Civilinė byla Nr. 2S-1198-881/2011
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-02431-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija: 129.1.; 129.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. liepos 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5862-779/2011 pagal antstolio Dariaus Stakeliūno pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš M. J.,
n u s t a t ė :
antstolis Darius Stakeliūnas pateikė teismui pareiškimą dėl 521,99 Lt vykdymo išlaidų priteisimo iš M. J..
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 18 d. nutartimi antstolio pareiškimą tenkino ir priteisė iš M. J. antstoliui Dariui Stakeliūnui 521,99 Lt vykdymo išlaidų. Teismas nustatė, kad antstolių Nemiros Šiugždaitės ir Dariaus Stakeliūno kontoroje 2010 m. gruodžio 29 d. gautas vykdymui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. vykdomasis raštas Nr. 1-552-203/2010 dėl 1 000 Lt konfiskacijos valstybės naudai iš M. J.. 2010 m. gruodžio 29 d. priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Vadovaujantis CPK 661 straipsnio 2 dalimi raginimas bylose dėl turto konfiskavimo nesiunčiamas, todėl antstolis iš karto pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. 2011 m. sausio 28 d. antstolio kontoroje iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo gautas pranešimas, kad M. J. 1 000 Lt įmokėjo 2010 m. gruodžio 30 d. 2011 m. sausio 28 d. patvarkymu vykdomoji byla užbaigta ir vadovaujantis CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka skolininkui buvo išsiųstas siūlymas sumokėti susidariusias vykdymo išlaidas, kuris buvo tinkamai įteiktas pagal CPK 604 straipsnio, 644 straipsnio reikalavimus. Vykdymo išlaidų skolininkas per siūlyme nustatytą terminą nesumokėjo. Remdamasis 2005 m. spalio 27 d. patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 35 punktu bei CPK 610 straipsniu, teismas nusprendė iš skolininko išieškoti visas vykdymo išlaidos, iš kurių būtinosios vykdymo išlaidos – 70 Lt, atlyginimas antstoliui – 200 Lt ir vykdomosios išlaidos, susijusios su atskirų antstolio veiksmų atlikimu – 126,16 Lt.
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo M. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolio Dariaus Stakeliūno pareiškimą dėl 521,99 Lt vykdymo išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. 2010 m. gruodžio 30 d. apeliantas geranoriškai įmokėjo į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) sąskaitą jam paskirtą 1 000 Lt turto konfiskavimą ir tuo pačiu teismo sprendimu jam paskirtą 2 600 Lt baudą. Vykdomoji byla gi buvo tęsiama iki 2011 m. sausio 28 d., nors tam nebeliko jokio pagrindo. Skundžiamoje nutartyje nedetalizuota, kokie vykdymo veiksmai buvo atlikti ir kodėl paskaičiuotos būtent tokio dydžio vykdymo išlaidos.
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007 nurodyta, kad kiekvienu atveju, teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros.
3. Antstolis 2010 m. gruodžio 29 d. gavęs vykdomąjį raštą per tris dienas turėjo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti (CPK 651 str.). Aplinkybė, kad konfiskuotina suma jau sumokėta savanoriškai, galėtų būti kliūtis vykdomajam dokumentui priimti.
4. Antstolis, tikrindamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, susisiekęs su VMI, būtų sužinojęs, kad konfiskuotą sumą M. J. yra sumokėjęs geranoriškai, dėl ko nebūtų reikėję atlikti vykdymo veiksmų ir patirti vykdymo išlaidų.
5. Apeliantui paskirtas turto konfiskavimas priskiriamas baudžiamojo poveikio priemonių kategorijai ir prilyginamas papildomai bausmei. Įstatymas, inter alia BK, BPK ir BVK, nereglamentuoja, kaip turėtų būti savanoriškai įvykdoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, todėl turėtų būti taikoma taisyklė savanoriškam bausmės, baudos, įvykdymui – nuteistajam turėjo būti paaiškinta, į kokią sąskaitą ir kokiu laikotarpiu turėjo būti įmokėtos konfiskuotos lėšos. BK 352 straipsnio 1 dalies sisteminis aiškinimas ir BVK 22 straipsnis nustato taisyklę, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismui nenustačius konkretaus termino, laikytina, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas taikytina ir savanoriškam konfiskuotų piniginių lėšų įmokėjimui. Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-847/10, nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 10 d.. M. J. konfiskuotą sumą įmokėjo 2010 m. gruodžio 30 d.. Taigi teismas išduodamas 2010 m. gruodžio 22 d. vykdomąjį raštą ir pateikdamas jį vykdyti antstoliui, nepagrįstai suvaržė nuteistojo teises ir neteisingai taikė įstatymą.
6. Apeliantas siūlymo susimokėti vykdymo išlaidas negavo, apie civilinę bylą, kurioje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 18 d. nutartimi iš jo priteistos 521,99 Lt vykdymo išlaidos, sužinojo 2011 m. vasario 22 d. iš teismo pranešimo, su kuriuo buvo atsiųsta skundžiama nutartis.
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
CPK 661 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo ir turto konfiskavimo, vykdant preliminarius teismo sprendimus, teismo įsakymus bei hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo. Skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Tokią praktiką suformavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007 (skelbta 2007 m. „Teismų praktikoje“ Nr. 27).
Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, teismo nuosprendis nuteistojo M. J. atžvilgiu įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 10 d. Įsiteisėjusio nuosprendžio pagrindu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 22 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 1 000 Lt konfiskavimo iš M. J. ir išsiuntė jį antstolių N. Šiugždaitės ir D. Stakeliūno kontorai. Antstolių kontoroje vykdomasis raštas buvo gautas 2010 m. gruodžio 29 d. Ta pačią dieną antstolis D. Stakeliūnas priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. 2001 m. sausio 28 d. antstolis gavo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pranešimą dėl turto konfiskavimo atšaukimo, kuriame buvo nurodyta, kad nuteistas M. J. 2010 m. gruodžio 30 d. sumokėjo 1 000 Lt.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateikus antstoliui vykdomąjį raštą dėl priverstinio M. J. turto konfiskavimo antstoliui nebuvo jokių akivaizdžių kliūčių jam priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 str. 1 d.). Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog nenustačius konkretaus termino, laikytina, kad turto konfiskavimas, kaip ir bauda, turi būti įvykdytas per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kadangi nei baudžiamojo proceso, nei bausmių vykdymo įstatymai nenumato savanoriško turto konfiskavimo įvykdymo, o taip pat nenustato termino šios poveikio priemonės savanoriškam įvykdymui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad turto konfiskavimas vykdomas iš karto po nuosprendžio įsiteisėjimo, tuo tarpu, nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo nuteistasis įvykdė jau antstoliui priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, taigi skolininkas privalo atlyginti visas antstolio patirtas vykdymo išlaidas.
Be to, kaip žinia, teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Už nurodytų funkcijų vykdymą antstolis turi teisę į atlygį. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje antstolis A.S. v. S.M., bylos Nr. 3K-7-1/2007). Nenustačius, jog antstolis nepagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus, nėra ir pagrindo atsisakyti išieškoti iš skolininko antstolio dėl priverstinio nuosprendžio vykdymo turėtas išlaidas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas antstolio prašymą dėl priverstinio vykdymo išlaidų pritesimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjai Andrius Ignotas
Vilija Mikuckienė
Asta Radzevičienė