Civilinė byla Nr. e2VP-4882-1004/2021

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01915-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.5.18.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos NEO Finance, AB, prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys (skolininkas) G. J., R. J., išieškojimą vykdanti antstolė V. Š.,

n u s t a t ė:

1.       pareiškėja prašymu prašo nustatyti skolininko G. J. dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje išskaičiuojant ½ dalį nuo 50 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA) ir ½ dalį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA sutuoktinei nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą darbovietėje (duomenys neskelbtini) sutuoktinei R. J. Nurodė, kad antstolės V. Š. kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal 2020-07-08 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų vykdomąjį raštą išieškotojos (pareiškėjos) NEO Finance, AB, naudai. Vykdant vykdomąjį dokumentą antstolė nustatė, kad skolininko sutuoktinė gauna nuolatines pajamas iš (duomenys neskelbtini), todėl pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

2.          Suinteresuotas asmuo R. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad turi finansinių įsipareigojimų, gyvena kitu adresu. Paaiškino, jog moka vyro padarytas skolas jos vardu, kol dar negyveno santuokoje, mokesčius už nuomą ir komunalinius mokesčius. Prašo jo skolas priteisti jam vienam, nes apie jo paskolas ir skolas nieko nežinojo, kol nepradėjo gauti laiškų iš antstolių.

Pareiškėjos prašymas tenkintinas.

3.       Antstolės V. Š. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2020-07-08 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-3118-322/2020 dėl 1569,18 Eur skolos, 5 procentų procesinių palūkanų ir 20 procentų palūkanų išieškojimo išieškotojos (pareiškėjos) naudai. Suinteresuotas asmuo R. J. nuo (duomenys neskelbtini) yra skolininko G. J. sutuoktinė. Skolininkas šiuo metu iš tiesų negauna pajamų (2021-05-05 duomenys iš VSDFV apie darbovietę). Skolininko G. J. sutuoktinė R. J. gauna darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) duomenys iš VSDFV). Nėra duomenų, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį (vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) duomenys iš Vedybų sutarčių registro), taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą.

4.       Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, įstatymo numatytais atvejais antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3, 4 dalys).

5.       Sprendžiant dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo būdo, pažymėtina tai, kad CPK 667 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išieškotojos teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.

6.       Šioje byloje dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, kreipėsi išieškotoja NEO Finance, AB. Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį yra skolininko turtas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad R. J. dirba ir gauna darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini). Pagal įstatymą nustatyta, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir preziumuojama, kad šios sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktas, 2 dalis; 3.117 straipsnio 1 dalis).

7.       Nagrinėjamu nenustatyta atveju bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų, numatytų CK 3.100 straipsnyje. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo (CK 3.123 straipsnio 4 dalis).

8.       Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-19 nutartis byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2012-11-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-447/2012; 2016-11-09 nutartis byloje Nr. e3K-3-504-421/2016). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Šis sąrašas yra nebaigtinis, nes CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-447/2012).

9.       Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. 

10.       Teismui nėra pateikta įrodymų, kad suinteresuotų asmenų santuoka nutraukta, padalintas sutuoktinių turtas, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai. Todėl konstatuotina, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įskaitant ir R. J. darbo užmokestį.

11.       Nagrinėjamu atveju R. J. pateikė įrodymus, kad gyvena atskirai, moka komunalinius mokesčius už butą (duomenys neskelbtini). Kaip žinoma iš pateikto pareiškimo dėl turto dalies nustatymo, G. J. pajamų negauna, nedirba. Skolininko sutuoktinė R. J. nesutinka, kad būtų tenkintas pareiškėjo prašymas, nes tai yra jos sutuoktinio asmeninės skolos.

12.       Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010).

13.       CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis bylos Nr. 3K-P-186/2010). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-423/2006).

14.       Kaip jau buvo minėta, byloje nėra pateikta įrodymų, jog santuoka tarp R. J. ir G. J. nutraukta, kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnis). R. J. nurodė, kad kartu jie negyvena, tačiau, teismas pažymi, jog santuoka teisiškai nėra nutraukta. Kadangi teismui nenurodyta aplinkybių ir nepateikta CK 3.117 straipsnyje numatytą lygių sutuoktinių turto dalių prezumpciją paneigiančių įrodymų, teismas neturi pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo.

15.       Sutuoktiniai nepateikė antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Teismas sprendžia, jog tai, kad sutuoktiniai gyvena atskirai, nesant teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, taip pat nesant nutrauktai jų santuokai ir padalytam turtui, teisiškai neturi jokios reikšmės ir nereiškia, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi.

16.       Suinteresuotas asmuo R. J. nurodo, jog moka kitus įsiskolinimus, kurie buvo paimti jos sutuoktinio, tačiau jos vardu. Pažymėtina, kad antstolis, išieškodamas skolą tiek iš skolininko, tiek ir iš jo sutuoktinio, turi vadovautis CPK 739 straipsniu, t. y., spręsti klausimą dėl galimumo išieškoti iš atitinkamų sumų, nustatydamas, ar šios sumos nepatenka į sumų, iš kurių išieškojimas yra draudžiamas, sąrašą. Vadovaujantis CPK 739 straipsnio 6 punktu, negalima išieškoti iš išmokų, mokamų pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitų tikslinių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai. Pažymėtina, kad vykdymo procese turi būti užtikrinta tiek skolininko, tiek kreditorių interesų pusiausvyra, todėl nėra pagrindo neleisti nukreipti išieškojimą į skolininko sutuoktinei  mokamą darbo užmokestį.

17.        Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso 1/2  dalis automobilio „AUDI A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad šis automobilis skolininko yra įgytas santuokos metu, todėl šioje dalyje pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytina, kad skolininkui priklauso ½ dalis minėto automobilio. Nėra reikšmingi argumentai, kad automobilį prižiūri, išlaiko ir juo kaip savo asmeniniu turtu naudojasi tik skolininko sutuoktinė, kad automobilis yra nedalus turtas. Skolininko turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymas nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.

18.       Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalies įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo pagrįstas. Todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas, pripažįstant, kad skolininkui G. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės R. J. gaunamų pajamų, esančių jos vardu atidarytose banko sąskaitose, ir kurias ji gauna arba gaus ateityje.

19.       Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį vienas iš kriterijų vieno sutuoktinio gaunamas pajamas pripažinti bendru turtu yra gaunamų pajamų pobūdis ar pagrindas. Tikslinės paskirties išmokos dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimas, vieno sutuoktinio gauta tikslinė materialinė parama negali būti pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl tokias pajamas R. J. gaunant ateityje, jos išliks jos asmenine nuosavybe.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 str., 593,667 str., teismas

n u t a r i a :

tenkinti prašymą.

Nustatyti, kad skolininko G. J., a.k. (duomenys neskelbtini), turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ (vieną antrąją) dalį sutuoktinės R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), darbo užmokesčio ir kitų pajamų, ir ½ automobilio „AUDI A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 

Nutarčiai įsiteisėjus antstolei grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).  

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Vaidotas Narvidas