Civilinė byla Nr. e2-27398-996/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20806-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.1; 1.3.6.3.2.3; 1.3.6.3.2.4; 1.3.6.4.1.1; 1.3.6.4.1.3; 1.3.7.2.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei,

dalyvaujant ieškovo G. K. atstovams advokatams Ievai Povilaitienei, Gintautui Bartkui,

atsakovių Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, atstovei Robertai Emilijai Miliutienei,

trečiojo asmens Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro atstovėms Justinai Masiulionytei, Laurai Keršytei–Vaškelei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, trečiasis asmuo Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, dėl įsakymų, drausminių nuobaudų panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

G. K. (toliau – ieškovas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–8) Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai (toliau – KM), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017-03-09 įsakymą Nr. P-55 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.“ (toliau – 2017-03-09 Įsakymas) ir juo jam paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą bei priteisti jam iš KM bylinėjimosi išlaidas, bei su ieškiniu (el. b. t. II, b. l. 70–84) KM ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai KM, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017-06-12 įsakymą Nr. P-92 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G. K. ir jo atleidimo iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigų“ (toliau – 2017-06-12 Įsakymas) ir juo jam paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, grąžinti jį į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigas, priteisti jam iš KM vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos KM, 1 Eur neturtinę žalą bei priteisti jam iš KM bylinėjimosi išlaidas. Teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, 2017-07-17 nutartimi (el. b. t. II, b. l. 154–155) nutarė abu ieškinius nagrinėti vienoje byloje, 2017-08-16 nutartimi (el. b. t. III, b. l. 73–74) trečiuoju asmeniu į bylą įtraukė Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą (toliau – LNOBT).

Dėl skundžiamo 2017-03-09 Įsakymo ieškovas paaiškino, kad 2017-03-09 Įsakymu jam paskirta drausminė nuobauda pastaba už Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – Biudžetinių įstaigų įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 3 straipsnio 1, 2 dalių, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (toliau – Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 10 straipsnio 1–3 punktų pažeidimus. Ieškovo teigimu, jam drausminė nuobauda pastaba paskirta nesant tam teisinio pagrindo ir pažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo tvarką bei terminus. Nurodė, kad 2017-03-09 Įsakymas nepagrįstas jokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, nedetalizuojama kuo, kaip ir kada tariami jo pažeidimai pasireiškė, tai neaišku ir iš Komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti (toliau – Komisija) 2017-03-09 išvados, kurios pagrindu buvo priimtas 2017-03-09 Įsakymas, todėl mano, kad dėl formaliųjų trūkumų 2017-03-09 Įsakymas turėtų būti panaikintas. Pažymėjo, kad KM 2017-02-28 reikalavimas pasiaiškinti neatitiko turinio reikalavimų, nes buvo paprašyta pasiaiškinti tik dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-02-27 išvadoje nurodytų pažeidimų, todėl mano, kad turėtų būti pripažinta, jog KM pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 240 straipsnio 1 dalį. Teigė, jog drausminė nuobauda pastaba jam paskirta nesant visų drausminės atsakomybės sąlygų, nei 2017-03-09 Įsakyme, nei Komisijos 2017-03-09 išvadoje nenurodyta, kokiu būdu ir kokiais jo veiksmais (neveikimu) pasireiškė nurodomų teisės aktų pažeidimai. Pabrėžė, kad po to, kai jis nusišalino nuo pirkimų organizavimo, LNOBT direktoriaus pavaduotojui N. S. pasirašyti LNOBT vardu sutartis ir kitus dokumentus, susijusius su Londono simfoninio orkestro, A. G. ir Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų organizavimu, pavedė ne jis, o tuometinis Lietuvos Respublikos kultūros ministras savo 2016-03-29 įsakymu Nr. P-62, todėl už tai jis negali būti baudžiamas. Nurodė, kad LNOBT pirkimus atliko vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymu ir LNOBT supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis, patvirtintomis LNOBT generalinio direktoriaus 2014-12-30 įsakymu Nr. S1-107, meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvų pirkimai yra specifiniai, esminę reikšmę turi meninė atitinkamų kūrinių ir konkrečių atlikėjų profesionalumo vertė, o ne paties atlikimo įsigijimas mažiausia kaina. Pažymėjo, kad dar 2012 m. KM kartu su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių paslaugų pirkimams įsipareigojo parengti šių paslaugų pirkimų tvarką, tačiau iki šios dienos šie poįstatyminiai teisės aktai nėra priimti, KM pati nevykdo savo įsipareigojimų nustatyti paslaugų pirkimo tvarką, todėl mano, kad dėl šios pareigos nevykdymo negali būti keliamas drausminės atsakomybės klausimas. Paaiškino, kad dar 2015-04-27 privačių interesų deklaracijoje jis pažymėjo visus ryšius, siejančius jį su fiziniais ir juridiniais asmenimis, prasidedant 2016 m. ir planuojant 2016 m. pirkimus 2016-01-14 jis kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją su paklausimu dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto pradėjus derybas dėl LNOBT programos ir repertuaro derinimo, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pateikė rekomendacijas kaip išvengti interesų konflikto, kurias jis pilnai įgyvendino, todėl dėl koncertų organizavimo ir viešųjų pirkimų jokių jo padarytų pažeidimų nebuvo. Ieškovo manymu, jis negali būti laikomas atsakingu už viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus, pirkimus organizuoti buvo paskirtas pirkimų organizatorius, jis nebuvo sprendimus pirkimuose priėmęs asmuo, Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodyti pastebėjimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų viešųjų pirkimų principų pažeidimą, be to, KM neturėjo teisės skirti drausminės nuobaudos už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nes šio įstatymo vykdymo priežiūrą išimtinai vykdo tik Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, o Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2017-02-01 sprendimu Nr. KS-7 pripažino, kad jis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidė. Ieškovo teigimu, KM praleido DK nustatytus terminus drausminei nuobaudai pastabai skirti. 

Dėl skundžiamo 2017-06-12 Įsakymo ieškovas paaiškino, kad 2017-06-12 Įsakymu jam paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš pareigų 2017-06-12 pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus. Ieškovo manymu, jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Teigė, kad 2017-06-12 Įsakymas neatitinka formalių turinio reikalavimų, nes jame tiksliai nenurodytas atleidimo pagrindas (nenurodytas DK 136 straipsnio 3 dalies punktas), nedetalizuojama kuo, kaip ir kada tariami jo pažeidimai pasireiškė, Komisijos 2017-06-12 išvada nėra 2017-06-12 Įsakymo sudėtinė dalis, nurodoma, kad į ją tik atsižvelgiama, jam nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti, drausminė nuobauda atleidimas iš pareigų jam paskirta nesant visų drausminės atsakomybės sąlygų. Ieškovas paaiškino, kad viešojoje įstaigoje „Vilniaus festivaliai“ (toliau – VšĮ „Vilniaus festivaliai“) pradėjo dirbti 2003-05-03 ir pagal nuotolinio darbo sutartį ten dirba iki šiol, jo teigimu, jei KM manė, kad buvo padarytas pažeidimas, pasireiškęs leidimo dirbti negavimu, tai nuobaudos per 1 mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (2017-03-31) neskyrė, be to, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo (toliau – Profesionaliojo scenos meno įstatymas) 13 straipsnyje įtvirtintas leidimo suteikimas dirbti kitą darbą įsigaliojo tik 2017-01-01, iki tol galiojęs Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas (toliau – Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas) nenustatė apribojimo be leidimo dirbti kitą darbą, taip pat nebuvo įtvirtinta pareiga teatro ar koncertinės įstaigos vadovui pradėjusiam kitą darbą iki Profesionaliojo scenos meno įstatymo įsigaliojimo dienos gauti leidimą tęsti tokį darbą, todėl mano, kad jis neturėjo pareigos gauti KM sutikimą tęsti darbą VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir vykdyti individualią veiklą. Nurodė, kad jis savo paaiškinime KM nurodė, jog jei KM mano, kad jam būtina gauti leidimą dirbti kitą darbą, tai jis yra pasiruošęs pateikti prašymą per nustatytą terminą, o negavęs leidimo, įsipareigoja nutraukti darbinius santykius, tačiau tokio reikalavimo jis negavo, vietoj jo jam buvo paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš pareigų. Kartu pastebėjo ir tai, kad duomenys apie tai, jog jis dirba VšĮ „Vilniaus festivaliai“ yra vieši, tinkamai deklaruoti, todėl KM, įsigaliojus Profesionaliojo scenos meno įstatymui, galėjo jam pranešti apie tai, jog jo darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą ir diskredituoja LNOBT autoritetą, todėl jis nebegali tęsti darbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“, tačiau tokio pranešimo jis negavo, be to, mano, kad šis darbas nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nediskredituoja LNOBT autoriteto, jis šiuo klausimu yra diskriminuojamas. Nurodė, kad jis nusišalino nuo sprendimo klausimų, susijusių su savo sūnaus vadovaujama bendrove Riverside Music Limited, tinkamai deklaravo santykius, susijusius su uždarąja akcine bendrove „Riverside Music“ (toliau – UAB „Riverside Music“), LNOBT su bendrove Riverside Music Limited sudarė sutartis tik dėl trijų koncertų, bendrovės Riverside Music Limited veikla nėra nukreipta į Lietuvos rinką, o su UAB „Riverside Music“, kuri veiklos beveik nevykdo, LNOBT nėra sudariusi jokių sutarčių, todėl, ieškovo teigimu, teiginys, kad jo darbas ir atlygintinų paslaugų teikimas tarpininkavimu užsiimančioms jo sūnaus vadovaujamoms bendrovėms kelia tiesioginę ir nuolatinę interesų konfliktų grėsmę jo tarnybai, neatitinka faktinių aplinkybių. Kartu nurodė, kad jis nedirba VšĮ „Vilniaus festivaliai“ valdymo organo nariu, jos neatstovauja, o yra tik vienas iš dviejų „Vilniaus festivalis“ koordinatorių. Paaiškino, kad jis neturi jokių privačių interesų, susijusių su užsienio atlikėjais ir meno kolektyvais, LNOBT tarnybinių komandiruočių metu niekada nėra atliekamas darbas, susijęs su privačiais interesais, visų komandiruočių metu surašomos atlikto darbo ataskaitos. Teigė, kad jis atliko visus objektyviai įmanomus veiksmus interesų konfliktui dėl koncertų suvaldyti, tačiau KM jam skyrė pastabą, o už tuos pačius veiksmus jis buvo nubaustas ir antrą kartą, kas yra draudžiama. Nurodė, kad jo gautos pajamos iš UAB „Riverside Music“ yra individualios veiklos pajamos, įstatymai nenumato pareigos atskleisti individualios veiklos pajamų šaltinius, individuali veikla deklaruota įstatymų nustatyta tvarka, UAB „Riverside Music“ nėra sudariusi jokių sutarčių su LNOBT ir nėra kilęs nei galimas, nei koks nors kitas interesų konfliktas. Ieškovo teigimu, KM buvo spaudžiama bet kokia kaina jį atleisti iš pareigų. Pastebėjo tai, kad terminai drausminei nuobaudai atleidimui iš darbo skirti buvo pasibaigę. Kartu nurodė, jog dėl, jo manymu, neteisėto atleidimo iš darbo, iki tol vykusio spaudimo trauktis iš pareigų, kurį darė KM ir aukščiausi valstybės pareigūnai, atleidimo aplinkybių paviešinimo žiniasklaidoje, situacijos komentavimo ir vertinimo aukščiausiųjų valstybės pareigūnų jam buvo padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė nepatogumų, diskomfortą, dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją, stresą, patyčias, šmeižtą, viešą pažeminimą, sumenko jo dalykinė reputacija, geras vardas, todėl siekia vieno euro neturtinės žalos prisiteisimo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Ieva Povilaitienė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju ieškovui buvo taikyti dvigubi standartai, nes dėl kitų įstaigų vadovų vis dar vyksta tyrimai dėl leidimo neturėjimo kitam darbui dirbti ir pagal naujojo DK nuostatas drausminės nuobaudos jiems jau nebus galimybės skirti.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Gintautas Bartkus palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškino, kad ieškovas atliko visus veiksmus, kad būtų išvengta interesų konflikto, jis nusišalino nuo to momento, kai sužinojo, kad koncertų negalima suorganizuoti kitaip nei tik per jo sūnaus bendrovę, be to, LNOBT 2014 m. buvo suorganizavęs tiesiogiai Londono simfoninio orkestro koncertą, tačiau po to dėl didelio reikiamų pildyti dokumentų kiekio Londono simfoninis orkestras tiesiogiai sudaryti sutarčių su LNOBT nenorėjo; 2017-03-31 KM paprašė ieškovo pasiaiškinti, kodėl jis dirba VšĮ „Vilniaus festivaliai“ be leidimo, 2017-04-06 jis pateikė pasiaiškinimą, nurodydamas, kad įstatymas negali galioti atgal, nėra parengta tvarka pagal kurią leidimas būtų išduodamas, kartu informuodamas, kad jei KM mano, kad jam leidimas reikalingas jis kreipsis dėl jo gavimo, o jo negavęs nutrauks darbo santykius, tačiau KM jam nieko neatsakė, 2017-04-26 jis paprašė išduoti jam leidimą, tačiau į tai KM nieko neatsakė taip pat, KM 2017-05-19 išsiuntė raštą ne konkrečiai ieškovui, o visoms KM kuruojamai sričiai priklausančioms įstaigoms, kuriuo iš visų vadovų prašė pateikti papildomus dokumentus, nors KM jau visą informaciją apie ieškovą turėjo, nes ją buvo gavusi 2017-04-04 iš VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kuri atsakė į KM 2017-04-03 raštą; leidimas vykdyti individualią veiklą nėra reikalingas, nes tai būtų nepagrįstas asmens laisvės suvaržymas, rengiant įstatymo projektus buvo kalbama tik apie darbo teisinius santykius; bendrovė Riverside Music Limited neturėjo jokių teisinių santykių su LNOBT, išskyrus tuos tris koncertus, nuo kurių ieškovas nusišalino, ieškovas yra deklaravęs ryšį su bendrove Riverside Music Limited ir iš jos gaunamas pajamas, bet tai nėra susiję su veikla Lietuvoje; VšĮ „Vilniaus festivaliai“ remia, Lietuvos nacionalinė filharmonija ir LNOBT organizuoja „Vilniaus festivalis“ ir gauna pajamas, VšĮ „Vilniaus festivaliai“ vardu ieškovas neveikė, sutarčių nesudarė, buvo sudaręs 2014-04-11 ir 2015-02-06 sutartis su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, pagal pirmąją sutarta, jog premjeros 50 proc. išlaidų padengs VšĮ „Vilniaus festivaliai“, 50 proc. LNOBT, pagal antrąją sutarta, jog VšĮ „Vilniaus festivaliai“ dengs muzikinio renginio kaštus, net jei tų sutarčių ir nebūtų buvę galima jam sudaryti, praleisti terminai drausminei nuobaudai skirti; sutiko, kad ieškovo deklaracijoje trūksta išsamumo, nes UAB „Riverside Music“ akcininkė nuo 2009 m. iki 2014 m. buvo ieškovo žmona, o nuo 2014 m. – sūnus, tačiau pati Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nėra atlikusi pareigos užtikrinti, kad būtų aiškus deklaracijos pildymas.

KM ir Lietuvos valstybė, atstovaujama KM, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. t. I, b. l. 81–88, t. III, b. l. 1–16, 32–47).

Dėl ieškovo skundžiamo 2017-03-09 Įsakymo KM paaiškino, kad su ieškovu 2012-07-16 buvo sudaryta terminuota darbo sutartis penkių metų laikotarpiui, ieškovas įsipareigojo tinkamai organizuoti LNOBT veiklą, racionaliai ir taupiai naudoti LNOBT lėšas ir turtą, sukurti veiksmingą LNOBT vidaus kontrolės (audito) sistemą, užtikrinti jos veikimą ir tobulinimą, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti (Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnis, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 3 straipsnis, 10 straipsnis, LNOBT generalinio direktoriaus pareigybės aprašymas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012-05-23 įsakymu Nr. ĮV-358, (toliau – Pareigybės aprašymas)); 2017-02-28 buvo gautas Viešųjų pirkimų tarnybos raštas Nr. 4S-629 „Dėl išvados pateikimo“, kuriame konstatuota, kad vykdant viešuosius pirkimus pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo, nediskriminavimo bei lygiateisiškumo principai, 3 straipsnio 2 dalies nuostatos; 2017-02-28 buvo paprašyta ieškovo pasiaiškinti; ieškovas 2017-03-06 pateikė pasiaiškinimą; 2017-03-06 buvo gauta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos išvada; Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2017-03-09 įsakymu Nr. ĮV-452 sudarė Komisiją, kuri pateikė išvadą, į kurią atsižvelgus 2017-03-09 Įsakymu ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda pastaba; ieškovas iki 2017-06-12 ėjo LNOBT generalinio direktoriaus pareigas. Nurodė, kad 2017-03-09 Įsakymas yra oficialus dokumentas, kurio tikrumu ieškovui pagrindo abejoti nėra, 2017-03-09 Įsakymas ir Komisijos 2017-03-09 išvada vertintini kaip susiję vienos drausminės atsakomybės taikymo procedūros dokumentai, ieškovui buvo sudaryta galimybė pasiaiškinti. Teigė, kad ieškovo kreipimasis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją buvo pavėluotas ir formalus, formalus nusišalinimas, veikiant nuolatinėje privačių interesų konflikto situacijoje, nepaneigė ir nesumažino ieškovo de facto kontrolės LNOBT vykdant viešuosius pirkimus, o Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl įgaliojimų N. S. suteikimo buvo priimtas ieškovo iniciatyva, jo prašymu ir jo interesais, LNOBT meno tarybos sudėtis taip pat buvo patvirtinta paties ieškovo teikimu. Pabrėžė, kad konkrečių poįstatyminių teisės aktų buvimas ar nebuvimas, jų turinys niekaip nepaneigia pareigos laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų teisinio reguliavimo principų – nešališkumo, sąžiningumo ir skaidrumo. Atkreipė dėmesį į tai, kad administracinę atsakomybę būtina atriboti nuo drausminės atsakomybės. KM teigimu, ieškovas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis. KM vertinimu, ieškovo padaryti pažeidimai buvo tęstinio pobūdžio, Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-02-27 išvadoje buvo vertinta ir pasisakyta dėl trijų LNOBT sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių su bendrove Riverside Music Limited (2016-05-05 sutarties Nr. J1-7, 2016-05-05 sutarties Nr. J1-8, 2016-09-09 sutarties Nr. J1-10), paskutinysis atsiskaitymas pagal sutartį Nr. J1-8 įvykdytas 2016-12-08, pagal sutartį Nr. J1-10 – 2016-12-16, šių sutarčių pagrindu susiklostę sutartiniai santykiai tęsėsi iki visiško sutarčių įvykdymo, todėl DK nustatytas terminas skirti drausminę nuobaudą pastabą nebuvo pasibaigęs.

Dėl ieškovo skundžiamo 2017-06-12 Įsakymo KM paaiškino, kad KM gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-03-28 raštą Nr. (14.58E)I „Dėl G. K. veiklos“, kuriame pateikta informacija apie įdarbinimą laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-03-28 darbovietėse, kuriose ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis; taip pat gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-03-29 raštą Nr. (27.1-40-4E)R-1903 „Dėl informacijos apie G. K. pateikimo“, kuriame nurodyta, kad ieškovas 2016 m. vykdė individualią veiklą, už kurią gauna pajamų iš UAB „Riverside Music“ ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“; nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad ieškovas nuo 2010-01-01 vykdo kitą pramogų ir poilsio organizavimo individualią veiklą; Lietuvos Respublikos kultūros ministrė 2017-03-29 įsakymu Nr. ĮV-517 sudarė komisiją galimam ieškovo darbo drausmės pažeidimui nagrinėti; Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgusi į KM prašymą ištirti ieškovo veiklą bei jos atitiktį teisės aktų reikalavimams, 2017-05-24 priėmė sprendimą, kuriame pripažino, kad ieškovas – LNOBT vadovas, spręsdamas klausimus, susijusius su savo sūnaus vadovaujama bendrove Riverside Music Limited, iš kurios jis gauna pajamų, ir su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kurioje jis eina „Vilniaus festivalis“ vadovo pareigas, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų bei 11 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, pripažino, kad ieškovas – LNOBT vadovas, sudarydamas sutartis su VšĮ „Vilniaus festivaliai“ vadovu, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, pripažino, kad ieškovas – LNOBT vadovas, nustatyta tvarka nedeklaravęs ryšio su savo sūnaus vadovaujama muzikinius renginius organizuojančia UAB „Riverside Music“, iš kurios jis pats gauna pajamų, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, rekomendavo Lietuvos Respublikos kultūros ministrui skirti ieškovui drausminę nuobaudą ir spręsti klausimą dėl nuolatinio interesų konflikto pašalinimo; Komisija 2017-06-12 pateikė išvadą, kurioje konstatavo, kad ieškovas pažeidė DK 234 straipsnio, 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktų nuostatas, Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje nustatytą įpareigojimą, nes negavęs Lietuvos Respublikos kultūros ministro leidimo, sukeldamas viešųjų ir privačių interesų konfliktą, dirbo kitą darbą ne LNOBT generalinio direktoriaus pareigose, kituose juridiniuose asmenyse ir už jį gavo atlygį, pasiūlė taikyti ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo; Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2017-06-12 Įsakymu atleido ieškovą iš LNOBT generalinio direktoriaus pareigų 2017-06-12 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas. Nurodė, kad remiantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies sistemine analize ieškovui, kaip biudžetinės įstaigos LNOBT generaliniam direktoriui, buvo taikytini Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Teigė, jog yra nustatyta, kad ieškovas, vykdamas į tarnybines komandiruotes kaip LNOBT generalinis direktorius, jose atstovavo ir savo kito darbdavio, t. y. VšĮ „Vilniaus festivaliai“ interesus, ieškovas 2014 ir 2015 metais, kaip LNOBT generalinis direktorius, pasirašė sutartis su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kurioje taip pat ėjo vadovaujančias pareigas bei gavo darbo užmokestį, ieškovas, kaip LNOBT generalinis direktorius, kreipėsi į Vilniaus savivaldybę dėl finansinės paramos suteikimo koncertams, kurie organizuoti būtent VšĮ „Vilniaus festivaliai“, ieškovas veikė UAB „Riverside Music“ interesais, teikdamas minėtai įmonei paslaugas, ieškovas kasmet iš minėtos įmonės gavo pajamas, ieškovas tinkamai nedeklaravo savo santykių su UAB „Riverside Music“, tinkamai bei realiai nenusišalino nuo klausimų, susijusių su bendrove Riverside Music Limited, ieškovas, kaip LNOBT generalinis direktorius, dirbo kitą darbą VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir UAB „Riverside Music“, iš kurių gavo pajamų, iki pat 2017-06-12 Įsakymo priėmimo momento buvo viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje bei savo veiksmais diskreditavo LNOBT autoritetą, dirbo aukščiau nurodytose įmonėse neturėdamas tam išduoto KM leidimo, kaip tai numato Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, pats ieškovas neginčija, kad jam buvo žinoma apie Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio reikalavimus, ieškovas, kaip vadovaujančias pareigas einantis asmuo, žinojo apie Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio reikalavimus nuo pat jų įsigaliojimo ir privalėjo jų laikytis. Pabrėžė, kad Profesionaliojo scenos meno įstatymas buvo priimtas 2016-09-20, o įsigaliojo 2017-01-01, todėl visiems įstatymo subjektams buvo nustatytas protingas laiko tarpas gauti Lietuvos Respublikos kultūros ministro leidimą dirbti kitą darbą, Komisija tirti galimą ieškovo darbo drausmės pažeidimą buvo sudaryta 2017-03-29, ieškovas tik pažeidimo tyrimo metu 2017-04-24 kreipėsi į KM, prašydamas leidimo dirbti kitą darbą, KM 2017-05-19 raštu Nr. S2-1353 paprašė ieškovo pateikti papildomą informaciją, kurios ieškovas nepateikė ir iki pat atleidimo iš LNOBT generalinio direktoriaus pareigų leidimo dirbti kitą darbą nebuvo gavęs ar siekęs savo aktyviais veiksmais išvengti Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Kartu pabrėžė, kad ieškovas savo veiksmais pažeidė Pareigybės aprašymo reikalavimus elgtis nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti. KM teigimu, ieškovas veiksmus atliko sąmoningai, žinodamas, kad eina LNOBT generalinio direktoriaus pareigas ir jo atliekami veiksmai yra nesuderinami su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimais, jo veiksmai buvo atliekami sistemingai, tęstinį laikotarpį, planuotai, nustatyta jo kaltė, savo veiksmais jis sukėlė žalą LNOBT visuomenės pasitikėjimo LNOBT mažinimu, LNOBT veiklos skaidrumu, neracionaliai naudojo LNOBT lėšas, nes tarnybines komandiruotes išnaudojo siekdamas privačių tikslų. KM teigimu, darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta nepažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, 2017-03-31 raštu Nr. S2-853 buvo paprašyta ieškovo pasiaiškinti dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos apie jo vykdomą darbo veiklą kitose negu LNOBT generalinio direktoriaus pareigose ir už šį darbą gaunamas pajamas (VšĮ „Vilniaus festivaliai“, UAB „Riverside Music“ ir individualios veiklos vykdymą), ieškovas 2017-04-06 pateikė pasiaiškinimą, papildomai ieškovas paaiškinimus dėl darbo drausmės pažeidimų teikė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, taip pat nepažeisti drausminės nuobaudos skyrimo terminai. KM pabrėžė, kad ieškovas, pasinaudodamas savo pareigomis, ilgą laiką siekė ne vykdyti pavestas darbo funkcijas, o, prisidengiant jų vykdymu, siekti kitų asmeninių paskatų realizavimo tikslų, t. y. veikė ne darbdavio, o savo interesais, ignoravo privalomą savo funkcijų atlikimo tvarką, pažeisdamas darbdavio teises ir įstatymų saugomus interesus, ieškovui paskirta proporcinga drausminė nuobauda. Kartu nurodė, kad ieškovas iš darbo atleistas 2017-06-12 Įsakymu, tai yra 1 mėnesį prieš darbo sutarties termino pabaigą, todėl jo reikalavimas grąžinti jį į darbą yra neįgyvendintinas, be to, jis nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017-07-12 priimtą sprendimą Nr. KS-87. Pažymėjo ir tai, kad pagrindo priteisti ieškovui neturtinę žalą nėra.

Teismo posėdžio metu KM atstovė Roberta Emilija Miliutienė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, papildomai paaiškino, kad LNOBT yra išlaikomas iš valstybės biudžeto lėšų, reprezentuoja Lietuvą, todėl netoleruotina tai, kad šios įstaigos vadovas pažeidžia viešuosius ir privačius interesus, Viešųjų pirkimų įstatymo priežiūra priklauso įstaigos vadovo kompetencijai; ieškovas atleistas iš pareigų ne dėl tų pačių aplinkybių už ką jam skirta pastaba, jis atleistas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą dėl interesų ir darbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“, nes dirbdamas LNOBT ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“ komandiruočių metu veikė interesų konflikto situacijoje, ir dėl leidimo neturėjimo kitam darbui dirbti, po 2017-04-26 ieškovo prašymo išduoti leidimą KM dar trūko papildomų dokumentų; be to, ieškovas nedeklaravo privačių interesų su UAB „Riverside Music“ ir privačių interesų deklaracijoje pateikė netikslią informaciją, susijusią su bendrove Riverside Music Limited.

LNOBT atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu LNOBT atstovė Justina Masiulionytė ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra, paaiškino, kad 2017-06-12 Įsakymą LNOBT gavo 2017-06-13, iš jo turinio buvo neaišku, ar ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punktą, kreipėsi į KM, kuri raštu atsakė, kad ieškovas atleistas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą; LNOBT organizuoja „Vilniaus festivalis“, tik iš jo LNOBT gauna lėšas vasarai; su bendrove Riverside Music Limited LNOBT susijęs tik su minėtais trimis koncertais ir vienkartine natų nuoma; LNOBT vadovas teikia KM ketvirtines veiklos ataskaitas, dėl kurių pretenzijų gauta nebuvo, kai jos priimamos tuomet vertinama dėl priedo skyrimo.

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl drausminių nuobaudų – pastabos ir atleidimo iš darbo – skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad KM ir ieškovas 2012-07-16 sudarė terminuotą darbo sutartį nuo 2012-07-18 iki 2017-07-18, kuria ieškovas buvo priimtas į LNOBT generalinio direktoriaus pareigas (el. b. t. III, b. l. 48–49), Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2017-02-01 priėmė sprendimą Nr. KS-7 (el. b. t. I, b. l. 103–106), Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyrius 2017-02-27 priėmė pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-617 (el. b. t. I, b. l. 24–28), 2017-02-28 ieškovo buvo paprašyta pateikti pasiaiškinimą (el. b. t. I, b. l. 22), 2017-03-06 ieškovas surašė pasiaiškinimą (el. b. t. I, b. l. 126–131), Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2017-03-09 priėmė įsakymą Nr. ĮV-452 „Dėl komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti sudarymo“ (el. b. t. I, b. l. 132), 2017-03-09 Komisija galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti priėmė išvadą dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus G. K. darbo drausmės pažeidimo (el. b. t. I, b. l. 14–20), Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017-03-09 įsakymu Nr. P-55 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.“ ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba (el. b. t. I, b. l. 9–10), Valstybinio socialinio drausimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-03-28 lydraščiu Nr. (14.58E)I-1733 „Dėl G. K. veiklos“ KM pateikė informaciją (el. b. t. III, b. l. 53–54), Valstybinė mokesčių inspekcija 2017-03-29 surašė raštą Nr. (27.1-40-4E)R-1903 „Dėl informacijos apie G. K. pateikimo“ KM (el. b. t. III, b. l. 50–51), Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2017-03-29 priėmė įsakymą Nr. ĮV-517 „Dėl komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti sudarymo“ (el. b. t. III, b. l. 83), 2017-03-31 ieškovo buvo paprašyta pateikti pasiaiškinimą (el. b. t. III, b. l. 65), 2017-04-06 ieškovas surašė pasiaiškinimą (el. b. t. III, b. l. 63–64), Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2017-05-24 priėmė sprendimą Nr. KS-52 (el. b. t. I, b. l. 144–160), 2017-06-12 Komisija galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti priėmė išvadą dėl galimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus G. K. darbo drausmės pažeidimo (el. b. t. II, b. l. 106–114), Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017-06-12 įsakymu Nr. P-92 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G. K. ir jo atleidimo iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigų“ ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų 2017-06-12 (el. b. t. II, b. l. 86).

Pagal 2016-09-14 Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalį, jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo: 1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos; 2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).

DK 228 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.

DK 234 straipsnyje nustatyta, jog darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės.

DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 3 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

Pagal DK 237 straipsnio 1 dalį, už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).

Pagal DK 238 straipsnį, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo.

DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą, – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.

Pagal DK 250 straipsnį, darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.273 straipsnio 1 dalį, bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Dėl drausminės nuobaudos – pastabos – skyrimo

Teismas pažymi, kad drausminė nuobauda yra neigiamo poveikio priemonė, skiriama darbuotojui kaip sankcija, įvertinant jo padarytą darbo drausmės pažeidimą. Tuo pačiu drausminė nuobauda atlieka ir prevencinės drausminančios priemonės funkcijas pažeidėjo ir kitų tame pačiame kolektyve su pažeidėju dirbančių asmenų atžvilgiu. DK 234 straipsnyje įtvirtinta norma reiškia, kad darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką, sąlygas, kurių pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai, sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui drausminė nuobauda pastaba 2017-03-09 Įsakymu (el. b. t. I, b. l. 9–10) paskirta Lietuvos Respublikos kultūros ministrei atsižvelgus į Komisijos 2017-03-09 išvadą bei pripažinus, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą – ieškovui pažeidus Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nustatantį, jog biudžetinės įstaigos vadovo pareigos užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, nustatančią, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, nustatančią, jog pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, nustatančius, jog viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus, nustatančius, jog vidaus kontrolės pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad viešojo juridinio asmens veikla būtų vykdoma įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal strateginius arba kitus veiklos planus, programas bei procedūras; valstybės ir savivaldybės turtas bei įsipareigojimai tretiesiems asmenims būtų apsaugoti nuo sukčiavimo, iššvaistymo, pasisavinimo, neteisėto valdymo ar kitų neteisėtų veikų, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 straipsnio 1–3 punktus, nustatančius, jog viešojo juridinio asmens vadovas yra atsakingas už efektyvios vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, sukūrimą, jos veikimą bei tobulinimą; diegdamas vidaus kontrolę, įskaitant finansų kontrolę, atsižvelgia į šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus; užtikrina, kad kuriant vidaus kontrolę viešajame juridiniame asmenyje būtų atsižvelgta į teisės aktų, viešojo juridinio asmens strateginių planų, procedūrų, darbo reglamentų (vidaus darbo tvarkos taisyklių), sutarčių laikymąsi, veiklos ir finansinės informacijos patikimumą, veiklos veiksmingumą, turto apsaugą, kartu ieškovas 2017-03-09 Įsakymo 3 punktu buvo įpareigotas teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą, būti atsakingam už efektyvios vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, sukūrimą, jos veikimą bei tobulinimą. KM teigimu, drausminė nuobauda pastaba ieškovui paskirta už Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimą.

Byloje nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi perkančiosios organizacijos – LNOBT, kurios vadovu buvo ieškovas, vykdytų viešųjų pirkimų (A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų) atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimams vertinimą, pateikė 2017-02-27 išvadą (el. b. t. I, b. l. 23, 24–28), kurioje nurodė, jog vykdant A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimus ir sudarant sutartis su tiekėju bendrove Riverside Music Limited, kurios vienas iš vadovų yra ieškovo sūnus, buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, nes ieškovas (perkančiosios organizacijos vadovas) tik formaliai nusišalino nuo sprendimų, susijusių su bendrove Riverside Music Limited, priėmimo, LNOBT veiksmai ir sprendimai, susiję su pirkimų procedūrų vykdymu, nebuvo pakankami ir skaidrūs, vien perkančiosios organizacijos vadovo kylančio interesų konflikto pavojus jau suponavo skaidrumo principo pažeidimą, tiekėjui bendrovei Riverside Music Limited buvo sudarytos išskirtinės sąlygos pateikti pasiūlymą, LNOBT nesiėmė jokių veiksmų, siekdama nustatyti, ar buvo kitų tiekėjų, galėjusių suorganizuoti koncertus, nesvarstė kitų alternatyvų. Komisija 2017-03-09 išvadoje (el. b. t. I, b. l. 14–20) nurodė, kad aplinkybės, susijusios su ieškovo ryšiais su bendrove Riverside Music Limited ir egzistavusios A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimų organizavimo, vykdymo ir sutarčių sudarymo metu, galėjo turėti įtakos pirkimų rezultatui, sudarė situaciją, lemiančią interesų konfliktą, nebuvo nagrinėjamos išsamiai kitos galimybės, kas rodo ieškovo tyčinių veiksmų padarymą.

Nors ieškovo teigimu, 2017-03-09 Įsakyme nedetalizuojama kuo, kaip ir kada jo pažeidimai pasireiškė, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad pačiame 2017-03-09 Įsakyme aiškiai nurodyta, jog jis priimtas atsižvelgus į Komisijos 2017-03-09 išvadą, vadinasi, tiek 2017-03-09 Įsakymas, tiek Komisijos 2017-03-09 išvada turi būti vertinami kartu, Komisijos 2017-03-09 išvada, teismo vertinimu, yra pakankamai informatyvi ir motyvuota dėl ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektu, joje minima ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-02-27 išvada, su jomis abejomis ieškovas patvirtino susipažinęs, teisme dalyvauja atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų, todėl jis negalėjo nesuprasti KM motyvacijos dėl jam paskirtos drausminės nuobaudos pastabos. Taigi, pagal aukščiau padarytas išvadas teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovo teiginį, jog 2017-03-09 Įsakymas neatitinka formalių turinio reikalavimų ir tuo pagrindu turėtų būti pripažintas neteisėtu. 

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas ėjo biudžetinės įstaigos LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, 2012-07-18 jis pasirašė Pareiginius nuostatus (el. b. t. I, b. l. 89–91), kurių 7.1 punkte įtvirtinta, jog LNOBT generalinis direktorius atsako už tinkamą viso teatro veiklos organizavimą ir pasiektų rezultatų atitikimą teisės aktuose įtvirtintiems teatro nustatytiems veiklos tikslams, pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus, jis turėjo pareigą užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų, užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą, pagal Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 straipsnio 1 punktą, jis buvo atsakingas už efektyvios vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, sukūrimą, jos veikimą bei tobulinimą. Būtent specifinė įstaigos vadovo teisinė padėtis lemia aukštus reikalavimus jo veiklai ir atsakomybei. Vadovas privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik įstaigos interesais, vengti privačių ir įstaigos interesų konflikto. Vadovaujančios pareigos lemia kontrolės funkcijos turėjimą, o šios nepanaudojimas reiškia atsakomybės prisiėmimą už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius. Kadangi vadovaujančiojo darbuotojo veiksmai (neveikimas) ir sprendimai gali turėti įtakos didelės dalies ar visos įstaigos veiklai, tokių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007, 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013).

Pažymėtina, kad vien tik aplinkybė, jog ieškovas kaip biudžetinės įstaigos LNOBT vadovas nusišalino nuo A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų organizavimo, o LNOBT vardu sutartis su tiekėju bendrove Riverside Music Limited, kurio vadovą, akcininką ir ieškovą sieja giminystės ryšiai (sūnus ir tėvas), pasirašė jo pavaduotojas N. S., nors ir pavedus tai padaryti Lietuvos Respublikos kultūros ministrui 2016-03-29 įsakymu Nr. P-62 (el. b. t. I, b. l. 143), nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas nedarė įtakos sutarčių su tiekėju bendrove Riverside Music Limited dėl A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų pasirašymui ir jų įvykdymui. Teismas sutinka su KM pozicija, kad ieškovo nusišalinimas buvo formalus ir pavėluotas, nes apie LNOBT planuojamą Londono simfoninio orkestro koncertą 2016 m. ieškovas jau žinojo 2015 m., 2015-06-23 jis jau išsiuntė KM jo paties pasirašytą LNOBT 2015–2016 metų teatro sezoninės kūrybinės veiklos programą, į kurią jau buvo įtrauktas Londono simfoninio orkestro koncertas 2016 m., pats ieškovas ieškinyje ir 2017-03-06 pasiaiškinime patvirtino, kad planuojant 2016 m. repertuarą buvo svarstyti A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro pasirodymai, kurių tiekėjas bendrovė Riverside Music Limited, tačiau nusišalinimą jis pateikė tik 2016-03-17 (el. b. t. I, b. l. 143), todėl tinkamai ir visapusiškai įgyvendinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2016-02-01 rekomendacijas jis jau nebegalėjo dėl iki tol jo atliktų veiksmų. Akivaizdu, kad pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 6 straipsnį patariamąją balso teisę turinčios Meno tarybos nariai, LNOBT vadovo pavaduotojas N. S. žinojo įstaigos vadovo planus 2016 metams, pavaldūs asmenys nesprendė priešingai vadovo nuomonei, taigi, veikė vadovo įtakoje, kas matyti ir iš Meno tarybos 2016-03-09 posėdžio protokolo Nr. S5-1 (el. b. t. IV, b. l. 34–35) – posėdyje, kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl ieškovo viešųjų ir privačių interesų derinimo organizuojant A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertus, dalyvaudamas ieškovas pats posėdyje dalyvaujantiems Meno tarybos nariams nurodė, jog jo sūnaus bendrovė turi išskirtines teises į A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų organizavimą Baltijos ir Centrinės Europos šalyse, kartu nurodydamas: „<...> jeigu rekomenduotumėt kokį prodiuserį, tai būtų nesąmonė, o jeigu kaip juristė sako vienas iš mano pavaduotojų rekomendacinio pobūdžio rašte ministrui galėtų pasirašyti, tai būtų tikrai išpildymas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos laiško <...>“, taigi matyti, kad ieškovas aktyviai dalyvavo Meno tarybos posėdžio metu, aiškiai išsakė savo poziciją su kuo turėtų būti sudaromos sutartys dėl A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimo ir kas tokias sutartis turėtų pasirašyti, todėl būtent ieškovo veiksmai lėmė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimą organizuojant ir vykdant A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimus. Teismo vertinimu, nors ieškovas ir nusišalino nuo aukščiau nurodytų koncertų organizavimo ir sutarčių su koncertų tiekėju bendrove Riverside Music Limited sudarymo ir vykdymo, tačiau pirmuosius organizacinius darbus jis jau buvo atlikęs iki nusišalinimo (Londono simfoninio orkestro koncertas netgi jau buvo įtrauktas į 2016 metų LNOBT programą, pats patvirtino, kad planuojant 2016 metų repertuarą buvo svarstyti A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro pasirodymai, žinojo, kad jų tiekėjas bendrovė Riverside Music Limited), toliau liko suinteresuotas konkretaus tiekėjo (sūnaus įmonės) koncertų įvykimu, todėl jo anksčiau atlikti veiksmai bei pasisakymai Meno tarybos posėdžio metu įtakojo jam pavaldžius asmenis veikti jo interesais ir tai įtakojo pirkimų rezultatus ir sudarytų sutarčių įvykdymą.

Kartu pažymėtina ir tai, kad nors ieškovas suprato, jog jo ryšiai su A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų tiekėju bendrove Riverside Music Limited sąlygoja interesų konfliktą, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kaip įstaigos vadovas, įsitikinti tokio tiekėjo nurodomomis išimtinės teisės atstovauti aukščiau nurodytus atlikėjus bei orkestrus organizuojant jų koncertus turėjimu dar iki nusišalinimo, planuojant ir įtraukiant koncertus į LNOBT 2016 metų programą, taip proteguodamas savo sūnaus įmonę kaip tiekėją. Savaime suprantama, kad atlikėjų atstovavimo sutartys sudaromos susitarimo pagrindu, todėl tik kreipusis į konkretų atlikėją ir gavus jo oficialų atsakymą būtų įsitikinta atstovavimo teisės tinkamumu, tačiau tai nei iki ieškovo nusišalinimo, nei po jo iki sudarant sutartis su tiekėju padaryta nebuvo, kitos alternatyvos svarstytos nebuvo. Dar kartą pabrėžtina, kad ieškovo vėlesnis formalus nusišalinimas nepaneigia jo sąmoningų, apgalvotų veiksmų įtakojant sutartis su tiekėju bendrove Riverside Music Limited pasirašantį jam pavaldų asmenį veikti pagal jo iki nusišalinimo sudarytus planus.

Teismo vertinimu, kiek LNOBT planavo, derino, organizavo bei vykdė A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimus iš tiekėjo bendrovės Riverside Music Limited, tiek ieškovas nuolat veikė privačių interesų konflikto situacijoje, nes visi atlikti veiksmai buvo arba atlikti jo paties, arba jo įtakoti, todėl pripažįstama, kad nagrinėjamu atveju organizuojant A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimus, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją nebuvo laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, ieškovas aukščiau aptartais jo atliktais tyčiniais veiksmais neužtikrino tinkamo savo kaip įstaigos vadovo funkcijų vykdymo, racionalaus, taupaus lėšų naudojimo, nešališko ir sąžiningo pareigų ėjimo, nevengė interesų konflikto, neužtikrino efektyvios LNOBT vidaus kontrolės, taip pažeisdamas Pareigybės aprašymo 6.2 punktą, 6.16 punktą, DK 35, 228 straipsnius, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktą, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, už ką pagrįstai KM skyrė jam drausminę nuobaudą pastabą.

Bylai neturi reikšmės ieškovo teiginys apie KM neparengtą Literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių paslaugų pirkimų tvarką, kadangi, kaip teisingai pažymėjo KM, konkrečių poįstatyminių teisės aktų buvimas ar nebuvimas, jų turinys niekaip nepaneigia pareigos laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų teisinio reguliavimo principų – nešališkumo, sąžiningumo bei skaidrumo. Kadangi sprendžiamas drausminės, o ne administracinės atsakomybės klausimas, šie klausimai vertinami pagal skirtingus kriterijus, todėl atmetamas kaip nepagrįstas ieškovo teiginys, jog jis negali būti laikomas atsakingu už viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus, nes pirkimams organizuoti buvo paskirtas pirkimų organizatorius, kuris yra atsakingas už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, o jis nebuvo sprendimus pirkimuose priėmęs asmuo. Be to, visiškai nesuprantamas ieškovo teiginys, jog Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-02-17 išvada Komisija neturėjo pagrindo remtis, nes ji savo esme negali sukelti neigiamų padarinių, priešingai, būtent iš Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-02-17 išvados KM paaiškėjus tam tikroms aplinkybėms apie ieškovo veiklą, ji pagrįstai buvo vertinama tiriant ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą, įstaigos vadovo daromi darbo drausmės pažeidimai visada sukelia tokiai įstaigai neigiamus padarinius. Vien tai, kad tokia išvada nėra administracinio teismo nagrinėjimo dalykas, nedraudžia ja remtis ar ją vertinti tiriant darbo drausmės pažeidimą.

Ieškovo teigimu, KM nesilaikė DK įtvirtintų reikalavimų, keliamų darbdavio reikalavimui pateikti pasiaiškinimą dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo, ir prieš skiriant jam drausminę nuobaudą pastabą tinkamai jo nepaprašė pasiaiškinti, nes jo buvo paprašyta pasiaiškinti tik dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-02-27 išvadoje nurodytų pažeidimų pagal su bendrove Riverside Music Limited sudarytas 2016-05-05 sutartį Nr. J1-7, 2016-05-05 sutartį Nr. J1-8, 2016-09-09 sutartį Nr. J1-10. Tuo tarpu KM teigimu, Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-02-27 išvadoje nurodytos ieškovo veikos, dėl kurių paprašyta pasiaiškinti prieš skiriant jam drausminę nuobaudą pastabą, apima visus su viešųjų pirkimų organizavimu susijusius klausimus: reikalavimus laikytis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, nesukelti viešųjų ir privačių interesų pažeidimo atsiradimo rizikos, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto asignavimų, kitų valstybės pinigų fondų lėšų ir turto naudojimą, tiek Komisijos 2017-03-09 išvadoje, tiek 2017-03-09 Įsakyme nurodytų drausminės nuobaudos pagrindą sudarančių teisės pažeidimų atsiradimą lėmė tie patys ieškovo veiksmai, dėl kurių jo buvo paprašyta pasiaiškinti. Teismas nustatė, kad prieš skiriant ieškovui drausminę nuobaudą pastabą, 2017-02-28 reikalavimu pasiaiškinti KM ieškovo paprašė pateikti pasiaiškinimą dėl visų Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-02-27 išvadoje nurodytų pažeidimų (el. b. t. I, b. l. 22). Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-02-27 išvadoje (el. b. t. I, b. l. 24–28) pasisakyta dėl ieškovo tik formalaus nusišalinimo nuo sprendimų, susijusių su bendrove Riverside Music Limited, priėmimo, taip pat dėl aplinkybių jam dar iki A. G., Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimų pradžios nesiėmus visų įmanomų priemonių, išsiaiškinant tikrąją padėtį rinkoje, kad paneigti abejones dėl bendrovės Riverside Music Limited išimtinės teisės teikti paslaugas, kilusio interesų konflikto, dėl LNOBT veiksmų ir sprendimų, susijusių su pirkimų procedūrų vykdymu. Komisijos 2017-03-09 išvadoje (el. b. t. I, b. l. 14–20) nurodyta, kad aplinkybės, susijusios su ieškovo ryšiais su bendrove Riverside Music Limited ir egzistavusios pirkimų organizavimo, vykdymo ir sutarčių sudarymo metu, galėjo turėti įtakos pirkimų rezultatui, sudarė situaciją, lemiančią interesų konfliktą, nebuvo nagrinėjamos išsamiai kitos galimybės, kas rodo ieškovo tyčinių veiksmų padarymą. 2017-03-09 Įsakymu drausminė nuobauda pastaba ieškovui paskirta atsižvelgus į Komisijos 2017-03-09 išvadą (el. b. t. I, b. l. 9–10). Taigi, teismas išsamiai įvertinęs tiek Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-02-27 išvados, tiek Komisijos 2017-03-09 išvados turinį sprendžia, kad KM aiškiai ir tinkamai paprašė ieškovo pasiaiškinti, nes skiriant ieškovui drausminę nuobaudą pastabą buvo sprendžiamas klausimas, susijęs su jo dalyvavimu pirkimų, susijusių su bendrove Riverside Music Limited, organizavime ir vykdyme. Ieškovas teikė tiek savo pasiaiškinimą KM raštu (el. b. t. I, b. l. 126–131), tiek savo argumentus nagrinėjamu klausimu, susijusiu su drausminės nuobaudos pastabos jam skyrimu, pateikė teismui ieškinyje, jo atstovai ieškovo poziciją teikė teismo posėdžio metu, taigi, ieškovas turėjo tinkamai sudarytas galimybes pasiaiškinti. 

Ieškovo manymu, 2017-03-09 Įsakymas yra neteisėtas, nes drausminė nuobauda pastaba jam paskirta praleidus DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus drausminei nuobaudai skirti, tuo tarpu KM teigimu, ieškovo padaryti pažeidimai buvo tęstinio pobūdžio, nes Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-02-27 išvadoje buvo vertinta ir pasisakyta dėl trijų LNOBT sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių su bendrove Riverside Music Limited – 2016-05-05 sutarties Nr. J1-7, 2016-05-05 sutarties Nr. J1-8, 2016-09-09 sutarties Nr. J1-10, paskutinysis atsiskaitymas pagal sutartį Nr. J1-8 įvykdytas 2016-12-08, pagal sutartį Nr. J1-10 – 2016-12-16, šių sutarčių pagrindu susiklostę sutartiniai santykiai tęsėsi iki visiško sutarčių įvykdymo, todėl DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas skirti drausminę nuobaudą pastabą nebuvo pasibaigęs, dėl DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino KM paaiškino, kad Komisijos 2017-03-09 išvada yra tas dokumentas, kuris konstatuoja ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo faktą, be jo KM nebuvo žinoma apie įvykusį drausmės pažeidimą ir jo sudėtį, kvalifikuojančius požymius, visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Teismas sutinka su aukščiau pateiktomis KM išvadomis dėl padaryto tęstinio pažeidimo, kadangi akivaizdu, jog 2016-05-05 ir 2016-09-09 LNOBT sudarytos sutartys su bendrove Riverside Music Limited visą laiką galiojo ir LNOBT su bendrove Riverside Music Limited pagal aukščiau nurodytas sutartis atsiskaitė tik 2016-12-08 ir 2016-12-16 bankiniais pavedimais Nr. 813 ir Nr. 828 (el. b. t. I, b. l. 109, 110), visą tą laiką ieškovas, kaip LNOBT vadovas, nesiėmė jokių tinkamų aktyvių veiksmų pašalinti kilusį interesų konfliktą, leido, kad aukščiau nurodytos sutartys būtų įvykdytos, kas atitinka tęstinio pažeidimo sąvoką pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktą išaiškinimą – tęstiniai pažeidimai pasireiškia veikimu ar neveikimu, susijusiu su aplaidžiu darbinių pareigų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2004), drausminė nuobauda pastaba paskirta 2017-03-09 Įsakymu, vadinasi, DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 6 mėnesių terminas praleistas nebuvo. Dėl DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 1 mėnesio termino pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, reiškia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali būti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi būti apsisprendžiama per protingą laiką. Nepagrįstas delsimas gali būti vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecijos teise apskritai nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedūrų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016). Nagrinėjamu atveju Viešųjų pirkimų tarnybos išvada priimta 2017-02-27 (el. b. t. I, b. l. 24–28), dėl joje nurodytų pažeidimų prašyta ieškovo pasiaiškinti (el. b. t. I, b. l. 22), Komisija 2017-03-09 priėmė išvadą, nuo jos priėmimo KM tapo aiškus darbo drausmės pažeidimo faktas ir pažeidėjo asmuo, ir į ją atsižvelgus 2017-03-09 Įsakymu ieškovui skirta drausminė nuobauda pastaba, vadinasi, DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas praleistas nebuvo. Taigi, nepagrįstas ieškovo teiginys, jog 2017-03-09 Įsakymas yra neteisėtas, nes drausminė nuobauda pastaba jam paskirta praleidus DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus drausminei nuobaudai skirti, kadangi 2017-03-09 Įsakymas priimtas laikantis DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų terminų drausminei nuobaudai skirti.

Kartu pažymėtina, kad ieškovas padaryto pažeidimo nepripažino, dėl jo nesigailėjo, kritiškai savo poelgių nevertino, nustatytos visos būtinos drausminės atsakomybės sąlygos, KM įrodė ieškovo padarytą konkretų darbo drausmės pažeidimą, skirdama ieškovui drausminę nuobaudą laikėsi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, DK 238 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, paskirta nuobauda atitinka darbo drausmės pažeidimo sunkumą, drausminės atsakomybės tikslus ir yra adekvati ieškovo padarytam darbo drausmės pažeidimui, taigi, teismas atmeta ieškovo reikalavimą panaikinti 2017-03-09 Įsakymą ir juo jam paskirtą drausminę nuobaudą pastabą.

Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui drausminė nuobauda atleidimas iš darbo 2017-06-12 Įsakymu (el. b. t. II, b. l. 86) paskirta vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalimi, 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktais, atsižvelgus į Komisijos 2017-06-12 išvadą bei pripažinus, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą. KM teigimu, ieškovas savo veiksmais pažeidė Pareigybės aprašyme įtvirtintus reikalavimus elgtis nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, darbo sutartis su juo nutraukta pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už padarytus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, numatytus DK 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose, nes jis, vykdamas į tarnybines komandiruotes kaip LNOBT generalinis direktorius, jose atstovavo ir savo kito darbdavio – VšĮ „Vilniaus festivaliai“ interesus, 2014 m., 2015 m., kaip LNOBT generalinis direktorius, pasirašė sutartis su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kurioje taip pat ėjo vadovaujančias pareigas bei gavo darbo užmokestį, kaip LNOBT generalinis direktorius kreipėsi į Vilniaus savivaldybę dėl finansinės paramos suteikimo koncertams, kurie organizuoti būtent VšĮ „Vilniaus festivaliai“, veikė UAB „Riverside Music“ interesais, gavo iš jos pajamas, tinkamai nedeklaravo savo santykių su UAB „Riverside Music“, tinkamai bei realiai nenusišalino nuo klausimų, susijusių su bendrove Riverside Music Limited, dirbo aukščiau nurodytose įmonėse neturėdamas tam išduoto KM leidimo, pažeidė Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą, ieškovas visus veiksmus atliko sąmoningai, sistemingai, tęstinį laikotarpį, planuotai. Teismo posėdžio metu KM atstovė sukonkretino, kad ieškovui drausminė nuobauda atleidimas iš pareigų skirtas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą dėl jo interesų ir darbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“, nes ieškovas dirbdamas LNOBT ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“ komandiruočių metu veikė interesų konflikto situacijoje, ir dėl leidimo neturėjimo kitam darbui dirbti, be to, ieškovas nedeklaravo privačių interesų su UAB „Riverside Music“ ir privačių interesų deklaracijoje pateikė netikslią informaciją, susijusią su bendrove Riverside Music Limited.

Nustatyta, kad ieškovas nuo 2002-07-15 iki 2017-06-12 ėjo LNOBT, kurio savininkė valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina KM, generalinio direktoriaus pareigas. Ieškovas patvirtino, kad nuo 2003-05-03 iki 2017-06-23 dirbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, ieškovas 2015, 2016 metais gavo su darbo santykiais susijusias pajamas iš LNOBT ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“, nuo 2010 m. vykdo individualią veiklą, iš kurios gavo pajamas iš UAB „Riverside Music“, bendrovės Riverside Music Limited (el. b. t. III, b. l. 50–52), abejoti valstybinės institucijos teikiamais duomenimis pagrindo nėra, aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtina ir Sodros duomenys (el. b. t. III, b. l. 102, 105–107), taigi, nustatyta, kad ieškovas tiek iki 2017-01-01, tiek po 2017-01-01 iki pat darbo teisinių santykių su juo nutraukimo LNOBT dienos be LNOBT vadovo darbo dirbo dar ir kitą darbą – ėjo VšĮ „Vilniaus festivaliai“ „Vilniaus festivalis“ vadovo pareigas, iš kurio taip pat gavo darbo užmokestį, taip pat gavo pajamas iš individualios veiklos.

Nors iki 2017-01-01 galiojusiame Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatyme nebuvo įtvirtintas reikalavimas LNOBT vadovui, norinčiam dirbti kitą darbą, gauti Lietuvos Respublikos kultūros ministro leidimą tokį darbą dirbti, vadinasi, toks leidimas ieškovui iki 2017-01-01 nebuvo reikalingas, tačiau 2016-09-20 buvo priimtas Profesionaliojo scenos meno įstatymas, kuris įsigaliojo 2017-01-01, kurio 13 straipsnyje, redakcijoje galiojusioje nuo 2017-01-01 iki 2017-07-01, buvo nustatyta, kad nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui leidžiama dirbti kitą darbą ir gauti atlygį, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, nediskredituoja teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto; sprendimą dėl leidimo įstaigos vadovui dirbti kitą darbą priima savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka, o redakcijoje galiojančioje nuo 2017-07-01 nustatyta, kad nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui leidžiama dirbti kitą darbą ir už šį darbą gauti darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, nediskredituoja teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto; sprendimą dėl leidimo įstaigos vadovui dirbti kitą darbą ir už šį darbą gauti darbo užmokestį ar atlyginimą, priima savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka. Taigi, nuo 2017-01-01 Profesionaliojo scenos meno įstatyme (ginčui aktualioje redakcijoje, galiojusioje nuo 2017-01-01 iki 2017-07-01) buvo įtvirtintas aiškus ir konkretus reikalavimas nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui norinčiam dirbti kitą darbą, už kurį bus gaunamas atlygis, gauti savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovo leidimą ir toks darbas negali sukelti viešųjų ir privačių interesų konflikto bei turi nediskredituoti teatro ir koncertinės įtaigos autoriteto. Akivaizdu, kad pagal aukščiau pateiktą įstatyminę formuluotę negalima sutikti su ieškovo atstovo pozicija, kad leidimo individualiai veiklai vykdyti gauti nereikėjo, priešingai, įstatyme įtvirtintos formuluotės „darbas“, „atlygis“ apima ir darbą vykdant individualią veiklą bei atlygį, kaip iš individualios veiklos gaunamas pajamas. Priešingas aiškinimas reikštų galimybę asmenims manipuliuoti įstatymo formuluotėmis, t. y. nenorint kreiptis dėl leidimo gavimo, vietoj darbo tam tikroje įstaigoje įsiregistruoti individualią veiklą ir tą patį darbą dirbti tik ne darbo teisinių santykių pagrindu, o vykdant individualią veiklą. Taigi, ieškovui nuo 2017-01-01 atsirado pareiga turėti leidimą tiek darbui VšĮ „Vilniaus festivaliai“ dirbti, tiek vykdyti individualią veiklą.

Ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad jis nuo 2017-01-01 neprivalėjo gauti leidimo dirbti kitą darbą, motyvuodamas tuo, jog įstatyminio įpareigojimo gauti leidimą tęsti darbinę veiklą nebuvo, įstatymas atgal negalioja, Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymas nenumato termino per kurį reikėtų gauti leidimą dirbti kitą darbą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nei Profesionaliojo scenos meno įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2017-01-01, nei Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatyme nebuvo įtvirtintos išimtys, kuomet Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatos netaikomos, akivaizdu, kad pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatas LNOBT vadovas nuo 2017-01-01 tiek jei jis buvo pradėjęs dirbti kitą darbą iki 2017-01-01 ir norėjo jį tęsti po 2017-01-01, tiek jei jis būtų norėjęs pradėti dirbti kitą darbą po 2017-01-01 privalėjo gauti Lietuvos Respublikos kultūros ministro leidimą, priešingas aiškinimas (kad leidimas reikalingas tik pradedant dirbti nuo 2017-01-01 ar vėliau) reikštų nesąžiningą asmenų vertinimą lygybės aspektu, be to, Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje konkrečiai nurodyta, kad leidimas reikalingas kitam darbui dirbti, o ne tik naujai planuojamam norimam pradėti darbui dirbti, ir tai jokiu būdu negali būti laikoma įstatymo galiojimu atgal.

Pabrėžtina, kad ieškovas ėjo LNOBT vadovo pareigas, vadinasi, kaip vadovaujančias pareigas ėjęs asmuo privalėjo žinoti apie naują įstatymo reikalavimą, jis ir neginčija, kad naujojo įstatymo reikalavimo nežinojo, tuo labiau, kad Profesionaliojo scenos meno įstatymas priimtas 2016-09-20, o įsigaliojo 2017-01-01, vadinasi, ieškovas turėjo beveik keturių mėnesių terminą kreiptis į Lietuvos Respublikos kultūros ministrą dėl leidimo dirbti kitą darbą gavimo, vadinasi, joks atskiras terminas leidimui gauti neturėjo būti privalomai nustatytas Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymu, kaip kad teigia ieškovas, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas į Lietuvos Respublikos kultūros ministrą su prašymu išduoti jam leidimą kitam darbui dirbti nesikreipė nei iki 2017-01-01, nei tinkamai to nepadarė vėliau – iki pat jo atleidimo iš darbo dienos (2017-06-12), kadangi nors jis 2017-04-26, tai yra jau po to kai pati KM 2017-03-31 raštu Nr. S2-853 (el. b. t. III, b. l. 65) jį informavo apie pradėtą jo galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimą jam dirbant ne tik LNOBT ir nesikreipus dėl leidimo gavimo dirbti kitą darbą, kreipėsi į Lietuvos Respublikos kultūros ministrę 2017-04-24 prašymu dėl leidimo dirbti kitą darbą (be to, tik dėl darbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“, o dėl individualios veiklos vykdymo iš viso nesikreipė) (el. b. t. III, b. l. 84), tačiau KM 2017-05-19 raštu Nr. S2-1353 (el. b. t. III, b. l. 85), adresuotu visiems asmenims, kurie kreipėsi dėl leidimo gavimo, tame tarpe ir ieškovui, paprašė iki 2017-05-19 pateikti papildomą informaciją tinkamam prašymo įvertinimui leidimui išduoti, tačiau byloje įrodymų apie tai, kad ieškovas būtų tokį KM nurodymą įvykdęs nėra, vadinasi, nors savo 2017-04-24 prašymu ieškovas pats pripažino, kad jam yra reikalingas leidimas dirbti kitą darbą pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnį, tačiau tinkamų veiksmų jį gauti jis nesiėmė – KM 2017-05-19 nurodymo neįvykdė, kaip vadovaujančias pareigas užėmęs asmuo elgėsi neprofesionaliai, neatsakingai, iki pat atleidimo iš darbo dienos (2017-06-12) dirbo kitą darbą, iš kurio gavo atlygį, neturėdamas Lietuvos Respublikos kultūros ministro leidimo, kurį turėjo turėti nuo 2017-01-01, taip pažeisdamas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatas. Vien tai, kad KM 2017-05-19 raštas Nr. S2-1353 buvo adresuotas ne tik vienam ieškovui, o kartu ir kitiems tokius pačius kaip ieškovas prašymus pateikusiems asmenims, nereiškia, kad ieškovui į jo 2017-04-24 prašymą nebuvo atsakyta ir tai nesuteikia ieškovui pagrindo ignoruoti tokį KM prašymą. Jei ieškovas manė, kad KM iš VšĮ „Vilniaus festivaliai“ yra galimai gavusi ir turi visus, jo manymu, reikiamus dokumentus jo prašymo išsprendimui (nors ieškovo atstovas teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad VšĮ „Vilniaus festivaliai“ KM dokumentus pateikė ne už visą KM prašytą laikotarpį), tai jis privalėjo tokią informaciją KM pateikti, be to, leidimą išduodanti institucija sprendžia apie tai, kokie dokumentai jai reikalingi prašymo įvertinimui leidimui išduoti, o ieškovo visiškas nereagavimas į KM 2017-05-19 raštą Nr. S2-1353 rodo jo neatsakingą ypatingai jo kaip vadovo požiūrį į jam pačiam turimo rūpėti klausimo išsprendimą. Taip pat ir tvarkos pagal kurią toks leidimas išduodamas parengimas ar ne nėra ta aplinkybė, kuri leistų nesilaikyti įstatymo nuostatos kreiptis su prašymu dėl leidimo gavimo. Iš to kas išdėstyta aukščiau akivaizdu, kad ieškovo teiginys, jog KM nenurodė jam, kad jis turi pateikti prašymą leidimui dirbti kitą darbą gauti, o vietoj to skyrė jam drausminę nuobaudą, yra neteisingas ir neatitinka teismo aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių pagal bylos medžiagą, be to, ne KM, o pats ieškovas turėjo būti suinteresuotas tinkamu įstatymo nuostatų laikymusi, jei jis siekė toliau dirbti dar ir kitą darbą, ne KM turi nuolat tikrinti viešus duomenis apie įstaigos vadovus, o būtent įstaigos vadovas turi veikti įstatymų ribose ir savo tinkamam veikimui užtikrinti pats imtis aktyvių veiksmų. Taip pat visiškai nepagrįstas ieškovo teiginys apie jo diskriminavimą, kadangi įstatymas privalo būti vykdomas nuo jo įsigaliojimo dienos, ieškovui nesilaikant įstatymo nuostatų pagrįstai buvo iškeltas jo drausminės atsakomybės klausimas, kitų įstaigų vadovų prašymų leidimui gauti vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Taigi, ieškovas pažeidė Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnį, DK 35, 228 straipsnius, todėl jau vien už šį darbo drausmės pažeidimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (kaip už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą, teismui aukščiau jau pripažinus 2017-03-09 Įsakymu jam skirtą drausminę nuobaudą pastabą teisėta ir pagrįsta) yra pagrindas ieškovui drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo skyrimui, taip pat, teismo vertinimu, toks ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas atitinka ir šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sąvoką pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, kadangi LNOBT vadovo neatsakingas elgesys, įstatymo nesilaikymas negali būti pateisinamas, ir pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes pagal kasacinio teismo praktiką, DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme savavaliavimas aiškinamas kaip akivaizdus teisės aktais nustatytos pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas, pavyzdžiui, darbuotojo veikimas akivaizdžiai ir nepateisinamai nepaisant nustatytos jo kompetencijos, veiksmų atlikimas ignoruojant privalomą jų atlikimo tvarką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2013-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013), taigi, aukščiau aptarti ieškovo veiksmai sukelia pagrįstą nepasitikėjimą tokiu vadovu, daro žalą tiek LNOBT, tiek KM, kenkdami jų autoritetui, todėl yra pagrindas ieškovui drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo skyrimui ir pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

Ieškovas neginčijo, kad jis būdamas LNOBT generalinis direktorius sudarė 2014-04-11 ir 2015-02-06 sutartis su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kurioje jis taip pat dirbo, tačiau, jo teigimu, jis neveikė valstybės ar savivaldybės vardu, jam negalėjo būti taikomas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios, jog asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms tvarkydamas reikalus su fiziniais ar juridiniais asmenimis, iš kurių jis ar jam artimi asmenys gauna bet kurios rūšies pajamų. Teismo vertinimu, ieškovas itin siaurai aiškina Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, ieškovas, kaip LNOBT vadovas, laikomas asmeniu, dirbančiu valstybinėje tarnyboje, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnyje nėra įtvirtinta jokių išimčių asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kuriems šis straipsnis neturėtų būti taikomas, ginčas, kad LNOBT yra biudžetinė įstaiga, nekilo, o pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, biudžetinė įstaiga – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų, vadinasi, pagal aukščiau aptartas teisės aktų nuostatas, ieškovui galėjo būti taikomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos ir kadangi jis pats neneigė, jog būdamas LNOBT vadovu sudarė sutartis su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kurioje jis taip pat dirbo ir iš kurios gavo pajamas, byloje duomenų apie tai, kad tokių sutarčių sudarymui jis būtų gavęs Lietuvos Respublikos kultūros ministro leidimą nėra, duomenų apie tai, kad jis iki pat atleidimo iš darbo dienos būtų pats pranešęs apie tokias sudarytas sutartis ir siekęs, kad ir pavėluotai, ištaisyti savo padarytas klaidas, nėra, todėl KM pagrįstai konstatavo, kad ieškovas pažeidė Pareiginių nuostatų 6.2 punktą, pažeidė ir DK 35, 228 straipsnių nuostatas, tačiau darbo drausmės pažeidimo konstatavimui yra praleistas DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas terminas, nes KM nepateikė įrodymų, kad aukščiau nurodytų 2014 m. ir 2015 m. sudarytų sutarčių pagrindu susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai tęsėsi likus 6 mėnesiams iki drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo ieškovui skyrimo.

Ieškovo teigimu, LNOBT tarnybinių komandiruočių metu buvo atliekamas darbas, susijęs tik su LNOBT veikla, kai kuriais atvejais atliekamas darbas, susijęs su bendrais kultūros ar kitais visuomeniniais interesais, tačiau ne su jo privačiais interesais, jis neatstovavo VšĮ „Vilniaus festivaliai“, komandiruočių metu tarėsi dėl renginių, kurie gali būti įtraukti kaip LNOBT organizuojami renginiai „Vilniaus festivalis“ programoje. Iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017-05-24 sprendimo (el. b. t. I, b. l. 144–160) nustatyta, kad VšĮ „Vilniaus festivaliai“ įstatuose nurodyta, jog VšĮ „Vilniaus festivaliai“ prodiusuoja festivalį „Vilniaus festivalis“, ieškovas dirba VšĮ „Vilniaus festivaliai“ „Vilniaus festivalis“ vadovu, „Vilniaus festivalis“ vykdančiąja direktore yra R. P., „Vilniaus festivalis“ vadovo pareiginėje instrukcijoje nurodyta, kad jis atsakingas už programos sudarymą, sudaro sutartis su paslaugų teikėjais, VšĮ „Vilniaus festivaliai“ greta „Vilniaus festivalis“ vykdo projektą „Geriausi pasaulio orkestrai Vilniuje“, dalis šių renginių vyksta LNOBT, su LNOBT yra pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią viešąjį pirkimą organizuoja ir paslaugų teikėją nustato LNOBT, VšĮ „Vilniaus festivaliai“ yra nurodžiusi, kad bendradarbiavimo susitarimo su LNOBT iniciatorė buvo ieškovo vadovaujama įstaiga, tiek iš aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių, taip pat ieškovo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu apie ieškovo atliktą darbą kaip VšĮ „Vilniaus festivaliai“ „Vilniaus festivalis“ vadovo – sudarydavo programą, rinkdavo kviečiamus atlikėjus, tiek iš ieškovo kaip VšĮ „Vilniaus festivaliai“ darbuotojo pareigybės instrukcijos 1.1 p. – sudarė sutartis su renginių dalyviais ir paslaugų teikėjais, kurios būtų naudingos įstaigai, (el. b. t. III, b. l. 98–99) matyti, kad ieškovas tarnybinėse komandiruotėse atstovavo ne tik LNOBT, bet ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“, organizuodamas „Vilniaus festivalis“ renginius, bendravo su įvairiais meno atlikėjais ir kolektyvais abiejų juridinių asmenų vardu, kadangi VšĮ „Vilniaus festivaliai“ „Vilniaus festivalis“ vadovas organizuodamas „Vilniaus festivalis“ LNOBT niekaip neturi galimybės atsiriboti ir veikti tik vienos įstaigos vardu, tačiau leidimo KM tam nebuvo davusi. Pats ieškovas nurodė, jog tarnybinių komandiruočių metu jis tarėsi dėl renginių, kurie gali būti įtraukti kaip LNOBT organizuojami renginiai „Vilniaus festivalis“ programoje, atkreipiamas dėmesys į tai, kad jis pats dirbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“ „Vilniaus festivalis“ vadovu ir jo kaip VšĮ „Vilniaus festivaliai“ „Vilniaus festivalis“ vadovo pareiga buvo sudaryti programą, už kurios sudarymą jis buvo atsakingas, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis tarnybinių komandiruočių metu neatstovavo VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir kad tokiu metu neveikė nuolatinėje viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sutinka su KM išvada, jog ieškovas, atlikdamas aukščiau nurodytus veiksmus, pasinaudojo savo, kaip LNOBT generalinio direktoriaus, statusu ir tarnybine padėtimi asmeninei turtinei ir neturtinei naudai gauti, jo dirbtas kitas darbas sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą, diskreditavo LNOBT autoritetą, todėl pagrįstai KM konstatavo, kad ieškovas padarė DK 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose įtvirtintus darbo drausmės pažeidimus, pažeidė DK 35, 228 straipsnių nuostatas.

Nustatyta, kad dar vienu ieškovo padarytu darbo drausmės pažeidimu KM laikė tai, kad jis nedeklaravo privačių interesų su UAB „Riverside Music“ ir privačių interesų deklaracijoje pateikė netikslią informaciją, susijusią su bendrove Riverside Music Limited. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas sutiko su KM teiginiu, kad ieškovo privačių interesų deklaracijoje trūksta išsamumo, nes, kaip jis nurodė, iš tiesų nuo 2009 m. iki 2014 m. UAB „Riverside Music“ akcininkė buvo ieškovo žmona, o nuo 2014 m. jo sūnus. Teismas susipažinęs su ieškovo privačių interesų deklaracija nustatė, kad skiltyje „Ryšiai su juridiniais asmenimis“ ieškovas yra nurodęs ryšį su bendrove Riverside Music Limited, skiltyje „Sandoriai“ yra nurodęs iš bendrovės Riverside Music Limited gautas individualios veiklos pajamas, skiltyje „Ryšiai su fiziniais asmenimis“ yra nurodęs, kad jo sūnus M. K. yra bendrovės Riverside Music Limited akcininkas, o jo žmona R. K. UAB „Riverside Music“ akcininkė. Teismo vertinimu, vien nepakankamai tikslios ar nepakankamos informacijos pateikimas privačių interesų deklaracijoje negali būti pagrindas drausminei nuobaudai skirti, kaip ir negali būti pagrindas drausminės nuobaudos skyrimui vieno dokumento, susijusio su 2015-06-25 raštu Nr. S-229 Vilniaus miesto savivaldybei, neišsaugojimas archyve, tačiau pagal aukščiau teismo nustatytus pakankamus pagrindus pagal kitus ieškovo padarytus darbo drausmės pažeidimus drausminei nuobaudai atleidimui iš darbo skirti, teismo konstatavimas, kad nepakankamai tikslios ar nepakankamos informacijos pateikimas privačių interesų deklaracijoje ar vieno dokumento neišsaugojimas archyve negali būti pagrindas drausminei nuobaudai skirti, nesudaro pagrindo 2017-06-12 Įsakymą pripažinti neteisėtu. 

Nors ieškovo teigimu 2017-06-12 Įsakymas neatitinka formalių turinio reikalavimų, nes jame nenurodytas DK 136 straipsnio 3 dalies konkretus punktas, nedetalizuojama kuo, kaip ir kada jo pažeidimai pasireiškė, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad vien tai, jog 2017-06-12 Įsakyme nebuvo konkrečiai nurodytas DK 136 straipsnio 3 dalies punktas, nesudaro pagrindo 2017-06-12 Įsakymą pripažinti neteisėtu, pačiame 2017-06-12 Įsakyme aiškiai nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgus į Komisijos 2017-06-12 išvadą, vadinasi, tiek 2017-06-12 Įsakymas, tiek Komisijos 2017-06-12 išvada turi būti vertinami kartu, Komisijos 2017-06-12 išvada, teismo vertinimu, yra pakankamai informatyvi ir motyvuota dėl ieškovo padarytų darbo drausmės pažeidimų tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektu, joje minimas ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017-05-24 sprendimas, su jais abiem ieškovas patvirtino susipažinęs, teisme dalyvauja atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų, todėl jis negalėjo nesuprasti KM motyvacijos dėl jam paskirtos drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo. Taigi, pagal aukščiau padarytas išvadas teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovo teiginį, jog 2017-06-12 Įsakymas neatitinka formalių turinio reikalavimų ir tuo pagrindu turėtų būti pripažintas neteisėtu. Taip pat įvertinęs visą bylos medžiagą teismas laiko nepagrįstu ieškovo teiginį, kad jam drausminė nuobauda atleidimas iš darbo skirta už tą patį pažeidimą kaip drausminė nuobauda pastaba.

Ieškovo teigimu, prieš skiriant jam drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo KM jam nesuteikė galimybės pateikti pasiaiškinimą. Tuo tarpu KM teigimu, prieš skiriant ieškovui drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo 2017-03-31 raštu Nr. S2-853 buvo paprašyta jo pasiaiškinti dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos apie jo vykdomą darbo veiklą kitose negu LNOBT generalinio direktoriaus pareigose ir už šį darbą gaunamas pajamas (VšĮ „Vilniaus festivaliai“, UAB „Riverside Music“ ir individualios veiklos vykdymą), ieškovas 2017-04-06 pateikė pasiaiškinimą. Teismas nustatė, kad prieš skiriant ieškovui drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo jo buvo paprašyta pateikti pasiaiškinimą – KM 2017-03-31 raštu Nr. S2-853 (el. b. t. III, b. l. 65) buvo paprašyta jo pasiaiškinti dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos apie jo vykdomą darbo veiklą kitose negu LNOBT generalinio direktoriaus pareigose ir už šį darbą gaunamas pajamas (VšĮ „Vilniaus festivaliai“, UAB „Riverside Music“ ir individualios veiklos vykdymą) neturint leidimo ir netikslumų privačių interesų deklaracijoje, ieškovas 2017-04-06 pateikė pasiaiškinimą (el. b. t. III, b. l. 63–64), Komisijos 2017-06-12 išvadoje, atsižvelgus į kurią buvo priimtas 2017-06-12 Įsakymas, buvo konstatuotas ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas. Kad ir nebuvo ieškovo konkrečiai paprašyta pasiaiškinti apie jo tarnybines komandiruotes ir veiklą, kiek tai susiję su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, tačiau ieškovas teikė savo pasiaiškinimą ne tik KM raštu (el. b. t. III, b. l. 63–64), tačiau savo argumentus nagrinėjamu klausimu, susijusiu su drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo jam skyrimu, pateikė teismui ieškinyje, jo atstovai ieškovo poziciją teikė teismo posėdžio metu, taigi, ieškovas turėjo tinkamai sudarytas galimybes pasiaiškinti. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju būtų ginamas nesąžiningas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009).

Ieškovo manymu, 2017-06-12 Įsakymas yra neteisėtas, nes drausminė nuobauda atleidimas iš darbo jam paskirta praleidus DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus drausminei nuobaudai skirti, tuo tarpu KM teigimu, DK 241 straipsnyje įtvirtinti terminai pažeisti nebuvo. Dėl DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino pažymėtina, kad teismas, atsižvelgęs į tęstinio pažeidimo sąvoką pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktą išaiškinimą – tęstiniai pažeidimai pasireiškia veikimu ar neveikimu, susijusiu su aplaidžiu darbinių pareigų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2004), sprendžia, jog dėl ieškovo, kaip LNOBT vadovo, šalia vykdomos kitos darbinės veiklos ir pajamų iš jos gavimo, nesant gautam Lietuvos Respublikos kultūros ministro leidimui papildomam darbui dirbti iki pat darbo santykių su juo pabaigos, dėl jo pasinaudojimo tarnybinėmis komandiruotėmis asmeninei naudai gauti, kito darbo dirbimo ir iš jo pajamų gavimo, jam būnant viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje bei veiksmų atlikimo diskredituojant LNOBT autoritetą iki pat darbo santykių su juo pabaigos, pagrįstai KM konstatuotas tęstinis pažeidimas. Dėl DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 1 mėnesio termino pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, reiškia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali būti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi būti apsisprendžiama per protingą laiką. Nepagrįstas delsimas gali būti vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecijos teise apskritai nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedūrų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016). Dėl DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino teismas nustatė, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija sprendimą priėmė 2017-05-24 (el. b. t. I, b. l. 144–160), vadovaudamasis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad nuo Komisijos 2017-06-12 išvados (el. b. t. II, b. l. 106–114) surašymo, kurią priimant buvo vadovaujamasi tiek Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017-05-24 sprendimu, tiek duomenimis gautais iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, KM tapo aiškus darbo drausmės pažeidimo faktas ir pažeidėjo asmuo, į Komisijos 2017-06-12 išvadą atsižvelgus 2017-06-12 Įsakymu ieškovui skirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo, vadinasi, DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas praleistas nebuvo. Taigi, nepagrįstas ieškovo teiginys, jog 2017-06-12 Įsakymas yra neteisėtas, nes drausminė nuobauda atleidimas iš darbo jam paskirta praleidus DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus drausminei nuobaudai skirti, kadangi 2017-06-12 Įsakymas priimtas laikantis DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų terminų drausminei nuobaudai skirti.

Taigi, aukščiau nustatyti ieškovo padaryti šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai yra pakankamas ir savarankiškas pagrindas darbdavei KM ieškovą atleisti iš darbo tiek DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu (esant galiojančiai drausminei nuobaudai pastabai, kurios teisėtumą ir pagrįstumą teismas konstatavo aukščiau), tiek DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu už padarytus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, įtvirtintus DK 235 straipsnio 2 dalies 3, 4, 11 punktuose. Pagal nustatytas aplinkybes ir teismo aukščiau padarytas išvadas teismas vertina, kad KM pagrįstai teigia, jog ieškovas visus veiksmus atliko sąmoningai, sistemingai, tęstinį laikotarpį, planuotai, ignoravo privalomas įstatymų nuostatas, prisidengdamas darbinių funkcijų vykdymu LNOBT veikė savo interesais.

Kartu pažymėtina, kad ieškovas padarytų pažeidimų nepripažino, dėl jų nesigailėjo, kritiškai savo poelgių nevertino, nustatytos visos būtinos drausminės atsakomybės sąlygos, KM įrodė ieškovo padarytus konkrečius darbo drausmės pažeidimus, skirdama ieškovui drausminę nuobaudą, laikėsi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, DK 238 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, paskirta nuobauda atitinka darbo drausmės pažeidimų sunkumą, drausminės atsakomybės tikslus ir yra adekvati ieškovo padarytiems darbo drausmės pažeidimams, taigi, teismas atmeta ieškovo reikalavimą panaikinti 2017-06-12 Įsakymą ir juo jam paskirtą drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo, taip pat atmetami išvestiniai ieškovo reikalavimai grąžinti jį į LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, priteisti jam iš KM vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nepakankama atliekamo darbo kontrolė, nereagavimas į daromus darbo drausmės pažeidimus ar nepakankamai griežtas jų vertinimas gali sąlygoti neatsakingą požiūrį į darbą ir aplaidų pareigų atlikimą, galintį sukelti sunkias pasekmes.

Dėl neturtinės žalos

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad neturtinė žala atleidimo iš darbo atveju darbuotojui gali atsirasti ne tik dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris savaime gali būti teisėtas, bet, pavyzdžiui, dėl darbdavio nekorektiškų, žeminančių konkretų darbuotoją veiksmų atleidimo iš darbo procedūros metu, jeigu dėl tokio neteisėto darbdavio elgesio darbuotojas patyrė didesnių, nei įprastai patiriami atleidžiant iš darbo, emocinių išgyvenimų, nepatogumų, kitokių neigiamų neturtinių padarinių, kurie galėtų būti teismo įvertinti kaip sudarantys pagrindą darbdavio turtinei atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma kilti ir tuo atveju, jeigu atleidimas iš darbo, kaip toks, yra teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011). Ieškovas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindė, jo nuomone, neteisėtu darbo sutarties nutraukimu, iki tol vykusiu spaudimu trauktis iš pareigų, kurį darė KM ir aukščiausi valstybės pareigūnai, atleidimo aplinkybių paviešinimu žiniasklaidoje, situacijos komentavimu ir vertinimu aukščiausiųjų valstybės pareigūnų ir dėl to patirtais neigiamais išgyvenimais. Pripažinus, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta teisėtai nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų KM veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad atleidimo iš darbo procedūros metu jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Vien tai, kad ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybės buvo skelbiamos žiniasklaidoje ir komentuojamos, nesudaro pagrindo neturtinės žalos priteisimui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos KM. Esant aukščiau padarytoms išvadoms, atmetamas ieškovo reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atmetus ieškovo ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jam klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nors KM pateikė prašymą priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl pagrindo prašymo tenkinimui nėra.

Teismo patirtos 5,44 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

            Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo G. K. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                   Ieva Stanislovaitienė