Civilinė byla Nr. e2A-1067-232/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19181-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.29.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo pagal ieškovo AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas UAB ,,NEO Finance“ (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovės I. B. (toliau – ir atsakovė) 3 448,29 Eur negrąžintos kredito dalies, 176,01 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki 2019-06-26, kreipimosi į teismą dienos, 14,56 proc. mokėjimo palūkanų už 3448,29 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 215,98 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1 260,00 Eur administravimo mokesčio, 6,69 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2019-02-15 termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad tarp ieškovo – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, ir atsakovės – vartojimo kredito gavėjos, 2017-07-14 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K446361960 (toliau – ginčo sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 4 500 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui, pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 861,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 14,56 proc.), 311,72 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 1 440 Eur administravimo mokesčio iki 2022-07-14.  Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl ieškovas 2019-06-19 atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą ginčo sutartį. Paaiškino, kad atsakovė liko skolinga ieškovui 3 448,29 Eur vartojimo kredito. Ieškovas, nutraukęs ginčo sutartį su atsakove, įgijo teisę reikalauti visų pagal ją mokėtinų sumų. Nurodė, kad nutraukus sutartį, atsakovės teisė naudotis kreditu nėra išnykusi, todėl ieškovas turi teisę reikalauti priteisti visas mokėjimo palūkanas tol, kol tęsiasi naudojimasis suteiktu vartojimo kreditu, t. y. iki visiško jo grąžinimo dienos. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 176,01 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki 2019-06-26 kreipimosi į teismą dienos, bei 14,56 proc. mokėjimo palūkanų už 3 448,29 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

3.       Atsakovė I. B. atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė netenkinti ieškovo reikalavimų dėl 176,01 Eur palūkanų, 14,56 procentų mokėjimo palūkanų, 215,98 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1 260 Eur administravimo mokesčio, 6,69 Eur sutartinių palūkanų bei 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų.

4.       Nurodė, kad ieškovas netinkamai įvertino jos, kaip vartojimo kredito gavėjos, kreditingumą. Nurodė, kad 2017-07-14 šalys pasirašė ginčo  sutarties specialiąsias sąlygas. Viename specialiųjų sąlygų variante maksimali kredito suma nurodyta 2 250 Eur, o kitame – 4 500 Eur. Tokia dviguba dokumentacija buvo reikalinga tam, kad tikrinimo metu nebūtų nustatytas vartojimo kredito gavėjos netinkamas kreditingumas. Pagal Sodros duomenis, atsakovė 2016 m. turėjo 7 264,34 Eur pajamų. Per šešis 2017 m. mėnesius atsakovė turėjo 3 920,79 Eur pajamų. Atsižvelgiant į asmens pragyvenimui reikalingas sumas, atsakovės gaunamos pastovios pajamos buvo nepakankamos kreditavimui. 2017-07-14 ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl duomenų apie papildomai gaunamas pajamas pateikimo. Buvo susidariusi padėtis, kai atsakovė kas mėnesį ieškovui turėjo mokėti virš 400 Eur. Iš individualios veiklos gaunamos pajamos negalėjo būti laikomos pastoviomis ir į jas negalėjo  būti atsižvelgta vertinat atsakovės kreditingumą. 2017-05-18 šalys el. ryšio priemonėmis buvo pasirašiusios vartojimo kredito sutarties Nr. K661339183/PK specialiąsias sąlygas. Viename specialiųjų sąlygų variante maksimali kredito suma nurodyta 1 500 Eur, o kitame – 3 000 Eur. Ieškovas 2017-06-21 su atsakove pasirašė vartojimo kredito sutarties Nr. K487311858/PK specialiąsias sąlygas. Viename variante maksimali kredito suma nurodyta 1 000 Eur, o kitame – 2 000 Eur. Ieškovas 2017-06-21 su atsakove pasirašė vartojimo kredito sutarties Nr. K958017731/PK specialiąsias sąlygas (maksimali kredito suma 2 500 Eur) ir Nr. K958017731 specialiąsias sąlygas (maksimali kredito suma 5 000 Eur). 2018-07-25 ieškovas su atsakove pasirašė vartojimo kredito sutarties Nr. K738620413 specialiąsias sąlygas dėl 3 200 Eur kredito. Teigė, kad pinigų išmokėjimas buvo daromas pagal didesnėms sumoms pasirašytas sutartis. Pagal Sodros duomenis, atsakovė pastovių pajamų, leidžiančių vykdyti mokėjimus pagal sutartis, neturėjo. Analizuojant finansines operacijas, kurias ieškovas ir atsakovė atliko laikotarpyje nuo 2017-04-27 iki 2017-07-14 matyti, kad atsakovei reikėjo pinigų gautų kreditų refinansavimui, kas rodė atsakovės mokumo nepatikimumą. Ieškovas negalėjo nežinoti, kad atsakovė 2017-07-29 prisiėmė kreditinius įsipareigojimus SAVY, 2017-09-16 ir 2018-07-24 – Credit 24, 2017-05-11 – BIG bankui.

5.       Ieškovas teikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad vertindamas klientės gaunamų tvarių pajamų dydį, rėmėsi klientės nurodyta informacija, klientės pateiktais patikimais pajamas įrodančiais dokumentais ir SODRA duomenų bazės pateiktais duomenis. Atsakovė nurodė, kad jos gaunamos tvarios pajamos (4 mėnesių vidurkis) iš darbo santykių yra 575 Eur per mėnesį. Ieškovas paskaičiavo klientės gaunamų pajamų vidurkį pagal SODRA duomenų bazės duomenis vertindama paskutinių keturių (2017 m. kovo mėn. – 2017 m. birželio mėn.) mėnesių pajamas. Vieno mėnesio pajamų vidurkis 512,30 Eur. Kadangi šios įrodymais paremtos pajamos yra mažesnės, nei nurodytos klientės, būtent jos buvo naudotos vertinant klientės kreditingumą. Klientė nurodė, kad jos gaunamos tvarios pajamos vykdant veiklą pagal verslo liudijimą yra 1 900 Eur, o vykdant individualią veiklą – 1 300 Eur. Bendrovė priėmė sprendimą atlikti konservatyvesnį vertinimą pasirenkant tik pajamas pagal individualią veiklą bei jas vertinti tik pagal pateiktą banko sąskaitos išrašą. Vieno mėnesio pajamų vidurkis 1 177,25 Eur. Bendras iš darbo santykių ir iš veiklos pagal verslo liudijimą gaunamų pajamų mėnesio vidurkis 1 689,55 Eur. UAB „Creditinfo Lietuva“ pateiktoje informacijoje nurodyta, kad klientė turi finansinių įsipareigojimų pagal šešias vartojimo kredito sutartis, kurių bendra mėnesinių įmokų suma yra 511,23 Eur. Apskaičiuota, kad klientės tvarių pajamų mėnesio vidurkis lygus 1 689,55 Eur, o turimų ir mėnesio finansinių įsipareigojimų dydis lygus 511,23 Eur. Remiantis teisiniu reguliavimu, klientės galima maksimali mėnesio įmoka kreditingumo vertinimo dieną buvo 1 078,08 Eur. Naudota formulė (1 689,55 * 0.4) – 511,23 = 675,82 – 511,23 = 164,59. Remdamasi galiojusiu teisiniu reguliavimu, ieškovas priėmė sprendimą sudaryti su kliente ginčo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovės 3 448,29 Eur negrąžinto kredito dalį, 176,01 Eur mokėjimo palūkanų, 14,56 procentų mokėjimo palūkanų už 3 448,29 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo 2019-06-26 kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 215,98 Eur tarpininkavimo mokesčio, 6,69 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už 3 846,97 Eur priteistą sumą nuo 2019-06-28 bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 408,67 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusius ieškovo reikalavimus atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad tarp šalių 2017-07-14 buvo sudaryta ginčo sutartis, kuria atsakovei buvo suteiktas 4 500 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui, pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 861,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 14,56 proc.), 311,72 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022-07-14. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesio įmokų bei nereagavo į ieškovo siųstus raginimus, todėl ieškovas 2019-06-19 atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį.

8.       Nustatė, kad ieškovas, vertindamas atsakovės kreditingumą, rėmėsi atsakovės pateiktais duomenimis apie gaunamą darbo užmokestį, pajamas iš individualios veiklos bei veiklos, vykdomos pagal verslo liudijimą, atsakovės pateiktais banko sąskaitos išrašais bei sutartimis su užsakovais, taip pat viešai prieinama informacija iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei UAB „Creditinfo Lietuva“. Pažymėjo, jog atsakovė nepateikė teismui neginčytinų įstatymo leistinų įrodymų, kurie pagrįstų teiginius, kad jos kreditingumas prieš sudarant vartojimo kredito sutartį buvo įvertintas netinkamai. Teismas nenustatė, kad ieškovas, vertindamas atsakovės kreditingumą, pažeidė teisės aktus ir atsakovės argumentus dėl netinkamo kreditingumo įvertinimo atmetė kaip nepagrįstus.

9.       Nurodė, kad atsakovė prieš sudarydama ginčo sutartį turėjo galimybę susipažinti su jos sąlygomis, taip pat turėjo įvertinti savo finansines galimybes, sutarties sąlygas ir kitus rinkoje esančius pasiūlymus. Pasirašydama ginčo sutartį atsakovė susipažino ir sutiko su sutarties sąlygomis ir numatytu palūkanų dydžiu.

10.       Nurodė, kad vartojimo sutartyje numatyta, jog vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka mokėti sutarties mėnesinį tarpininkavimo mokestį, kaip yra nurodyta jam skirtame individualiame paskolos grąžinimo grafike. Įvertinus tai, kad sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovui kas mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį, teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 215,98 Eur tarpininkavimo mokesčio.

11.       Padarė išvadą, kad administravimo mokestis yra mokamas tik atsakovei pažeidus sutarties nuostatas, todėl vertino, kad jis yra tam tikra netesybų forma. Sprendė, kad už sutarties pažeidimą atsakovei pritaikius kompensuojamąsias palūkanas, papildomos netesybos jokia forma nebegali būti priteisiamos, nes tai prieštarautų imperatyviosioms Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, todėl ieškovo reikalavimo priteisti 1 260 Eur sutarties administravimo mokesčio netenkino.

12.       Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Atsakovė I. B. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą, panaikinant sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės buvo priteista 176,01 Eur mokėjimo palūkanų, 215,98 Eur tarpininkavimo mokesčio, 14,56 proc. mokėjimo palūkanų nuo 3 448,29 Eur nuo 2019-06-26 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 6,69 Eur palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo 3 846,97 Eur nuo 2019-06-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14.       Nurodė, kad ieškovas nė dėl kredito gavėjos kaltės netinkamai įvertino atsakovės kreditingumą. Pažymėjo, kad remiantis Sodros duomenimis, 2016 m. turėjo 7 264,34 Eur pajamų, per keturis 2017 m. mėnesius turėjo 2 659,62 Eur pajamų. Teigė, jog atsižvelgiant į asmens pragyvenimui reikalingas sumas, gaunamos pastovios pajamos buvo nepakankamos kreditavimui. 2019-09-09 ieškovo papildomų paaiškinimų priede Nr. 8 užfiksuota, kad iki kredito sutarties sudarymo atsakovė turėjo finansinius įsipareigojimus: 1 5280 Eur, 623 Eur, 3 694 Eur, 2 666 Eur ir 7 325 Eur. Priede Nr. 3 nurodyta, kad atsakovės mėnesio pajamos iš individualios veiklos sudaro 1 177,25 Eur bei padarytas įrašas šių pajamų nevertinti. Tuo tarpu priede Nr. 1 mėnesio pajamų vertinimui paimtas darbo užmokestis ir 1 177,25 Eur iš individualios veiklos bei išvestos mėnesio pajamos 1 689,55 Eur. Pažymėjo, kad pajamos susijusios su darbo santykiais sudarė 512,30 Eur, todėl ieškovas negalėjo suteikti kredito. Teigė, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovas vertino atsakovės pajamas, gautas pagal verslo liudijimą. Ieškovas turėjo pripažinti, kad pajamos pagal verslo liudijimą negali būti vertinamos pagrindžiant kredito gavėjo mokumą.

15.       Ieškovas UAB ,,NEO Finance“ atsiliepimu prašė netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą.

16.       Nurodė, kad vertino atsakovės pajamas kredito suteikimo metu. Paaiškino, kad vertinant atsakovės pajamas buvo vertintos pajamos gaunamos iš individualios veiklos, vertinant jas tik pagal pateiktą banko sąskaitos išrašą. Bendras atsakovės iš darbo santykių ir iš individualios veiklos gaunamų pajamų mėnesio vidurkis sudarė 1 689,55 Eur. Pajamos pagal verslo liudijimą nebuvo vertinamos. Su atsakove sudaryta ginčo sutartis, kurios mėnesinė įmoka buvo 111,22 Eur. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų teiginius, kad kreditingumas prieš sudarant vartojimo kredito sutartį buvo įvertintas netinkamai.

17.       Nurodė, kad atsakovė per pranešimuose nurodytą laikotarpį nepadengė pradelsto mokėjimo, todėl vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta ieškovo iniciatyva. Teigė, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti vartojimo kredito sutartimi sulygtas ir prisiimtas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad tarpininkavimo mokestis yra bendros vartojimo kredito kainos sudėtinė dalis, šis mokestis turi būti priteistas ieškovui iš apeliantės visa ieškinio reikalavime nurodyta apimtimi.

18.       Nurodė, kad šalys sutartyje numatė ir susitarė dėl mokėjimo palūkanų taikymo ir kompensuojamųjų palūkanų dydžio (14,56 proc.). Atsakovė sudarydama vartojimo kredito sutartį sutiko su vartojimo kredito sąlygomis, žinojo, kokio dydžio palūkanos bus taikomos, tam neprieštaravo. Atsakovė visą laikotarpį mokėjo 14,56 proc. metines palūkanas bei kitus pagal sutartį priklausančius mokesčius, kas leidžia teigti, kad ji iš pradžių sutiko su sąlygomis, kurios numatytos paskolos sutartyje, jas suprato.

19.       Atsakovei laiku neįvykdžius savo sutartinių prievolių ieškovas įgijo teisę reikalauti priteisti 6, 69 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2019-02-15 termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos už prievolės įvykdymo termino praleidimą.

20.       Teigė, kad ginčo sutartis buvo sudaryta laikantis įstatymų, bendrųjų sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principų. Sutartis atsakovei buvo aiški, suprantama, nes ji kurį laiką laikėsi visų sutartyje numatytų sąlygų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkinti ieškovo reikalavimai dėl mokėjimo palūkanų, tarpininkavimo mokesčio, kompensuojamųjų palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo.

23.       Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad šalys 2017-07-14 ginčo sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 4 500 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, maksimali kredito suma 4 500 Eur, grąžinimo terminas 60 mėnesių, paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 1 861,80 Eur, tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos – 4,90 proc.), tarpininkavimo mokesčio suma – 311,72 Eur, MPN – 14,56 proc., BVKKMN – 18,10 proc., bendra vartojimo kredito suma, kurią kredito gavėja turės sumokėti – 6 673,52 Eur. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesio įmokų, todėl ieškovas 2019-06-19 atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė ginčo sutartį.

24.       VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais.

25.       VKĮ 8 straipsnio 4 dalis nustato esminius principus, pagal kuriuos turi būti rengiamos kreditingumo vertinimo taisyklės. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo tikslas yra įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas būtų pajėgus įvykdyti (VKĮ 8 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, atsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo pateiktą ir iš kreditingumui vertinti naudojamų registrų ir informacinių sistemų gautą informaciją ir kitą vartojimo kredito davėjui prieinamą informaciją, galinčią turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo kreditingumui, ypač tokius veiksnius kaip tvarios vartojimo kredito gavėjo pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo potencialas (VKĮ 8 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Skolinimas grindžiamas (atsižvelgiama į istorinius duomenis, ekonomikos cikliškumą) visų vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykio ribojimu (VKĮ 8 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas, remiantis tuo metu turima informacija, turi būti pagrįstas prielaida, kad vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį (VKĮ 8 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

26.       Palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalis).

27.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas, vertindamas atsakovės kreditingumą, rėmėsi atsakovės pateiktais duomenimis apie gaunamą darbo užmokestį, pajamas iš individualios veiklos bei veiklos, vykdomos pagal verslo liudijimą, atsakovės pateiktais banko sąskaitos išrašais bei sutartimis su užsakovais, taip pat viešai prieinama informacija iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei UAB „Creditinfo Lietuva“.

28.       Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad atsakovė ieškovui pateikė duomenis, jog jos gaunamas pajamas sudaro: 575 Eur atlyginimas, 1300 Eur individualios veiklos pajamos ir 1 900 Eur pagal verslo liudijimą gaunamos pajamos. Ieškovas įvertino atsakovės gaunamas pajamas iš darbo santykių ir iš individualios veiklos laikotarpyje nuo 2017-03-01 iki 2017-06-30 bei apskaičiavo, kad atsakovės gaunamų pajamų mėnesio vidurkis sudarė 1 689,55 Eur, t. y. mažesnis negu nurodė atsakovė. Remiantis UAB „Creditinfo Lietuva“ pateikta informacija ieškovas įvertino, kad atsakovė turi įsipareigojimų, kurių bendra mėnesinių įmokų suma yra 511,23 Eur, nors atsakovė buvo pateikusi informaciją, kad įsipareigojimai sudaro 400 Eur. Nors apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad ieškovas nepagrįstai įvertino iš individualios veiklos gaunamas pajamas, tačiau aplinkybių, dėl kurių ieškovas neturėjo įvertinti šių atsakovės gaunamų pajamų iš esmės nenurodė. Minėta, kad pati atsakovė prašant išduoti vartojimo kreditą buvo nurodžiusi, kad gauna iš individualios veiklos pajamas, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus – banko sąskaitos išrašą. Ieškovas įvertino atsakovės pateiktus duomenis. Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas, vertindamas atsakovės kreditingumą, nepažeidė VKĮ reikalavimų ar Lietuvos banko valdybos patvirtintų Atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimų (CPK 178 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis) ir atsakovės argumentus dėl netinkamo kreditingumo įvertinimo atmėtė kaip nepagrįstus.

29.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atmetus atsakovės argumentus dėl netinkamo atsakovės kreditingumo įvertinimo, negali būti taikoma atsakovės prašoma taikyti VKĮ 8 straipsnio 7 dalies nuostata, pagal kurią palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi.

30.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

31.       Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017-11-02 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

32.       Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019).

33.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo reikalavimą ir priteisė jam iš atsakovės 176,01 Eur mokėjimo palūkanų iki kreipimosi į teismą dienos, 14,56 procentų mokėjimo palūkanų už 3 448,29 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo 2019-06-26 kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 6,69 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo 2019-02-15 termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos.

34.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

35.       Bylos duomenys pagrindžia, kad 2019-06-19 pranešimu ieškovas nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2019-06-25, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Atsižvelgiant į nurodytą, keistinas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, skundžiamu sprendimu tenkintą ieškovo reikalavimą priteisti 14,56 procentų mokėjimo palūkanų už 3 448,29 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo 2019-06-26 kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

36.       Teisėjų kolegija pažymi, kad mokėjimo palūkanos, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, bei tarpininkavimo mokestis yra bendros vartojimo kredito kainos sudėtinė dalis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nurodytas sumas. Taip pat pagrįstai priteisė 6,69 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo 2019-02-15 termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos.

37.       Terminą piniginei prievolei įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) – šioje teisės normoje reglamentuojamos procesinės palūkanos. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014, 2015-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015). Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 448,29 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 29 centus) negrąžinto kredito dalies, 176,01 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus 1 centą) mokėjimo palūkanų, 215,98 Eur (du šimtus penkiolika eurų 98 centus) tarpininkavimo mokesčio, 6,69 Eur (šešis eurus 69 centus) kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už 3 846,97 Eur priteistą sumą nuo 2019 m. birželio 28 d. bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 408,67 Eur (keturių šimtų aštuonių eurų 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusius ieškovo reikalavimus atmesti.

Teisėjai                                                                Rita Kisielienė

Liuda Uckienė

Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė