Civilinė byla Nr. e3K-3-99-611/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00152-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal atsakovės I. Ž. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo byloje pagal ieškovo „Bigbank AS“, Lietuvoje veikiančio per „Bigbank AS“ filialą, ieškinį atsakovams K. S. ir I. Ž. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 13 110,38 Eur skolą, 2460,17 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gegužės 16 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 12 522,59 Eur skolos, 2460,17 Eur negautų pajamų (nuostolių atlyginimo), 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 14 982,76 Eur sumos nuo 2024 m. sausio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4.       Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartis: 1) 2020 m. vasario 11 d. vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 6000 Eur kreditą 72 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo iki 2026 m. vasario 20 d. mokėti nustatyto dydžio įmokas; 2) 2020 m. sausio 20 d. vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 9000 Eur kreditą 72 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo iki 2026 m. sausio 20 d. mokėti nustatyto dydžio įmokas. Atsakovui nevykdant vartojimo kredito sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, 2023 m. rugsėjo 19 d. bei 2023 m. spalio 19 d. atsakovui buvo išsiųsti pranešimai, kad, jeigu per dvi savaites nuo įspėjimo gavimo dienos finansiniai įsipareigojimai nebus padengti, ieškovas su atsakovu nutrauks sudarytas vartojimo kredito sutartis. Atsakovui toliau nevykdant vartojimo kredito sutartyse nustatytų įsipareigojimų, ieškovas vartojimo kredito sutartis 2023 m. gruodžio 12 d. vienašališkai nutraukė.

5.       Teismas nustatė, kad vartojimo kredito sutartis atsakovas sudarė būdamas santuokoje su atsakove. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-280-1032/2022 atsakovų santuoka nutraukta ir patvirtinta 2021 m. gruodžio 23 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo sutuoktinių įsipareigojimai „Bigbank AS“ filialui pagal 2020 m. sausio 20 d. vartojimo kredito sutartį ir pagal 2020 m. vasario 11 d. vartojimo kredito sutartį yra atsakovų solidarioji prievolė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai, nutraukdami santuoką, susitarė, jog prievolė ieškovui pagal atsakovo sudarytas vartojimo kredito sutartis lieka solidarioji, nusprendė, kad atsakovai yra solidariai atsakingi ieškovui, ir ieškinį tenkino iš dalies.

6.       Atsakovė pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė peržiūrėti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; atmesti ieškovo ieškinį atsakovei.

7.       Atsakovė nurodė, kad nei jai, nei su ja gyvenantiems asmenims procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, todėl ji neturėjo galimybės teikti prieštaravimus dėl jai reiškiamų reikalavimų. Nors teismas nustatė, kad atsakovų santuoka nutraukta ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo sutuoktinių įsipareigojimai ieškovui pagal vartojimo kredito sutartis yra solidarioji atsakovų prievolė, tačiau sprendime taip pat yra nurodyta, kad šalių tarpusavio santykiuose prievoles bankui pagal vartojimo kredito sutartis ir toliau asmeniškai vykdys atsakovas, nekeičiant prievolės solidaraus pobūdžio. Be to, šalys susitarė, kad, jei atsakovas nesumokės bent vienos įmokos bankui pagal vartojimo kredito sutartis, atsakovė, įvykdžiusi prievolę kreditoriui už atsakovą, įsipareigojusi asmeniškai vykdyti prievolę, įgyja teisę išsireikalauti iš atsakovo visas savo sumokėtas sumas bankui pagal vartojimo kredito sutartis. Taigi, prievolę ieškovui mokėti periodines įmokas pirmiausia turėjo atsakovas. Teisiniai santykiai, kylantys iš vartojimo kredito sutarčių, yra kvalifikuotini kaip vartojimo teisiniai santykiai, pripažįstant, kad atsakovė yra vartotoja, t. y. silpnesnioji sutarties šalis. Ieškovas privalėjo informuoti atsakovę apie prievolės nevykdymą ir suteikti galimybę jai atlikti periodinius mokėjimus. Todėl ieškovas turi prisiimti tokių neteisėtų veiksmų padarinius ir nebetenka teisės reikalauti iš atsakovės visos likusios skolos ir negautų pajamų pagal kredito sutartis mokėjimo.  

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8.       Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. liepos 24 d. nutartimi atsakovės pareiškimo dėl 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

9.       Teismas konstatavo, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo už akių.

10.       Teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-280-1032/2022 nutraukta atsakovų santuoka ir patvirtinta 2021 m. gruodžio 23 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo sutuoktinių įsipareigojimai „Bigbank AS“ filialui pagal 2020 m. sausio 20 d. vartojimo kredito sutartį ir pagal 2020 m. vasario 11 d. vartojimo kredito sutartį yra solidarioji atsakovų prievolė. Šalys taip pat susitarė, kad šalių tarpusavio santykiuose prievoles banko „Bigbank AS“ filialui pagal 2020 m. sausio 20 d. vartojimo kredito sutartį ir pagal 2020 m. vasario 11 d. vartojimo kredito sutartį ir toliau asmeniškai vykdys atsakovas, nekeičiant prievolės solidaraus pobūdžio. Sutartyje taip pat nustatyta, jog, atsakovui nesumokėjus bent vienos įmokos „Bigbank AS“ filialui pagal 2020 m. sausio 20 d. vartojimo kredito sutartį ir pagal 2020 m. vasario 11 d. vartojimo kredito sutartį, atsakovė, įvykdžiusi prievolę kreditoriui „Bigbank AS“ filialui už atsakovą, įsipareigojusį asmeniškai vykdyti prievolę, įgyja teisę išsireikalauti iš atsakovo visas savo sumokėtas sumas „Bigbank AS“ filialui pagal 2020 m. sausio 20 d. vartojimo kredito sutartį ir pagal 2020 m. vasario 11 d. vartojimo kredito sutartį.

11.       Teismas konstatavo, kad šalys susitarė, jog jos lieka ieškovui solidariai atsakingos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnyje nustatyta ieškovo teisė pasirinkti, ar prievolę įvykdys atsakovas ar atsakovė, ar abu kartu.

12.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įspėjimus apie sutarties netinkamą vykdymą ir nutraukimą atsakovas siuntė sutartyje nurodytu adresu ir sutartyje nurodytam asmeniui. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovas neinformavo atsakovės apie prievolės nevykdymą ir nesuteikė galimybės jai atlikti periodinių mokėjimų, yra susijusios su bendraskolių tarpusavyje nusistatyta prievolės vykdymo tvarka, kuri galioja tik jiems, ir nėra susijusios su įstatyme ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodyta solidariąja atsakovų atsakomybe ieškovui, kuri buvo pritaikyta priimant teismo sprendimą už akių. Teismas nurodė, kad su teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu taip pat nėra susijusi atsakovės nurodoma aplinkybė, kad jei atsakovė būtų buvusi informuota, ji, įvykdžiusi prievolę už atsakovą, būtų įgijusi teisę išreikalauti iš jo sumokėtas sumas. Teismas pažymėjo, kad byloje, kurioje priimtas sprendimas už akių, nebuvo sprendžiamas bendraskolių tarpusavio atsakomybės klausimas.

13.       Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, paneigiančius jos atsakomybę ieškovui. Kitų aplinkybių ar įrodymų, kurių pagrindu gali būti keliamas klausimas dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, atsakovė taip pat nepateikė.

14.       Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės atskirąjį skundą, 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai. Atsakovei nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovui prašant priimti sprendimą už akių, teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 285 straipsnio 1 dalis).

16.       Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovas neinformavo jos nei apie tai, kad atsakovas nebemoka skolos, nei apie kredito sutarčių nutraukimą, yra susijusios su bendraskolių tarpusavyje nusistatyta prievolės vykdymo tvarka, kuri galioja tik jiems, ir nėra susijusios su įstatyme ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodyta solidariąja atsakovų atsakomybe ieškovui, kuri buvo pritaikyta priimant teismo sprendimą už akių.

17.       Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepagrindė aplinkybės, jog negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nenurodė naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių, nei su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį ir         Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą už akių civilinėje byloje ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.        CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013). Nagrinėjamu atveju šalių teisiniai santykiai, kylantys iš vartojimo kredito sutarčių, yra kvalifikuotini kaip vartojimo teisiniai santykiai, pripažįstant, kad atsakovė yra vartotoja, t. y. silpnesnioji sutarties šalis. Prievolę ieškovui mokėti periodines įmokas pirmiausia turėjo atsakovas. Remiantis nuspėjamumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principais, jei atsakovas tinkamai nevykdė savo prievolės, atsakovė turėjo būti apie tai informuota ir tokiu atveju ji, įvykdžiusi prievolę už atsakovą, būtų įgijusi teisę išreikalauti iš jo savo sumokėtas sumas. Ieškovas dalyvavo santuokos nutraukimo byloje ir šios aplinkybės jam buvo žinomos. Todėl ieškovas privalėjo informuoti atsakovę apie prievolės nevykdymą ir suteikti galimybę jai atlikti periodinius mokėjimus. Tačiau ieškovas neinformavo atsakovės nei apie tai, kad atsakovas nebemoka skolos, nei apie tai, kad kredito sutartys nutrauktos. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad, atsakovui nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas atsakovui skambino, paštu siuntė pranešimus dėl mokėjimo vėlavimo. Tokius pat veiksmus ieškovas turėjo atlikti ir atsakovės atžvilgiu, tačiau to nepadarė. Todėl ieškovas turi prisiimti tokių neteisėtų veiksmų padarinius ir nebetenka teisės reikalauti iš atsakovės visos likusios skolos ir negautų pajamų pagal kredito sutartis mokėjimo.

18.2.        Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė teigė, kad nagrinėjamu atveju šalių teisiniai santykiai, kylantys iš vartojimo kredito sutarčių, yra kvalifikuotini kaip vartojimo teisiniai santykiai, pripažįstant, kad atsakovė yra vartotoja, t. y. silpnesnioji sutarties šalis. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų, susijusių su atsakovės kaip vartotojos teisių pažeidimu. Teismai pažeidė proceso teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl teismų procesinių sprendimų motyvavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

19.       Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.        Nors atsakovė kasaciniame skunde teigia, jog teismai nieko nepasisakė dėl argumentų, susijusių jos kaip vartotojos teisėmis, tačiau nepateikia argumentų, kokią teisinę reikšmę turi tarp šalių susiklostę vartojimo teisiniai santykiai. Teismai pasisakė dėl visų esminių ginčo aplinkybių. Atsakovė teismui nenurodė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai suabejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Tai, kad teismų išvados netenkina atsakovės, nesudaro pagrindo teigti, jog teismai pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti priimamus procesinius sprendimus.

19.2. Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ieškovas nevykdė informavimo pareigos, todėl jis turi prisiimti tokių neteisėtų veiksmų padarinius ir nebetenka teisės reikalauti iš atsakovės visos likusios skolos ir negautų pajamų pagal kredito sutartis mokėjimo. Tačiau, pagal kasacinio teismo praktiką, sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012). Bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindų

20.       Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

21.       Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020, 28 punktas). Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; ir kt.).  

22.       Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Remiantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

23.       Nagrinėjamoje byloje teismai, išnagrinėję atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, padarė išvadą, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė tokių argumentų ir (ar) įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimamo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad teisiniai santykiai, kylantys iš vartojimo kredito sutarčių, yra kvalifikuotini kaip vartojimo teisiniai santykiai, pripažįstant, kad atsakovė yra vartotoja, t. y. silpnesnioji sutarties šalis. Ieškovas neinformavo atsakovės nei apie tai, kad atsakovas nebemoka skolos, nei apie kredito sutarčių nutraukimą. Todėl ieškovas turi prisiimti tokių neteisėtų veiksmų padarinius ir nebetenka teisės reikalauti iš atsakovės likusios skolos ir negautų pajamų pagal kredito sutartis sumokėjimo.  

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pakankamas pagrindas peržiūrėti sprendimą už akių yra jei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai kelia pagrįstų abejonių dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo ir nereikalaujama, kad jie patvirtintų akivaizdų sprendimo už akių neteisėtumą ir (ar) nepagrįstumą. Be to, abejonės sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu gali būti pagrindžiamos ne tik kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiamais naujais įrodymais, pakanka tokias pagrįstas abejones iškelti pačiame pareiškime (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-943/2025 33–34 punktus).

25.       Atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių naujų įrodymų, tačiau nurodė, kad teisiniai santykiai, kylantys iš vartojimo kredito sutarčių, yra kvalifikuotini kaip vartojimo teisiniai santykiai, tačiau tokio byloje kilusio ginčo kontekste kilusių teisinių santykių vertinimo bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai neatliko.

26.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vartojimo sutarčių instituto tikslas yra remiantis specialiais teisiniais instrumentais atkurti sutarties šalių pusiausvyrą ir taip užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

27.       Kasacinio teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai).

28.       Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalį (2015 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XII-1989 redakcija), vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 17 dalį (2015 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XII-1989 redakcija), vartojimo kredito davėjas – asmuo, išskyrus fizinį asmenį, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalį (2015 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XII-1989 redakcija), vartojimo kredito gavėjas (vartotojas) – fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti ar sudaro vartojimo kredito sutartį asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms.

29.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vartojimo kredito sutartys, sudarytos pagal Vartojimo kredito įstatymą, kaip nagrinėjamoje byloje atsakovo ir ieškovo sudarytos vartojimo kredito sutartys, atitinka vartojimo sutarties požymius, nurodytus šios nutarties 27 punkte. Tokią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 23 punktą). 

30.       CK 3.109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prievolės, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, be kita ko, ir prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vieno sutuoktinio prisiimtos prievolės laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis pagal įstatymą, todėl sutuoktinis, nors ir pats asmeniškai nėra pasirašęs sutarties su kreditoriumi, laikytinas kreditoriaus ir sutartį sudariusio sutuoktinio (pagrindinio skolininko) sudarytos sutarties šalimi. Teismo sprendimu, kuriuo tenkinamas kreditoriaus ieškinys priteisti skolą iš prievolę prisiėmusio skolininko ir jo sutuoktinio solidariai, solidarioji skolininkų prievolė nėra sukuriama ar modifikuojama, o tik konstatuojamas egzistuojančios solidariosios prievolės faktas. Jeigu sutartis, pagal kurią kilo abiejų sutuoktinių solidarioji prievolė, yra vartojimo sutartis, vartotojais pripažįstami abu sutuoktiniai.

31.       Dėl šios priežasties kreditoriaus veiksmai dėl vienašališko vartojimo kredito sutarties nutraukimo sukelia tiesiogines neigiamas pasekmes tiek sutartį sudariusiam skolininkui (sutuoktiniui), tiek ir solidariąją prievolę turinčiam buvusiam sutuoktiniui. Siekiant užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, atsižvelgiant į tai, kad vartojimo kredito davėjui, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, vartojimo kredito davėjas apie netinkamą vartojimo kredito sutarties vykdymą ir (ar) ketinimą nutraukti vartojimo kredito sutartį turi informuoti ne tik kredito gavėją, bet ir solidarųjį skolininką – sutuoktinį. Toks aiškinimas užtikrina prievolės šalių tinkamą interesų balansą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų tinkamą įgyvendinimą, vartotojų interesų apsaugą, nes solidarusis skolininkas tokiu atveju turi galimybę sumokėti skolą ir išvengti vienašališko sutarties nutraukimo neigiamų pasekmių tiek kredito gavėjui, tiek sau pačiam.  

32.       Kadangi vartojimo kredito sutartyje įtvirtintos vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos taikytinos ir sutarties šalimi pagal įstatymą esančiam ir solidariąją prievolę turinčiam skolininko sutuoktiniui, tai vartojimo kredito sutartis bus laikoma teisėtai nutraukta, kai vartojimo kredito sąlygos dėl vienašališko sutarties nutraukimo yra įvykdytos tiek kredito gavėjo, tiek solidariojo skolininko (sutuoktinio) atžvilgiu (pvz., jiems abiem pranešta apie pradelstą mokėjimą ir nustatytas papildomas terminas jam sumokėti, pranešta apie vienašališką sutarties nutraukimą). Jeigu vartojimo kredito davėjas vienašališkai nutraukia sutartį apie tai pranešęs tik vartojimo kredito gavėjui, bet nepranešęs jo sutuoktiniui kaip solidariajam skolininkui

33.       Nagrinėjamoje byloje atsakovų prievolės pagal vartojimo kredito sutartis jų santuokos nutraukimo byloje, teismui tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, buvo kvalifikuotos kaip solidariosios prievolės. Taigi, nagrinėjamu atveju, pagal kasacinio teismo praktiką, nurodytą šios nutarties 24 punkte, teismai privalėjo įvertinti, ar atsakovo ir ieškovo sudarytos vartojimo kredito sutartys kvalifikuotinos kaip vartojimo, ar atsakovės teisės pažeistos, vartojimo kredito davėjui neinformavus jos, kaip solidariosios skolininkės, apie vienašališką vartojimo kredito sutarčių nutraukimą ir nesudarius galimybės padengti susidariusios skolos tam, kad būtų galima išvengti vienašališko sutarties nutraukimo, ar šie argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių priteisti vartojimo kredito davėjui skolą solidariai iš atsakovų teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog, atsakovės kaip solidariosios skolininkės neinformavus apie vienašališką vartojimo kredito sutarties nutraukimą, galėjo būti pažeisti atsakovės kaip vartotojos teisės ir teisėti interesai, atsakovei grindžiant šiuo argumentu būtinybę peržiūrėti sprendimą už akių, teismai turėjo pakankamą pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, siekdami įvertinti atsakovės argumentus dėl vartojimo kredito sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties ir sudaryti galimybę užtikrinti tinkamą atsakovų kaip vartotojų teisėtų interesų apsaugą nagrinėjamoje byloje. 

34.       Kiti kasacinio skundo argumentai pripažįstami bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatui nedarančiais įtakos, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Šios nutarties 33 punkte nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, kuriais buvo atmestas atsakovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

35.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad šiuo atveju nustatytas pagrindas naikinti apskųstus teismų procesinius sprendimus ir, panaikinus sprendimą už akių bei atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 straipsnio 4 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36.       Kasaciniam teismui nusprendus perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui,  šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir valstybės turėtų išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį ir         Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Andžej Maciejevski

Egidija Tamošiūnienė

Agnė Tikniūtė