pagal į bylą pateiktus įrodymus byloje nustatytas faktines aplinkybes labiau tikėtina, kad dokumentai patvirtinantys namelių statybų proceso teisėtumą neegzistuoja, nes atsižvelgtina ir į tai, kad nei vienas iš didelio skaičiaus atsakovų jokių dokumentų, patvirtinančių namelių statybų teisėtumą į bylą nepateikė. ( CPK 178, 185 straipsniai). Be to atsakovai teigdami, kad statybos buvo atliekamos teisėtai, pagal galiojančius tuo metu norminius aktus, nesiėmė jokių veiksmų, kad įteisintų pastatus. Atsakovai vykdydami ginčo pastatų statybas, pažeisdami statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, patys prisiėmė atsakomybę už kilsiančias pasekmes.

82.                      Teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, kad būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009).

83.                      EŽTT praktikoje teisėtų lūkesčių apsauga pripažįstama sudėtine nuosavybės teisių, kurias garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatos, dalimi. Pagal EŽTT praktiką nuosavybės samprata neapribota egzistuojančios nuosavybės ir gali apimti turtą, įskaitant reikalavimo teises, dėl kurių pareiškėjas gali teigti turįs bent jau pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jos bus efektyviai įgyvendintos (žr., pvz., EŽTT 2001 m. liepos 12 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Lichtenšteino princas H. A. II prieš Vokietiją, peticijos Nr. 42527/98, par. 83; 2002 m. liepos 10 d. Didžiosios kolegijos sprendimo dėl priimtinumo byloje Gratzinger ir Gratzingerova prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 39794/98, par. 73).

84.                      Taigi kiekvienu atveju reikia išnagrinėti klausimą, ar, remiantis bylos aplinkybėmis, jas vertinant kaip visumą, pareiškėjas turėjo teisę į materialinį (realiai egzistuojantį) (angl. substantive) interesą, saugomą pagal Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnį (žr., pvz., EŽTT 2004 m. birželio 22 d. sprendimo byloje Broniowski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 31443/96, par. 129; 2013 m. vasario 7 d. sprendimo byloje Fabris prieš Prancūziją, peticijos Nr. 16574/08, par. 49, 51).

85.                      Kasacinio teismo praktikoje, grindžiamoje atitinkama EŽTT pozicija, išaiškinta, kad pagal Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnį („Nuosavybės apsauga“) saugotinas teisėtas lūkestis, o ne tik paprasta viltis ar paprastas lūkestis (kurie nesaugotini); teisėtam lūkesčiui konstatuoti gali būti svarbios įvairios aplinkybės, duodančios pagrindą jam susiformuoti, – teisinis reguliavimas per se (savaime), nuosekli teismų praktika, galutinis administracinis aktas, su valdžios institucijomis sudaromos civilinės sutartys, ilgalaikis valstybės susidariusios situacijos toleravimas, kalbant apie statinius – ar jie buvo pastatyti turint kokių nors teisių į sklypą, kokia jų paskirtis ir pan. (2010 m. kovo 29 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Depalle prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34044/02, par. 62; 2004 m. lapkričio 30 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Öneryildiz prieš Turkiją, peticijos Nr. 48939/99, par. 124) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-1075/2018, 31 punktas; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 53 punktas). Teisėtas lūkestis turi būti konkretesnio pobūdžio negu vien tik viltis ir pagrįstas teisine nuostata arba teisės aktu, turinčiu tvirtą teisinį pagrindą ir įtaką nuosavybės teisėms (pvz., EŽTT 2004 m. rugsėjo 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Kopecky prieš Slovakiją, peticijos Nr. 44912/98, par. 47; 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, par. 61). Teisėti lūkesčiai turi turėti „pakankamą pagrindą nacionalinėje teisėje“ (žr., pvz., EŽTT 2004 m. rugsėjo 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Kopecky prieš Slovakiją, peticijos Nr. 44912/98, par. 52; 2010 m. kovo 29 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Depalle prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34044/02, par. 63 ir kt.).

86.                      EŽTT praktikoje sąžiningas, apdairus suinteresuoto asmens elgesys ir gera jo valia taip pat yra svarbūs kriterijai, sprendžiant teisėtų lūkesčių atsiradimo ir apsaugos klausimus (EŽTT 2010 m. sausio 19 d. sprendimas byloje Huoltoasema Matti Eurén Oy ir kiti prieš Suomiją, peticijos Nr. 26654/08; 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimas byloje Oklesen ir Pokopalisko Pogrebne Storitve Leopold Oklesen s. p. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 35264/04).

87.                      Jau minėta, kad statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Šiose teisės normose nenustatyta teisinės galimybės priimant pastatytą statinį jo statybą pripažinti teisėta, jeigu statinys pastatytas be leidimo, projektinės dokumentacijos, nukrypta nuo projektinių sprendinių esminių parametrų. Jei statybai vykdyti būtini dokumentai negauti, nėra pagrindo teigti, jog, ilgai naudojantis neteisėtai pastatytais statiniais, atsiranda pagrįstas tokios statybos įteisinimo lūkestis. Neteisėtai (be būtinų statybai vykdyti dokumentų) pastatyto statinio įteisinimą lemia ne tai, kiek ilgai tokiu statiniu statytojas naudojosi, o tai, kokios yra galimybės, laikantis teisės normų reikalavimų, tokį statinį pripažinti teisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013).

88.                      Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalies normą savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statomu ar pastatytu statiniu draudžiama naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Taigi, savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015).

89.                      Kaip jau minėta ginčo pastatai tiek sovietmečiu, tiek po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo pastatyti nesilaikant teisės aktų reglamentuojančių statybą reikalavimų, todėl apeliantams negalėjo atsirasti pagrįstas teisėtas lūkestis įteisinti jų valdomus ginčo pastatus, juo labiau, kad jiems buvo žinoma, jog ginčo pastatai pastatyti neturint kompetentingų institucijų išduoto leidimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dalies apeliantų atstovės advokatės L. Š. cituojama EŽTT praktika susijusi su tais atvejais, kai valstybės kompetentingos institucijos buvo išdavusios statybas leidžiančius dokumentus, kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovams buvo išduoti tam turinčios įgaliojimus institucijos leidimai vykdyti statybas Žemės sklype, todėl nėra pagrindo remtis dalies apeliantų atstovės nurodyta EŽTT praktika.

90.                       Dalies apeliantų atstovės teigimu atsakovai turi teisę atlikti veiksmus, kurių pagrindu ginčo statiniai būtų įregistruoti ir nurodė kaip pavyzdį Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1281-253/2018, kuria teismas tenkino pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovai turi teisę atlikti veiksmus siekdami įregistruoti ginčo pastatus, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo statinių valdytojai atitinkamais statybos laikotarpiais būtų gavę statybą leidžiančius dokumentus, būtų priimti statybos užbaigimo ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai, bei konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčo statinius savavališka statyba.

91.                      Byloje nustatyta, kad atsakovui S. Š. priklausantis Žemės sklypas su jame esančiais ginčo statiniais yra valstybės saugomoje teritorijoje – valstybiniame (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje. Taip pat nustatyta, kad draustinis įsteigtas LTSR Ministrų Tarybos 1974 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 195 „Dėl gamtos draustinių įsteigimo ir jų tvarkymo Lietuvos TSR“. Steigimo tikslas: išsaugoti raiškų Rytų Žemaičių moreninės plynaukštės kraštovaizdį su (duomenys neskelbtini) ežeru. Draustinyje saugomi Rytų Žemaičių plynaukštės gamtiniai kompleksai, gamtos ir kultūros paminklai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ buvo įtvirtintos (duomenys neskelbtini) draustinio ribos galiojančios ir šiuo metu.

92.                      Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, draustiniai yra saugomų teritorijų sistemos dalis. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas statybų gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose reglamentavimas: leidžiama remontuoti, rekonstruoti esamus statinius laikantis draustinio tvarkymo plane ir (ar) savivaldybės ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų sprendinių, jeigu nurodyti planai numato specifines sąlygas ir galimybes jų rekonstrukcijai; sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai statomi, rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Taigi, pagal Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas draustinio teritorijoje galima rekonstruoti, remontuoti esamus statinius laikantis draustinio tvarkymo plane ir (ar) savivaldybės ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų sprendinių, o poilsio namelių statyba apskritai nėra galima.

93.                      Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 19 punkte įtvirtintas draudimas gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, kai Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis: a) statomi statiniai, susiję su draustinio steigimo tikslais; b) statomi statiniai, būtini vykdant veiklą, kuriai taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas; c) statomi sodybos statiniai buvusios sodybos vietoje; d) atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą; e) statomi statiniai, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą, valstybinio jūrų uosto veiklą; f) statomi sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai sodybose; g) atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai ir jų inžineriniai statiniai pirminėse jų stovėjimo vietose.

94.                      Atsakovui S. Š. priklausantis Žemės sklypas yra priskirtas ne tik draustinio, bet ir miško teritorijai, todėl veiklą šiame sklype reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (toliau – Miškų įstatymas). Šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, tarp kurių nurodyta: buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka (7 punktas); gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę (8 punktas); teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti (9 punktas). Apibendrinant pažymėtina, Miškų įstatyme nėra numatyta galimybė miško žemę formuoti Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto nekilnojamojo turto sklypo formavimui, išskyrus buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti, t. y. nėra numatyta galimybė statyti poilsiavietes ar gyvenamuosius namus, išskyrus šiame įstatyme nurodytas išimtis.

95.                      Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui S. Š. priklausančiame žemės sklype nėra galima ginčo statinių statyba, ginčo statiniai pažeidžia Saugomų teritorijų 4 straipsnio 1 dalie 1 punkto, 3 straipsnio 3 dalyje, 32 straipsnyje, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 19 punkto, Miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies, Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkto reikalavimus, todėl atsakovams nėra pagrindo kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas).

96.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kai žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams), atsižvelgus į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo padarinius ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertinus administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą, statytojui gali būti leista nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Taigi galima įteisinti tokią statybą, kuri tokioje vietoje ir tokio pobūdžio galima (Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir 31 straipsnio 8 dalis). Jei atitinkamų statinių buvimas negalimas, tai jų nugriovimas, išardymas ar kitoks statybvietės sutvarkymas yra proporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Respublikos K. T. 2011 m. sausio 31 d. nutarimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013).

97.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nagrinėjamu atveju ginčo pastatų valdytojams nėra pagrindo kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 2 punktu, pagrįstai įpareigojo atsakovus, kurie yra statinių valdytojai, per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jų valdomus statinius, kurių numeriai užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytas Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esančius atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietes, o jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas nebus įvykdytas, leisti Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytus, atsakovų valdomus minėtus statinius, ir sutvarkyti statybvietes atsakovų lėšomis.

Dėl įrodinėjimo pareigos

98.                      Apeliantai teigia, kad siekdami pagrįsti, kad jie nesudėtingus statinius pasistatė nesavavališkai, gavus leidimus, prašė teismo apklausti liudytoju Sedos seniūną V. D., kuris būtų galėjęs paaiškinti, kokiu būdu tuo metu buvo išduodami leidimai poilsinių namelių statybai, bei prašė apklausti atsakovo E. Z. uošvį J. L., kuris būtų galėjęs paaiškinti, kokiu būdu jam buvo leista statyti poilsio namelį. Tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovų prašymo, tokiu būdu teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymą.

99.                      Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Teismas įrodymus vertina kaip visumą, neteikdamas nė vienam įrodymui prioriteto (išskyrus prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 64 punktas). Pagal įrodymų vertinimo taisykles nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).

100.                      Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, tai yra ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

101.                      Byloms, kuriose sprendžiami reikalavimai dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo statinių nugriovimo būdu, yra būdingas viešojo intereso elementas. Viešojo intereso elemento buvimas (egzistavimas), inter alia, reiškia, jog teismui, nagrinėjančiam bylą, tenka aktyvesnis (negu įprastas) vaidmuo. Toks vaidmuo įrodinėjimo procese atsiskleidžia tuo aspektu, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, turi teisę (tam tikrais atvejais netgi pareigą) savo iniciatyva rinkti įrodymus. Vis dėlto viešojo intereso elemento egzistavimas nepaneigia rungtyniškumo, kuris yra pamatinis nacionalinio civilinio proceso principas, ir savaime nesudaro pagrindo kitaip paskirstyti įrodinėjimo naštą – asmuo, nors ir gina ne (išimtinai) savo asmeninį, bet viešąjį interesą, privalo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą dėl statybos padarinių kraštutinėmis priemonėmis pašalinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 60, 62 punktai).

102.                      Teismo

103.                      Apeliantai nurodo, kad nesiekia įrodyti, kad visi poilsiniai nameliai statyti sovietmečiu, jie tik bando apginti savo pažeistas teises, kadangi tiek atsakovo A. M. (Nr. 8), tiek atsakovo E. Z. (Nr. 14) poilsiniai nameliai buvo pastatyti vieni pirmųjų. Nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, atsakovai tikėjosi, jog šias aplinkybes byloje paliudys liudytojai, tačiau teismui netenkinus prašymo dėl liudytojų apklausos, buvo pažeistos atsakovų teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą bei įrodinėjimo principas. Be to nurodo, kad nesutinka, kad Sedos seniūnija neturėjo kompetencijos išduoti leidimus statyti poilsio namelius, galimai gal ir neturėjo, bet išdavė leidimą, todėl apeliantai pagrįstai buvo įsitikinę, kad jų statinys yra teisėtas.  

104.                      2021 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismui įvertinus, kad leidimų išdavimo tvarką nustato teisės aktai, kurie tokią kompetenciją suteikė statybos inspekcijai, o ne seniūnijos seniūnui, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytoju buvusį Sedos seniūnijos seniūną ir J. L. Teisėjų kolegijos vertinimu nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovų teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą bei įrodinėjimo principus. Liudytojų neiškvietimas į teismo posėdį, nurodžius dėl kokių aplinkybių paaiškinimo jie prašomi iškviesti, neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

105.                      Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, kad priimdamas sprendimą padarė esminių įrodymų vertinimo klaidų, kad visą įrodinėjimo naštą, kad ginčo statiniai yra pastatyti teisėtai, perkėlė atsakovams, nors jie, pasak apeliantų, dėl per ilgo valstybės institucijų veiksmų neatlikimo, nebeturėjo realių galimybių surinkti įrodymų, neabejotinai patvirtinančių ginčo poilsio namelių statybos teisėtumą žemės sklype. Byloje nepateikta duomenų, kad konkretūs dokumentai buvo bet neišliko. Niekuo teisiškai nepagrįsta atsakovų pozicija, kad jei poilsio namelių statyba nepažeidė tuo metu galiojusių imperatyvių draudimų, laikytina, kad ji buvo teisėta. Bet, kad statyba buvo teisėta atsakovai turėjo pareigą buvo tai įrodyti. CK 4.47 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad asmuo, pagaminęs daiktą, tampa jo savininku. Kad daikto pagaminimas būtų teisėtas, jo pagaminimo procesas turi vykti teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja į jį nuosavybės teisių. Taigi, kad statytojas įgytų nuosavybės teisę į statinį, turi statybą pradėti, vykdyti ir baigti, laikydamasis tą procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007).

106.                      Teisėjų kolegija taip pat laiko visiškai nepagrįstus apeliantų argumentus, kad byloje buvo siekiama nusavinti atsakovų nuosavybę, net neįrodinėjant nuosavybės atėmimo būtinumo ir net nesvarstant atsiskaityti su atsakovais už nuosavybės atėmimą. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas laikydamas, kad poilsio nameliai negali būti palikti ginčo teritorijoje, privalėjo paskirstyti atitinkamų institucijų atsakomybę ir uždėti jiems naštą kompensuoti poilsio namelių savininkų nuostolius ir kita.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

107.                      Apeliantai nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas tenkinęs patikslintą ieškinį iš kiekvieno atsakovo priteisė 75 Eur žyminį mokestį, jų manymu turėjo būti iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis priteistas 75 Eur žyminis mokestis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovų argumentais. CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad už ieškinį kituose ginčuose mokamas 100 Eur dydžio žyminis mokestis. Šio straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.

108.                      Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Nagrinėjamu atveju prokuroras gindamas viešąjį interesą pareiškė ieškinį dėl neturtinio pobūdžio reikalavimų 54 atsakovams dėl neteisėtų statybų ir iš to kylančių pasekmių kiekvieno atsakovo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ieškiniai galėjo būti pareikšti ir kiekvienam atsakovui atskirai, tačiau atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus neturtinio pobūdžio reikalavimus konkrečiam atsakovui pareiškė viename ieškinyje, todėl vien ši aplinkybė neatleidžia atsakovų nuo pareigos sumokėti jiems tenkančią žyminio mokesčio dalį. Todėl pirmosios instancijos teismas tenkinęs patikslintą ieškinį pagrįstai iš kiekvieno atsakovo atskirai priteisė 75 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

          Dėl bylos procesinės baigties

109.                      Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).

110.                      Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio bei patikslintų apeliacinių skundų argumentus, atsiliepimų į skundu argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės bei padarytos kitos išvados nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, mano, kad nėra tikslinga kartoti pirmosios instancijos teismo argumentų bei detaliai atsakyti į kiekvieną apeliantų argumentą, kurie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo teismo sprendimą keisti ar naikinti, todėl apeliaciniai skundai atmestini, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

          Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

111.                       Apeliacinį skundą atmetus, apeliantams apeliaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos   neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Kitų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikta.  

         Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims.

       Teisėjos                                                                                                       Danutė Burbulienė

                                                                                                                    Irena Stasiūnienė

                                                                                                                     Vilija Valantienė