Administracinė byla Nr. A-2314-822/2016

                                                                 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00682-2015-9

  (Nr. 3-63-3-00920-2014-3)

         Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio ir apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

2015 m. spalio 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi panaikintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimas ir administracinė byla pagal pareiškėjo V. A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 19 d. iki 2013 m. balandžio 5 d. buvo laikomas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje labai žiauriomis sąlygomis. Teigė, kad kameros neatitiko minimalaus ploto reikalavimų, sanitarinė zona nebuvo atskirta nuo kameros patalpos, trūko ventiliacijos, prastas apšvietimas, kameros nebuvo dezinfekuojamos, trūko higienos reikmenų, patalynė buvo nešvari, be to, buvo laikomas su rūkančiais asmenimis.

Atsakovas atsiliepime į skundą su pareiškėjo reikalavimais nesutiko. Paaiškino, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje pareiškėjas V. A. L. buvo laikomas nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2012 m. liepos 3 d. (7 paras) penktoje kameroje, kurios plotas 11,86 kv. m, su dviem asmenimis, nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2012 m. lapkričio 23 d. (3 paras) antroje kameroje, kurios plotas 13,12 kv. m, su trimis asmenimis, nuo 2012 m. lapkričio 24 d. iki 2012 m. lapkričio 27 d. (3 paras) antroje kameroje su vienu asmeniu, nuo 2012 m. gruodžio 21 d. iki 2012 m. gruodžio 23 d. (2 paras) antroje kameroje buvo laikomas vienas, nuo 2012 m. gruodžio 23 d. iki 2012 m. gruodžio 28 d. (5 paras) antroje kameroje su dviem asmenimis, nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 5 d. (3 paras) trečioje kameroje, kurios plotas 12,68 kv. m, su dviem asmenimis. Pažymėjo, jog priešingai nei skunde nurodė pareiškėjas, byloje nėra pateikta įrodymų, kad V. A. L. dėl netinkamų laikymo sąlygų raštu būtų kreipęsis į areštinės administraciją, ar dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų atsiradę sveikatos negalavimai, dėl kurių būtų kreipęsis į gydymo įstaigą. Argumentavo, kad, pagal Tauragės visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo aktą Nr. AK-115, areštinės kamerose pažeidimų nenustatyta. Tvirtino, jog kaip to reikalauja 2002 m. liepos 10 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punktas, kamerose įrengtas 1,42 kv. m pločio sanitarinis mazgas su 120–130 cm aukščio pertvara. Nurodė, kad atliktuose Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimuose nebuvo nustatyti pažeidimai dėl natūralaus ar dirbtinio kamerų apšvietimo. Be to, nors Tauragės visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo akte Nr. AK-115, nustatyta, jog mechaninė patalpų vėdinimo sistema neveikė, tačiau areštinės kameros vėdinamos per langus (orlaides), ir tai atitinka Higienos normos 23 punkto reikalavimus. Pabrėžė, jog graužikų ir vabzdžių kontrolės darbai areštinėje atliekami pagal poreikį, juos atlieka specializuota įmonė, su kuria sudaryta paslaugos teikimo sutartis. Pareiškėjas buvimo areštinėje metu jokių pretenzijų dėl patalynės, higienos reikmenų, pageidavimų būti laikomam atskirai nuo rūkančių, ar kad jo kameroje rūkoma, neturėjo. Teigė, kad V. A. L. skunde dėsto bendro pobūdžio teiginius, paremtus asmenine nuomone bei subjektyviu aplinkybių vertinimu ir nepateikia jokios faktinės argumentacijos, kuria remiantis būtų galima konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktą.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo V. A. L. skundą tenkino iš dalies. Priteisė V. A. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 90,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas 18 parų buvo laikomas kamerose, kuriose jam tekdavo mažesnis kameros plotas, nei nustatyta teisės aktuose. Tačiau pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas V. A. L. būtų skundęsis atsakovui ar Tauragės visuomenės sveikatos centrui dėl šviesos trūkumo areštinės kamerose, nešvaros, netinkamos ventiliacijos, sanitarinio mazgo neatskyrimo nuo kameros patalpos, laikymo kartu su rūkančiais asmenimis. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo akte Nr. AK-115 ir 2013 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo akte Nr. AK-117 esminių pažeidimų nenustatyta – užfiksuoti kenkėjai tą pačią dieną buvo naikinami UAB „Rudagys“, nors mechaninė patalpų vėdinimo sistema neveikė, tačiau kameros vėdinamos per orlaides, pelėsių nematyti, lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir kiti skalbiniai turi būti skalbiami viešojoje skalbykloje, minkštasis inventorius, kurio negalima skalbti, valomas cheminėje valykloje, 2013 m. birželio 14 d. sudaryta skalbimo paslaugų sutartis Nr. 85-5-ST2-49 su UAB „Atakras“. Nors Tauragės visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo akte Nr. AK-117 konstatuotas HN 37:2009 20 punkto pažeidimas – visų kamerų sanitariniuose mazguose prie kriauklių nėra veidrodžių, tačiau šios aplinkybės pareiškėjas skunde nenurodė kaip jo teises pažeidžiančios ar neturtinę žalą sukėlusios. Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. rugpjūčio 6 d. pažymoje Nr. 11VL-105 nustatyta, jog areštinė patalynės turi pakankamai; patalynė sandėliuojama laikantis higienos reikalavimų, kiekvienas asmuo aprūpinamas minkštuoju inventoriumi ir lovos skalbiniais, rankšluosčiu; patalynė keičiama kartą per savaitę; patalynę skalbia ir dezinfekuoja UAB „Atakras“.

Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius dėl higienos normų pažeidimų ar laikymo su rūkančiais vienoje kameroje, todėl vien subjektyvus pareiškėjo suvokimas ir pareigūnų elgesio įvertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti pareigūnų elgesio neteisėtumą. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėjas jo laikymo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje metu būtų skundęsis žymiu sveikatos būklės pablogėjimu.

Tačiau teismas pripažino, kad Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto.

Atsižvelgus į neilgą kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (18 parų), į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį ir į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojami vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje trukmę, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, konstatavo, jog pareiškėjui nagrinėjamu atveju priteistina neturtinė žala pinigais. Teismas, nustatydamas V. A. L. atlygintinos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgė į tai, kad nėra duomenų, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam būtų sutrikusi sveikata ar atsiradusios kitos ypač neigiamos pasekmės, į tai, kad pareiškėjas nesikreipė nei į areštinės administraciją, nei į kitas institucijas dėl šių kalinimo sąlygų. Be to, nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo nagrinėjimo apimtį, į faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala įvertintina 90,00 Eur. Todėl V. A. L. skundas tenkintinas iš dalies ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiškėjui priteistina 90,00 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

III.

Pareiškėjas V. A. L. su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

Apeliaciniame skunde paaiškina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartyje teismui nurodė atitinkamus teisės aktus, kuriais jis turėtų vadovautis, priimdamas sprendimą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas tais aktais nesirėmė, taip pat nesivadovavo teismo precedentais tokio pobūdžio bylose. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kiek dienų pareiškėjas praleido kamerose, kurių plotas tenkantis vienam asmeniui buvo mažesnis kaip 5 kv. m. Pareiškėjo vertinimu, bylą nagrinėjęs teisėjas R. A. buvo šališkas (sumažino pareiškėjui priteistiną sumą, be to, neaišku, kuo vadovaudamasis teisėjas už vieną kalinimo netinkamomis sąlygomis dieną skaičiavo po 5 Eur).

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad teismas ginčijamame sprendime teisingai apskaičiavo, kiek dienų pareiškėjui teko būti areštinės kamerose, kurių plotas tenkantis vienam asmeniui buvo mažesnis nei nustatyta teisės aktuose. Teismas vadovavosi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taip pat Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 5-V-356 ,,Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ 80 punktu, pagal kurį vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą plotą neįskaičiuojamas).

Pareiškėjas V. A. L. atsiliepime į atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjo teisė būti kalinamam tinkamo ploto kameroje buvo pažeista. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vien pažeidimo pripažinimas nebūtų pakankama satisfakcija pareiškėjui. Paaiškina, kad teismas turėtų vadovautis Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356, 80 punktu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK, pareiškėjui V. A. L. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.

Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Pareiškėjas skunde teigė, kad jis nuo 2011 m. gruodžio 19 d. iki 2013 m. balandžio 5 d. buvo laikomas Areštinėje netinkamomis sąlygomis, dėl kurių patyrė 30 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos ginčijamu laikotarpiu iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, išskyrus tai, kad dalį ginčo laikotarpio buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas nėra pakankama satisfakcija ir pareiškėjui priteisė 90 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką nustato Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės, patvirtintomis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356, (toliau – ir Taisyklės). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Taisyklių 80 punktu, kuriame nustatyta, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015).

Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, su kiek asmenų jis buvo laikomas ir kiek kameros ploto teko vienam asmeniui, kiek dienų pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Areštinėje buvo laikomas nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2012 m. liepos 3 d. (7 paras) penktoje kameroje, kurios plotas 11,86 kv. m, su dviem asmenimis, nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2012 m. lapkričio 23 d. (3 paras) antroje kameroje, kurios plotas 13,12 kv. m, su trimis asmenimis, nuo 2012 m. lapkričio 24 d. iki 2012 m. lapkričio 27 d. (3 paras) antroje kameroje su vienu asmeniu, nuo 2012 m. gruodžio 21 d. iki 2012 m. gruodžio 23 d. (2 paras) antroje kameroje buvo laikomas vienas, nuo 2012 m. gruodžio 23 d. iki 2012 m. gruodžio 28 d. (5 paras) antroje kameroje su dviem asmenimis, nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 5 d. (3 paras) trečioje kameroje, kurios plotas 12,68 kv. m, su dviem asmenimis. Taigi 18 dienų pareiškėjo kalinimo sąlygos neatitiko Taisyklių 80 punkto reikalavimų, nes jam teko mažiau kaip 5 kv. m gyvenamojo kameros ploto.

Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrą materialinį lygį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu atsižvelgti ir į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje už kiekvieną kalinimo dieną, kurią buvo pažeista minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto norma, asmeniui priteisiama nuo 6 iki 9 Eur (žr. 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015 ir A-2183-662/2015; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015).

Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Abstraktūs teiginiai, kuriuose pažodžiui pakartotas CK pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas, negali būti pagrindas daryti išvadą, kad būtent tas asmuo patyrė itin didelę neturtinę žalą, kuri patiriama individualiai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus įstatyme (CK 6.250 straipsnyje) bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, nustatytas pažeidimo aplinkybes, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas nėra pakankama satisfakcija. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia pozicija atitinka naujausią EŽTT praktiką (žr. 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Mironovas ir kiti prieš Lietuvą).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo kalinamas 18 parų kamerose, kuriose jam teko mažiau nei 5 kv. m gyvenamojo ploto, tačiau nėra duomenų, jog pareiškėjui būtent dėl kalinimo sąlygų būtų sutrikusi sveikata ar atsiradusios kitos ypač neigiamos pasekmės; jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Areštinės administraciją ar kitas institucijas dėl kalinimo sąlygų. Be to, nors šiuo atveju buvo nustatytas pažeidimas, susijęs su Taisyklėse nustatyto vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto neužtikrinimu, tačiau kiti pareiškėjo nurodyti nusiskundimai nepasitvirtino. Atkreiptinas dėmesys į Areštinės specifiką, t. y. kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra stabilus, pareiškėjas ne visą laiką, kurį praleido Areštinėje, buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, ir nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių individualių aplinkybių, kaip neturtinė žala pasireiškė būtent jam. Minėtų individualių aplinkybių pareiškėjas nedetalizuoja ir apeliaciniame skunde.

Atsižvelgusi į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimo intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasines kančias, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 144 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos manymu, nurodyta suma yra adekvati pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

Apibendrindama teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia – pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisia 144 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Pareiškėjo V. A. L. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti V. A. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 144 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė