Civilinė byla Nr. e2-426-727/2024

             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32329-2021-3

             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.13; 

             3.2.3.1; 3.2.6.1

                    (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

         2024 m. vasario 6 d.

                                                               Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,

dalyvaujant ieškovui V. G., jo atstovui advokatui Rolandui Tilindžiui,

atsakovės Lietuvos Kalėjimų tarnybos atstovui pagal įgaliojimą R. S., 

atsakovės likviduojamos dėl bankroto valstybinės įmonės (toliau – VĮ) „Mūsų amatai“ atstovei advokatei Milenai Juškaitienei (dalyvavo prisijungusi per ZOMM platformą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovėms Lietuvos Kalėjimų tarnybai ir likviduojamai dėl bankroto VĮ „Mūsų amatai“ dėl neteisėto atšaukimo iš direktoriaus pareigų.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas V. G. (toliau – ir ieškovas) atsakovėms Lietuvos Kalėjimų tarnybai (buv. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) ir VĮ „Mūsų amatai“ (šiuo metu likviduojama dėl bankroto (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01277-2019-4)) 2021 m. lapkričio 29 d. pareikštu ieškiniu (parengiamojoje stadijoje padaręs jo korektūras reikalavimo dalyje dėl įpareigojimo pateikti Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 2021 m. spalio 19 d. raštą Nr. IBPS–S–524396–21 „Dėl informacijos pateikimo“, kurio nebepalaikė, išnykus tokiam poreikiui, nes dokumentas buvo pateiktas kartu su šalies atsiliepimu į ieškinį) prašo pripažinti jo  atšaukimą iš VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus pareigų neteisėtu, panaikinti tuometinio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. P-294, kuriuo V. G. buvo atšauktas iš restruktūrizuojamos VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus pareigų, grąžinti ieškovą į VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus pareigas, priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2021 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2020 m. kovo 6 d. Kalėjimo departamento direktoriaus įsakymu Nr. P-77 buvo paskirtas į VĮ „Mūsų amatai“ (toliau – ir Įmonė) direktoriaus pareigas, su juo 2020 m. kovo 6 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. DS-8. Visą darbo Įmonėje laikotarpį jam, kaip vadovui, niekada nebuvo pateikta pastabų dėl vykdomų pareigų, nebuvo užfiksuota jokių tarnybinių nusižengimų, per darbo Įmonėje laikotarpį ieškovui pavyko pagerinti Įmonės veiklą ir visiškai įgyvendinti jos tikslus, ieškovas sąžiningai atliko savo funkcijas, numatytas pareiginėje instrukcijoje ir deleguotas norminiais aktais, atlikdamas jas, visada pirmenybę teikė viešuosius interesus atitinkančiam pareigų vykdymui, veikė išskirtinai Įmonės veiklos tikslais ir interesais.

Vykdomame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-0-00240-20 jam  2021 m. sausio 27 d. buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje (turto iššvaistymas) ir 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas). Prokuroro prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi Nr. IBPS-V-208214-21 nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2021 m. liepos 28 d. laikinai nušalino ieškovą nuo užimamų pareigų. 2021 m. liepos 19 d. nutartimi Nr. IBPS-V-1650662-2 laikino nušalinimo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. spalio 28 d. Pasibaigus laikino nušalinimo nuo direktoriaus pareigų terminui, ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras nesikreipė į teismą su prašymu jį pratęsti. Pasibaigus laikino nušalinimo nuo pareigų terminui, jau kitą dieną, t. y. 2021 m. spalio 29 d., Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. P-294 (toliau – Įsakymas) ieškovas nuo 2021 m. spalio 29 d. buvo atšauktas iš restruktūrizuojamos valstybės įmonės „Mūsų amatai“ direktoriaus pareigų ir su juo buvo nutraukta 2020 m. kovo 6 d. sudaryta darbo sutartis Nr. DS-8. 

Ieškovas teigia, kad jam nėra aiškios jo atšaukimo iš pareigų priežastys, Įsakymas tinkamai nemotyvuotas, jam nebuvo suteikta galimybė paaiškinti susiklosčiusią situaciją, nebuvo išklausyta jo nuomonė, nebuvo paisoma Darbo sutartyje numatytų įspėjimo terminų. Sprendimai dėl biudžetinės įstaigos vadovo atleidimo turi būti aiškūs, racionalūs, motyvuoti, pagrįsti atitinkamomis teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovo manymu, šiuo konkrečiu atveju to nebuvo laikomasi. Įsakyme nurodoma, kad ieškovas atšaukiamas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 104 straipsnio 1 dalimi, kurioje minima, kad darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Analizuojant Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą (toliau – VSĮĮ) ir Įmonės įstatus, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V-373 „Dėl valstybės įmonės „Mūsų amatai“ įstatų patvirtinimo“, (toliau – Įstatai), kuriais grindžiamas Įsakymas, akivaizdu, kad ieškovo situacija neatitinka teisės aktuose nurodytų aplinkybių, remiantis kuriomis būtų galima spręsti, kad jis nėra tinkamas eiti įmonės vadovo pareigas. VSĮĮ nenumato, kad asmuo negali būti skiriamas į vadovo pareigas ar eiti šių pareigų jam atliekamame ikiteisminiame tyrime pareiškus įtarimus, ši aplinkybė (įtarimų pareiškimas) nedraudžia jam teisėtai užimti ir eiti Įmonės direktoriaus pareigas. Nebuvo jokių kitų pagrindų pasitikėjimui prarasti. Ieškovo teigimu, jis galėjo būti atšauktas iš pareigų šiais atvejais: nepasiekus įmonės veiklos rezultatų, pasibaigus kadencijai ar esant VSĮĮ 11 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytiems pagrindams. Nesant šių pagrindų, darbo sutartis galėjo būti nutraukta bendrais darbo sutarčių nutraukimo pagrindais taikant įprastą procedūrą. Ieškovo kadencija nebuvo pasibaigusi, darbdavys neturėjo jam jokių priekaištų dėl Įmonės veiklos rezultatų, nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio ieškovas nepagrįstai buvo laikomas padariusiu Įsakyme minimas nusikalstamas veikas bei negalinčiu toliau užimti vadovo pareigų. Ieškovo manymu, svarbu ir tai, kad prokuroras, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją, nusprendė neprašyti teismo pratęsti ieškovo laikino nušalinimo nuo pareigų, kas taip pat rodo, jog nebuvo jokios grėsmės ar rizikos ieškovui toliau vadovauti Įmonei. 

Teismui ieškovas aiškino, kad atėjus vadovauti iš karto pamatė, kad VĮ „Mūsų amatai“ veikla ir finansinė padėtis buvo labai bloga, visuose padaliniuose esmingai nebuvo apskaitoma tai, kas turėjo būti apskaitoma, Įmonės veikla buvo labai nuostolinga, nors realiai ji tikrai turėjo potencialą veikti pelningai. Pradėjus daryti pokyčius, ieškovas susidūrė su padalinių vadovų ir kitų darbuotojų neigiamu nusistatymu, priešprieša, aiškiai išreikštu nesutikimu jo atliekamoms permainoms. Ieškovo manymu, jis laikomas praradęs pasitikėjimą, nes nebuvo parankus senajai tvarkai. Jo inicijuotiems pokyčiams buvo trukdoma, atsitikdavo taip, kad įkalinimo įstaigų vadovai sąmoningai neskirdavo nuteistųjų pagal sutartis verslui, reikėjo asmeninio dalyvavimo sprendžiant ir šias problemas. Be to, atsirado covido laikotarpis, kas ženkliai viską apsunkino, nuteistieji negalėjo būti išleidžiami į darbą, negalėjo dirbti, darbai strigo, užsakymų vykdymas taip pat, užsakymų ženkliai sumažėjo, tai lėmė nuostolių atsiradimą, tame nėra jo kaltės. Išnuomojant patalpas (duomenys neskelbtini) jis darė viską kaip gali geriausiai, pavyko sėkmingai išnuomoti 10 metų stovėjusias sunykusias patalpas, tačiau dėl to, kad nuomininkas turėjo nenumatytų išlaidų jas remontuojant, paprašė atleisti nuo nuomos mokesčio trims mėnesiams, jis sutiko, nes viską racionaliai įvertinus, suprato, kad tai buvo vienintelis protingas sprendimas ir geresnis nei prarasti sunkiai rastą nuomininką tokioms apleistoms patalpoms. Apie visas problemas ir veiklą nuolat informuodavo tuometinio Kalėjimų departamento vadovybę. Ieškovo teigimu, jis tik šiek tiek ir gana epizodiškai pažinojo UAB ,,GludisLT“ vadovą R. K., kuris, kaip vėliau paaiškėjo, yra ir UAB ,,Orenga“ vadovas, ko jis nežinojo. Ieškovas neginčijo, kad bendrovė ,,Orenga“ suremontavo ir jo nuosavo buto balkoną, bet tai įvyko kiek atsitiktinai, t. y. R. K. pasiūlė tai padaryti, nes jo įmonė tuo pačiu metu remontavo šalia esantį namą, ieškovas siūlymą priėmė. Ieškovas akcentavo, kad visas ataskaitas apie Įmonės pokyčius, pelningumą ir kt. teikė, tai darė nuolatos. Atėjęs vadovauti, peržiūrėjo sutartis, įvertinęs situaciją perdavė dokumentus teisininkams, kurie iniciavo teisminius procesus, dėl nustatyto neapskaityto turto informavo ir STT.  Ieškovas akcentavo ir tai, kad vadovavimo Įmonei veikla buvo labai sudėtinga, jis darė ką galėjo, tačiau nebuvo įmanoma įvesti reikšmingų pokyčių ir realiai pasiekti pageidautų rezultatų ne nuo jo valios. Su darbuotojais ir dalimi administracijos nėjo susišnekėti, nustačius aplaidų dokumentų tvarkymą, kai kas iš jų buvo paprašyti išeiti iš darbo, kai kam skirdavo drausmines nuobaudas, nekėlė algų, sumažino perteklinius etatus, o tokių administracijoje buvo 10-20. Galiausiai jis ėmėsi įmonės veiklos tobulinimo parduodant metalo laužą, kurio buvo labai daug ir kuris buvo netinkamai saugomas ir nebuvo tinkamai apskaitomas. Jam žinoma, kad metalo laužo atliekos turėjo būti perduodamos jo surinkėjams pagal sutartis, tačiau realiai jos nebuvo perduodamos. Siekiant tobulinti veiklą metalo laužo apskaitos srityje jam buvo pareikšti įtarimai, dėl to buvo nušalintas nuo tarnybos ir galiausiai atleistas kaip praradęs pasitikėjimą. Ieškovo teigimu, jis metalo laužo pardavime nedalyvavo, tik pasirašė sutartį, ruoštą teisininko, į jos turinį nesigilino. Teigė nepadaręs jokių kaltų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti pasitikėjimo juo praradimą, o pradėtas ikiteisminis tyrimas savaime jo kaltės neįrodo, be to, ikiteisminis tyrimas metalo laužo dalyje 2023 m. sausio 10 d. buvo nutrauktas. Ieškovas teigė, jog yra teisininkas, baigęs teisės studijas Vilniaus universitete, turi 16 metų vadovavimo įvairioms įmonėms, tame tarpe – ir savivaldybės įmonėms, patirtį.

Atsakovė Lietuvos Kalėjimų tarnyba (buv. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) (toliau – ir Kalėjimų tarnyba) nurodė, kad ieškovas atšauktas iš direktoriaus pareigų dėl prarasto pasitikėjimo juo kaip direktoriumi, galinčiu užtikrinti viešuosius interesus atitinkantį pareigų vykdymą veikti VĮ „Mūsų amatai“ interesais ir apdairiai, dėl pagrįsto manymo, jog tolimesnis ieškovo vadovavimas gali neatitikti Įmonės veiklos tikslų bei kenkti dalykinei Įmonės reputacijai. Vadovo Įmonei buvo ieškoma siekiant pagerinti restruktūrizuojamos Įmonės padėtį, mėginant atkurti jos finansinį ir ūkinį stabilumą. Ieškovui tai buvo žinoma. Vienok jis jam keliamų tikslų ir lūkesčių nepateisimo, situacijos nepagerino, priešingai – ją pablogino, dar labiau padidino turėtus nuostolius. Atsakovė įvertino tai spręsdama ieškovo atšaukimo klausimą, taip pat vertino ir aplinkybes, kad prokuroro prašymu ir teismo nutartimis ieškovas buvo laikinai nušalintas nuo užimamų pareigų, ir kad jo atžvilgiu buvo rimtų įtarimų, kad jis, veikdamas su kitais asmenimis, iššvaistė jam patikėtą priklausantį didelės vertės Įmonės turtą arba prie to prisidėjo bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Šiai atsakovei deleguotą atšaukimo iš vadovo pareigų teisę ji realizavo tinkamai ir turėjo tam pagrindą, nes paties ieškovo kalti veiksmai sąlygojo pasitikėjimo ieškovu praradimą ir sprendimo dėl atšaukimo priėmimą. Ieškovas negalėjo nesuprasti, kad elgėsi netinkamai ir nepakankamai teisėtai, padidino Įmonės nuostolius, neatkūrė Įmonės pelningumo, priešingai – Įmonė tapo bankrutuojančia. Dėl tokio netinkamo ir aplaidaus vadovavimo Įmonei yra akivaizdi ieškovo kaltė.

Atsakovė (šiuo metu likviduojama dėl bankroto teisminio proceso Nr. 2-55-3-01277-2019-4)) VĮ „Mūsų amatai“ nurodė, kad Įsakymas formaliai atitinka jam nustatys kriterijus, todėl kategoriškai nesutiko su ieškovo teiginiais, jog jam nežinoma ir nesuprantama, dėl ko jis buvo atšauktas. Situacija dėl ieškovo atšaukimo jam negalėjo būti nežinoma. Mano, jog atšaukimui pagrindas buvo – buvo priežasčių, dėl kurių faktiškai buvo prarastas pasitikėjimas ieškovu, kaip vadovu, ir tai lėmė kalti jo paties veiksmai. Ieškovas žinojo ir suprato, kokiai Įmonei teks vadovauti – konkurso paskelbimo laiku ji jau buvo restruktūrizuojama, ieškovas turėjo žinoti ir suprasti, kokie iššūkiai jo laukia, turėjo išmanyti ir teisės aktus, turėjo veikti Įmonės interesais, gerinti jos situaciją, finansinius rodiklius, todėl negali sakyti, jog nieko padaryti negalėjo ir nėra dėl to atsakingas. Ieškovas sudarė Įmonei nenaudingus sandorius, netikrindamas jų turinių, nesiaiškindamas aplinkybių jiems sudaryti, veikė nepakankamai teisėtai, supainiojo ir asmeninius interesus, ko taip pat negalėjo nesuprasti. Ieškovas neprašė paaiškinti Įsakymo turinio, kas rodo, kad jis jam taip pat negalėjo būti nežinomas. Yra akivaizdi ieškovo kaltė dėl visų Įsakyme įvardintų veikų, nes jos priklausė nuo paties ieškovo valios.

Ieškinys atmestinas.

Byloje kyla ginčas dėl ieškovo atšaukimo iš VĮ ,,Mūsų amatai“ direktoriaus pareigų, ieškovui  įrodinėjant, kad tokia atšaukimo teisė realizuota netinkamai ir kad pasitikėjimui prarasti nebuvo jokių sąlygų ir pagrindų ir nebuvo jo kaltės. Su tuo nesutiktina.

Nustatyta, kad ieškovas V. G. 2020 m. kovo 6 d. tuometinio Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (dabar – Lietuvos Kalėjimų Tarnyba) direktoriaus įsakymu Nr. P-77 buvo paskirtas į VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus pareigas jam laimėjus konkursą. Su ieškovu 2020 m. kovo 6 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. DS-8 (toliau – Darbo sutartis). 2020 m. kovo 9 d. ieškovas pasirašytinai supažindintas su VĮ ,,Mūsų amatai“ direktoriaus pareigybės aprašymu. Su ieškovu pasirašytos Darbo sutarties 9 p. numatyta, kad ,,Įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva arba kitais atvejais, nustatomas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas“, jos 11 punkte nurodoma, kad ši sutartis gali būti nutraukta Darbo kodekso nustatytais pagrindais.

Ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00240-20, įtariant V. G. tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, veikdamas bendrai su UAB „GludisLT“ direktoriumi R. K. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamais asmenimis,

iššvaistė jam patikėtą didelės vertės VĮ „Mūsų amatai“ priklausantį turtą bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent: V. G., nuo 2020 m. kovo 9 d. paskirtas VĮ „Mūsų amatai“ (toliau – Įmonė) direktoriumi, būdamas atsakingas už įmonės turtą, kuris einamų pareigų pagrindu buvo jo žinioje, pažeisdamas Įmonės įstatų 17 straipsnio reikalavimus, numatančius, kad Įmonės direktorius privalo veikti įmonės naudai, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų ir vadovautis įmonės įstatais, nepriimti sprendimų ar neatlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai viršija normalią ūkinę riziką ar yra akivaizdžiai nuostolingi, 24 straipsnio 2, 10 punktų reikalavimus, numatančius direktoriaus atsakomybę už Įmonės veiklos organizavimą, Įmonės racionalų ir efektyvų turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, siekdamas turtinės naudos, šių savo pareigų nevykdė, sąmoningai veikdamas priešingais Įmonei interesais, viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir siekdamas turtinės naudos, veikdamas kartu su UAB „GludisLT“ direktoriumi R. K., 2020 m. birželio 11 d. sudarė sutartį Nr. 14/03-35 „Metalo laužo supirkimo, demontavimo ir išvežimo iš VĮ „Mūsų amatai“, po ko ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamu laikotarpiu, UAB „GludisLT“ direktorius R. K. bei ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjami asmenys, organizavo krovininio transporto įvažiavimą į Įmonės filialų, esančių (duomenys neskelbtini), Įmonei priklausančio metalo gaminių, metalo laužo išvežimą iš šių teritorijų bei metalo gaminių ir metalo laužo pardavimą UAB „Batic metal“ priklausančiose metalo supirktuvėse, nurodant mažesnius parduodamo Įmonei priklausančio turto – metalo gaminių ir metalo laužo kiekius, dėl ko Įmonė negavo realių pajamų už parduotą turtą, tokiu būdu iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje esantį, didelės - ne mažesnės nei 12 500 eurų, vertės Įmonei priklausantį turtą bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos valstybei“.

Analogiška informacija nurodoma ir Kriminalinės žvalgybos valdybos 2021 m. spalio 19 d. rašte Nr. IBPS-S-524396-21 „Dėl informacijos pateikimo“.

2021 m. sausio 27 d. ieškovui buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje (turto iššvaistymas) ir 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas).

Prokuroro prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi Nr. IBPS-V-208214-21 ieškovą nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2021 m. liepos 28 d. laikinai nušalino nuo užimamų pareigų. 2021 m. liepos 19 d. nutartimi Nr. IBPS-V-1650662-2 laikinas nušalinimas nuo direktoriaus pareigų buvo pratęstas iki 2021 m. spalio 28 d. Pasibaigus laikino nušalinimo nuo direktoriaus pareigų terminui, Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. P-294 ieškovas nuo 2021 m. spalio 29 d. atšauktas iš direktoriaus pareigų, tą pačią dieną su juo buvo nutraukta ir 2020 m. kovo 6 d. pasirašyta darbo sutartis Nr. DS-8.

Įsakyme dėl atšaukimo iš pareigų nurodyta, kad ieškovas atšaukiamas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (toliau – VSĮĮ) 4 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 11 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 65 straipsnio 5 dalimi, 104 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 127 straipsnio 6 dalimi, VĮ „Mūsų amatai“ (toliau – ir Įmonė) įstatų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V-373 „Dėl valstybės įmonės „Mūsų amatai“ įstatų patvirtinimo“ (toliau – Įstatai), 19.1 papunkčiu, 22 punktu. 

Įsakymo motyvuojamoje dalyje Kalėjimų departamento direktorius, įvertinęs tai, kad prokuroro prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi Nr. IBPS-V-208214-21 nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2021 m. liepos 28 d. ir 2021 m. liepos 19 d. nutartimi Nr. IBPS-V-1650662-21 nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2021 m. spalio 28 d. Įmonės direktorius V. G. buvo laikinai nušalintas nuo užimamų pareigų, kad Įmonės direktorius V. G. įtariamas, veikdamas su kitais asmenimis, iššvaistė jam patikėtą Įmonei priklausantį didelės vertės turtą bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos 2021 m. spalio 19 d. rašte Nr. IBPS-S-524396-21 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktą informaciją apie minėtą ikiteisminio tyrimą Nr. 01-0-00240-20, kuriame Įmonės direktoriui V. G. 2021 m. sausio 27 d. pareikšti įtarimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje (turto iššvaistymas) ir 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas) ir prašymą spręsti V. G. tinkamumą eiti vadovaujančias pareigas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertindamas, kad Įmonės vadovui suteikti platūs įgaliojimai veikti Įmonės vardu, kad dėl nurodytų aplinkybių yra prarastas pasitikėjimas Įmonės direktoriumi, kaip galinčiu užtikrinti viešuosius interesus atitinkantį pareigų vykdymą veikti Įmonės interesais rūpestingai ir apdairiai, kad tolimesnis V. G. vadovavimas Įmonei dėl to neatitiktų Įmonės veiklos tikslų bei kenktų Įmonės dalykinei reputacijai, atšaukė V. G. nuo 2021 m. spalio 29 d. iš tuo metu jau restruktūrizuojamos VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus pareigų ir tą pačią dieną nutraukė su juo 2020 m. kovo 6 d. pasirašytą Darbo sutartį Nr. DS-8.

V. G.

Vilniaus apygardos teismas savo 2022 m. liepos 22 d. nutartyje, atsikirsdamas į eilę apelianto (bylos ieškovo) apeliacinio skundo argumentų, be kita ko, pasisakė, kad ieškovo atleidimui dėl prarasto pasitikėjimo DK 104 straipsnio nuostatos buvo taikytos pagrįstai, turint tam pagrindą ir pasinaudojus absoliučios atšaukimo teisės instituto taikymu. Taip pat nurodė, kad tai darydamas Kalėjimų departamentas, kaip VĮ ,,Mūsų amatai“ savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, pažeidimų nepadarė – turėjo teisę priimti sprendimą atšaukti ieškovą iš pareigų DK 104 straipsnio 1 dalies pagrindu ir tai darė tinkamai, kad VĮ ,,Mūsų amatai“ savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turėjo pagrindą atleisti ieškovą dėl prarasto pasitikėjimo (nutarties 26 – 33, 34 – 37 punktai). 

Apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados ir teiginiai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio prasme neturėtų būti kvestionuojami.

Todėl imant domėn išdėstytą ir apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas, nėra pagrindo pritarti ieškovui ir pripažinti, kad jis buvo atšauktas ir kad jo Darbo sutartis, kaip to pasekmė, nutraukta neteisėtai.

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas žemesnės instancijos teismo šioje byloje priimtą sprendimą, akcentavo tai, jog naujai nagrinėjant bylą būtina vertinti ieškovo, kaip darbuotojo, galimos kaltės klausimą, kuri jo atžvilgiu taikytino DK 104 straipsnio 2 dalies pagrindu suponuoja tam tikrų socialinių garantijų buvimą (nutarties 41 – 44 punktai), o taip pat įtakoja Darbo sutarties 9 p. taikymą (nutarties 38 – 39 punktai), taip pat pasiaiškinti, ar apeliantas (nagrinėjamos bylos ieškovas) buvo atleistas praradus darbdavio pasitikėjimą dėl apelianto kaltų veiksmų, ar be darbuotojo kaltės. Anot apeliacinės instancijos teismo, pirmu atveju atsakovas (darbdavys) turėjo apibrėžti, kokie konkretūs kalti atsakovo veiksmai lėmė pasitikėjimo apeliantu praradimą ir apelianto atleidimą iš darbo (ar veiksmai, nurodyti skundžiamame įsakyme dėl atšaukimo iš pareigų, ar galimai ir kiti konkretūs apelianto kalti veiksmai) ir juos įrodinėti. Tuo atveju, jeigu apeliantas atleistas iš pareigų be darbuotojo kaltės, praradus pasitikėjimą vien dėl ikiteisminio tyrimo bylos iškėlimo ir įtarimų pateikimo apeliantui, svarstytina, ar darbdavys turėjo atleisti darbuotoją taikant Darbo sutarties 9 punkte nustatytą atleidimo iš darbo (įspėjimo) tvarką. 

Tokiu būdu nagrinėjant bylą naujai, nepaisant to, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, iš esmės ginčo ribas nagrinėjant bylą naujai sudaro pasitikėjimo praradimo Įmonės vadovu priežastys, atšaukto vadovo kaltės klausimas ir su tuo susijusių galimų pasekmių taikymas, taip pat Darbo sutarties 9 punkte nustatytos atleidimo iš darbo (įspėjimo) tvarkos taikymas. Tad plačiau pasisakytina šiuo aspektu.

Nagrinėjant bylą naujai atsakovės laikėsi pozicijos, kad atšaukimo instituto taikymą lėmė visapusiškai kalti ieškovo veiksmai, pastarasis, priešingai, neigė savo kaltę.

Sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens vadovo atleidimo iš darbo pagrindų, būtina įvertinti to juridinio asmens teisinį statusą sudarančių ypatumų visumą, bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų nuostatas, susijusias su šio klausimo reglamentavimu.

Šioje byloje viena iš atsakovių yra juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra valstybės įmonė. Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra valstybės įmonė, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą ir likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas (toliau – VSĮĮ). Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės įmonė yra iš valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Šio įstatymo 11 straipsnio 7 dalis nustato, jog įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus sprendimą atšaukti įmonės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama Darbo kodekse nustatyta tvarka.

Darbo sutarties pasibaigimo pagrindus nustato DK 53 straipsnis, jame pateiktas pagrindų sąrašas nėra baigtinis, nes yra numatyta, kad darbo sutartis pasibaigia kitais šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais (DK 53 straipsnio 7 punktas). Tai blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitus DK straipsnius, nustatančius bendruosius darbo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo pagrindus, taip pat į kitus specialiuosius įstatymus, nustatančius darbo sutarties nutraukimo pagrindus, t. y. tam tikrus juridinius faktus arba jų sudėtis, kuriems esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Valstybės įmonės steigėjo teisė atšaukti valstybės įmonės vadovą yra numatyta DK, o taip pat minėtame VSĮĮ.

DK išskiriamas vadovaujančio darbuotojo statusas (DK 101 straipsnis), akcentuotas darbo sutarties su vadovaujančiu darbuotoju nutraukimas (DK 104 straipsnis).

Vertinant valstybės ir savivaldybių įmonių bei jų vadovų santykius, taikytini teismų praktikoje suformuoti viešosios įstaigos vadovo ir įstaigos santykių ypatumai, nes atšaukimo iš pareigų institutas numatytas taip pat ir Viešųjų įstaigų įstatyme.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016, aiškindamas viešosios įstaigos vadovo atšaukimą iš pareigų reglamentuojančias Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas, konstatavo, kad „...vienasmenio viešosios įstaigos valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) viešosios įstaigos ir jos vadovo santykių pobūdis lemia jį paskyrusio subjekto teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų absoliutumą. Tik neribojant šios teisės jokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, nepriklausomai nuo kaltų veiksmų (ne)buvimo, šia teise galima operatyviai pasinaudoti viešosios įstaigos interesais, vadovui praradus viešosios įstaigos dalininkų (ar kito, vadovą į pareigas paskyrusio subjekto) pasitikėjimą. Atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai, įforminti darbo sutartimi.“

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016, konstatavo, kad „...atšaukimo iš pareigų pagrindas – pasitikėjimo kasatoriumi praradimas – galėjo atsirasti tiek dėl šio asmeninių savybių, tiek dėl kaltų veiksmų (neveikimo), netinkamo administravimo ar kitų aplinkybių. Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad tam, jog viešosios įstaigos savininkas galėtų priimti sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų, nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas įstaigos vadovu, svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas, dėl kurio toks asmuo negali toliau eiti pareigų.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016).

Taigi tam, kad pasibaigtų su valstybinės įmonės vadovu sudaryta darbo sutartis, sprendimo dėl įmonės vadovo atšaukimo nėra būtina motyvuoti, užtenka konstatuoti pasitikėjimo juo praradimo fakto buvimą. Ieškovas, būdamas Įmonės vadovu, galėjo būti atšauktas iš pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos raštišku sprendimu, kaip šiuo atveju ir buvo, ir tokia savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto atšaukimo teisė gali būti įgyvendinta nepriklausomai nuo Įmonės vadovo kaltės dėl atšaukimo buvimo ar nebuvimo.

Teisė atšaukti juridinio asmens vadovą iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka; šios teisės absoliutumą lemia vienasmenio juridinio asmens valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstu) santykių pobūdis; pagal bendrąją taisyklę nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas vadovu, nes svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018), reikalavimo laikytis DK nuostatų, kuriose reglamentuoti darbuotojų įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ir darbo sutarties nutraukimo ribojimai, taikymas neatitiktų teisės atšaukti bendrovės vadovą absoliutumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007).

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad fiduciarinis santykių pobūdis lemia, jog jį paskyrusio subjekto teisė atšaukti įmonės vadovą nesiejama su tokiomis sąlygomis kaip vadovo kaltė, neteisėti veiksmai ar pan., atšaukimą gali lemti ir kitos priežastys. Atšaukimo taikymui nėra būtina, kad valstybės įmonės vadovo veiksmais įmonei būtų padaryta turtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-248/2021, 26, 51 p.; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007).

Kaip matyti iš Įsakymo, tokiomis priežastimis atšaukimo teisę turintis ir ją realizavęs subjektas laikė ieškovo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą ir jam faktiškai pareikštus įtarimus dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų galimo padarymo. Nėra pagrindo manyti, kad tokio tyrimo pradėjimas negalėjo nesąlygoti steigėjui pasitikėjimo ieškovu praradimo. Įsakymo formuluotė yra aiški ir apibrėžta, ji negalėjo būti nesuprantama ir pačiam ieškovui, turinčiam aukštąjį universitetinė teisinį išsilavinimą ir 16 metų vadovavimo įvairioms įmonėms patirtį. Ikiteisminio tyrimo nurodytais pagrindais pradėjimo faktas savaime galėjo būti pagrindu prarasti pasitikėjimą ieškovu, kaip valstybinės įmonės vadovu. Teismo manymu, nebuvo būtina laukti tyrimo pabaigos, kad patvirtinti ar paneigti tokio įsitikinimo buvimą.

Šiam momentui nėra svarbi ir ieškovo bylą nagrinėjant naujai nurodyta ikiteisminio tyrimo dalies 2023 m. sausio 10 d. nutarimu nutraukimo aplinkybė. Tai įvyko jau po atšaukimo instituto taikymo ieškovo atžvilgiu. Be to, tyrimas nutrauktas tik dalyje ir, kaip byloja 2023 m. sausio 10 d. priimto nutarimo turinys, dėl to, kad nenustatyti visi nusikalstamos veikos požymiai, o būtent, didelės žalos faktorius, tuo nepaneigiant galimo žalos padarymo. Nutarime (jis įsiteisėjęs, nebuvo skundžiamas), be kita ko, konstatuota, kad V. G. pakankamai atsainiai vykdė savo, kaip vadovo pareigas, ignoravo finansinę apskaitą tvarkančių darbuotojų pastabas dėl parduodamo metalo laužo apskaitos, nurašymo, nesiėmė priemonių, kad metalo laužas būtų tinkamai inventorizuotas, apskaitytas ir nurašytas, nenustatė metalo laužo apskaitos ir supirkimo tvarkos, formaliai paskyręs V. B. atsakingu už metalo laužo pardavimą pats šio proceso nestebėjo ir nekontroliavo. Vienok ir ši aplinkybė, atsiradusi 2023 m. sausio 10 d. surašytame nutarime, įtakos pasitikėjimo darbuotoju praradimui, to ir darbuotojo kaltės vertinimui jo atšaukimo iš pareigų momentu, neturėjo.

Įsakyme nėra nurodyti kiti galimi momentai pasitikėjimui ieškovu prarasti, ir, teismo manymu, pasitikėjimui prarasti užteko to, kas Įsakyme užfiksuota, t. y. nurodyto turinio ikiteisminio tyrimo faktas. 

Tačiau akcentuotina ir tai, kad byloje nėra paneigta aplinkybė, jog metalo pirkime figūruojanti įmonė ,,GludisLT“ ir bylos duomenyse esanti UAB ,,Orenga“, kuri, kaip rodo bylos medžiaga ir šalių paaiškinimai, sudalyvavusi konkurse dėl VĮ ,,Mūsų amatai“ priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos ir jį laimėjusi, turi tą patį vadovą – ikiteisminio tyrimo byloje minimą R. K.. Ieškovas posėdžio metu neneigė, kad organizuojant šių patalpų nuomos konkursą ir sudarant nuomos sutartį, faktiškai nebuvo realiai jų apžiūrėjęs, o sužinojęs apie prastą patalpų būklę, sutiko su pasiūlymu 3 mėnesius neimti iš konkursą laimėjusio asmens nuomos mokesčio. Nuomos mokesčio suma yra viena iš konkursinių sąlygų. Todėl sutiktina su atsakovių teiginiais, kad ieškovas, vienasmeniškai leidęs nemokėti nuomos mokesčio už dalį nuomos laikotarpio, vienašališkai priėmė sprendimą dėl konkurso sąlygų pakeitimo, ką padaryti faktiškai negalėjo. Nėra duomenų, kad šį klausimą ieškovas derintų su Įmonės steigėju ir savininku. Tokie ieškovo veiksmai tikrai negalėjo sukelti daugiau pasitikėjimo juo.

Be to, yra pagrindas kalbėti ir apie tam tikrą viešų ir privačių interesų konfliktą ieškovui posėdžio metu faktiškai pripažinus, kad ta pati UAB ,,Orenga“ suremontavo ieškovo namų balkoną. Kritiškai vertintini ieškovo posėdžio metu išsakyti teiginiai, kad nėra nieko blogo tame, kad jis priėmė tokį R. K. pasiūlymą. Teismo vertinimu, nuo tokių pasiūlymų ieškovas turėjo susilaikyti idant galėtų išvengti galimo interesų konflikto. Ši aplinkybė, teismo manymu, rodo ieškovo, kaip vadovaujančio asmens, nebrandų požiūrį į turimą situaciją ir tikrai negalėjo ir negali būti vertinama kaip aplinkybė sustiprinanti pasitikėjimą Įmonės vadovu.

Ieškovas nagrinėjant bylą naujai taip pat pripažino nesavalaikį finansinių atskaitomybių pateikimą, atsakomybę dėl to mėgindamas nukreipti kitiems asmenims arba kaltindamas esamą situaciją visumoje. Įmonės vadovas atsakingas už visus procesus Įmonėje. Finansinių atskaitomybių savalaikis pateikimas labai svarbus Įmonės veiklos momentas. Savaime suprantama, kad pats bendrovės vadovas jų neformuoja, tačiau kontroliuoti to eigą jis privalo. Ieškovas, kaip turintis nemenką vadovavimo patirtį asmuo, negalėjo ir negali to nežinoti, žiūrėjo į šią situaciją pakankamai atsainiai. Ieškovas negalėjo nesuprasti, jog dalyvauja konkurse vadovauti įmonei, kuriai yra iškelta restruktūrizavimo byla, todėl ši aplinkybė, teismo vertinimu, turėjo formuoti jo suvokimą ir mobilizuoti jo vadovavimo patirtį labiau nei įprastoje situacijoje.

Nors šie momentai Įsakyme dėl atšaukimo nėra nurodyti, atsakovių teigimu, jie, kaip turima informacija, taip pat lėmė pasitikėjimo ieškovu praradimą ir sąlygojo Įsakymo priėmimą.

Iš aptartų ieškovo veiksmų pakankamai akivaizdu, kad jie negalėjo būti padaryti jam nežinant, netyčia ar dėl neatsargumo. Ieškovas veikė sąmoningai, negalėdamas nesuvokti ir nesuprasti veiksmų turinio ir galimų pasekmių. Todėl neabejotinai jam dėl to kyla atsakomybė.

Pasitikėjimo praradimas ir (ar) kaltė nebūtinai turi būti siejama su padarytu ir įrodytu darbo pažeidimu, o užtenka, kad tam tikras juridinio asmens vadovo elgesys keltų pagrįstų abejonių ir būtų nepriimtinas juridinio asmens savininkui, neleidžiantis jam toliau pasitikėti juridinio asmens vadovu.

Todėl Įmonės savininkas galėjo svarstyti ieškovo tinkamumo toliau vadovauti Įmonei klausimą, o turėdamas tokios informacijos ir vertindamas ją, net gi privalėjo tai daryti ir be jokios abejonės galėjo priimti sprendimą atšaukti ieškovą praradus pasitikėjimą dėl ieškovo kaltės. Darytina išvada, kad tam užteko tik ieškovui pareikštų įtarimų dėl galimo VĮ „Mūsų amatai“ turto iššvaistymo bei piktnaudžiavimo tarnyba, kas gali būti vertinama (ir buvo pagrįstai vertinama) kaip sąlyga ir pagrindas pasitikėjimo praradimui. Iš esmės, vertinant Įmonės statusą ir veiklos pobūdį,  priešingas nustatytų aplinkybių traktavimas bei  tuometinio Kalėjimų departamento elgesys būtų neatitikęs viešojo intereso.

Sutinkamai su DK 104 straipsnio 2 dalimi, jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai. Kaltus vadovo veiksmus turi įrodyti atšaukimo teisę turintis subjektas, juridinio asmens vadovą atšaukdamas dėl šio kaltės ir netaikydamas įstatyme nustatytų garantijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018 54 punktas).

Šios teisės normos turinio analizė sąlygoja išvadą, kad kaltės darbuotojo veiksmuose klausimas svarbus nustačius, kad jo darbo trukmė iki atšaukimo (atleidimo) buvo didesnė nei du metai. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas Įmonės vadovu dviejų metų neišdirbo. Tad nėra jokių objektyvių sąlygų ir teisinių prielaidų svarstyti šios teisės normos ieškovo atžvilgiu taikymą, nes jis vadovu Įmonėje išdirbo ženkliai mažiau nei 2 metus. Todėl kaltė, kaip darbuotojo atsakomybės pagrindas, nagrinėjamo ginčo atveju nebuvo ir nėra svarbi ieškovo, kaip vadovo, atšaukimo iš pareigų pagal DK 104 straipsnio 1 dalį sąlyga. Todėl net gi manant, jog dėl atšaukimo priežasčių nėra ieškovo kaltės, išeitinė išmoka pagal DK 104 straipsnio 2 dalį jam bet kuriuo atveju nepriklauso.

Dėl išdėstyto teismas atmeta ieškovo reikalavimus visa apimtimi, laikydamas juo neįrodytais ir nepagrįstais. Atmesdamas ieškinį, teismas dėl kitų šalių teiginių ir procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų nepasisako, nevertina pirmą kartą nagrinėjuant bylą išklausytų liudytojų paaiškinimų, nes imant domėn virš išdėstytą ir apeliacinės instancijos teismo nurodytų argumentų kontekstą, nemano, jog tai būtina.        

Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (tarp jų ir advokatų bei advokatų padėjėjų išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), tai atmetus ieškinį, iš ieškovo žyminis mokestis valstybės naudai nepriteisiamas (CPK 96 str.).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. 

Atsakovė likviduojama dėl bankroto VĮ ,,Mūsų amatai“ patyrė 798,60 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Ši suma labai optimali ir visiškai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų dydžių, todėl priteistina iš bylą pralaimėjusio ieškovo . 

Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 307 str.,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 798,60 Eur bylinėjimosi išlaidų likviduojamos dėl bankroto Valstybės įmonės ,,Mūsų amatai“ (įmonės kodas 303316138) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą teikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                  Natalija Daškovienė