Administracinė byla Nr. eA-820-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01887-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 29.7

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės būstas“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Būsto energijos taupymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šilutės būstas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 3R-114(AG-71/05-2017) (toliau – ir Sprendimas Nr. 3R-114(AG-71/05-2017)) bei viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Būsto energijos taupymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2017 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (4)-B2-852 ,,Dėl permokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. (4)-B2-852) ir bylą nutraukti.

2.       Skunde pareiškėjas nurodė, kad VAGK neatskleidė ginčo esmės, nevertino, ar pareiškėjo veiksmuose buvo neteisėtos veikos sudėtis, ar pareiškėjas, kaip bendro naudojimo objektų valdytojas ir projektų administratorius, turi pareigą grąžinti valstybės paramą. VAGK Agentūros Sprendimo Nr. (4)-B2-852 teisėtumo nevertino ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies aspektu. Nei Agentūros Sprendime Nr. (4)-B2-852, kuriuo pareiškėjas įpareigotas sugrąžinti permokėtas lėšas, nei VAGK Sprendime Nr. 3R-114(AG-71/05-2017) nėra detalizuota, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo priešingas teisei, kaltas veikimas ar neveikimas, kuriuo būtų pažeisti skundžiamuose sprendimuose nurodyti teisės aktai. Pareiškėjo teigimu, Agentūros Sprendimo Nr. (4)-B2-852 gavėjais laikytini namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas) gyventojai, nes būtent jų teisėms ir pareigoms šis sprendimas daro įtaką. Agentūra Sprendimą Nr. (4)-B2-852 įteikdama pareiškėjui užkirto kelią tikriesiems šio administracinio akto gavėjams išreikšti pretenzijas, t. y. pateikti skundą, ar kaip kitaip apginti savo teises. Pareiškėjas skunde taip pat pažymėjo, jog nurodytos grąžinti permokėtos lėšos neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 patvirtintų Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 85 punkte įtvirtintos permokėtų lėšų sąvokos. Pareiškėjas, kaip projekto administratorius, yra tik bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu pagal pavedimo sutartį veikiantis asmuo, teikiantis projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas. Projekto administratoriui projekto įgyvendinimo laikotarpiu mokamas sprendime nurodyto dydžio administravimo mokestis, t. y. mokestis už suteiktas paslaugas. Projekto administravimas buvo paskirtas tik Namo atnaujinimo laikotarpiui, todėl nutraukus namo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą, administravimas pasibaigė, o pareiškėjui vėliau nekilo jokie įsipareigojimai. Projekto administratorius atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais, tačiau nėra atsakingas už gyventojų asmenines prievoles. Šiuo atveju valstybės paramą gavo namo gyventojai, todėl jiems ir turėtų kilti prievolė grąžinti gautą naudą. Visi bendraturčiai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, susijusias su investicijų projekto įgyvendinimu. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad Namo butų ir kitų patalpų savininkai dalyvauti Namo atnaujinimo programoje sutiko dar 2013 metais, kai Taisyklių 85 punkto nuostata nenustatė permokėtų lėšų grąžinimo neįgyvendinus projekto per nustatytą terminą, o vėliau įsigaliojusios Taisyklių nuostatos neturėtų būti taikomos.

3.       Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. 

4.       Agentūra atsiliepime nurodė, kad projekto administratorius turėjo informuoti butų ir kitų patalpų savininkus, kad valstybės parama bus teikiama tik iki galo įgyvendinus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Projekto administratorius prieš rengdamas balsavimą dėl projekto sustabdymo turėjo informuoti butų ir kitų patalpų savininkus apie prievolę neįgyvendinus projekto grąžinti visą suteiktą valstybės paramą. Projekto administratoriui neatlikus Taisyklių 5 punkte nustatytų funkcijų, valstybės parama negalėjo būti suteikta, nes nebuvo pasiektas tikslas, t. y. neįgyvendintas projektas. Projekto administratorius yra ir Namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuris buvo paskirtas Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu ir patvirtintas butų ir kitų patalpų savininkų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 (toliau – CK) straipsnyje nustatyta tvarka. Agentūra valstybės paramą teikia per butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotą projekto administratorių, Agentūros su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkais nesieja jokie tiesioginiai santykiai, todėl projekto administratorius turi sugrąžinti išmokėtą valstybės paramą Agentūrai, o dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas gali kreiptis į gyventojus. Namo butų ir kitų patalpų savininkai 2015 m. balandžio 22 d. protokoliniu sprendimu nusprendė nutraukti Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą, apie priimtą sprendimą Agentūra informuota tik 2016 m. gruodžio mėnesį. Daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą) reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta galimybė valstybės lėšomis kompensuoti neįgyvendinto projekto išlaidas. Tai, kad ankstesnėje Taisyklių redakcijoje tiesiogiai nebuvo nurodyta, kad parama susigrąžinama tuo atveju, kai projektas neįgyvendintas per nustatytą terminą, nereiškia, kad valstybės parama neturi būti sugrąžinta. Priešingas aiškinimas paneigtų pačią valstybės paramos skyrimo esmę.

II.

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6.       Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad: Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-865 UAB ,,Šilutės būstas“ paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi; Agentūra 2014 m. spalio 15 d. raštu Nr. (4)-B2-4361 su pareiškėju suderino daugiabučių namų, įskaitant Namo, investicijų planą; Namo butų ir kitų patalpų savininkai 2014 m. spalio 29 d. protokoliniu sprendimu patvirtino investicijų planą, pritarė preliminariam investicijų ir kredito butų ir kitų patalpų savininkams paskirstymui, pateiktam namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane ir nustatė, kad visas su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicijas), atėmus valstybės paramą, privalo apmokėti patalpų savininkai, namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimą ir administravimą pavedė UAB „Šilutės būstas“; Namo butų ir kitų patalpų savininkai 2015 m. balandžio 22 d. protokoliniu sprendimu nutraukė daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą; Agentūra 2015 m. birželio 18 d. raštu Nr. (4)-B2.1-4138 informavo projekto administratorių apie valstybės paramos suteikimą butų ir kitų patalpų savininkams už projekto įgyvendinimo administravimą; pareiškėjas su 2015 m. rugsėjo 15 d., 2015 m. lapkričio 23 d., 2016 m. sausio 5 d. prašymais kreipėsi į Agentūrą dėl projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų apmokėjimo; Agentūra 2015 m. spalio 26 d. raštu Nr. (4)-B2.1-7777, 2016 m. sausio 7 d. raštu Nr. (4)-B2.2-92, 2016 m. vasario 22 d. raštu Nr. (4)-B2-2-1483 informavo pareiškėją apie suteiktą valstybės paramą butų ir kitų patalpų savininkams už projekto įgyvendinimo administravimą; pareiškėjas 2016 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. SB-RS-16-0466 informavo Agentūrą apie Namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą nutraukti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą; Agentūra 2017 m. vasario 2 d. priėmė Sprendimą Nr. (4)-B2-852, kuriuo pareiškėjo prašė grąžinti permokėtą valstybės paramos sumą; pareiškėjas Agentūros Sprendimą Nr. (4)-B2-852, apskundė VAGK, kuri 2017 m. gegužės 3 d. Sprendimu Nr. 3R-111(AG-71/05-2017) jo skundą atmetė.

7.       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugpjūčio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d.) 85 punkto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 290 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1725 „Dėl valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas yra atsakingas už tinkamą projekto įgyvendinimą, o Agentūra valstybės paramą teikia per butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotą projekto administratorių, todėl pareiškėjas ir prisiima visus teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus. Atsižvelgęs į tai, jog aplinkybė, kad pareiškėjo prašymu projekto įgyvendinimo administravimo lėšos buvo pervestos į pareiškėjo sąskaitą, yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, teismas darė išvadą, kad neįgyvendinus projekto, t. y. jį sustabdžius, projekto administratorius prisiėmė prievolę grąžinti visą suteiktą valstybės paramą, todėl privalo sugrąžinti permokėtas paramos lėšas kaip teisėtas naudos gavėjų atstovas.

8.       Teismas taip pat pažymėjo, jog projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos yra priskiriamos valstybės paramai, o valstybės suteikta parama negali būti laikoma mokesčiu už suteiktas paslaugas. Šiuo atveju pareiškėjas į Agentūrą kreipėsi būtent su prašymais apmokėti projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas, kurios, kaip minėta, yra laikomos valstybės parama, o ne apmokėjimu už suteiktas paslaugas. Todėl teismas pritarė atsakovo atsiliepime išsakytai pozicijai, kad dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas pareiškėjas turi kreiptis į namo gyventojus.

9.       Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Agentūra vadovavosi teisės akto redakcija, kuri buvo priimta vėliau, nei gyventojai nusprendė dalyvauti Namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Taisyklių 85 nuostata grąžinti permokėtas lėšas galiojo ir tuo metu, kai Namo savininkai patvirtino investicijų planą, tik buvo kitaip suformuluota. Priimdama Sprendimą Nr. (4)-B2-852 Agentūra jį grindė šio sprendimo priėmimo metu galiojusia Taisyklių redakcija, t. y. papildyta nuostata. Teismo vertinimu, tai, kad 2013 metais galiojusioje Taisyklių redakcijoje tiesiogiai nebuvo nustatyta, jog parama susigrąžinama tuo atveju, jei projektas neįgyvendinamas per nustatytą terminą (neįvykdžius Taisyklių 2 punkto sąlygų), nereiškia, kad valstybės parama neturi būti susigrąžinta. Priešingas aiškinimas (laikant, jog apmokėjus projekto dalies parengimo ir jo įgyvendinimo administravimo išlaidas, tačiau faktiškai projekto neįgyvendinus, apmokėtų valstybės paramos lėšų susigrąžinti negalima) paneigtų pačią valstybės paramos skyrimo esmę, jog parama skiriama būtent numatytiems tikslams (daugiabučio namo sąnaudų sumažinimui) pasiekti, bei sudarytų galimybę asmenims, šių tikslų nepasiekus, nepagrįstai naudotis valstybės paramos lėšomis.

10.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog skundžiami Agentūros ir VAGK sprendimai yra tinkamai motyvuoti tiek teisės aktų nuostatomis, tiek faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtina administracinėje byloje surinkti rašytiniai įrodymai, priimti nepažeidžiant teisės aktų, todėl jų naikinti nėra pagrindo.

III.

11.       Pareiškėjas UAB „Šilutės būstas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

12.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto argumentus, iš esmės analogiškus nurodytiems skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, jog Taisyklės aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad visais atvejais projektą įgyvendina, už atliktus darbus apmoka ir valstybės paramą gauna būtent namo butų ir kitų patalpų savininkai, o projekto administratorius tik organizuoja visus darbus ir gauna atlyginimą už suteiktas paslaugas – gyventojai moka projekto administravimo išlaidas. Valstybės parama gali būti skiriama dviem būdais – gyventojų patirtas išlaidas kompensuojant arba apmokant tiesiogiai paslaugos teikėjui. Nagrinėjamu atveju parama Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams buvo suteikta apmokant projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas. Vadovaujantis Taisyklių 38 punktu, projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas sudaro lėšos už Taisyklių 5 punkte nurodytų projekto administratoriaus pareigų vykdymą. Taigi pagal Taisykles projekto administravimo išlaidos yra tos išlaidos, kurias turi apmokėti gyventojai už projekto administratoriaus suteiktas paslaugas. Tai reiškia, kad tiek su projektų administratoriumi, tiek su Rangovu, Techniniu prižiūrėtoju ir / ar projekto rengėju ir pan., visais atvejais pareigą atsiskaityti turi namo butų ir kitų patalpų savininkai, o šias išlaidas kompensuoja arba apmoka valstybė teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, Taisyklės aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad projekto administratoriui nesiimant jokių veiksmų, kurie nustatyti Taisyklėse, jis netenka teisės gauti apmokėjimo už suteiktas paslaugas. Nors byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, teismas turėjo pareigą visapusiškai išnagrinėti bylą ir neapsiriboti vien tik fakto konstatavimu, jog Agentūra turėjo tiesioginius santykius su pareiškėju, o ne su gyventojais. Pareiškėjo teigimu, skundžiamo teismo sprendimo dalies argumentai, susiję su skundo atmetimo teisiniais pagrindais, yra neaiškūs, dviprasmiški ir nemotyvuoti. Iš viso skundžiamo teismo sprendimo turinio nėra aišku, dėl kokių priežasčių, t. y. kuriomis teisės aktų nuostatomis ar bylos medžiagoje esančiais įrodymais remiantis, atmestas pareiškėjo skundas. Pareiškėjui taip pat neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, jog projekto administratorius savo iniciatyva nutraukė projekto įgyvendinimą ir dėl to turi prisiimti visus sutartinius įsipareigojimus, nustatytus teisės aktuose. Pareiškėjas, vykdydamas gyventojų priimtus sprendimus, neturėjo teisės ir pareigos elgtis kitaip, nei gyventojų išreikšta valia, prieš gyventojų priimtus sprendimus. Teismui priėmus sprendimą, kad pareiškėjas privalo grąžinti valstybės išmokėtas sumas, kurios yra valstybės parama gyventojams, yra pažeista tiek Taisyklėse, tiek pavedimo sutartyje įtvirtinta teisė gauti projekto administravimo mokestį, kurį gauti pareiškėjas turi teisę įvykdęs Taisyklių 5 punkte nustatytus įsipareigojimus. Pareiškėjui grąžinus gautą apmokėjimą už suteiktas paslaugas, butų ir kitų patalpų savininkai nepagrįstai praturtėtų. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog sprendimą galutinai nulėmė subjektų, kuriuos sieja civiliniai ir / ar administraciniai teisiniai santykiai identifikavimas ir su tuo susijusios administracinėje byloje nustatytos ginčo ribos, prieštarauja Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti išaiškinimams.

13.       Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją ir argumentus, apeliacinį skundą prašo atmesti. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

14.       Ginčas šioje byloje kilo dėl Agentūros Sprendimo Nr. (4)-B2-852, kuriuo UAB „Šilutės būstas“ įpareigota grąžinti permokėtą valstybės paramos sumą – 1 765,83 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.

15.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, jog pareiškėjas yra atsakingas už tinkamą projekto įgyvendinimą, o Agentūra valstybės paramą teikia per butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotą projekto administratorių, todėl pareiškėjas ir prisiima visus teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus. Teismas taip pat pažymėjo, jog tai, kad 2013 metais galiojusioje Taisyklių redakcijoje tiesiogiai nebuvo nustatyta, jog parama susigrąžinama tuo atveju, kai projektas neįgyvendinamas per nustatytą terminą (neįvykdžius Taisyklių 2 punkto sąlygų), nereiškia, kad valstybės parama neturi būti susigrąžinta, priešingas aiškinimas sudarytų galimybę asmenims nepagrįstai naudotis valstybės paramos lėšomis

16.       UAB „Šilutės būstas“ su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad pagal Taisykles visais atvejais projektą įgyvendina, už atliktus darbus apmoka ir valstybės paramą gauna namo butų ir kitų patalpų savininkai, o projekto administratorius tik organizuoja visus darbus ir gauna atlyginimą  už suteiktas paslaugas. Šiuo atveju pareiškėjas vykdė gyventojų priimtus sprendimus ir suteikė paslaugas, todėl grąžinus už suteiktas paslaugas gautą apmokėjimą, Namo butų ir kitų patalpų savininkai nepagrįstai praturtėtų.

17.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

18.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

19.       Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymo ir Taisyklių nuostatos. Įstatymo (2014 m. liepos 17 d. įstatymo Nr. XII-1054 redakcija) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo (modernizavimo) projektus pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė, kuri nustatoma pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus, ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo (modernizavimo) projektą sumažinamos ne mažiau kaip 20 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo. Taisyklių (2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1277 redakcija) 85 punkte įtvirtinta, kad, jeigu paaiškėja, kad projekto administratorius teisei į valstybės paramą ir valstybės paramos dydžiui nustatyti pateikė klaidingus duomenis, arba kitų aplinkybių, dėl kurių išmokėta per didelė valstybės parama (išskyrus lengvatinius kreditus), arba valstybės parama negalėjo būti suteikta, arba butų ir kitų patalpų savininkai, vykdantys ūkinę veiklą atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo nuosavybės teise priklausančiame bute ar kitose patalpose, neinformavo Projekto administratoriaus apie nuosavybės teise jiems priklausančiuose butuose ir kitose patalpose jų vykdomą ūkinę veiklą arba pateikė klaidingą informaciją, arba savivaldybė, įstatymų nustatyta tvarka privatizavusi (perleidusi) nuosavybės teise valdomas gyvenamąsias patalpas, apie šį faktą neinformavo Agentūros ir dėl to valstybės parama kreditui ir palūkanų įmokoms sumokėti nuo šių gyvenamųjų patalpų privatizavimo (perleidimo) dienos išmokėta neteisėtai, arba projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir (ar) neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, Agentūra priima sprendimą dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo.

20.       Pažymėtina, jog 2013 metais galiojusiose Įstatymo ir Taisyklių 2 ir 6 punktų nuostatose buvo įtvirtinta, kad valstybės parama gali būti teikiama tik įgyvendinantiems projektą ir įgyvendinus projektą, t. y. parama yra tikslinė ir neatsiejamai nuo projekto įgyvendinimo. Tuo metu galiojęs Taisyklių 85 punktas taip pat nustatė, kad, jeigu paaiškėja, jog projekto administratorius teisei į valstybės paramą ir valstybės paramos dydžiui nustatyti pateikė klaidingus duomenis, arba kitų aplinkybių, dėl kurių išmokėta per didelė valstybės parama (išskyrus lengvatinius kreditus), arba valstybės parama negalėjo būti suteikta, arba butų ir kitų patalpų savininkai, vykdantys ūkinę veiklą atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo nuosavybės teise priklausančiame bute ar kitose patalpose, neinformavo projekto administratoriaus apie nuosavybės teise jiems priklausančiuose butuose ir kitose patalpose jų vykdomą ūkinę veiklą arba pateikė klaidingą informaciją, Agentūra priima sprendimą dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo. Apie tai ji raštu praneša finansuotojui, jeigu suteiktas lengvatinis kreditas, projekto administratoriui ir (ar) atitinkamų butų ir kitų patalpų savininkams. Projekto administratorius ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkai privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos pervesti Agentūros sprendime dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo nurodytą sumą į Agentūros pranešime nurodytą sąskaitą. Per nustatytą laiką negrąžinta permokėta suma iš projekto administratoriaus ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkų išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

21.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Namo projektas nebuvo įgyvendintas teisės aktų nustatytais terminais ir nebuvo pasiektas investicijų plane nustatytas Namo suvartojamos energijos efektyvumo lygis, kuris yra būtina sąlyga siekiant gauti valstybės paramą namui atnaujinti (modernizuoti), t. y. kad neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos. Taip pat neginčijama aplinkybė, kad tikslinė valstybės parama buvo pervesta pareiškėjui, o ne Namo gyventojams.

22.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas yra laikomasi nuostatos, kad, jei projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, Agentūros sprendimas įpareigoti projekto administratorių grąžinti valstybės paramą yra pagrįstas ir teisėtas, o projektų administratorių argumentai, esą valstybės paramą turi grąžinti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir kad priimant sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo Taisyklės nenustatė sąlygos dėl permokėtų lėšų susigrąžinimo dėl to, kad projektas neįgyvendintas, nepripažįstami pagrįstais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2709-662/2018, 2019 kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-915-662/2019, 2019 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-802-520/2019, 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-694-502/2019, 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1206-502/2019 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad valstybės parama turi būti susigrąžinama ne iš jo, o iš Namo butų ir kitų patalpų savininkų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatavo, kad būtent pareiškėjas ir Agentūra yra susieti administraciniais teisiniais santykiais ir kad, neįgyvendinus projekto, būtent pareiškėjas be teisėto pagrindo disponuoja valstybės parama, kuri buvo skirta projektui įgyventi.

23.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos motyvuoti sprendimą. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertino visus byloje surinktus ir bylos šalių išsakytus argumentus dėl ginčo esmės, teisingai išnagrinėjo tarp bylos šalių kilusį ginčą, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių nebuvo patenkintas jo skundas, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu.

24.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

        Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės būstas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius