Civilinė byla Nr. 2S-1323-577/2011

                                                                            Procesinio sprendimo kategorija:

        122.3.;122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. liepos 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič,

kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, Henricho Jaglinskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų R. S. ir I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB DnB NORD lizingas pareiškimą skolininkui FK „(duomenys neskelbtini)“, įkeisto turto savininkams R. S. ir I. S. dėl priverstinio skolos išieškojimo. 

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

Futbolo klubas „(duomenys neskelbtini)“, užtikrindamas iki 20415-10-11 įsipareigojimų pagal 2005-10-11 lizingo sutartį Nr. 2005/10-N-49 įvykdymą, hipotekos lakštu Nr. 01120050021047, 2005-10-20 įregistruotu Vilniaus miesto l apylinkės teismo hipotekos skyriuje, UAB „NORD/LB lizingas (pavadinimas pakeistas į UAB DnB NORD lizingas) įkeitė skolininkams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – 2,9000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,8500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-08-09 nutartimi Nr. I-1059/2010 paminėti įkeisti nekilnojamieji daiktai buvo areštuoti, o 2011-02-25 nutartimi Nr. I-1059V//2010 teismas nutarė išieškoti skolą: 57 228,38 EUR pradelstų eilinių lizingo mokėjimų, 163 766,59 EUR sutarties nutraukimo baudos, 12 198,86 EUR delspinigių, iš viso: 233 193,83 EUR, 132,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 6 proc. įstatyminių metinių palūkanų nuo pradelstų eilinių lizingo mokėjimų sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Ta pačia nutartimi teismas nutarė priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistus nekilnojamuosius daiktus, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius R. S. ir I. S. – 2,9000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,8500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Suinteresuoti asmenys atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-02-25 nutartį panaikinti. Nurodo, kad pagal lizingo sutartį skolinis įsipareigojimas yra 228 669,40 EUR, o ne skundžiamoje nutartyje nurodytas 233 193,83 EUR. Be to, tarp kreditoriaus ir pareiškėjo R. S. šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje Kreditorius laidavimo sutarties pagrindu reikalauja priteisti dalį pradelstų lizingo įmokų iš pareiškėjo, todėl kreipdamasis į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių, kreditorius bando du kartus prisiteisti tą pačią sumą ir pareiškėjo. Taip pat nurodo, jog teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje turi eisminės reikšmės šioje byloje, todėl bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas. Pažymi, jog kreditorius į teismą kreipėsi praleidęs LR CK 6.88 str. numatytą 3 mėnesių terminą. Suinteresuoti asmenys nesutinka su taikomomis 6 procentų palūkanomis, kadangi jos turėtų būti taikomos tik tuo atveju, jeigu abi šalys yra verslininkai arba juridiniai asmenys, o šiuo atveju įkeitimo sandoriai sudaryti tarp juridinio asmens ir fizinio asmens.

Kreditorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog su suinteresuotų asmenų atskirajame skunde nurodytais motyvais nesutinka, prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-02-25 nutartį.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka remiantis LR Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje įtvirtintomis taisyklėmis. LR CPK 558 str. 1 d. reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, pateikimą ir tenkinimą. Ši procedūrinė teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, kai skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, t.y., baigiasi skolos grąžinimo terminai, o prievolė visiškai ar iš dalies neįvykdyta. Vadovaujantis LR CPK 558 str. jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Įspėjimas skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikiamas šio Kodekso I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka. CPK 558 str. 2 d. numatyta tolesnė procedūra, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta. Tokiu atveju hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti ir praneša apie tai raštu hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą įregistravusiam turto registrui (registrams).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Futbolo klubas „(duomenys neskelbtini)“, užtikrindamas iki 2015-10-11 įsipareigojimų pagal 2005-10-11 lizingo sutartį Nr. 2005/10-N-49 įvykdymą, hipotekos lakštu Nr. 01120050021047, 2005-10-20 įregistruotu Vilniaus miesto l apylinkės teismo hipotekos skyriuje, UAB „NORD/LB lizingas (pavadinimas pakeistas į UAB DnB NORD lizingas) įkeitė skolininkams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – 2,9000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,8500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau skolininkas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus.

Kreditorius 2010-08-05 kreipėsi į Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Skolos sumą sudarė 228 669,40 EUR, iš kurios 57 228,38 EUR pradelsti eiliniai mokėjimai pagal lizingo sutartį, 163 766,59 EUR bauda dėl sutarties nutraukimo, 7 674,43 EUR delspinigių. Pirmos instancijos teismas pareiškimą tenkino, 2005-10-20 hipotekos lakštu Nr. 01/1/2005/0021047 areštavo įkeistą turtą bei pranešė skolininkui ir įkeistų daiktų savininkams, jog per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negražinus skolos, hipoteka įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių. Duomenų apie tai, kad skolininkas būtų grąžinęs skolą kreditoriui UAB DnB NORD lizingas, nėra. 

Tokiu būdu kolegija, atsižvelgdama į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko FK „(duomenys neskelbtini)“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas, kylančias iš hipotekos teisinių santykių, – patikrinti, ar egzistuoja visos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Taigi, atskirajame skunde išdėstyti argumentai, susiję su skolos dydžiu, taip pat aplinkybė, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl 163 766,89 EUR netesybų sumokėjimo, nagrinėjant bylą, kylančią iš hipotekos teisinių santykių, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, leidžianti pripažinti  neteisėta ir nepagrįsta skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį.

Nepagrįstas pareiškėjų argumentas dėl teismo skaičiuojamų 6 procentų palūkanų, kadangi  laidavimo sutartys ir įkeitimo sandoriai buvo sudaryti tarp juridinio asmens UAB DnB NORD lizingas ir juridinio asmens FK „(duomenys neskelbtini)“, o įkeisto turto savininkai atsako už juridinio asmens FK „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdytas prievoles savo įkeistu turtu. Taip pat atmestinas pareiškėjų argumentas dėl bylos sustabdymo bei, kad kreditorius į teismą kreipėsi praleidęs LR CK 6.88 str. numatytą 3 mėnesių terminą. Minėtas straipsnis nurodo, jog, kai buvo laiduota tik tam tikram terminui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Šiuo atveju skolininkas FK „(duomenys neskelbtini)“, užtikrindamas įsipareigojimų įvykdymą iki 2010-10-11, įkeitė minėtus nekilnojamuosius daiktus. Kadangi prievolės įvykdymo terminas dar nesuėjo, LR CK 6.88 str. negali būti taikomas ir darytina išvada, kad kreditorius į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi nepažeisdamas įstatyme numatytų terminų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį  argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas faktines bylos aplinkybes, teisingai jas įvertino, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas.

Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš suinteresuotų asmenų R. S. ir I. S. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – po 5,02 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.).

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r ė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 5,02 Lt dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė                                                                 Jadvyga Mardosevič

Teisėjai                                                                               Rūta Veniulytė-Jankūnienė

Henrichas Jaglinskis