Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji
byla Nr. 1A-423-387/2013
Teisėja Alberta Baltušytė Teisminio
proceso Nr. 1-18-1-00184-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija:1.1.8.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. birželio 13
d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,
teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Sigitos
Bieliauskienės,
sekretoriaujant Editai Bekerytei,
dalyvaujant prokurorei Rūtai
Navasaitienei,
gynėjui adv. Egidijui Bulovui,
nuteistajam S.
A., nukentėjusiajai A. A.,
teismo
posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. apeliacinį
skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžio,
kuriuo S. A. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką,
numatytą BK 145 str. 1 d., ir nubaustas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis
BK 64 str. 1 ir 3 d. d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iš
dalies ją pridedant prie 2013-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo
nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo
bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių)
mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmės
laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2013-01-26
iki 2013-03-29.
Išnagrinėjusi
bylą, kolegija
n u s t a t ė:
S.
A. nuteistas už
tai, kad 2013-01-26 apie 19:00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas
apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1.94 ‰ promilių girtumas, grasino
nužudyti žmoną A. A. ir buvo pakankamas pagrindas manyti,
kad savo grasinimą įvykdys, nes 2013 sausio 17 d. jo atžvilgiu jau buvo
priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.
Skundu S. A. prašo jį išteisinti arba paskirti bausmę, nesusijusią
su realiu laisvės atėmimu. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė
į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nestabilios psichikos,
įvykio dieną jo žmona pirma pradėjo konfliktuoti, kas turėjo didelę įtaka
veikos padarymui. Pasak apelianto, tądien jis nebuvo nusiteikęs agresyviai,
tačiau žmonai pradėjus konfliktą, nesusivaldė ir pagrasino, bet tikrai neketino
įvykdyti savo grasinimo ir žmonos nemušė. Apeliantas prašo teismo skirti jam su
laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kadangi šiuo metu, būdamas kalėjime, jis
supranta esąs kaltas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, ateityje pažada
daugiau nebenusikalsti. Pažymi planuojantis išvykti gyventi pas savo dukrą į
užsienį, kur galėtų pradėti dirbti. Pasak apelianto, paskyrus jam realią
laisvės atėmimo bausmę, jis negalės įgyvendinti šio savo tikslo.
Atlikus dalinį
įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti nuteistasis S. A., nukentėjusioji A. A. ir teismo
psichiatrijos ekspertė Z. K..
Nuteistasis S. A. parodė, kad su sveikata problemos jam prasidėjo
jau nuo 2012 metų vidurio. Visą laiką skaudėdavo galvą, svaigdavo galva, jis
dažnai prarasdavo sąmonę, neatsimindavo ką kalba, ką veikia. Neatmeta galimybės,
jog galėjo susiginčyti su žmona, dėl to atsiprašo, bet mano, jog jam reikėtų
paskirti rimtesnį gydymą. Kreipėsi į gydytojus, nes naktimis blogai miega,
sapnuoja košmarus, atsikėlęs vaikšto kaip apsvaigęs, būna bloga, praranda
atmintį, nepagaliu susigaudyti. Jam išrašė vaistų, bet jų dar nenusipirko, nes
areštuota sąskaita. Nuteistasis paaiškino, kad iki veikos padarymo kreipėsi į
Karoliniškių polikliniką, pas psichologą. Jam pasakė, kad turi praeiti daugiau
laiko ir viskas susitvarkys, liepė nenaudoti alkoholinių gėrimų. Į neurologą
kreipėsi kalėjime. Jis patarė tą patį. Pasakė, kad reikia ramybės, geresnio
maisto, nesinervuoti, nenaudoti alkoholinių gėrimų, sakė po kiek laiko turėtų
viskas pasitaisyti. S. A. teigimu, prieš sąmonės sutrikimo
priepuolį jam darosi bloga, pykina, pradeda skaudėti galvą, tuomet kai galva
įsiskauda, jis vaikšto svyruodamas, nusilpęs, praranda kuriam laikui atmintį. Traukulių
nebūna. Dabar alkoholio nevartoja, bet sąmonės netekimo priepuoliai kartojasi. Nežino
ar praranda sąmonę kai išgeria daugiau alkoholio. Būdamas laisvėje tikriausiai
prarasdavo sąmonę kai išgerdavo. Neatsimindavo kaip pareidavo į namus, ką darydavo,
kalbėdavo.
Nukentėjusioji
A. A. parodė, kad S. A. būna agresyvus
ne tik girtas, bet ir blaivus. Pasak jos, nuteistasis išgerdavo visą laiką. Jie
yra susituokę 28 metus, iš jų 26 metus S. A. gėrė. Dukra
su juo beveik nebendrauja. Kuo toliau, tuo buvo blogiau. Nuo 1998 m. jis labai
daug gerdavo, jau mažai dirbdavo. Gerdavo diena iš dienos. Gerdavo savaitėmis,
po to dvi savaites, po to jau mėnesiais. Dabar jau kokie 6 metai kai išgėrimai
ištisiniai, be išsipagiriojimo. Jis agresyvus nuo labai seniai. Nukentėjusioji
pažymėjo, kad S. A. ją mušė ir būdamas blaivus. Paskutiniu
metu ji bėgdavau iš namų į lauką, nes kitaip būtų sumušta. Dėl sąmonės ar
atminties praradimų S. A. yra porą kartų kvietusi greitąja
pagalbą. Atvykę gydytojai sakė, kad jam alkoholinė psichozė. Tai buvo prieš
kokius 8-10 metus. Nukentėjusiosios teigimu, ji neprisimena kada paskutinį
kartą matė S. A. blaivų. Jis gerdavo tiek naktį, tiek
dieną. Blaivaus jo nematė 6 ar 7 metus. Tik dabar jį mato blaivų. Sveikatos
problemų, nukentėjusiosios manymu, S. A. turėjo anksčiau.
Teismo
psichiatrijos ekspertė Z. K. patvirtino, kad ji yra įrašyta
į ekspertų sąrašą. Parodė, kad jos manymu visos nuteistojo išsakytos psichikos
sveikatos problemos yra dėl to, kad jis yra daug metų priklausomas nuo
alkoholio. Matyti, kad jis ilgalaikiai ir aktyviai vartojo alkoholį. Tai
patvirtina ir nukentėjusioji. Alkoholinių abstinencijų metu trumpam
nutraukiamas alkoholio vartojimas. Ekspertės teigimu, tokie žmonės yra labai
emociškai nestabilūs, prislėgtos, piktos nuotaikos. Tai gali sąlygoti
konfliktines situacijas. Sąmonės sutrikimo priepuoliai galimi alkoholinių
abstinencijų metu, tačiau objektyvių duomenų nėra. Atminties netekimai, kuriuos
mini nuteistasis, galimi, kai yra priklausomybė nuo alkoholio ir kai yra gausus
pavartojimas alkoholio. Tuomet iš tiesų galimi atminties iškritimai. Tai
priklauso nuo girtumo laipsnio. Ekspertė pažymėjo, kad tai nėra tas lėtinis
psichikos sutrikimas, kuris gali įtakoti nuteistojo gebėjimus suvokti savo
veiksmus. Tai nėra medicininio nepakaltinamumo atvejis. Pasak jos, priepuoliai
vis dar kartojasi jau nevartojant alkoholio pusę metų, nes ilgai vartojus
alkoholį vystosi toksinis galvos smegenų pažeidimas. Ekspertė paaiškino, kad
nuteistajam toliau vartojant alkoholį, silpnės jo pažintinės funkcijos, keisis
mąstymas, ilgainiui jis taps silpnapročiu. Taip pat Z. K. pažymėjo,
jog S. A. nurodomi sąmonės netekimo atvejai nėra niekur
užfiksuoti. Jei tai įvyktų tardymo izoliatoriuje, sureaguotų budintis
personalas, kviestų pagalbą. Tokių duomenų byloje nėra. Dabartinė S. A. savijauta yra tokia, nes priklausomybė išlieka. Dabar
yra remisija, susijusi su izoliacija.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos
aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė
teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, baudžiamojo
įstatymo taikymo bei nuteistojo S. A. kaltės padarius jam įkaltinamą
nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., bei paskyrė bausmę laikantis
bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas
dėl nuteistojo kaltės pagrindė byloje suriktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų
įrodymų visetu.
BK 145 str. 1
d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar
sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad
grasinimas gali būti įvykdytas. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai
pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis
gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas
tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių
grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai.
Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo
realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens,
kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo
grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama.
Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas
su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis.
Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia:
grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas
jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai –
bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens
realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad
kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus
įvykdytas.
Bylos medžiaga neginčitinai
nustatyta, kad 2013-01-26 apie 19:00 val., (duomenys neskelbtini),
būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti žmoną A. A..
Be nukentėjusiosios, pastarąsias aplinkybes patvirtino pirmos instancijos
teisme liudytoju apklaustas M. J. (b. l. 137). Liudytojas
policijos pareigūnas P. K. parodė, kad jiems atvykus į įvykio vietą,
nukentėjusioji buvo labai išsigandusi ir pasimetusi. Pasak jo, S.
A. buvo neblaivus, vartojo žmonos atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Iš esmės
grasinimų nukentėjusiajai fakto neneigia ir pats nuteistasis, tuo pačiu
nurodydamas, kad tikrai neketino jų įvykdyti. Pažymėtina, kad, kaip jau buvo
minėta aukščiau, kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 145 str. 1 d., neturi
reikšmės ar kaltininkas iš tikrųjų ketino įvykdyti savo grasinimus. Šiuo atveju
nusikalstama veika laikoma baigta nuo grasinimo
pareiškimo nukentėjusiam asmeniui. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada,
kad nukentėjusioji A. A. turėjo pagrindą suprasti
nuteistojo grasinimą kaip konkretų ir realų. Tiek pačios nukentėjusiosios, teik
liudytojo M. J. teigimu, nuteistasis jau daugelį metų
piktnaudžiauja alkoholiu ir konfliktuoja su A. A., kurios
atžvilgiu yra vartojęs ir fizinį smurtą. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir
2013-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo S.
A. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 2
d., ir nubaustas 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant
1 metams. Šiuo teismo procesiniu sprendimu yra konstatuota, kad S.
A. laikotarpiu nuo 2012-05-12 iki 2012-08-12 sistemingai vartojo
nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą, sukeldamas jai fizinį skausmą (trenkė
galva į sieną, spyrė, sudavė smūgį kumščiu) bei grasindamas ją nužudyti
(„papjauti ir paleisti žarnas“). Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad
nukentėjusioji iš tikrųjų turėjo pagrindą išsigąsti bei įvertinti S. A. grasinimus kaip realius.
Apklausus teismo posėdyje teismo psichiatrijos ekspertę Z.
K. bei įvertinus jos parodymus, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo
padarytai išvadai, jog šiuo metu nėra pagrindo S. A. skirti
teismo psichiatrijos ekspertizę. Tiek bylos nagrinėjimo pirmos instancijos,
tiek apeliacinės instancijos teisme metu ekspertė vienareikšmiškai nurodė, jog S. A. būsenos bei psichikos sveikatos sutrikimų, kuriais jis
skundžiasi, priežastis yra ilgametis alkoholio vartojimas. Ekspertės teigimu, tai
nėra medicininio nepakaltinamumo atvejis, tad skirti nuteistajam teismo
psichiatrijos ekspertizę nėra jokio pagrindo. Atsakydama į S.
A. klausimą, ekspertė paaiškino, kad priepuoliai jam vis dar kartojasi jau
nevartojant alkoholio pusę metų, nes ilgai vartojus alkoholį vystosi toksinis
galvos smegenų pažeidimas. Taip pat ekspertė visiškai pagrįstai pažymėjo, jog
byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistojo žodžius apie jo
neva patiriamus sąmonės netekimo atvejus.
Tuo tarpu S. A. skunde nurodoma aplinkybė apie
tai, kad grasindamas žmonai jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pagrįstai
apylinkės teismo buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia, o jokiu būdu ne
lengvinančia, aplinkybe.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, bendrųjų
bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė. Atsižvelgė į
nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis nesunkus
nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia),
nuteistojo asmenybę (teistas, nusikalto tuoj po nuosprendžio ankstesnėje byloje
priėmimo, neišnykus ankstesniam teistumui), atsakomybę sunkinančią aplinkybę
bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Akivaizdu, jog išvadų iš
ankstesnio teistumo S. A. nepadarė. Taigi nors apeliacinės
instancijos teismo posėdyje bei savo skunde S. A. teigė
šiuo metu neigiamai vertinantis savo veiksmus, gailisi dėl padaryto nusikaltimo,
darytina išvada, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu, kuriuo S.
A. taip pat buvo nuteistas už sistemingą žmonos bauginimą, naudojant
psichinę prievartą, paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę bei atidėjus jos
vykdymą, bausmės tikslai nebuvo pasiekti. Nuteistasis vėl nusikalto, taigi
išvadų dėl savo elgesio nepadarė, nepasitaisė. Taip pat pažymėtina, kad
atsižvelgiant į BK 27 str. nuostatas, S. A. laikytinas
recidyvistu (nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio
nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas, vėl
padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų), o recidyvistui už tyčinio
nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56
str. 1 d.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė
griežčiausią BK 145 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.
Įvertinus padarytos veikos pavojingumą, aplinkybes, kaltės formą, nuteistojo
asmenybę, teisėjų kolegijos manymu, S. A. paskirta 6
mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir
proporcinga jo įvykdytai nusikalstamai veikai, todėl švelninti ją nėra
pagrindo.
Nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdžius naują
nusikalstamą veiką, apylinkės teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 str.,
subendrino S. A. skundžiamu bei 2013-01-17 Vilniaus miesto
apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes ir paskyrė galutinę
subendrintą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 75 str. 4 d. 4 p.).
S. A. nurodomas argumentas, jog nepaskyrus jam
realios laisvės atėmimo bausmės jis pakeistų savo gyvenimą ir išvyktų gyventi
pas savo dukrą užsienį, nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę bausmę. Tuo
pačiu apygardos teismas pažymi, jog nuteistajam pripažinus jį kaltu 2013-01-17
teismo nuosprendžiu bei atidėjus paskirtos bausmės vykdymą jau buvo suteikta
tokia galimybė, tačiau jis ją nepasinaudojo, tinkamų išvadų nepadarė ir vėl
2013-01-26, praėjus 9 dienoms po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, įvykdė
nusikalstamą veiką savo žmonos atžvilgiu. Be to, nukentėjusiosios teigimu, S. A. dukra su juo beveik nebendrauja, tad sunkiai tikėtina,
jog būdamas laisvėje nuteistasis iš tikrųjų išvyktų pas ją gyventi.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad 2013-03-29 Vilniaus miesto
apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį
skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u
t a r ė:
nuteistojo
S. A. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Algimantas
Valantinas
Teisėjai
Jolanta
Čepukėnienė
Sigita
Bieliauskienė