Civilinė byla Nr. e2A-1711-864/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19138-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.9.2;
3.3.1.18.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. spalio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1371-1080/2023 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Kasparlita“ ir uždarosios akcinės bendrovės „OSKV“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“ ir Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Kasparlita“ ir UAB „OSKV“ (toliau ir ieškovės) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos pripažinti atsakovių UAB „Mano Būstas NPC“ ir Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir atsakovės) sudarytų 2015 m. spalio 23 d. sutarties Nr. NPCV-SUT-15-0041, 2016 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo Nr. 1 ir 2018 m. gegužės 29 d. susitarimo Nr. 2 dalis ieškovių atžvilgiu negaliojančiomis; pritiesti ieškovėms iš atsakovių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės nurodo, kad jos yra gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), dalies patalpų savininkės. Dalis kitų Pastato patalpų savininkų įsteigė Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) ir pasirinko jai taikyti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą (toliau – DGNKPPSBĮ). Ieškovės nėra Bendrijos narės. Bendrija 2015 m. spalio 23 d. su atsakove UAB ,,Mano Būstas NPC“ sudarė sutartį Nr. NPCV-SUT-15-0041 dėl namo administravimo, eksploatavimo bei komunalinių paslaugų teikimo Bendrijos nariams (toliau – ir Sutartis). Sutarties priede buvo nurodytas sąrašas pastato patalpų savininkų, kuriems šios paslaugos neteikiamos (tarp jų buvo ir ieškovės). 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2018 m. gegužės 29 d. susitarimais (toliau – ir Susitarimai) atsakovės pakeitė Sutartį, t. y. išplėtė asmenų, kuriems teikiamos paslaugos, ratą, įtraukdamos visus pastato patalpų savininkus – tarp jų ir ieškoves. Ieškovių įsitikinimu, Sutarties ir susitarimų dalys ieškovių atžvilgiu turi būti pripažintos negaliojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes buvo sudarytos veikiant ieškovių vardu be jų valios ir įgaliojimo, t. y. Bendrijai neturint teisinio pagrindo veikti ieškovių vardu. Ginčo pastatas yra gamybos paskirties, jis nėra daugiabutis namas ir nepatenka į DGNKPPSBĮ reguliavimo sritį, todėl sprendimai dėl pastato administratoriaus skyrimo (administravimo būdo ir sąlygų) galėjo būti priimti tik visų pastato patalpų savininkų vienbalsiai, o ne Bendrijos narių. Šiuo atveju Pastato patalpų savininkai, kaip pastato bendraturčiai, bendru sutarimu nėra priėmę sprendimo dėl Pastato administravimo būdo, taip pat nėra sutarę Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo. Dėl to Bendrija neturėjo teisės sudaryti ginčo Sutarties visų Pastato patalpų savininkų vardu.
3. Ieškovės taip pat nurodo, kad, nors Pastatas yra gamybos, pramonės paskirties, jame yra 10 gyvenamųjų patalpų (butų). DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viename pastate draudžiama steigti daugiau kaip vieną bendriją, išskyrus atvejus, kai pastato dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas. Ieškovių teigimu, kiekvienas Pastato patalpų savininkas vandentiekio, nuotekų ar kitų tinklų įrengimo klausimus turi spręsti individualiai, o bendrų inžinerinių tinklų nėra. Pastate yra tik vandens nuotekų, bet ne buitinių nuotekų sistema. Dalis ieškovei UAB „OSKV“ priklausančių patalpų yra šildomos per centralizuotą šildymo sistemą, ieškovė su AB „Vilniaus šilumos tinklai“ yra sudariusi šilumos energijos tiekimo sutartį. Gyvenamųjų patalpų savininkai (Bendrijos nariai) pastate atskirai naudojasi vidurine laiptine, o ieškovės UAB „OSKV“ ir UAB „Kasparlita“ naudojasi visai kitomis laiptinėmis, esančiomis kituose pastatų korpusuose. Aplinkybę, kad ieškovės atskirai gali naudotis savo inžineriniais tinklais, be kita ko, įrodo ir tai, kad iki Bendrijos įsteigimo ieškovės sėkmingai naudojosi Pastato konstrukcijomis ir inžineriniais tinklais, o pirmojoje atsakovių sudarytoje Sutartyje nebuvo įtrauktos ieškovėms priklausančios patalpos. Ieškovių teigimu, jos neatsisako išlaikyti bendrąją nuosavybę, tačiau Bendrijai sudarius su UAB ,,Mano Būstas NPC“ Sutartį ir pagal jos pakeitimus nustačius mokėjimus ieškovėms, jos turi finansuoti administravimo veiklą vykdančios bendrovės veiklos sąnaudas (formaliai apskaičiuojant mokesčius pagal ieškovių turimą plotą), tačiau tai neturi nieko bendro su realiu bendros nuosavybės išlaikymu, realiais pastato patalpų remontais ir pan.
4. Atsakovė Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. VĮ Registrų centro teritorinis padalinys, išnagrinėjęs atsakovės pateiktus prašymus ir notaro patvirtintus dokumentus, 2015 m. balandžio 13 d. Juridinių asmenų registre įregistravo Bendriją. Bendrijos steigimo dokumentai ir (ar) įregistravimas Juridinių asmenų registre nėra panaikinti, nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais kitais pagrindais.
4.2. Tuo metu, kai buvo sudaryti ginčo Sutartis ir Susitarimai, dar nebuvo teismų praktikos, kuri UAB „Mano būstas NPC“, Bendrijos ir Pastato savininkų santykius vertintų kitaip. Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad Bendrija buvo įsteigta notarine tvarka, ją registruojant Juridinių asmenų registre, negalėjo numatyti ir turėjo pagrįstą lūkestį, kad atlieka teisėtus veiksmus. UAB „Mano būstas NPC“, veikdama kaip profesionalus paslaugų teikėjas, turėdamas vidinį teisės skyrių, privalėjo įsivertinti Sutarties ir Susitarimų pasirašymo teisėtumą ir kitas faktiškai reikšmingas aplinkybes.
4.3. Atsakovė UAB „Mano būstas NPC“ privalėjo sąžiningai vykdyti Sutarties ir Susitarimų sąlygas ir apmokestinti Sutarties dalyvius tik už faktiškai teikiamas paslaugas, atitinkamai ieškovai, gavę suteiktas paslaugas, privalėjo už jas atsiskaityti.
4.4. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad paslaugos ieškovių naudai nebuvo teiktos. Kartu su atsiliepimu teikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovėms jų pačių iniciatyva buvo teikiamos paslaugos, todėl ieškovės, vykdydamos Sutartį, pripažindamos UAB „Mano būstas NPC“ kaip paslaugų teikėją, sutiko su Sutarties ir Susitarimų sąlygomis. Šiuo atveju ieškovės siekia išvengti atsiskaityti su paslaugos teikėju.
4.5. Apie visus vykusius susirinkimus visi Pastato savininkai buvo tinkamai informuoti. Nėra nė vieno teismo sprendimo, kuriuo būtų konstatuota, jog ieškovės nebūtų buvusios informuotos apie Sutarties ir Susitarimų sudarymą.
5. Atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Šiuo atveju ieškovės siekia nuginčyti sudarytą Sutartį, tačiau kurį laiką neprieštaravo, kad atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ vykdytų bendrojo naudojimo objekto administravimą. Pačios ieškovės laikė atsakovę daugiabučio namo bendrojo naudojimo administratore ir, esant poreikiui, tiesiogiai kreipdavosi dėl avarinių situacijų šalinimo name, t. y. dėl Sutarties vykdymo. Byloje pateiktas techninės priežiūros žurnalas pagrindžia, kad Sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovė „UAB Mano Būstas NPC“ tinkamai vykdė Sutartį ir dėjo maksimalias pastangas, siekdama užtikrinti viso namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus.
5.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021 konstatavo, kad Bendriją sudarantys bendraturčiai turėjo teisę spręsti, o Bendrija sudaryti Sutartį, kuri būtų privaloma ir kitiems bendraturčiams. Šiuo atveju būtent bendraturčių pasirinkta bendrosios nuosavybės objektų valdymo forma lemia tai, kad visiems patalpų savininkams yra privalomi Bendrijos valdymo organų priimti sprendimai.
5.3. Bendrijos nariai balsų dauguma (28 patalpų savininkai iš 46 patalpų savininkų) nusprendė pritarti 2015 m. gegužės 26 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo komerciniams pasiūlymui ir sutarties pagal šį pasiūlymą sudarymui su UAB ,,Namų priežiūros centras“ (dabar UAB ,,Mano Būstas NPC“) ir pavesti Bendrijos pirmininkui, veikiant Bendrijos vardu, pasirašyti Sutartį bei visus dokumentus susijusius su jos sudarymu, įgyvendinimu, pakeitimu, apmokėjimu bei nutraukimu.
6. Ieškovės pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovių atsiliepimų argumentais. Ieškovės iš esmės palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodydamos šiuos argumentus:
6.1. Tai, kad 2015 m. balandžio 13 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota Bendrija, savaime nereiškia, jog ieškovės automatiškai tapo Bendrijos narėmis ir prisiėmė visas iš to kilusias teises ir pareigas.
6.2. Vien juridinio fakto apie tai, kad Bendrija administruoja viso Pastato bendrojo naudojimo objektus, viešame registre panaikinimas leidžia teigti, jog Susitarimai, kuriais buvo pakeista Sutartis, įtraukiant ieškoves, kaip administravimo paslaugų gavėjas, nedalyvavusias Bendrijos steigime, nesančias jos narėmis ir nedalyvavusias sprendžiant klausimą dėl administravimo paslaugas teiksiančio subjekto parinkimo, teiktinų paslaugų rūšių, įkainių ir pan., turi būti pripažinti negaliojančiais.
6.3. Ieškovės niekada nėra gavusios jokių paslaugų iš atsakovės UAB ,,Mano būstas NPC“.
6.4. Ieškovės dar iki Bendrijos įsteigimo savarankiškai, pasitelkusios savo resursus administravo ir prižiūrėjo joms priklausančias patalpas ir visą teritoriją. Ieškovės taip pat visiškai atskirai nuo gyvenamųjų patalpų savininkų (Bendrijos narių) naudojasi visai kitomis laiptinėmis nei gyventojai.
6.5. Iš esmės analogiškoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 14 d. sprendimu tenkino ieškovių UAB ,,Vitropolis“ ir UAB ,,Kodinis raktas“ ieškinį: pripažino Bendrijos ir UAB ,,Mano Būstas NPC“ sudarytos tos pačios Sutarties ir Susitarimų dalis ieškovių UAB „Vitropolis“ ir UAB „Kodinis raktas“ atžvilgiu negaliojančiomis. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-999-577/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kadangi nurodytoje byloje buvo nagrinėjamos iš esmės identiškos faktinės aplinkybės (tik kitu ieškovių atžvilgiu), galima daryti išvadą, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas nurodytoje byloje turi įrodomąją galią ir šioje civilinėje byloje.
6.6. Ieškovės niekada faktiškai nesinaudojo atsakovės tiekiamomis paslaugomis. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovėms buvo suteiktos realios paslaugos (sutarčių dėl paslaugų teikimo, sąskaitų faktūrų, mokėjimų, darbų priėmimo– perdavimo aktų). Statinio techninės priežiūros žurnalas niekaip neįrodo paslaugų teikimo ieškovėms fakto.
6.7. Priešingai nei teigia atsakovė UAB ,,Mano Būstas NPC“, ieškovės niekada nesutiko su šios atsakovės teikiamomis paslaugomis ir visada prieštaravo bei aiškiai buvo informavusios atsakovę, kad joms nereikia jokių atsakovės paslaugų, kad abi įmonės funkcionuoja visiškai savarankiškai ir pačios administruoja ir prižiūri patalpas bei teritoriją savo jėgomis ir lėšomis, todėl joms nereikėjo ir nereikia atsakovės paslaugų, taip pat kad jos nėra Bendrijos narėmis ir nėra prisiėmusios jokių iš to kylančių teisių ir pareigų.
6.8. Priešingai nei bando aiškinti atsakovė UAB ,,Mano Būstas NPC“, ieškovės UAB „OSKV“ atsakovei rašytas elektroninis laiškas dėl avarinės situacijos šalinimo nereiškia, kad ieškovė užsisako ar naudojasi atsakovės paslaugomis ar joms pritaria. Šiuo ieškovė elektroniniu laišku kreipėsi į Bendrijos pirmininką dėl avarijos padarinių pašalinimo dėl to, kad vanduo į ieškovės patalpas pateko iš gyventojui priklausančių patalpų, kurias prižiūri būtent atsakovės. Bendrijos pirmininkas ieškovei nurodė, kad ji privalo kreiptis tiesiogiai į UAB „Mano Būstas NPC“, kuri yra atsakinga už vamzdynų priežiūrą. Net ir nurodytos avarijos padarinius abi ieškovės pašalino savo lėšomis, nes atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų.
7. Atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ pateikė tripliką, kuriuo nesutiko su ieškovių dublike išdėstytais argumentais. Atsakovės teigimu, byloje nustatytas akivaizdus faktas, kad atsitikus avarijai ieškovė kreipėsi į atsakovę UAB „Mano Būstas NPC“ su prašymu imtis veiksmų dėl susidariusios avarinės situacijos, todėl nesuprantama, kam kreiptis į atsakovę, informuojant apie avariją, o po to teigti, jog ieškovė faktiškai nesinaudoja atsakovės teikiamomis paslaugomis. Jei ieškovės niekada nelaikė atsakovės bendrojo naudojimo administratore, kodėl tuomet kreipėsi į ją, informuodama apie įvykusią avarinę situaciją. Nagrinėjamu atveju atsakovė teikė bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugas, todėl ieškovėms, net ir nesant Bendrijos narėmis, privalomai taikoma ir sudaryta Sutartis. Ieškovės būdamos patalpų savininkėmis, kartu yra ir Pastato bendrojo naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės–techninės ir kitokios įrangos, savininkės, todėl privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo.
8. Atsakovė Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ tripliko į ieškovių dubliką nepateikė.
9. Teismo posėdyje ieškovės ir jų atstovai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, iš esmės remdamiesi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Tuo tarpu, atsakovės ir jų atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, iš esmės remdamiesi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) UAB „Namų priežiūros centras“ (dabartinis pavadinimas UAB „Mano Būstas NPC“) su Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. spalio 23 d. sudarytą sutartį Nr. NPCV-SUT-15-0041, taip pat 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2018 m. gegužės 29 d. susitarimus dėl jos pakeitimo ieškovių UAB „Kasparlita“ ir uždarosios akcinės bendrovės „OSKV“ atžvilgiu. Taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas: priteisė iš atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“ ieškovei UAB „Kasparlita“ 677,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei „OSKV“ - 677,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei UAB „Kasparlita“ iš atsakovės Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 677,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir ieškovei UAB „OSKV“ 677,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro ir Juridinių asmenų registro išrašų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad :
11.1. Ieškovei UAB „Kasparlita“ nuosavybės teise priklauso 290,86 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2 503,26 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis 2654,56 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos – gamybinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei UAB „OSKV“ nuosavybės teise priklauso: 339,12 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 280,92 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytos ieškovėms priklausančios patalpos yra gamybos, pramonės paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei UAB „OSKV“ nuosavybės teise taip pat priklauso negyvenamosios patalpos – gamybinės patalpos, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), registruotos tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau esančios kitame gamybiniame pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
11.2. 2015 m. balandžio 13 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija ,, (duomenys neskelbtini)“. 2015 m. balandžio 14 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas – įsteigta Vilniaus miesto kitos paskirties pastato butų ir kitų patalpų savininkų bendrija ,,(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2058-492/2021 konstatavo, kad VĮ Registrų centras nepagrįstai vadovavosi DGNKPPSBĮ 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir padarė klaidą įregistruodamas žymą apie Pastatui nustatytą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą. Nurodyta nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, kuriuo teismas įpareigojo VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. sausio 5 d. prašymą dėl klaidos ištaisymo. Išnagrinėjus pareiškėjų (tarp jų – ir UAB „Kasparlita“ bei UAB „OSKV“) prašymą dėl klaidos ištaisymo iš naujo, iš Nekilnojamojo turto registro buvo išregistruotas juridinis faktas apie Pastate nustatytą bendro naudojimo objektų valdymą (Nekilnojamojo turto registro 2023 m. vasario 13 d. duomenų bazės išrašo duomenimis).
11.3. UAB ,,Namų priežiūros centras“ (dabar – UAB „Mano Būstas NPC“) ir Bendrija 2015 m. spalio 23 d. sudarė sutartį Nr. NPCV-SUT-15-0041 dėl gamybos, pramonės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo. 2016 m. rugpjūčio 1 d. sudarytas Susitarimas Nr. 1 kuriuo buvo pakeistas Sutarties priedas Nr. 1 (Bendrijos valdomų, naudojamų ir prižiūrimų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, esančių Pastate, sąrašas), išdėstant jį nauja redakcija. 2018 m. gegužės 29 d. sudarytas Susitarimas Nr. 2 prie Sutarties, kuriuo buvo pakeistas Sutarties 5.1 punktas, nustatęs teikiamų paslaugų tarifus, išdėstant jį nauja redakcija.
12. Teismas nurodė, jog ieškovės pareikštu ieškiniu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu prašo pripažinti negaliojančia UAB „Namų priežiūros centras“ (dabartins pavadinimas UAB „Mano Būstas NPC“) su Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą 2015 m. spalio 23 d. sutartį, taip pat 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2018 m. gegužės 29 d. susitarimus dėl jos pakeitimo ieškovių atžvilgiu. Ieškovių teigimu, ginčijami sandoriai buvo sudaryti veikiant ieškovių vardu be jų valios ir įgaliojimo, t. y. Bendrijai neturint teisinio pagrindo veikti ieškovių vardu (ieškovės nėra Bendrijos narės). Ginčo Pastatas yra gamybos paskirties, jis nėra daugiabutis gyvenamasis namas ir nepatenka į DGNKPPSBĮ reguliavimo sritį, todėl sprendimai dėl Pastato administratoriaus skyrimo (administravimo būdo ir sąlygų) galėjo būti priimti tik visų Pastato patalpų savininkų, o ne Bendrijos narių. Anot ieškovių, šiuo atveju Pastato patalpų savininkai, kaip pastato bendraturčiai, bendru sutarimu nėra priėmę sprendimo dėl Pastato administravimo būdo, taip pat nėra sutarę dėl Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo (CK 4.75 straipsnis). Ieškovių nuomone, kadangi Bendrija neturėjo teisės sudaryti Sutarties ir vėlesnių ją pakeitusių Susitarimų visų Pastato patalpų savininkų vardu, nurodyti sandoriai ieškovių atžvilgiu pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.
13. Atsakovės su pareikštu ieškiniu nesutiko, teigdamos, kad paslaugos ieškovėms buvo teikiamos pačių ieškovių iniciatyva. Anot atsakovių, ieškovės kurį laiką neprieštaravo, kad atsakovė vykdytų bendrojo naudojimo objekto administravimą, be to, esant poreikiui, tiesiogiai kreipdavosi dėl avarinių situacijų šalinimo name, t. y. dėl Sutarties vykdymo. Ieškovių vertinimu, byloje pateiktas techninės priežiūros žurnalas ir kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovė „UAB Mano Būstas NPC“ tinkamai vykdė Sutartį ir dėjo maksimalias pastangas, siekdama užtikrinti viso namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus.
14. Ieškovės, nesutikdamos su atsakovių argumentais, laikosi pozicijos, kad jos niekada faktiškai nesinaudojo atsakovės UAB ,,Mano būstas NPC“ tiekiamomis paslaugomis. Anot ieškovių, jos visiškai atskirai nuo gyvenamųjų patalpų savininkų naudojasi visai kitomis laiptinėmis nei gyventojai, be to, dar iki Bendrijos įsteigimo ir ginčijamos Sutarties sudarymo ieškovės savarankiškai, savo resursais administravo ir prižiūrėjo joms priklausančias patalpas bei teritoriją. Ieškovių vertinimu, atsakovei siųstas elektroninis laiškas dėl avarinės situacijos šalinimo nereiškia, kad ieškovės užsisakė ar naudojosi atsakovės paslaugomis ar joms pritarė. Ieškovės paaiškino, kad elektroniniu laišku buvo kreiptasi į Bendrijos pirmininką dėl avarijos padarinių pašalinimo dėl to, kad vanduo į ieškovės patalpas pateko iš gyventojui priklausančių patalpų, kurias prižiūri būtent atsakovė. Po šio kreipimosi ieškovė elektroniniais laiškais dar keletą kartų kreipėsi į bendrijos pirmininką, kartu kaip laiškų kopijų gavėjus („cc“, angl. carbon copy) nurodydama UAB „Mano Būstas NPC“ ir kitus asmenis, informuodama, jog vanduo iš ieškovei nepriklausančių vamzdynų ir toliau skverbiasi į jos patalpas. Ieškovių teigimu, net ir nurodytos avarijos padarinius abi ieškovės pašalino savo lėšomis, nes atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų.
15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Taigi ieškovės, net ir nebūdamos Bendrijos narėmis, turi pareigą proporcingai savo daliai prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo, tačiau tai savaime nereiškia, kad ieškovėms tampa privalomos atsakovių sudarytos Sutarties (įskaitant vėlesnius jos pakeitimus) nuostatos. Kartu pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad pačios ieškovės šią savo įstatyminę prievolę pripažįsta ir neatsisako išlaikyti bendrąją nuosavybę, kartu nurodydamos, jog nesutinka dengti atsakovės sąnaudas, kurios nėra tiesiogiai susijusios su bendrosios nuosavybės išlaikymu (remonto darbais ir kt.).
16. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ neteikė priešieškinio, kuriuo ieškovėms būtų reiškiami reikalavimai dėl atsiskaitymo už suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Dėl to teismas šioje byloje nesprendė ir plačiau nepasisakė dėl atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“ teiktų paslaugų pobūdžio ir apimties, taip pat dėl ieškovių prievolės atsiskaityti su atsakove už jos teiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo tai, kad pareigos proporcingai savo daliai prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo vykdymas ar nevykdymas šiuo konkrečiu atveju neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl Sutarties ir vėlesnių ją pakeitusių Susitarimų (ne)galiojimo, nes ieškovių pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų išlaikymu, kyla ne iš ginčijamų sandorių, bet iš įstatymo. Taigi, net ir pripažinus Sutartį ir ją pakeitusius Susitarimus ieškovių atžvilgiu negaliojančiais, ieškovėms, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektams, išliktų CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prievolės.
17. Ieškovės byloje pareikštą ieškinį, be kita ko, grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021 pagal ieškovių UAB „Vitropolis“ ir UAB „Kodinis raktas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių UAB „Vitropolis“ ir UAB „Kodinis raktas“ ieškinį atsakovėms UAB „Mano Būstas NPC“ ir Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia pateiktais išaiškinimais.
18. Nurodytoje byloje kasacinis teismas sprendė dėl Bendrijos kompetencijos ir teisės sudaryti Sutartį bei Susitarimus dėl patalpų savininkių (ieškovių UAB „Vitropolis“ ir UAB „Kodinis raktas“), kurios nėra Bendrijos narės. Teisėjų kolegija nurodė, kad „kitos paskirties pastatas“ apibrėžtis pateikta DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalyje, kurioje nustatyta, kad kitos paskirties pastatas – asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aktualioje DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalies nuostatoje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, į tai, kad joje nėra expressis verbis nurodyti gamybos ir pramonės paskirties pastatai, į faktinius bylos duomenis apie ginčo Pastatą, jo naudojimo paskirtį, naudojimo pobūdį ir faktinį patalpų naudojimą, aiškindama DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalį, sprendė, kad ginčo gamybos, pramonės paskirties Pastatas nepatenka į šioje teisės normoje apibrėžtą kitos paskirties pastato sąvoką. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pagrįstais pripažino kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai ginčo Pastatą netinkamai kvalifikavo kaip patenkantį į DGNKPPSBĮ normų reguliavimo sritį. Nurodytų motyvų pagrindu panaikinęs pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą iš naujo, 2022 m. sausio 14 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-1037-466/2022, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021 pateiktu išaiškinimu, kad gamybos, pramonės paskirties Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nepatenka į DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžtą kitos paskirties pastato sąvoką, priėjo prie išvados, kad šiuo atveju atitinkamai netaikytinas ir DGNKPPSBĮ 21 straipsnis, reglamentuojantis butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, tarp kurių yra pareiga vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Konstatavęs, kad Bendrija neturėjo teisės į ginčo Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugų gavėjų sąrašą įtraukti gamybinių patalpų savininkus, teismas nurodytoje byloje pripažino Sutarties ir ją pakeitusių Susitarimų dalis negaliojančiomis ieškovių UAB „Vitropolis“ ir UAB „Kodinis raktas“ atžvilgiu.
20. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“ apeliacinį skundą, 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-999-577/2022 paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1037-466/2022 nepakeistą. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo gamybos ir pramonės paskirties Pastatas nepatenka į DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžtą kitos paskirties pastato sąvoką ir šio įstatymo reguliavimo sritį, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog Bendrija neturėjo kompetencijos priimti sprendimus, kurie galiotų viso gamybos paskirties Pastato patalpų savininkams. Tokią išvadą teismas padarė, be kita ko, atsižvelgdamas ir į tai, kad, priimant sprendimą dėl Pastato administravimo būdo, vyko ne visų Pastato patalpų savininkų, o tik Bendrijos narių balsavimas dėl Sutarties sudarymo.
21. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tiek teisinės, tiek faktinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-1037-466/2022 iš esmės sutampa: abiejose bylose ginčas kilęs dėl to paties gamybos, pramonės paskirties Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdo steigiant Bendriją bei šios Bendrijos kompetencijos, įkaitant teisę priimti sprendimus / sudaryti susitarimus tų gamybinių patalpų savininkų atžvilgiu, kurie neišreiškė valios dėl Bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios Bendrijos veikloje (abiejose bylose ginčijamas tos pačios Sutarties ir vėlesnių ją pakeitusių Susitarimų galiojimas; ieškiniai pareikšti tame pačiame Pastate patalpas turinčių savininkų; abiejose bylose sutampa ieškinius pareiškusių asmenų valdomų patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; kt.).
23. Kasacinio teismo konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 61 punktą; 2021 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021 58 punktą).
24. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu išreiškė nuomonę, kad nagrinėjamos civilinės bylos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1037-466/2022 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, nes nurodytoje byloje buvo nustatyti aktyvūs ieškovų (patalpų savininkų) veiksmai, pasireiškę pretenzijų dėl paslaugų teikimo, sąskaitų, Sutarties reiškimu, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovės jokių pretenzijų atsakovei dėl Sutarties nereiškė (2023 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 20 min. 45 sek. iki 1 val. 21 min. 33 sek.; nuo 2 val. 27 min. 43 sek. iki 2 val. 28 min. 54 sek.).
25. Pirmosios instancijos teismas nepritarė atsakovių teiginiams. Visų pirma pažymėjo tai, kad ieškovės byloje pareikštą reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais grindžia tuo, kad Sutartis ir vėlesni ją pakeitę Susitarimai buvo sudaryti nesant išreikštos ieškovių valios, t. y. Bendrijai neturint ieškovių įgaliojimo ar kito teisinio pagrindo veikti ieškovių vardu. Taigi aplinkybė, ar ieškovės ėmėsi aktyvių veiksmų (reiškė atsakovėms pretenzijas dėl teikiamų paslaugų ir sąskaitų, prieštaravo Sutarties nuostatų taikymui ieškovių atžvilgiu ir pan.), ar tokių veiksmų neatliko, neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl Bendrijos kompetencijos ribų. Antra, pripažindamas atitinkamas Sutarties ir Susitarimų dalis ieškovių atžvilgiu negaliojančiomis, teismas civilinėje byloje Nr. e2-1037-466/2022 nevertino ir nesirėmė atsakovės atstovės nurodytomis aplinkybėmis dėl pretenzijų atsakovėms reiškimo. Dar daugiau, tokios aplinkybės nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo sprendimuose apskritai nebuvo nustatytos. Taigi, teismo vertinimu, atsakovių atstovų teismo posėdžio metu išsakyti argumentai nepagrindžia, kad civilinių bylų esminės faktinės aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir tos pačios teisės taikymą, nėra tapačios arba iš esmės panašios.
26. Nustatytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. e2-1037-466/2022 faktinės aplinkybės iš esmės sutampa. Tokiu atveju nagrinėjamoje byloje kaip teismo precedentu teismas rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, be kita ko, apeliacinės instancijos teismo padaryta teisine išvada, jog šiuo konkrečiu atveju Bendrija neturėjo kompetencijos priimti sprendimus, kurie galiotų viso gamybos paskirties Pastato patalpų savininkams.
27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovės byloje neginčijo aplinkybių, kad ieškovės nedalyvavo steigiant Bendriją, nebuvo (ir nėra) jos narėmis, nedalyvavo sprendžiant klausimą dėl Pastato administravimo būdo ir neišreiškė valios suteikiant Bendrijai įgaliojimus sudaryti ginčijamą Sutartį ir vėlesnius ją pakeitusius Susitarimus. Išanalizavęs ir įvertinęs visą bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta pakankamai ir objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą išvadai, jog po ginčijamų sandorių sudarymo ieškovės būtų išreiškusios valią prisijungti prie Sutarties ir vėlesnių ją pakeitusių Susitarimų ar kitu būdu būtų juos patvirtinusi (CPK 178, 185 straipsniai).
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nustatęs, kad ginčo Pastatas nepatenka į DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžtą „kitos paskirties pastato“ kategoriją ir šio įstatymo reguliavimo sritį, taip pat pripažinęs, kad Bendrija šiuo atveju neturėjo kompetencijos sudaryti Sutartį ir vėlesnius ją pakeitusius Susitarimus, kurie būtų taikomi viso gamybos paskirties Pastato patalpų savininkams, tarp jų – ir ieškovėms, pirmosios instancijos teismas laikė ieškinį pagrįstu, todėl tenkino, pripažįstant negaliojančia atsakovių sudarytą Sutartį ir ją pakeitusius Susitarimus ieškovių atžvilgiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
29. Atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ (toliau ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1371-1080/2023 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; netenkinus nurodyto prašymo, panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
30. Apeliantės nuomone, priimdamas skundžiamą sprendimą Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1037-466/2022 kaip turinčiu precedento galią. Apeliantės teigimu, civilinėje byloje Nr. e2-1037-466/2022 buvo nagrinėjamas ginčas tarp dviejų ieškovų ir atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“ ir pasisakoma dėl kitos patalpų (duomenys neskelbtini), dalies, negu buvo išnagrinėta ginčijamame sprendime. Taigi, nors byloje ir nagrinėjamos panašios faktinės aplinkybės, tačiau šiuo atveju jos nėra tapačios tokiu mastu, jog būtų galima vertinti sprendimą Nr. e2-1037-466/2022 kaip turintį precedento galią taikant CK nuostatas ir ginčijamo sprendimo priėmimo atveju.
31. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pažeidė CPK 270 straipsnio 1 - 4 punktų reikalavimus, kadangi apsiribojo išskirtinai tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. e2-1037-466/2022 ir, įvertinęs jį kaip precedentą visiškai nepasisakė dėl kitų atsakovo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu išdėstytų argumentų bei pateiktų rašytinių įrodymų, priėmė nemotyvuotą sprendimą.
32. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrindė kokiems įstatymams ir jose išdėstytomis nuostatomis sudaryta Sutartis prieštarauja, nepateikė jokių savo sprendimo motyvų.
33. Atsakovė Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu iš esmės sutiko su apeliantės skundo motyvais ir juos atkartojo. Papildomai nurodė, kad :
33.1. Sutartis ir Susitarimai tuo laikotarpiu, kai jie buvo sudaryti, teismų praktikos, kuri UAB „Mano būstas NPC“, Bendrijos ir gamybinio pastato savininkų santykius vertintų kitaip, nebuvo. Šalys, atsižvelgiant į tai, kad Bendrija buvo įsteigta notarine tvarka, ją registruojant JAR, negalėjo numatyti ir pagrįstai tikėjo ir turėjo teisėtą lūkestį, kad atlieka teisėtus veiksmus. Bendrijos nuomone, UAB „Mano būstas NPC“ taip pat, veikdamas, kaip profesionalus paslaugų teikėjas, turėdamas vidinį teisės skyrių, privalėjo įsivertinti Sutarties ir Susitarimų pasirašymo teisėtumą ir visas faktiškai susiklosčiusias aplinkybes gamybiniame pastate.
33.2. Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, kad paslaugos pastato savininkams buvo teiktos. Ieškovės, būdamos patalpų savininkėmis, kartu yra ir pastato bendrojo naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės–techninės ir kitokios įrangos, savininkai, todėl privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo. Ieškovų kviesti liudytojai patvirtino, kad tam tikros paslaugos pvz. valymo už kurias mokėjo ieškovės ir atliko jų samdyti darbuotojai, buvo atliekamos išimtinai tik pačių ieškovių patalpose. Ieškovės paslaugų suteikimo/nesuteikimo fakto, suteiktų paslaugų kokybės, įkainių ar pan. neginčijo, todėl jos pagal bendrąją taisyklę privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.
33.3. Nėra nei vieno teismo sprendimo, kuriame būtų konstatuota, kad apie Sutarties ir Susitarimų sudarymą ieškovės nebuvo informuotos. Apie visus vykusius susirinkimus visi pastato savininkai buvo tinkamai informuoti. Kasacinis teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021 pasisakė, kad Bendriją sudarantys bendrasavininkai turėjo teisę spręsti, o Bendrija sudaryti Sutartį, kuri būtų privaloma ir kitiems bendrasavininkams.
34. Ieškovės UAB „Kasparlita“ ir UAB „OSKV“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos sprendimą. Nurodė, kad :
34.1. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ir civilinėje byloje Nr. e2-1037-466/2022 ginčas kilęs dėl to paties gamybos, pramonės paskirties Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdo steigiant Bendriją bei šios Bendrijos kompetencijos, įkaitant teisę priimti sprendimus / sudaryti susitarimus tų gamybinių patalpų savininkų atžvilgiu, kurie neišreiškė valios dėl Bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios Bendrijos veikloje (abiejose bylose ginčijamas tos pačios Sutarties ir vėlesnių ją pakeitusių Susitarimų galiojimas; ieškiniai pareikšti tame pačiame Pastate patalpas turinčių savininkų; abiejose bylose sutampa ieškinius pareiškusių asmenų valdomų patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos). Taigi apeliantės argumentas, jog civilinėje byloje Nr. e2-1037-466/2022 nagrinėjamas ginčas buvo tarp dviejų ieškovų ir atsakovo (dabartinės apeliantės) ir pasisakoma dėl kitos patalpų (duomenys neskelbtini), dalies – yra visiškai nepagrįstas.
34.2. Civilinėje byloje nagrinėjamas klausimas dėl Bendrijos teisės sudaryti sutartis, dėl jos kompetencijos. Tiek ieškovių, tiek anoje civilinėje byloje aptariama tos pačios gamybinės patalpos, kurios nepatenka į DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalį. Jau vien tai sudaro pagrindą jog atsakovių sudaryta sutartis yra negaliojanti, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
34.3. Nepagrįstas apeliantės teiginys, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą, nes neaptarė visų atsakovų pateiktų rašytinių įrodymų. Ieškovės atkreipia dėmesį, kad vien tas faktas, kad atsakovės atstovas 2015 m. balandžio 10 d. pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui prašymą Juridinių asmenų registre įregistruoti Bendriją ir 2015 m. balandžio 13 d. įregistravo Bendriją savaime nereiškia, kad ieškovės automatiškai tapo Bendrijos narėmis ir prisiėmė visas iš to kilusias teises ir pareigas. 2015 m. spalio 23 d. Sutarties Priede buvo nurodytas sąrašas pastato patalpų savininkų, kuriems šios paslaugos neteikiamos (tarp jų buvo ir ieškovės). Susitarimais atsakovės pakeitė Sutartį, t. y. vienašališkai išplėtė asmenų, kuriems teikiamos paslaugos, ratą, be jokio teisinio pagrindo įtraukdamos visus pastato patalpų savininkus – tarp jų ir ieškoves. Kas vėl gi rodo pačios Bendrijos neapsisprendimą, kurie patalpų savininkai gali būti įtraukti į narius, kurie ne, nors tiek 2015, tiek 2016 metais minimomis datomis, ieškovės buvo patalpų savininkės. Ieškovės pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2058-492/2021 konstatavo, kad VĮ Registrų centras nepagrįstai vadovavosi DGNKPPSBĮ 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir padarė klaidą įregistruodamas žymą apie Pastatui nustatytą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą. Nurodyta nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, kuriuo teismas įpareigojo VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. sausio 5 d. prašymą dėl klaidos ištaisymo. Išnagrinėjus pareiškėjų (tarp jų – ir UAB „Kasparlita“ bei UAB „OSKV“) prašymą dėl klaidos ištaisymo iš naujo, iš Nekilnojamojo turto registro buvo išregistruotas juridinis faktas apie Pastate nustatytą bendro naudojimo objektų valdymą (Nekilnojamojo turto registro 2023 m. vasario 13 d. duomenų bazės išrašo duomenimis). Taigi, iš to seka, kad visų pirma apeliantė ir Bendrija neturėjo teisinio pagrindo sudaryti tokių sutarčių, kurios tariamai turėtų galioti ieškovėms ir/ar kelti teisines pasekmes. Akivaizdu, kad iš NTR pašalinus pastato bendro naudojimo objektų valdymą, kaip juridinį faktą, nebeliko objekto, dėl kurio ir toliau ieško teisybės apeliantė. Taigi, teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo, o jis turi pasisakyti dėl ginčo esmės, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
34.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021 pateiktu išaiškinimu, kad gamybos, pramonės paskirties Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nepatenka į DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžtą kitos paskirties pastato sąvoką, priėjo prie išvados, kad šiuo atveju atitinkamai netaikytinas ir DGNKPPSBĮ 21 straipsnis, reglamentuojantis butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, tarp kurių yra pareiga vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Ieškovių vertinimu, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1037-466/2022, tiek ir skundžiamame sprendime, teismai tinkamai konstatavo, kad Bendrija neturėjo teisės į ginčo Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugų gavėjų sąrašą įtraukti gamybinių patalpų savininkus, teismas tinkamai pripažino, kad Sutarties ir ją pakeitusių Susitarimų dalis negaliojančiomis ieškovių bei UAB „Vitropolis“ ir UAB „Kodinis raktas“ atžvilgiu.
34.5. Ieškovės pažymi, jog jos niekada faktiškai nesinaudojo apeliantės tiekiamomis paslaugomis. Apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovėms buvo suteiktos realios paslaugos (sutarčių dėl paslaugų teikimo, sąskaitų faktūrų, mokėjimų, darbų priėmimo– perdavimo aktų).
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apelianto prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).
37. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
38. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir vertino faktines aplinkybes, nepagrįstai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1037-466/2022 pripažino prejudiciniu ir juo grindė skundžiamą sprendimą, apsiribojo tik prejudicinio sprendimo aiškinimu, nepagrindė kokiems įstatymams ir juose išdėstytomis nuostatomis sudaryta Sutartis ir ją keičiantys Susitarimai prieštarauja imperatyvui, todėl priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą.
39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).
40. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje ir anksčiau išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės civilinėje byloje Nr. e2-1037-466/2022 iš esmės sutampa tiek teisinės, tiek ir faktinės aplinkybės: abiejose bylose ginčas kilęs dėl to paties gamybos, pramonės paskirties Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdo steigiant Bendriją bei šios Bendrijos kompetencijos, įkaitant teisę priimti sprendimus ir sudaryti susitarimus tų gamybinių patalpų savininkų atžvilgiu, kurie neišreiškė valios dėl Bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios Bendrijos veikloje. Abiejose bylose ginčijamas tos pačios Sutarties ir vėlesnių ją pakeitusių Susitarimų galiojimas; ieškiniai pareikšti tame pačiame Pastate patalpas turinčių savininkų; abiejose bylose ieškinius pareiškusių asmenų patalpų išdėstymas panašus, taip pat sutampa ir pagrindinė patalpų naudojimo paskirtis - gamybos.
41. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai, ši taisyklė yra teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška. Aiškinant procesinės teisės normas dėl prejudicinių faktų taikymo kasacinio teismo laikomasi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, byla Nr. 3K-3-37/2008; ir kt.). Tais atvejais, kai teismo sprendimu išsprendžiamas tam tikro teisinio statuso klausimas, tai toks sprendimas privalomas ir turi prejudicinę reikšmę visiems asmenims, net jeigu jie ir nebuvo tos bylos dalyviais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-969/2018, 18 punktas).
42. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021 59 punkte konkrečiai pasisakyta dėl Pastato teisinio statuso ir jam taikytino teisinio reguliavimo, kur konstatuota, kad Pastatas kaip gamybos, pramonės paskirties pastatas nepatenka į DGNKPPSBĮ normų reguliavimo sritį. Toks konstatavimas reiškia, kad Bendrija vien dėl jos įsteigimo dalies Pastato patalpų savininkų balsais, netampa tokio Pastato administratoriumi, toks Pastatas (jo bendraturčių tarpusavio santykiai) sprendžiami ne pagal DGNKPPSBĮ, o pagal bendrąsias teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių tarpusavio teisinius santykius. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi nurodytu precedentu ir pripažino, jo ginčo Pastatas kaip gamybos, pramonės paskirties pastatas nepatenka į DGNKPPSBĮ normų reguliavimo sritį ir atmetė atsakovių argumentus dėl Bendrijos sprendimų privalomumo ieškovėms.
43. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pabrėžtas būtinumas laikytis ne tik vertikalaus, bet ir horizontalaus teismų precedento. Pastarasis ypač aktualus šio atsiliepimo civilinėje byloje, nes kaip minėta, pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas teismo sprendimu civilinėje byloje, kurios nagrinėjimas baigtas apeliacinės instancijose teisme. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai turi pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 50 punktas).
44. Vertinant minėtą teisinį reglamentavimą prejudicijos taikymo klausimu, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo prejudicinio sprendimo vertinimu ir nepasisakė dėl Sutarties galiojimo šalių atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai precedentu laikė kitoje civilinėje byloje, kurios aplinkybės tapačios apeliantės atsiliepime akcentuojamoms civilinės bylos aplinkybėms, priimtą teismo sprendimą - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. sprendimą ir dėl jo apeliacine tvarka priimtą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1037-466/2022. Minėtoje civilinėje byloje minimu teismo sprendimu konstatuota, kad Bendrijos ir UAB „Mano Būstas NPC“ sudaryta Sutartis buvo pripažinta negaliojančia dalies Pastato patalpų (jų savininkų, kurie pareiškė ieškinį) atžvilgiu ir būtent dėl to, kad Bendrija neturėjo teisės veikti tų savininkų (t. y. viso Pastato patalpų savininkų) vardu. Pažymėtina, jog be minėto precedento teisėjų kolegija gali remtis nauju precedentu, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1154-592/2023 ir dėl jo apeliacine tvarka priimta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1523-656/2023. Kur taip pat, esant analogiškam ginčui tarp to paties Pastato savininkų ir Bendrijos bei UAB „Mano Būstas NPC” buvo pripažinta, jog „nėra pagrindo manyti, kad Sutartis turėtų likti galioti ieškovui dėl jo turimų patalpų Pastate, kai ji jau panaikinta teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje kitų patalpų kitų savininkų atžvilgiu ir būtent visuotinai Pastatui taikytinu pagrindu - pagal teismų nustatytas aplinkybes Bendrija nėra Pastato administratorius ir negali veikti Pastato patalpų savininkų vardu be savininko valios išreiškimo įstatymo numatytu būdu ir forma.“
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek teisinės, tiek faktinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje ir civilinėse byloje Nr. e2-1037-466/2022 ir Nr. e2-1154-592/2023 iš esmės sutampa: bylose ginčas kilęs dėl to paties gamybos, pramonės paskirties Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdo steigiant Bendriją bei šios Bendrijos kompetencijos, įkaitant teisę priimti sprendimus / sudaryti susitarimus tų gamybinių patalpų savininkų atžvilgiu, kurie neišreiškė valios dėl Bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios Bendrijos veikloje (bylose ginčijamas tos pačios Sutarties ir vėlesnių ją pakeitusių Susitarimų galiojimas; ieškiniai pareikšti tame pačiame Pastate patalpas turinčių savininkų; bylose ieškinius pareiškusių asmenų patalpų lokacija yra ta pati, taip pat sutampa ir pagrindinė patalpų naudojimo paskirtis - gamybos).
46. Nagrinėjamoje byloje ieškovės grindė savo ieškinį aplinkybėmis, kad Bendrija neturi teisės veikti jų kaip Pastato patalpų savininkių vardu, kad Sutartys pripažintinos negaliojančiomis, kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes buvo sudarytos veikiant ieškovių vardu be jų valios ir įgaliojimo ir atsakovė bylos nagrinėjimo metu tokių aplinkybių nepaneigė. Atsakovės teiginiai, jog įstatymai imperatyviai nenumato sandorio negaliojimo tais atvejai, kai vieno asmens sudaryti kito asmens vardu sandoriai, neturint tam įgaliojimo/teisės. Anot apeliantės, tokiu būdu sudarytos sutartys turi būti teismų ginamos (paliekamos galioti), vadovaujantis sutarčių teisėje galiojančiu sutarčių galiojimo išsaugojimo (t. y. favor contractus) principu, nes sutarties nutraukimas yra ultima ratio priemonė. Kadangi, kaip minėta, Bendrijos statusas Pastato atžvilgiu ir Pastato statusas konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021 (46 punktas) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-916/2022 (24, 31, 32 punktai), nurodant, kad Bendrija neturi teisės spręsti klausimų susijusių su Pastato tvarkymu, būti jo administratoriumi, nes Pastato savininkai kaip bendraturčiai nepriėmė sprendimo tam CK 4.75 straipsnyje nustatyta tvarka ir tai grindė fundamentaliu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu, apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės byloje neginčijo aplinkybių, kad ieškovės nedalyvavo steigiant Bendriją, nebuvo (ir nėra) jos narėmis, nedalyvavo sprendžiant klausimą dėl Pastato administravimo būdo ir neišreiškė valios suteikiant Bendrijai įgaliojimus sudaryti ginčijamą Sutartį ir vėlesnius ją pakeitusius Susitarimus bei niekada jų sudarymo nepatvirtino, todėl vadovaujantis CK 2.133 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.190 straipsnio 1 dalimi, t. y. minėti sandoriai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, negalioja (CK 1.80 straipsnis).
47. Vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, teismų praktika bei nustatytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdėstė nuorodas į jau priimtus prejudicinius teismų sprendimus, kurie konstatavo, kad Pastato atveju jo bendraturčiai nepriėmė jokio CK 4.75 straipsnio nustatyta tvarka sprendimo dėl Bendrijos paskyrimo Pastato administratoriumi ar įgaliojimų suteikimo tvarkyti Pastatą, o tai ir reiškia, kad ji neturi teisės veikti patalpų savininkų vardu pagal imperatyvų reglamentavimą dėl asmens turto neliečiamumo ir tuo pačiu turto savininko išimtinės teisės veikti savo vardu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra aiškus ir su nuoroda į imperatyvias teisės normas, dėl kurių pažeidimo taikytinas CK 1.80 straipsnis, t. y. Sutartis pripažintina negaliojančia ieškovių atžvilgiu.
48. Atmestinas kaip nepagrįstas ir atsakovės Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime išsakytas argumentas, jog įstatyminis reglamentavimas, kad Pastatui, kuris yra gamybinis, netaikomas DGNKPPSBĮ paaiškėjo tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021, todėl atsakovės negalėjo numatyti ir pagrįstai tikėjo ir turėjo teisėtą lūkestį, kad atlieka teisėtus veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esantis šalių susirašinėjimas bei atsakovių dalyvavimas kituose teisminiuose procesuose su to paties Pastato kitų patalpų savininkais leidžia pagrįstai manyti, kad UAB „Mano Būstas NPC“ nereagavo į nurodytus jos veiklos ir Sutarties teisinius trūkumus, neieškojo būdų spręsti ieškovių ir kitų Pastato patalpų savininkų iškeltų klausimų, o galimai tik siekė gauti kuo didesnį atlygį už savo veiklą, nors ji nebuvo susijusi su faktiniu paslaugų teikimu ir suteikimu konkretiems Pastato patalpų savininkams.
49. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teiginiu, jog apeliantė faktiškai vykdė Sutartį ieškovių atžvilgiu, o ieškovės tas suteiktas paslaugas priėmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškinio pagrindą sudaro Sutarties ir ją pakeičiančių Susitarimų sudarymo, tiek kiek tai susiję su ieškovių teisėmis ir pareigomis, o ne jų vykdymo aplinkybės. Be to, kaip pagrįstai nurodė ieškovės, apeliantė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovėms buvo suteiktos realios paslaugos (sutarčių dėl paslaugų teikimo, sąskaitų faktūrų, mokėjimų, darbų priėmimo-perdavimo aktų).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
50. Apibendrindamas aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos tesimas prieina prie išvados, jog nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentas, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir klaidingai jas vertino, nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės įvertino visas reikšmingas nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybes ir byloje esančius įrodymus bei pagrįstai pateikė nuorodas į prejudicinius sprendimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakankamai motyvuotas. Nei įstatymai, nei teismų praktika dėl jų taikymo nenurodo, kad teismo pareiga pagrįsti (motyvuoti) priimtą procesinį spendimą reiškia reikalavimą pasisakyti dėl kiekvieno šalies nurodyto argumento, tuo labiau detaliai atsakyti į kiekvieną šalies argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad byloje priimtas atsakovei nepalankus teismo sprendimas, nereiškia, jog tai padaryta neįvertinus įrodymų visumos. Įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 185 straipsnio) pažeidimo priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
51. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.
52. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės įgavo teisę į patirtų bylinėjimosi apeliacinėje instancijos išlaidų atlyginimą.
53. Ieškovės į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad apeliacinės instancijos procese patyrė kiekviena lygiomis dalimis po 420 Eur (iš viso 840 Eur).
54. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Teismas, susipažinęs su ieškovės pateikta teisinių paslaugų detalizacija, pripažįsta, kad ieškovių patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovių naudai lygiomis dalimis.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“, juridinio asmens kodas 125596783, priteisti ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Kasparlita“, juridinio asmens kodas 126337075, ir uždarosios akcinės bendrovės „OSKV“, juridinio asmens kodas 302454150, naudai kiekvienai po 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos procese.
Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Donata Kravčenkienė
Kristina Lysionok
Ramunė Mikonienė