Civilinė byla Nr. e2A-1853-803/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37748-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Sostinė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Sostinė ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys O. B., V. B., D. R., K. R., V. R..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 298,98 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė teikia namui, esančiam (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Šiame name atsakovei nuosavybės teise priklauso butas bei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovė nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. kovo 25 d. netinkamai vykdė pareigą mokėti ieškovei už teikiamas paslaugas, todėl susidarė 198,92 Eur įsiskolinimas. Papildomai pateikė paaiškinimus, kad civilinėje byloje Nr. e2-19349-465/2016 buvo nagrinėjamas UAB „Viršuliškių būstas“ ieškinys atsakovei O. B. dėl skolos priteisimo nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.

2.       Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nes jis pareikštas netinkamam atstovui ir nepagrįstas. Nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti skola susidarė laikotarpiu, kai butas (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos 2001 m. kovo 5 d. sutarties Nr. 03-03-09, sudarytos tarp UAB „Viršuliškių būstas“ ir E. S. M., buvo išnuomotas E. S. M. ir jos šeimos nariams. Pagal šios sutarties 2.2 punktą nuomininkė įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Nurodytame bute savo gyvenamąją vietą deklaravo pagrindinės buto nuomininkės šeimos nariai – O. B., V. R., K. R., D. R., D. B., V. B.. Paaiškino, kad pagrindinė buto nuomininkė (duomenys neskelbtini) mirė. Po jos mirties ginčo bute liko gyventi aukščiau nurodyti šeimos nariai. O. B. kreipėsi į atsakovę dėl pagrindinio buto nuomininko pripažinimo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 30-500 O. B. ir jos šeimos nariams buvo išnuomotas butas (duomenys neskelbtini),  o 2014 m. kovo 25 d. buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 1.41-G14/0091, 2014 m. balandžio 1 d. buto perdavimo ir priėmimo aktas Nr. G.5.22-0091. Kadangi butas, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartimi buvo išnuomotas E. S. M., o vėliau ir jos dukrai O. B., jos privalėjo pagal nuomos sutartį mokėti ieškovei už butui teiktas paslaugas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad sąskaitos dėl mokesčių už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. kovo 25 d. ieškovė išrašydavo ir teikdavo apmokėti ne šių patalpų savininkei – atsakovei, o O. B.. Ieškovė, nuomininkui išrašydama sąskaitas dėl besikaupiančios skolos (2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. kovo 25 d. laikotarpiu), nesikreipė į patalpų savininkę – savivaldybę, reikalaudama padengti skolą, o kreipėsi būtent į O. B.. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas yra visiškai nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB Mano Būstas Sostinė valstybei 12,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

4.       Teismas nustatė, kad ieškovė UAB Mano Būstas Sostinė nuo 2019 m. birželio 28 d. yra UAB „Viršuliškių būstas“ teisių ir pareigų perėmėja. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad UAB „Viršuliškių būstas“ iki atliktos reorganizacijos buvo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 3, bendrojo naudojimo objektų administratorė, o šiuo metu bendrojo naudojimo objektų administratore yra ieškovė. Trečiajam asmeniui O. B. 2014 m. kovo 25 d. nuomos sutarties Nr. 1.41-G14/0091 pagrindu iki 2018 m. sausio 30 d. buvo išnuomotas atsakovei nuosavybės teise priklausantis, aukščiau nurodytas, butas.

5.       Teismas nurodė, kad atsakovės pateikta 2001 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 03-03-09, sudaryta tarp UAB „Viršuliškių būstas“ ir E. S. M., patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas buvo išnuomotas E. S. M. Šios sutarties 5 punkte nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys su juo turi tas pačias teises ir pareigas, bei vienodai atsako pagal prievoles kylančias iš sutarties. Pagal šios sutarties 2.2 punktą nuomininkė įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius.

6.       Teismas nustatė, kad pagrindinė buto nuomininkė (duomenys neskelbtini) mirė. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog po pagrindinės nuomininkės pagal 2001 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 03-03-09 mirties, jos šeimos nariai būtų išsikėlę iš buto. Teismas sprendė, kad byloje esantis 2014 m. sausio 1 d. pareiškimas patvirtina, kad atsakovei priklausančiame bute ir toliau liko gyventi pagrindinės nuomininkės šeimos nariai.

7.       Teismas sprendė, kad UAB „Viršuliškių būstas“ buvo žinoma apie pagrindinės nuomininkės mirtį ir tai, kad jos teises perėmė O. B.. Teismas pažymėjo, jog tai, kad UAB „Viršuliškių būstas“ buvo žinoma, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas yra išnuomotas, tai, kad jame gyvena mirusios pagrindinės nuomininkės šeimos nariai ir tai, kad šie asmenys turi pareigą atsikaityti už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teikiamas paslaugas patvirtina ir ieškovės pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimas už akių, kuriuo iš O. B. UAB „Viršuliškių būstas“ priteista 499,15 Eur skola susidariusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.

8.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalimi, 4.84 straipsnio 4 dalimi, CK 6.584 straipsnio 1 dalimi, 6.493 straipsnio 1 dalimi, 6.588 straipsnio 6 dalimi, 6.589 straipsniu) kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-144-219/2017, 2013-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013, 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2012), sprendė, kad atsakovė – ginčo buto savininkė Vilniaus miesto savivaldybė, esant sudarytai 2001 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai Nr. 03-03-09, savo, kaip buto savininkės, pareigą mokėti mokesčius už butą ir bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą bei išlaikymą perdavė nuomininkui, apie nuomą ir įsipareigojimus mokėti buto komunalinius mokesčius ieškovę informavo, todėl nagrinėjamu atveju atsakovė neturi padengti skolos ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9.       Ieškovė UAB Mano Būstas Sostinė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo. Prašo skundžiamą sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti ieškovės UAB Mano Būstas Sostinė ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei bei priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos esminius argumentus:

9.1.                      atsakovė nesutiko su jai tenkančia pareiga atlyginti administravimo išlaidas, motyvuojant, kad tokia pareiga teko buto nuomininkui, kuriam pagal nuomos sutartį buvo perkelta administravimo išlaidų atlyginimo pareiga. Teismui teko esminė pareiga įvertinti, ar tarp buto savininko ir nuomininko buvo sudarytas rašytinis susitarimas, kuriame nuomininkas įsipareigojo mokėti ieškovei bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už atsakovę. Tuo tarpu teismo sprendimas yra grindžiamas aplinkybe, kad ieškovė žinojo, jog atsakovė yra sudariusi nuomos sutartį, todėl atsakovei nekyla jokia pareiga atlyginti administravimo išlaidas. Net nevertinant sutarties turinio, ar rašytinis sutarimas buvo pakankamas pagrindas atleisti atsakovę nuo jai tenkančios pareigos įvykdymo;

9.2.                      teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismų praktikoje yra formuojama pozicija, kad atsakomybės atribojimo klausimas turi būti vertinamas per prizmę ar tarp nuomininko ir savininko buvo rašytinis susitarimas. Jeigu buvo, turi būti įrodyta, ar nuomininkas įsipareigojo už turto savininką įvykdyti jam tenkančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013). Kasacinis teismo praktikoje nėra vertinama aplinkybė, ar administratoriui buvo žinomas pats faktas dėl nuomos sutarties sudarymo. Teismų praktikoje yra vienareikšmiškai pasisakoma, kad turi būti vertinama nuomos sutartis ir jos susitarimo turinys;

9.3.                      ieškovės įsitikinimu, nuomos sutartyje įtvirtintas 2.2 p., kuriame buvo susitarta, kad nuomininkas turi pareigą sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, nėra pakankamas pagrindas atleisti atsakovę nuo jai tenkančios pareigos įvykdymo. Nuomos sutartyje nebuvo konkrečiai aptartos išlaidų už bendrojo naudojimo objektų administravimą mokėjimo sąlygos. Teismas šių aplinkybių net nevertino, o tiesiog formaliai konstatavo, jog nuomos sutartis yra sudaryta ir neva tai yra pakankamas pagrindas atleisti atsakovę nuo jai tenkančių pareigų. Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenimis, nuomos sutartis nebuvo išviešinta, nors ji pagal įstatymo normas turėjo būti įregistruota ir išviešinta;

9.4.                      atsakovei neįrodžius, jog sutartyje buvo aptarta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu paslaugų suteikimu, mokėjimo tvarka, jai tenka pareiga kaip buto savininkei prisidėti prie namo bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo;

9.5.                      negali susidaryti tokia situacija, jog atsakovei už tinkamai suteiktas namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, būtų eliminuota įstatyme įtvirtinta imperatyvi pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę.

10.       Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      apeliantė rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-313/2016 bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013, tačiau cituojamų nutarčių ir šio ginčo faktinės aplinkybės skyrėsi, todėl negalima sutikti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, sprendžiant panašaus pobūdžio bei apimties ginčus tarp daugiabučio namo administratorių ir turto savininkų dėl susidariusių ir nesumokėtų administravimo išlaidų;

10.2.                      atsakovė bylos nagrinėjimo metu buvo pateikusi pakankamai daug įrodymų, pagrindžiančių, jog butas (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas ir apeliantei buvo žinoma, kad būtent tretieji asmenys gyveno šiame bute. 2001 m. kovo 5 d. tarp UAB „Viršuliškių būstas“ ir E. S. M. buvo sudaryta Vilniaus miesto butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 03-03-09. Po pagrindinės buto nuomininkės mirties ginčo bute liko gyventi jos šeimos nariai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 30-500 O. B. ir jos šeimos nariams buvo išnuomotas butas (duomenys neskelbtini). 2014 m. kovo 25 d. buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 1.41-G14/0091, o balandžio 1 d. buto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. G.5.22-0091 buvo perduotas nuomininkei O. B.;

10.3.                      Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalis numato, jog mokestis už <...> ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki šio Kodekso 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. CK 6.493 straipsnio 1 dalis numato, jog nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas <...>, jeigu ko kita nenumato įstatymai arba sutartis. Taigi nuomininkui, kaip faktiniam vartotojui, pareiga mokėti už suteikiamas komunalines paslaugas kyla tiek iš sutarties, tiek iš įstatymo;

10.4.                      vienintelis apeliantės argumentas, jog teismas priimtų jai palankų sprendimą yra teismų praktika, o įrodymų, pagrindžiančių, jog jai tikrai nebuvo žinomą apie sudarytas nuomos sutartis, nuomininkus ir t.t. nėra. Priešingai, įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimas už akių, kuriuo iš O. B. UAB „Viršuliškių būstas“ buvo priteista 499,15 Eur skola susidariusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. patvirtina faktą, jog apeliantei buvo žinoma, kad butas yra išnuomotas. Be to, apeliantės pažyma už atsiskaitytas/neatsiskaitytas paslaugas patvirtina faktą, jog mokėjimus atliko trečiasis asmuo O. B. ir apeliantei buvo žinoma, kad už suteiktas paslaugas mokėjo/nemokėjo būtent buto nuomininkas, o ne atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė; 

10.5.                      nesuprantama kodėl apeliantė teigia, jog nebuvo sutarta dėl išlaidų apmokėjimo. 2001 m. kovo 5 d. tarp UAB „Viršuliškių būstas“ ir E. S. M. buvo sudaryta Vilniaus miesto butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 03-03-09, kurioje nurodyta, kad nuomotojas suteikia nuomininkui ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui gyvenamąją patalpą adresu (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 2.2 punkte nurodyta kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (buvo sulygta dėl paslaugų apmokėjimo);

10.6.                      vien ta aplinkybė, kad atsakovei priklauso butas (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo reikalauti iš jos skolos už buto administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas priteisimo, kadangi butas (duomenys neskelbtini), nuomos sutartimi buvo išnuomotas E. S. M., o vėliau ir jos dukrai O. B., kurie ir privalėjo remiantis nuomos sutartimi mokėti apeliantei už šiam butui teiktas paslaugas;

10.7.                      nuosavybės teisės į butą automatiškai nesuponuoja savininko prievolės esant kitokiam sutartiniam / įstatyminiam mokėjimų prievolių sureguliavimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą išaiškinęs, kad pareiga apmokėti susidariusį įsiskolinimą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas tenka būtent patalpų nuomininkui (2012 m. sausio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2012; 2010 m. balandžio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010); 

10.8.                      pareiga mokėti už administravimo, komunalines paslaugas, eksploatavimo paslaugas tenka būtent nuomininkui (sistemiškai taikant CK nuostatas) ir nuomininko šeimos nariams;

10.9.                      apeliantės reikalavimai negali būti laikomi pagrįstais ir tenkinami, kadangi tokiu būdu būtų formuojama ydinga teismų praktika, kuomet faktinis vartotojas, nevykdydamas tinkamai savo įsipareigojimų, išvengtų atsakomybės ir neigiamų padarinių našta nepagrįstai būtų perkeliama gyvenamųjų patalpų savininkui;

10.10.                      apeliantė neįrodė, kad sąskaitas dėl mokesčių už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. kovo 25 d. išrašydavo ir teikdavo apmokėti šių patalpų savininkei – Savivaldybei. Priešingai, sąskaitos buvo išrašytos ir pateiktos apmokėti būtent O. B.. Šį faktą patvirtina apeliantės pažyma, kurioje nurodyta, kad klientas O. B. mokėtina suma UAB „Viršuliškių būstas“ už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas, tenkanti patalpai adresu (duomenys neskelbtini) sudaro 2605,25 lt;

10.11.                      įstatymas nedraudžia savininkui susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku, jog jis apmokės tokias išlaidas ir, esant tokiam savininko ir nuomininko susitarimui, savininkas yra atleidžiamas nuo nurodytų išlaidų apmokėjimo, nes ši pareiga perduodama nuomininkui. Vilniaus miesto savivaldybė savo, kaip savininko pareigą mokėti mokesčius už patalpas ir bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą bei išlaikymą perdavė nuomininkui. Todėl atsakovė nėra atsakinga apeliantei už ginčo laikotarpiu (nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. kovo 25 d.) susidariusią skolą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Byloje kilo ginčas dėl skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas priteisimo, kai savininkas yra išnuomojęs sau priklausantį butą, t. y. kilo ginčas, kas nagrinėjamu atveju turi padengti susidariusią skolą ieškovei (buto savininkas ar nuomininkas). 

12.       Ieškovės teigimu, atsakovė nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. kovo 25 d. už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas yra skolinga 298,98 Eur.

13.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nesutikimą su pareikštais reikalavimais motyvavo tuo, kad savo, kaip savininko pareigą mokėti mokesčius už patalpas ir bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą bei išlaikymą perdavė nuomininkui, todėl ji nėra atsakinga ieškovei už ginčo laikotarpiu (nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. kovo 25 d.) susidariusią skolą.

14.       Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CK 4.82 straipsnio 3 dalies taikymo, laikosi nuoseklios pozicijos, kad ši įstatymo nuostata nedraudžia savininkui, taip pat savivaldybei, kuri tokiais atvejais civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė, susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, kad šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017). Be to, buto savininkui perduodant pareigą mokėti šiuos mokesčius nuomininkui, būtina tokias paslaugas teikiančio asmens sutikimas (pvz. buto nuomininkas gal sudaryti sutartis su paslaugų tiekėju), t. y. paslaugų tiekėjas turi žinoti, kas jam turi pareigą mokėti.

15.       Byloje nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (e. b. tomas I, l. 7-8), tačiau 2001 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 03-03-09, patvirtintą Vilniaus miesto valdybos 2001 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 61V, nuomotojas UAB „Viršuliškių būstas“ (kaip butų eksploatavimo organizacija) suteikė nuomininkei E. S. M. ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui 46,87 kv.m. bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 punktas). 

16.       Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė UAB Mano Būstas Sostinė po 2019 m. birželio 28 d. baigtos reorganizacijos perėmė UAB „Viršuliškių būstas“ teisės ir pareigas ir teikia namui (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Todėl nepaisant to, kad 2001 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 03-03-09 nebuvo įregistruota valstybės įmonės Registrų centras registre, akivaizdu, kad ji turėjo būti žinoma ieškovei, kaip UAB „Viršuliškių būstas“ teisių perėmėjai.   

17.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų sudarytose nuomos sutartyse nėra sutarta dėl bendrosios dalinės nuosavybės administravimo bei priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos.

18.       Iš šios byloje esančios 2001 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 03-03-09 turinio matyti, kad nuomininkas E. S. M. įsipareigojo mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (2.2 punktas). Nors šioje sutartyje ir nėra konkrečiai išskirtos administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidos, tačiau tai nereiškia, kad šalys nesulygo, kad minėtas išlaidas už savivaldybę apmokės būtent nuomininkas, nes jos yra susijusios su nuomininkui teikiamomis paslaugomis, eksploatuojant nuomojamą butą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šioje byloje aktualūs kasacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010, obiter dicta dalyje pateikti išaiškinimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidų grupių. Tai – turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.).

19.       Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esanti UAB „Viršuliškių būstas“ 2014 m. sausio 13 d. pažyma dėl atsiskaitymo/neatsiskaitymo patvirtina, kad šalys sutarė, kad už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo paslaugas moka nuomininkė bei jos šeimos nariai. Šioje UAB „Viršuliškių būstas“ 2014 m. sausio 13 d. pažymoje pažymima, kad kliento O. B. mokėtina suma UAB „Viršuliškių būstas“ už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas, tenkanti patalpai (duomenys neskelbtini), šią dieną yra 2 605,25 Lt (į šią sumą neįtrauktas priskaitymas už suteiktas paslaugas per 2014 m. sausio mėn.). 

20.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-19349-465/2016, iš O. B., kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkės UAB „Viršuliškių būstas“ priteista skola už suteiktas namo administravimo ir komunalines paslaugas, teiktas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, šiame 2016 m. gegužės 24 d. sprendime už akių nustatyta, kad atsakovė O. B. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė. Tai, kad atsakovė skolą pripažįsta patvirtina į bylą, kaip papildomas rašytinis įrodymas, pateiktas Neprotestuotinas paprastasis vekselis, kurio pagrindu atsakovė iki 2013 m. balandžio 30 d. įsipareigojo kreditoriui sumokėti 513,63 Eur už kreditoriaus suteiktas namo administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas už aukščiau nurodytą ieškinio laikotarpį, tačiau šios pareigos laiku neįvykdė.

21.       Po pagrindinės nuomininkės E.S. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) 2014 m. kovo 25 d. sudaryta nauja nuomos sutartis su E.S. M. šeimos nare O. B., kuri įgijo teises ir pareigas, nustatytas CK 6.589 straipsnyje. 2014 m. kovo 25 d. nuomos sutarties 9 punkte numatyta, kad nuomininkas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo privalo sudaryti sutartis dėl šalto ir karšto vandens, elektros energijos, dujų, šiluminės energijos ir komunalinių paslaugų (šiukšlių išvežimo, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymo ir kitas) su šias paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir (ar) organizacijomis, konkrečiai su AB „Lesto“, UAB „Viršuliškių būstas“, AB „Vilniaus vandenys“, AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialas, UAB „Vilniaus energija“. Sutarties 10 punkte nurodoma, kad nuomininkas sutarties 9 punkte nurodytas sutartis (originalus) per 5 darbo dienas nuo jų sudarymo privalo pateikti nuomotojui. Nuomos sutarties 11 punkte nustatyta, kad nuomininkė privalo mokėti sutartyje nurodytus mokesčius, kitus sutartimi nustatytus mokėjimus. Teismo vertinimu, šia nuomos sutartimi taip pat sutarta, jog bendrosios nuosavybės priežiūros, administravimo išlaidas apmoka nuomininkė.

22.       Taigi esant šioms nustatytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad nuomos sutartimis šalys buvo sutarusios, kad už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas moka būtent nuomininkės ir jų šeimos nariai, todėl pagrįsti yra atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, jog už teikiamas komunalines, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugas ginčo gyvenamosioms patalpos privalo atsiskaityti nuomininkė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė neturi pareigos padengti ieškovei 298,98 Eur skolą, susidariusią nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. kovo 25 d., t. y., kad Vilniaus miesto savivaldybė nėra tinkama atsakovė, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir ieškinį atmetė. 

Dėl bylos procesinės baigties

23.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24.       CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u ta r i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Sostinė apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                        Rūta Petkuvienė