Civilinė byla Nr. e2-1118-435/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12542-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.39.2.5.2

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 5 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei - Kostenko, dalyvaujant ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varnavičei ir atsakovo M. S. atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui M. S. dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybė ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, ir

nustatė:

ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 722,59 Eur turtinės žalos atlyginimo, 40,19 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė buvo apdraudusi butą (duomenys neskelbtini), būsto draudimu. Nurodytas butas 2014 m. gruodžio 5 d. aplietas vandeniu iš buto (duomenys neskelbtini).  Ieškovė kompensavo dėl apliejimo patirtus nuostolius – išmokėjo 724,83 Eur draudimo išmoką, kurią ieškovės ekspertai apskaičiavo surašę išlaidų aplietam butui suremontuoti sąmatą vadovaudamiesi aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta programa „Sistela“. Butas (duomenys neskelbtini), priklauso Kauno miesto savivaldybei, tačiau atsakovas yra minėto buto valdytojas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, pakeisti atsakovą byloje nesutiko. Taip pat nesutiko, kad draudiminis įvykis galėjo įvykti dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), avarinės būklės liūties metu, kadangi apliejimas įvyko tik kartą. Draudiminį įvykį įtakojant buto būklei, tokių įvykių būtų buvę daugiau. Lokalinė sąmata surašyta pačios ieškovės, vertinant galimas išlaidas tokioje situacijoje. Nors ieškinyje nenurodytas draudimo išmokos apskaičiavimas, tačiau pagal pateiktą sąmatą buvo atlygintos tik tiesioginės išlaidos. Nesutiko, kad ieškinio reikalavimams taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kadangi ieškovei perėmus teisę į žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, galioja trejų metų senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Mano, kad žalos židinys buvo viršuje esantis butas. Turto apgadinimo faktai fiksuoti turto sugadinimo, sunaikinimo akto priede. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), rekonstruotas 2013 m. Atvykę specialistai buvo pakankamai kompetetingi nustatyti, jog žalos padarymo laikas atitinka draudėjo atstovo nurodytą. Nuotraukomis užfiksuota tai, ką nustatė draudimo žalų vertintojas.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas M. S. prašė taikyti pareikštiems reikalavimams ieškinio senatį, ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad yra netinkamas atsakovas byloje, kadangi butas priklauso Kauno miesto savivaldybei. 2014 m. gruodžio 5 d. atsakovas nebuvo minėto buto savininkas, su juo nuomos sutartis sudaryta tik 2016 m. kovo 23 d. Taip pat pažymėjo, kad butas yra avarinės būklės, tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Kadangi savininkė jo tinkamai neprižiūrėjo, kilo pavojus kitų namo gyventojų turtui. Mano, kad butas galėjo būti užlietas dėl liūties, o dėl kiauro stogo atsakingi tiek buto savininkė Kauno miesto savivaldybė, tiek žemiau esančio buto savininkas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Atsakovas pažymėjo, kad yra neįgalus, buto remontui neturėjo finansinių galimybių, be to, vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus. Valdytojas neturi galimybės valdyti pastato kaip savininkė ir be savininkės sutikimo ar tiesioginio nurodymo daryti jam ūkinio ar fizinio poveikio (3K-3-563-687/2015).

Atsiliepime taip pat teigiama, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių butui padarytą žalą. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas surašytas 2014 m. gruodžio 10 d., nors teigiama, kad draudiminis įvykis įvyko 2014 m. gruodžio 5 d. Dokumentas surašytas pagal trečiojo asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus paaiškinimus, kuris gyveno aplietame bute. Draudiko atstovas neišsiaiškino, kodėl buvo demontuotos lubos, kokios užliejimo priežastys, ar buvo pagrindas dėti naujas akles vandentiekio vamzdžiui. Turto sunaikinimo ir sugadinimo akto priede nurodyta, jog namas yra 1907 m. statybos, rekonstruotas 2013 m., tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų, dėl kurių jos atstovas padarė tokią išvadą. Šiame priede nurodomi trys pagrindiniai nuostoliai: 1) lubų gipso kartono plokščių dažymas emulsiniais dažais, nurodant bendrą 25,22 m2 plotą; 2) išbrinkusių grindlenčių laminate kambaryje 6-3 išėmimas ir keitimas, nurodant matmenis 3,84x3,24 plotui, tačiau kiekio skiltyje nenurodant bendro pažeisto ploto; 3) sienų vinilo tapetų sugadinimas koridoriuje 20,19 kv. m. plotui, tačiau nurodyta, jog sienų tapetų kraštai susigadino bekeičiant lubų GPK. Trečiojo asmens atstovas, savo iniciatyva iki atvykstant draudimo bendrovei demontavo lubas, todėl jis ir yra atsakingas už savarankiškai demontuojant lubas atsiradusią žalą koridoriaus tapetams. Prie šio priedo nepridėta jokių nuotraukų ar atliktų matavimo apskaičiavimų, kurie patvirtintų užfiksuotus duomenis. Be to, lokalinėje sąmatoje nematyti nei jo sudarymo data, nei sudariusio asmens parašas, o jos turinys yra akivaizdžiai neteisingas, kadangi sąmata surašyta  ne nepriklausomo eksperto ar tokią kompetenciją   turinčio  asmens,   netgi   ne  pačios   ieškovės,   o   trečiojo   asmens   UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kuris buvo suinteresuotas, nes jam priklauso užlietas butas. Be to, sąmatoje nurodyti atlikti darbai, jų kainos bei plotai yra nepagrįsti, nes ne tik nesutampa su turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nurodytais duomenimis, tačiau prieštarauja logikai. Sąmatoje nurodyti plotai visiškai nesutampa su 2014 m. gruodžio 10 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nurodytais pažeidimų plotais. Lokalinėje sąmatoje visi darbai atlikti 100 m2 plotui, tuo tarpu turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede lubų dažymas - 25,22 m2 t. y. beveik keturis kartus didesniam plotui. Sąmatoje netgi nenurodytas laminuotų grindų įrengimo plotas, o už jį paskaičiuota neproporcingai didelė suma - 580, 89 Lt. Lokalinėje sąmatoje priskaičiuoti lubų išardymo kaštai, tačiau kaip minėta, trečiasis asmuo savo iniciatyva iki atvykstant ieškovui pats išardė lubas. Nepagrįstai nurodyta eilė pasikartojančių darbų, pvz.: „Fl 5-4-6 - paruoštų dažymui vidaus paviršių labai geras dažymas emulsiniais dažais 100 kv. m., kaina 109,14 Lt", R14-78-4 - ankščiau dažytų lubų labai geras dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant, kaina - 457,58 Lt". Iš to suprantama, jog lubos buvo po kelis kartus glaistomos, iš naujo nuvalomos, dažomos kelis kartus labai gerais dažais, kurių kaina neprotingai didelė. Visiškai nesuprantamas sąmatoje nurodytas apmušalų pakeitimas nuplėšiant iki 100 proc. senų apmušalų, atliktas už 328,8 Lt. Nesuprantama kokie apmušalai ir dėl kokios priežasties buvo pakeisti, nes tiek turto sugadinimo akte, tiek jo priede neužfiksuotas apmušalų sunaikinimo faktas. Sąmatoje taip pat nepagrįstai ir absoliučiai nesuprantamai priskaičiuota eilė mokesčių: papildoma medžiagų vertės 3 proc., papildoma mechanizmų vertės 3 proc., sezoninių darbų 15 proc., specifinių darbų 17 proc. , papildomas darbo užmokestis 8 proc., soc. draudimo išlaidos 31 proc., statybvietės išlaidos 9 proc., pridėtinės išlaidos 30 proc., pridėtinės vertes mokestis 21 proc.. Dėl šių nesuprantamų mokesčių darbų kaina nepagristai išaugo nuo 1944,26 Lt iki 3718,77 Lt, t. y. beveik dviem tūkstančiais litų. Tokiu būdu, ieškovė be pagrindo pagal suinteresuoto asmens parengtą lokalinę sąmatą sumokėjo trečiajam asmeniui didesnę išmoką, nei iš tiesų turėjo. Ieškovė nenurodė žalos apskaičiavimo mechanizmo. Draudimo išmokos apskaičiavimo dokumente nurodyta tik išmoka 2602,68 Lt (753,79 Eur, atskaičius išskaitą - 724,83 Eur). Ši išmoka nesutampa su trečiojo asmens sudaryta lokalinėje sąmatoje nurodyta suma - 3718,77 Lt, nors ieškinyje ieškovė nurodė, jog skaičiavimus atliko pagal lokalinę sąmatą. Pažymima, kad ieškinių dėl turtinės žalos priteisimo viena iš pagrindinių įrodinėtinų aplinkybių ir sąlygų kilti civilinei atsakomybei yra žalos dydžio įrodymas, tačiau ieškovė ieškinyje to neįrodinėja, nenurodo draudimo sumos išmokėjimo apskaičiavimo mechanizmo.

Atsakovas taip pat nurodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ galimai veikė nesąžiningai. Ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką abejotinomis aplinkybėmis pagal nepagrįstą lokalinę sąmatą pati prisiėmė riziką dėl trečiajam asmeniui išmokėtos nepagrįstai didelės draudimo išmokos. Pažymėjo, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti ieškovės subrogacinį reikalavimą, byloje turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius.

Atsiliepime teigiama, kad ieškovė nei žalos dydžio, nei priežastinio ryšio ieškinyje neįrodinėja. Siekdama patvirtinti savo nepagrįstus teiginius nurodo visiškai su nagrinėjama byla nesusijusią teismų praktiką. Pažymėta, jog byloje taip pat nepateikta įrodymų, kurių pagrindu nustatyta buto, (duomenys neskelbtini), užliejimo priežastis. Neaišku ar įvykio metu trūko buto, (duomenys neskelbtini), vamzdžiai, ar butas buvo užlietas dėl kiauro stogo, ar įvykio metu trūko vamzdis bendro namo naudojimo patalpose ir pan. Šios aplinkybės įrodymas taip pat yra ieškovės pareiga.

Atkreipė dėmesį, kad CK 1.125 str. 7 d. numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių. Pagal CK 1.127 str., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Šiuo atveju, butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo ieškovo apdraustas būsto draudimu, buvo užpiltas 2014 m. gruodžio 5 d. 2015 m. balandžio 14 d. ieškovė įgijo reikalavimo teisę į žalos atlyginimą išmokėjusi 724,83 Eur draudimo išmoką apdrausto ir užlieto buto savininkui trečiajam asmeniui UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Taigi ieškovė reikalavimo teisę įgijo 2015 m. balandžio 14 d., tačiau ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pareikštas tik 2016 m. birželio 16 d., t. y. sutrumpintas vienerių metų senaties terminas baigėsi 2016 m. gegužės 14 d. Tokiu būdu ieškovė be pateisinamos priežasties praleido CK 1.127 str. nustatytą sutrumpintą senaties terminą. Kadangi ieškovė praleido terminą reikšti reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo ji nebeturi teisės į pažeistos teisės gynybą, nes nagrinėjamu atveju taikytina senatis. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.).

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, kadangi draudimo išmoka išmokėta nepagrįstai. Papildomai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog būtent 2014 m. gruodžio 5 d., o ne anksčiau, buvo aplietas butas (duomenys neskelbtini). Ieškovė iš karto po apliejimo nekvietė nei atsakovo, nei buto viršuje savininkės atstovo ir neįrodinėja apliejimo fakto būtent 2014 m. gruodžio 5 d. Nėra  priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo veiksmų. Užlieto buto savininkas siekia iškeldinti atsakovą iš nuomojamo buto, trečiojo asmens atstovas savo iniciatyva užaklino vandentiekį atsakovui. Pažymėjo, kad nėra įrodytos išlaidos buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui, neaišku, kas būtent sukėlė žalą, neišsiaiškinta, kad būtų trūkęs vamzdis ar pan. ir dėl to būtų atsakingas atsakovas. Buto būklė avarinė, tačiau už tai atsakinga buto savininkė Kauno miesto savivaldybė, įvykio metu atsakovas nebuvo teisėtas buto valdytojas. Mano, kad draudimo išmoka išmokėta ieškovės rizika. Prašė taikyti ieškinio senatį.

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad jai priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas šiame bute gyvena nuo 1988 m., todėl yra atsakingas už tinkamą buto priežiūrą ir laikytinas atsakingu asmeniu už padarytą žalą.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo apdraudusi būsto draudimu butą (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. 2014 m. gruodžio 10 d. surašytas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas (žalos bylos Nr. 1530076), kuriame nurodyta, kad 2014 m. gruodžio 5 d. butas (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš viršaus. Ieškovė, įvertinusi nurodytam butui padarytą žalą, išmokėjo 722,59 Eur draudimo išmoką. Butas, esantis virš aplietojo, (duomenys neskelbtini), priklauso Kauno miesto savivaldybei. Jame nuo 1988 m. gyvena atsakovas.

Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 str. 1 d., privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Taigi objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trūkumo padarytą žalą gali būti taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Esant padarytam nurodytam deliktui, deliktinė civilinė atsakomybė taikoma be kaltės, t. y. nustačius žalos padarymo faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus ir veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).

Aukščiausiojo teismo praktikoje pažymėta, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus realius nuostolius. Priešingu atveju draudikas prisiima riziką dėl galimybės išsiieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad draudikui tenka įrodinėjimo našta, jog jis, bendradarbiaudamas su savo draudėju bei pareikalaudamas patikimų žalos atlyginimo įrodymų siekė tinkamai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę; nustačius, kad draudikas šių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti prašomą priteisti sumą ar ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (CK 6.249 str., CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010, 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011).

Ieškovė atlygintinos žalos faktą ir dydį grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: turto sunaikinimo, sugadinimo aktu su priedais, lokaline sąmata, nuotraukomis. Teismo vertinimu, ieškovės su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina apliejimu butui B(duomenys neskelbtini), padarytos žalos fakto. Atkreiptinas dėmesys, kad turto sunaikinimo, sugadinimo aktas surašytas remiantis išimtinai aplieto buto savininko atstovo paaiškinimais. Jo priede nurodyti nuostoliai: lubų gipso kartono plokščių (toliau – GKP); grindlenčių laminato; sienų vinilų tapetų. Akte nurodyta, kad ,,draudėjo atstovas parodė po apliejimo demontuotas GKP lubas vonioje, koridoriuje“, tačiau tai, kad lubų GKP atvykus draudiko atstovui jau buvo išardytos arba netgi išardytų vietoje sumontuotos naujos niekaip nepatvirtina apliejimo fakto. Akte taip pat nurodyta, kad keičiant lubų GKP sugadinti sienų vinilo tapetai. Pritartina atsakovo atstovės pozicijai, kad draudėjo atstovui atliekant remonto darbus padaryta žala negali būti laikoma kilusia dėl apliejimo. Iš pateiktų nuotraukų suliejimo žymes nustatyti taip pat nėra galimybės. Nors vonios patalpoje matyti išardytos lubos, o koridoriuje matomos naujai prisuktos GKP, tačiau šios aplinkybės niekaip nepatvirtina apliejimu padarytos žalos. Iš pateiktų nuotraukų taip pat matyti išimtos dvi grindų lentos, taigi apliejimu padarytos žalos grindims šios nuotraukos nepatvirtina.

Draudimo įstatymo 96 str. 2 d. nustato, kad draudikas privalo ištirti aplinkybes, dėdamas reikiamas pastangas, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, tai yra, įstatymu nustatyta draudiko pareiga būti aktyviu administruojant draudžiamąjį įvykį. Taigi draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos, nesant tam teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad pasak draudėjo atstovo jis apliejimo padarinius ėmėsi šalinti dar prieš įvertinant žalą draudiko atstovui. Tai, teismo vertinimu, sudarė kliūtis nustatyti žalos faktą ir jos mąstą. Ieškovės pateikta lokalinė sąmata, kaip nurodė ieškovės atstovė teismo posėdžio metu, neatspindi realiai atliktų darbų, kurie buvo atlikti apliejimo žalai pašalinti. Byloje nėra duomenų, kad lokalinėje sąmatoje apskaičiuotos išlaidos ar jų dalis būtų realiai patirtos.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutiko, kad žala atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad apdraustas butas buvo aplietas iš viršuje esančio buto, (duomenys neskelbtini), tačiau kokius būtent neteisėtus veiksmus (neveikimą) atliko atsakovas, nenurodė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apliejimas įvyko būtent iš buto, (duomenys neskelbtini). Byloje esantis 2014 m sausio 14 d. defektinis aktas patvirtina, kad pastato stogas pralaidus. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu taip pat akcentavo, kad nesant nustatyto apliejimo židinio, negalima konstatuoti, kad apdraustas butas aplietas ne dėl liūčių metu per kiaurą stogą patekusio vandens. Minėtame defektiniame akte nurodyta, kad dėl pralaidžios stogo dangos buto, (duomenys neskelbtini), sienų ir lubų tinkas apie 70 proc. nukritęs, kas leidžia daryti pagrįstą prielaidą apie lietaus vandens tekėjimą į butą. Nors ieškovo atstovė teigė, kad apliejimo priežastimi buvus liūčiai, tokie apliejimai kartotųsi, ši prielaida nėra pakankamai pagrįsta. Nesant duomenų apie vandens šaltinį, teismo vertinimu, negalima išvada, kad žala butui, (duomenys neskelbtini), kilo būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Dėl šių priežasčių, konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos, taip pat nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, ieškovės ieškinys dėl 722,59 Eur turtinės žalos atlyginimo, 40,19 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti, kadangi praleistas CK 1.125 str. 7 d. numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. CK 1.127 str. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, ieškinio senaties terminai draudėjui, išmokėjusiam išmoką, skaičiuojami nuo tos dienos, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinyje nurodyta, kad žala kilo 2014 m. gruodžio 5 d., taigi trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti žalą nėra pasibaigęs. Kada draudikas išmokėjo kompensaciją žalą patyrusiam asmeniui, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, nes, subrogacijos teisę įgyvendinantis asmuo perima tokios apimties teises ir pareigas, kiek jų turėjo nukentėjęs asmuo. Nagrinėjamu atveju ieškovui (kreditoriui) įstatymo pagrindu perėmus pradinio kreditoriaus (nukentėjusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek draudimo santykiuose taikoma tokia pati ieškinio senaties terminų skaičiavimo tvarka (CK 1. 125 str. 8 d., 1.127 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012).

Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas tokias išlaidas patyrė, todėl prašymas atmestinas.  

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373).

Vadovaudamasis CPK 93 str., 98 str., 260 str., 265 str., 268 str., 270 str., 301 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.