Civilinė byla Nr. eB2-1564-934/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01845-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.2; 3.4.3.1; 3.4.3.2.3; 3.4.3.7.4; 3.4.3.11

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ pareiškimą atsakovei bankrutuojančiai individualiai įmonei „Tik rytoj“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais,

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ kreipėsi į teismą, prašydama bankrutuojančios individualios įmonės (toliau – BIĮ) „Tik rytoj“ kreditorių 2019-11-28 susirinkimo visus nutarimus pripažinti negaliojančiais bei BIĮ „Tik rytoj“ bankroto procesą ne teismo tvarka nutraukti (1 t., b. l. 1-8).

2.       Nurodė, kad AB „Swedbank“ 2019-12-06 iš antstolių Brigitos Palavinskienès ir E. S. kontoros gavo pranešimą, kad BIĮ „Tik rytoj“, kurios dalyvis yra V. R., iškelta neteisminė bankroto byla. Kartu su pranešimu buvo atsiųstas individualios įmonės „Tik rytoj“ 2019-11-28 kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 1 su priedais, iš kurio ieškovė sužinojo, kad neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui individualiai įmonei „Tik rytoj“, kurio dalyviai V. R. ir I. R. skolingi ieškovei ir kurių įsipareigojimai ieškovei turi būti apskaitomi neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens bankroto byloje, iškelta neteisminė bankroto procedūra. Ieškovės teigimu, BIĮ „Tik rytoj“ 2019-11-28 kreditorių susirinkimo nutarimai, kuriais buvo nuspręsta IĮ „Tik rytoj“ bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka ir paskirti bankroto administratorių, yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais, o BIĮ „Tik rytoj“ bankroto procesas, kuris vykdomas ne teismo tvarka, turi būti nutrauktas.

3.       Pažymėjo, jog Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė D. L. – Binkulienė 2014-01-08 išdavė vykdomąjį įrašą dėl 736 194,91 Eur ir 1 070,60 Lt, taip pat sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2013-12-03 iki visiško kredito grąžinimo ir įstatyminių palūkanų skaičiuojamų nuo 2013-12-03 iki visiško skolos grąžinimo išieškojimo iš įkaito davėjo V. R. ir subsidiariai atsakingo įkaito davėjo I. R., parduodant hipotekos lakštu, identifikacinis kodas 01120070016138, įkeistą turtą. V. R. ir I. R., būdami santuokoje, 2014-12-31 t. y. praėjus metams po vykdomojo įrašo išdavimo, turėdami iš anksto planuotą nesąžiningą tikslą, įsteigį individualią įmonę „Tik rytoj“. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 12 straipsnis nustato, kad tuo atveju, jeigu esant tam tikroms sąlygoms įmonės vadovas siekia, jog bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, jis privalo pasirašytinai pranešti kiekvienam kreditoriui apie kreditorių susirinkimą, kuriame būtų svarstomas toks klausimas, kartu nurodydamas ir kreditorių susirinkimo datą ir vietą. Kadangi ieškovė yra V. R. ir I. R. kreditorė, todėl jos kreditoriniai reikalavimai turi būti apskaitomi ir tvirtinami BIĮ „Tik rytoj“ bankroto byloje, o tai reiškia ieškovei turėjo būti pasirašytinai pranešta apie kreditorių susirinkimą, kuriame būtų svarstomas klausimas dèl bankroto bylos IĮ „Tik rytoj“ iškėlimo ir jos vykdymo ne teismo tvarka, tačiau 2019-11-28 kreditorių susirinkimo prokole Nr. 1 nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad visiems IĮ „Tik rytoj“ kreditoriams iš anksto buvo pranešta apie įvyksiantį ginčo kreditorių susirinkimą. Ieškovė nurodė, jog AB „Swedbank“ kreditoriniai reikalavimai BIĮ „Tik rytoj“ bankroto byloje 2019-11-28 duomenimis buvo 1 037 908,30 Eur, jai apie ginčo kreditorių susirinkimą nebuvo pranešta. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pažeista ginčo kreditorių susirinkimo sušaukimo ir balsavimo jame procedūra, BIĮ „Tik rytoj“ 2019-11-28 kreditorių susirinkimo nutarimai turi būti pripažinti negaliojančiais.

4.       AB „Swedbank“ vykdo priverstinį BIĮ „Tik rytoj“ dalyvių skolos išieškojimą, kas atsižvelgiant į neribotą BIĮ „Tik rytoj“ civilinės atsakomybės pobūdį reiškia, kad BIĮ „Tik rytoj“ kreditoriai 2019-11-28 susirinkime negalėjo balsuoti už bankroto proceso vykdymą ne teismo tvarka, nes BIĮ „Tik rytoj“ neatitiko ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų būtinųjų bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimo sąlygų. Kaip matyti iš IĮ „Tik rytoj“ kreditorių 2019-11-28 susirinkimo protokolo Nr. 1, bankroto byla IĮ  „Tik rytoj“ buvo iškelta tik dėl 1 112,41 Eur skolos dviems kreditoriams, iš kurių vienas yra pats IĮ „Tik rytoj“ dalyvis (savininkas) V. R.. Bankroto byla ne teismo tvarka IĮ „Tik rytoj“ galėjo būti iškelta tik tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais). Tokių duomenų nėra ir iš ginčo kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad neegzistuoja aplinkybės, galinčios patvirtinti, jog IĮ „Tik rytoj“ negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi. AB „Swedbank“ duomenims, IĮ „Tik rytoj“ gauna pakankamai pajamų į banko sąskaitas, kad būtų galima grąžinti IĮ „Tik rytoj“ 1000,00 Eur skolą UAB „Žemės grąžinimas“. Ginčo kreditorių susirinkimo protokole ir jo prieduose neatsispindi IĮ „Tik rytoj“ turtas, įsipareigojimai, įsipareigojimų atsiradimo terminas ir pagrindas, taip pat, ar UAB „Žemės grąžinimas“ kada nors reikalavo ir/ar bandė išsiieškoti skolą iš IĮ „Tik rytoj“.

5.       Atsakovė IĮ „Tik rytoj“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir IĮ „Tik rytoj“ naudai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 87-90).

6.       Atsiliepime nurodė, kad atsakovė IĮ „Tik rytoj“ neturi jokių finansinių įsipareigojimų ieškovei, t.y. ieškovė nėra atsakovės kreditorė. Įmonės savininko kreditoriai bankroto bylos (proceso ne teismo tvarka) iškėlimo įmonei stadijoje neturi iniciatyvos teisės, nes nėra įmonės kreditoriai, tačiau jie, priešingai negu įmonės kreditoriai, išlaiko reikalavimo teises įmonės savininkui ir po įmonės likvidavimo dėl bankroto. Tokiu būdu, atsakovė visiškai pagrįstai neinformavo ieškovės, kaip atsakovės savininko kreditorės, apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, ieškovė neturi teisės inicijuoti atsakovės bankroto bylos bei dalyvauti priimant nutarimą atsakovės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, todėl kreditorių susirinkimo nutarimai negali būti pripažinti negaliojančiais šiuo ieškovės nurodomu pagrindu.

7.       BIĮ „Tik rytoj“ mokumas yra vertinamas atsižvelgiant į jos turimą turtą (jo vertę), įsipareigojimus bei galėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Aplinkybė, kad už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles jam neturint pakankamai turto, atsako jo dalyvis savo turtu, nekeičia atsakovės mokumo įvertinimo, kadangi dalyviui nuosavybės teise priklausantis turtas automatiškai nelaikomas neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turtu bei nėra traukiamas į tokios įmonės bendrą turto masę. Atsakovės įsipareigojimas kreditorei UAB „Žemės grąžinimas“ yra pradelstas, o ĮBĮ nenumato minimalios pradelstų įsipareigojimų sumos tam, kad įmonei galėtų būti iškelta bankroto byla, be to, įstatymas nustato kreditoriui tik teisę, o ne pareigą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, todėl nagrinėjamoje byloje aplinkybė, kad kreditorė UAB „Žemės grąžinimas“ nesikreipė į teismą ir nebandė išsiieškoti šios skolos iš atsakovo, neturi teisinės reikšmės. Be to, aplinkybė, kad atsakovės dalyviui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pačiai ieškovei įkeistas nekilnojamasis turtas, pati savaime nereiškia, kad dalyvis turi pakankamai turto ir atsakovės skolą kreditorei UAB „Žemės grąžinimas“ galėjo padengti neinicijuodamas atsakovei bankroto bylos.

8.       Pažymėjo, jog ieškovė savo ieškinyje klaidingai nurodo, kad atsakovė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso V. R. ir I. R., todėl už atsakovės prievoles savo turtu atsako abu sutuoktiniai. Vadovaujantis 2014-12-18 vedybų sutartimi, turtui, įgytam po šios sutarties pasirašymo vieno iš sutuoktinių vardu, taikomas asmeninės nuosavybės teisinis režimas. Atsižvelgiant į tai, kad IĮ „Tik rytoj“ buvo įsteigta po minėtos vedybų sutarties pasirašymo (2014-12- 31), todėl laikoma asmenine V. R. nuosavybe, atitinkamai sutuoktinė I. R. neturi prievolės atsiskaityti su atsakovės kreditoriais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė neįrodė savo teisinio suinteresuotumo ginčyti kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus bei nepagrindė pažeistos teisės ar teisėto intereso dėl priimtų nutarimų, o bankroto byla atsakovei buvo iškelta visiškai pagrįstai, kadangi atsakovė yra nemoki bei negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais.

Pareiškimas netenkintinas.

9.       Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad ginčijami kreditorių sprendimai priimti bei pareiškimas teismui dėl jų panaikinimo pateiktas iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) (TAR 2019 m. birželio 27 d., Nr. 2019-10324) įsigaliojimo, taikytinos ĮBĮ nuostatos.

10.       ĮBĮ 12 ir 13 straipsniuose yra nustatyta galimybė nemokios įmonės bankroto procedūras vykdyti ir užbaigti ne teismo tvarka – bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu laikantis šio įstatymo reikalavimų tenkinti kreditorių reikalavimus, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo ir neįtraukiant į šią procedūrą teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 2017 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-219/2017).

11.       ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant negalimas bankroto procesas ne teismo tvarka, būtent: jeigu teismuose yra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės yra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Nesant šių sąlygų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, turi teisę tokį procesą inicijuoti (ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis). Bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdomos vadovaujantis ĮBĮ normomis. Teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalis). Pagrindinis kriterijus, kuris skiria teismo tvarka vykdomą bankrotą nuo ne teismo tvarka vykdomo bankroto, yra tai, kad ne teismo tvarka vykdomo bankroto atveju bankrotas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-686/2016).

12.       ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Pagal ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalį nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną.

13.       Kreditoriai, nesutikdami su kreditorių susirinkimo nutarimu, manydami, kad kreditorių nutarimai dėl nemokios įmonės bankroto ne teismo tvarkos neatitinka ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų ar kitaip pažeidžia jų teisėtus interesus, turi teisę tokį kreditorių susirinkimo nutarimą skųsti teismui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teisė skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus kildinama iš ĮBĮ 13 straipsnio bendrosios nuostatos, kad ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis ĮBĮ normomis, ir 12 straipsnio 5 dalies nuostatos. Taigi įstatymo reglamentavimas vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka užtikrina suinteresuotiems asmenims teisę kreiptis į teismą, jeigu jų netenkina kreditorių susirinkimo priimami nutarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-686/2016).

14.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė D. L. – Binkulienė 2014-01-08 išdavė vykdomąjį įrašą dėl 736 194,91 Eur (720 167,92 Eur skolos, 12 888,24 Eur palūkanų, 2 204,49 Eur delspinigių, 934,26 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas) ir 1 070,60 Lt notaro atlyginimo, taip pat sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2013-12-03 iki visiško kredito grąžinimo ir įstatyminių palūkanų skaičiuojamų nuo 2013-12-03 iki visiško skolos grąžinimo išieškojimo iš įkaito davėjo V. R. ir subsidiariai atsakingos įkaito davėjos I. R., parduodant hipotekos lakštu, identifikacinis kodas 01120070016138, įkeistą turtą (žemės sklypą su statiniais, esantį Latežerio g. 22, Vilniuje) (b. l. 25). 2014-12-31 įsteigta individuali įmonė „Tik rytoj“ (juridinio asmens kodas 303505377), jos savininkas (vadovas) nuo 2014-12-31 yra V. R. (b. l. 9). 2019-11-28 vykusiame IĮ „Tik rytoj“ kreditorių susirinkime, atsižvelgiant į tai, kad įmonė veiklos nebevykdo, turto ir pajamų neturi bei neatsiskaitinės su kreditoriais, buvo nutarta iškelti „Tik rytoj“ bankroto bylą ne teismo tvarka, bankroto administratore paskirta UAB „Idolus“ (sąrašo eilės Nr, B-JA351) (b. l. 19-23).

15.       Ieškovė AB „Swedbank“ kreipėsi į teismą, prašydama BIĮ „Tik rytoj“ kreditorių 2019-11-28 susirinkimo visus nutarimus pripažinti negaliojančiais bei BIĮ „Tik rytoj“ bankroto procesą ne teismo tvarka nutraukti. Ieškovės vertinimu, kadangi ji yra V. R. ir I. R. kreditorė, todėl jai turėjo būti pasirašytinai pranešta apie kreditorių susirinkimą, kuriame būtų svarstomas klausimas dėl bankroto bylos IĮ „Tik rytoj“ iškėlimo ir jos vykdymo ne teismo tvarka. Ieškovei apie 2019-11-28 kreditorių susirinkimą nebuvo pranešta, todėl buvo pažeista ginčo kreditorių susirinkimo sušaukimo ir balsavimo jame procedūra, o BIĮ „Tik rytoj“ 2019-11-kreditorių susirinkimo nutarimai turi būti pripažinti negaliojančiais. 

16.       Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis), – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Šią išvadą, be kita ko, lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006).

17.       ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi teisę, o šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais privalo: kreditorius (kreditoriai); įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (toliau – vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją); likvidatorius. Kreditoriaus sąvoka yra apibrėžta ĮBĮ įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje – tai įmonės kreditoriai, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys. Individualios įmonės savininko kreditoriams tokia teisė nenustatyta. Taigi remiantis ĮBĮ nuostatomis ir nurodyta kasacinio teismo praktika įmonės savininko, kaip fizinio asmens, kreditoriai įstoja į bankroto bylą (įskaitant procesą ne teismo tvarka) pareikšdami savo finansinius reikalavimus, tačiau inicijuoti individualios įmonės bankroto bylą gali tik šios įmonės, bet ne jos savininko kreditoriai. Tai, be kita ko, reiškia, kad individualios įmonės savininko kreditoriai nedalyvauja priimant nutarimą individualios įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, taigi, priešingai nei įmonės kreditoriai, neturi ir teisės balsuoti dėl bankroto proceso, kuris vyks ne teismo tvarka. Dėl šios priežasties individuali įmonė ar jos savininkas neturi pareigos pranešti savo kreditoriams apie ketinimą spręsti dėl individualios įmonės bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-484-219/2017).

18.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog išvada, kad įmonės savininko kreditoriai bankroto bylos (proceso ne teismo tvarka) iškėlimo įmonei stadijoje neturi iniciatyvos teisės, nes nėra įmonės kreditoriai, iš esmės nepažeidžia įmonės savininko kreditorių teisių ir teisėtų interesų, nes jie, priešingai negu įmonės kreditoriai, išlaiko reikalavimo teises įmonės savininkui ir po įmonės likvidavimo dėl bankroto. Teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, ir negavus šio reikalavimo patenkinimo įmonės bankroto procese, įmonės savininko prievolės kreditoriui savaime nesibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2017-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017, 20 punktas).

19.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad AB „Swedbank“ yra IĮ „Tik rytoj“ savininko V. R. ir jo sutuoktinės I. R., o ne IĮ „Tik rytoj“ kreditorė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, ieškovė turi teisę pareikšti savo finansinį reikalavimą IĮ „Tik rytoj“ bankroto procese ir skųsti įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus, tačiau tik tuos, kurie priimti po to, kai kreditorių susirinkimas patvirtins jos finansinį reikalavimą bankroto procese, vykdomame ne teismo tvarka. AB „Swedbank“, kaip IĮ „Tik rytoj“ savininko kreditorė, neturi teisės inicijuoti IĮ „Tik rytoj“ bankroto proceso ne teismo tvarka ir ginčyti 2019-11-28 kreditorių susirinkimo metu priimtų nutarimų, t. y. ir nutarimo pradėti IĮ „Tik rytoj“ bankroto procesą ne teismo tvarka.

20.       Teismui konstatavus, jog ieškovė AB „Swedbank“, kaip individualios įmonės savininko kreditorė, yra netinkamas subjektas ginčyti BIĮ „Tik rytoj“ kreditorių 2019-11-28 susirinkimo nutarimus, nagrinėjamu atveju teismas plačiau nepasisako dėl ieškovės ieškinyje nurodytų argumentų dėl 2019-11-28 susirinkimo nutarimų nepagrįstumo.

21.       Įsiteisėjus nutarčiai, naikintinos Vilniaus apygardos teismo 2019-12-23 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – BIĮ „Tik rytoj“ kreditorių 2019-11-28 susirinkimo nutarimų galiojimo sustabdymas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,

n u t a r i a:

Netenkinti AB „Swedbank“ pareiškimo.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-12-23 nutartimi bankrutuojančiai individualiai įmonei „Tik rytoj“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                        Žilvinas Terebeiza