Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1057-253/2010
Teisėjas Raimondas Dilys Civilinė byla Nr. 2A-1058-253/2010
Procesinio sprendimo kategorijos
11.9.10.8.; 116.10.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. lapkričio 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant atsakovės UAB „Mažasis rojus“ atstovams direktorei E. R. ir advokatui Algimantui Palijanskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės UAB „Mažasis rojus“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimo ir 2010 m. kovo 16 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui UAB „Mažasis rojus“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, ir
n u s t a t ė:
ieškovė prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo 2009-04-30 neteisėtu, 2005-12-28 darbo sutartį Nr. 131 nutraukti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovės 2 mėnesių išeitinę 1920,00 Lt išmoką, priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį (960,00 Lt) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009-04-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės 5 000 Lt neturtinės žalos ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove 2005-12-28 sudarė darbo sutartį Nr. 131, nuo 2007-06-28 išėjo motinystės atostogų, 2009-03-19 atsakovei pateikė prašymą grįžti į darbą pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms nuo 2007-04-14. Iš atsakovės gavo pranešimą, jog 2009-04-14 turi prisistatyti 10.00 val. į naują darbo vietą PC „Minijos baldų centras“ adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykusi nurodytu laiku į nurodytą vietą nerado nei atsakovės atstovo, nei paruoštos jai darbo vietos, dėl ko kreipėsi į darbo inspekciją su prašymu išaiškinti kaip jai elgtis. Taip pat buvo nuvykusi į nurodytą vietą ir 2009 m. balandžio 15-17 dienomis, tačiau situacija nepasikeitė. 2009-04-22 iš atsakovės gavo pranešimą Nr. 224, kuriuo ji buvo prašoma pasiaiškinti, kodėl nuo 2009-04-15 iki 2009-04-17 neatvyko į darbą, o 2009-05-16 gavo 2009-04-30 įsakymą Nr. A09-007 dėl jos atleidimo iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. pagrindu. Atleidimas nepagrįstas, nes ji į nurodytą darbo vietą buvo atvykusi. Neteisėti atsakovės veiksmai sukėlė jai psichologinę įtampą, kančias ir dvasinius išgyvenimus, nerimą dėl ateities, emocinę depresiją, todėl jai padarė 5 000 Lt neturtinę žalą (t.1, b. l. 3-5, 73).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino atsakovės UAB „Mažasis rojus“ 2009-04-30 įsakymą Nr. A09-007 „Dėl L. K. atleidimo iš darbo“. Pripažino ieškovės L. K. darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir nusprendė laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Įpareigojo atsakovę UAB „Mažasis rojus“ pakeisti atleidimo iš darbo įrašą, įrašant ieškovės L. K. atleidimo pagrindą : „pagal LR DK 297 straipsnio 4 dalį (darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos)“. Priteisė iš atsakovės UAB „Mažasis rojus“ ieškovei L. K. 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę pašalpą – 1 920 Lt (privalomieji mokėjimai neišskaičiuoti), 960 Lt dydžio (privalomieji mokėjimai neišskaičiuoti) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo 2009-04-14 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Priteisė iš atsakovė UAB „Mažasis rojus“ ieškovei L. K. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovės 204,60 Lt žyminio mokesčio bei 21,45 Lt pašto išlaidų. Teismas konstatavo, kad 2009-04-14 tarp šalių buvo kilęs darbinis konfliktas, kuris tęsėsi ir 2009-04-15, ieškovė tomis dienomis buvo darbe bei buvo priversta palikti darbo vietą. Atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas dėl tinkamo darbuotojų darbo organizavimo, darbo vietos įrengimo, tinkamo ieškovės informavimo apie jos darbo vietą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė 2009-04-14 ir 2009-04-15 per visas darbo dienas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių, kad atsakovė esant teisėtam pagrindui atleido iš darbo ieškovę pagal DK 136 str. 3 d. dėl šiurkščių pažeidimų – pravaikštų (CPK 178 str.). Darbo santykiai tarp šalių nuo 2009-04-16 iki ieškovės atleidimo iš darbo dienos, t.y. iki 2009-04-30, atsakovės nebuvo vertinami kaip pravaikšta ir tokios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjamos, todėl juos vertinti kaip pravaikštas nebuvo pagrindo. Išdėstyto pagrindu ieškovės atleidimas iš darbo 2009-04-30 pripažintas neteisėtu.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 16 d. papildomu sprendimu tenkino ieškovės prašymą ir priteisė ieškovei L. K. iš atsakovės 1 300 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo (t. 2, b. l. 18-19). Nurodė, kad teismas dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimo buvo pasisakęs teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje, tačiau rezoliucinėje dalyje dėl šio procesinio klausimo nebuvo pasisakyta, todėl esant CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam pagrindui, priimtas papildomas sprendimas.
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Mažasis rojus“ prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (t. 2, b. l. 5-8, 22-23). Nurodo, kad teismas be pagrindo rėmėsi tik ieškovės ir jos kviestų liudytojų parodymais. Atsakovei po motinystės atostogų du kartus buvo pranešta apie darbo vietą, tačiau ji nenorėjo tęsti darbinių santykių ir sutartu laiku į daro vietą neatvyko. Atsakovė siuntė 2009-04-02 ir 2009-04-14 pranešimus, stengėsi įteikti paštą per antstolį, tačiau ieškovė nenorėjo bendradarbiauti su darbdaviu. 2009-04-30 įsakyme dėl ieškovės atleidimo iš darbo įvardintas pagrindas – įsakymas Nr. V09-015, kurio ieškovė sutiko ir jo neskundė. Ieškovė žinojo, už ką yra atleidžiama iš darbo ir tai patvirtina jos 2009-04-29 pranešimas atsakovei. Ieškovė, 2009-04-14 būdama parduotuvėje su L. L., kuri 2010-04-09 buvo apžiūrėjusi parduotuvės patalpas, turėjo galimybę susirasti savo darbo vietą. Darbo patalpos buvo paruoštos darbui nuo 2009-04-09, prekės buvo su dokumentais, tačiau ieškovė sąmoningai vengė susitikti su darbdavio atstovais ir atlikti savo funkcijas – prekes išsidėlioti prekybinėje patalpoje yra pardavėjo pareiga. Ieškovė nurodė, kad visas dienas vyko į darbą su vyru A. K., o L. L. su ja buvo atvykusi tik 2009-04-14, todėl ieškovės ir šių liudytojų parodymai, kad jie buvo darbo vietoje 2009-04-15 yra prieštaringi. Atsakovės atstovai laukė ieškovės darbe 2009-04-14 10.00 val., taip pat 2009-04-15 nuo 10.00 iki 13.00 val., tačiau ieškovė nepasirodė. Ieškovė neklausė atsakovės nurodymo nuvykti nurodytu laiku nurodytu adresu į UAB „Sanpola Baltija“ mokytis dirbti su kasos aparatu. Ieškovės kaltė, kad ji laiku nepradėjo darbo, todėl darbo sutartis nutraukta pagrįstai.
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Mažasis rojus“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. papildomą sprendimą. Nurodo, kad 2010-01-27 teismo sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2010-02-27, tačiau ieškovai apeliacinio skundo dėl sprendimo dalies, susijusios su bylinėjimosi išlaidomis, nepateikė. Prašymas dėl papildomos sprendimo priėmimo gali būti pareikštas per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo, o papildomas sprendimas priimtas po mėnesio ir 17 dienų. Atsakovei apie teismo posėdį dėl papildomo sprendimo priėmimo nebuvo pranešta.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl 2010-01-27 teismo sprendimo
Byloje nustatyta, kad ieškovė pagal 2005-12-28 darbo sutartį dirbo pas atsakovę UAB „Mažasis rojus“ pardavėja – konsultante. 2007-06-28 ieškovė išėjo motinystės atostogų ir 2009-03-19 pateikė UAB „Mažasis rojus“ prašymą pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms grįžti į darbą nuo 2009-04-14. UAB „Mažasis rojus“ direktorės pavaduotojos 2009-04-30 įsakymu Nr. A09-007 ieškovė atleista iš darbo pagal DK 235 str. 2 d. 9 p. – už neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (b.l. 23). Atsakovės atstovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu nurodė, kad ieškovės pravaikštos, už kurias ji atleista, yra 2009-04-14 ir 2009-04-15 dienos.
Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui. Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai) arba įstatymuose nustatyta kita pražanga. Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis). Taigi ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas vertinant ne tik tai, ar buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, bet ir tai, ar drausminė nuobauda buvo skirta laikantis DK 238 straipsnio reikalavimų.
Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo samprata įtvirtinta DK 235 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies 9 punktą neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) pripažįstamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir yra pagrindas darbuotoją atleisti iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali būti konstatuotas tik esant šių sąlygų visetui: 1) darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą); 2) darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių. DK nepateikiama priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, taigi jų svarba kiekvienu konkrečiu atveju vertintina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-657/2005).
Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (CPK 178 straipsnis). Šalys neginčija to, kad 2009-04-14 ir 2009-04-15 dienomis iškilo konfliktas. Atsakovė buvo nurodžiusi ieškovei atvykti į darbo vietą 2009-04-14 10.00. Ieškovė teigia, kad buvo atvykusi į darbą nurodytu laiku, tačiau darbo vietoje atsakovės atstovų nesutiko. Darbo sąlygos nebuvo sudarytos, todėl ieškovė nurodė, kad, neturėdama galimybių dirbti, iš darbo vietos pasišalino. Atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė turėjo galimybę dirbti savarankiškai ir nepagrįstai neatliko darbo funkcijų jai nurodytoje darbo vietoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant tokiam ginčui ir sprendžiant dėl atsakovės įsakymo dėl ieškovės atleidimo iš darbo už pravaikštas teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar buvo padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, esminę reikšmę turi ne ieškovės buvimo ar nebuvimo darbe faktas, bet priežasčių, dėl kurių ieškovė nebuvo darbe, svarbumas. Paaiškėjus, kad ieškovė nedirbo todėl, kad jai nebuvo sudarytos sąlygos dirbti, toks nebuvimas darbe negali būti pripažintas pravaikšta.
Bylos duomenimis, atsakovė išsinuomojo naujas patalpas PC „Minijos baldų centras“ (duomenys neskelbtini), nuo 2009-03-30 (b. l. 53-57). Ieškovė nurodė, kad jai 2009-04-14 atvykus į nurodytą darbo vietą darbdavio nurodytu laiku – 10.00 val., ne tik nerado atsakovės atstovų, bet ir tinkamai darbui parengtos vietos. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovės atstovai – su ieškove jie bendravo telefonu. Ieškovė pagal darbo sutartį buvo įsipareigojusi dėl visiškos materialinės atsakomybės už jai perduotas materialines vertybes, tačiau nei 2009-04-14, nei sekančią dieną 2009-04-15, nebuvo sudarytas perduotinų prekių apyrašas ir prekių priėmimo – perdavimo ieškovei dokumentai. Nors apeliantė nurodo, kad darbuotojas pats privalo prekes išsidėlioti prekybinėje patalpoje, tačiau tuo metu PC „Minijos baldų centras“ nebuvo nei galimybės tinkamai perimti prekes, nei jas pardavinėti, nes nebuvo kasos aparato ir kasos operacijų knygos. DK 229 straipsnis numato darbdavio ir administracijos pareigą tinkamai organizuoti darbo laiką, suteikti darbuotojui darbo sutartyje nustatytą darbą ir užtikrinti darbo sąlygas (DK 93 straipsnis). Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbdavys ginčo dienomis 2009-04-14 ir 2009-04-15 tinkamai neužtikrino darbo vietos ir darbo sąlygų savo darbuotojai pardavėjai, todėl nėra pagrindo teigti, kad darbuotojas, nepradėjęs darbo dėl neparengtos darbui vietos, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
Ieškovės pasišalinimas iš darbo vietos 2009-04-14 ir 2009-04-15 negali būti vertinamas kaip neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių, nes jis buvo nulemtas netinkamo atsakovės elgesio ir jos pareigų suteikti darbuotojai tinkamas darbo sąlygas vykdyti jos darbo funkcijas – pardavinėti prekes – įgyvendinimo galimybių. Atsakovė nurodo, kad jos atstovai laukė ieškovės 2009-04-14 10.00 val. ir 2009-04-15 nuo 10.00 iki 13.00 val., tačiau nurodyti laikotarpiai neatitinka visos darbo dienos sampratos, todėl atsakovė, netinkamai įgyvendinusi savo pareigas darbuotojai, negali remdamasi nurodytomis aplinkybėmis konstatuoti šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei taikyti ieškovei pačią griežčiausią sankciją – atleidimą iš darbo. Be to, darbdavys neįrodinėjo, kad 2009-04-14 ir 2009-04-15 dėl to, jog ieškovė nedirbo, būtų patyręs sunkių pasekmių. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė, skirdama drausminę nuobaudą ieškovei, pažeidė ne tik DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, bet ir 238 straipsnį, dėl to įsakymas dėl atleidimo iš darbo negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Apeliantė skunde nurodo, kad teismo priteistos sumos yra neaiškios, tačiau nenurodo jokių teisinių ar faktinių aplinkybių, kurių pagrindu ir kokia apimtimi reikėtų perskaičiuoti pirmosios instancijos teismo pagal darbo užmokesčio pažymą bei vadovaujantis įstatymu – DK 140 straipsnio 1 dalimi, 297 straipsnio 4 dalimi ir CK 6.250 straipsnio 2 dalimi – ieškovei priteistas sumas, todėl toks atsakovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis atsakovės UAB „Mažasis rojus“ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl 2010-03-16 papildomo sprendimo
Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iškelti klausimą dėl papildomos sprendimo priėmimo galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos – nagrinėjamu atveju dėl 2010-01-27 teismo sprendimo iki 2010-02-17 (DK 162 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 74 straipsnio 5 dalis, 277 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis ieškovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo teisme gautas 2010-02-17, t. y. per įstatymo nustatytą tokio prašymo padavimo terminą (t. 2, b. l. 3). Kadangi papildomą sprendimą byloje priima bylą išnagrinėjęs ir sprendimą priėmęs teisėjas, o teisėjas Raimondas Dilys buvo atostogose iki 2010-03-05, ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismo primininkės buvo informuotas, kad prašymas dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo bus sprendžiamas teisėjui grįžus iš atostogų (t. 2, b. l. 4). Teisėjas 2010-03-08 nutartimi paskyrė ieškovės prašymą nagrinėti 2010-03-16 teismo posėdyje ir nurodė informuoti šalis apie posėdžio laiką ir vietą (t. 2, b. l. 11). Teismo pranešimas apie 2010-03-16 teismo posėdį buvo išsiųstas atsakovei tą pačią dieną ir tuo pačiu adresu, kaip ir teismo nutartis dėl jos apeliacinio skundo trūkumų šalinimo, kurią atsakovė gavo, todėl teisėjų kolegija atsakovės teiginius, jog ji nebuvo informuota apie 2010-03-16 teismo posėdį laiko nepagrįstais (t. 2, b. l. 12-13, 15). Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad procesiniai terminai, susiję su papildomo sprendimo priėmimu, nebuvo pažeisti (CPK 277 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pažymėtina, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje buvo išsprendęs apmokėjimo ieškovei už advokato padėjėjo teisinę pagalbą klausimą, tačiau nepasisakęs dėl jo sprendimo rezoliucinėje dalyje, todėl 2010-03-16 teismo papildomas sprendimas patikslinti 2010-01-27 teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, teisėtas ir jį naikinti nėra pagrindo (CPK 270 straipsnis, 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus atsakovės apeliacinius skundus, teisę į bylinėjimosi išlaidas turi ieškovė, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, tačiau ji apeliaciniame procese nedalyvavo ir bylinėjimosi išlaidų nepatyrė (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą bei 2010 m. kovo 16 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Kolegijos pirmininkė Albina Pupeikienė
Kolegijos teisėjos Danguolė Martinavičienė
Eugenija Morkūnienė