Civilinė byla Nr. e2A-569-894/2023
Proceso Nr. 2-69-3-14183-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autopynė“ ieškinį atsakovei G. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. B. .
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autopynė“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės G. B. (toliau – atsakovė) 4 500 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad likusi skola – 2 000 Eur.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, K. B. (toliau – trečiasis asmuo) buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kuria trečiasis asmuo pardavė ieškovei už 5 000 Eur transporto priemonę VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sudarius sutartį, pardavėjas pateikė automobilio raktelius bei automobilio techninį pasą. Pažiūrėjusi automobilio techninį pasą, ieškovė pamatė, kad dokumentuose nurodyta, jog automobilio savininkas ne pardavėjas, o kitas asmuo, vardu T.. Pardavėjas paaiškino, kad automobilį maždaug prieš 2 mėnesius įsigijo iš ankstesnio savininko T., pateikė pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau iki šiol automobilis nėra „perrašytas“ pardavėjo vardu. Paskambinus T., jis ieškovei patvirtino, kad automobilį tikrai pardavė pardavėjui, atsakė į ieškovės pateiktus klausimus apie automobilio techninius duomenis, nurodė, kad artimiausiu metu automobilį išregistruos, kad ieškovė galėtų įregistruoti transporto priemonę. Pasirašius sutartį, pardavėjas nurodė 5 000 Eur mokestį pervesti į jo motinos G. B. banko sąskaitą, nes pardavėjo asmeninė sąskaita yra areštuota. Iki 2020 m. rugsėjo 25 d. automobilis savininko nebuvo išregistruotas, o 2020 m. rugsėjo 25 d. apie 20 val. automobiliui stovint degalinėje „Viada“ du asmenys jį pasiėmė. Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, transporto priemonę atsiėmė tikrasis savininkas T. G. , kuris transporto priemonės trečiajam asmeniui pardavęs nebuvo. Dėl šių veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 179 straipsnio 2 dalį, gavus ieškovės pareiškimą, tačiau 2021 m. vasario 2 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ieškovė neteko automobilio ir atsakovei sumokėtų 5 000 Eur. 2020 m. spalio 6 d. į ieškovės sąskaitą pardavėjas pervedė 500 Eur. Atsakovė 2021 m. sausio 21 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-40151-20 buvo apklausta liudytoja, tačiau atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų. Atsakovė neabejotinai žinojo ar turėjo žinoti apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir jo dalyką, todėl jos teiginiai apie tai, kad nežinojo apie į sąskaitą pervestus pinigus, laikytini nepagrįstais. Be teisinio pagrindo gautas lėšas atsakovė privalo grąžinti.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jai nieko nežinoma apie ieškovę, atsakovės ir ieškovės nesieja jokie sutartiniai santykiai, ji ieškovei nėra skolinga. Apie sudarytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir į banko sąskaitą pervestus 5 000 Eur atsakovė sužinojo tik iš įteikto ieškinio. Atsakovė savo sūnui trečiajam asmeniui yra leidusi laikinai naudotis jos banke „Swedbank“ esančia sąskaita ir banko kortele bei prisijungimo slaptažodžiais. Atsakovė pinigų judėjimu savo banko sąskaitoje nesidomi. Atsakovė įsitikinusi, kad sūnus jos banko sąskaita nesinaudoja nusikalstamais tikslais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės ieškovei 2 000 Eur nepagrįstai įgytas lėšas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 454 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės valstybei 28,14 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio 14 d. į atsakovės banko sąskaitą pervedė 4 500 Eur, mokėjimo paskyroje nurodė „uz automobili“. Ieškovės direktorius M. J. tą pačią dieną į atsakovės banko sąskaitą pervedė 500 Eur. Trečiojo asmens atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40151-20 dėl sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kuris buvo nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad trečiasis asmuo, siekdamas įgyti 5 000 Eur (500 Eur iš M. J. ir 4 500 Eur iš ieškovės), įsipareigojo parduoti automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jam nepriklausė. Automobilis sandorio sudarymo metu priklausė T. G. ir buvo trečiajam asmeniui perduotas naudotis nuomos pagrindais, todėl trečiasis asmuo suklaidino M. J. dėl automobilio priklausomybės. Ieškovei buvo grąžinta iš viso 1 500 Eur (trimis mokėjimais po 500 Eur). Byloje nėra ginčo dėl ieškovės į atsakovės sąskaitą pervestų 4 500 Eur bei dėl to, kad ieškovė nuosavybės teisės į automobilį neįgijo, nes jis priklausė ne trečiajam asmeniui, bet kitam savininkui, kuris transporto priemonę atsiėmė. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės buvimo tinkama atsakove bei jos atsakomybės CK 6.242 straipsnio 1 dalies pagrindu.
6. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, padarė išvadą, kad atsakovės atžvilgiu yra visos įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje nurodytos nepagrįsto praturtėjimo taikymo sąlygos: ieškovė 4 500 Eur sumą sumokėjo į atsakovės banko sąskaitą, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė neturėtų objektyvių galimybių naudotis savo banko sąskaita; vien tai, kad banko sąskaita naudojosi trečiasis asmuo, nereiškia, kad atsakovė neturi prieigos prie sąskaitos ir negali disponuoti joje esančiomis piniginėmis lėšomis; 4 500 Eur suma buvo pervesta iš ieškovės banko sąskaitos. Vadinasi ieškovės turtas sumažėjo atitinkamu piniginių lėšų dydžiu; yra priežastinis ryšys tarp ieškovės piniginių lėšų sumažėjimo ir atsakovės piniginių lėšų jos sąskaitoje padidėjimo; 4 500 Eur gavimui atsakovė neturėjo jokio pagrindo, ieškovės iš trečiojo asmens ketintas įsigyti automobilis nepriklausė nei atsakovei, nei trečiajam asmeniui, nei vienas iš jų neturėjo teisės automobilio parduoti ieškovei ir už tai gauti pinigus; nepagrįstas praturtėjimas egzistavo ieškovei pareiškiant ieškinį, atsakovė teisės į jai ieškovės pervestą pinigų sumą neįgavo nei sutarties, nei įstatymo pagrindu; ieškovė nebuvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; ieškovės ir atsakovės nesieja jokie sutartiniai santykiai, nėra ir deliktinės atsakomybės, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jame atsakovei įtarimai nepareikšti.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad jokio oficialaus įgaliojimo naudotis savo banko sąskaita trečiajam asmeniui atsakovė nebuvo išdavusi, atsakovė buvo ir išliko sąskaitos savininke, vien tai, kad ji nurodė, jog buvo perdavusi trečiajam asmeniui naudojimąsi savo banko sąskaita, nepanaikina jos, kaip sąskaitos savininkės, pareigos domėtis, kas su šia sąskaita vyksta, kokios piniginės lėšos į ją patenka ir iš jos išeina. Tuo momentu, kai ieškovė pervedė atsakovei 4 500 Eur sumą, atsakovė tapo jų savininke. Tai, kad atsakovė naudojimusi savo sąskaita trečiajam asmeniui leido išvengti antstolių vykdomų išieškojimų iš trečiojo asmens lėšų, teismo vertinimu, toks elgesys nėra suderinamas su sąžiningo asmens elgesiu. Aplinkybę, kad į atsakovės banko sąskaitą buvo be pagrindo pervesti 4 500 Eur ieškovė įrodė bankiniu pavedimu, o atsakovė įrodymų, kad jos sąskaita naudojosi išskirtinai tik trečiasis asmuo, nepateikė. Teismas padarė išvadą, kad G. B. yra tinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje. Atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, todėl jai kyla pareiga grąžinti nepagrįstai gautą pinigų sumą. Teismas nustatė, kad galutinė reikalaujama suma byloje yra 2 000 Eur, nes ieškovei yra grąžinta iš viso 2 500 Eur, kuri pripažinus atsakovę esant atsakingą už jų grąžinimą ieškovei, priteistina iš atsakovės ieškovei.
8. Teismas iš atsakovės ieškovei priteisė procesines palūkanas CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė iš viso patyrė 476 Eur (101 Eur žyminio mokesčio ir 375 Eur advokato teisinės pagalbos), o atsakovė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pateikimo teismui metu ieškovės reikalavimas buvo ne 4 500 Eur, bet 3 500 Eur, todėl ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 79 Eur nuo šios sumos skaičiuotiną žyminį mokestį ir 375 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad dėl to, jog bylos nagrinėjimo metu dalis sumos ieškovei buvo sumokėta, nesudaro pagrindo mažinti ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė turi atlyginti visas 28,14 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovei pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nenustačius faktinių bylos aplinkybių ir neatitinkantis materialiosios teisės normų reikalavimų;
1.2. Nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita ir jai kyla pareiga atlyginti ieškovei jos dėl to patirtus nuostolius, nes pinigais disponavo ne ji, o jos sūnus;
1.3. G. B. nėra tinkama atsakovė šioje byloje. Teismo išvada, kad atsakovės atžvilgiu yra nustatytos visos įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje nurodytos nepagrįsto praturtėjimo taikymo sąlygos, yra nepagrįsta. Nėra duomenų apie tai, kad atsakovė neturėtų objektyvių galimybių naudotis savo banko sąskaita, atsakovė nieko nežinojo apie ieškovę, jos ir ieškovės nesiejo jokie santykiai. Atsakovei nesutikus su teismo siūlymu pakeisti atsakovą tinkamu, į bylą neįtraukus tinkamo atsakovo, buvo neatskleista bylos esmė, ginčo suma priteista ne iš to asmens, kuris turi atsakyti pagal ieškinį;
1.4. Atsakovės atžvilgiu taikytina CK 6.241 straipsnio 2 dalis. Nėra ginčo, kad atsakovė į savo banko sąskaitą iš ieškovės gavo 4 500 Eur be teisinio pagrindo, pinigai buvo skirti trečiajam asmeniui už transporto priemonę, ieškovė į trečiojo asmens nurodytą atsakovės sąskaitą pervedė pinigus atsakovei nieko apie tai nežinant, šių pinigų atsakovė neturėjo gauti, tačiau juos gavo, nes dėl neatidumo ir nerūpestingumo bei noro padėti problemų su antstoliais turinčiam savo sūnui, suteikė jam prisijungimo prie savo sąskaitos duomenis, kadangi pasitikėjo juo, todėl laikytina, kad atsakovė turtą gavo dėl neatsargumo. Atsakovė laikytina sąmoningu asmeniu, nežinojusiu ir neturėjusiu žinoti, jog tokius pinigus ji gavo ir privalėjo gautus pinigus grąžinti ieškovei. Atsakovės atžvilgiu taikytina išimtis iš bendros taisyklės ir atsakovė, remiantis CK 6.241 straipsnio 2 dalimi atleistina nuo pareigos grąžinti pinigus ieškovei.
1.5. Pareiga grąžinti pinigus tenka trečiajam asmeniui, kuris sutinka atlyginti žalą. Ieškovei nesutikus pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu, ieškinys turėjo būti atmestas.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Apeliantė pripažįsta, kad ieškovė pervedė pinigus į jos asmeninę banko sąskaitą, kad pinigai buvo gauti, o aplinkybės kokiam tikslui ir kas panaudojo ieškovės pervestus pinigus, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos. Apeliantė, suteikusi savo sūnui galimybę valdyti ir disponuoti asmenine banko sąskaita, turi prisiimti ir atsakomybę už sūnaus su jos banko sąskaita atliktus veiksmus. Ieškovė, pervesdama pinigus į apeliantės sąskaitą, neturėjo domėtis, kas bus galutinis pinigų gavėjas ir kokiu tikslu pinigai bus naudojami. Apeliantės ir jos sūnaus santykiai niekaip nekeičia susiklosčiusių santykių vertinimo ir nepagrindžia apeliantės teiginių, kad ji nėra tinkamas atsakovas byloje;
2.2. Apeliantė turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kurias ji teigia. Jeigu apeliantė yra savo banko sąskaitos bendrasavininkė kartu su sūnumi, ji turėjo pateikti banko sąskaitos sutartį, tačiau tokių duomenų nei apeliantė, nei trečiasis asmuo neįrodinėjo. Trečiasis asmuo turėjo pateikti konkretų apeliantės pavedimą (leidimą) naudotis jos banko sąskaita. Apie tokių rašytinių įrodymų buvimą nei apeliantė, nei trečiasis asmuo nenurodė;
2.3. Priešingai nei teigia apeliantė, trečiojo asmens veiksmai tam tikru aspektu turi ir nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje požymių (Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas). Tai, kad apeliantė galimai leido trečiajam asmeniui disponuoti jos asmenine banko sąskaita, nešalina jos, kaip banko sąskaitos savininkės, atsakomybės;
2.4. Teismas pagrįstai tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius pripažino nepagrįsto praturtėjimo teisiniais santykiais ir priteisė lėšas ieškovei iš apeliantės. Teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą ir proceso teisės normas, paskirstančias įrodinėjimo pareigą ir nustatančias įrodymų vertinimo taisykles, todėl sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašė tenkinti apeliacinį skundą, nurodė, kad pripažįsta, jog jis, o ne atsakovė yra skolininkas, trečiasis asmuo naudojosi atsakovės banko sąskaita, o atsakovė apie trečiojo asmens skolą nieko nežinojo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliantė neginčija teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jog ieškovė UAB „Autopynė“, ketindama iš trečiojo asmens K. B. įsigyti transporto priemonę VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 14 d. bankiniu pavedimu į jo motinos atsakovės G. B. sąskaitą pervedė 4 500 Eur. Taip pat nėra ginčijama teismo nustatyta faktinė aplinkybė, jog ieškovė nuosavybės teisės į anksčiau nurodytą transporto priemonę neįgijo, nes ji nepriklausė trečiajam asmeniui byloje K. B..
16. Atsakovė G. B. ginčija teismo sprendimą iš esmės tuo pagrindu, kad ji nėra tinkama atsakovė pagal ieškinį ir ji neturi atsakyti Civilinio kodekso 6.242 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias be pagrindo įgytų lėšų priteisimą, šioje byloje susiklosčiusioje faktinėje ir teisinėje situacijoje.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, jog teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, tai yra išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015).
18. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą, taikyti turi būti nustatytos šios prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-313/2019, 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).
19. Atsakovė G. B. apeliaciniame skunde teigia, jog byloje nepaneigta, kad ginčo pinigais disponavo ne ji, o jos sūnus. Teisėjų kolegija tokį apeliantės argumentą laiko nepagrįstu.
20. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kaip teisingai ginčijamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, bylose dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, atsakovas turi įrodyti turto gavimo teisinį pagrindą arba kad pinigų negavo, jais nedisponavo, apie juos nežinojo ir negalėjo žinoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, būtent atsakovei G. B. teko pareiga įrodyti, kad į jai priklausančią banko sąskaitą ieškovės pervestų ginčo pinigų (4 500 Eur) atsakovė negavo ir (ar) negalėjo jais disponuoti. Atsakovė teigdama, kad ji neturėjo objektyvios galimybės naudotis savo banko sąskaita, iš esmės apsiriboja savo bei trečiojo asmens paaiškinimų, kurie buvo įvertinti pirmosios instancijos teisme, atkartojimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nėra pateikusi objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad G. B. neturėjo objektyvios galimybės naudotis jai priklausančia banko „Swedbank“ sąskaita. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės bei trečiojo asmens paaiškinimai, susiję su trečiojo asmens naudojimusi atsakovės sutikimu jos banko sąskaita, nepaneigia aplinkybės, jog G. B. turėjo prieigą prie jai priklausančios banko sąskaitos ir galėjo disponuoti joje esančiomis piniginėmis lėšomis.
21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs, jog atsakovė į bylą nepateikė teisės aktuose ir banko sąskaitos sutartyje numatytų dokumentų, kurie patvirtintų trečiojo asmens K. B. , kaip asmens, turinčio teisę atsakovės vardu disponuoti jos banke „Swedbank“ turimoje sąskaitoje esančiomis lėšomis, teises, padarė pagrįstas išvadas, jog ginčo banko sąskaitos vienintele savininke buvo G. B. , kuri disponavo į jos sąskaitą ieškovės pervestomis ginčo lėšomis (CK 6.913 straipsnis, 6.915 straipnis).
22. Apibendrinant nutarties 17-21 punktuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad būtent G. B. turi pareigą atsakyti pagal jai pareikštą ieškinį. Taip pat spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės atžvilgiu nustatė visų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų egzistavimą.
23. Apeliantės teigimu, atsakovės atžvilgiu taikytina išimtis iš bendros taisyklės ir atsakovė, remiantis CK 6.241 straipsnio 2 dalimi atleistina nuo pareigos grąžinti pinigus ieškovei. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė ginčo pinigų neturėjo gauti, tačiau juos gavo, nes dėl neatidumo ir nerūpestingumo bei noro padėti problemų su antstoliais turinčiam savo sūnui K. B., suteikė jam prisijungimo prie savo banko sąskaitos duomenis, kadangi pasitikėjo juo, todėl laikytina, kad turtas gautas dėl neatsargumo. Apeliantės teigimu, ieškovė į trečiojo asmens nurodytą atsakovei priklausančią banko sąskaitą pinigus už automobilį pervedė atsakovei apie tai nežinant. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.
24. Atkreiptinas dėmesys, jog pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).
25. CK 6.241 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai asmuo be teisinio pagrindo priima pinigus, skirtus trečiajam asmeniui, neturinčiam teisės jų gauti, ir tuos pinigus jam perduoda, tai toks asmuo atleidžiamas nuo pareigos grąžinti pinigus, jeigu įrodo, kad jis nežinojo ir neturėjo žinoti, jog privalėjo pinigus grąžinti, ir kad negalėjo jų perduoti turinčiam teisę trečiajam asmeniui.
26. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė UAB „Autopynė“ 2020 m. rugpjūčio 14 d. bankiniu pavedimu pervedė į atsakovės G. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, 4 500 Eur sumą, mokėjimo paskyroje nurodant “uz automobili“.
27. Civilinių santykių dalyviai turi bendrojo pobūdžio pareigą įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas elgtis protingai, pagal bonus pater familias elgesio standartus ir rūpintis savo interesų apsauga (CK 1.5 straipsnis). Asmenys, kurie įgyvendindami savo civilines teises nesilaiko įstatymų nustatytos tvarkos, prisiima riziką, kad jų interesai nebus ginami teismo.
28. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad atsakovė, būdama ginčo banko sąskaitos savininkė, turėjo pareigą domėtis į ginčo banko sąskaitą atliekamais pinigų įskaitymais ir (ar) pinigų išmokėjimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei į atsakovės sąskaitą pervedus 4 500 Eur, mokėjimo paskyroje nurodant “uz automobili“, atsakovė G. B. , turėdama pareigą kontroliuoti pinigų įskaitymus į jos banko sąskaitą, turėjo suvokti, kad pinigus ji privalo grąžinti mokėjimo pavedimą atlikusiam asmeniui (ieškovei).
29. Prie nagrinėjamos bylos pridėta ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad 2020 m. spalio 7 d. pagal 2020 m. rugsėjo 25 d. M. J. , kuris yra UAB „Autopynė“ direktorius, pareiškimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40151-20 dėl sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, įtariamuoju pripažintas K. B. . Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad K. B. , siekdamas įgyti 5 000 Eur (500 Eur iš M. J. ir 4 500 Eur iš UAB „Autopynė“), įsipareigojo parduoti automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jam nepriklausė. Automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sandorio tarp K. B. iš vienos pusės ir M. J. bei uždarosios akcinės bendrovės „Autopynė“ iš kitos pusės sudarymo metu priklausė T. G. ir buvo K. B. perduotas naudotis nuomos pagrindais.
30. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-40151-20 medžiaga, nustatė, kad atsakovė G. B. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-40151-20 metu 2021 m. sausio 21 d. buvo apklausiama kaip liudytoja, tačiau parodymus duoti atsisakė, kadangi šiame ikiteisminiame tyrime įtariamasis K. B. yra jos sūnus (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 68-69).
31. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nutarties 29-30 punktuose aptartos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad vėliausiai po atsakovės apklausos minėto ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. sausio 21 d.), t. y. dar iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pareiškimo teisme (2021 m. rugsėjo 8 d.), atsakovė, vadovaudamasi Bonus pater familias standartu, t. y. elgdamasi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, racionaliai turėjo žinoti, jog ji privalo ginčo lėšas grąžinti ieškovei. Konstatuotina, jog atsakovė G. B. neįrodė, jog ji nežinojo ir neturėjo žinoti, kad privalėjo ginčo pinigus grąžinti (CPK 12, 178 straipsniai). Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti CK 6.241 straipsnio 2 dalies nuostatų.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.
33. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nepagrįsto praturtėjimo institutą, bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
35. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Į bylą pateiktas ieškovės prašymas dėl 605 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą priteisimo iš atsakovės. Pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (dokumento numeris DOK-9971 priedai). Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės G. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autopynė“, juridinio asmens kodas 305555539, 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Tomas Romeika
Rasa Urbanavičiūtė