Administracinė byla Nr. eAS-377-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00241-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.6

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Telia Lietuva, AB) dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bitė Lietuva“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimo (reg. 2024-12-20 Nr. TN-829) „Dėl ūkio subjektui Telia Lietuva, AB nustatytų įpareigojimų pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas) rezoliucinės dalies 2 punktą ir įpareigoti Tarnybą iš naujo nuspręsti dėl sankcijos Telia Lietuva, AB (toliau – ir Telia) skyrimo bei paskirti ekonominę sankciją (baudą).

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Bitė Lietuva“ skundą.

Teismas nustatė, kad skunde nėra nurodyta, kokią subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą pareikštu reikalavimu pareiškėjas siekia apginti. Teismo vertinimu, nėra nurodyta, kad neteisėtai ribojamos ar pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir toks ribojimas ar pažeidimas bus pašalintas patenkinus reikalavimą ir panaikinus ginčijamo Nutarimo dalį. Nutarimo dalimi pareiškėjo pareigos ar teisės nesukuriamos, nepakeičiamos ir nepanaikinamos, tiesiogiai neveikiami jo interesai, saugomi įstatymo. Nutarimas yra individualus administracinis aktas, sukeliantis atitinkamas teisines pasekmes tik konkrečiam subjektui – Telia, tačiau juo nesukuriama tokių pasekmių kitiems asmenims.

Teismas pažymėjo, jog Nutarimo 1 punktu buvo nutarta pripažinti, kad ūkio subjektas (Telia) pažeidė Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 1V-766 „Dėl ūkio subjekto Telia Lietuva, AB, turinčio didelę įtaką Didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams rinkoje“ 4.1.1 papunktyje nustatytą įpareigojimą suteikti prieigą, šio įsakymo 4.2.1 papunktyje nustatytą nediskriminavimo įpareigojimą ir Prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo ir teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1V-960 „Dėl Prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 17 punktą (1 punktas); už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą ūkio subjektui (Telia) skirtas įspėjimas (Nutarimo 2 punktas). Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neturi materialaus teisinio suinteresuotumo ginčyti Nutarimo dalies.

Teismo vertinimu, pareiškėjas iš esmės siekia, jog Telia būtų nubausta ir jai paskirtą administracinę nuobaudą – įspėjimą laiko netinkama nuobauda, t. y. pareiškėjas siekia pakeisti paskirtą administracinę sankciją Telia, bet tokia teisė pareiškėjui nesuteikta. Teismas pažymėjo, kad vienokios ar kitokios poveikio priemonės taikymas arba jų netaikymas negali būti laikomas pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimu, nes visais atvejais tai nesukeltų ir nesukėlė pareiškėjui tam tikrų tiesioginių pasekmių.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

III.

Pareiškėjas UAB „Bitė Lietuva“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjo teigimu, tai, kad Nutarimas yra individualus administracinis aktas, sukeliantis atitinkamas teisines pasekmes konkrečiam subjektui (Telia), savaime negali paneigti šio administracinio akto poveikio Bendrovei ir jos teisinio suinteresuotumo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, tai, kad pareiškėjas nėra minimas Nutarime ir Tarnyba jo atžvilgiu nėra suformulavusi jokių privalomų nurodymų (įpareigojimų), nesudaro pagrįsto pagrindo nuspręsti dėl pareiškėjo teisinio suinteresuotumo nebuvimo, o pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su pareiškėjo konkurento privilegijavimu, konkurencinių sąlygų rinkoje iškreipimu ir kt. (žr., 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-67-415/2021; 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-521-821/2022).

Skunde pareiškėjas išsamiai aprašė Bendrovės veiksmus realizuojant savo suinteresuotumą, tačiau teismas dėl jų nepasisakė. Būtent Bendrovė pateikė skundą Tarnybai dėl Telia veiksmų Bendrovės atžvilgiu neteisėtai atsisakant suteikti didmeninę plačiajuosčio ryšio (toliau – ir DPP) prieigą, kurie pažeidžia elektroninių ryšių veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Bendrovės skundo pagrindu Tarnyba pradėjo tyrimą. Pareiškėjo manymu, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ir ERĮ) 8 ir 83 straipsnių nuostatos Telia statusas DPP prieigos rinkoje, kaip ūkio subjekto, turinčio didelę įtaką, leidžia teigti, kad Tarnyba priežiūros priemonių dėl ERĮ 8 straipsnyje nurodytų tikslų imasi tik dėl tokių elektroninių ryšių veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, kurie turi reikšmingą poveikį visai rinkai ir konkurencijai. Todėl vien tyrimo pagal pareiškėjo skundą pradėjimas ir Nutarimo priėmimas savaime rodo, kad nustatyti pažeidimai turi reikšmingą poveikį rinkai ir konkurencijai, įskaitant ir kitus paslaugų teikėjus, kaip UAB „Bitė Lietuva“ ar UAB „Tele2“, kuriems Telia DPP prieiga yra būtina paslaugoms galutiniams paslaugų gavėjams teikti. Kitaip tariant, jeigu Telia veiksmai, neteisėtai atsisakant suteikti DPP prieigą pareiškėjui, Nutarimu pripažinti neteisėtais, neturėtų jokio poveikio pareiškėjui ar konkurencijai visoje elektroninių ryšių rinkoje, Bendrovė nebūtų pateikusi skundo, o Tarnyba šio skundo pagrindu nebūtų pradėjusi tyrimo ir priėmusi Nutarimo. Be to, pareiškėjo dalyvavimas Nutarimo priėmimo procese parodo, kad pareiškėjas nuosekliai deklaravo savo suinteresuotumą, būsimo Nutarimo įtaką jam bei gynė savo teises. Tai, kad atsakovas raštu informavo pareiškėją apie Nutarimą, patvirtina Bendrovės suinteresuotumą.

Pareiškėjas pažymi, kad Nutarimo priėmimo aplinkybės ir pareiškėjo veiksmai yra identiški konkurencijos byloms, kuriose asmenys gali skųsti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir KT) nutarimus, kuriais konstatuojamas pažeidimas ir paskiriama sankcija arba nenustatomas pažeidimas ir neskiriama ekonominė sankcija visai kito subjekto atžvilgiu (žr., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. eI4-2086-816/2021).

Pareiškėjo teigimu, Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktas, kuriuo Telia paskirtas įspėjimas, neskiriant piniginės baudos, taip pat įrodo pareiškėjo suinteresuotumą. Nutarimu konstatuoti tęstiniai, sisteminiai ir nuolatiniai Telia pažeidimai daro reikšmingą įtaka pareiškėjo ir kitų paslaugų teikėjų bei galutinių paslaugų gavėjų interesams. Bendrovė yra suinteresuota, kad Nutarimu nustatyti Telia veiksmai, pažeidžiantys pareiškėjo teises ir interesus, būtų nutraukti, o Telia būtų atgrasyta nuo tokio paties pobūdžio veiksmų atlikimo ateityje. Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktas lemia, kad į Bendrovės interesams reikšmingą Telia pažeidimą Tarnyba reaguoja neefektyviai, t. y. situacija, dėl kurios pareiškėjas pateikė skundą, išlieka neišspręsta, o Telia paskirta sankcija (įspėjimas), niekaip neatgraso nuo analogiško pobūdžio veiksmų, pažeidžiančių teisės aktų jai nustatytus reikalavimus bei kitų rinkoje veikiančių operatorių, įskaitant ir pareiškėjo, teises. Taigi skunde pareikštų reikalavimų tenkinimas leistų apginti Bendrovės teises, užtikrinant efektyvią sankciją, bei būtų apginti ERĮ saugomi interesai.

Pareiškėjas teigia, kad Nutarime konstatuoti Telia elektroninių ryšių veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai yra tiesiogiai susiję su Bendrovės teisių ir ERĮ saugomų interesų pažeidimu. Nuo poveikio priemonės taikymo ar netaikymo priklauso Bendrovės ir ERĮ saugomų interesų reali apsauga, kadangi net ir po Nutarimo priėmimo, Telia ir toliau daro analogiškus pažeidimus, nepagrįstai nesuteikdama DPP prieigos pareiškėjo atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Bitė Lietuva“ skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad skundžiamas Nutarimas yra individualus administracinis aktas, sukeliantis atitinkamas teisines pasekmes tik konkrečiam subjektui – Telia Lietuva, AB, tačiau juo nesukuriama tokių pasekmių kitiems asmenims.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių teisės aktų.

Teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016 ir kt.).

LVAT praktikoje išaiškinta, kad teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jeigu bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-457-520/2018; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-303-556/2020 ir kt.).

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo (ne) suinteresuotumą byloje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Taigi pagal LVAT praktiką skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo, pareiškimo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl galimo pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto, kuriuo už Tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 1V-766 „Dėl ūkio subjekto Telia Lietuva, AB, turinčio didelę įtaką Didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams rinkoje“ 4.1.1 papunktyje nustatytą įpareigojimą suteikti prieigą, šio įsakymo 4.2.1 papunktyje nustatytą nediskriminavimo įpareigojimą ir Taisyklių 17 punkto pažeidimus Telia skirtas įspėjimas, panaikinimo. Pareiškėjas nurodo, kad nustatyti pažeidimai turi reikšmingą poveikį rinkai ir konkurencijai, įskaitant ir kitus paslaugų teikėjus, o Nutarimu paskirta sankcija (įspėjimas) neatgraso Telia nuo to paties pobūdžio veiksmų atlikimo ateityje.

Vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymo 93 straipsniu, sprendimas skirti ekonominę sankciją gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 94 straipsnio 1 dalį ūkio subjektas, kuriam inicijuotas ekonominės sankcijos skyrimo procesas ar yra paskirta ekonominė sankcija, kiti suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai turi teisę susipažinti su visa ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiaga, išskyrus ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiagą ar jos dalį, kuri šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu pripažinta nevieša. Remiantis nurodytomis teisės normomis, nepaisant aplinkybės, kad konkrečiu atveju Telia ekonominė sankcija ir nebuvo paskirta, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas Elektroninių ryšių įstatymo kontekste yra suinteresuotas asmuo, kurio teisėms galėjo turėti įtakos Telia padarytas pažeidimas, o tai, kad pareiškėjas nėra minimas Nutarime ir Tarnyba jo atžvilgiu nėra suformulavusi jokių privalomų nurodymų (įpareigojimų), nesudaro pagrindo skundo priėmimo stadijoje spręsti dėl pareiškėjo teisinio suinteresuotumo nebuvimo, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose konkurencijos teisės srityje (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-615-520/2020; 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-620-520/2020; 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-618-556/2020; 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-617-502/2020; 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-622-556/2020). 

Šiuo atveju faktas, ar pareiškėjo skundžiamas Nutarimas sukelia jo nurodomas teisines pasekmes, gali būti nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jo skunde nurodomas teisių pažeidimas, todėl pareiškėjo materialiojo teisinio suinteresuotumo klausimas gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant administracinį ginčą iš esmės ir gali būti pagrindu atmesti skundą, bet ne pagrindu atsisakyti priimti skundą.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Veslava Ruskan

        Milda Vainienė