Civilinė byla Nr. e2-3703-956/2020

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01725-2020-2

Procesinio dokumento kategorijos: 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 2.6.1.5.; 2.6.16.11.2.; 3.2.6.6.2

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Sigita Kulbienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį atsakovei B. F. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Teismas

nustatė:

        ieškovė prašo iškeldinti atsakovę iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovė buvo įpareigota per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2020 m. balandžio 2 d. asmeniškai. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovė išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė neprieštarauja, kad būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu atsakovė nepareikš atsiliepimo į ieškinį. CPK nuostatos numato galimybę teis­mui remiantis by­lo­je esančiais įro­dy­mais priim­ti sprendi­mą už akių ieško­vo pra­šy­mu, jei­gu at­sa­ko­vas be patei­si­na­mos priežas­ties per teis­mo nusta­ty­tą ter­mi­ną ne­pa­tei­kė at­si­lie­pi­mo į ieš­ki­nį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

        Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d. Panevėžio miesto savivaldybė su atsakove sudarė Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 22-1273 dėl Panevėžio miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos. 2018 m. lapkričio 29 d. Panevėžio miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-366, siekdama pertvarkyti gyvenamąsias patalpas į kitos paskirties patalpas, nusprendė pritarti kitų gyvenamųjų patalpų suteikimui nuomininkams, iškeldinamiems iš savivaldybės ar socialinių būstų, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovei 2019 m. lapkričio 5 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros raštu Nr. Is-7461(25.3.62) buvo pasiūlyta pakeisti nuomojamą 1 kambario, 33,45 kv. m. socialinį būstą (duomenys neskelbtini) į 1 kambario, 39,71 kv. m. socialinį būstą (duomenys neskelbtini). Atsakovė būstą apžiūrėjo ir raštu pateikė sutikimą išsinuomoti būstą (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 11 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas 1 kambario, 33,45 kv. m. socialinis būstas (duomenys neskelbtini), į 1 kambario, 39,71 kv. m. socialinį būstą (duomenys neskelbtini). Atsakovės 2019 m. lapkričio 18 d. prašymu dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo 2019 m. lapkričio 19 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo šalių susitarimu Nr. 22­2207, kuriuo šalys susitarė nuo 2019 m. lapkričio 22 d. nutraukti 2016 m. rugpjūčio 2 d. Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 22-1273 dėl socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. 2019 m. lapkričio 18 d. atsakovė pasirašė socialinio būsto sutartį Nr. 22-2204 dėl socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos ir socialinio būsto perdavimo – priėmimo aktą, kartu buvo perduoti ir būsto raktai. 2016 m. rugpjūčio 2 d. Socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 22-1273 nuo 2019 m. lapkričio 22 d. laikoma nutraukta, tačiau nuomininkė būsto, esančio (duomenys neskelbtini), Savivaldybei neperduoda, šiuo metu naudojasi dviem būstais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.616 straipsnyje nustatyta, kad fiziniai asmenys gali būti iškeldinami iš valstybės, savivaldybių, juridinių asmenų savo darbuotojams išnuomotų gyvenamųjų patalpų ir jiems suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa, jeigu: 1) namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa, turi būti nugriautas; 2) gyvenamoji patalpa neišlieka po kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar perplanavimo; 3) gyvenamosios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas. Kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą suteikia nuomotojas arba kitas juridinis asmuo, dėl kurio interesų gyvenamasis namas griaunamas, rekonstruojamas arba perplanuojamas bei gyvenamosios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas (CK 6.616 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė, nusprendusi gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), pertvarkyti į kitos paskirties patalpas (CK 6.616 straipsnio 1 dalies 3 punktas), pasiūlė atsakovei kitas gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė su pasiūlymu sutiko, pasirašė 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimą dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo šalių susitarimu Nr. 22­2207, pasirašė Socialinio būsto sutartį Nr. 22-2204 dėl socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos ir socialinio būsto perdavimo – priėmimo aktą. Taigi, 2016 m. rugpjūčio 2 d. Socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 22-1273 dėl socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos yra nutraukta šalių susitarimu ir nebegalioja, galiojanti yra Socialinio būsto sutartis Nr. 22-2204 dėl socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Tačiau atsakovė gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), neatlaisvino, minėtoje gyvenamojoje patalpoje gyvena be teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos tenkintinas, atsakovė iš nuomojamosios patalpos iškeldintina (CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.616, 6.617 straipsniai). 

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą iškeldinti iš gyvenamosios patalpos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovę B. F. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės, kodas 111104115, nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės B. F. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį valstybės naudai ( įmokos kodas 5660).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja                                                                                                       Sigita Kulbienė