1
S – 549 – 491 / 2010
Teisėja Rita Bilevičienė Procesinio
sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
(S)
PANEVĖŽIO
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. liepos 2 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras
Meidus,
sekretoriaujant
Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorei Justinai
Vingilytei,
advokatui Česlovui Petroniui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją
vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyrusio,
nedirbančio, anksčiau teisto keturis kartus, teistumas neišnykęs,
skundą dėl 2010 m.
birželio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria pratęstas jam
paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas,
NUSTATĖ:
Skundžiama teismo nutartimi buvo
pratęstas kaltinamajam M. T. paskirto suėmimo terminas trims
mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122
str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t.y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas
laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus BPK 122 str. 4 d.
numatytus nusikaltimus.
Skundu kaltinamasis iš esmės prašo
panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d.
nutartį ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą. Jis neigia padaręs
jam inkriminuotą nusikaltimą, pateikia savąjį faktinių bylos aplinkybių
vertinimą ir mano, kad jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą
neįrodyta. Taip pat M. T. teigia, kad jis nuolatinėje
gyvenamojoje vietoje negyvena dėl jo darbo pobūdžio – dirbdamas privačiai statybose
pagal užsakymus jis dažnai išvyksta ir laikinai gyvena ten, kur ir dirba. Be
to, kaltinamasis nurodo, kad teisme jau buvo apklausti liudytojai, kad jis nuo
nieko nesislėpė ir pats atvyko į policiją, kad šiuo metu jam, dirbančiam
statybose, pats darbymetis ir jis gali užsidirbti pragyvenimui, todėl pagrindo
manyti, kad jis bėgs, slėpsis ar trukdys procesui, nėra.
Teismo posėdyje kaltinamojo
gynėjas prašo skundą patenkinti. Prokurorė prašo kaltinamojo skundą atmesti.
Skundas atmetamas.
M. T. pagal
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 180 str. 2
d. kaltinamas tuo, kad 2010 m.
vasario 4 d., apie 15 val., Panevėžyje, Klaipėdos – Kosmonautų gatvių
sankryžoje, važiuojančiame automobilyje panaudodamas fizinį smurtą ir peilį
prieš J. I., padarė nukentėjusiajam pjautinę dešinės
plaštakos žaizdą, taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, bei pasikėsino
pagrobti J. I. 30 litų vertės piniginę su joje buvusiais
280 litų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo
valios – nukentėjusysis pasipriešino ir automobilis pateko į eismo įvykį.
Kaltinamasis neprisipažįsta pasikėsinęs
padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau byloje yra duomenų – nukentėjusiojo
ir liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas,
specialisto išvada, tarnybinis pranešimas dėl eismo
įvykio bei kiti bylos rašytiniai duomenys, iš kurių matyti, kad buvo
pakankamas pagrindas pareikšti M. T. įtarimą, o vėliau – ir
kaltinimą.
Suėmimo terminas BPK 122 str.
1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais paprastai pratęsiamas, jeigu pagrįstai
manoma, jog asmuo, kaltinamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų
nusikaltimų padarymu, būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio
tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir padaryti
naują, BPK 122 str. 4 d. nurodytą, nusikaltimą. Vertindamas tokio manymo
pagrįstumą teismas atsižvelgia į duomenis apie tokio asmens šeiminę padėtį, jo nuolatinę
gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, pragyvenimo lėšų gavimą
iš nusikalstamos veiklos, jo vaidmenį
padarant nusikaltimą ir kitas svarbias aplinkybes.
M. T. kaltinamas
pasikėsinęs padaryti sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato gerokai
didesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Šis nusikaltimas taip pat numatytas
BPK 122 str. 4 d. Matyti ir tai, kad kaltinamasis savo deklaruotoje nuolatinėje
gyvenamojoje vietoje negyvena – to jis neneigia ir savo skunde. M.
T. išsituokęs ir stiprūs šeiminiai santykiai jo nesaisto. Anksčiau M. T. teistas keturis kartus už nusikalstamas veikas viešajai
tvarkai, žmogaus sveikatai ir net gyvybei. Byloje nėra faktinių duomenų, o ir
pats kaltinamasis nepateikia jų apie savarankišką legalų jo pragyvenimo šaltinį.
M. T. kaltinamas pasikėsinęs
padaryti savanaudišką, smurtinį nusikaltimą, kas leidžia manyti, jog lėšas
pragyvenimui ar jų dalį jis gauna iš savo nusikalstamos veiklos, o būdamas
laisvėje ir norėdamas pragyventi ir toliau ja gali užsiimti. Nusikalstamoje veikoje, kurios padarymu
kaltinamas suimtasis, jo vaidmuo nebuvo antraeilis – M. T. kaltinamas
tiesioginiu ir betarpišku dalyvavimu joje. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios
instancijos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam paskirto suėmimo terminą
trims mėnesiams BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais.
BPK 119 str. nustato, kad
kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant
užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą
procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir
nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad M. T. kaltinamas pasikėsinęs įvykdyti naują nusikalstamą veiką
nepraėjus net keturiems mėnesiams po bausmės už
ankstesnį nusikaltimą atlikimo, skundą nagrinėjantis teismas taip pat
konstatuoja, kad kaltinamajam paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės
pagrindai neišnykę, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog M. T. dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų,
šiuo atveju negalima.
Skundu kaltinamasis prašo skirti
jam švelnesnę kardomąją priemonę, o taip pat, neigdamas savo kaltę, pateikia savąjį
faktinių bylos aplinkybių vertinimą. Tačiau apie tai, kad aukštesnės instancijos teismas šių, t.y. kardomosios priemonės pakeitimo, byloje
esančių įrodymų vertinimo ir kaltinamojo kaltės įrodytumo, klausimų
nesprendžia, Panevėžio apygardos teismas aiškiai ir suprantamai pasisakė dar 2010 m. gegužės 11 d. nutartyje. Kita vertus,
kaltinamojo prašomą skirti namų areštą efektyviai galima vykdyti tik tada, kai
kaltininkas turi nuolatinę gyvenamąją ir joje gyvena, todėl M.
T., negyvenančiam savo deklaruotoje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, net
ir esant juridinėms galimybėms, šią kardomąją priemonę skirti būtų netikslinga.
Kaltinamasis taip pat teigia,
kad jis, būdamas laisvėje, nebegali trukdyti procesui. Ir iš tiesų, susipažinęs
su teismui pateikta medžiaga, skundą nagrinėjantis teismas nenustatė jokių
faktinių duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, jog suimtasis, būdamas
laisvėje, gali trukdyti procesui. Tačiau apylinkės teismas, pratęsdamas M. T. suėmimo terminą, nutartyje ir nenurodė, jog yra
pagrindo manyti taip, todėl remtis skundo argumentu, jog byloje nėra duomenų,
kad kaltinamasis trukdys procesui ir dėl to naikinti apylinkės teismo nutartį,
nėra jokio pagrindo.
Atsižvelgęs į išdėstytas
aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės
teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pratęsiant suėmimo terminą BPK reikalavimai
nepažeisti, kardomosios priemonės terminas kaltinamajam pratęstas esant pagrindams,
numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., kurie patvirtinti byloje surinktais
faktiniais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį
pagrindo nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARĖ:
Kaltinamojo M. T. skundą atmesti.
Ši
nutartis neskundžiama.
Teisėjas Valdas
Petras Meidus