Civilinė byla  Nr. 2SA-152-302/2010

                    Procesinio sprendimo kategorija 128.11;122.4;

 (S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. liepos 8 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,

kolegijos teisėjai Algirdas Auruškevičius ir Andžej Maciejevski,

 

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės gamyklos „Kaitra“ atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kaitra“ skundas dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis Darius Jonaitis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas UAB „Kaitra“ kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio Dariaus Jonaičio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio Dariaus Jonaičio 2009-12-07 patvarkymą dėl duomenų pateikimo Nr. 584/117/09.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gavo antstolio Dariaus Jonaičio 2009-12-07 patvarkymą dėl duomenų pateikimo Nr. 584/117/09, kuriuo jis nutarė išreikalauti iš UAB gamyklos „Kaitra“ vadovo per 5 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos – pateikiant antstoliui Dariui Jonaičiui paštu ar atvykus į šio antstolio kontorą – duomenis apie turimą kilnojamąjį turtą, o jo neesant nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, neuždraudžiant jo valdyti ir juo naudotis, ar pinigines lėšas 34 363,08 Lt sumai ir duomenis apie kilnojamąjį turtą (ilgalaikį, trumpalaikį), buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, taip pat lėšas kredito įstaigose, buhalterinius dokumentus: įmonės balansą už paskutinį ketvirtį, įmonės kasos knygą, kurioje būtų duomenys už paskutinius tris mėnesius, ir pateikti debitorių sąrašą. Su tokiais antstolio reikalavimais nesutiko, nes jie nevykdytini, pareiškėjo turimas kilnojamas turtas (atsargos) yra įkeisti AB bankui „Snoras“ ir įvykdžius šiuos reikalavimus būtų pažeisti AB bankas „Snoras“ ir UAB gamyklos „Kaitra“ susitarimai bei Lietuvos Respublikos įstatymai reglamentuojantys kreditų išdavimą ir jo grąžinimo užtikrinimui įkeitimo priemones. Taip pat nurodė, kad neturi pakankamai lėšų turėti buhalterio, todėl daro tik tas buhalterines ataskaitas, kurių reikalauja finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos įstatymai ir kiti teisės aktai, tuo tarpu antstolis prašo buhalterinių dokumentų, kurie nėra privalomi pagal įstatymus. Nurodė, kad neturi jokio nekilnojamojo ir registruojamo kilnojamojo turto, o taip pat piniginių lėšų 34 363,08 Lt sumai, tą faktą antstolis turi galimybę patikrinti ir be pareiškėjo ataskaitų.

Antstolis Darius Jonaitis atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje yra vykdomas Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2009-05-22 išduotas vykdomasis įrašas Nr. 8052/2009 dėl 30 088,59 Lt skolos išieškojimo iš UAB „Kaitra“ išieškotojui UAB „Euler Hermes Servines Lietuva“. 2009-05-29 vadovaujantis CPK 655 str. skolininkui buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą per 10 dienų. 2009-06-01 raginimas buvo įteiktas įmonės darbuotojai Julianai B. UAB gamyklos „Kaitra“ vadovas į antstolį dėl skolos mokėjimo nesikreipė, skolos nemokėjo. Kadangi skolininkas skolos nemokėjo, antstolis vadovaudamasis CPK 624 str. atliko priverstinio vykdymo veiksmus, t.y. užklausė bankus, VĮ „Regitra“, kadastrą. Gavus atsakymus nustatyta, kad turto bei lėšų visai UAB gamykla „Kaitra“ įsiskolinimo sumai padengti neužtenka. Kadangi antstolis ne visus reikiamus duomenis gali gauti iš duomenų bazių, vadovaudamasis CPK 585 str. ir 645 str. 1 d. išsiuntė skolininkui skundžiamą 2009-12-07 patvarkymą dėl duomenų pateikimo. 2009-12-23 UAB gamyklos „Kaitra“ direktorius Artūras Juchnevičius atvyko į antstolio Dariaus Jonaičio kontorą ir pateikė antstoliui duomenis apie kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą bei pranešė, kad neturi lėšų skolai sumokėti, tačiau nepateikė kitų reikalaujamų dokumentų.

Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 20 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, nurodydamas, kad jo kilnojamasis turtas (atsargos) yra įkeistas AB bankas „Snoras“ ir įvykdžius minėtus antstolio reikalavimus būtų pažeisti AB banko „Snoras“ ir UAB gamyklos „Kaitra“ susitarimai ir Lietuvos Respublikos įstatymai reglamentuojantys kreditų išdavimą ir jo grąžinimo užtikrinimui įkeitimo priemones, nepateikė jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti, t.y. nenurodė kokie susitarimai tarp AB bankas „Snoras“ ir UAB gamyklos „Kaitra“ būtų pažeisti pareiškėjui pateikus informaciją antstoliui apie jo turimą kilnojamąjį (kad ir įkeistą) turtą. Teismas taip pat nurodė, kad iš pareiškėjo pateiktų kredito sutarties Nr. 031-02737, įkeistų prekių atsargų kontrolės sutarties ir papildomo susitarimo kopijų matyti, kad šalys nėra sutarusios, jog pareiškėjas negali pateikti antstoliui informacijos apie jo turimą kilnojamąjį turtą įkeistą AB bankui „Snoras“.

Teismas atmetė pareiškėjo argumentą kaip nepagrįstą, kad šiuo metu neturi buhalterio ir įmonė vykdo tik tas operacijas, kurios privalomos pagal finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ir kitus teisės aktus, o antstolis reikalauja dokumentų, kurie nėra privalomi pagal įstatymus, nurodydamas, kad tarpines finansines ataskaitas įmonės sudaro, kai to reikia arba kitų teisės aktų nustatytu periodiškumu, o už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas.

Pareiškėjas UAB „Kaitra“ atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir jo skundą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismo nutartis priimta neatsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus argumentus. Pareiškėjas neneigia tos aplinkybės, kad yra skola ir antstolis turi teisę ją reikalauti padengti, taip pat neneigia, kad antstolis gali įpareigoti skolininką CPK 645 str. nustatyta tvarka pateikti duomenis apie turimą turtą. Pareiškėjas neprašė teismo nustatyti, kas yra atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, nes tai yra jam žinoma.

Pareiškėjas nurodo, kad antstolis reikalauja pateikti tokią informaciją, kurios pareiškėjas neturi.

Teismas neteisingai ir nepilnai įvertino pareiškėjo pateiktą informaciją ir argumentus dėl kilnojamojo turto (atsargų) įkeitimo bankui. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolis reikalauja pateikti duomenis apie turimą turtą tuo tikslu, kad būtų galima į jį nukreipti išieškojimą vykdant notarų biuro išduotą vykdomąjį raštą, kas gali pažeisti trečiųjų asmenų teises, nes minėtas turtas yra įkeistas bankui.

Taip pat nurodo, kad teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad antstolis skundžiamu patvarkymu ne tik reikalauja pateikti duomenis apie turtą, tačiau ir draudžia juo disponuoti, o tai taip pat pažeistų kreditų išdavimą ir jo grąžinimo užtikrinimui įkeitimo priemones ir neleistų pareiškėjui vykdyti savo įsipareigojimų, prisiimtų bankui.

Teismas nenurodo teisinio pagrindo, kuriuo remiantis antstolis gali nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą trečiajam asmeniui, jei trečiasis asmuo nedavė tam jokio įgaliojimo ir drausti disponuoti šiuo turtu.

Suinteresuotas asmuo antstolis Darius Jonaitis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad procesinis įstatymas nedraudžia areštuoti turto, kuris yra įkeistas hipoteka. Antstolis neturi hipotekos kreditoriaus sutikimo realizuoti turtą, kadangi ji nėra areštavęs šio turto ir jo nepardavinėja varžytynėse, nes skolininkas nepateikė duomenų apie tai, koks būtent turtas yra įkeistas bankui.

Antstolis taip pat nurodo, kad 2009-12-23 atvyko UAB „Kaitra“ direktorius į antstolio kontorą ir pateikė antstoliui duomenis apie kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pranešė, kad neturi lėšų skolai sumokėti.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta iš dalies netinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus vykdymo procese, todėl atskirojo skundo argumentais yra pagrindas ją pakeisti.

Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

Skolininkas, būdamas viena iš pagrindinių vykdymo proceso figūrų, vykdymo procese, be to, kad gali naudotis jam suteikiamomis procesinėmis teisėmis (tokiomis kaip reikšti prašymus ar skųsti antstolio veiksmus ir pan.), tačiau taip pat jis privalo tinkamai vykdyti procesines pareigas, kurios numatytos Civilinio proceso kodekso 644 straipsnyje ar kituose straipsniuose. Viena iš tokių skolininko pareigų yra informacijos (duomenų) pateikimas apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose (Civilinio proceso kodekso 645 straipsnio 1 dalis), ji ypač reikšminga siekiant užtikrinti vykdymo proceso šalių bendradarbiavimą, kuris reikalingas antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą.

Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 584/117/2009 medžiagos, 2009-05-28 UAB „Euler Hermes Services Lietuva“ kreipėsi į antstolio Dariaus Jonaičio kontorą su prašymu pradėti vykdymo veiksmus UAB „Kaitra“ atžvilgiu remiantis notarės Lilijos Šilerienės 2009-05-20 vykdomuoju įrašu Nr. 1-3273. 2009-05-28 buvo priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2009-06-01 skolininkui buvo įteiktas 2009-05-28 siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas ir 2009-05-29 raginimas įvykdyti sprendimą, kuriais skolininkas buvo raginamas per 10 dienų sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas antstoliui. Antstolis 2009-06-18 priėmė patvarkymus patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą kredito įstaigoms, o 2009-07-10 bei 2009-11-03 – patvarkymus areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2009-12-07 antstolis priėmė patvarkymą dėl duomenų pateikimo, nustatęs, kad būtina surasti ir aprašyti skolininko turtą. Su šiuo patvarkymu nesutiko skolininkas UAB „Kaitra“ ir šį antstolio atliktą procesinį veiksmą apskundė teismui, kuris skundą atmetė.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš dalies pagrįstai netenkino pareiškėjo (skolininko) skundo dėl antstolio veiksmų, o būtent, toje dalyje, kurioje antstolis reikalavo iš skolininko pateikti duomenis apie turtą, buhalterinius dokumentus, debitorių sąrašą. Pažymėtina, kad šis antstolio reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, neprieštaraujantis procesinės teisės normoms, todėl jį pripažinti neteisėtu nėra pagrindo. Antstoliui atlikus keletą vykdymo veiksmų, susijusių su išieškojimu iš skolininko turtu ir nustačius, kad nekilnojamojo turto jis neturi, o kredito įstaigose skolininko turimų lėšų nepakanka siekiant įvykdyti vykdomąjį dokumentą, jis visiškai pagrįstai ir teisėtai pareikalavo iš skolininko pateikti tokius duomenis, kurių antstolis negali gauti, skirtingai nei nurodoma atskirajame skunde, nes antstolis gali gauti tik tokią informaciją, kuri yra viešuose registruose arba prieinama sudarius atitinkamas duomenų teikimo sutartis su kredito įstaigomis, SODRA ir kt. Pažymėtina, kad buhalteriniai dokumentai nėra duomenys, kurie yra prieinami tretiesiems asmenims, nes paprastai tai yra griežtos finansinės atskaitomybės dokumentai ir jie yra konfidencialūs, todėl antstoliui, kuris yra valstybės įgaliotas asmuo vykdyti vykdomuosius dokumentus, pareikalavus pateikti atitinkamus dokumentus, jo veiksmų pripažinti dėl to neteisėtais nėra pagrindo. Tuo labiau, pažymėtina, kad skolininkas, neturėdamas galimybės pateikti atitinkamų antstolio reikalaujamų dokumentų, rūpindamasis vykdymo proceso eiga ir sąžiningai naudodamasis procesinėmis teisėmis, turėtų apie tai informuoti antstolį.

Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad teismas neteisingai ir nepilnai įvertino pareiškėjo pateiktą informaciją ir argumentus dėl kilnojamojo turto (atsargų) įkeitimo bankui, neatsižvelgė į tai, kokiam tikslui antstolis reikalauja pateikti informaciją apie įkeistą turtą, o būtent, kad iš jo ketinama išieškoti. Pažymėtina, kad skundžiamu patvarkymu antstolis siekia išsiaiškinti, kokio turto turi skolininkas, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Tai, kad tam tikras skolininkui priklausantis turtas yra įkeistas bankui, nesudaro pagrindo skolininkui nesuteikti antstoliui informacijos apie šį turtą. Tuo labiau, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad tokios informacijos pagal tarp jo ir banko sudarytą sutartį jis negalėtų suteikti antstoliui, ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Be to, kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad turto įkeitimas ar kitoks suvaržymas neužkerta kelio antstoliui jo areštuoti pagal jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, nes procesinis įstatymas nenumato draudimo tai daryti. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, kad turtas yra įkeistas, gali turėti reikšmės tenkinant kreditorių reikalavimus, nes, kaip nurodyta Civilinio proceso kodekso 754 straipsnio 1 dalyje, hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės.

Kolegija, iš dalies sutikdama su atskiruoju skundu, atkreipia dėmesį į tai, kad antstolis, skundžiamu patvarkymu reikalaudamas pateikti duomenis iš skolininko, taip pat nurodė, kad turtu uždraudžiama disponuoti, išskyrus jį valdyti ir naudoti, tačiau ši antstolio patvarkymo dalis negali būti pripažinta teisėta, nes nagrinėjamu atveju antstolis siekia gauti duomenis apie skolininko turimą turtą vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 585 ir 645 straipsniais, tačiau ne aprašyti bei areštuoti skolininkui priklausantį turtą, nes tai turi būti atliekama kitu antstolio veiksmu, o būtent, priimant patvarkymą ar kitą dokumentą dėl turto aprašymo ir arešto, neatlikus šio veiksmo, antstolis negali suvaržyti turto reikalaudamas pateikti duomenis apie turtą, nes šių procesinių veiksmų paskirtis yra skirtinga. Taigi nurodyta patvarkymo dalis naikintina kaip neteisėta.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis keistina iš dalies (Civilinio proceso kodekso  337 straipsnio 4 p.).

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu šalims, todėl patenkinus atskirąjį skundą tik iš dalies, kuri sudaro neesminę patvarkymo dalį, šios išlaidos priteistinos iš UAB „Kaitra“ į valstybės biudžetą į surenkamąją sąskaitą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 d. 3 p.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 straipsniais, kolegija

n u t a r ė:

 

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartį iš dalies pakeisti.

Pareiškėjo UAB „Kaitra“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis Darius Jonaitis, tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėta antstolio Dariaus Jonaičio 2009-12-07 patvarkymo dalį, kuria uždrausta disponuoti kilnojamuoju turtu, o jo nesant – nekilnojamuoju turtu, neuždraudžiant jo valdyti ir juo naudotis, ir ją panaikinti.

Likusioje dalyje teismo nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Kaitra“ 5,70 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei (įmokos kodas 5660).

 

Kolegijos pirmininkė                                                           Romualda Janovičienė

 

Kolegijos teisėjai                                                                 Algirdas Auruškevičius

 

Andžej Maciejevski