Civilinė byla Nr. 3K-3-10-969/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01409-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6, 3.4.5.11

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininko), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės Eurikos Rulienės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, skundą dėl antstolės veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstolei Eurikai Rulienei, R. C. ir A. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo terminą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, skundu dėl antstolės veiksmų prašė: panaikinti antstolės Eurikos Rulienės 2018 m. vasario 6 d. patvarkymą Nr. B001119 vykdomojoje byloje Nr. 0069/09/00960/1, kuriuo antstolė mirusį skolininką V. B. pakeitė į skolininkę VĮ Turto banką; pakeisti antstolės E. Rulienės 2018 m. vasario 6 d. patvarkymą Nr. B001120 vykdomojoje byloje Nr. 0069/09/00961/1, nurodant, kad pradinis skolininkas keičiamas į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko.

3.       Pareiškėja nurodė, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas atnaujinamasis trijų mėnesių terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtintas trejų metų terminas, per kurį gali būti atnaujintas šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, yra naikinamasis.

4.       Turto arešto akto, priimto vykdomojoje byloje Nr. 0069/09/00961/1 (išieškotojas A. K.), išviešinimas Turto arešto aktų registre laikytinas tinkamu reikalavimų pareiškimu valstybei, kaip mirusio skolininko V. B. įpėdinei. Tačiau miręs skolininkas vykdymo procese turėjo būti pakeistas ne į VĮ Turto banką, bet į Lietuvos valstybę, atstovaujamą VĮ Turto banko.

5.       Vykdomojoje byloje Nr. 0069/09/00960/1 (išieškotojas R. C.) miręs skolininkas V. B. buvo nepagrįstai pakeistas į skolininkę Lietuvos valstybę, kadangi nei antstolis, nei kreditorius nepareiškė reikalavimų CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintas naikinamasis trejų metų terminas yra pasibaigęs.

6.       Suinteresuotas asmuo antstolė E. Rulienė 2018 m. kovo 5 d. patvarkymu Nr. A005659 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad jos kontoroje buvo pradėtos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojų R. C. (vykdomoji byla Nr. 0069/09/00960/1) ir A. K. (vykdomoji byla Nr. 0069/09/00961/1) naudai. 2013 m. kovo 10 d. mirė skolininkas V. B.. Antstolė 2018 m. vasario 6 d. patvarkymais Nr. B001119 ir Nr. B001120 išsprendė proceso šalies pakeitimo klausimą – pradinį skolininką pakeitė į VĮ Turto banką. Antstolė akcentavo, jog 2018 m. vasario 15 d. patvarkymais Nr. B001459 ir Nr. B001460 buvo ištaisyta klaida, nurodant, kad pradinis skolininkas keičiamas naujuoju skolininku – Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, todėl 2018 m. vasario 6 d. patvarkymai Nr. B001119 ir Nr. B001120 nebeaktualūs. 

7.       Pažymėjo, kad 2009 m. kovo 18 d. turto arešto aktu buvo areštuoti skolininkui V. B. priklausantys nekilnojamieji daiktai. Šis turto arešto aktas buvo įregistruotas Turto arešto aktų registre. Mirusio skolininko turtą perėmusiai valstybei nuo pat arešto akto įregistravimo valstybės registre momento buvo žinoma apie palikėjo kreditorius, jų reikalavimų dydį ir pagrindą. Antstolė ne kartą siuntė raštus su raginimu priimti palikimą Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri yra valstybės atstovė paveldėjimo santykiuose. Palikimas valstybės vardu buvo priimtas, turto areštas nurodytas pačiame 2017 m. gruodžio 6 d. palikimo perėjimo valstybei liudijime, todėl teigti, kad kreditorių reikalavimai nebuvo išviešinti įstatymo nustatyta tvarka, nėra pagrindo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8.       Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0069/09/00960/1 ir Nr. 0069/09/00961/1.

9.       Teismas nurodė, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.

10.       Teismas, remdamasis vykdomosios bylos Nr. 0069/09/00961/1 duomenimis, nustatė, kad antstolė 2009 m. kovo 18 d. turto arešto aktu areštavo skolininko V. B. nekilnojamąjį turtą. Skolininko turto areštas buvo išviešintas įregistravus jį Turto arešto aktų registre.

11.       Teismas taip pat nustatė, kad, 2013 m. kovo 10 d. mirus skolininkui V. B., antstolė 2013 m. spalio 10 d. raštu „Dėl turto pripažinimo bešeimininkiu VB Nr. 69-960/2009 ir 69-961/2009“ informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri tuo metu buvo atsakinga už palikimo priėmimą, kad antstolės kontoros Raseinių skyriuje yra užvestos vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš mirusio skolininko išieškotojams R. C. ir A. K.. Tarp antstolės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nuolat vyko susirašinėjimas dėl mirusio skolininko turto pripažinimo bešeimininkiu ir palikimo priėmimo procedūrų. Šių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad įpėdinei (valstybei), atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, iki mirusio skolininko palikimo priėmimo buvo žinoma apie užvestas vykdomąsias bylas Nr. 0069/09/00960/1 ir Nr. 0069/09/00961/1, valstybės interesų apsauga buvo užtikrinta, todėl terminas mirusio skolininko kreditoriaus reikalavimui pareikšti vykdomojoje byloje Nr. 0069/09/00960/1 nebuvo praleistas.

12.       Šiaulių apygardos teismas 2018 m. birželio 4 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį: atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0069/09/00961/1 bei tenkino pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0069/09/00960/1 – panaikino antstolės E. Rulienės 2018 m. vasario 6 d. patvarkymą Nr. B001119, kuriuo antstolė skolininką V. B. pakeitė į skolininkę VĮ Turto banką, ir 2018 m. vasario 15 d. patvarkymą Nr. B001460, kuriuo buvo ištaisytas 2018 m. vasario 6 d. patvarkyme padarytas rašymo apsirikimas.

13.       Teismas nustatė, jog skolininkas V. B. mirė 2013 m. kovo 10 d., todėl nuo šios datos skaičiuojamas CK 5.63 straipsnyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas kreditorių reikalavimams pareikšti.

14.       Remdamasis Turto arešto aktų registro duomenimis, teismas nustatė, kad skolininko turto areštas turto arešto akto Nr. 0069/09/00961 pagrindu, užtikrinant kreditoriaus A. K. reikalavimus, buvo įregistruotas 2009 m. kovo 18 d. Viešame registre išviešintas skolininko turto areštas išieškotojo A. K. naudai laikytinas tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu CK 5.63 straipsnio prasme, nepraleidžiant trijų mėnesių termino.

15.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje Nr. 0069/09/00960/1 esančius dokumentus, konstatavo, kad joje nėra duomenų apie tai, jog valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie kreditoriaus R. C. reikalavimą. Jau minėtas viešame registre išviešintas mirusio skolininko turto areštas buvo taikytas tik išieškotojo A. K. naudai. Pirmasis raštas, adresuotas Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriame yra nurodyta, jog antstolės kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš mirusio skolininko išieškotojų R. C. ir A. K. naudai, buvo išsiųstas 2013 m. spalio 10 d., t. y. praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditorių reikalavimams pareikšti. 

16.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0069/09/00960/1 antstolė nepagrįstai priėmė 2018 m. vasario 6 d. patvarkymą Nr. B001119, kuriuo pakeitė mirusį skolininką į skolininkę VĮ Turto banką, todėl jį panaikino. Teismas taip pat panaikino ir 2018 m. vasario 15 d. patvarkymą Nr. B001460, kuriuo buvo ištaisytas 2018 m. vasario 6 d. patvarkyme padarytas rašymo apsirikimas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

17.       Antstolė E. Rulienė kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties dalį, kuria pakeista Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartis, ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1.       Vykdomosios bylos Nr. 0069/09/00961/1 ir Nr. 0069/09/00960/1 dėl išieškojimo iš to paties skolininko buvo pradėtos pagal tuo pačiu metu pateiktus kreditorių A. K. ir R. C. prašymus. Kadangi abiejose vykdomosiose bylose reikėjo atlikti iš esmės tapačius vykdomuosius veiksmus, antstolė, užtikrindama ekonomiškumo principo įgyvendinimą, siekė šių veiksmų nedubliuoti. Todėl 2019 m. kovo 18 d. turto arešto aktas dėl išieškojimo išieškotojo A. K. naudai buvo įdėtas į vykdomąją bylą, kurioje vykdomas išieškojimas išieškotojo R. C. naudai.

17.2.       Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 3 mėnesių termino, skirto mirusio palikėjo kreditoriaus R. C. reikalavimams išviešinti, pažeidimas nagrinėjamu atveju lemia pradinio skolininko pakeitimo negalimumą, prieštarauja palikimo atsiradimo metu aktualiai kasacinio teismo praktikai. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011 pateiktu išaiškinimu, kai įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas.

17.3.       Palikimo priėmimo faktas viešame registre įregistruotas 2017 m. gruodžio 6 d. Vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina, kad valstybės atstovei Valstybinei mokesčių inspekcijai iki palikimo priėmimo buvo žinoma apie mirusio skolininko kreditorius ir jų reikalavimus tiek iš jos susirašinėjimo su antstole bei notare, tiek iš mirusio skolininko sutuoktinės inicijuoto teisminio proceso. Visi raštai Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo rašomi abiejų išieškotojų vardu, t. y. nurodant abu kreditorius ir abi vykdomąsias bylas.

18.       Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, nagrinėdama teisės klausimą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo padarinių, kai palikimas pereina valstybei, nusprendė pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011 pradėtą formuoti praktiką. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarbumą.  

18.2.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Esant skirtingai interpretuojamoms teisės aiškinimo taisyklėms, taikytinas bendras principas, kad naujesnė praktika laikoma pakeičiančia senesniąją ir ja vadovaujantis reikėtų aiškinti ir taikyti įstatymą. Be to, esant poreikiui keisti praktiką, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra sudaroma išplėstinė teisėjų kolegija arba klausimas perduodamas spręsti Civilinių bylų plenarinei sesijai. Nevienodos teismų praktikos konkurencijos klausimu yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: ar atitinkamas teismo išaiškinimas atspindi susiformavusią teismų praktiką ar tai yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį ir t. t. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

18.3.       Nagrinėjamu atveju turi būti remiamasi ne palikimo atsiradimo dieną, bet skundžiamų antstolės patvarkymų priėmimo metu, t. y. 2018 m. vasario 6 d., aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

18.4.       Turto areštas yra išviešintas tik vykdomojoje byloje Nr. 0069/09/00961/1. Nėra jokių duomenų apie arešto taikymą vykdomojoje byloje Nr. 0069/09/00960/1. Tai, kad vienoje vykdomojoje byloje turto arešto aktas buvo išviešintas, nesudaro pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikai buvo žinoma apie atliekamus išieškojimo veiksmus kitoje vykdomojoje byloje.

18.5.       Nagrinėjamu atveju skolininkas vykdymo procese V. B. mirė 2013 m. kovo 10 d. Ši data yra laikoma palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuojamas CK 5.63 straipsnyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas kreditorių reikalavimams pareikšti. Minėtas terminas baigėsi 2013 m. birželio 10 d. Visi kasaciniame skunde nurodyti antstolės veiksmai buvo atlikti po šios datos, praleidus trijų mėnesių terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

19.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė E. Rulienė vykdo 29 109,23 Eur (100 508,35 Lt) skolos išieškojimą iš skolininko V. B. išieškotojo A. K. naudai (vykdomosios bylos Nr. 0069/09/00961/1) ir 37 763,55 Eur (130 390 Lt) skolos išieškojimą iš skolininko V. B. išieškotojų R. C. ir I. C. naudai (vykdomosios bylos Nr. 0069/09/00960/1). 2013 m. kovo 10 d. mirus skolininkui V. B., mirusiojo turtas paveldėjimo teise perėjo Lietuvos Respublikai 2017 m. gruodžio 6 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. KR4716 pagrindu.

20.       2018 m. vasario 6 d. patvarkymais Nr. B001119 ir B001120, priimtais vykdomosiose bylose Nr. 0069/09/00960/1 ir Nr. 0069/09/00961/1, pradinis skolininkas V. B. buvo pakeistas į VĮ Turto banką, o 2018 m. vasario 15 d. patvarkymais Nr. B001459 ir Nr. B001460 – į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko.

21.       Pareiškėja VĮ Turto bankas skundu dėl antstolės veiksmų prašė panaikinti 2018 m. vasario 6 d. antstolės patvarkymus dėl pradinio skolininko pakeitimo vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. 0069/09/00960/1 ir Nr. 0069/09/00961/1.

22.       Šiaulių apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėję bylą apeliacine tvarka, 2018 m. birželio 4 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0069/09/00961/1 (išieškotojas A. K.) ir tenkino pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0069/09/00960/1 (išieškotojai R. C. ir I. C.), panaikindamas antstolės E. Rulienės 2018 m. vasario 6 d. patvarkymą Nr. B001119 ir 2018 m. vasario 15 d. patvarkymą Nr. B001460 dėl skolininko pakeitimo.

23.       Nagrinėjamos kasacinės bylos dalyką sudaro tos Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties dalies peržiūrėjimas kasacine tvarka, dėl kurios teismas tenkino pareiškėjos VĮ Turto banko skundą dėl antstolės veiksmų ir panaikino 2018 m. vasario 6 d. patvarkymą Nr. B001119 bei 2018 m. vasario 15 d. patvarkymą Nr. B001460 dėl pradinio skolininko pakeitimo vykdymo procese, vykdant išieškojimą išieškotojų R. C. ir I. C. naudai (vykdomoji byla Nr. 0069/09/00960/1).

24.       Kasacinėje byloje keliamas teisės klausimas dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti, kai palikimas pereina valstybei. Kasaciniame skunde nurodoma, jog, antstolei CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu terminu bei tinkamu būdu pranešus apie palikėjo kreditoriaus (išieškotojo vykdymo procese) reikalavimus, mirusio skolininko kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendintas, o tai sudarė prielaidas mirusį skolininką vykdymo procese pakeisti nauju skolininku – valstybe (CPK 596 straipsnis).

Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti aiškinimo ir paskirties

25.       CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi kreditorius, siekdamas, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų jo įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga.

26.       Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimą reglamentuojančios tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t.y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

27.       CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

28.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas.

29.       Aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-278/2018, 28 punktas).

Dėl teisminio precedento taikymo

30.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011, aiškindamas CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti teisinę reikšmę, suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, remiantis kuria, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Minėta kasacinio teismo nutartis buvo priimta sprendžiant dėl CK 5.63 straipsnyje įtvirtintų teisės normų taikymo ir aiškinimo kreditoriaus, kurio turtiniai reikalavimai palikėjo įpėdiniui (valstybei) pareikšti pažeidžiant CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, tačiau įtraukti į paveldimo turto apyrašą, atžvilgiu. Minėtos kasacinės bylos aplinkybių kontekste, be kita ko, buvo konstatuota, jog valstybei paveldėjimo teisiniame santykyje atstovaujanti institucija negali atsisakyti spręsti į apyrašą įtrauktos kreditoriaus turtinės pretenzijos patenkinimo klausimo dėl to, jog apie ją buvo pranešta praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą ir nėra teismo sprendimo jį pratęsti. Kasacinis teismas pažymėjo, kad CK 5.63 straipsnio nuostatos, taip pat dėl trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, galėtų būti taikomos tik dėl tų kreditorių, kurių turtiniai reikalavimai nebuvo įtraukti sudarant paveldimo turto apyrašą.

31.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 keisdama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011 pradėtą formuoti praktiką, išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarbumą.

32.       Nagrinėjamoje kasacinėje byloje, sprendžiant dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti, keliamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 pateiktos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės, kuria buvo pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011 pradėta formuoti praktika, taikymo nagrinėjamoje byloje klausimas, kai pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes palikimas atsirado ir trijų mėnesių kreditorių reikalavimų pareiškimo terminas baigėsi dar iki minėtos kasacinio teismo praktikos pakeitimo.

33.       Konstitucinis valdžių padalijimo principas bei teismams tenkantis teisingumo vykdymo vaidmuo suponuoja, jog teismų praktika nėra teisės šaltinis formaliąja prasme. Teismai formuoja teisės taikymo praktiką. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime (bylos Nr. 26/07) yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Kita vertus, teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, atsižvelgtina į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis.

34.       Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016 15 punktą). Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7162/2009 ir kt.).

35.       Teismų praktikos koregavimą gali lemti tiek anksčiau padarytos teisės taikymo klaidos, tiek visuomenės socialiniai, kultūriniai, ekonominiai pokyčiai ar pakitusi teisinio reguliavimo visuma. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime (bylos Nr. 26/07) yra nurodęs, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, o toks jurisprudencijos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir joje nurodytą Konstitucinio Teismo praktiką).

36.       Egzistuojanti galimybė koreguoti ankstesnę teismų praktiką susijusi su asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos klausimu. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimą, pakartotą 2013 m. gegužės 16 d. ir 2013 m. gegužės 30 d. nutarimuose).

37.       Kasacinio teismo praktikoje bendrosios kompetencijos teismų praktikos keitimas mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) aiškinamas pagal konstitucinės doktrinos reinterpretavimo padarinius ir pripažįstama, kad gali sukelti padarinius ateityje, t. y. naujai sukurtą precedentą teismai galės taikyti spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas. Dėl to tik pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktika nėra pagrindas iš naujo peržiūrėti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą byloje Nr. 26/07).

38.       Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011 ir joje suformuluota šiame kasaciniame skunde nurodoma CK 5.63 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo taisyklė neatspindėjo susiformavusios kasacinio teismo praktikos, o buvo pavienis atvejis, taip pat į skirtingas minėtos bylos faktines aplinkybes, lyginant su nagrinėjama byla, į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 buvo nutarta koreguoti (keisti, taisant klaidas) minėtoje kasacinio teismo nutartyje pradėtą formuoti kasacinio teismo praktiką, taip pat į tai, kad kasacinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties priėmimo metu naikinamasis CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas trejų metų palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo terminas nebuvo suėjęs, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-278/2018 suformuluotą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę tais atvejais, kai ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorius atlieka veiksmus, atitinkančius reikalavimų įpėdiniams pareiškimą, bet į teismą dėl termino reikalavimams pareikšti atnaujinimo kreipiasi praėjus trejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos, naikinamojo termino pabaigos padariniai nebegali būti taikomi ir teismas tokį prašymą turi nagrinėti CPK 276–578 straipsniuose nustatyta tvarka, įvertindama termino praleidimo priežasčių svarbumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste antstolė, vykdymo procese atlikdama pranešimo apie išieškotojų (kreditorių) reikalavimus mirusio skolininko įpėdiniui veiksmus, buvo saistoma CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių termino. 

Dėl palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį

39.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18-2014). CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

40.       Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu, inter alia (be kita ko), laikytinas palikėjo turto arešto išviešinimas viešame registre. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016 suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, jog tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.

41.       Nagrinėjamoje byloje teismai vykdomojoje byloje Nr. 0069/09/00961/1 priimtą ir Turto arešto aktų registre iki skolininko mirties išviešintą 2009 m. kovo 18 d. Turto arešto aktą dėl skolininko V. B. turto arešto išieškotojo A. K. naudai laikė CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus atitinkančiu palikėjo kreditoriaus reikalavimų pareiškimu valstybei, kuriai paveldėjimo teise perėjo mirusiojo palikėjo turtas. Antstolė kasaciniame skunde nurodo, jog, siekiant ekonomiškumo principo įgyvendinimo, vykdomojoje byloje Nr. 0069/09/00960/1 dėl išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojo R. C. naudai nebuvo priimto atskiro turto arešto akto, o šio išieškotojo reikalavimų įvykdymą užtikrino tas pats vykdomojoje byloje Nr. 0069/09/00961/1 2009 m. kovo 18 d. surašytas Turto arešto aktas dėl išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojo A. K. naudai.

42.       Iš 2009 m. kovo 18 d. Turto arešto akto, priimto vykdomojoje byloje Nr. 0069/09/00961/1, kuris buvo mirusiam skolininkui V. B. priklausiusio nekilnojamojo turto arešto pagrindas ir kurio duomenys įrašyti į Turto arešto aktų registrą, duomenų matyti, kad kaip asmuo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomas turto areštas, nurodytas kreditorius A. K., turto arešto pagrindas – „Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas ir kiti“, turto arešto mastas – 230 898,35 Lt. Šiame antstolio turto arešto akte nurodytas turto arešto mastas atitinka pagal notarų vykdomuosius įrašus vykdomosiose bylose Nr. 0069/09/00960/1 ir Nr. 0069/09/00961/1 bendrai išieškomą sumą, skirtą kreditorių reikalavimams patenkinti (130 390 Lt + 100 508,35 Lt), o nurodytas turto arešto pagrindas leidžia daryti prielaidą, jog išieškojimas vykdomas ne tik Vilniaus m. 3-iojo notarų biuro vykdomojo įrašo, bet ir kitų vykdomųjų dokumentų pagrindu. Šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, kad išieškotojo R. C. reikalavimų dydį atitinkančio skolininko turto arešto pritaikymas, nors ir nenurodant kitų turto arešto akto duomenų (asmens, kurio reikalavimams įvykdyti areštuojamas turtas (kreditoriaus), turto arešto pagrindo), ir šio turto arešto akto išviešinimas dar iki skolininko mirties CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas tinkamu mirusio skolininko kreditoriaus R. C. reikalavimų pareiškimu jo turtą paveldėjimo teise perėmusiai valstybei. Minėta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, yra nustatytas tam, kad būtų sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolas, taip pat užtikrinti civilinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Nagrinėjamu atveju 2009 m. kovo 18 d. Turto arešto aktą įregistruojant Turto arešto aktų registre toks tikslas buvo pasiektas, nes tokiu būdu mirusio skolininko įpėdiniui (valstybei) tapo žinoma, kad palikėjui pareikštų reikalavimų suma yra ne 100 508,35 Lt (29 109,23 Eur) (šią sumą sudaro kreditoriaus A. K. reikalavimas), bet 230 898,35 Lt (66 872,78 Eur) (šią sumą sudaro kreditoriaus A. K. reikalavimas ir kreditoriaus R. C. 130 390 Lt (37 763,55 Eur) reikalavimas kartu sudėjus).

43.       Bylą nagrinėję teismai taip pat nustatė, kad po skolininko V. B. mirties praėjus daugiau nei trims mėnesiams, antstolė 2013 m. spalio 10 d. raštu informavo valstybei paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujančią Valstybinę mokesčių inspekciją dėl skolininko mirties ir galimo palikimo perėjimo valstybei, taip pat pranešdama apie mirusio skolininko kreditorius, inter alia, apie jos kontoroje Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro 2009 m. kovo 16 d. vykdomojo įrašo Nr. S-1794 pagrindu užvestą vykdomąją bylą dėl 130 390 Lt skolos išieškojimo iš V. B. išieškotojo R. C. naudai. Valstybinė mokesčių inspekcija 2013 m. spalio 22 d. raštu Nr. (28.8-08-4)-RNA-41685 nurodė, kad jei valstybė paveldės V. B. turtą, antstolė turės teisę kreiptis į teismą dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą šiuos valstybei palikimo teisiniuose santykiuose atstovaujančios institucijos veiksmus vertinti kaip pripažinimą, kad skolininko R. C. reikalavimas gali būti įgyvendintas, kadangi toks pripažinimas buvo duotas įvertinus tai, kad 2013 m. spalio 10 d. raštas buvo gautas pasibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui (CK 6.2 straipsnis).

44.       Remdamasi nutarties 42 ir 43 punktų išvadomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad miręs skolininkas V. B. 2018 m. vasario 15 d. patvarkymu Nr. B001460, kuriuo buvo ištaisytas 2018 m. vasario 6 d. patvarkyme Nr. B001119 padarytas rašymo apsirikimas, galėjo būti pakeistas jo turtą paveldėjusia Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, vykdomojoje byloje Nr. 0069/09/00960/1 pagal 2009 m. kovo 16 d. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notaro vykdomąjį įrašą Nr. S-1794 dėl 130 390 Lt (37 763,55 Eur) išieškojimo iš skolininko V. B. ieškotojo R. C. naudai. Todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir dėl tos dalies pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis).

45.       Kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 9,79 Eur tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas tenkinamas, tai šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties dalį, kuria nutarta pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį tenkinti pareiškėjos valstybės įmonės Turto banko skundą dėl antstolės Eurikos Rulienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0069/09/00960/1 – panaikinti antstolės Eurikos Rulienės 2018 m. vasario 6 d. patvarkymą Nr. B001119, kuriuo antstolė skolininką V. B. pakeitė į skolininkę valstybės įmonę Turto banką, panaikinti 2018 m. vasario 15 d. patvarkymą Nr. B001460, kuriuo buvo ištaisytas 2018 m. vasario 6 d. patvarkyme padarytas rašymo apsirikimas. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį dėl šios dalies palikti nepakeistą.

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2018 birželio 4 d. nutarties dalį palikti nepakeisą.

Priteisti iš pareiškėjos valstybės įmonės Turto banko (j   . a. k. 112021042) 9,79 Eur (devynis Eur 79 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimą į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Egidijus Laužikas

                                                                                Gediminas Sagatys

                                                                                Algirdas Taminskas