Civilinė byla Nr. 3K-3-163/2012
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08209-2010-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
52.3; 52.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Panevėžio statybos trestas“ kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui AB „Panevėžio statybos trestas“ dėl rangos sutarties nutraukimo ir vienašalio darbų perdavimo akto bei pažymos pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė nutraukti su atsakovu 2009 m. gegužės 15 d. sudarytą rangos sutartį Nr. 22-6.38-483 dėl atsakovo (rangovo) kaltės, pripažinti negaliojančiais atsakovo vienašališkai pasirašytus 2009 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 6-A ir pažymą Nr. 6-A apie atliktus darbus ir jų vertę už 2009 metų lapkričio mėnesį, taip pat pripažinti neteisėtu atsakovo vienašališką rangos sutarties nutraukimą.
Byloje nustatyta, kad ieškovas paskelbė supaprastintą konkursą dėl Objekto „Panevėžio lopšelio darželio „Vaikystė“ pastato rekonstravimas“ projektavimo ir inžinerinės paslaugos bei rekonstravimo darbų pirkimo. Konkursas buvo įvykdytas pagal Viešųjų pirkimo įstatymą, taikant mažiausios kainos kriterijų. Atsakovo pasiūlymas pripažintas geriausiu. Su atsakovu 2009 m. gegužės 15 d. sudaryta rangos sutartis Nr. 22-6.38-483. Sutarties 2 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad rangovas darbus, detalizuotus sutarties priede Nr. 1, atliks pagal užsakovo pateiktą statinio projektavimo užduotį, projektinius pasiūlymus ir projektavimo sąvadą, suteikęs reikiamas projektavimo ir inžinerines paslaugas. Bendra objekto darbų kaina su PVM – 584 966 Lt, kuri detalizuojama priede (3 straipsnio 1 ir 2 punktai). Sutartyje nustatyta, kad kaina galutinė, ji gali keistis tikslinant objekto techninio projekto užduotis (3 straipsnio 4.1 punktas) ir jeigu dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, atsirado papildomų darbų ar paslaugų, be kurių negalima baigti vykdyti sutarties, poreikis (3 straipsnio 4.4 punktas). Darbai turėjo būti atlikti per 18 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos (5 straipsnio 1 punktas). Pradiniuose statinio projektavimo užduotyje ir projektiniuose pasiūlymuose nurodyti atliktini darbai, apytiksliai kiekiai: lauko atitvarų šiltinimas ir apdaila (apie 900 kv. m), langų keitimas (apie 558 kv. m), lauko ir tambūro durų keitimas (apie 30 kv. m), stogo apšiltinimas ir danga (apie 985 kv. m), taip pat nurodoma, kad šildymo–vėdinimo sistema turi būti rekonstruota ir atitikti STR 2.09-02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ reikalavimus. Po sutarties pasirašymo 2009 m. gegužės 27 d. šios sąlygos buvo patikslintos, atsisakius reikalavimo rekonstruoti šildymo–vėdinimo sistemą, kiti duomenys nesikeitė. 2009 m. gegužės 29 d. papildomu susitarimu Nr. 22-6.38-531 rangos sutartis patikslinta. Atsakovas 2009 m. birželio 16 d. parengė statinio techninį projektą, kuriame buvo nustatyti tokie atliktinų darbų kiekiai: lauko atitvarų šiltinimas bei apdaila – 1485 kv. m, langų keitimas – 533 kv. m, lauko ir tambūrų durų keitimas – 44 kv. m, stogo apšiltinimas ir danga – 1054 kv. m, šildymo–vėdinimo sistemos rekonstravimas nenumatytas. 2009 m. liepos 15 d. papildomu susitarimu Nr. 22-6.38-737 šalys dar kartą patikslino rangos sutartį, pripažindamos 2009 m. gegužės 29 d. papildomą susitarimą Nr. 22-6.38-531 netekusiu galios. 2009 m. spalio 13 d. papildomu susitarimu Nr. 22-6.38-965 šalys, pasikeitus PVM dydžiui, pakeitė sutarties sąlygą dėl objekto darbų kainos ir ją nustatė 592 340,50 Lt. Sutartyje numatytos objekto šildymo–vėdinimo sistemos rekonstravimo techninio darbo projekto dalies atsakovas neparengė, šių rekonstravimo darbų nepradėjo. Darbų pagal sutartį perdavimas–priėmimas vyko etapais, nurodant atliktą jų kiekį procentine išraiška, remiantis techniniu darbo projektu, sutartimi, statybos normatyviniais dokumentais. Priėmus atitinkamą dalį darbų, už ją buvo atsiskaitoma.
2009 m. lapkričio 30 d. šalys pasirašė atliktų darbų perdavimo aktą Nr. 6 ir pažymą Nr. 6, kuriuose nurodyti iki 2009 m. lapkričio 30 d. atlikti darbai; jų kiekis pagal techninį darbo projektą, sutartį ir statybos normatyvinius dokumentus įvardytas 73,34 proc. 2009 m. gruodžio 2 d. atsakovas darbus sustabdė, nurodydamas, kad gerokai skiriasi darbų kiekiai, nustatyti konkurso dokumentuose ir paaiškėję parengus techninį darbo projektą, be to, projektinė užduotis ir projektiniai pasiūlymai dėl objekto šildymo–vėdinimo sistemos neaiškūs, juos būtina patikslinti, tačiau ieškovas to nedaro. 2010 m. kovo 5 d. atsakovas pranešė ieškovui, kad sutarčiai įvykdyti dėl nurodytų priežasčių būtinas papildomas 907 691,22 Lt finansavimas, kuris gali būti mažinamas 10 proc.; 2010 m. spalio 28 d. pateikė ieškovui vienašališkai pasirašytus atliktų darbų perdavimo aktą Nr. 6-A, pažymą Nr. 6-A, kuriuose nurodyti atlikti darbai iki 2009 m. lapkričio 30 d., jų kiekis pagal sutartį apibrėžtas 88,12 proc. 2010 m. lapkričio 27 d. atsakovas nutraukė sutartį, pranešęs apie tai ieškovui 2010 m. spalio 28 d., motyvuodamas tuo, kad ieškovas, nepadidinęs sutarties kainos, nesamdęs kitų rangovų papildomiems darbams atlikti, iš esmės ją pažeidė.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino: nutraukė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir AB „Panevėžio statybos trestas“ 2009 m. gegužės 15 d. sudarytą rangos sutartį Nr. 22-6.38-483 su vėlesniais pakeitimais dėl AB „Panevėžio statybos trestas“ kaltės; pripažino neteisėtu AB „Panevėžio statybos trestas“ 2009 m. gegužės 15 d. rangos sutarties Nr. 22-6.38-483 su vėlesniais pakeitimais vienašališką nutraukimą; pripažino negaliojančiais AB „Panevėžio statybos trestas“ pasirašytus 2009 m. lapkričio 30 d. pažymą Nr. 6-A apie atliktų darbų vertę už 2009 metų lapkričio mėnesį ir 2009 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 6-A už 2009 metų lapkričio mėnesį.
Teismas nurodė, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 18 straipsnio 3 dalį sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Pirkimo sutartyje turi būti įtvirtinta nuostata, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas (VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 11 punktas, 8 dalis). Nagrinėjamu atveju toks sutikimas nebuvo gautas, taip pat nenustatyta teisinio pagrindo sutarčiai pakeisti. Reikalauti keisti sutarties kainą, jei ji konkrečiai nurodyta sutartyje, draudžia ir CK 6.653 straipsnio 5 dalis.
Teismas nurodė, kad šalių ginčas kilo dėl to, ar vykdant sutartį atsirado darbų, kurie nebuvo joje numatyti ir dėl kurių būtų būtina didinti sutartyje nurodytą kainą ar kitokiu būdu spręsti šių darbų atlikimo klausimą. Teismo sprendimu, nagrinėjamu atveju tokių papildomų darbų, dėl kurių nebuvo susitarta, neatsirado. Ieškovas siekė rekonstruoti objektą, įsigydamas rekonstrukcijos projektavimo, inžinerines paslaugas bei rekonstravimo darbus iš vieno tiekėjo. Tam jis paskelbė konkursą, nurodė, kokį objektą reikia rekonstruoti, kokius pagrindinius darbus atlikti, taip pat kad pirks ir rekonstrukcijos projektavimo paslaugas. Taigi konkursas buvo paskelbtas objekto rekonstrukcijai atliekant konkrečius darbus, bet ne konkretiems atitinkamų darbų kiekiams, kaip nepagrįstai nurodo atsakovas, teigdamas, jog įsipareigojo atlikti tik tai, kas numatyta projektinėje užduotyje. Teismas nurodė, kad ieškovas, vienu metu įsigydamas ir projektavimo paslaugas, nurodęs objektą bei jam būtinus atlikti darbus, neprivalėjo nurodyti net apytikslių darbų kiekių, nes jų kiekiai paaiškėja tik atlikus projektavimo darbus, parengus techninį darbo projektą. Ši aplinkybė atsakovui, kaip profesionaliam statytojui, verslininkui, turėjo būti žinoma. Iš konkurso medžiagos jam taip pat turėjo būti aišku, kad konkretūs darbų kiekiai paaiškės tik atlikus rekonstrukcijos projektavimą. Taigi atsakovas, kaip profesionalas, prieš teikdamas savo pasiūlymą, privalėjo apžiūrėti objektą, įvertinti darbų kiekius, sąnaudas ir pateikti pagrįstus pasiūlymus dėl darbų kainos. To nepadaręs ar padaręs netinkamai, atsakovas prisiėmė riziką, kad darbų sąnaudos gali būti didesnės, nei jis tikėjosi, tačiau tai nėra pagrindas keisti sutartyje nustatytą kainą. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad sutartimi jis įsipareigojo atlikti tik darbus, numatytus projektavimo užduotyje, ir kad vykdant sutartį atsirado privalomų joje nenumatytų papildomų darbų, t. y. paaiškėjo didesni darbų kiekiai. Teismas konstatavo, kad po projektavimo paaiškėję darbų kiekiai negali būti laikomi papildomais darbais, ir padarė išvadą, jog sutartimi šalys susitarė dėl visų 2009 m. birželio 16 d. atsakovo parengtame techniniame darbo projekte numatytų darbų (o ne dėl tų, kurie buvo nurodyti projektinėje užduotyje), kurie turi būti atliekami už sutartyje nurodytą kainą.
Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad konkurso dokumentuose (2009 m. sausio 19 d. projektiniuose pasiūlymuose) nenurodyta aiškių reikalavimų šildymo–vėdinimo sistemos rekonstrukcijai, todėl jis negalėjo parengti jos projekto ir atlikti rekonstrukcijos. Atsakovas dalyvavo konkurse ir pateikė pasiūlymą dėl šios sistemos rekonstrukcijos, taigi konkurso metu šie reikalavimai jam buvo aiškūs tiek, kad jis galėtų pasiūlyti jų kainą. Be to, jam, kaip profesionaliam statytojui, buvo žinoma, kad darbus jis privalo atlikti pagal normatyvinius statybos dokumentus. Taigi pagal sutartį atsakovas privalėjo atlikti sistemos rekonstrukcijos projektavimo darbus ir vykdyti rekonstrukciją; tai negali būti laikoma sutartyje nenumatytais darbais, kuriems būtinas papildomas finansavimas, ar darbais, dėl kurių buvo būtina tikslinti techninio darbo projekto užduotis. Rangovas darbus privalo atlikti pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus (CK 6.684 straipsnio 1 dalis, rangos sutarties 6 straipsnio 1.3 punktas), tai buvo nurodyta ir konkurso dokumentuose, todėl papildomais nelaikytini ir kiti atsakovo nurodyti darbai – žaibosaugos sistemos, lietaus vandens nutekėjimo sistemos, priešgaisrinių kopėčių įrengimas ir kt. Teismas nurodė, kad rangos sutarties 3 straipsnio 4.1, 4.4 punktų nuostatos dėl darbų kainos keitimo šiuo atveju netaikytinos, nes sutarties vykdymo metu nepaaiškėjo naujų aplinkybių.
Teismas pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus dėl netinkamos konkurso parengties, nustatęs, kad atsakovas nereiškė pretenzijų dėl konkurso eigos ir dokumentų, dalyvavo jame ir pateikė savo pasiūlymus, laimėjęs konkursą sudarė ginčo sutartį. Nenustačius, kad ieškovas būtų pažeidęs šalių sudarytą sutartį, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti darbus, o vėliau nutraukti sutartį, todėl sutarties nutraukimas yra neteisėtas. Kadangi atsakovas neatliko sutartyje nustatytų darbų per nustatytą terminą, t. y. ją pažeidė, teismas patenkino ieškovo reikalavimą nutraukti sutartį dėl atsakovo kaltės (CK 6.217 straipsnis, 6.658 straipsnio 2 dalis).
Teismas taip pat nustatė, kad ginčijami aktas Nr. 6-A ir pažyma Nr. 6-A iki atsakovo vienašališko jų pasirašymo ieškovui nebuvo pateikti ir nebuvo gauta ieškovo atsisakymo pasirašyti, taigi atsakovas juos vienašališkai pasirašė nesilaikydamas įstatyme nustatytos procedūros, todėl šie dokumentai pripažintini negaliojančiais. Be to, byloje įrodyta, kad ginčijami dokumentai nepagrįsti. Atsakovas privalėjo atlikti visus darbus, numatytus ne tik projektinėje užduotyje, bet ir techniniame darbo projekte, sutartyje, jos prieduose, statybos normatyviniuose dokumentuose. Darbų buvo atlikta tiek, kiek nurodyta 2009 m. lapkričio 30 d. šalių pasirašytuose atliktų darbų perdavimo akte Nr. 6 ir pažymoje Nr. 6, t. y. 73,34 proc. Atsakovas nurodė, kad pagal ginčijamus dokumentus atlikta 88,12 proc. darbų, tačiau pripažino, jog skaičiuota nuo apytikslių darbų kiekių, nurodytų projektinėje užduotyje. Tokį skaičiavimą teismas pripažino nepagrįstu.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais argumentais ir padarytomis išvadomis, kad konkursas buvo paskelbtas objekto (vaikų darželio) rekonstrukcijai atliekant konkrečius darbus, bet ne konkretiems apibrėžtiems kiekiams, taigi atsakovui buvo žinoma darbų užduotis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas AB „Panevėžio statybos trestas“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismų argumentai, kad šalių rangos sutartyje nustatyta rangovo pareiga atlikti visus darbų kiekius, nustatytus techniniame projekte, grindžiami netinkamu sutarties 2 straipsnio aiškinimu (CK 6.193 straipsnis). Šioje sutarties sąlygoje aiškiai nurodyta, kad darbai bus atliekami pagal užsakovo pateiktą statinio projektavimo užduotį, projektinius pasiūlymus ir projektavimo sąvadą. Tokį sutarties sąlygų aiškinimą patvirtina ir ieškovo 2010 m. sausio 13 d. raštas Nr. 19-4.13-56, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2010 m. sausio 18 d. raštas Nr. R4-737, iš kurių matyti, kad pats ieškovas prašė finansuoti tik tuos darbų kiekius, kurie nurodyti projektavimo užduotyje. Be to, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2010 m. sausio 18 d. raštu Nr. R4-737 sutiko padidinti darbų apimtis bei kainą iki finansavimo sutartyje nurodytos kainos, tačiau ieškovas to atsisakė. Sutarties sąlygos pagal CK 6.193 straipsnį turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, taip pat turi būti remiamasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.
2. Teismų argumentai, kad užsakovas nekeitė projektavimo sąlygų ir dėl to neatsirado papildomų darbų, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, nes po sutarties pasirašymo (2009 m. gegužės 15 d.) ieškovas pateikė patikslintą statinio projektavimo užduotį bei projektinius pasiūlymus (2009 m. gegužės 27 d.). Pagal nurodytus patikslintus projektinius pasiūlymus atlikus techninį projektą, buvo nustatyti gerokai didesni darbų kiekiai, nei jie buvo nurodyti statinio projektavimo užduotyje ir projektiniuose pasiūlymuose; techninį projektą 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A-824 patvirtino administracijos direktorius, taip pripažindamas papildomų darbų atsiradimo faktą ir patvirtindamas, kad pasikeitė projektavimo sąlygos ir sąvadas.
3. Teismai nepagrįstai nurodė, kad kasatorius galėjo prieš teikdamas pasiūlymą apskaičiuoti tikslius darbų kiekius. Tokios apimties objektui apskaičiuoti darbų kiekius galima tik atlikus kadastrinius matavimus ar techninį projektą; to padaryti objekto apžiūros metu neįmanoma. Be to, teisės normose nustatyta būtent ieškovo pareiga tinkamai organizuoti viešąjį pirkimą ir nustatyti tikslius darbų kiekius, o šių nežinant – vykdyti pirkimą fiksuoto įkainio pagrindu.
4. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad pirkimas buvo vykdomas fiksuotos kainos, o ne fiksuoto įkainio pagrindu. Teismai visiškai nepasisakė dėl kasatoriaus motyvų, kad pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1S-21 „Dėl viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“ II ir III dalis fiksuota kaina nustatoma, kai iš anksto (iki pirkimo pradžios) perkančioji organizacija gali pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų prekių, paslaugų ar darbų kiekį (9 punktas), o fiksuotas įkainis nustatomas, kai iš anksto (iki pirkimo pradžios) perkančioji organizacija nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ar tikslios pagal sutartį teiktinų paslaugų ar vykdytinų darbų apimties (10, 11 punktai). Šiuo atveju ieškovas ir teismai pripažino, kad atliekant viešąjį pirkimą tiksli darbų apimtis ir jų kiekis nebuvo žinomi.
5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl VPĮ 24 straipsnio 7 dalies, pagal kurią pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių, o apeliacinės instancijos teismas šią normą taikė netinkamai, nes turėjo ją vertinti kompleksiškai su Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-21. Pagal nurodytą VPĮ normą ieškovas, norėdamas vykdyti pirkimą fiksuotos kainos pagrindu, privalėjo tinkamai nurodyti perkamų darbų kiekį ir pobūdį, o to nepadaręs ir nežinodamas kiekių, atsako už atliekamų darbų apimtį. Pirkimas šiuo atveju galimas tik fiksuoto įkainio pagrindu, todėl kasatorius kainą pateikė pagal ieškovo pirkimo dokumentuose nurodytus kiekius, o jiems pasikeitus ieškovas turi spręsti papildomų darbų atlikimo ir finansavimo klausimą. Ieškovo pareiga sudaryti papildomą susitarimą arba pasamdyti kitą rangovą papildomiems darbams įvykdyti nustatyta šalių sudarytų sutarčių 3 straipsnio 4.1, 4.4 punktuose, į kuriuos teismai neatsižvelgė. Sutarties 4.4 punkto nuostatą analizuojant kitų byloje esančių rašytinių įrodymų (ieškovo 2010 m. sausio 13 d. rašto Nr. 19-4.13-56, Vį LVPA 2010 m. sausio 18 d. rašto Nr. R4-737(1.9), Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. gegužės 24 d. rašto Nr. 4S-1900 9 punktu, savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. A-824, statinio projektavimo užduoties, projektinių pasiūlymų, projektavimo sąvado ir kitų įrodymų) kontekste matyti, kad atsirado aplinkybių, kurių nebuvo įmanoma numatyti teikiant pasiūlymą, be to, visi darbų kiekiai buvo iš naujo patvirtinti paties ieškovo, tačiau kaina nepagrįstai nebuvo padidinta. Tokiomis aplinkybėmis byloje netinkamai taikytos arba nepagrįstai netaikytos CK 6.653 straipsnio 2, 4 dalių, 6.684 straipsnio 1, 4 dalių, 6.685 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos, reglamentuojančios rangos sutarties šalių teises ir pareigas. Teismai neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovas pažeidė CK 6.691 straipsnį, kuriame nustatyta rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareiga, todėl kasatorius buvo priverstas nutraukti sutartį.
6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.198 straipsnio, kuriame įtvirtintas protingumo kriterijus nustatant sutarties kainą, nuostatų. Kasatoriaus pateikta kaina buvo apskaičiuota pagal tuos darbų kiekius, kurie nurodyti projektavimo užduotyje, ir vadovaujantis darbo medžiagų ir mechanizmų sąnaudų statyboje normatyvais, įregistruotais VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre. Pagal techniniame projekte nustatytus darbų kiekius apskaičiuota kaina neatitiktų protingumo kriterijų, be to, kasatorius negalėjo taip apskaičiuoti kainos, nes tai draudė pirkimo dokumentai.
7. Kadangi didesni nei projektavimo užduotyje nurodyti atliktinų darbų kiekiai iš esmės pakeitė sutartinių įsipareigojimų pusiausvyrą, o ši aplinkybė kasatoriui tapo žinoma tik parengus techninį projektą ir iki sutarties pasirašymo nebuvo jokios galimybės nustatyti tikslios darbų apimties, ieškovo techniniai dokumentai buvo neteisingi, tai ieškovas privalėjo prisiimti atsakomybę už pirkimo dokumentuose nurodytus neteisingus duomenis, o jam atsisakius tai padaryti, kasatorius turėjo teisę nutraukti sutartį (CK 6.653 straipsnis).
8. Teismai nepagrįstai nurodė, kad pagal CK 6.653 straipsnio 5 dalį šalys neturi teisės nei didinti, nei mažinti darbų kainos. Pagal kasacinio teismo praktiką kainos keitimas vienos šalies iniciatyva galimas išimtiniais atvejais; tokias išimtis nustato bendrosios (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosios (6.684 straipsnio 4 dalis, 6.685 straipsnis ir kt.) statybos rangos normos. Pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį vienas pagrindų pakeisti sutartimi sulygtą konkrečią kainą yra tai, kad statybos metu būtina atlikti darbus, nenumatytus normatyviniuose statybos dokumentuose. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 54 punktą normatyvinis statybos techninis dokumentas yra dokumentas, kuris nustato statinio projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas. Taigi papildomais darbais laikytini tie darbai, kurie nebuvo numatyti statinio projektavimo užduotyje (Statybos įstatymo 2 straipsnio 54 punktas). Kadangi ieškovas konkurso metu statinio projektavimo užduotyje nenumatė visų darbų kiekių, tai jis atsako už jų tikslumą (VPĮ 24 straipsnio 7 dalis) ir, paaiškėjus kitiems darbų kiekiams, privalėjo spręsti dėl papildomų darbų vykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009, nurodė, kad, jei šalys nesusitaria kitaip, CK 6.653 straipsnyje nurodyta konkreti kaina taikoma tik pagal rangos sutartį numatytiems darbams atlikti, bet netaikoma papildomiems darbams; papildomi darbai statybos rangos santykiuose yra tie, kurie nenumatyti normatyviniuose statybos dokumentuose (CK 6.284 straipsnio 4 dalis). Teismas taip pat nurodė, kad, kilus ginčui, turi būti nustatyta, kuri iš šalių pagal bylos aplinkybes pateikė dokumentus ir yra atsakinga už statybos normatyvinių dokumentų turinį ir kuriai tenka rizika už šių duomenų tikrumą ir išsamumą. Šių aplinkybių teismai nevertino.
9. Teismų motyvai, kad, siekdamas atlikti šildymo–vėdinimo sistemų rekonstrukciją, kuri nenumatyta techniniame projekte, ieškovas neprivalėjo pateikti šių projektavimo sąlygų, neparemti jokia teisės norma ir prieštarauja STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ IV skyriaus nuostatoms, nes tuo atveju, kai jau yra atliktas ir ieškovo priimtas techninis projektas, užsakovas, norėdamas inicijuoti jame nenumatytų darbų atlikimą, turi pateikti projektuotojui statinio projektavimo užduotį, nes projektavimo teisiniai santykiai po projekto perdavimo užsakovui pasibaigia.
10. Teismai be pagrindo nesivadovavo VPĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punktu, reglamentuojančiu atvejus, kai papildomos paslaugos ir darbai gali būti perkami neskelbiamų derybų būdu; nesivadovavo šios normos taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-320/2011).
11. Teismai, patenkindami ieškinio reikalavimus dėl vienašališkai pasirašytų darbų perdavimo aktų, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Byloje nėra duomenų ir ieškovas nenurodė CK 6.652 straipsnio 4 dalyje, 6.694 straipsnio 5, 6 dalyse ir kituose straipsniuose nurodytų atvejų, kuriems esant užsakovas turi teisę atsisakyti pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą. Vienašalis pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Ieškovui buvo įteiktas atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo aktas, tačiau jis atsisakė pasirašyti, todėl kasatorius pasirašė vienašališkai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.689 straipsnio 2 dalį ieškovas atliktų darbų perdavimo akte nepareiškė pastabų dėl darbų kokybės, nenurodė konkrečių trūkumų, todėl neturi teisės remtis trūkumų faktu, taigi nurodyti aktai yra teisėti ir galiojantys.
12. Pirmiau išdėstyti argumentai patvirtina ir tai, kad buvo pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodymų tyrimą ir vertinimą, įtvirtinančios teismo pareigą motyvuoti sprendimą (nutartį) (CPK 176, 177, 178, 183, 185, 197, 250 straipsniai, 268 straipsnio 4 dalis, 270 straipsnis), be to, teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. R. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-114/2004; 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių naujienos“ v. UAB „Šiaulių vandenys“, bylos Nr. 3K-3-177/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Estinos arka“ v. UAB „Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006; 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-320/2011).
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą bei apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistus ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
1. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nė vienos iš CK 6.217 straipsnyje išvardytų sąlygų sutarčiai vienašališkai nutraukti. Ieškovas paskelbė konkursą, nurodė, kokį objektą reikia rekonstruoti ir kokius pagrindinius darbus atlikti, taip pat kad pirks ir rekonstrukcijos projektavimo paslaugas. Kasatorius yra profesionalus statytojas ir jam buvo žinoma, kad konkretūs darbų kiekiai paaiškės tik jam parengus projektinę dokumentaciją. Kadangi techninį darbo projektą atliko kasatorius, tai jis turėjo prisiimti riziką dėl didesnių darbų sąnaudų, sutarties kainos ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus. Kasatorius prieš teikdamas pasiūlymą galėjo apžiūrėti objektą, įvertinti galimus darbų kiekius, sąnaudas ir pateikti pagrįstus pasiūlymus dėl darbų kainos. Kasatorius yra pripažinęs, kad prieš teikdamas pasiūlymą objekto neapžiūrėjo. Jis turėjo įvertinti, kad ketina pasirašyti sutartį, kuria perkami konkretūs rekonstrukcijos darbai konkrečiam objektui, o ne atitinkami jų kiekiai, be to, kartu perkamos ir darbų projektavimo paslaugos. Projektinę dokumentaciją pateikė kasatorius, todėl jam tenka rizika ir dėl to, ar visi būtini darbai įtraukti į statybos normatyvinius dokumentus.
2. Konkurso sąlygų 7.7 punkte nurodyta, kad tiekėjas, nepasinaudojęs galimybe prašyti perkančiosios organizacijos paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentų per nustatytą terminą, įsipareigoja nesiremti šių sąlygų ir kitų pirkimo dokumentų neaiškumu ginčo, pretenzijos ir (ar) skundo atveju; 7.10 punkte nurodyta, kad tiekėjai iki pasiūlymų pateikimo dienos gali apžiūrėti pastatą. Kasatorius tuo nepasinaudojo ir pateikė pasiūlymą, kuriame nurodė, kad sutinka su visomis pirkimo sąlygomis. Be to, atlikęs projektavimo paslaugas, t. y. turėdamas techninį ir darbo projektus, įvertinęs projektinėje dokumentacijoje nurodytus darbų kiekius, kasatorius turėjo galimybę nepradėti darbų, tačiau nesiekė spręsti klausimo dėl sutarties nutraukimo, nesiėmė ir teisinių priemonių, o gavus statybos leidimą pradėjo darbus.
3. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad ieškovas yra atsakingas už statybos normatyvinių dokumentų turinį ir kad jam tenka rizika už šių dokumentų tikrumą ir išsamumą. Parengęs projektinę dokumentaciją, kurios metu paaiškėjo darbų kiekiai, sąnaudos, kasatorius sutartinius įsipareigojimus vykdė, taip patvirtindamas, kad vykdys juos pagal sutarties sąlygas už pasiūlytą ir sutartyje nurodytą kainą, vadovaudamasis paties parengta projektine dokumentacija, ir visus numatytus darbus atliks tinkamai bei laiku. Rangos sutartimi įsipareigojęs atlikti darbus laikydamasis Statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų ir kitų normų reikalavimų, kasatorius, kaip profesionalus statytojas, turėjo žinoti, kad objekto rekonstrukciją turės atlikti vadovaudamasis techniniu darbo projektu, o ne statinio projektavimo užduotimi, pagal kurią statybos leidimas neišduodamas ir rekonstravimo darbai neatliekami.
4. Kasatorius, kaip perkančioji organizacija, turi laikytis VPĮ ir CK nuostatų, kitų teisės aktų reikalavimų, kad nesukeltų teisinių padarinių prieš kitus sąžiningus asmenis, taigi sutartį turėjo įvykdyti nekeičiant joje nurodytos kainos. Rangos sutarties 4.1 ir 4.4 punktai nesudaro teisinio pagrindo papildomai finansuoti darbus. Sutarties sudarymo metu VPĮ 18 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus.
5. Kasatorius, pasirašydamas pažymą Nr. 6 ir aktą Nr. 6, kartu pripažino, kad darbų kiekiai vertintini pagal techniniame ir darbo projektuose nurodytus darbų kiekius; šie dokumentai nėra užginčyti. Kasatoriaus pateiktame pasiūlyme nėra jokių duomenų apie darbų atlikimo kiekius. Pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus rekonstrukcija atliekama pagal darbo projektą, o ne pagal statinio projektavimo užduotį. Rangos sutartimi kasatorius įsipareigojo atlikti objekto projektavimo ir inžinerinės paslaugos bei rekonstravimo darbus, taigi sudarydamas sutartį žinojo, kad prisiima prievolę atlikti projektinę dokumentaciją ir kad darbų pabaiga pagal sutartį bus laikomas momentas, kai bus užbaigti visi sutartyje nustatyti darbai, įformintas jų perdavimas–priėmimas ir objektas pripažintas tinkamu naudoti.
6. Aiškinant šalių rangos sutartį, svarbu atsižvelgti į jos tikslą, nes jis atskleidžia tikruosius šalių ketinimus. Be to, vertintinas ir kasatoriaus elgesys iki sutarties sudarymo. Kasatorius žinojo pirkimo dokumentuose nurodytas sąlygas, turėjo teisę ir laisvę pasirinkti dalyvauti ar nedalyvauti paskelbtame konkurse, turėjo teisę savo pasiūlyme nurodyti didesnę sutarties kainą ir kt., tačiau to nepadarė, dalyvavo konkurse ir pateikė pasiūlymą nieko neverčiamas savo valia, pasiūlė mažiausią darbų atlikimo kainą (dėl to ir pripažintas laimėtoju), sutiko su visomis nustatytomis pirkimo sąlygomis. Įsipareigojęs atlikti projektinę dokumentaciją ir pagal ją rekonstruoti objektą už tam tikrą kainą, kasatorius prisiėmė visą riziką ir neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutarties. Ieškovas pirko objekto projektavimo ir inžinerines paslaugas bei rekonstravimo darbus už sutartyje nustatytą kainą. Neteisėtų ieškovo veiksmų byloje nenustatyta, jis savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė: priėmė kasatoriaus atliktus darbus, už juos visiškai atsiskaitė ir nereikalavo atlikti darbų, nenustatytų rangos sutartyje.
7. Ieškovas nebuvo gavęs pažymos Nr. 6-A ir darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 6-A, šie jam pateikti tik kartu su pranešimu apie sutarties nutraukimą. Taigi kasatorius nepagrįstai nurodo, kad ieškovas atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nepareiškė pastabų dėl darbų kokybės ir nenurodė konkrečių trūkumų. Esminės atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aplinkybės yra užfiksuotos pažymoje Nr. 6 ir darbų perdavimo–priėmimo akte Nr. 6 (už 2009 lapkričio mėnesį), kuriuos šalys pasirašė. Kasatorius juos pasirašydamas pripažino, kad darbų kiekiai vertintini pagal techniniame ir darbo projektuose nurodytus darbų kiekius. Iki to laiko ginčo nebuvo ir kasatorius pasirašinėjo pažymas ir aktus, t. y. vykdė sutarties sąlygas. Byloje esantys įrodymai patvirtina kasatoriaus kaltę ir neteisėtus veiksmus atsisakant ir vienašališkai nutraukiant rangos sutartį. Kasatoriaus vienašališkai pasirašyti pažyma Nr. 6-A ir darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 6-A neturi juridinės galios, juose išdėstyti duomenys neteisingi, dokumentai nebuvo pateikti ieškovui, todėl pripažintini negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.
Šioje byloje šalių ginčas kilo dėl rangos sutarties kainos keitimo: kasatoriaus (rangovo) teigimu, atsirado būtinų atlikti papildomų darbų, todėl sutarčiai vykdyti turėjo būti skirtas papildomas finansavimas; ieškovo nuomone, atsakovas įsipareigojo atlikti visus rangos sutartyje aptartus darbus už konkrečią kainą, papildomų darbų neatsirado, todėl atsakovas nepagrįstai reikalavo sumokėti papildomai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisako dėl teisės normų, reglamentuojančių galimybę keisti rangos sutarties kainą, aiškinimo ir taikymo.
Dėl rangos sutarties kainos keitimo
Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Vykdant rangos sutartį galimybė keisti sulygtą darbų kainą yra išimtinio pobūdžio ir priklauso nuo keleto aplinkybių.
Pirma, galimybė keisti rangos sutartimi nustatytą darbų kainą priklauso nuo darbų kainos nustatymo būdo. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Pažymėtina, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. IĮ v. UAB ,,Abuva”, bylos Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006). Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006).
Antra, jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009). CK 6.653 ir 6.685 straipsnių nuostatų taikymas yra susijęs su sutarties vykdymo suvaržymu, kuris iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Vienas tokios pusiausvyros pažeidimo variantų – iš esmės padidėjusi įvykdymo kaina (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Tokia situacija susidaro tuo atveju, kai vykdoma ta pati šalių sudaryta sutartis, t. y. vykdoma pradinė darbų apimtis, bet ne atliekami papildomi darbai, kurie aiškiai išeina už pradinio šalių susitarimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. N. įmonė v. Likviduojama 595-oji GNSB, bylos Nr. 3K-3-545/2004). Taigi galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines CK 6.653 straipsnio 6 dalyje ar 6.685 straipsnyje įtvirtintas aplinkybes.
Apibendrinant pažymėtina, kad teismas, spręsdamas rangos sutartimi sulygtos darbų kainos keitimo klausimą ir šalių ginčą dėl to, turi nustatyti rangos sutarties sąlygų dėl kainos nustatymo ir jos keitimo turinį, t. y. dėl kokios kainos – konkrečios ar apytikrės – šalys susitarė (CK 6.653 straipsnio 5 dalis), bei tirti, ar konkrečiu atveju buvo šalių sutartyje ar įstatyme nustatyti pagrindai darbų kainai keisti (CK 6.684 straipsnio 4 dalis, 6.685 straipsnis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tokį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką bei įvertinusi šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai konstatavo nebuvus būtinų sąlygų ginčo rangos sutarties kainai didinti. Teismai nustatė, kad pagal šalių sudarytos 2009 m. gegužės 15 d. rangos sutarties 2 straipsnį rangovas įsipareigojo pagal užsakovo pateiktą statinio projektavimo užduotį, projektinius pasiūlymus ir projektavimo sąvadą atlikti projektavimo ir inžinerines paslaugas bei rekonstravimo darbus, numatytus viešojo pirkimo dokumentuose. Pagal sutarties 3 straipsnį, apibrėžiantį darbų kainą, objekto bendra darbų kaina su PVM – 584 966 Lt (tai atsakovo konkurse pasiūlyta kaina). Sutarties 3 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad sutartyje nustatyta kaina yra galutinė (išskyrus šio straipsnio 4 punktą) ir apima visas tiesiogines ir netiesiogines su objekto darbų atlikimu susijusias išlaidas. 2009 m. spalio 13 d. papildomu šalių susitarimu, vadovaujantis rangos sutarties 3 straipsnio 4.2 punktu, suteikiančiu teisę keisti galutinę darbų kainą, kai keičiasi Lietuvos Respublikos nustatyti privalomi mokesčiai, bendra objekto darbų kaina, atsižvelgiant į padidėjusį PVM, buvo padidinta iki 592 340,50 Lt (pažymėtina, kad darbų kaina be PVM nebuvo keičiama, t. y. ir pradinėje rangos sutartyje, ir papildomame susitarime ši kaina liko tokia pat – 491 568 Lt). Esant tokioms sutarties sąlygoms, teismai sprendė, kad šalys rangos sutartimi susitarė dėl fiksuotos darbų kainos. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad teismai būtų pažeidę sutarčių aiškinimo taisykles, todėl, nustatę, jog šalių rangos sutartis buvo fiksuotos kainos sutartis, pagrįstai laikė, kad galioja griežtas įstatymuose nustatytas ribojimas sutarties kainai keisti (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai ypač aktualu turint omenyje tai, kad šalys rangos sutartį sudarė viešųjų pirkimų būdu. Pagal VPĮ 18 straipsnio 8 dalį pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Situacija, kai būtų leidžiama keisti sutartyje nustatytas sąlygas (kainą) dėl aplinkybių, kurios galėjo būti numatytos ir egzistavo sutarties sudarymo metu, neatitiktų viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų.
Kasatorius, nesutikdamas su tokia teismų išvada, teigia, kad rangos sutartyje buvo nustatyta ne fiksuota kaina, o įkainis. Tokią išvadą kasatorius argumentuoja tuo, kad, jo teigimu, atliekant viešąjį pirkimą, nebuvo žinoma tiksli darbų apimtis ir jų kiekis, todėl kasatorius pasiūlė kainą ieškovo nurodytam darbų kiekiui.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie kasatoriaus argumentai neatitinka šalių rangos sutarties sąlygų turinio, viešojo konkurso būdu pirkto objekto pobūdžio, todėl nepaneigia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvadų, kad sutartyje nustatyta konkreti fiksuota darbų kaina. Aplinkybė dėl apytikslių darbų kiekių nurodymo konkurso pasiūlyme iš esmės yra susijusi su ginčo viešojo pirkimo objekto pobūdžiu ir specifika. Teismai nustatė, kad skelbiant konkursą pirkimo objektas apibrėžtas nurodant, jog perkami objekto ,,Panevėžio lopšelio-darželio ,,Vaikystė“ pastato rekonstravimas“ projektavimo ir inžinerinės paslaugos bei rekonstravimo darbai. Perkamų paslaugų ir darbų apimtys: projektavimo ir inžinerinės paslaugos (techninio-darbo projekto parengimas, projekto vykdymo priežiūra); rekonstravimo darbai (lauko atitvarų remontas ir šiltinimas, stogo šiltinimas, langų keitimas, lauko ir tambūro durų keitimas, energetikos sistemų rekonstravimas). Esminę reikšmę turinti aplinkybė nagrinėjamu atveju yra ta, kad viešasis konkursas skelbtas ne tik pastato rekonstrukcijos darbams, bet ir konkretaus objekto rekonstrukcijos projektavimo paslaugoms pirkti. CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Projektavimo paslaugų pobūdis lemia tai, kad jas perkantis užsakovas negali nurodyti tikslių projektuojamų darbų apimčių, plotų ir pan., nes tai paaiškėja atlikus projektavimo darbus, t. y. jau vykdant tokio pobūdžio rangos sutartį ir suteikiant užsakovui paslaugas. Atsižvelgdami į tai, teismai pagrįstai sprendė, kad konkurso sąlygos ir pirkimo objekto apibrėžtis pirkimo dokumentuose buvo pakankami tam, jog kasatorius, profesionalus statybų verslo dalyvis, suvoktų, kad konkretūs ir galutiniai rekonstrukcijos darbų kiekiai ir apimtys objekte, kurio rekonstrukcijai užsakovas skelbė konkursą, paaiškės tik atlikus projektavimo darbus, t. y. konkurso laimėtojui pradėjus vykdyti sutartį, sudarytą konkurso sąlygų pagrindu. Esant konkrečiai apibrėžtam rekonstruotinam objektui – lopšeliui-darželiui ,,Vaikystė“ – jo rekonstrukcijos darbų apimtis nustatyti ir pagal tai pateikti kainos pasiūlymą konkursui buvo konkurso dalyvių užduotis ir rizika. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgdama į ginčo pirkimo objekto specifiką, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir realios situacijos neatitinkančius kasaciniame skunde nurodytus argumentus, susijusius su pirkimo dokumentų tinkamumu.
Atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje nurodytus išaiškinimus ir teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat atmeta kasatoriaus teiginius, kad nagrinėjamu atveju darbų kaina turėjo būti didinama ir papildomo finansavimo klausimas turėjo būti sprendžiamas paaiškėjus būtinybei atlikti papildomus, sutartyje neaptartus darbus. Ginčo rangos sutarties 3 straipsnio 4 punkte nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai gali keistis bendra objekto darbų kaina, t. y. kai tikslinama objekto techninio projekto užduotis, kai keičiasi Lietuvos Respublikos nustatyti privalomi mokesčiai, indeksuojant darbų kainą pagal galiojančią viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodiką bei kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Taigi sutartyje, kaip ir įstatyme (CK 6.653 straipsnio 6 dalyje, 6.684 straipsnio 4 dalyje, 6.685 straipsnyje), įtvirtinta rangovo teisė, esant išimtinėms, netikėtoms, nuo jo valios nepriklausančioms aplinkybėms pagrįstai reikalauti didinti darbų kainą. Tačiau, minėta, tokių aplinkybių egzistavimą privalo įrodyti tuo suinteresuota šalis, nagrinėjamu atveju – kasatorius (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl to, sprendžiant klausimą dėl teismų procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, būtina nustatyti, ar teismai, vertindami kasatoriaus pateiktus įrodymus, nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje R. P., V. Š. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Iš teismų procesinių sprendimų matyti, kad nagrinėjamu atveju teismai įvertino visą bylos medžiagą: šalių rangos sutarties turinį; aptartą aplinkybę, jog buvo pirkti projektavimo darbai, kuriuos atlikus turėjo būti nustatyti konkretūs darbų kiekiai; aplinkybę, jog iš pirkimo dokumentų ir visos medžiagos akivaizdus ir aiškus konkretus rekonstruotinas objektas, kurį galima įvertinti ir nustatyti būtinus darbų kiekius; norminių teisės aktų statiniams keliamus reikalavimus ir kasatoriaus, kaip statybų srities profesionalo, pareigą juos žinoti bei jų laikytis; šalių elgesį po sutarties sudarymo. Teismai taip pat atsižvelgė į tai, kad užsakovas nekeitė projektinės medžiagos ir užsakymo. Taigi teismai vertino byloje esančių įrodymų visetą ir nenukrypo nuo įrodinėjimo taisyklių.
Kasatorius, nesutikdamas su teismų išvadomis ir teigdamas, kad atsirado papildomų, nenumatytų darbų atlikimo poreikis, remiasi tik aplinkybe dėl konkurso sąlygose nurodytų apytikrių darbų kiekių ir iš to išplaukiančios būtinybės atlikti po projektavimo darbų paaiškėjusius tikruosius darbų kiekius. Ši aplinkybė, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą pirkimo specifiką, neduoda pagrindo spręsti dėl papildomų darbų, kurių kasatorius negalėjo numatyti, atsiradimo. Esant aiškiam konkrečiam renovuotinam objektui ir perkant ne tik rekonstrukcijos darbus, tačiau ir projektavimo paslaugas, nenustačius aplinkybių, jog ieškovas būtų keitęs pirkimo pasiūlyme nustatytas sąlygas, teismai pagrįstai sprendė, kad kasatorius neįrodė buvus objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių būtų atsiradusi būtinybė atlikti papildomus darbus ir dėl to keisti sutarties kainą. Kasatoriui nepagrįstai reikalaujant didinti darbų kainą, t. y. mokėti už neva papildomus darbus, ieškovas turėjo teisę atsisakyti tenkinti šį reikalavimą, todėl teismų išvada, jog atsakovas nepagrįstai sustabdė darbus ir neteisėtai nutraukė ginčo sutartį, pripažintina teisėta ir pagrįsta. Atsakovas, neįrodęs pagrindo keisti sutarties kainą, turėjo vykdyti sutartį joje nustatytomis sąlygomis.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus argumentus, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad naikinti ar keisti juos kasacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, nesudarantys kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatoriaus priteisiamas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 52,43 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo AB „Panevėžio statybos trestas“ (juridinio asmens kodas 147732969) 52,43 Lt (penkiasdešimt du litus 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Birutė Janavičiūtė
Sigita Rudėnaitė