Civilinė byla Nr. 2-1379/2012

Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 126.5.; 126.8. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kelias“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nutarties, kuria kreditorių susirinkimo nutarimas pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu nuo jo priėmimo momento, o pasiūlymas dėl taikos sutarties perduotas nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo, civilinėje byloje Nr. B2-159-278/2012 pagal ieškovės L. Č. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kelio“ transportas dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos iškėlimu ir eiga.

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria kreditorių susirinkimo nutarimas pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu nuo jo priėmimo momento, o pasiūlymas dėl taikos sutarties perduotas nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo, teisėtumo klausimas.

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. balandžio 2 d. nutartimi atsakovui UAB „Kelio“ transportas iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administravimas“.

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartimi BUAB „Kelio“ transportas pripažino bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto bei patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydį.

BUAB „Kelio“ transportas kreditorius VĮ „Turto bankas“ kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti 2012 m. sausio 5 d. BUAB „Kelio“ transportas kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo atsakovo administratorius įpareigotas sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-735-544/2011 pagal UAB „Kelias“ siūlymą ir galutinį taikos sutarties variantą teikti tvirtinti kreditorių susirinkimo pirmininkui. Nurodė, kad 2012 m. sausio 5 d. įvyko atsakovo kreditorių surinkimas, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-735-544/2011 sudarymo ir nutarta įpareigoti BUAB „Kelio“ transportas administratorių sudaryti taikos sutartį pagal UAB „Kelias“ siūlymą ir galutinį taikos sutarties variantą teikti tvirtinti kreditorių susirinkimo pirmininkui. Pažymėjo, jog civilinėje byloje Nr. 2-735-544/2011 BUAB „Kelio“ transportas administratorius yra pareiškęs reikalavimą kreditoriui UAB „Kelias“ dėl reikalavimo perleidimo sutarčių, kuriomis UAB „Kelias“ neatlygintinai perleista 1 064 237,73 Lt dydžio reikalavimo teisė į BUAB „Kelio“ transportas debitorius, pripažinimo negaliojančiomis ir lėšų priteisimo. Nurodė, jog UAB „Kelias“ neatlygintinį reikalavimo teisių perėmimą grindžia tuo, kad finansiškai rėmė BUAB „Kelio“ transportas. Pažymėjo, kad UAB „Kelias“ iš debitorių yra išieškojęs apie 1 mln. litų, todėl priimtas nutarimas pažeidžia atsakovo kreditorių interesus bei bankroto procedūrą reglamentuojančias teisės normų nuostatas. Nurodė, kad kreditoriams taikos sutarties projektas nebuvo pateiktas, nutarimas priimtas balsuojant trečios eilės kreditoriams, o priimdami ginčijamą nutarimą kreditoriai suprato, kad antros eilės kreditorius VĮ „Turto bankas“, atstovaujantis valstybės interesus, praras galimybę gauti lėšas, todėl kreditoriai, balsuodami už nutarimą, elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai.

Atsakovo BUAB „Kelio“ transportas administratorius UAB „Bankroto administravimas“ pateikė atsiliepimą į skundą, siūlė skundą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, turintys 95,01 proc. teismo patvirtintų reikalavimų, už ginčijamo nutarimo priėmimą pasisakė daugiau nei 50 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų. Pagrindinės taikos sutarties sąlygos buvo nurodytos UAB „Kelias“ pateiktame pasiūlyme, todėl kreditoriai suprato nutarimo esmę.

Atsiliepimu į skundą kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius skundą prašė tenkinti. Nurodė, kad gavęs atsakovo administratoriaus kreditorių susirinkimo nutarimo projektą dėl taikos civilinėje byloje Nr. 2-735-544/2011 tvirtinimo, skyriaus prašymu administratorius nepateikė savo išvadų ir siūlymų dėl taikos sutarties, nepateikė kreditorių susirinkimo protokolo. Pažymėjo, kad priimtas nutarimas pažeidžia kitų kreditorių teises. Nurodė, jog taikos sutartimi UAB „Kelias“ įsipareigojo padengti administravimo išlaidas, susijusias su ieškinio pateikimu, tačiau kreditoriams nėra žinomas jų dydis, apie kitas nuolaidas, kurias daro šalys, taikos sutartyje nenurodoma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartimi kreditoriaus VĮ „Turto bankas“ skundą tenkino, BUAB „Kelio“ transportas 2012 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimą pripažino neteisėtu ir negaliojančiu nuo jo priėmimo momento, o UAB „Kelias“ pateiktą pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Kelio“ transportas ieškinį atsakovui UAB „Kelias“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais perdavė kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 21 d. nutartimi be įsiskolinimo kitiems kreditoriams, patvirtintas ir 13 483,55 Lt įsiskolinimas įmonės darbuotojams, 28 937,06 Lt įsiskolinimas VSDFV Panevėžio skyriui, 265 198,68 Lt įsiskolinimas VĮ „Turto bankas“ bei 109 610,38 Lt įsiskolinimas UAB „Kelias“. Pažymėjo, kad BUAB „Kelio“ transportas iškėlus bankroto bylą, buvo nustatyta, jog 2009 m. rugsėjo 17 d.–2009 m. gruodžio 15 d. laikotarpiu BUAB „Kelio“ transportas ir UAB „Kelias“ sudarė 99 reikalavimo perleidimo sutartis, kuriomis UAB „Kelias“ buvo perleistos reikalavimo teisės į debitorių įsiskolinimą bendrai 1 064 237,73 Lt sumai. Nurodė, kad atsakovo administratorius pareiškė ieškinį, prašė teismo šias sutartis pripažinti negaliojančiomis ir priteisti iš UAB „Kelias“ atsakovo naudai 951 887,93 Lt. Nurodė, jog UAB „Kelias“ padengė atsakovo 104 185,45 Lt dydžio įsiskolinimą darbuotojams bei finansinėms institucijoms, perėmė įsipareigojimus pagal lizingo sutartis 1 181 505,03 Lt dydžio sumai, perimant 4 vilkikus ir 7 puspriekabes, kurių rinkos vertė buvo tik 610 000 Lt bei AB „SEB bankas“ suteiktą 549 000 Lt paskolą. Pažymėjo, jog 2011 m. gruodžio 16 d. kreditorius UAB „Kelias“ atsakovui pateikė siūlymą civilinę bylą baigti taikos sutartimi ir pasiūlė padengti atsakovo turėtas administravimo išlaidas, susijusias su ieškinio pateikimu, atstovavimu teisme iki taikos sutarties patvirtinimo. Nurodė, kad iš byloje esančio atsakovo kreditorių susirinkimo 2012 m. sausio 5 d. protokolo matyti, kad šiame susirinkime buvo svarstomas taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-735-544/2011 sudarymo klausimas, kreditoriai, kurių reikalavimų dydis sudarė 52,97 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, nutarė įpareigoti BUAB „Kelio“ transportas administratorių sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-735-544/2011 pagal UAB „Kelias“ pateiktą pasiūlymą ir galutinį taikos sutarties variantą teikti tvirtinti kreditorių susirinkimo pirmininkui. Teismas nustatė, kad gavus UAB „Kelias“ pasiūlymą sudaryti taikos sutartį administratorius informavo apie tai įmonės kreditorius ir nurodė, jog klausimo svarstymui šaukiamas kreditorių susirinkimas, tačiau pasiūlymo kopija kreditoriams nebuvo pateikta. Pažymėjo, jog UAB „Kelias“ pateikto pasiūlymo turinys leidžia konstatuoti, jog kreditorius UAB „Kelias“ atsakovui pasiūlė atsisakyti ieškinio ir įsipareigojo padengti atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas civilinėje byloje. Nurodė, kad kreditorių susirinkimo svarstymui turėjo būti teikiamas konkretus taikos sutarties projektas, tačiau duomenų, jog taikos sutarties projektas kreditoriams buvo pateiktas iki susirinkimo ar jo metu, byloje nėra, o 2011m. gruodžio 28d. administratoriaus pranešime apie 2012 m. sausio 5 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą teikiamas projektas neminimas, duomenų, jog kreditorių susirinkimui buvo pateikta informacija apie įmonės patirtas bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje, taip pat nėra, todėl sprendė, kad kreditorių susirinkimas, pritarė taikos sutarčiai, kurios sąlygos jiems nebuvo atskleistos. Konstatavo, kad siūlomos sudaryti taikos sutarties sąlygos kreditoriams nebuvo žinomos, kreditorių susirinkime jos nebuvo suformuluotos, todėl priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas bei prieštarauja teisingumo protingumo ir sąžiningumo principams, o balsuota buvo nežinant taikos sutarties teksto, nežinant kokiomis sąlygomis bus sudaroma taikos sutartis. Pažymėjo, kad kreditoriai įpareigojo administratorių galutinį taikos sutarties variantą teikti tvirtinti kreditorių susirinkimo pirmininkui, tačiau ši aplinkybė neleidžia konstatuoti, jog kreditorių susirinkimas pritarė konkrečioms taikos sutarties sąlygoms ir jos nepažeis kreditorių interesų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Kelias“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – VĮ „Turto bankas“ skundą dėl BUAB „Kelio“ transportas kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. UAB „Kelias“ nebuvo pranešta, kad VĮ „Turto bankas“ skundas yra priimtas nagrinėti Panevėžio apygardos teisme, trečiajam asmeniui nebuvo pateiktas VĮ „Turto bankas“ skundas, nesuteikta galimybė pareikšti savo pozicijos dėl skunde nurodytų motyvų, susipažinimui nepateikta Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nutarties kopija, todėl buvo pažeistas asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas, kreditorių lygiateisiškumo principas.

2. BUAB „Kelio“ transportas bankroto administratorius 2011 m. gruodžio 28 d. pranešime apie 2012 m. sausio 5 d. vykstantį kreditorių susirinkimą nurodė, kad pridedamas biuletenis ir jo priedai. Pranešimo priedu buvo įvardintas 2011 m. gruodžio 16 d. UAB „Kelias“ pasiūlymas dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje Nr. 2-735-544/2011. Pasiūlyme buvo išdėstyti taikos motyvai ir pasiūlymo baigiamojoje dalyje buvo aiškiai nurodytos UAB „Kelias“ siūlomos sąlygos civilinę bylą Nr. 2-735-544/2011 baigti taikos sutartimi.

3. UAB „Kelias“ pasiūlyme buvo aiškiai nurodyta, kad dengiamos visos BUAB „Kelio“  transportas turėtos administravimo išlaidos, susijusios su ieškinio pateikimu, atstovavimu teisme iki taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje Nr. 2-735-544/2011, kreditoriams buvo aiškiai išdėstyta sąlyga dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi tik prielaidomis ir nenagrinėjo byloje esančių aplinkybių bei argumentų. Tai lėmė, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

4. Kiekvienas atsakovo kreditorius, veikdamas kaip bonus pater familias, turėjo ir galėjo suvokti, kad pasiūlymas dėl taikos sutarties sudarymo, pateiktas svarstyti kreditorių susirinkime 2012 m. sausio 5 d., yra tik pirminis pasiūlymas ir kad surinkimo metu ir po jo šis pasiūlymas gali būti koreguojamas. Tai leidžia daryti išvadą, kad kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie 2012 m. sausio 5 d. įvykusio kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais ir kreditorių susirinkimo nutarimo projektu.

5. Iš 2012 m. sausio 5 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditorių susirinkime dalyvavo 95,01 proc. ir nedalyvavo 4,99 proc. visų kreditorinių reikalavimų atsakovui turinčių kreditorių. Už ginčijamo nutarimo priėmimą „už“ balsavo 52,97 proc., o „prieš“ – 42,04 proc. kreditorių. Šie duomenys rodo, kad kreditorių nutarimas priimtas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) reikalavimus ir yra galiojantis. Net jei susirinkime nedalyvavę kreditoriai būtų balsavę „prieš“, tai nebūtų pakeitę balsavimo rezultatų ir 2012 m. sausio 5 d. nutarimas vis tiek būtų laikytinas priimtu ĮBĮ 24 straipsnio nuostatų atžvilgiu. Be to, kreditorių susirinkime nedalyvavę kreditoriai neskundė nutarimo dėl pasiūlymo sudaryti taikos sutartį, o tai rodo, kad jie neprieštarauja, jog būtų sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-735-544/2011.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius VĮ „Turto bankas“ prašo kreditoriaus UAB  „Kelias“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nutarties atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. 2011 m. gruodžio 16 d. pasiūlyme dėl taikos sutarties sudarymo nebuvo suformuluota taikos sutarties esmė. Byla, kurioje siūloma sudaryti taikos sutartį, yra pagal BUAB „Kelio“ transportas ieškinį atsakovui UAB „Kelias“ dėl reikalavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir lėšų priteisimo. Iš pateikto pasiūlymo neaišku, ar BUAB „Kelio“ transportas turi visiškai atsisakyti ieškinio, ir kokios to ieškinio atsisakymo pasekmės. Taip pat neaišku, ar pagal taikos sutartį UAB „Kelias“ vykdys kokius nors mokėjimus BUAB „Kelio“ transportas ar tik padengs teismo išlaidas.

2. BUAB „Kelio“ transportas 2012m. sausio 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimo nuostata, kad galutinis taikos sutarties variantas teikiamas tvirtinti kreditorių susirinkimo pirmininkui, prieštarauja ĮBĮ nuostatoms, nes ĮBĮ 23 straipsnio 12 punkte numatyta kreditorių susirinkimo teisė spręsti dėl taikos sutarties sudarymo, o kreditorių susirinkimo pirmininkas neturi teisės keisti kreditorių patvirtintos taikos sutarties.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius prašo kreditoriaus UAB „Kelias“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nutarties atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo priimama rašytinio proceso tvarka, suinteresuotų asmenų prašymu gali būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas, ši įstatymo nuostata neįpareigoja teismo bankroto byloje kylančius ginčus nagrinėti žodinio proceso tvarka. 2012 m. vasario 13 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas nutarė bylą pagal pareiškėjo VĮ „Turto bankas“ skundą BUAB „Kelio“ transportas dėl 2012 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu skirti nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nustatė datą ir laiką, informavo apie tai proceso dalyvius. Bankroto administratorius atstovauja tiek įmonės, tiek visų kreditorių interesus, be to, kreditoriai bankroto procese privalo būti aktyvūs, veikti rūpestingai, atsakingai ir domėtis priimtų nutarimu vykdymu, jų nagrinėjimu teismuose. Apie skundo pateikimą bankroto administratorius žinojo, nes buvo pateikta Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis, kurioje pasisakoma apie skundo gavimą ir jo nagrinėjimą bankroto byloje.

2. 2011 m. gruodžio 16 d. pasiūlyme dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje nesuformuluota taikos sutarties esmė. Iš pateikto UAB „Kelias“ siūlymo matyti, kad sudarant taikos sutartį bus padengtos tik administravimo išlaidos, susijusios su ieškinio pateikimu, atstovavimu teisme iki taikos sutarties patvirtinimo. VSDFV Panevėžio skyriui, kaip kreditoriui, nėra žinoma, kokios tai buvo išlaidos, nes administratorius tokios informacijos nepateikė. UAB „Kelias“ pasiūlyme nurodoma, kad bankroto procesas turi būti vykdomas kaip įmanoma trumpesnį laiką, o bylinėjimasis ilgintų bankroto proceso laiką bei didintų administravimo išlaidas. Šie argumentai vertinami kritiškai, nes atsiimti ieškinį ar baigti bylą taikos sutartimi nepalankiomis kreditoriams sąlygomis, apeliuojant vien į tai, kad bankroto procedūra neužsitęstų ir nebūtų didinamos administravimo išlaidos, pažeistų kreditorių interesus. Pasiūlyme nekalbama apie kitas taikos sutarties sąlygas (kokias nuolaidas daro viena ir kita šalis). Nėra pateiktas taikos sutarties projektas.

3. Dėl priimto kreditorių susirinkimo nutarimo procedūrinės priėmimo tvarkos ginčų nekyla. Kreditorių susirinkimo nutarimai, nors ir priimami balsų dauguma, negali prieštarauti ĮBĮ bei kitų teisės aktų nuostatoms. UAB „Kelias“ motyvas, kad BUAB „Kelio“ transportas 2012 m. sausio 5 d. ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas nepažeidžiant ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes už jį balsavo dauguma kreditorių, nėra argumentas daryti išvadą, kad kreditoriai priėmė teisėtą nutarimą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Kelio“ transportas prašo kreditoriaus UAB „Kelias“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nutarties spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad 2012 m. sausio 5 d. įvyko BUAB „Kelio“ transportas kreditorių susirinkimas, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-735-544/2011 sudarymo. Susirinkime dalyvavusių kreditorių reikalavimų suma pinigine išraiška sudarė 664 690,81 Lt ir tai sudaro 95,01 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų. Balsai pasiskirstė taip: „už“ – 370 555,07 Lt arba 52,97 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, „prieš“ –  294 135,74 Lt arba 42,04 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Susirinkime buvo surinktas kvorumas sprendimams priimti, o už teigiamą ginčijamo nutarimo priėmimą pasisakė daugiau nei 50 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų. Pagrindinės taikos sutarties sąlygos buvo nurodytos UAB „Kelias“ pateiktame pasiūlyme, todėl manytina, kad kreditoriai suprato nutarimo esmę. Tačiau yra tikimybė, kad kitų kreditorių interesai galėjo būti pažeisti, nes už nutarimo priėmimą balsavo kreditorius UAB „Kelias“.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

                            Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų bei su tuo susijusių klausimų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Vienas iš bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyvesnis bankroto procedūrų vykdymas ir užbaigimas, nes to reikalauja viešasis interesas, kuris tokio pobūdžio santykiuose laikytinas prioritetiniu. Nors ĮBĮ apibūdintos konkrečios kreditorių bei kreditorių susirinkimo teisės (ĮBĮ 21 str., 23 str.), tačiau jų įgyvendinimas negali būti aiškinamas atsietai nuo pareigos operatyviai įgyvendinti bankroto procedūras, siekiant kuo geresnio kreditorių reikalavimų ar jų dalies patenkinimo tikslo. ĮBĮ 22 straipsnio trečioji dalis nustato, kad kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas.

              Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad bankroto procese kiekvienas teisės subjektas turi veikti jam suteiktų įgaliojimų ribose ir nespręsti kitam subjektui priskirtų klausimų. Įmonės bankroto administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, kuris atstovaudamas įmonės interesams, kartu gina ir jos visų kreditorių teisėtus interesus. Tai įmonės atstovas, veikiantis įmonės vardu ex officio. Administratoriaus įgaliojimai išvardinti ĮBĮ 11 straipsnio trečiojoje dalyje. Pagal šio straipsnio trečiosios dalies 8 punktą įmonės bankroto administratorius turi pareigą patikrinti jo administruojamos įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Įmonės kreditoriai – tai subjektai, kurie turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir siekia gauti reikalavimų patenkinimą iš įmonės. Kreditorių susirinkimas ar komitetas, įgyvendinantis kreditorių teises (ĮBĮ 21 str., 23 str.), neturi įgaliojimų įpareigoti įmonės administratorių kreiptis į teismą dėl sandorių, kurių pagrindu kreditorius reiškia savo finansinius reikalavimus bankroto byloje, ar kitų sandorių teisėtumo, negali priimti teismo paskirtam bankroto administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą, tame tarpe teismine tvarka ginant įmonės bei pačių kreditorių teises bei teisėtus interesus, taigi, jie negali įpareigoti atsakovo bankroto administratorių atsisakyti ieškinio ar sudaryti taikos sutartį ir pan. Bankrutuojančią įmonę, kaip dalyvaujantį civilinėje byloje asmenį civiliniame procese (rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant teisme) atstovauja pagal įstatymą (teismo nutartimi) paskirtas bankroto administratorius arba pagal pavedimo sutartį kitas administratoriaus įgaliotas asmuo (bankrutuojančios įmonės darbuotojas, advokatas, advokato padėjėjas (CPK 55 str.)). Kiti asmenys pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti civilinę bylą teisme bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais, tame tarpe ir kreditorių susirinkimas ar kreditorių susirinkimo pirmininkas. Kreditorių komiteto susirinkimo nutarimai tokio pobūdžio klausimais įmonės administratoriui galėtų būti vertinami tik kaip rekomendaciniai, o ne įpareigojantys. ĮBĮ nuostatoms neprieštarauja galimybė kreditorių susirinkimui teikti bankroto administratoriui rekomendacinio, patariamojo pobūdžio pasiūlymus šiais klausimais (pavyzdžiui, paties administratoriaus, kreditorių, įmonės dalininkų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu). Kreditorių komiteto susirinkimo sprendimai gali tik nulemti administratoriaus apsisprendimą kreiptis ar nesikreipti į atitinkamas civilines bylas nagrinėjantį teismą su tokiais procesiniais prašymais. Pažymėtina ir tai, kad įmonės administratoriaus atsisakymas nuo ieškinių ar šalių pateiktos taikos sutartys ir prašymai nutraukti civilines bylas taip pat neįpareigoja ir paties atitinkamas civilines bylas nagrinėjančio teismo (CPK 42 str. 2 d., 140 str.). Juo labiau bankroto bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo ir įgaliojimų svarstyti ieškinio atsisakymo ir taikos sutarties sąlygų pagrįstumo pagal kitose civilinėse bylose pareikštus ir nagrinėjamus ieškinius. (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1541/2011, 2011 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1690/2011).

              Nagrinėjamoje byloje atsakovo BUAB „Kelio“ transportas 2012 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės pirmu klausimu „Dėl taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-735-544/2011 sudarymo“ priimtas sprendimas įpareigoti įmonės administratorių sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-735-544/2011 pagal UAB „Kelias“ siūlymą ir galutinį taikos sutarties variantą teikti tvirtinti kreditorių susirinkimo pirmininkui. Minėta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl tam tikrų bankrutuojančios įmonės sandorių pripažinimo negaliojančiais. Vykstant teismo procesui pagal administratoriaus ieškinį, tik jis sprendžia ir dėl visų kitų įmonės vardu byloje atliekamų procesinių veiksmų. Todėl 2012 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo įmonės administratorius įpareigotas atlikti konkrečius veiksmus – pasirašyti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-735-544/2011 pagal jo paties pareikštą ieškinį, negali būti laikomas teisėtu, kadangi buvo priimtas viršijant kreditorių susirinkimo įgaliojimus ir įsiterpiant į įmonės bankroto administratoriaus kompetenciją. Kreditorių susirinkimas turi teisę svarstyti klausimą dėl siūlymo administratoriui sudaryti taikos sutartį, tačiau svarstant tokį klausimą, visiems kreditoriams turi būti pateiktas taikos sutarties projektas, aiškios sutarties sąlygos ir šalių įsipareigojimai. Toks kreditorių susirinkimo sprendimas gali būti tik rekomendacinio pobūdžio, jeigu tai atitiktų įstatymų reikalavimus ir kreditorių interesus, taip pat tai gali būti tam tikras garantas administratoriui, kad jo priimti sprendimai konkrečioje byloje sudaryti taikos sutartį (arba atsisakyti ieškinio (skundo), atlikti kitus procesinius veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo) ateityje nebus kvestionuojami. Pabrėžtina, kad net ir tokia rekomendacija nėra tinkama, jei kreditorių susirinkimui nepateiktas taikos sutarties projektas ir nėra aptartos taikos sutarties sąlygos. Dėl anksčiau nurodytų motyvų nėra pagrįstas ir kreditorių susirinkimo įpareigojančio pobūdžio sprendimas administratoriui taikos sutarties tekstą derinti su kreditorių susirinkimo pirmininku, kuriam tokio pobūdžio įgaliojimų ĮBĮ nesuteikia (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 9 p., 21-25 str.).

              Sprendžiant iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad siūlomos sudaryti taikos sutarties sąlygos kreditoriams nebuvo žinomos, kreditorių susirinkime jos nebuvo suformuluotos, padarė išvadą, jog buvo balsuota nežinant taikos sutarties teksto, todėl priimtą nutarimą pripažino nepagrįstu ir neteisėtu. Nors pirmosios instancijos teismas neatskyrė kreditorių susirinkimo kompetencijos nuo įmonės bankroto administratoriaus įgaliojimų ir rėmėsi tik pasiūlytos taikos sutarties sąlygų neapibrėžtumu, tačiau padarė teisingą išvadą ir pagrįstai konstatavo kreditorių susirinkimo 2012 m. sausio 5 d. priimto nutarimo darbotvarkės pirmuoju klausimu neteisėtumą bei panaikino šį nutarimą. Kaip minėta, svarstydamas aptariamą klausimą iš naujo (jeigu taip būtų nutarta) kreditorių susirinkimas, įvertinęs visas taikos sutarties sąlygas, gali priimti tik rekomendacinio pobūdžio sprendimą įmonės administratoriui. 

              Apeliantas skundžiamos nutarties teisėtumą nepagrįstai ginčija nurodydamas argumentą, kad jam nebuvo žinoma apie VĮ „Turto bankas“ skundo priėmimą, nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą. Bylos duomenimis, ši informacija buvo žinoma administratoriui (b. l. 53, 63, 2 t.), o administratorius atstovauja tiek įmonės, tiek visų kreditorių interesus. Be to, kreditoriai bankroto procese patys privalo būti aktyvūs, domėtis kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų vykdymu ir (ar) dėl jų kilusiais ginčais teismuose. ĮBĮ numato teismui teisę bankroto bylos iškėlimo klausimą išspręsti rašytinio proceso tvarka (ĮBĮ 10 str. 1 ir 13 d., CPK 1 str. 1 d.). Teismo posėdžio formą reglamentuojančio CPK 153 straipsnio 2 dalis nustato, kad rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. kai byla nagrinėjama iš esmės, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik šio kodekso nustatytais atvejais. (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-759/2009, 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-969/2012). Taigi, įsigaliojus nuo 2011 m. spalio 1 d. CPK pakeitimams, apie rašytinio proceso laiką ir vietą dalyvaujantys byloje asmenys nebeinformuojami pranešimais, o nei šiuo metu galiojančios ĮBĮ, nei CPK normos nenustato, kad apie klausimo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo nagrinėjimą dalyvaujantiems byloje asmenims turi būti pranešta pranešimais ar kita tvarka. Vadinasi, teismas ne tik neturėjo pareigos įteikti apeliantui pranešimą apie rašytinio posėdžio, kuriame bus sprendžiamas kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo klausimas, laiką ir vietą CPK 117 ir 123 straipsnių nustatyta tvarka, bet turėjo teisę šios informacijos nesiųsti ir BUAB „Kelio“ transportas administratoriui. Kita vertus, UAB „Kelias“ įgyvendino procesinę teisę būti išklausytam teikdamas dėl teismo nutarties kreditorių susirinkimo teisėtumo klausimu atskirąjį skundą.

              Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

              Teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „Kelias“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nutarties, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                       Artūras Driukas

Rasa Gudžiūnienė

Egidijus Žironas