Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-350-372-2007].doc
Bylos nr.: 2A-350-372/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Joniškio r. sav. adm VTAT išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su santuoka
dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
dėl išlaikymo vaikams priteisimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Šeimos teisė
Santuoka:
Santuokos nutraukimas ir jo teisiniai padariniai:
Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
Sutuoktinių turto teisinis režimas:
Šeimos turtas, šeimos turto teisinis režimas ir jo pabaiga
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
Tėvų teisės ir pareigos vaikams:
Vaikų teisės ir pareigos
Ginčai dėl vaikų:
Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos:
Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas:
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Atsiliepimas į pareikštą ieškinį
Teismo sprendimas:
Galutinis sprendimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinio skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Pranešeja B

Pranešeja B.Simonaitiene                                                                                                          

Teiseja J.Grigaliuniene                                                     Civiline byla Nr. 2A-350-372/2007

                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 121.21.

                                                                                                                                                                                  (S)

ŠIAULIU APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. lapkricio 5   d.

Šiauliai

 

Šiauliu apygardos  teismo   Civiliniu  bylu   skyriaus   teiseju   kolegija,   susidedanti iš

kolegijos pirmininkes Birutes Simonaitienes,

kolegijos teiseju: Rasos Bartašienes, Petro Povilaicio, 

sekretoriaujant Ignei Urlakienei,

dalyvaujant atsakovo atstovui adv. Valdui Falkauskui,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo R. S. apeliacini skunda del Joniškio rajono apylinkes teismo 2007-07-11 sprendimo panaikinimo civilineje byloje pagal ieškoves S. S. ieškini atsakovui R. S., institucijai duodanciai išvada Joniškio rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos tarnybai, ir atsakovo R. S. priešieškini ieškovei S. S., institucijai duodanciai išvada Joniškio rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos tarnybai del santuokoje igyto turto padalijimo, nepilnameciu vaiku gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo.

 

Teiseju kolegija

n u s t a t e :

Ieškove S. S. kreipesi i Joniškio rajono apylinkes teisma ieškiniu prašydama: 1) santuokoje igyta turta padalinti sekanciai: a) ieškovei asmenines nuosavybes teise priteisti 0,15 ha žemes ukio paskirties sklypa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esanti gyvenamaji nama, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ukini pastata, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ukini pastata, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ukini pastata, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancius (duomenys neskelbtini), kuriu visu rinkos kaina 26000 Lt, teisiškai registruotus S. S. vardu; b) priteisti iš ieškoves 13000 Lt pinigine kompensacija atsakovui už ieškovei tenkancia turto dali; 2) nustatyti, kad nepilnameciu vaiku: M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamaja vieta su ieškove; 3) priteisti nepilnameciu vaiku: M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. S., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš atsakovo kas menesi mokamas periodines išmokas, kuriu dydis po 250 Lt kas menesi kiekvienam vaikui nuo 2006 m. gegužes 1 d. iki vaiku pilnametystes, pinigu tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškove; 4) priteisti nepilnameciu vaiku: M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. S., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo isiskolinima iš atsakovo sumoje 36000 Lt, susidariusia per laikotarpi nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d.; 5) priteisti iš atsakovo ieškoves turetas bylinejimosi išlaidas. Bylos nagrinejimo eigoje ieškove nebepalaike ieškinio reikalavimu dalyse del išlaikymo šaliu vaikams M. ir K. S. priteisimo bei M. ir K. S. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nes šiuo metu vaikai jau yra pilnameciai ir išlaikymo gali reikalauti patys, taciau išlaikymo nebera reikalingi, nes pradejo dirbti, yra savarankiški ir patys savimi rupinasi. Ieškove nurode, kad 1998-02-24 buvo iregistruota šaliu ištuoka, taciau iki 2007 m. vasario menesio šalys gyveno kartu, bendrai, kartu maitinosi, nerašytu susitarimu, savaime buvo nustate naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarka: atsakovas turejo savo kambari, sunus gyveno atskirame kambaryje, ji su dukromis – treciame kambaryje, virtuve, kitos patalpos buvo naudojamos bendrai. Teige, kad ju namas negali buti padalintas lygiomis dalimis be neproporcingos žalos turtui padarymo: namas pritaikytas gyventi vienai šeimai, yra tik vienas iejimas, viena šildymo sistema, vienas elektros ivadas, viena virtuve, vonia. Ieškoves nuomone, namo pertvarkymui butu reikalingos labai dideles lešos, butu butini brangus projektai, kad namo rekonstrukcija butu vykdoma teisetai, o tokiu lešu nei ji, nei atsakovas neturi. Be to, su atsakovu viename name gyventi yra neimanoma del jo gyvenimo budo, charakterio: atsakovas yra umus, impulsyvus, smulkmeniškas, nuolat kabinejasi, persekioja ja ir vaikus, ne karta yra ja sumušes, o prieš keleta metu, 1996 m., atsakovas puole ja ir nukirto nosi, po to išsigando savo elgesio, veže ja i ligonine, kur nosi prisiuvo, o ji nesake gydytojams, kas atsitiko; melavo, kad susižeide pati. Ieškoves nuomone, namo verte – 26000 Lt – yra reali, nes maždaug tiek ir galetu kainuoti tokie pastatai su žemes sklypu po jais (duomenys neskelbtini). Teige, kad atsakovas vaiku neišlaiko, nors gali ir privalo išlaikyti, kadangi atsakovas gauna neigalumo pensija, be to, nuolat uždarbiauja papildomai pas ukininkus, nes jo sveikata nera labai bloga, neigalumo lygis nera didelis. Ieškove nurode, jog ji nuolat dirba, gauna nuolatines pajamas, be to, jai labai padedavo tevai, todel teige, kad atsakovas vaiku neišlaike, nors iki 2007 m. vasario jie visi gyveno viename name. Nurode, kad maždaug nuo 2007 m. sausio pabaigos ji išsikrauste su vaikais gyventi i sesers nama (duomenys neskelbtini), kuriuo sesuo jai laikinai leido naudotis, nes su atsakovu gyventi kartu buvo nebeimanoma. Del atsakovo elgesio,  charakterio, del vaiku požiurio i teva vaiku gyvenamoji vieta turi buti nustatyta su ja, vaiku motina (ieškove), o iš atsakovo turi buti priteistas išlaikymas V. ir G. po 250 Lt, o taip pat jai turi buti priteistas prašomas išlaikymo isiskolinimas už visu vaiku išlaikyma už treju metu laikotarpi.

  Atsakovas R. S. su ieškoves ieškiniu nesutiko ir pateike priešieškini ieškovei del santuokoje igyto turto padalijimo ir išlaikymo vaikams priteisimo. Atsakovas priešieškiniu praše padalinti santuokoje igyta turta – 0,15 ha ploto žemes sklypa su ant jo esanciais gyvenamuoju namu ir pagalbiniais pastatais (duomenys neskelbtini) tokiu budu: žemes sklypa padalinti lygiomis dalimis, pripažistant jam ir ieškovei bendrosios dalines nuosavybes teise po 0,075 ha ploto kiekvienam. Šio sklypo naudojimosi tvarka praše nustatyti tokia, kad butu sudaryta galimybe abiems bendrasavininkiams juo naudotis bendrai nepažeidžiant vienas kito interesu ir nesudarant nepagristu kliudymu ar kliuciu. Ieškovei atsakovas praše priteisti gyvenamojo namo aštuonias patalpas, inventorizacineje byloje pažymetas indeksais nuo 1-1 iki 1-8, kuriu bendras plotas 61,08 m2, atsakovui priteisti gyvenamojo namo patalpas, kurios plane pažymetos indeksais nuo1-9 iki 1-11 (du kambariai ir prieškambaris), kuriu bendras plotas 37,42 m2. Ukinius pastatus praše padalinti taip: ieškovei priteisti ukinius pastatus, plane pažymetus indeksais 3I1m, 4I1p ir 5I1p, atsakovui priteisti ukini pastata, plane pažymeta 2I1p. Kiemo statiniams praše nustatyti bendraja daline nuosavybe po ½ dali bei bendra naudojimosi tvarka lygiomis teisemis. Nurode, jog tokiu budu padalinus nama ieškovei tektu 6108/9850 dalys gyvenamojo namo, o jam tektu 3742/9850 dalys gyvenamojo namo. Atsakovas praše nuo priešieškinio pareiškimo dienos, t.y. nuo 2006-10-25, iš ieškoves priteisti išlaikyma šaliu vaikams V. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), M. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir K. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas menesi mokamomis periodinemis išmokomis, kuriu dydis – po 250 Lt kiekvienam vaikui kas menesi iki ju pilnametystes. Bylos nagrinejimo eigoje atsakovas reikalavimo del išlaikymo priteisimo šaliu sunums M. S. ir K. S. nebepalaike, nes vaikai jau yra pilnameciai, patys savimi gali pasirupinti ir rupinasi. Praše paskirti ji išlaikymui skirtu lešu tvarkytoju. Tuo paciu atsakovas praše priteisti iš jo išlaikyma ju nepilnameciams vaikams kas menesi mokamomis periodinemis išmokomis, kuriu dydis – po 32,50 Lt kiekvienam vaikui per menesi nuo teismo sprendimo šioje byloje priemimo dienos iki vaiku pilnametystes. Atsakovas nurode, jog nama puikiausiai galima padalinti i dvi dalis natura taip, kad jame gyvenantys asmenys galetu netrukdyti vienas kitam naudotis kiekvienas savo dalimi ir nebutu bendro naudojimo patalpu, nes namas anksciau buvo skirtas gyventi dviem šeimoms. Nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme atsakovas sutiko atlikti visus butinus rekonstrukcijai darbus, gauti visus reikalingus leidimus ir už juos sumoketi, sutiko irengti atskira elektros ivada, palikti ieškovei naudotis virtuve, o taip pat sutiko isirengti atskira šildymo sistema, taciau atsisake ka nors keisti savo priešieškinyje, nes pateike tokius reikalavimus, kokius norejo. Teige, kad jis vienas pats rupinosi visais vaikais, nes ieškove yra labai netvarkinga, nerupestinga, neprižiuredavo nei vaiku, nei namu, išvažiuodavo ir negriždavo po kelias dienas. Jis iš savo pensijos pirkdavo vaikams valgyti, mokyklinius reikmenis, priemones iki tol, kol visi kartu gyveno, t.y. maždaug iki 2007-02-01. Nuo tada ieškove su vaikais išejo gyventi kitur, o jis rupinasi tik G., su kuria dažnai bendrauja.

Joniškio rajono apylinkes teismas 2007 m. liepos 11 d. sprendimu ieškoves S. S. ieškini ir atsakovo R. S. priešieškini patenkino iš dalies: 1) nustate šaliu nepilnameciu vaiku: dukros V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), nuolatine gyvenamaja vieta su ju motina – ieškove S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) šiuo metu gyvenancia (duomenys neskelbtini); 2) priteise iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikyma jo nepilnameciams vaikams V. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikyma kas menesi mokamomis periodinemis išmokomis, kuriu dydis – po 150 Lt  (viena šimta penkiasdešimt litu) kiekvienam vaikui  nuo 2007 m. vasario 1 d. iki vaiku pilnametystes; 3) nepilnameciu vaiku V. S. ir G. S. išlaikymui skirtu lešu tvarkytoja uzufrukto teisemis paskyre vaiku motina ieškove S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 4) padalino šaliu santuokoje igyta ir bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes teise valdoma turta tokiu budu: ieškovei S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenines nuosavybes teise priteise 0,15 ha ploto žemes sklypa, unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini) ir ant jo esanti gyvenamaji nama, unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), plane pažymeta 1A1p, ukini pastata, unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), plane pažymeta 2I1p, ukini pastata, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymeta 3I1m, ukini pastata, unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), plane pažymeta 4I1p, kitus statinius, unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus S. S. vardu, esancius (duomenys neskelbtini), turto rinkos verte – 26000 Lt. Atsakovui R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenines nuosavybes teise priteise puses santuokoje igyto bendrosios jungtines nuosavybes teise valdyto turto vertes -  13000 Lt dydžio pingine kompensacija; 5) priteise iš atsakovo R. S. 300 Lt bylinejimosi išlaidu ieškovei S. S.. Sprendima dalyje del išlaikymo nepilnameciams vaikams priteisimo teismas nukreipe vykdyti skubiai. Likusioje dalyje ieškini ir priešieškini teismas atmete. Tuo paciu teismas panaikino laikinasias apsaugos priemones – ipareigojima atsakova gyventi skyrium nuo ieškoves, taikyta Joniškio rajono apylinkes teismo 2007-01-25 nutartimi. Teismas konstatavo, kad šaliu santuoka nutraukta, galiojant SŠK, kurio galiojimas baigesi, isigaliojus CK, t.y. 2001-07-01, taciau vaiku gyvenamoji vieta iki šiol nenustatyta, neišsprestas išlaikymo klausimas, nepadalintas šaliu santuokoje igytas turtas, o tai prieštarauja CK treciosios knygos nuostatoms, kurios reikalauja santuokos nutraukimo atveju išspresti vaiku gyvenamosios vietos, ju išlaikymo ir turto pasidalijimo klausimus. Pažymejo, kad ieškove ieškiniu praše nustatyti visu keturiu vaiku gyvenamaja vieta su ja, taciau, po bylos iškelimo sunums sulaukus pilnametystes, reikalavimo del ju gyvenamosios vietos nustatymo nebepalaike, nors ir neatsisake. Nurode, kad atsakovas praše nustatyti šaliu dukros G. gyvenamaja vieta su juo ir nors toks reikalavimas nebuvo irašytas i priešieškini, teismas konstatavo, kad jis yra pareikštas ir ji sprende, atsižvelgdamas i CPK 376 str. teismui suteiktas galimybes. Teismas nustate, kad šaliu vaikai K. ir M. S., gime (duomenys neskelbtini), yra pilnameciai, todel CK treciosios knygos prasme jie nera vaikai, ju interesu šalys ar teismas savo iniciatyva negali ginti, jie turi teise reikšti ieškini, istoti i jau pradeta byla, prisijungti prie ieškoves ar atsakovo reikalavimu, naudotis kitomis teisemis. Pažymejo, jog šaliu vaikai M. ir K. S. buvo apklausti liudytojais šioje byloje, jie nenurode, kad šiuo metu butu reikalingi išlaikymo iš tevu, nepraše nustatyti ju gyvenamosios vietos, nepraše ju itraukti i byla ir nereiške šalims jokiu reikalavimu, nors turejo tokias galimybes. Atsižvelgdamas i tai, kad ieškove neatsisake reikalavimo del sunu gyvenamosios vietos nustatymo, o tik jo nepalaike, jos reikalavima šioje dalyje teismas atmete kaip neirodyta ir neirodineta, nes istatymas numato tik nepilnameciu vaiku gyvenamosios vietos nustatyma. Konstatavo, jog del šaliu dukros V. gyvenamosios vietos ginco nekilo, ieškove praše nustatyti jos gyvenamaja vieta su ieškove, atsakovas tam neprieštaravo, vaikas teismo posedyje pareiške motyvuota nora ir nuomone gyventi su mama (ieškove), todel nepilnametes V. S. gyvenamaja vieta nustate su ieškove. Atsižvelgdamas i pacios mergaites nora, pareikšta Vaiko teisiu apsaugos tarnybos atstovems, i išvada duodancios institucijos išvada, i šaliu pilnameciu sunu liudytoju M. ir K. S. parodymus, šaliu nepilnametes dukros V. paaiškinima apie netinkama tevo elgesi su ieškove ir vaikais, apie agresyvuma, smurta, šaliu dukros G. gyvenamaja vieta teismas taip pat nustate su ieškove. Ivertines šaliu gaunamas pajamas teismas sprende, kad vaiku išlaikymui šalys gali skirti minimalias sumas, pakankamas tik butiniausiems vaiku poreikiams tenkinti. Atsižvelgdamas i nustatyta minimalu gyvenimo lygi (130 Lt), i šaliu turima išlaikytiniu skaiciu, i šaliu darbinguma teismas sprende, kad nepilnameciams  vaikams išlaikyti šalys privaletu skirti bent po 350 Lt kas menesi kiekvienam nepilnameciui vaikui, iš ju po 200 Lt – ieškove ir po 150 Lt – atsakovas, todel iš atsakovo priteise išlaikyma nepilnametems dukroms V. ir G. po 150 Lt kas menesi nuo šaliu gyvenimo skyrium, t.y. nuo 2007-02-01. Teismas nepriteise šaliu pilnameciu vaiku išlaikymo iš atsakovo, nurodydamas, kad patys vaikai nereiške tokio reikalavimo, nenustatyta, kad jie yra tokio išlaikymo reikalingi. Teismas atmete ieškoves reikalavima priteisti išlaikymo isiskolinima už laikotarpi nuo 2003-05-01 iki 2006-04-30, konstatuodamas, jog ieškove leistinais irodymais neirode, jog visa ši laikotarpi vaikus išlaike viena pati ir kad atsakovas nedalyvavo vaiku išlaikyme. Ivertines byloje apklaustu liudytoju parodymus, teismas sprende, kad atsakovas prisidejo prie vaiku išlaikymo tiek, kiek galejo. Pažymejo, kad šaliu paaiškinimais nustatyta, jog ieškove ir atsakovas kartu nebegyvena maždaug nuo 2007-01-25 teismo nutarties taikyti laikinasias apsaugos priemones, nuo tada atsakovas nuolatiniu, sistemingu vaiku išlaikymu nesirupina. Todel teismas 2007-02-01 laike ta data, nuo kurios iš atsakovo turi buti priteistas išlaikymas. Vaiku išlaikymui skirtu lešu tvarkytoja uzufrukto teise teismas paskyre vaiku motina ieškove, nes vaikai del savo mažametystes negali tinkamai pasirupinti savo pinigais. Teismas laike nustatytu, kad šalys santuokoje isigijo 0,15 ha žemes sklypa ir ant jo esanti gyvenamaji nama su pagalbiniais pastatais ir kiemo statiniais (duomenys neskelbtini). Konstatavo, kad šalys susitarimu nustate visu nekilnojamuju daiktu verte – 26 000 Lt, dalinamo turto verte ieškinyje ir priešieškinyje sutapo, taciau šalys nesutare del turto padalijimo budo: ieškove praše priteisti jai visa turta, o atsakovui priteisti puses turto vertes kompensacija, atsakovas praše padalinti turta, nustatant gyvenamojo namo naudojimosi tvarka. Teismas ivertino kaip nepagristus nei dokumentais, nei irodymais, nei leidimais iš kompetentingu instituciju atsakovo tvirtinimus, kad namas buvo skirtas gyventi dviem šeimoms, kad ji galima padalinti natura ir kad atsakovas pats, nereikalaudamas turtines paramos iš ieškoves, parengs namo rekonstrukcijai reikalingus ir butinus projektus, irengs atskira apšildymo sistema, irengs atskira elektros ivada, kai kur užmurys, o kai kur iškirs duris, kad butu galima vaikštineti pro atskirus iejimus, isirengs atskira virtuve ir vonia. Konstatavo, kad ieškovas faktiškai reikalavo namo rekonstrukcijos, taciau tokia rekonstrukcija be LR Statybos istatyme, poistatyminiuose aktuose numatytu leidimu, suderinimu ir projektu yra negalima. Pažymejo, jog teismas bylos nagrinejimo metu buvo ipareigojes atsakova pateikti namo rekonstrukcijos projekta, gyvenamojo namo daliu paskaiciavima, žemes sklypo padalijimo plana, taciau atsakovas kategoriškai atsisake toki ipareigojima vykdyti, nurodydamas, kad tik jis pats gali nustatyti ieškinio pagrinda ir dalyka, kad tai yra jo išimtine teise ir teismas, ipareigodamas pateikti turto padalijimo naturoje projekta, vercia ji keisti reikalavimo dalyka, o to jis nepageidaujantis. Teismas konstatavo, kad nors atsakovo iniciatyva iškviesti liudytojai parode, kad kažkada šaliu name gyveno dvi šeimos ir yra teorine galimybe rekonstruoti nama taip, kad jis tiktu gyventi dviems šeimoms, taciau nekilnojamuju daiktu, daiktiniu teisiu i juos pasikeitimams yra butina teisine registracija, tikslus irašai viešajame registre. Teismas nurode, jog neturi galimybiu veikdamas savo kompetencijos ribose savo iniciatyva pateikti namo padalijimo projekta, gauti rekonstrukcijai reikalingus dokumentus, leidimus ir suderinimus, rekonstrukcijai reikalingu išlaidu paskaiciavima, šaliai kategoriškai atsisakant tai pateikti, taciau lengvabudiškai tvirtinant, kad tokie leidimai, projektai, planai ir rekonstrukcija neturetu brangiai kainuoti ir kad atsakovas pats viska atliksias. Todel teismas sprende, kad atsakovo reikalavimas savo esme negali buti laikomas reikalavimu padalinti turta natura, nes atsakovas žemes sklypo padalinti neprašo, prašo palikti ji bendram naudojimui; gyvenamojo namo padalinti taip pat neprašo, reikalauja nustatyti tik naudojimosi tvarka. Padares tokia išvada, teismas konstatavo, kad toks reikalavimas prieštarauja CK treciosios knygos nuostatoms, kurios reikalauja, kad, nutraukus santuoka, turi buti išsprestas turto pasidalijimo klausimas. Teismas nurode, kad atsakovas nepateike tinkamo santuokoje igyto turto pasidalijimo varianto, teismas savo iniciatyva to padaryti neturi galimybiu, todel tenkino ieškoves reikalavima, konstatuodamas, jog turto padalinti natura abiems sutuoktiniams negalima. Priimdamas toki sprendima, teismas atsižvelge i šaliu vaiku parodymais ir mažametes šaliu dukros V. paaiškinimu nustatyta atsakovo netinkama elgesi su vaiku motina, del ko ieškove ir jos nepilnameciai vaikai negaletu kartu gyventi su atsakovu be žalos vaiku teisemis ir teisetiems interesams. Bylinejimosi išlaidu iš šaliu teismas nepriteise, nurodes, jog abiems šalims suteikta valstybes garantuojama antrine teisine pagalba, apmokant 100 proc. jos išlaidu. Taciau nurodes, kad ieškove, pateikdama ieškini, patyre 566,83 Lt išlaidu, šias išlaidas proporcingai patenkintu ieškinio reikalavimu daliai priteise iš atsakovo. 

              Apeliaciniu skundu atsakovas R. S. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkes teismo 2007 m. liepos 11 d. sprendima ir priimti nauja sprendima, kuriuo butu patenkintas atsakovo priešieškinys. Apelianto motyvai yra tokie:

              1. Nustatant G. S. gyvenamaja vieta teismas remesi prielaidomis,  nepatikrintais duomenimis apie tariama atsakovo netinkama elgesi su dukterimi. Jokiu faktu ar irodymu del tokio atsakovo elgesio teismui nebuvo pateikta. Be to, teismas visiškai neatsižvelge i ypatinga atsakovo ir jo dukters G. dvasini ryši, i tai, kad dukte praktiškai gyvena kartu su atsakovu.

              2. Nustacius vaiku gyvenamaja vieta tokiu budu, koki siulo atsakovas, neliktu pagrindo gincui del išlaikymo dydžio. Šalys, rupindamosi to vaiko, su kuriuo nustatyta gyvenamoji vieta, poreikiais, tures daugiau galimybiu juos tenkinti tinkamai.

              3. Teismas, nagrinedamas santuokoje igyto turto padalijimo klausima, nepareikalavo iš ieškoves irodymu, kad gyvenamoji patalpa negali buti padalinta ir naudojama dvieju bedrasavininkiu. Vietoje to, kad reikalautu ieškoves tinkamai pagristi savo reikalavima, teismas perkele pareiga irodineti, kad nama galima naudoti dviems savininkams. Taip buvo pažeista proceso šaliu lygybe prieš istatyma, nes ieškove nepagristai atleista nuo pareigos pagristi savo destomas aplinkybes.

              4. Teismas nepagristai konstatavo, kad atsakovas nepateike tinkamo turto padalijimo varianto. Tai rodo, kad nenorima skirti padalijimo teisinio ir faktinio aspektu – jie sutapatinami. Teismas neatsižvelge i atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ginco pastate galima lengvai irengti du butus.

              5. Atsakovas yra neigalus, gauna nedidele pensija. Todel palikdamas atsakova su pajamomis, kurios vos viršija 100 Lt per menesi, be gyvenamojo busto, teismas pažeide esmines atsakovo egzistencijos salygas bei CK 1.5 str. itvirtinta protingumo principa. Jei jau iš atsakovo atimama gyvenamojo busto nuosavybes teise, tai ieškove turetu buti ipareigota leisti atsakovui naudotis atskira gyvenamaja patalpa uzufrukto teisemis iki jis pasveiks, kadangi invalidu tapo gyvenant santuokoje.

              Atsiliepimu i atsakovo R. S. apeliacini skunda ieškove S. S. prašo atmesti apeliacini skunda ir palikti nepakeista Joniškio rajono apylinkes teismo 2007 m. liepos 11 d. sprendima.

              Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nepilnametes dukros G. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su atsakovu, pažeistu vaiko interesus, nes abi dukros gyventu atskirai, t.y. V.  -  su ieškove, o G. – su atsakovu. Be to, G. atsakovo bijo ir buna su juo tik iš baimes. Šia aplinkybe G. patvirtino apklausta Vaiko teisiu apsaugos tarnybos darbuotoju.

2. Santuokoje igyto turto padalijimas priteisiant ieškovei turta, o atsakovui pinigine kompensacija yra teisingas. Su ieškove lieka gyventi abi nepilnametes dukros, todel gyvenamoji patalpa joms yra butina. Gyvenamasis namas nera pritaikytas gyventi dviems šeimoms. Be to, darant namo pertvarkyma, taip, kaip to reikalauja atsakovas, visi statybos ir remonto darbai kainuotu didelius pinigus, kuriu atsakovas neturi. Atsakovas yra agresyvaus budo, todel gyventi viename name su atsakovu butu nesaugu ir vaikams, ir ieškovei.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija pripažista, kad pirmosios instancijos pagristai pripažino, kad nepilnameciu ieškoves ir atsakovo dukteru V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta pripažintina su motina S. S.. Apelianto motyvas, kad G. S. yra itin prisirišusi prie tevo, tarp ju susiklostes dvasinis ryšys, yra nepakankamai pagristas. Jungtiniu tautu vaiko teisiu konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad valstybes dalyves garantuoja vaikui, sugebanciam suformuoti savo pažiuras, teise laisvai jas reikšti visais ji liecianciais klausimais. Ši nuostata taip pat užfiksuota CK 3.174 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas ginca išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas i vaiko nora. Pirmosios instancijos teismas pagristai pasielge, nekviesdamas i teismo posedi pacios G. S., pavesdamas tai atlikti Vaiko teisiu pasaugos tarnybos pareigunams ( b.l.21-22, t.2).Atlikus G. S. psichologini tyrima ( b.l.18-19, t.2), psichologe nurode, kad del mergaites išgyvenamu neigiamu jausmu jai rekomenduojamas ilgalaikis pastovus kontaktas su psichologu. Taigi, jos apklausimas teismo posedyje turetu itin neigiama poveiki, sukeltu papildoma stresa. Psichologe patvirtino, kad mergaites santykis i teva yra neigiamas, gynybiškas, ji nurode norinti gyventi su mama. Vaiko apklausos protokole užfiksuota, kad G. labai nori gyventi su mama  (b.l.22, t.2). Taip pat ji papasakojo, jog tevas yra naudojes prieš ja smurta – mete i ja kibira, stiklini indeli. Jungtiniu Tautu vaiko teisu konvencijos 19 straipsnyje nurodyta, kad valstybes dalyves, siekdamos apginti vaika nuo ivairiausio pobudžio fizinio ar psichologinio smurto, ižeidimu, privalo imtis butinu priemoniu to išvengti. Šiuo atveju efektyviausia to galimybe yra perduoti vaika aukleti motinai, del kurios netinkamo elgesio su vaiku duomenu nera. Kolegija daro išvada, kad apeliantas daugiau rupinasi galimybe išvengti išlaikymo dukterims, nustacius vienos iš ju gyvenamaja vieta, nei vaiko norais apsispresti gyventi su motina.

Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, spresdamas klausima del turto padalinimo, padare esmine klaida, netinkamai ivertines busto isigijimo aplinkybes. Kaip matyti iš byloje esancio Susitarimo ( b.l. 41-42, t.1), gincijama buta privatizavo 3 asmenys – S. S., R. S. ir R. S.. Iš Mokejimo pavedimo ( b.l.43, t.1), šie asmenys sumokejo už parduodamo busto dalis. Esant tokioms aplinkybems, teismas privalejo bent treciuoju asmeniu šioje byloje itraukti R. S., kuris gali tureti turtiniu pretenziju ieškovei arba atsakovui. Atsakovo atstovas parengiamajame teismo posedyje ( b.l.48-49, t.1) teismui apie tai informavo, taciau jokio procesinio dokumento priimta nebuvo – teismas del R. S. procesines padeties iš viso nepasisake.

Kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino tokios esmines aplinkybes, kiek ivertintas šaliu turimas turtas. Byloje nera jokiu duomenu apie tai, kiek rinkos kaina ginco metu sudaro žemes sklypas ir pastatai, nors šios aplinkybes yra labai svarbios, teisingai skiriant kompensacija atsakovui, jei teismas nutartu tai padaryti. Apeliantas priešieškinyje nurode, kad jam turi buti skiriama žemes sklypo ir pastatu dalis, ypac atsižvelgiant i tai, kad jis yra neigalus. Jei tinkamai ivertinus dalintina turta, susiklostytu galimybe atsakovui už gautina kompensacija isigyti kita busta, gali buti taip, kad gincas išsisprestu protingai ir teisingai, netraumuojant nepilnameciu vaiku. Jei šalims nepavyktu taikiai išspresti ginco, apeliantas privaletu pateikti teismui tinkamai paruoštus žemes sklypo ir pastatu padalinimo projektus. Jei tai nebus padaryta, teismas ginca išsprestu pagal esancius irodymus, ypac atsižvelgdamas i vaiku interesus gyventi ramioje, nekonfliktiškoje aplinkoje, ivertinus Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo nuostatas. Apeliantas nurode, kad ginco gyvenamajame pastate galima gyventi dviems šeimoms, taciau jis nepateike jokio varianto, kaip tai gali buti daroma ir kas moketu už galima pastato rekonstrukcija. Sprendžiant klausima del ukiniu pastatu dalinimo, butina išanalizuoti, kuriai iš šaliu šie pastatai labiau  reikalingi, velgi atsižvelgiant i ieškoves siekima aprupinti su ja likusius  gyventi vaikus.

Kol nebus visiškai išsprestas klausimas del santuokoje igyto turto padalinimo, neimanoma tinkamai išspresti turetu bylinejimosi išlaidu priteisimo, Del šios priežasties šis klausimas turi buti sprendžiamas kompleksiškai, kadangi bylinejimosi išlaidas ieškove sumokejo butent už turto padalinima.

Nagrinedama apeliacini skunda, kolegija nenustate absoliuciu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu ( CPK 329 straipsnio 2 dalis).

 

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r e :

 

Joniškio rajono apylinkes teismo 2007 m. liepos 11 d. sprendima pakeisti. Sprendimo dali del santuokoje igyto turto padalinimo ir bylinejimosi išlaidu priteisimo panaikinti ir šioje dalyje byla perduoti nagrineti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Likusioje dalyje sprendima palikti nepakeista.

 

 

 

Kolegijos pirmininke                                                                     Birute Simonaitiene

                      

Teisejai                                                                                                  Rasa Bartašiene

 

                                                                                                      Petras Povilaitis