Civilinė byla Nr. 2-559/2007
Procesinio sprendimo kategorijos: 96.1, 103.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. E. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti A. E. F. vardu paduotą atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2-2032-55/2007.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja A. E. F., siekdama susigrąžinti valiutinį indėlį, laikytą buvusiame SSRS ekonominių ryšių su užsieniu banko Lietuvos skyriuje, ir prisiteisti materialinę bei moralinę žalą, 2006 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007 m. gegužės 16 d. nutartimi nusprendė, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 24 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2007 m. birželio 7 d. sumokėti 8 665,56 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą (CPK 80 str. 1 d.).
Pareiškėja 2007 m. gegužės 31 d. padavė teismui prašymą pakeisti minėtą 2007 m. gegužės 24 d. nutartį ir CK 1.2 bei 1.5 straipsnių pagrindu atleisti ją nuo minėto mokesčio sumokėjimo arba suteikti terminą iki 2007 m. birželio 22 d. kreiptis į atitinkamas institucijas dėl antrinės teisinės pagalbos byloje suteikimo (b. l. 124). Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 4 d. nutartimi konstatavo, kad paduotas atskirasis skundas turi trūkumų, bei nustatė pareiškėjai terminą iki 2007 m. birželio 18 d. tiems trūkumams pašalinti (b. l. 127).
Pareiškėja nustatytu terminu trūkumų nepašalino, todėl teismas 2007 m. birželio 21 d. nutartimi 2007 m. gegužės 29 d. prašymą laikė nepaduotu (CPK 316 str. 2 d.)(b. l. 133). Teismas nurodė, kad 2007 m. birželio 19 d. teisme buvo gautas pareiškėjos pateiktas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. birželio 7 d. rašto nuorašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Dėl to teismas nurodė, jog pareiškėja turi sumokėti 50 procentų žyminio mokesčio, nurodyto 2007 m. gegužės 24 d. nutartyje, tai yra 4 332,78 Lt (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 str. 2 d., 20 str. 1 d., 14 str. 4 d.).
Pareiškėjos vardu 2007 m. birželio 28 d. teismui buvo paduotas atskirasis skundas, kuriuo prašyta panaikinti teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį (b. l. 137). Skundą pasirašė V. F., nurodęs, jog jis yra pareiškėjos atstovas.
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. E. F. vardu paduotą atskirąjį skundą (b. l. 141). Nurodė, kad skundas paduotas neturinčio teisės jį paduoti asmens, nes byloje esančiu įgaliojimu pareiškėja suteikė V. F. teisę atlikti veiksmus jos vardu tik Vilniaus apygardos administraciniame teisme (b. l. 26)(CPK 315 str. 2 d. 2 p., 338 str.).
Atskiruoju skundu pareiškėja A. E. F. prašo panaikinti minėtą teismo nutartį. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
- Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, pateikė 2006 m. gruodžio 1 d. notariškai patvirtintą įgaliojimą, kuriame išvardintos procesinės pareiškėjos atstovo teisės ir pareigos. Įgaliojime yra nurodyta, kad atstovui suteikiama teisė apskųsti teismo sprendimus ir nutartis. Taigi atstovas turėjo teises, kurias teismas neigia. Įgaliojime įrašyta frazė, kad atstovas atstovauja pareiškėją Vilniaus apygardos administraciniame teisme, negali būti laikoma netinkamu įgaliojimu. CPK 315 straipsnio antrosios dalies 2 punktas kalba apie įgaliojimo turinį, o ne apie įgaliojimo teisėtumą instituciniu požiūriu, todėl teismas šią normą taikė netinkamai. Be to, CPK 51-52 straipsniai nereikalauja nurodyti konkretų teismą ar teismo rūšį.
- Teisė įgalioti atstovą vesti bylą yra ne tik prigimtinė, bet ir įstatyminė. Nei vienam teismui nėra suteikta teisė keisti pareiškėjos (įgaliotojo) valios pasirenkant, kaip ji ves bylą. Atstovo vaidmuo tiek administraciniame procese, tiek civiliniame procese yra analogiškas, o atliekant analogišką vaidmenį, atstovas turi ir analogiškas procesines teises (ABTĮ 50-53 str., CPK 42 str., 59 str.).
- Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimi perdavus bylą bendros kompetencijos teismui, procesas byloje ne prasideda iš naujo, o tęsiasi toliau. Bylos procesas administraciniame teisme vyko pagal taisykles, identiškas civiliniam procesui. Atstovavimo teisėtumo problema neiškilo. Todėl yra pagrindas manyti, kad atstovavimas jau yra prasidėjęs ir negali būti nutrauktas teismo iniciatyva.
- Visokeriopos teisminės gynybos principas reikalauja, kad teismas, kaip valdžios institucija, padėtų šalims įgyvendinti savo procesines teises (Konstitucijos 5 str. 3 d.). Tai reiškia, kad teismui nustačius, jog būtina bylos nagrinėjimo procesą pradėti iš naujo, turi būti sprendžiamas procesinio dokumento atitikimo įstatymui klausimas, proceso šalių ir jų atstovų tinkamumo klausimas, proceso šalims išaiškinamos jų teisės ir pareigos. Iki 2007 m. liepos 3 d. nutarties teismas nenurodė pareiškėjai, kad ji privalo pasirūpinti įgaliojimo teksto pakeitimu ar tinkamu įgaliojimo įforminimu. Maža to, teismas faktiškai leido jos atstovui vykdyti savo procesines teises, nes priėmė jo pasirašytus prašymus, atsižvelgdamas į juos priiminėjo nutartis. Nenustačius procesinio dokumento trūkumų, pareiškėjai neišaiškinus jos teisių, nesuteikiant laiko ir galimybės tinkamai įgyvendinti savo pareigas bei teises, netinkamai taikant ir aiškinant teisės normas yra ne tik vilkinamas teismo procesas, bet ir pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. E. F. atskirąjį skundą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, pasirašytą V. F., remdamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, t. y. kaip paduotą neturinčio teisės jį paduoti asmens.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, kurioje, kaip šioje nutartyje buvo paminėta, bylos nagrinėjimas buvo pradėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o vėliau byla perduota bendrosios kompetencijos teismui nagrinėti iš esmės, netinkamai pritaikė minėtos civilinio proceso normos nuostatas.
Skundžiamoje nutartyje teismas teisingai nurodė, kad ieškovės A. E. F. įgaliojimu išduotu V. F. suteikta teisė atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Tačiau, iš bylos medžiagos matyti, kad po to, kai Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, 2007 m. gegužės 16 d. nutartimi perdavė šią bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, Vilniaus apygardos teismas pripažino V. F. teisę atstovauti ieškovę A. E. F., nes priėmė ir nagrinėjo remiantis šiuo įgaliojimu atstovo V. F. pasirašytą ieškovės A. E. F. prašymą žyminio mokesčio klausimu (b. l. 124).
Be to, kaip teisingai nurodo apeliantė atskirąjame skunde, ta aplinkybė, kad procesinį dokumentą pasirašė ieškovės atstovas, nebuvo teismo nustatyta kaip trūkumas ir teismas nenurodė jo pašalinti.
Remdamasi paminėtu, teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neturėjo pagrindo remiantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, todėl ši nutartis naikintina ir ieškovės A. E. F. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 21 d. nutarties su byla perduotinas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1dalies 2 punktu ir 307 straipsnio 2 dalimi ir 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir ieškovės A. E. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 21 d. nutarties su byla perduoda Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Marytė Mitkuvienė
Donatas Šernas