Baudžiamoji byla Nr. 2K-87-303/2023

Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01934-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.2.2; 1.2.20.1.1; 1.2.20.16.1; 1.2.24.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei,

nuteistųjų V. B. ir juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko gynėjui Gintarui Žičkui,

išteisintojo Z. P. gynėjui advokatui Muradui Bakanui,

civilinės ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Vidai Gagienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės, civilinės ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio, nuteistųjų V. B. ir juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko gynėjo advokato Gintaro Žičkaus kasacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio.

Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžiu V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 270 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 179 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 231 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 246 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant V. B. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; juridinis asmuo UAB „Odos gaminiai“ ir Ko nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija) 1400 MGL (52 724 Eur) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 179 straipsnio 2 dalį 800 MGL (30 128 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir juridiniam asmeniui UAB „Odos gaminiai“ ir Ko paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1800 MGL (67 788 Eur) dydžio bauda, šią baudą įpareigota sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; Z. P. nuteistas pagal BK 179 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos civilinis ieškinys dėl 240 555,18 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš V. B. ir juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai 240 555,18 Eur turtinei žalai atlyginti.

UAB „Šiaulių vandenys“ civilinis ieškinys dėl 101 338,29 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš V. B., juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko, Z. P. UAB „Šiaulių vandenys“ naudai 74 094,79 Eur turtinei žalai atlyginti; kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nuosprendis pakeistas.

Patikslintos įrodytomis pripažintos V. B. nusikalstamos veikos, nurodytos BK 270 straipsnio 2 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija), aplinkybės, nustatant, kad šią veiką V. B. padarė nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pažeisdamas, o nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. sistemingai pažeisdamas teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo taisykles.

Nuosprendžio dalys dėl V. B. pripažinimo kaltu pagal BK 179 straipsnio 2 dalį, 246 straipsnio 1 dalį panaikintos ir priimtas naujas nuosprendis – V. B. pagal BK 179 straipsnio 2 dalį ir 246 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikintas V. B. pagal BK 270 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija), 179 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį ir 246 straipsnio 1 dalį skirtų bausmių subendrinimas ir bausmės jam subendrintos iš naujo – vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 270 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija) ir 231 straipsnio 1 dalį, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir V. B. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo dvejiems metams trims mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 ir 8 punktais, bausmės vykdymas V. B. atidėtas dvejiems metams ir paskirti įpareigojimai: per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Patikslintos įrodytomis pripažintos juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko nusikalstamos veikos, nurodytos BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 270 straipsnio 2 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija), aplinkybės, nustatant, kad ši veika buvo padaryta nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. V. B. pažeidžiant, o nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. sistemingai pažeidžiant teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo taisykles.

Nuosprendžio dalis dėl juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko pripažinimo kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 179 straipsnio 2 dalį panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – juridinis asmuo UAB „Odos gaminiai“ ir Ko pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 179 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikintas juridiniam asmeniui UAB „Odos gaminiai“ ir Ko pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija) ir 20 straipsnio 2 dalį ir 179 straipsnio 2 dalį paskirtų bausmių subendrinimas.

Nuosprendžio dalis dėl Z. P. pripažinimo kaltu pagal BK 179 straipsnio 2 dalį panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – Z. P. pagal BK 179 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžio dalis, kuria iš dalies patenkintas civilinės ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ civilinis ieškinys ir solidariai iš V. B., juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko, Z. P. priteista UAB „Šiaulių vandenys“ 74 094,79 Eur turtinei žalai atlyginti, panaikinta ir civilinės ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokurorės, prašiusios tenkinti prokuratūros kasacinio skundo dalį dėl BK 179 straipsnio 2 dalies taikymo, o kasacinio skundo dalies dėl BK 246 straipsnio 1 dalies taikymo nepalaikiusios, civilinės ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ atstovo advokato R. Dobrovolskio, prašiusio tenkinti jo kasacinį skundą, nuteistųjų V. B. ir juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko gynėjo advokato G. Žičkaus, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o prokuratūros ir civilinio ieškovo kasacinius skundus atmesti, išteisintojo Z. P. gynėjo advokato
M. Bakano, prašiusio prokuratūros ir civilinės ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ atstovo kasacinius skundus atmesti, civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovės V. Gagienės, prašiusios nuteistųjų gynėjo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       V. B. nuteistas už tai, kad eidamas UAB „Odos gaminiai“ ir Ko direktoriaus pareigas ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal UAB „Odos gaminiai“ ir Ko direktoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų 2005 m. lapkričio 17 d. UAB „Odos gaminiai“ ir Ko direktoriaus įsakymu Nr. L9S, IV skyriaus 51 dalies 1 ir 2 punktus būdamas atsakingas už visą įmonės ūkinę, prekybinę, finansinę, socialinę veiklą ir ūkinę finansinę veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi, veikdamas šios bendrovės naudai ir interesais, siekdamas sumažinti odos perdirbimo, atliekų bei užterštų nuotekų tvarkymo ir šalinimo sąnaudas, nenustatytomis aplinkybėmis pats bei organizuodamas, duodamas nurodymus nenustatytiems asmenims, UAB „Odos gaminiai“ ir Ko teritorijoje nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pažeisdamas, o nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. sistemingai pažeisdamas teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo taisykles, t. y.: 1992 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio (redakcijos, galiojusios nuo 2005 m. kovo 24 d. įstatymo redakcijos (nuo 2005 m. balandžio 12 d.)) reikalavimus, kurių paskutinė per nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį nustato, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų (2010 m. gegužės 28 d. įstatymo redakcija (nuo 2010 m. birželio 17 d.)); 14 straipsnio 3 dalies 1–4 punkto (2005 m. kovo 24 d. įstatymo redakcija (nuo 2005 m. balandžio 12 d.)) reikalavimus, nustatančius, kad gamtos išteklių naudotojai privalo: 1) savo lėšomis įvertinti ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai; 2) racionaliai ir taupiai naudoti gamtos išteklius, nepažeisti aplinkos apsaugos reikalavimų; 3) įgyvendinti priemones, naikinančias arba mažinančias neigiamą poveikį aplinkai; 4) paaiškėjus, kad aplinkai gresia pavojus, imtis priemonių, kad būtų jo išvengta, o atsiradus žalingiems padariniams, neatidėliodami juos pašalinti ir informuoti atitinkamus aplinkos apsaugos pareigūnus bei institucijas; 19 straipsnio 2 dalies (2005 m. kovo 24 d. įstatymo redakcija (nuo 2005 m. balandžio 12 d.)) reikalavimus, nustatančius, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų; 20 straipsnio 1 dalies (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo redakcija (nuo 2004 m. gegužės 1 d.)) reikalavimus, nustatančius, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, naudodami pavojingas chemines medžiagas, privalo laikytis nustatytos šių medžiagų naudojimo, saugojimo, apskaitos, laidojimo, kenksmingumo šalinimo, transportavimo, tranzito, įvežimo ir išvežimo tvarkos; tokios medžiagos saugomos, laidojamos ir jų kenksmingumas šalinamas jų gamintojo ar naudotojo lėšomis; 23 straipsnio (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija (nuo 2002 m. sausio 9 d.)) reikalavimus, nustatančius, kad asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų; atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas; 231 straipsnio (2016 m. balandžio 14 d. įstatymo redakcija (nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d.)) reikalavimus, nustatančius, kad teršalai gali būti išmetami į aplinką tik tais atvejais, kai išmesti teršalus į aplinką leidžia teisės aktai ir teršalai į aplinką išmetami nepažeidžiant teisės aktų nustatytos tvarkos ir normų; 2000 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo Nr. VIII-1641 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimus (redakcijos, galiojusios nuo 2005 m. birželio 9 d. įstatymo redakcijos (nuo 2006 m. sausio 1 d.)), kurių paskutinė per nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį nustato, kad už šiame įstatyme, Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 ir Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 nustatytų cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingi asmenys, tiekiantys rinkai ir naudojantys chemines medžiagas ir preparatus, jie turi nustatyti ir taikyti savo veikloje priemones, šalinančias arba iki minimumo mažinančias neigiamą cheminių medžiagų ir preparatų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, taip pat įvertinti cheminių medžiagų keliamą riziką ir, jei reikalinga, rekomenduoti tolesniems tiekimo grandinės dalyviams atitinkamas rizikos mažinimo ir saugos priemones (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo redakcija (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.)); Atliekų tvarkymo taisykles (redakcijos, galiojusios nuo 2004 m. balandžio 30 d., kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722), kurių paskutinės per nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį 6 ir 84 punktai nustato, kad atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; įmonės, laikinai laikančios, surenkančios, vežančios ir laikančios pavojingąsias atliekas, privalo jas supakuoti taip, kad jos nekeltų pavojaus visuomenės sveikatai ir aplinkai (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gegužės 4 d. įsakymu  Nr. D1-360 patvirtinta redakcija); Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių (2005 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-672 (nuo 2006 m. sausio 27 d.) redakcija) 2 priedėlio III skyriaus atliekų sąrašo 7 lentelėje nurodytą reikalavimą chromui, nustatantį, kad atliekos gali būti priimamos į pavojingų atliekų sąvartyną, jeigu neviršija ribinių išplovimo verčių, pateiktų 7 lentelėje, kai chromo ribinė išplovimo vertė yra 70 mg/kg sausos medžiagos; Nuotekų tvarkymo reglamento (redakcijos, galiojusios nuo 2006 m. gegužės 26 d. (reglamentas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236)), kurio paskutinės per nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį 6 ir 31.4, 31.5, 32 punktai nustato, kad, prieš išleidžiant į gamtinę aplinką, nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose nurodytas išimtis, kad į nuotakyną draudžiama išleisti (šalinti): medžiagas, galinčias trikdyti normalų nuotekų valymo įrenginių darbą ar dumblo apdorojimą, atliekas, išskyrus atvejus, kai organinių atliekų smulkinimą ir išleidimą į nuotakyną (organinių atliekų smulkintuvų įrengimą ir prijungimą prie nuotakyno) leidžia nuotakyno operatorius (tokios galimybės nurodytos nuotekų tvarkymo sutartyje), kad, išleidžiant gamybines nuotekas į komunalinių nuotekų nuotakyną, negali būti viršijamos reglamento 3 lentelėje nurodytos ribinės vertės ir turi būti laikomasi reglamento 14, 15, 16, 17, 20 ir 22 punktuose išdėstytų nuostatų (2009 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-386 redakcija) (nuo 2009 m. liepos 15 d.)); Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (redakcijos, galiojusios nuo 2007 m. balandžio 15 d., patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193), kurio paskutinės per nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį 14 ir 18.4 punktai nustato, kad paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, turi būti surenkamos į atskirą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą (nuotakyną), kurioje turi būti įdiegtos priemonės, leidžiančios vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir, esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvą, kad į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas negali būti didesnis kaip: kitų pavojingųjų medžiagų koncentracija negali viršyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento I priede nurodytų prioritetinių pavojingų medžiagų, II priede nurodytų pavojingų ir kitų kontroliuojamų medžiagų DLK į gamtinę aplinką, išskyrus išimtis, kai Reglamente arba kituose teisės aktuose nustatyti kitokie reikalavimai išleidžiamoms paviršinėms nuotekoms (2014 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-859 redakcija (nuo 2014 m. spalio 31d.)), neteisėtai išmetė į aplinką 4,808 tonos chromo su rauginimo skysčiais ir atliekomis, jis yra nelikvidus, taip pat kancerogeniškas, toksiškas, jautrinantis, pasižymintis neurotoksinėmis, kancerogeninėmis, kumuliatyvinėmis savybėmis, gali būti žmogaus kvėpavimo takų, širdies kraujagyslių sistemos sutrikimo, distrofijos, policitemijos, odų alerginių reakcijų priežastis, patekęs į gruntą ir paviršinius vandenis esantis ūmiai toksiškas vandens aplinkai, grunte esantis pavojingas bestuburiams, graužikams, vandenyje – toksiškas žuvims, dafnijoms ir kitiems bestuburiams, dėl to ši pavojinga atlieka, neteisėtai išmesta į aplinką, pasklido žemės paviršiuje ir po ja, dėl to chromo koncentracija grunte nustatytą 51,3 mg/kg foninę vertę viršijo 350 kartų, o nustatytą 600 mg/kg ribinę vertę viršijo 30 kartų, dėl to aplinkai buvo padaryta didelė žala, taip V. B. padarė didelę žalą aplinkai – tokiais neteisėtais veiksmais užteršus gruntą, padarytas negrįžtamas neigiamas poveikis, nes natūraliomis sąlygomis, be žmogaus pagalbos, utilizuoti chromo gamta negali, nes ji šiai cheminei medžiagai neturi jokio atsparumo ir regeneracijos galimybės, dėl to buvo padaryta didelė žala žemei, vandeniui, taip pat atsirado sunkių padarinių aplinkai, taip padarė didelę – 240 555,18 Eur žalą aplinkai (BK 270 straipsnio 2 dalis).

1.1.                      Be to, V. B. pirmosios instancijos teismo nuteistas, o apeliacinės instancijos teismo išteisintas už tai, kad tiksliai nenustatytą datą ir laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 29 d. 9.00 val., Šiauliuose, UAB „Odos gaminiai“ ir Ko teritorijoje, eidamas UAB „Odos gaminiai“ ir Ko direktoriaus pareigas ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal UAB „Odos gaminiai“ ir Ko direktoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų 2005 m. lapkričio 17 d. UAB „Odos gaminiai“ ir Ko direktoriaus įsakymu Nr. L9S, IV skyriaus 51 dalies 1 ir 2 punktus būdamas atsakingas už visą įmonės ūkinę, prekybinę, finansinę, socialinę veiklą ir ūkinę finansinę veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi, veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais kartu su Z. P., kuris ėjo UAB „Odos gaminiai“ ir Ko vandens ūkio priežiūros vadovo pareigas ir pagal Vandens ūkio priežiūros vadovo pareiginių nuostatų, patvirtintų 2008 m. gruodžio 2 d. direktoriaus įsakymu Nr. 56, II skyriaus 14, 18, 19, 23 dalis būdamas atsakingas už kontroliuojamų ūkio subjektų (kietojo kuro katilinės, valymo įrenginių) tinkamą priežiūrą ir eksploataciją bei būdamas atsakingas kartu su įmonės vadovu ar jo įgaliotu asmeniu už sąlygas, kad vandens tinklai būtų gerai prižiūrimi, saugiai eksploatuojami, laiku tikrinami, remontuojami ir bandomi, už vandens tinklų ir įrenginių techninės būklės kontrolę ir vandens ūkio įrenginių prietaisų veikimo ir režimų kontrolę, veikdamas šios bendrovės naudai ir interesais, siekdamas sumažinti odos perdirbimo, atliekų bei užterštų nuotekų tvarkymo ir šalinimo sąnaudas, bendrininkaudamas su Z. P., veikiant bendra tyčia, neteisėtai prisijungus prie UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų šalinimo tinklų, tai yra pro nuotekų šulinėlyje esančią angą į UAB „Odos gaminiai“ ir Ko nuotekų šalinimo sistemą įkišus 25 mm plastiko vamzdį, per jį leido UAB „Odos gaminiai“ ir Ko gamybines nuotekas, apeinant UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų apskaitos prietaisą, taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, bendrininkaudamas su Z. P., veikiant bendra tyčia, tiksliai nenustatytą datą ir laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 30 d. 15.00 val., Šiauliuose, UAB „Odos gaminiai“ ir Ko teritorijoje, neteisėtai prisijungė prie UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų šalinimo tinklų, tai yra iš bendrovės pastato per tris vamzdžius prisijungė prie dviejų šulinėlių, sujungtų su UAB „Arnesima“ nuotekų šalinimo sistema, ir ja neteisėtai šalino į UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų sistemą UAB „Odos gaminiai“ ir Ko gamybines nuotekas, kurios nebuvo apskaitomos UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų apskaitos prietaiso, tokiais tyčiniais veiksmais padarė UAB „Šiaulių vandenys“ didelę – 74 094,79 Eur turtinę žalą (BK 179 straipsnio 2 dalis).

1.2.                      Be to, V. B. pirmosios instancijos teismo nuteistas, o apeliacinės instancijos teismo išteisintas už tai, kad sunaikino aprašytą ir jam patikėtą turtą, t. y. 2015 m. gruodžio 22 d. apie 11.15 val., ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 41-1-01934-14 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. Parskaudienės įspėtas ir pasirašęs dokumentą „Raštiškas pasižadėjimas saugoti turtą, kol baigsis procesas“, įsipareigojo saugoti gruntą, sukastą UAB „Odos gaminiai“ ir Ko teritorijoje, apžiūrėtą 2015 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros metu, tačiau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 6 d. 9.00 val., duodamas nurodymą nukasti UAB „Arvitra“ darbuotojui J. D. pagal pasižadėjimą paliktą jam saugoti gruntą, jį neteisėtai sunaikino (BK 246 straipsnio 1 dalis).

1.3.                      Be to, V. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 22 d. apie 11.15 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 41-1-01934-14 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. Parskaudienės įspėtas ir pasirašęs dokumentą „Raštiškas pasižadėjimas saugoti turtą, kol baigsis procesas“, įsipareigojo saugoti gruntą, sukastą UAB „Odos gaminiai“ ir Ko teritorijoje (paimtą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. Parskaudienės. 2015 m. gruodžio 21 d. poėmio protokolą ir patvirtintą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi), apžiūrėtą 2015 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros metu, tačiau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 6 d. 9.00 val., duodamas nurodymą UAB „Arvitra“ darbuotojui J. D. pagal pasižadėjimą paliktą jam saugoti gruntą, kuriame buvo įtarta didžiausia chromo koncentracija, viršijanti nustatytą normą, sumaišyti su kitomis žemėmis, taip tyčia trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnui – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniajai tyrėjai R. Parskaudienei atlikti su ikiteisminio tyrimo byla Nr. 41-1-01934-14 susijusias pareigas, t. y. nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybes, – sumaišius jam paliktą saugoti gruntą su kitomis žemėmis, nebuvo įmanoma atlikti objektyvių tyrimų ir nustatyti, kokia tiksli chromo koncentracija buvo minėtoje vietoje (BK 231 straipsnio 1 dalis).

2.       Juridinis asmuo UAB „Odos gaminiai“ ir Ko pirmosios instancijos teismo nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 179 straipsnio 2 dalį, o apeliacinės instancijos teismo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 179 straipsnio 2 dalį išteisintas už nusikalstamų veikų padarymą analogiškomis aplinkybėmis kaip ir V. B., nustačius, kad UAB „Odos gaminiai“ ir Ko buvo atstovaujama V. B..

3.       Z. P. pirmosios instancijos teismo nuteistas, o apeliacinės instancijos teismo išteisintas už tai, kad tiksliai nenustatytą datą ir laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 29 d. 9.00 val., Šiauliuose, UAB „Odos gaminiai“ ir Ko teritorijoje, eidamas UAB „Odos gaminiai“ ir Ko vandens ūkio priežiūros vadovo pareigas ir pagal Vandens ūkio priežiūros vadovo pareiginių nuostatų, patvirtintų 2008 m. gruodžio 2 d. direktoriaus įsakymu Nr. 56, II skyriaus 14, 18, 19, 23 dalis būdamas atsakingas už kontroliuojamų ūkio subjektų (kietojo kuro katilinės, valymo įrenginių) tinkamą priežiūrą ir eksploataciją bei būdamas atsakingas kartu su įmonės vadovu ar jo įgaliotu asmeniu už sąlygas, kad vandens tinklai būtų gerai prižiūrimi, saugiai eksploatuojami, laiku tikrinami, remontuojami ir bandomi, už vandens tinklų ir įrenginių techninės būklės kontrolę ir vandens ūkio įrenginių prietaisų veikimo ir režimų kontrolę, veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais kartu V. B., kuris, eidamas UAB „Odos gaminiai“ ir Ko direktoriaus pareigas ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal UAB „Odos gaminiai“ ir Ko direktoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų 2005 m. lapkričio 17 d. UAB „Odos gaminiai“ ir Ko direktoriaus įsakymu Nr. L9S, IV skyriaus 51 dalies 1 ir 2 punktus būdamas atsakingas už visą įmonės ūkinę, prekybinę, finansinę, socialinę veiklą ir ūkinę finansinę veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi, veikdamas šios bendrovės naudai ir interesais, siekdamas sumažinti odos perdirbimo, atliekų bei užterštų nuotekų tvarkymo ir šalinimo sąnaudas, nenustatytomis aplinkybėmis pats bei organizuodamas, duodamas nurodymus nenustatytiems asmenims, bendrininkaudamas su V. B., veikiant bendra tyčia, neteisėtai prisijungus prie UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų šalinimo tinklų, tai yra pro nuotekų šulinėlyje esančią angą į UAB „Odos gaminiai“ ir Ko nuotekų šalinimo sistemą įkišus 25 mm plastiko vamzdį, per jį leido UAB „Odos gaminiai“ ir Ko gamybines nuotekas, taip apeidamas UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų apskaitos prietaisą, taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, bendrininkaudamas su V. B., veikiant bendra tyčia, tiksliai nenustatytą datą ir laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 30 d. 15.00 val., UAB „Odos gaminiai“ ir Ko teritorijoje neteisėtai prisijungė prie UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų šalinimo tinklų, tai yra iš bendrovės pastato per tris vamzdžius prisijungė prie dviejų šulinėlių, sujungtų su UAB „Arnesima“ nuotekų šalinimo sistema, ir ja neteisėtai šalino į UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų sistemą UAB „Odos gaminiai“ ir Ko gamybines nuotekas, kurios nebuvo apskaitomos UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų apskaitos prietaiso, tokiais tyčiniais veiksmais padarė UAB „Šiaulių vandenys“ didelę – 74 094,79 Eur turtinę žalą (BK 179 straipsnio 2 dalis).

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, patikslino pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, taip pat išteisino V. B. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 179 straipsnio 2 dalį ir BK 246 straipsnio 1 dalį, paskyrė nuteistajam naują laisvės atėmimo bausmę ir atidėjo jos vykdymą; išteisino juridinį asmenį UAB „Odos gaminiai“ ir Ko dėl jai pareikštų kaltinimų pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 179 straipsnio 2 dalį, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl paskirtų bausmių subendrinimo; išteisino Z. P. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 179 straipsnio 2 dalį; civilinės ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo:

4.1.                      V. B. ir Z. P. veika, nesant būtino nusikalstamos veikos sudėties požymio – dalyko, atitinka ne nusikaltimo, o atitinkamo administracinio nusižengimo požymius. Todėl V. B., Z. P. pagal BK 179 straipsnio 2 dalį, juridinis asmuo UAB „Odos gaminiai“ ir Ko pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 179 straipsnio 2 dalį išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Priėmus dėl šios dalies išteisinamąjį nuosprendį, taip pat naikinama nuosprendžio dalis, kuria iš dalies patenkintas civilinės ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ civilinis ieškinys ir solidariai iš V. B., juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko, Z. P. priteista UAB „Šiaulių vandenys“ 74 094,79 Eur turtinei žalai atlyginti, – civilinės ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Šiuo atveju civilinė ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

4.2.                      2015 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame aprašyti dviejų iškasto grunto krūvų požymiai, savo turiniu, reikšme ir pasekmėmis negali būti tapatinamas su turto aprašu (apyrašu), kuriuo aprašomas asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama prokuroro nutarimu, turtas. V. B. turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimas nebuvo taikytas. Tai reiškia, kad V. B. veikoje nėra inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 246 straipsnyje, dalyko – aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

III. Kasacinių skundų argumentai

5.       Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė L. Mušauskytė-Griciuvienė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nuosprendį su pakeitimais: patikslinti įrodyta pripažintos V. B. nusikalstamos veikos, nurodytos BK 270 straipsnio 2 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija), aplinkybes, nustatant, kad šią veiką V. B. padarė nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pažeisdamas, o nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. sistemingai pažeisdamas teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo taisykles; patikslinti įrodyta pripažintos juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko nusikalstamos veikos, nurodytos BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 270 straipsnio 2 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija), aplinkybes, nustatant, kad ši veika buvo padaryta nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. V. B. pažeidžiant, o nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. sistemingai pažeidžiant teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo taisykles. Kitą Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Taip pat išieškoti iš juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko 85 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą valstybei, patenkinti civilinės ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ įgaliotojo atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio prašymą priteisti iš nuteistųjų V. B., Z. P., nuteisto juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko civilinės ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ naudai jos patirtų 1540,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Kasatorė skunde nurodo:

5.1.                      Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas teismui netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą – netinkamai aiškinus BK 179 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas padarė netinkamą išvadą, kad kaltinime nurodytos nuotekos nėra BK 179 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalykas, todėl neteisėtas prisijungimas prie nuotekų tinklo, padarant dėl to kitam asmeniui turtinę žalą, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 179 straipsnį neužraukia, nes nuotekų šalinimo ir tvarkymo santykiuose įmonė, kuri priima ir tvarko nuotekas, netiekia kitai šių santykių šaliai jokios su tuo susijusios energijos ar ekonominę vertę turinčių dalykų ir nagrinėjamu atveju BK 179 straipsnio kontekste susiklosto priešinga situacija – vartotojas (abonentas) tiekia savo sukauptas nuotekas jų tvarkytojui į jo tinklą, už tai mokėdamas atlygį.

5.2.                      Nagrinėjamu atveju buvo prisijungta prie nuotekų tvarkymo sistemos, nuotekų šalinimo tinklų, vedančių į nuotekų saugyklą, kuri nurodyta BK 179 straipsnyje ir kurioje nuotekos yra padaromos nekenksmingos, perdirbamos ar naikinamos. Taip buvo naudotasi ekonominę vertę turinčiu dalyku – buvo šalintos į saugyklą gamybinės nuotekos, apeinant UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų apskaitos prietaisą. Į saugyklą surenkamos nuotekos yra tvarkomos, padaromos nekenksmingos. Ši paslauga turi savo kainą, nuotekų tvarkymas turi ekonominę (piniginę) vertę, yra už užmokestį tiekiamas dalykas. Dalykas pagal BK 179 straipsnį yra turtas ar paslaugos, kurie už mokestį tiekiami vartotojams. Kai kurios iš jų išskirtos baudžiamajame įstatyme. Tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes normoje minimi „kiti ekonominę vertę turintys dalykai“. Tai nagrinėjamu atveju gali būti ir kiti dalykai ar paslaugos, kurie, paprastai sudarius sutartį su atitinkama įmone, tiekiami vartotojui. Šiuo atveju toks dalykas (būtinas nusikalstamos veikos sudėties požymis) yra pašalintų nuotekų tvarkymas.

5.3.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad, sistemiškai aiškinant BK 179 straipsnį, neteisėtas naudojimasis UAB „Šiaulių vandenys“ nuosavybės teise priklausančia nuotekų tvarkymo infrastruktūra atitinka šiame straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką. Šiuo atveju buvo neteisėtai prisijungta prie nuotekų tvarkymo sistemos, nuotekų šalinimo tinklų, vedančių į nuotekų saugyklą, kurioje nuotekos yra padaromos nekenksmingos, perdirbamos ar naikinamos. Taigi, taip buvo naudotasi ekonominę vertę turinčiu dalyku ir taip šalintos gamybinės nuotekos, apeinant UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų apskaitos prietaisą. Į saugyklą surenkamos nuotekos yra tvarkomos, padaromos nekenksmingos. Tai yra paslauga ir ji turi savo kainą. Kadangi nuotekų tvarkymas turi ekonominę (piniginę) vertę, yra už užmokestį tiekiamas dalykas, todėl nėra pagrindo teigti, kad V. B., juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko, Z. P. neteisėtuose veiksmuose nėra būtinųjų objektyviųjų nusikaltimo pagal BK 179 straipsnio 2 dalį požymių – nusikalstamos veikos objekto ir dalyko.

5.4.                      Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į veikos pavojingumą, taikytina baudžiamoji atsakomybė pagal BK 179 straipsnio 2 dalį, o ne administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 999 straipsnio 2 dalį ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 332 straipsnio 2 dalį. Nes, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tik atlikus sudėtingą ikiteisminį tyrimą pavyko nustatyti tikrąsias veikos padarymo aplinkybes, todėl kaltinamųjų elgesys akivaizdžiai peržengia ne tik administracinės atsakomybės, bet ir civilinės atsakomybės taikymo ribas bei laikytinas nusikalstamu. Minėtose administracinę atsakomybę įtvirtinančiose normose kalbama ne tik apie neteisėtą nuotekų išleidimą, savavališką prisijungimą prie nuotekų šalinimo tinklų, bet ir prisijungimą prie vandens tiekimo tinklų. Sistemiškai vertinant, šios administracinės normos reglamentuoja tiek neteisėtą vandens gavimą, tiek neteisėtą nuotekų, kurias reikia tvarkyti, priėmimą, visais atvejais, esant neteisėtam elgesiui, atsiranda žala, taip pat ir atsakomybė, nepaisant to, ar buvo tiekiami ekonominę vertę turintys dalykai, ar priimamos atliekos, kurių sutvarkymas turi ekonominę vertę. Taigi, visais atvejais žala atsiranda dėl neteisėto pasinaudojimo ekonominę vertę turinčiais dalykais. Iš esmės tapatus reglamentavimas įtvirtintas ir BK 179 straipsnyje – nustatyta atsakomybė ir už neteisėtą naudojimąsi ekonominę vertę turinčiais dalykais, nepaisant to, ar tokie dalykai buvo tiesiogiai tiekiami, ar priimamos atliekos, kurių sutvarkymas turi ekonominę vertę. Šiuo atveju dėl veikos pavojingumo taikytina baudžiamoji atsakomybė.

5.5.                      Apeliacinės instancijos teismas padarė netinkamą išvadą, kad V. B. veikoje nėra inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 246 straipsnyje, dalyko – aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

5.6.                      Nagrinėjamu atveju turtas buvo aprašytas, taip pat patikėtas, raštišku pasižadėjimu V. B. buvo išaiškinta atsakomybė pagal BK 246 straipsnį (aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimas, paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas), raštišką pasižadėjimą V. B. pasirašė. BK 246 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas turto aprašymo nesieja su turto areštu ar laikinu nuosavybės teisių apribojimu bei juos lydinčiais dokumentais, susijusiais su turto aprašymu, šiuo atveju pakanka, kad turtas būtų aprašytas. Nagrinėjamu atveju baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka turto aprašymo (apžiūros protokolas) bei tokio turto patikėjimo (raštiškas pasižadėjimas saugoti turtą su išaiškinimu dėl atsakomybės pagal BK 246 straipsnį). Nei Baudžiamasis, nei Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato atskirų reikalavimų aprašo formai, kvalifikuojant veiką pagal BK 246 straipsnio 1 dalį svarbu ne formos klausimas, o konstatuoti tai, kad kaltininkas suvokė pareigų ir atsakomybės turinį dėl jam patikėto turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, sutiko su turto, kuris jam buvo perduotas, požymių ir būklės aprašymu. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje įrodyta kaltinamojo kaltė (tiesioginė tyčia). Teismas nurodė, kad V. B. privalėjo grunto krūvas išsaugoti lygiai tokias pačias, kokios jos buvo užfiksuotos įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose, todėl laikytina, kad V. B. turtą sunaikino, nes jis gruntą paskleidė, sumaišė su kitomis žemėmis, išeikvojo, t. y. jo nebeliko. Teismas teisingai konstatavo, kad tokiu būdu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, jog kaltinamasis V. B. savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, nurodytą BK 246 straipsnio 1 dalyje, – jis, be kita ko, suvokė, kad buvo įspėtas dėl galimos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį, tačiau vis tiek sunaikino aprašytą ir jam patikėtą turtą.

5.7.                      Apeliacinės instancijos teismas nusprendė patikslinti įrodyta pripažintos V. B. nusikalstamos veikos, nurodytos BK 270 straipsnio 2 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija), aplinkybes, nustatant, kad šią įrodyta pripažintą veiką jis padarė nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pažeisdamas, o nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. sistemingai pažeisdamas teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo taisykles, patikslinti įrodyta pripažintos juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko nusikalstamos veikos, nurodytos BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 270 straipsnio 2 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija), aplinkybes, nustatant, kad ši įrodyta pripažinta veika buvo padaryta nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. V. B. pažeidžiant, o nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. sistemingai pažeidžiant teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai motyvavo tokį sprendimą dėl patikslinimo. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktinas galioti su nurodytais pakeitimais.

5.8.                      Iš juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko išieškotina 85 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Taip pat, pripažinus, kad V. B. padarė nusikalstamas veikas, nurodytas BK 179 straipsnio 2 dalyje, BK 246 straipsnio 1 dalyje, juridinis asmuo UAB „Odos gaminiai“ ir Ko padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 179 straipsnio 2 dalyje, Z. P. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 179 straipsnio 2 dalyje, civilinės ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ įgaliotojo atstovo prašymas priteisti iš nuteistųjų civilinės ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ naudai jos patirtų 1540 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą tenkintinas.

6.       Civilinės ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ atstovas advokatas R. Dobrovolskis kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl V. B., Z. P. ir juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko išteisinimo pagal BK 179 straipsnio 2 dalį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

6.1.                      Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė argumentus, kurių apeliacinės instancijos teismas nepaneigė, kad BK 179 straipsnis taip pat saugo ir tiekėjo prievolinės kilmės teises, kurios pažeidžiamos, kai teisėtas tiekiamo turto vartotojas įvairiais būdais vengia sumokėti. Veikos dalykas – turtas ir paslaugos, kurie už mokestį per tiekimo linijas tiekiami vartotojams. Kai kurios iš šių turto rūšių išskirtos baudžiamajame įstatyme: elektros ar šilumos energija, dujos, vanduo, telekomunikacijos. Tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes toliau minimi „kiti ekonominę vertę turintys dalykai“. Tai gali būti televizijos signalas, interneto paslaugos ir kiti dalykai ar paslaugos, kurie, paprastai sudarius sutartį su atitinkama įmone, tiekiami vartotojui. Sistemiškai aiškinant BK 179 straipsnį, neteisėtas naudojimasis UAB „Šiaulių vandenys“ nuosavybės teise priklausančia nuotekų tvarkymo infrastruktūra atitinka šiame straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką. Šiuo atveju, kaip suponuoja teismų ištirti įrodymai, buvo neteisėtai prisijungta prie nuotekų tvarkymo sistemos, nuotekų šalinimo tinklų, vedančių į nuotekų saugyklą, kurioje nuotekos yra padaromos nekenksmingos, perdirbamos ar naikinamos. Nuotekų tvarkymas turi ekonominę (piniginę) vertę, yra už užmokestį tiekiamas dalykas, todėl nėra pagrindo teigti, kad V. B., juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko, Z. P. neteisėtuose veiksmuose nėra būtinųjų objektyviųjų nusikaltimo pagal BK 179 straipsnio 2 dalį požymių – nusikalstamos veikos objekto ir dalyko.

6.2.                      Vertinant nusikaltimo dalyką būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą. Įstatymo 3 straipsnyje nurodytos sąvokos, kuriose nėra išskiriamos nuotekos atskirai nuo vandens kaip jo naudojimo. Minėto straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas abonentas, tai fizinis arba juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, perkantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar ūkinei veiklai vykdyti ir su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkytoju sudarę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungę nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantys paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas. UAB „Odos gaminiai“ ir Ko kaip abonentė buvo perkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ir ūkinei veiklai vykdyti naudotoja, todėl iškraipydama išleidžiamų nuotekų kiekius tiesiogiai kėsinosi į nukalstamos veikos dalyką. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo konstrukcija, būtent įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas, akivaizdžiai patvirtina, kad nuotekos yra kitą ekonominę vertę turintis dalykas, todėl apeliacinės intencijos teismas, nepasisakydamas apie šį pažymį, nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl skundžiamos dalies.

7.       Kasaciniu skundu nuteistųjų V. B. ir juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko gynėjas advokatas G. Žičkus kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl
V. B. nuteisimo pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį, dėl juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko pripažinimo kaltu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį ir dėl civilinio ieškinio patenkinimo, V. B. ir juridinį asmenį UAB „Odos gaminiai“ ir Ko dėl šių kaltinimų išteisinti, ir atmesti civilinį ieškinį. Kasatorius skunde nurodo:

7.1.                      Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės (jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai iš dalies neatitinka nurodytų reikalavimų.

7.2.                      Kaip matyti iš kaltinamojo akto ir teismų procesinių sprendimų, V. B. ir juridiniam asmeniui UAB „Odos gaminiai“ ir Ko inkriminuota veika ir pasekmės buvo modifikuotos – dalis pasekmių pašalinta, veika pakeista: apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išskirti skirtingi laikotarpiai – nuo 2006 m. gegužės 24 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 24 d., kuriais V. B. ir juridinis asmuo UAB „Odos gaminiai“ ir Ko nusikalstamas veikas darė skirtingais būdais. Pirmuoju laikotarpiu tik pažeidžiant, o antruoju laikotarpiu – sistemingai pažeidžiant teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo taisykles. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria pašalinta dalis inkriminuotų pasekmių, yra teisėta, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria tikslinama nuteistųjų padaryta veika, ją padalijant į du laikotarpius bei tais laikotarpiais skirtingai kvalifikuojant neteisėtus veiksmus, yra neteisėta. Neteisėtumas pasireiškia BPK 255 ir 256 straipsnių pažeidimais. Šie pažeidimai vertintini kartu su kaltinamojo akto trūkumais, jame nėra aiškiai nurodyta, kuo nuteistieji yra kaltinami, kiek tai susiję su nusikalstama veika, nurodyta BK 270 straipsnio 2 dalyje.

7.3.                      Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad gynėjas prašė pašalinti tam tikras aplinkybes iš kaltinimo, tačiau ne jas pakeisti. Tuo tarpu teismas jas pakeitė, o ne pašalino. Tai negali būti laikoma gynėjo prašymo daliniu patenkinimu, nes tai yra kaltinimo keitimas teismo iniciatyva, apie galimą kaltinimo keitimą iš anksto neįspėjant nuteistųjų. Toks teismo veiksmas laikytinas tinkamo asmens teisės į gynybą užtikrinimo pažeidimu. Taip V. B., o kartu ir juridiniam asmeniui UAB „Odos gaminiai“ ir Ko, apeliacinės instancijos teisme priimant nuosprendį, buvo pateiktas iš esmės naujas kaltinimas, dėl šio kaltinimo nuteistieji ir gynyba nepasisakė, jo nevertino ir neturėjo galimybės nuo jo gintis atsižvelgdami į proceso stadiją ir jo pateikimo aplinkybes. Tokie pažeidimai laikytini esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) ir sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį.

7.4.                      Kaltinimo keitimą apeliacinės instancijos teisme teismo iniciatyva galima sieti ir su kaltinamojo akto trūkumais, jo neatitiktimi įstatyme įtvirtintiems reikalavimams. Be to, tokia susidariusi situacija, kai kaltinamajame akte netinkamai kvalifikuojamos veikos, gynyba dėl to pateikia konstruktyvią kritiką, o teismas gynybos kritiką dėl kaltinimo panaudoja kaltinimo trūkumams šalinti, t. y. prieš kaltinamuosius, negali būti laikoma sąžiningo ir baudžiamojo proceso principus atitinkančio proceso išraiška. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai, siekdamas garantuoti baudžiamosios atsakomybės taikymą, teismas iš dalies perėmė kaltinimo funkciją, tai iš esmės pažeidžia procesiniame įstatyme įtvirtintą rungimosi principą (BPK 7 straipsnis).

7.5.                      Šios kaltinimo keitimo aplinkybės susijusios ir su principo nullum crimen, nulla poena sine lege (nėra nusikaltimo ir bausmės be įstatymo) pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismui pakeičiant kaltinimą taip, kad jis atitiktų galiojančią BK straipsnio dispozicijos redakciją, kad asmenį galima būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl tokių veikų, kurios nebuvo kriminalizuotos inkriminuojamu laikotarpiu, yra būtent minėto principo (BK 2 straipsnio 1 dalis) pažeidimas.

7.6.                      Kaip matyti iš kaltinamojo akto bei skundžiamų teismų sprendimų turinio, juose nėra tinkamai atskleidžiamas inkriminuotos nusikalstamos veikos turinys. V. B. ir juridiniam asmeniui UAB „Odos gaminiai“ ir Ko tiksliai neaprašant konkrečių faktinių veiksmų, kuriais yra padaryta veika, yra priskiriamos specialisto išvadoje konstatuotos pasekmės – 4,808 tonos chromo išpylimas į aplinką. Iš nusikalstamos veikos aprašymo lieka neaišku, kaip nuteistieji pažeidė kaltinime nurodytus teisės aktus, jei nėra nustatyti jokie konkretūs V. B. veikimo būdai (nenustatytomis aplinkybėmis pats bei organizuodamas, duodamas nurodymus per ikiteisminį tyrimą nenustatytiems asmenims ir nuo tiksliai nenustatyto laiko). Kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką tokiu būdu, asmeniui nėra ir negali būti aišku, kokiais faktiniais neteisėtais veiksniais jis yra kaltinamas.

7.7.                      Skundžiamuose teismų sprendimuose akcentuojamos pasekmės – žalos aplinkai padarymas išmetant į aplinką 4,808 tonos chromo, tačiau ne tai, kokiais veiksmais ir dėl kokių konkrečių priežasčių bei kaip pažeidžiant teisės aktus buvo išmestas šis chromo kiekis. Nurodomi padariniai, esant materialiajai BK 270 straipsnio 2 dalies sudėčiai, yra tik vienas iš įrodinėtinų nusikaltimo sudėties požymių. Tačiau vien padarinių nustatymas ir įrodymas be konkrečios neteisėtos veikos įrodymo nėra pakankama sąlyga asmenų baudžiamajai atsakomybei kilti. Nei kaltinamajame akte, nei skundžiamuose teismų sprendimuose nėra aiškiai atskleista, kokius teisės aktus ir kaip pažeidė V. B. ir juridinis asmuo UAB „Odos gaminiai“ ir Ko.

7.8.                      Apeliacinės instancijos teismas detaliai neatsakė į analogiškus gynybos argumentus ir jie liko neišnagrinėti. Tai turėjo būti padaryta, nes tik tokiu būdu galima atskleisti nusikalstamos veikos turinį. Vietoj šių skundo argumentų analizės teismas patikslino kaltinimą jį suskirstydamas į 2 laikotarpius.

7.9.                      Kasaciniame skunde pateikiama išsami kaltinime nurodytų norminių teisės aktų, kurių nuostatas pažeidė V. B. ir juridinis asmuo UAB „Odos gaminiai“ ir Ko, analizė ir detalizuojama, dėl kokių priežasčių konkretus kaltinime nurodytas teisės aktas nėra aktualus nagrinėjamu klausimu ir kodėl jo pažeidimas konstatuotas nepagrįstai. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra atskleista, kaip V. B. ir juridinis asmuo UAB „Odos gaminiai“ ir Ko, kuriuo konkrečiu laiku ir kokiais konkrečiais veiksmais laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. pažeidė ir kokius konkrečius teisės aktus (iš nurodytų 6 teisės aktų) bei kaip jis sistemingai pažeidė ir kokius konkrečius iš minimų 6 teisės aktų.

7.10.                      Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 14 punkte išvardijo teisės aktus, kurių nuostatas, teismo vertinimu, V. B. pažeidė. Tačiau analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį nematyti, kad būtų atliekama kokia nors tų teisės aktų normų analizė ir kokių nors konkrečių sąsajų su V. B. ir juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko veiksmais analizė. Teismo nuosprendyje gausiai cituojamos specialistų išvados, aprašomos tam tikros faktinės aplinkybės, kurios iš esmės susijusios su tuo, kad UAB „Odos gaminiai“ ir Ko teritorijoje yra 4,808 tonos chromo. Nuosprendžio 21 punkte aprašoma, kaip demontuojant šilumos trasas buvo supiltos krūvos, kuriose buvo chromo. Tačiau tokių faktinių aplinkybių aprašymas nepatvirtina, kad chromo atsiradimas tose krūvose yra V. B. ar juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko veiklos pasekmė, o šilumos trasų išardymas ir iškasto grunto supylimas į krūvas nereiškia kokių nors teisės aktų pažeidimo, sukeliančio baudžiamąją atsakomybę pagal BK 270 straipsnio 2 dalį. Nuosprendžio 22 punkte aprašoma, kad chromas pasklidęs aplinkoje. Dėl šios išvados nėra ginčo. Esminis klausimas yra susijęs su chromo atsiradimo aplinkoje priežastimis.

7.11.                      Apeliacinės instancijos teismas neįvertino esminių su veikos turinio atskleidimu susijusių gynybos argumentų, dėl jų nepasisakė, o tai laikytina savarankišku apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio naikinimo pagrindu. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas dalyje dėl veikos nusikaltimo sudėties požymio – veikos – šios įstatyme nurodytos pareigos neįvykdė, gynybos argumentų dėl BK 270 straipsnio 2 dalies aiškinimo, kaltinime nurodytų 6 teisės aktų nuostatų pažeidimų nenagrinėjo, dėl jų nepasisakė, nusikalstamos veikos turinio neatskleidė.

7.12.                      Kaltinamajame akte ir teismų sprendimuose nurodyta, kad veika padaryta nuo tiksliai nenustatyto laiko, ne anksčiau kaip 2006 m. liepos 12 d. ir ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 24 d. Toks kaltinimas, kai nurodoma, kad „nuo tiksliai nenustatyto laiko“, iš esmės paneigia ryšį tarp V. B. veiksmų ir kilusių padarinių, visų pirma, vadovaujantis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu. Byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, kad tuo adresu, kuriame rastas chromu užterštas gruntas, veiklą vykdė kitos odos pramonės organizacijos („Eva“, „Beržas“), taip pat galvanikos cechas, kurių veikloje buvo naudojamas chromas, taip pat ir juridinis asmuo UAB „Odos gaminiai“ ir Ko, vadovaujant ne V. B., dar iki kaltinime nurodomo laikotarpio pradžios (iki 2006 m. liepos 12 d.). Iš Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) išrašo matyti, kad juridinis asmuo UAB „Odos gaminiai“ ir Ko buvo įregistruota 1998 m. lapkričio 4 d. Veiklos tikslai ir rūšys – be kita ko, odų rauginimas ir išdirbimas. Kaip matyti iš JAR išrašo, juridiniam asmeniui UAB „Odos gaminiai“ ir Ko vykdant odų rauginimo ir išdirbimo veiklą, laikotarpiu nuo 2002 m. vasario 7 d. iki 2006 m. liepos 12 d., t. y. daugiau nei ketverius metus, bendrovei vadovavo visai kitas asmuo. Šios aplinkybės sudaro prielaidą manyti, kad nenustatyto kiekio rauginimo skysčiai su nelikvidžiu chromu galėjo patekti į aplinką, šilumos trasas, nuotekų tinklus, taip pat ir nenaudojamus, įvairius šulinėlius ir pan. Šios aplinkybės byloje nėra paneigtos. Byloje yra duomenų, kad dar iki juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko veiklos pradžios buvo vykdoma odų išdirbimo ir rauginimo veikla, galvanikos cecho veikla. Pažymėtina, kad chromas naudojamas galvanikos procesuose, todėl chromas galėjo atsirasti nurodytoje teritorijoje ir iš anksčiau, kai teritorijoje buvo vykdoma galvanikos veikla. Taip pat kasatorius nurodo kitas aplinkybes, kurios, jo vertinimu, patvirtina, kad dar iki juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko veiklos pradžios chromas galėjo patekti į aplinką.

7.13.                      Nagrinėjamu atveju nėra įmanoma nustatyti, kokia dalimi aplinka užteršta dėl juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko veiklos, bei nustatyti šios bendrovės taršos mastą, jau nekalbant apie V. B. per kaltinimo laikotarpį atliktus veiksmus, dėl kurių į aplinką galimai pateko chromu užterštų atliekų. Pirmiau nurodytos aplinkybės lemia, kad byloje nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar V. B. vadovavimo (kaltinimo) laikotarpiu iš bendrovės į aplinką neteisėtai buvo išmetami kokie nors kiekiai chromo, jei buvo išmetami, tai kokie kiekiai, kokie chromo kiekiai susidarė grunte. BPK nustatytomis priemonėmis istorinės taršos faktas nebuvo nei nustatomas, nei paneigtas. Buvo nagrinėjami tik specialistės V. Gregorauskienės samprotavimai. Tačiau ir juos analizuojant matyti, kad teismas turėjo pagrindą abejoti istorinės taršos nebuvimu. Apeliacinės instancijos teismo argumentacija apie grunto krūvose surastą chromą yra nepakankama chromo atsiradimo jame laikui nustatyti. Todėl pirmiau nurodyta argumentacija ir į bylą pateikti įrodymai (turto vertinimo ataskaita, ekogeologinio tyrimo ataskaita, Juridinių asmenų registro išrašas ir kt.) vienareikšmiškai sudarė tinkamas prielaidas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams taikyti in dubio pro reo principą, tinkamai tai aprašyti, konstatuoti, jog nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp nuteistųjų veiksmų ir nustatytų padarinių, ir nuteistuosius išteisinti (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai netinkamai atliko įrodymų vertinimą, dėl to pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, o tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, nulemiantis priimtų nuosprendžių neteisėtumą ir panaikinimą.

7.14.                      Teismams padarius išvadą, kad kaltinime nurodytas chromo kiekis galėjo susidaryti ne vien dėl V. B. ir juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko veiklos, bet ir dėl kitų subjektų ar tik dėl kitų subjektų veiklos, apskaičiuota žalos suma – 240 555,18 Eur negali būti laikoma tinkamai nustatyta, nes vienas iš naudojamų kintamųjų – chromo kiekis – nėra priežastiniu ryšiu susijęs su V. B. ir juridiniu asmeniui UAB „Odos gaminiai“ ir Ko. Todėl V. B. ir juridinis asmuo UAB „Odos gaminiai“ ir Ko negali būti laikomi atsakingais už aplinkai padarytą žalą, nes tokia situacija neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnyje išdėstytų civilinės atsakomybės taisyklių. Be to, teismui nenustačius V. B. ir juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko nusikalstamos veikos, jie neturi pareigos atlyginti ir žalos (BPK 109 straipsnis).

7.15.                      V. B. tyčinės kaltės (nei tiesioginės, nei netiesioginės) nustatyti neįmanoma, nes kaltinamajame akte ir teismų nuosprendžiuose nėra nurodomi konkretūs neteisėti V. B. veiksmai, kuriais padaryta BK 270 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika. Vietoj konkretaus nusikalstamų veiksmų aprašymo kaltinamajame akte yra nurodoma „nenustatytomis aplinkybėmis pats bei organizuodamas, duodamas nurodymus per ikiteisminį tyrimą nenustatytiems asmenims, nuo tiksliai nenustatyto laiko...“. Iš tokio aprašymo nėra galimybės įvertinti ne tik nuteistųjų neteisėtų veiksmų, bet ir kaltės formos ir rūšies.

7.16.                      Kaltinamajame akte neįvardijus pasekmių atsiradimo laiko, nėra galimybės nustatyti, kuris įstatymas turėtų būti taikomas. Pažymėtina, kad pasekmės neturėtų būti siejamos su jų nustatymo momentu (specialistų išvadų pateikimu ar mėginių paėmimo laiku).

7.17.                      Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo V. B. gynėjo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu neteisingai nustatyto veikos baigtumo momento. Todėl laikytina, kad šiuo atveju egzistuoja tiek proceso teisės pažeidimas (dalis esminių apeliacinio skundo argumentų neišnagrinėta ir dėl jų nepasisakyta), tiek materialiosios teisės pažeidimas, nes nusikalstamos veikos baigtumo momentas nustatytas netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas nusikaltimo baigtumą susieja su 2017 m. gegužės 24 d., nes tą dieną buvo paimti grunto mėginiai chromo kiekiui nustatyti. Plačiau teismas tokio nusikaltimo baigtumo momento nepagrindė, nors apeliaciniame skunde buvo išdėstyti su tuo susiję argumentai. Ši apeliacinio skundo dalis liko neišnagrinėta. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nusikaltimo padarymo laiku nurodo 2017 m. gegužės 24 d., kai buvo paimti grunto tyrimo mėginiai. Tačiau jeigu būtų vertinama, kad V. B. ir juridinis asmuo UAB „Odos gaminiai“ ir Ko padarė nusikalstamą veiką, tai akivaizdu, kad grunto tyrimo mėginių paėmimo diena neturi jokio ryšio su nusikalstamos veikos padarymo data. Grunto mėginių paėmimas yra skirtas tam, kad būtų nustatyta teršiančių medžiagų koncentracija grunte, galimai ir nusikalstamos veikos padariniai, tačiau ne fiksuotas pačios nusikalstamos veikos nutraukimo ar pabaigos faktas.

7.18.                      Kadangi kaltinamajame akte ir nuosprendžiuose nurodomas laikotarpis ne anksčiau kaip
2006 m. liepos 12 d. ir ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 24 d., tai reiškia, kad nusikalstamos veikos sudėtis buvo vykdoma nurodytu laikotarpiu. Tačiau laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. inkriminuojama nusikalstama veika nebuvo kriminalizuota, todėl net ir sistemingas teisės aktų pažeidimas nurodytu laikotarpiu negalėjo sukelti įstatyme nurodytų pasekmių. Byloje nebuvo, nėra analizuojama ir nėra nustatyta, kad V. B. būtų norėjęs, kad nusikalstamos veikos padariniai atsirastų, pvz., 2017 m. gegužės 24 d., o ne tuo metu, kai buvo daroma pati nusikalstama veika (jeigu ji buvo daroma).

7.19.                      Jeigu V. B. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus (sistemingą teisės aktų pažeidimą) laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., kai tokie veiksmai nebuvo baudžiami pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, tai po tokių veiksmų likę padariniai (pvz., grunto užteršimas chromu) po 2012 m. sausio 1 d. savaime netapo nusikalstami. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis). Įsigaliojus įstatymui, kuriuo kriminalizuojama veika, iki tokio įstatymo įsigaliojimo atsiradusios ir likusios pasekmės jau po įstatymo įsigaliojimo negali užtraukti asmeniui baudžiamosios atsakomybės. Vadinasi, tiek iki 2012 m. sausio 1 d. atliktų veiksmų, tiek ir galimai vėliau atsiradusių padarinių požiūriu V. B. negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 270 straipsnio 2 dalį. Todėl, net ir apeliacinės instancijos teismui pakeitus kaltinimą, tai nepašalina būtinybės taikyti BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatų, kurios šiuo atveju buvo pažeistos. Šios aplinkybės yra svarbios ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos civilinio ieškinio nepagrįstumui, nes neaišku, kokie chromo kiekiai grunte susidarė per laikotarpį nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2012 m. sausio 1 d. Ieškinys yra pareikštas dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Žala yra nusikaltimo pasekmė. Tuo atveju, jei nusikaltimas nebuvo padarytas, žalos atlyginimas baudžiamojoje byloje negali būti priteisiamas. Kaltinimo laikotarpius struktūruojant pagal baudžiamojo įstatymo galiojimą, tai turėtų tiesioginės įtakos civilinio ieškovo atliktam žalos apskaičiavimo dydžiui, atitinkamai ir civilinio ieškinio dydžiui bei padarinių vertinimui. Dėl šių priežasčių nuosprendžiuose nurodyta 2017 m. gegužės 24 d. data kaip veikos padarymo data yra netinkama ir todėl kaltinimas laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2011 m. gruodžio 21 d. šalintinas, kaip ir nevertintini civilinio ieškovo skaičiavimai apie į aplinką išmestą 4,808 tonos chromo, nes neaišku, per kurį laikotarpį toks chromo kiekis buvo išmestas ir kas jį išmetė.

7.20.                      Nagrinėjamoje byloje teismai daugiau vertino išorinę – matomą V. B. atliktų veiksmų pusę, nustatydami, kad buvo trukdoma ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti savo pareigas. Tačiau byloje esantys objektyvūs duomenys, taip pat ir nuosekli V. B. pozicija nuo pat parodymų davimo ikiteisminiame tyrime patvirtina, kad jis neturėjo ketinimų trukdyti ikiteisminiam tyrimui. V. B. ikiteisminiame tyrime teikė duomenis, kad saugotiną krūvą panaudojo šilumos trasai panaikinti, vykdydamas 2007 m. rugsėjo 5 d. privalomąjį nurodymą. Byloje buvo aiškinamasi, ar tas nurodymas yra galiojantis, tačiau tai neturi reikšmės sprendžiant asmens kaltės klausimą pagal BK 231 straipsnio 1 dalį. Jei asmuo manė, kad vykdo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento privalomąjį nurodymą, ikiteisminiame tyrime būtent taip aiškina savo veiksmų motyvus, tai, net ir negaliojant privalomajam nurodymui, asmuo sąžiningai klydo. Tai reiškia, kad V. B. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, o šis požymis yra būtinas atsakomybės pagal BK 231 straipsnio 1 dalį elementas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalyje aprašomos aplinkybės patvirtina, kad V. B. siekis panaudojant gruntą iš supiltų grunto krūvų buvo pylimo statyba, o ne siekis kenkti ikiteisminiam tyrimui, juolab kad tokie veiksmai buvo atliekami ne savarankiškai atskirai, o vykdant šilumos trasos išardymo darbus pagal aplinkosaugos institucijos nurodymus, kaip yra nustatyta byloje.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8.       Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės
L. Mušauskytės-Griciuvienės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, civilinės ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ atstovo advokato R. Dobrovolskio kasacinis skundas tenkintinas, nuteistųjų V. B. ir juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko gynėjo advokato G. Žičkaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

9.       Kasacinis teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). Dėl to kasacinių skundų argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010,
2K-358-942/2017). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

10.       Kaip matyti iš nuteistųjų V. B. ir juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko gynėjo kasacinio skundo turinio, kasatorius, keldamas netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 270 straipsnio 2 dalis, 231 straipsnio 1 dalis) klausimus, daug dėmesio skiria įrodymų vertinimui bei teismų nustatytų faktinių aplinkybių paneigimui (pvz., dėl į aplinką išmesto chromo kiekio, istorinės taršos, nusikalstamos veikos laiko, jos baigtumo momento, nuteistųjų kaltės ir kt.), o tai, kaip minėta, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kasacinis teismas nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019 ir kt.). Dėl to nuteistųjų gynėjo kasacinio skundo teiginiai (argumentai), susiję su faktų konstatavimu ir (ar) jų paneigimu, įrodymų vertinimu, paliktini nenagrinėti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

11.       Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nustatytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Tačiau kasatoriaus teiginiai dėl BPK 219 straipsnio pažeidimo, dėl veikos, nustatytos BK 270 straipsnio 2 dalyje (laikotarpis nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.), nepagrįsto kriminalizavimo, BK 3 straipsnio 1 dalies aiškinimo, teisės aktų analizės ir pan., teisėjų kolegijos vertinimu, yra deklaratyvūs, nepagrįsti teisiniais argumentais, kaip to reikalaujama BPK 368 straipsnio 2 dalyje. Todėl teisėjų kolegija dėl jų taip pat nepasisakys, kartu atkreipdama dėmesį į tai, kad iš esmės analogiški argumentai buvo dėstomi ir nuteistojo
V. B. gynėjo apeliaciniame skunde, dėl šių argumentų išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas (pvz., nuosprendžio 10–13, 17–23, 24–28, 39 punktai ir kt.). Be to, teisėjų kolegija nenagrinės ir civilinės ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ atstovo kasaciniame skunde išdėstyto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už dalyvavimą kasaciniame procese, kadangi kasatorius nei nurodė prašomos priteisti patirtų išlaidų sumos, nei pateikė šį prašymą pagrindžiančių dokumentų.

12.       Teisėjų kolegija pasisakys tik dėl tų kasacinių skundų argumentų, kurie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų

13.       Nuteistųjų gynėjas nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu nustatant veikos, nurodytos BK 270 straipsnio 2 dalyje, aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis); nurodo, kad buvo pažeistas BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas reikalavimas, nes nebuvo atskleistas nuteistųjų padarytos veikos turinys; be to, gynėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes detaliai neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, susijusius su nuteistųjų V. B., juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko veiksmų kvalifikavimu pagal BK 270 straipsnio 2 dalį.

14.       Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose
Nr. 2K-426/2013, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-41-697/2021).

15.       Patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti šių sprendimų dalį dėl BK 270 straipsnio 2 dalies taikymo, neturi. Visi duomenys, kuriais teismai grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus, t. y. tiek nuteistuosius V. B. ir juridinį asmenį UAB „Odos gaminiai“ ir Ko teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus (t. y. kaltinamųjų V. B., juridinio asmens
UAB „Odos gaminiai“ ir Ko atstovo, liudytojų M. Z., R. A., V. J., A. V., D. M., V. J., A. V., S. K., M. Č., A. G., R. J. ir kt. parodymus, specialistų išvadas, specialistų paaiškinimus, kitus rašytinius įrodymus), juos įvertino ir atskirai, ir lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistųjų kaltę dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 270 straipsnio 2 dalyje, padarymo, taip pat aptarė jų gynybos versiją ir ją motyvuotai atmetė (BPK 305 straipsnio 1 dalis).

16.       Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, iš naujo įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, reikšmingų spendžiant nuteistųjų (ne)kaltumo dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 270 straipsnio 2 dalyje, klausimą, visumą ir, laikydamasis BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nuosprendyje išdėstė šio teismo nustatytas bylos aplinkybes, motyvuotai pasisakė, kodėl sutinka su žemesnės instancijos teismo išvada dėl nuteistųjų kaltės, padarius jiems BK 270 straipsnio 2 dalyje nustatytą veiką.  

17.       Kartu teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1, 4 dalys, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016). Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje
Nr. 2K-118-746/2016). Kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys rodo, kad į esminius apeliacinių skundų argumentus yra atsakyta, BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio reikalavimai esmingai nepažeisti.

18.       Kasacinio skundo argumentai, kad teismai, konstatuodami nuteistųjų kaltę, nepagrįstai rėmėsi bylos baigtimi suinteresuoto asmens UAB „Šiaulių vandenys“ sudarytais dokumentais (tyrimų protokolais, kuriuose vienaip ar kitaip fiksuojama chromo koncentracija), specialisto K. Mikalausko išvada dėl 4,808 tonos chromo, kaip išmesto į aplinką dėl V. B. veiklos, specialistės V. Gregorauskienės samprotavimais dėl istorinės taršos, anksčiau atliktu tyrimu, kurį teismai laikė įrodymu, patvirtinančiu nuteistiesiems pareikštą kaltinimą, o AB „Šiaulių aviacija“ nekilnojamojo turto rinkos vertės ataskaitos, kurioje yra duomenys apie galvanikos cecho veiklą (šia ataskaita V. B. grindė istorinę taršą), įrodymu nelaikė ir pan., taip pat atmestini.

19.       Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas įtvirtina išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją spręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014,
2K-7-358-303/2015 ir kt.).

20.       Taip pat kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, patikslindamas įrodyta pripažintos V. B. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 270 straipsnio 2 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1901 redakcija), aplinkybes, pažeidė BPK 255, 256 straipsnių reikalavimus.

21.       BPK 255 straipsnis nustato nagrinėjimo teisme ribas. Pagal šio straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis).

22.       BPK 256 straipsnis reglamentuoja kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus. Šiame straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie šią galimybę nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir informuoti apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai.

23.       Taigi, pagal prieš tai aptartą reguliavimą, bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014,
2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-42-942/2016 ir kt.). Ir nepriklausomai nuo to, ar pakeitus teisinę veikos kvalifikaciją kaltinimas sunkinamas ar švelninamas, kaltinimo keitimo procedūros, užtikrinančios kaltinamojo teisę į gynybą, paprastai yra būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016).

24.       Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 ir 3 dalimis, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pagrindą, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir savo iniciatyva; kita vertus, tokiu atveju apie tokią galimybę teismas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir informuoti apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Svarbu ir tai, kad pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-788/2018).

25.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs esančius įrodymus BK 270 straipsnio dispozicijos kaitos kontekste (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 ir 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1901 redakcijos), patikslino įrodyta pripažintos V. B. nusikalstamos veikos, nurodytos BK 270 straipsnio 2 dalyje, o juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko nusikalstamos veikos – nurodytos BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 270 straipsnio 2 dalyje, aplinkybes, nustatydamas, kad V. B. ir juridinis asmuo UAB „Odos gaminiai“ ir Ko šią nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pažeisdami, o nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. sistemingai pažeisdami teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo taisykles, taip padarė didelę žalą žemei, vandeniui ir sukėlė aplinkai kitų sunkių padarinių.

26.       Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, nuteistųjų veiką padalydamas į du laikotarpius ir skirtingai kvalifikuodamas jų veiksmus, savo iniciatyva pakeitė kaltinimą, apie tai iš anksto neįspėdamas jų, dėl to esmingai buvo pažeista jų teisė į gynybą.

27.       Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad teismai tokių situacijų turėtų vengti. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pakeitė ne faktines kaltinimo aplinkybes, bet jų teisinį vertinimą, t. y. iš tam tikro nuteistiesiems inkriminuoto (t. y. iš 2006 m. liepos 12 d. – 2011 m. gruodžio 31 d.) laikotarpio pašalino sistemiškumo požymį: nors veika tęsėsi (truko), kaip nustatyta byloje, iki 2017 m. gegužės 24 d., tačiau baudžiamasis įstatymas iki 2011 m. gruodžio 31 d. nenustatė sistemingumo požymio. Aptariamas pakeitimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų teisinės padėties nepablogino. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad veiką, nustatytą BK 270 straipsnio 2 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija), kuri ir iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo kriminalizuota, teismas pagrįstai kvalifikavo pagal įstatymą, galiojusį veikos pabaigimo (nutraukimo) momentu. Pagal teismų praktiką, tęstinio ar trunkamojo nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo daro baudžiamajame įstatyme nurodytas veikas, nors veika kvalifikuojama pagal įstatymą, galiojusį veikos pabaigimo ar nutraukimo momentu. Byloje nustatyta, kad veika prasidėjo 2006 m. liepos 12 d. ir tęsėsi (truko) iki 2017 m. gegužės 24 d., todėl daromos veikos laikotarpis nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. laikomas vienos veikos, kvalifikuojamos pagal BK 270 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1901 redakcija), sudėtine dalimi.

28.       Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kasatorius pagrįstai nurodo, jog toks kaltinimo pakeitimas buvo padarytas neįspėjus gynybos iš anksto. Tačiau kaltinimo keitimo procedūrų pažeidimo pripažinimas esminiu, t. y. suvaržiusiu įstatymų garantuotas kaltinamojo (nuteistojo) teises, priklauso nuo to, ar gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo galėtų būti kitokia, ar gynyba turėjo galimybę ginčyti naują teismo nustatytų aplinkybių teisinį vertinimą fakto ir teisės aspektu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose
Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010, 2K-7-304-976/2016, 2K-278-788/2018 ir kt.).

29.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, kurioje aiškinamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies a ir b punktų taikymo taisyklės, susijusios su kaltinimo keitimu, suformulavo atitinkamus reikalavimus kaltinimo keitimui, nepriklausomai nuo to, ar kaltinimas keičiamas į sunkesnį, ar į švelnesnį. Būtent, tuo atveju, kai kaltinimas iš esmės pakeičiamas, kaltinamajam turi būti suteikiama tinkama galimybė įgyvendinti savo gynybos teises dėl pakeisto kaltinimo. Šiuo atveju lemiamą reikšmę vertinant gynybos teisių užtikrinimo atitiktį Konvencijai turi būtent kaltinimo pakeitimo poveikis galimybėms gintis – t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų buvusi kitokia (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010).

30.       Nuteistasis V. B. ir juridinis asmuo UAB „Odos gaminiai“ ir Ko savo kaltę dėl jiems pareikšto kaltinimo pagal BK 270 straipsnio 2 dalį iš esmės neigė viso proceso metu. Tuo tarpu, kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, jiems pareikšto kaltinimo patikslinimas yra susijęs tik su sistemingumo požymio pašalinimu iš tam tikro veikos darymo laikotarpio, o ne su BK straipsnio ir (ar) jo dalies, pagal kurią buvo pareikštas kaltinimas, pakeitimu. Todėl, įvertinus nuteistųjų gynybos poziciją viso proceso metu, nėra pagrindo konstatuoti, kad jų gynyba šioje byloje iš esmės būtų buvusi kitokia, jeigu jiems būtų tekę apeliacinės instancijos teisme gintis nuo patikslinto kaltinimo. Kita vertus, savo nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateiktu faktinių aplinkybių patikslinimu ir jų teisiniu vertinimu kasatorius turėjo galimybę ginčyti kasaciniame skunde, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo priimtas ir perduotas nagrinėti kasacine tvarka. 

31.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nagrinėdami šią bylą, kasatoriaus nurodomų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistųjų (kaltinamųjų) teisės ar kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą dėl BK 270 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos, nepadarė.

Dėl BK 270 straipsnio 2 dalies taikymo ir civilinio ieškinio

32.       Kasatorius kasaciniame skunde kelia klausimą dėl netinkamo BK 270 straipsnio 2 dalies taikymo, teigdamas, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji (nusikalstami nuteistųjų veiksmai, dėl jų kilę padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių) ir subjektyvusis (tyčia) požymiai.

33.       Pagal BK 270 straipsnio 1 dalį (2011 m. gruodžio 22 įstatymo redakcija) atsako tas, kas, be kita ko, pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką arba sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas, be kita ko, aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, atsako pagal BK 270 straipsnio 2 dalį. Už šiame straipsnyje nurodytas veikas atsako ir juridinis asmuo (BK 270 straipsnio 3 dalis).

34.       BK 270 straipsnyje nurodyto nusikaltimo objektas yra aplinkos apsauga ir ekologinis saugumas; dalykas – aplinka ir gamtos ištekliai. Objektyviąją nusikaltimo pusę apibūdina veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Veika pasireiškia teisės aktų nustatytų aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimu. Šios taisyklės gali būti pažeidžiamos tiek veikimu, tiek ir neveikimu, kai neatliekamos iš tokių taisyklių kylančios pareigos. Kadangi šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl kvalifikuojant veiką pagal BK 270 straipsnį reikia remtis aplinkos apsaugą reguliuojančiais teisės aktais, nustatančiais konkrečias leistino ar privalomo elgesio taisykles bei draudimus (pvz., Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas, Atliekų tvarkymo taisyklės ir kt.). Šiame straipsnyje nustatyti padariniai gali pasireikšti: 1) pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai sukėlimu; 2) didelės žalos gyvūnijai, augalijai padarymo ar kitų sunkių padarinių aplinkai atsiradimo grėsme (BK 270 straipsnio 1 dalis); 3) didelės žalos padarymu orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar kitų sunkių padarinių aplinkai atsiradimu (BK 270 straipsnio 2 dalis). Aptariama nusikalstama veika gali būti padaroma tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo.

35.       Byloje nustatyta, kad V. B., būdamas UAB „Odos gaminiai“ ir Ko direktorius ir veikdamas šios bendrovės naudai ir interesais, siekdamas sumažinti odos perdirbimo atliekų bei užterštų nuotekų tvarkymo ir šalinimo sąnaudas, pažeisdamas, taip pat ir sistemingai, teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisykles, pats bei organizuodamas, t. y. duodamas nurodymus tyrimo metu nenustatytiems asmenims, neteisėtai išmetė į aplinką 4,808 tonos chromo su rauginimo skysčiais ir atliekomis, dėl to šis pasklido žemės paviršiuje ir po ja, taip padarydamas didelę žalą žemei (pvz., grunte esantis chromas dėl savo toksiškumo yra pavojingas graužikams, bestuburiams), vandeniui (chromas toksiškas žuvims, dafnijoms ir kitiems bestuburiams), sukeldamas kitus sunkius padarinius – 240 555,18 Eur dydžio žalą aplinkai.

36.       Teismai nustatė, kad juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko, kurios direktoriumi, kaip minėta, bylai aktualiu laikotarpiu buvo nuteistasis V. B., bendrovės gamybos (odos išdirbimo) procese naudodama chromą, kuris yra nelikvidi, kancerogeniška, toksiška, pasižyminti neurotoksinėmis, komuliatyvinėmis savybėmis ir pan. cheminė medžiaga, susidariusias atliekas ar (ir) chromu užterštas nuotekas (ne)tvarkė nesilaikydama šioms atliekoms nustatytų tvarkymo reikalavimų, jų saugojimo, laidojimo ir kenksmingumo šalinimo tvarkos, nustatytų taršos normatyvų ir pan;
V. B., kaip bendrovės direktorius, neįvertinęs ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai, neužtikrino, kad iš bendrovei priklausančių taršos šaltinių išmetami į aplinką teršalai neviršytų šiai vietovei nustatytų ribinių užterštumo verčių, nepasirinko tinkamo būdo, kuris apsaugotų aplinką (žemę, vandenį) nuo neleistino teršimo ir kt. Pavyzdžiui, bendrovė susidariusias nuotekas šalino nenaudojamų šilumos trasų tinklais, dėl to nuotekos užtvindė vieną iš vandentiekio kamerų, kurios rezervuaro dugnas nebetonuotas, be hidroizoliacinio sluoksnio, užtikrinančio, kad nuotekos nepatektų į aplinką; paėmus mėginius buvo fiksuota tarša, be kita ko, ir chromu; nevykdė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros privalomojo nurodymo panaikinti minėtas šilumos trasas, savo lėšomis įrengti aplinkosaugos reikalavimus atitinkančią paviršinių nuotekų surinkimo sistemą; bendrovės veikloje susidarantis dumblas, kuriame yra chromo, laiku neperduodamas atliekas tvarkančioms įmonėms, o tiesiog kaupiamas, laikomas ilgiau nei metus, neturint tam leidimo ir kt. Dėl tokių bendrovės direktoriaus veiksmų ir neveikimo chromas palaipsniui (per tam tikrą byloje nustatytą laiką) pasklido žemės paviršiuje ir užteršė aplinką; chromo koncentracija nustatytą 51,3 mg/kg foninę vertę grunte viršijo 350 kartų, o nustatytą 600 mg/kg ribinę vertę viršijo 30 kartų. Visos šios aplinkybės išsamiai aptartos teismų nuosprendžiuose (pvz., apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 17–23 punktai). Kasatoriui nepateikus teisinių argumentų, pagrindžiančių neva padarytas teismų teisės aktų dėl aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taikymo ir aiškinimo klaidas, teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisakys.

37.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo teiginiais, kad nuteistieji nesukėlė jiems inkriminuotų padarinių – 4,808 tonos chromo išmetimo į aplinką.

38.       Pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius neteisingai supranta vieną iš BK 270 straipsnio objektyviosios pusės požymių – padarinius; apie juos pasisakyta šios nutarties 34–35 punktuose. Vien dėl chromo išmetimo į aplinką, neatsiradus dėl šio veiksmo (neveikimo) jokių BK 270 straipsnio 2 dalyje nustatytų padarinių, baudžiamoji atsakomybė nekiltų.

39.       Nagrinėjamoje byloje aptariamos veikos (neveikimo) padariniai yra vertinimo dalykas. Todėl, pagal formuojamą teismų praktiką ir baudžiamosios teisės doktriną, vertinamojo nusikalstamos veikos sudėties požymio turinys įvertinamas ad hoc (konkrečiai situacijai, tik šiuo atveju, tik šį kartą). Tai reiškia, kad šio požymio turinys atskleidžiamas, vertinant konkrečias bylos faktines aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2006, 2K-96/2014). Teismas turi įvertinti, kokiai gyvūnijos ar augalijos rūšiai ir daliai atsirado grėsmė, gresiančios žalos aplinkai pobūdį, mastą ir pavojingumą, nukentėjusio gamtos ištekliaus atkūrimo galimybes, žalos dydžio piniginę išraišką ir kitas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96/2014, 2K-155-693/2015,
2K-7-57-489/2020).

40.       Pagal Aplinkos apsaugos įstatymą (toliau – ir Įstatymas) žala aplinkai suprantama kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas. Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką (Įstatymo 1 straipsnio 21 punktas), remiantis specialisto išvadomis. Nagrinėjamoje byloje nuteistųjų neteisėtų veiksmų padariniai (žala) buvo nustatyti specialių tyrimų metu (specialistų išvadomis); dėl šių tyrimų rezultatų pagrįstumo, išvadų išsamumo, tyrimus atlikusių specialistų paaiškinimų (parodymų) abejonių teismams nekilo. Abejoti šių įrodymų pagrindu padarytomis teismų išvadomis nesuteikia ir kasacinio skundo argumentai, taip pat ir dėl istorinės taršos, dėl kurios teismai taip pat išsamiai pasisakė skundžiamuose sprendimuose (pvz., apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 24–32 punktai).

41.       Minėta, kad nuteistieji, pažeisdami, taip pat ir sistemingai, teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisykles, neteisėtai į aplinką išmetė 4,808 tonos chromo su rauginimo skysčiais ir atliekomis, kuris, viena vertus, dėl savo toksiškumo, kancerogiškumo, neurotoksinių savybių ir pan. galėjo būti žmogaus kvėpavimo takų, širdies kraujagyslių sistemos sutrikimo, distrofijos, odų alerginių reakcijų priežastis, o patekęs į gruntą ir paviršinius vandenis – ūmiai toksiškas (grunte pavojingas bestuburiams, graužikams, vandenyje – žuvims, dafnijoms ir kitiems bestuburiams); kita vertus, pasklidus chromui žemės paviršiuje ir po ja, aplinkai padaryta didelė – 240 555,18 Eur dydžio žala. Dėl tokių nuteistųjų veiksmų buvo padarytas negrįžtamas neigiamas poveikis žemei, vandeniui, nes gamta natūraliomis sąlygomis, be žmogaus pagalbos, negali utilizuoti chromo, šiai cheminei medžiagai neturi jokio atsparumo ir regeneracijos galimybės.

42.       Taigi, atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, ir į tai, kad, kaip nustatyta byloje, užterštumo chromu rodikliai grunte palaipsniui didėjo ir galiausiai dešimtis ir šimtus kartų viršijo leistinas ribas (pvz., nustatytą 51,3 mg/kg foninę vertę grunte viršijo 350 kartų, o nustatytą 600 mg/kg ribinę vertę viršijo 30 kartų) tuo laikotarpiu, kai bendrovei „Odos gaminiai“ ir Ko vadovavo V. B. (laikotarpis nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2017 m. gegužės 24 d.), teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismų išvada dėl priežastinio ryšio tarp nuteistųjų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių padarinių buvimo. Priežastinis ryšys, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas tinkamai.

43.       Taip pat tinkamai nustatytas ir šios veikos subjektyvusis požymis – tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Kaip pagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, V. B. neabejotinai suvokė pavojingą savo veikos (neveikimo) pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo (pažeidžiant, taip pat ir sistemingai, teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisykles) gali būti padaryta didelė žala aplinkai, ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti.

44.       Taip pat nėra pagrindo pritarti kasacinio skundo argumentui ir dėl non bis in idem (draudžiama persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą) principo pažeidimo. Tiek iš EŽTT, tiek iš kasacinio teismo praktikos matyti, jog spręsdami, ar nebuvo pažeistas non bis in idem principas, teismai nagrinėja tokius klausimus: 1) ar pirmoji sankcija buvo baudžiamojo pobūdžio; 2) ar pažeidimai, už kuriuos asmuo nubaustas (nuteistas), buvo tie patys (idem); 3) ar buvo priimtas galutinis sprendimas (res judicata); 4) ar procesas buvo kartojamas (bis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje
Nr. 2K-172-719/2022). Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad nei V. B., nei jo vadovaujamai bendrovei anksčiau nebuvo pradėtas procesas ir (ar) skiriama baudžiamojo pobūdžio sankcija dėl šioje byloje nustatytų įvykių (pvz., dėl aplinkos užteršimo chromu ir didelės žalos aplinkai padarymo), todėl kalbėti apie dvigubo baudimo draudimą šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.

45.       Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, pripažindami
V. B. ir juridinį asmenį UAB „Odos gaminiai“ ir Ko kaltais pagal BK 270 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 22 įstatymo redakcija), padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

46.       Esant tokiai teisėjų kolegijos išvadai, nėra pagrindo svarstyti ir kasatoriaus keliamą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasatoriaus kasacinio skundo argumentai yra susiję ne su teisės taikymu, o su faktinių aplinkybių konstatavimu ar jų paneigimu (dėl nuteistųjų kaltės, priežastinio ryšio tarp jų veiksmų (neveikimo) ir padarinių kilimo, nustatyto chromo kiekio, istorinės taršos, taip pat neva nepagrįstai jiems inkriminuoto nusikalstamos veikos padarymo laikotarpio nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2012 m. sausio 1 d.). Padarytos žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinis teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, patikrina tik tai, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis žalos ir jos dydžio nustatymą. Tokių klausimų kasatorius kasaciniame skunde nekelia.

Dėl BK 231 straipsnio 1 dalies taikymo

47.       Kasaciniame skunde nuteistojo V. B. gynėjas kelia klausimą dėl netinkamo BK 231 straipsnio 1 dalies taikymo, teigdamas, kad nuteistojo V. B. veikoje nebuvo nustatyta tiesioginė tyčia.

48.       Pagal BK 231 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas bet kokiu būdu trukdė teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, advokatui arba Tarptautinio Baudžiamojo Teismo ar kitos tarptautinės teisminės institucijos pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės arba tarptautinės teisminės institucijos bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas arba trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą.

49.       BK 231 straipsnyje nurodyto nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, jog veikdamas tam tikru būdu savo neteisėtais veiksmais, be kita ko, trukdo ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, ir nori taip veikti.

50.       V. B. nuteistas už trukdymą ikiteisminio tyrimo pareigūnei (tyrėjai) atlikti su baudžiamosios bylos Nr. 41-1-01934 tyrimu susijusias pareigas. Byloje nustatyta, kad V. B., ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnės (tyrėjos) R. P. įspėtas saugoti sukastą UAB „Odos gaminiai“ ir Ko teritorijoje gruntą, kuriame buvo, kaip įtarta, didžiausia chromo koncentracija, viršijanti nustatytą normą, ir raštu pasižadėjęs saugoti jį, iki baigsis procesas, po tam tikro laiko  UAB „Arvitra“ darbuotojui davė nurodymą sumaišyti gruntą su kitomis žemėmis ir panaudoti jį apsauginiam pylimui įrengti. Šis pylimas, viena vertus, nebuvo reikalingas ir apie tai nuteistasis žinojo, kita vertus, V. B. skirtas įpareigojimas saugoti gruntą naujai vykdomiems darbams, t. y. įsirengiant paviršinių nuotekų surinkimo sistemą, netrukdė. Pagal V. B. nurodymą sumaišius jam paliktą saugoti gruntą su kitomis žemėmis, nebuvo įmanoma atlikti objektyvių tyrimų ir nustatyti, kokia toje vietoje buvo tiksli chromo koncentracija.

51.       Taigi, teismai, įvertinę minėtas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad V. B. veiksmuose yra subjektyvusis nusikalstamos veikos, nustatytos BK 231 straipsnio 1 dalyje, požymis – tiesioginė tyčia; V. B. savo veiksmais sąmoningai trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnei (tyrėjai) atlikti su ikiteisminiu tyrimu susijusias pareigas – tinkamai nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybes. Nesutikti su tokia teismų išvada teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Dėl BK 246 straipsnio 1 dalies taikymo

52.       Prokurorė kasaciniame skunde kelia netinkamą BK 246 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad V. B. veikoje nėra šio nusikaltimo dalyko – aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės apribojimas, yra nepagrįsta.

53.       BK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. Taigi objektyviai ši nusikalstama veika pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu – aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paslėpimu, sunaikinimu, sugadinimu ar neteisėtu perleidimu. Šio nusikaltimo objektas – normali ikiteisminio tyrimo institucijų veikla, teisingumo vykdymas; papildomas objektas – nuosavybės santykiai; nusikaltimo dalykas – turtas, kuris aprašytas, areštuotas ir kaltininkui patikėtas arba kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šių veikų subjektas – asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2013, 2K-318/2014, 2K-443-303/2015, 2K-7-5-895/2018).

54.       Svarbu paminėti, kad BK 246 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika yra trukdoma užtikrinti realų nusikaltimais padarytos žalos nukentėjusiesiems (civiliniams ieškovams) atlyginimą, taip pat turtinio pobūdžio bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių (baudos, turto konfiskavimo) įvykdymą. Todėl aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, patikėjimas asmeniui yra specialus procesinis veiksmas, kuris įforminamas Baudžiamojo proceso kodekse ir (ar) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka ir kurio metu asmuo įgyja specialiojo subjekto statusą, t. y. tampa aprašyto, areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-318/2014, 2K-443-303/2015). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas ikiteisminio tyrimo metu skiriamas tik prokuroro nutarimu civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti (BPK 151 straipsnio 1 dalis). Tokio asmens turtas aprašomas, turto apraše nurodant aprašytų daiktų kiekį ir individualius požymius, prokuroro sprendimas dėl turto paėmimo ar perdavimo saugoti asmeniui kartu išaiškinant ir atsakomybę pagal BK 246 straipsnį už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą ir paimant rašytinį pasižadėjimą; be to, tokiam asmeniui suteikiama teisė prokuroro nutarimą apskųsti įstatyme įtvirtinta tvarka (BPK 151 straipsnio 4, 5 dalys). Iš esmės analogiški reikalavimai keliami ir areštuojant turtą civilinio proceso tvarka (CPK 675, 677, 678 ir kt. straipsniai).

55.       Taigi, turto areštas procesine prasme suprantamas kaip kelių procesinių veiksmų visuma – turto aprašymas, arešto akto paskelbimas skolininkui (jeigu nėra galimybės paskelbti – turto arešto įregistravimas Turto arešto aktų registre) ir turto saugotojo paskyrimas. Tai reiškia, kad skolininko turto aprašymas BPK 246 straipsnio prasme yra neatskiriamas nuo šio turto arešto (CPK 675, 677 straipsniai, BPK 151 straipsnio 4 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje
Nr. 2K-443-303/2015).  

56.       Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 22 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta – UAB „Odos gaminiai“ ir Ko teritorija (duomenys neskelbtini); dėl šio procesinio veiksmo surašytas apžiūros protokolas, jame užfiksuoti apžiūros duomenys, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti: vieta, objektas (dvi didelės iškasto grunto krūvos); rasto grunto krūvos patikėtos saugoti V. B., kol baigsis procesas. Kartu V. B. išaiškinta atsakomybė pagal BK 246 straipsnį dėl aprašyto ar areštuoto turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimo, paslėpimo, sunaikinimo ar sugadinimo, paimtas iš jo rašytinis pasižadėjimas saugoti šį turtą, kol baigsis procesas. Tačiau V. B. jam paliktą saugoti gruntą sugadino, t. y. sumaišė su kitomis žemėmis (išstumdė, panaudojo pylimo statybai).

57.       Nagrinėjamoje byloje dėl V. B. pareikšto kaltinimo pagal BK 246 straipsnio 1 dalį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė skirtingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad V. B. savo veiksmais padarė nusikaltimą, nustatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje, argumentuodamas tuo, kad sukastas gruntas (dvi grunto krūvos) yra ekonominę vertę turintis turtas; šis turtas buvo aprašytas įvykio vietos apžiūros protokole, nurodant jo požymius, buvimo vietą, nufotografuotas, be to, išaiškinus V. B. atsakomybę pagal BK 246 straipsnį, perduotas jam saugoti. Todėl teismas darė išvadą, kad V. B. įgijo pareigas, susijusias su šio grunto išsaugojimu, o jį sunaikinęs užsitraukė atsakomybę pagal BK 246 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad V. B. veikoje nėra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 246 straipsnio 1 dalyje, dalyko – aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ir V. B. išteisino, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

58.       Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi prokuroro kasacine tvarka skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl V. B. išteisinimo pagal BK 246 straipsnio 1 dalį, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, jog V. B. inkriminuotoje veikoje nėra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 246 straipsnio 1 dalyje, sudėties, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas dvi sukasto ir, kaip nustatyta, užteršto grunto krūvas kaip turtą, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno (tyrėjos) BPK 92, 179, 205, 207 straipsnių tvarka atliktą apžiūrą ir jos veiksmų eigos bei rezultatų fiksavimo apžiūros protokolą su priedais (fotolentelę Nr. 1, kompaktinį diską su nuotraukomis, V. B. rašytinį pasižadėjimą saugoti gruntą) – kaip turto aprašymą ir jo areštą BPK 246 straipsnio prasme, plečiamai aiškino šio įstatymo nuostatas ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

59.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad įvykio vietos apžiūros protokolas savo turiniu, reikšme ir pasekmėmis negali būti tapatinamas su asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai ribojama, turto aprašu (apyrašu). Minėta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kaip ir bet kuri kita procesinė prievartos priemonė, galimas tik siekiant procesinių tikslų (užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą ir pan.) ir ikiteisminio tyrimo metu skiriamas tik prokuroro nutarimu. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes, buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, dėl jos buvo surašytas apžiūros protokolas, taip, kaip ir reglamentuota BPK 92, 179, 205, 207 straipsnių nuostatose.

60.       Pažymėtina ir tai, kad daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, procesinis įforminimas, laikymo tvarka ir terminai aptarti BPK 92–93 straipsniuose; tačiau galimi šiuose straipsniuose įtvirtintų nuostatų pažeidimai niekaip nėra siejami su baudžiamąja atsakomybe pagal BK 246 straipsnį. Todėl ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmai išaiškinant V. B. atsakomybę pagal BK 246 straipsnį dėl aprašyto ar areštuoto turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimo, paslėpimo, sunaikinimo ar sugadinimo bei paimant dėl to rašytinį pasižadėjimą teisiškai nėra reikšmingi. Nagrinėjamu atveju joks turtas, už kurio perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą grėstų atsakomybė pagal BK 246 straipsnį, nebuvo aprašytas, areštuotas, taip pat nebuvo nustatytas ir laikinas nuosavybės teisės į jį apribojimas, todėl V. B. negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 246 straipsnį už tokio turto sugadinimą.

61.       Taigi, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, jog V. B. veiksmuose nėra nusikaltimo, nustatyto BK 246 straipsnio 1 dalyje, požymių, ir jį dėl šio kaltinimo išteisinęs, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl BK 179 straipsnio 2 dalies taikymo

62.       Kasaciniuose skunduose prokurorė ir civilinės ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ atstovas advokatas R. Dobrovolskis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas V. B., Z. P. ir juridinį asmenį UAB „Odos gaminiai“ ir Ko pagal BK 179 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pasak kasatorių, šis teismas padarė neteisingą išvadą, kad nuotekos nėra BK 179 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalykas. Kasatoriai kritikuoja teismo motyvus, kad neteisėtas prisijungimas prie nuotekų tinklo, padarant dėl to kitam asmeniui turtinę žalą, baudžiamosios atsakomybės pagal šį BK straipsnį neužtraukia, nes nuotekų šalinimo ir tvarkymo santykiuose įmonė, kuri priima ir tvarko nuotekas, netiekia kitai šių santykių šaliai jokios su tuo susijusios energijos ar ekonominę vertę turinčių dalykų.

63.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, kurioje V. B. ir
Z. P. buvo kaltinami pagal BK 179 straipsnio 2 dalį, o juridinis asmuo UAB „Odos gaminiai“ ir Ko – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 179 straipsnio 2 dalį, priėmė skirtingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas V. B., Z. P. ir juridinį asmenį UAB „Odos gaminiai“ ir Ko pripažino kaltais ir nuteisė už tai, kad jie, neteisėtai prisijungdami prie UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų šalinimo tinklų, šalino UAB „Odos gaminiai“ ir Ko gamybines nuotekas į UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų sistemą, apeidami UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų apskaitos prietaisą, ir tokiais bendrais tyčiniais veiksmais padarė UAB „Šiaulių vandenys“ didelę turtinę žalą. Teismo vertinimu, taip šalinant gamybines nuotekas, buvo naudotasi ekonominę (piniginę) vertę turinčiu dalyku; į saugyklą surenkamos nuotekos yra tvarkomos, perdirbamos, daromos nekenksmingos, o tai yra paslauga, kuri turi savo kainą. Todėl teismas nusprendė, kad V. B., Z. P. ir juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko veiksmuose yra visi būtinieji objektyvieji nusikaltimo, nustatyto BK 179 straipsnio 2 dalyje, požymiai, taip pat ir nusikalstamos veikos objektas ir dalykas.

64.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, pripažino, kad šis teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl neteisėto prisijungimo prie nuotekų šalinimo tinklų ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau padarė priešingą išvadą dėl nusikaltimo, nustatyto BK 179 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimo V. B., Z. P. ir juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko veiksmuose ir juos išteisino kaip nepadariusius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Šio teismo vertinimu, nuotekų šalinimo ir tvarkymo santykiuose įmonė, kuri priima ir tvarko nuotekas, netiekia kitai šių santykių šaliai jokios su tuo susijusios energijos ar ekonominę vertę turinčių dalykų. BK 179 straipsnio kontekste, pagal teismo nuomonę, susiklostė priešinga situacija – vartotojas (abonentas) tiekia savo sukauptas nuotekas jų tvarkytojui į jo tinklą. Dėl šios priežasties nuotekos nėra BK 179 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalykas; neteisėtas prisijungimas prie nuotekų tinklo, padarant dėl to kitam asmeniui turtinę žalą, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 179 straipsnį neužtraukia. Asmenų veiksmai, kuriais savavališkai prisijungiama prie vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo tinklų ar prisijungiama prie šių tinklų, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, arba išleidžiamos nuotekos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, teismo vertinimu, gali atitikti administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 332 straipsnyje (arba veikos padarymo metu galiojusio ATPK 999 straipsnio), požymius.

65.       Taigi, nagrinėjamoje byloje yra aktualus BK 179 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos, t. y. neteisėto naudojimosi energija ir ryšių paslaugomis, objektyviojo požymio – dalyko – aiškinimo klausimas.

66.       Patikrinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal faktines bylos aplinkybes BK 179 straipsnio 2 dalį tinkamai pritaikė pirmosios instancijos teismas.

67.       BK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, neteisėtai prisijungęs prie energijos tiekimo arba ryšių tinklo ar saugyklos, iškraipydamas skaitiklių rodmenis arba kitais neteisėtais būdais naudojosi elektros ar šilumos energija, dujomis, vandeniu, telekomunikacijomis ar kitais ekonominę vertę turinčiais dalykais ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. BK 179 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką ir dėl to kitam asmeniui padarė didelę turtinę žalą.

68.       Nusikaltimo, nustatyto BK 179 straipsnyje, objektas – nuosavybės ir kitos turtinės teisės, kurios pažeidžiamos neteisėtu neatlygintinu naudojimusi tiekiamu svetimu turtu. Šio nusikaltimo dalykas yra turtas ir paslaugos, kuriais neteisėtai naudojasi kaltininkas. Kai kurios iš šių turto ir paslaugų rūšių nurodytos baudžiamajame įstatyme: elektros ar šilumos energija, dujos, vanduo, telekomunikacijos, tačiau šis turto ir paslaugų rūšių sąrašas nėra baigtinis – BK 179 straipsnyje minimi ir ,,kiti ekonominę vertę turintys dalykai“. Ekonominė vertė yra turiningoji turto savybė, pasireiškianti kaip galimybė įvertinti tam tikrą dalyką visuotiniu turto ekvivalentu – pinigais. Taigi, nusikaltimo, nustatyto BK 179 straipsnyje, dalykas, be jau įstatyme išvardytų konkrečių turto ir paslaugų rūšių, gali būti turtas ir paslaugos, kuriuos galima įvertinti pinigais. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šia veika gali būti pažeistos ir tiekėjo prievolinės kilmės (reikalavimo) teisės, kai teisėtas tiekiamo turto ar paslaugų vartotojas įvairiais būdais vengia mokėjimų.

69.       Teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2012 m. spalio 18 d. juridinis asmuo UAB „Odos gaminiai“ ir Ko ir UAB „Šiaulių vandenys“ sudarė geriamojo vandens tiekimo ir gamybinių nuotekų tvarkymo sutartį Nr. J82143 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią UAB „Šiaulių vandenys“ įsipareigojo juridiniam asmeniui UAB „Odos gaminiai“ ir Ko teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, o juridinis asmuo UAB „Odos gaminiai“ ir Ko įsipareigojo už šias paslaugas atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka ir kainomis. Sutarties 3, 17 punktuose nustatyta, kad nuotekų perdavimo riba – nuotekų skaitiklis, o UAB „Šiaulių vandenys“ priimtų iš juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko tvarkyti nuotekų kiekis nustatomas pagal nuotekų skaitiklių rodmenis. Sutarties 27, 28 punktuose įtvirtintas juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko išleidžiamų nuotekų faktinės taršos kiekio nustatymo ir apskaičiavimo būdas. UAB „Šiaulių vandenys“ už juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas išrašydavo PVM sąskaitas faktūras.

70.       Taigi, UAB „Šiaulių vandenys“ už tam tikrą piniginį mokestį per tiekimo linijas juridiniam asmeniui UAB „Odos gaminiai“ ir Ko teikė ekonominę vertę (t. y. įvertintą pinigais) turinčią nuotekų tvarkymo paslaugą, o juridinis asmuo UAB „Odos gaminiai“ ir Ko šia paslauga naudojosi. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nagrinėjamu atveju pirmosios, o ne apeliacinės instancijos teismas padarė teisingas išvadas, jog nuotekų tvarkymo paslauga yra BK 179 straipsnio dalykas, t. y. kitas ekonominę vertę turintis dalykas.

71.       BK 179 straipsnyje nustatyta veika objektyviai pasireiškia neteisėtu ir neatlygintinu naudojimusi minėtu turtu ir paslaugomis. Neatlygintinas naudojimasis reiškia, kad kaltininkas nesumoka tiekėjui arba teisėtam vartotojui už suvartotą turtą ir (ar) paslaugą, taip pat neatsilygina kitu sutartu būdu. Ši veika gali būti padaroma alternatyviais būdais: 1) neteisėtai (anonimiškai) prisijungiant prie energijos tiekimo linijos, ryšių tinklo, saugyklos; 2) iškraipant skaitiklių, skirtų suvartoto turto apskaitai, rodmenis (kai turtas tiekiamas pagal sutartį su vartotoju); 3) bet kuriuo kitu neteisėtu būdu. Būtini objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be kita ko, yra turtinė žala kitam asmeniui ir priežastinis ryšys tarp neteisėto naudojimosi tiekiamu turtu ir (ar) paslauga ir kilusios žalos. Turtinės žalos turinį gali sudaryti: 1) tiesioginis turto savininko ar valdytojo (tiekėjo) tiekiamo turto praradimas; 2) turto savininko ar valdytojo (tiekėjo) negautos pajamos; 3) teisėto turto vartotojo piniginės prievolės atsiradimas arba padidėjimas, kai kaltininkas naudojasi tiekiamu turtu ir (ar) paslauga jo sąskaita.

72.       Byloje nustatyta, kad V. B., Z. P. ir juridinis asmuo UAB „Odos gaminiai“ ir Ko, neteisėtai prisijungdami prie UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų šalinimo tinklų, t. y. per plastiko vamzdį, įkištą pro nuotekų šulinėlyje esančią angą į juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko nuotekų šalinimo sistemą, leido juridiniam asmeniui UAB „Odos gaminiai“ ir Ko gamybines nuotekas, apeidami UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų apskaitos prietaisą; taip pat, tęsdami veiksmus, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 30 d. 15.00 val., Šiauliuose, UAB „Odos gaminiai“ ir Ko teritorijoje, neteisėtai prisijungė prie UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų šalinimo tinklų, t. y. iš bendrovės pastato per tris vamzdžius prisijungė prie dviejų šulinėlių, sujungtų su UAB „Arnesima“ nuotekų šalinimo sistema, ir ja neteisėtai į UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų sistemą šalino UAB „Odos gaminiai“ ir Ko gamybines nuotekas, kurios nebuvo apskaitomos UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų apskaitos prietaiso, ir bendrais tyčiniais veiksmais padarė UAB „Šiaulių vandenys“ didelę – 74 094,79 Eur turtinę žalą.

73.       Tokie V. B., Z. P. ir juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko veiksmai atitinka BK 179 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį, nes jie bendrai tyčia: 1) neteisėtai, t. y. apeidami UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų apskaitos prietaisą, taip iškraipydami nuotekų apskaitos prietaisų rodmenis ir atimdami iš UAB „Šiaulių vandenys“ galimybę patikrinti išleidžiamų nuotekų kiekį ir atitinkamai teisingai apskaičiuoti už jas teikiamų tvarkymo paslaugų mokėjimų dydį, ir 2) neatlygintinai, t. y. nesumokėdami už į nuotekų šalinimo sistemą išleistų ir neapskaitytų nuotekų tvarkymo paslaugą, 3) naudojosi kitu ekonominę vertę turinčiu dalyku – UAB „Šiaulių vandenys“ teikiama nuotekų tvarkymo paslauga ir dėl to 4) UAB „Šiaulių vandenys“ padarė didelę turtinę žalą, nes ji negavo pajamų už juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko faktiškai išleistų, tačiau neapskaitytų nuotekų kiekį ir jų tvarkymo paslaugas. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. B., Z. P. ir juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko veiksmų kvalifikavimo pagal BK 179 straipsnio 2 dalį yra pagrįstos ir teisingos.

74.       Paminėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakė ir dėl tokių V. B., Z. P. ir juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko veiksmų vertinimo kaip užtraukiančių baudžiamąją, o ne švelnesnę, t. y. administracinę pagal ANK 332 straipsnį (arba pagal veikos padarymo metu galiojusį ATPK 999 straipsnį) arba civilinę, atsakomybę.

75.       Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą akcentuota, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga atitinkamas veikas pripažinti nusikaltimais ir taikyti už jas pačias griežčiausias priemones – kriminalines bausmes; kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis, inter alia (be kita ko), administracinėmis sankcijomis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Vertinant, ar teisinė atsakomybė priskirtina administracinei ar baudžiamajai teisei, pabrėžtina, kad tarp administracinės ir baudžiamosios teisinės atsakomybės esama nemaža panašumų, bet yra ir esminių skirtumų. Administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų pavojingumas yra nevienodas, skiriasi ir patraukimo administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn padariniai. Didesnį nusikaltimo pavojingumą nulemia ne tik objekto, bet ir kitų objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visuma (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

76.       Teisės mokslo doktrinoje nurodoma ir tai, kad esant įvairiems nedideliems sutarties pažeidimams (pavyzdžiui, neteisingas mokėjimo sumos apskaičiavimas, nemokėjimas laiku už suteiktus dalykus) pirmiausia turi būti taikoma civilinė atsakomybė, o esant kreditoriaus padėties apsunkinimo ar apgaulės požymiams (pavyzdžiui, prireikia kreiptis į policiją, kad būtų nustatytas kaltininkas, dėl skaitiklių rodmenų iškraipymo tampa neįmanoma nustatyti, kiek iš tikrųjų buvo suvartota turto, vartotojas sąmoningai neįsileidžia tiekėjo atstovų patikrinti skaitiklių rodmenų) – baudžiamoji atsakomybė. Pagrindinės sąlygos taikyti ne civilinę, bet baudžiamąją atsakomybę yra: BK 179 straipsnyje apibrėžti neteisėti veikos padarymo būdai; veikos neatlygintinumas ir turtinės žalos padarymas; esmingai apsunkintos kreditoriaus teisės atkurti padarytą žalą civilinio proceso priemonėmis (paprastai siejamos su kaltininko anonimiškumu ar veiksmų slaptumu); tarp šalių turi būti atsiradę sutartiniai civiliniai santykiai (Fedosiukas, O., Baudžiamosios ir civilinės atsakomybės takoskyra turtinių prievolių išvengimo bylose, Jurisprudencija, 7(85) (2006), p. 70–76; Pranka, D., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnyje numatyta nusikalstamą veiką ir civilinį teisės pažeidimą skirianti riba, Socialinių mokslų studijos, 3(2) (2011), p. 649–664).

77.       Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino tai, kad V. B. ir Z. P. nuo pat neteisėtų veiksmų užfiksavimo momento ėmėsi aktyvių veiksmų nusikalstamos veikos padarymui užmaskuoti, civilinio ieškovo teisių atkūrimas ir žalos atlyginimas tapo įmanomi tik kreipiantis į teisėsaugos institucijas, pats nusikaltimas išaiškintas ir tikrosios veikos padarymo aplinkybės nustatytos atlikus sudėtingą ikiteisminį tyrimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. B., Z. P. ir juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko bendrais neteisėtais veiksmais buvo padaryta didelė turtinė žala, kuri yra BK 179 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, o ne ANK 332 ar ATPK 999 straipsnio požymis. Be to, tiek ATPK 9 straipsnyje, tiek ANK 5 straipsnyje nustatyta, jog administracinė atsakomybė už šiuose kodeksuose nustatytus administracinius nusižengimus (pažeidimus) atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie teisės pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taigi, atsižvelgus į V. B., Z. P. ir juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko padarytų veiksmų pavojingumą apibūdinančių požymių visumą, tai, kad tokiais jų veiksmais buvo apsunkintas UAB „Šiaulių vandenys“ pažeistų teisių gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, jų veiksmai užtraukia ne civilinę ar administracinę, o baudžiamąją atsakomybę.

78.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas V. B. ir Z. P. pagal BK 179 straipsnio 2 dalį, o juridinį asmenį UAB „Odos gaminiai“ ir Ko – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 179 straipsnio 2 dalį, bylos faktinių aplinkybių kontekste padarė neteisingas išvadas dėl objektyviojo požymio – dalyko – jų veiksmuose nebuvimo ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 179 straipsnio 2 dalį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalys, susijusios su V. B. ir Z. P. išteisinimu pagal BK 179 straipsnio 2 dalį, o juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 179 straipsnio 2 dalį, bausmių bendrinimu, civilinės ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ civilinio ieškinio palikimu nenagrinėto, advokato išlaidų atlyginimo nepriteisimu civilinės ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ naudai, laikinojo nuosavybės teisės turto apribojimo Z. P. panaikinimu, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimo išsprendimu, bylos perdavimu administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo klausimui išspręsti, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimu valstybei iš juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko, naikintinos, dėl šių nuosprendžio dalių paliekant galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,

n u t a r i a :

Nuteistųjų V. B., juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko gynėjo advokato Gintaro Žičkaus kasacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti šio nuosprendžio dalį dėl V. B., Z. P. išteisinimo pagal BK 179 straipsnio 2 dalį, juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko išteisinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 179 straipsnio 2 dalį; dėl juridiniam asmeniui UAB „Odos gaminiai“ ir Ko paskirtų bausmių subendrinimo panaikinimo; dėl civilinės ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ civilinio ieškinio bei teisinės pagalbos išlaidų (1715 Eur) atlyginimo nepriteisimo; laikinojo nuosavybės teisės turto apribojimo Z. P. panaikinimo; daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimo išsprendimo ir dėl šios dalies palikti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nuosprendį be pakeitimų.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių, paskirtų V. B. pagal BK 270 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1901 redakcija), 231 straipsnio 1 dalį, subendrinimo ir galutinės bausmės paskyrimo, civilinės ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ patirtų teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo nepriteisimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžiu V. B. paskirtas bausmes pagal BK 270 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1901 redakcija), 179 straipsnio 2 dalį ir 231 straipsnio 1 dalį subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir galutinę subendrintą bausmę V. B. nustatyti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Priteisti iš V. B., Z. P. ir juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko po 513,33 Eur civilinei ieškovei UAB „Šiaulių vandenys“ patirtų išlaidų dėl teisinės advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei priteisimo ir iš juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko priteisti 170 Eur valstybei už advokato Algirdo Zakraso, kaip juridinio asmens UAB „Odos gaminiai“ ir Ko atstovo, dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme.

Iš Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuosprendžio 76 punktą dėl nuosprendžio nuorašo kartu su bylos medžiagos patvirtinta kopija perdavimo Šiaulių miesto savivaldybės administracijai spręsti klausimui dėl administracinės teisenos pradėjimo ir atitinkamų sprendimų priėmimo V. B., Z. P. ir juridiniam asmeniui UAB „Odos gaminiai“ ir Ko.

Kitas Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Teisėjos                                                Sigita Jokimaitė

                                                Rima Ažubalytė

                                                Audronė Kartanienė