Civilinė byla Nr. e2A-2439-577/2021

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01525-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.4.11; 3.2.4.8.2; 3.3.1.18.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Vamzdynas“, G. L. ir D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vamzdynas“, G. L. ir D. L. ieškinį atsakovams A. K., N. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys J. K., akcinė bendrovė SEB bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, ir patikslinę reikalavimus prašė: 0,3225 ha ploto, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB „Vamzdynas“ (2015/3225 dalių), D. L. ir G. L. (185/3225 dalių), A. K. (385/3225 dalių), N. P. (640/3225 dalių), padalinti taip: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 3, 1195 kv. m. bendro ploto, nuosavybės teise priklausantį UAB „Vamzdynas“, pagal D. K. 2020 m. liepos 29 d. parengtą žemės sklypo planą m1:500 ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 2, 1000 kv. m. bendro ploto, nuosavybės teise priklausantį UAB „Vamzdynas“ - 817/1000 dalių, D. L. ir G. L. -183/1000 dalių, pagal D. K. 2020 m. liepos 29 d. parengtą žemės sklypo planą m1:500, atidalinti nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 1, 1025 kv. m., bendro ploto, nuosavybės teise priklausančio A. K. - 385/1025 dalių, ir N. P. - 640/1025 dalių, pagal D. K. 2015 m. birželio 15 d. parengtą žemės sklypo planą m 1:500. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       2015 m. birželio 12 d. matininkas D. K. remdamasis UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2008 m. rugpjūčio 8 d. atliktais žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų duomenimis, UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2008 m. gruodžio 12 d. parengtais naudojimosi žemės sklypu duomenimis, kurie yra įregistruoti VĮ Registrų centre, ir detaliuoju planu, patvirtintu 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), parengė kadastrinių matavimų bylas: žemės sklypo Nr. 1, plotas 1025 kv. m., adresas (duomenys neskelbtini); žemės sklypo Nr. 2, plotas 1 000 kv. m., adresas (duomenys neskelbtini); žemės sklypo Nr. 3, plotas 1195 kv. m., adresas (duomenys neskelbtini). Ieškovų teigimu, matininkas D. K., atlikdamas minėtų žemės sklypų kadastrinius matavimus, šiaurinės žemės sklypų ribos naujai neformavo, tik pažymėjo šiaurinę žemės sklypų ribą, kuri sutampa su anksčiau suformuota žemės sklypo riba. Nuo 2004 m. spalio 5 d. ši žemės sklypo riba pamatuota atliekant kadastrinius matavimus (Korporacija „Matininkai“), o nuo 2008 m. rugpjūčio 8 d. pamatuota LKS-94 sistemoje UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ atliekant kadastrinius matavimus.

1.2.       2016 m. kovo 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir - NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 48SK-668-(14.48.111.) nuspręsta pertvarkyti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padalijant į 3 žemės sklypus, projektiniai Nr. 1, Nr. 2, Nr.3, atsižvelgiant į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detalųjį planą ir patvirtinti kadastro duomenys, kurie nustatyti pagal D. K. 2015 m. birželio 12 d. kadastrinių matavimų bylas.

1.3.       NŽT 2016 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 1SS-2979-(9.5.) nurodė, kad gavo A. K. skundą dėl 2016 m. kovo 9 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 48SD-668-(14.48.111.) panaikinimo bei matininko D. K. kvalifikacijos pažymėjimo panaikinimo. NŽT darbuotojas 2016 m. rugpjūčio 9 d. atliko šiaurinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies patikrinimą vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Akte nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog žemės sklypo (projektinis Nr. 1) šiaurinė riba apytiksliai 0,54 m kerta pastatą-dvibutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Įvertinus skunde nurodytas aplinkybes, minėto patikrinimo metu užfiksuotus faktus ir matininko D. K. paaiškinimą, padaryta išvada, kad matininkas atlikdamas žemės sklypo (projektinis Nr. 1) kadastrinius matavimus nesivadovavo Nuostatų 32.1.2 ir 32.1.3 papunkčiais ir 20 punktu. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, žemės sklypo (projektinis Nr. 1) kadastro duomenų byloje komplektuojamas šio žemės sklypo planas negalėjo būti suderintas ir atitinkamai negalėjo būti priimtas sprendimas. Nustatyti ir kiti pažeidimai, dėl kurių šio žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamas parengtas minėto žemės sklypo planas negalėjo būti derinamas ir atitinkamai priimamas sprendimas.

1.4.       Ieškovai nurodė, kad siekia atidalinti nuosavybės teise, priklausančią žemės sklypo dalį, pagal nustatytą naudojimosi tvarką ir žemės sklypo (projektinis Nr. 1) vakarinę ribą, D. K. parengtame žemės sklypo plane pažymėtą taškais 3, 4, 5. Pažymi, jog ši žemės sklypo riba gyvenamojo namo nekerta ir žemės bendraturčių teisių nepažeidžia. Gyvenamojo namo šiaurinė dalis (butas Nr. 1) nuosavybės teise priklauso A. K. ir J. K., žemės sklypo dalis, pagal nustatytą naudojimosi tvarką, nuosavybės teise priklauso A. K., gretimas (besiribojantis) žemės sklypas nuosavybės teise priklauso A. K., todėl susiklosčiusi situacija, kad gyvenamasis namas pastatytas vėliau negu suformuota žemės sklypo šiaurinė riba, ir kad gyvenamojo namo dalis kerta žemės sklypo (projektinis Nr. 1) šiaurinę ribą, D. K. parengtame plane pažymėtą taškais Nr. 1,6,5, ieškovų teisių nepažeidžia ir yra tik A. K. ir J. K. reikalas. Nebaigtos statybos (70 procentų) dvibučio gyvenamojo namo kadastro duomenys nustatyti 2009 m. balandžio 14 d., t. y. daugiau nei prieš 10 metų.

1.5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendimu nusprendė panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 48SK-668-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo. Ieškovų teigimu, teismas suklaidintas NŽT pozicijos netinkamai ištyrė faktines aplinkybes ir neteisingai įvertino ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, kadangi šiaurinė žemės sklypo riba suformuota anksčiau ir dar 2004 metais nustatyta atlikus kadastrinius matavimus, t. y. D. K. atliekant kadastrinius matavimus šiaurinė žemės sklypo riba nesikeitė, o gyvenamasis namas, pradėtas statyti 2006 metais, jo kadastro duomenys nustatyti 2009 metais ir įregistruotas VĮ Registrų centre kaip nebaigtas statyti (70 procentų), todėl ne šiaurinė žemės sklypo riba kerta pastatą, o pastatas pastatytas taip, kad kerta, dar iki gyvenamojo namo statybos pražios, suformuotą ir nustatytą kadastriniais matavimais šiaurinę žemės sklypo ribą, kuri yra registruota VĮ Registrų centre ir nėra pasikeitusi. Ieškovų teigimu, teismas padarė neteisingą išvadą, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 9 d. sprendimas priimtas nesivadovaujant Kadastro nuostatų 20 punktu, t. y. kad žemės sklypo planas negalėjo būti suderintas, kadangi žemės sklypo šiaurinė riba kerta pastatą - dvibutį gyvenamąjį namą, ir atitinkamai negalėjo būti priimtas sprendimas. Ieškovai pažymi, kad teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendimu nepanaikino matininko D. K. 2015 m. lapkričio 2 d. (žemės sklypo projektinis Nr. 3) ir 2015 m. birželio 15 d. (žemės sklypo projektinis Nr. 2) parengtų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų su jose esančiais žemės sklypų planais ir žemės sklypų paženklinimo – parodymo aktais. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas A. K. žemės sklypo plane (projektinis Nr. 1) 2014 m. lapkričio 10 d. pasirašė patvirtindamas, kad su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte, ir nustatytu plotu sutinka. Šioje civilinėje byloje gyvenamojo namo statybų teisėtumo klausimas nėra nagrinėjamas. 

1.6.       Žemės sklypo detalusis planas patvirtintas 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu bei įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre. Jis suderintas su reikalingomis institucijomis, planą pasirašė visi žemės sklypo bendraturčiai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2014 m. birželio 27 d. pritarė parengtam detaliajam planui. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog tik parengus detalųjį planą teritorijai (kvartalui), o ne vienam žemės sklypui, galimi įvairūs papildymai rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto įvardytas atvejis negali būti taikomas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) galiojančio detaliojo plano sprendiniams bei detaliojo plano koregavimui ar keitimui.

1.7.       2019 m. birželio 6 d. priimtas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas Nr. XIII-2166 įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., kuriuo pakeisti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų kodai ir pavadinimai, todėl ieškovai pakartotinai parengė žemės sklypų (projektinis Nr. 2 ir 3) nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylas ir pateikė jas tikrinti NŽT Vilniaus rajono skyriui. Nauji kadastriniai matavimai nei 2019 m., nei 2020 m. atliekami nebuvo, tik ankstesnių matavimų pagrindu 2020 m. liepos 29 d. buvo pakartotinai parengtos žemės sklypų (projektinis Nr. 2 ir 3) kadastrinių matavimų bylos.

2.       Atsakovas A. K. atsiliepime prašė bylą nutraukti, o jos nenutraukus – ieškinį atmesti. Atsikirtimus atsakovas grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.       Ieškinio faktinis pagrindas tapatus iš esmės tų pačių ieškovų civilinėje byloje Nr. e2-344-892/2020 nurodytam pagrindui, bylų šalys skiriasi ne iš esmės. Ieškovai prašydami pertvarkyti 0,3225 ha ploto žemės sklypą reikalauja vienu metu taikyti du skirtingus bei savarankiškus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdus, tai yra jį padalinti ir atidalinti ieškovams priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tuo atveju, jei ieškovai prašo sklypą padalinti, toks reikalavimas yra tapatus anksčiau iškeltoje byloje pareikštam reikalavimui.

2.2.       Reikalavimui atidalinti jiems priklausančias žemės sklypo dalis, remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktu, privaloma rengti žemės sklypo detalųjį planą, šiuo atveju - žemės sklypo ieškovams priklausančių žemės sklypo dalių pertvarkymo (atidalijimo) planą. Tam, kad būtų parengti atidalinamų žemės sklypo dalių planai, turi būti parengtas ir su NŽT suderintas žemės sklypo dalių atidalijimo projektas. Ieškovai pateikė žemės sklypo detaliojo plano pagrindinį brėžinį, kurių sprendinių pagrindu žemės sklypas buvo padalintas į 3 žemės sklypus, tačiau reikalavimo žemės sklypą pertvarkyti padalijimo būdu pagal detalųjį planą ieškovai yra atsisakę kitoje civilinėje byloje, todėl reikalavimas pagal minėtą žemės sklypo padalinimo detalųjį planą pakartotinai negali būti keliamas ir sprendžiamas. Ieškovai jiems priklausančių dalių atidalijimo projekto nėra pateikę, todėl ginčo sprendimas šiuo metu nėra galimas. Atsakovo nuomone, ieškovai, atsisakę ieškinio dalyko, tai yra padalinti žemės sklypą savivaldybės įsakyme patvirtintame žemės sklypo detaliojo plano sprendiniuose numatytu padalijimo būdu, tuo pačiu atsisakė ir teisės teisminiu būdu pasiekti ir žemės sklypo pertvarkymo jį padalijant minėto detalaus plano sprendinių parengtų žemės sklypų planų pagrindu.

2.3.       Atsižvelgiant į tai, jog Žemės sklypo pertvarkymo (padalijimo į tris) detalaus plano sprendinių pagrindu naujai suformuotų žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenų bylas su šių trijų žemės sklypų planais patvirtinęs NŽT sprendimas yra panaikintas prejudicinę galią šioje civilinėje byloje turinčiu 2019 m. kovo 27 d. teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-51-789/2019, žemės sklypo pertvarkymo (padalijimo į tris) detalus planas, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės įsakymu dėl klaidingai jame įtvirtintų esminių kadastrinių duomenų fakto yra prieštaraujantis Teritorijų planavimo ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių nuostatoms, tokio turinio planavimo dokumentas taip pat yra neteisėtas. Detalus planas buvo parengtas ir patvirtintas neteisėtai, nes buvo vadovautasi faktinių aplinkybių neatitinkančiais ir suklastotais detaliojo plano dokumentų duomenimis, pažeidžiant atsakovų J. K. ir A. K. teises, neinformuojant bei neįtraukiant J. K. į detaliojo planavimo procesą, dėl ko detalųjį planą patvirtinęs įsakymas yra akivaizdžiai niekinis ir negalioja. Detalusis planas ir jo sprendiniai parengti pažeidžiant imperatyvius Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsniu bei Detaliųjų planų rengimo taisyklių 42, 49 punktų reikalavimus, todėl yra pagrindas Detalųjį planą patvirtinusį 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties - gyvenamosios teritorijos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ pripažinti niekiniu administraciniu aktu ex officio, tokiu aktu nesivadovauti civilinėje byloje.

2.4.       Niekiniu įsakymu buvo nustatytas ir kelio servitutas privažiuoti prie naujai formuojamo žemės sklypo, kuriame yra ir atsakovui bei tretiesiems asmenims J. K. ir N. P. priklausantis gyvenamasis namas. Dvibučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos statybos projekto generalinio plano brėžinyje privažiavimas prie pastato yra numatytas greta pietinės žemės sklypo ribos, tačiau VRSA Įsakymu neteisėtai buvo nustatytas greta žemės sklypo šiaurinės ribos. Tuo bus apribotos galimybės privažiavimą prie pastato įrengti dvibučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos statybos projekto numatytoje vietoje ir būdu, neteisėtai sumažinama atsakovo ir trečiojo asmens turimo buto vertė. Per atsakovui priklausančią žemės sklypo dalį įsakymu patvirtinus ir kelio servitutą, likusi asmeniškai naudojama žemės sklypo dalis dar sumažėtų. Ieškovai nepateikė įrodymų, jog jų prašomas žemės sklypo dalių atidalinimo siūlymas nepažeis atsakovo teisių bei teisėtų interesų. Detalusis žemės sklypo planavimas buvo daromas pažeidžiant ir imperatyvią CK 4.124 straipsnio 3 dalies nuostatą,  Vyriausybės nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 4 punkto nuostatas.

2.5.       Ieškovo pozicija, jog teismas nepanaikino 2015 m. lapkričio 2 d. (žemės sklypo projektinis Nr. 3) ir 2015 m. birželio 15 d. (žemės sklypo projektinis Nr. 2) parengtų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų su jose esančiais žemės sklypų planais ir žemės sklypų paženklinimo - parodymo aktais, nepagrįsta. Panaikinus neteisėtą NŽT sprendimą kartu kaip neatskiriamos šio sprendimo dalys buvo panaikintos ir juo patvirtintos žemės sklypų (projektiniai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3) kadastro duomenų bylos su visais šių bylų komplektuojamaisiais dokumentais su visomis iš šio fakto išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis. Įstatymu nustatyto žemės sklypo detalaus plano, kurio pagrindu būtų patvirtinti ieškovų žemės sklypo dalių atidalinamo sprendiniai, ieškovai nėra pateikę. Ieškovai yra pateikę 2019 m. lapkričio 25 d. žemės sklypo nuosavybės tarp bendraturčių paskirstymo planą, tačiau tokio turinio dokumentas nėra numatytas teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Nesant tinkamai parengto detalaus plano, ieškovų pasirinktu pertvarkymo būdu nėra pagrindo tenkinti ieškinį.

2.6.       Iš naujuose žemės sklypų planuose (projektiniai Nr. 2 ir Nr. 3) esančių įrašų matyti, kad žemės sklypo (projektinis Nr. 2) planas yra parengtas 2014 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. birželio 12 d., o žemės sklypo (projektinis Nr. 3) atitinkamai 2015 m. balandžio 27 d. ir birželio 12 d. žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktų pagrindu, t. y. tų pačių žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktų, kurie kartu yra ir 2015 m. parengtų žemės sklypų kadastro duomenų bylų komplektuojamieji dokumentai, tačiau buvo panaikinti teismo spendimu. 2020 m. rugsėjo 30 d. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu ieškovę UAB „Vamzdynas“ informavo, jog 2020 m. rugpjūčio 5 d. skyrius suderino žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 2 ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 3) kadastrinių matavimų bylas, tačiau skyrius negali parengti sprendimo, dėl žemės sklypų kadastro duomenų patvirtinimo, kadangi nėra pateikta gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. 1), kadastrinių matavimų byla. Minėtas rašytinis įrodymas keičia ieškovų nurodytus faktus dėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. NŽT patikrintų žemės sklypų planų juridinės galios šioje civilinėje byloje, juo labiau, kad nuostatų 67 punktas imperatyviai numato, kad žemėtvarkos skyrius privalo patikrinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir suderinti žemės sklypo planą per 10 darbo dienų nuo jo gavimo. Žemės sklypų bylos 2020 m. liepos 29 d. parengtos neatliekant naujų kadastrinių matavimų Nuostatuose nustatyta tvarka bei žinant faktą, kad 2014 - 2015 metais atliktų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos kartu su visais komplektuojančiaisiais dokumentais buvo panaikintos teismo sprendimu, juridinės galios neturinčių dokumentų pagrindu. Ši faktinė aplinkybė įpareigoja teismą ex officio minėtas žemės sklypų (projektiniai Nr. 2 ir Nr. 3) kadastro duomenų bylas konstatuoti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento kaip prieštaraujančioms imperatyvioms įstatymo normoms nepriklausomai nuo to, kad vėliau jos ir buvo patikrintos NŽT. Situacija, kai NŽT atliekama administracinė procedūra yra nutraukiama sužinojus apie padarytą esminį imperatyvių teisės normų pažeidimą, tačiau NŽT paliekant galioti šios procedūros metu priimtą vieną iš tarpinių minėtos administracinės procedūros sprendimų (ginčijamus 2020 m. rugpjūčio 5 d. žemės sklypų kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus Nr. KAM-37551-(10.9 E.) ir Nr. KAM-37555- (10.9 E.)), yra negalima.

2.7.       Nėra galimas žemės sklypo pertvarkymas ieškiniu prašomu atidalinimo būdu, kuomet po atidalinimo likusi žemės sklypo dalis (projektinis Nr. 1) negali būti teisėtu būdu suformuota ir suderinta su NŽT.

3.       Atsakovas N. P. su ieškiniu sutiko.

4.       Trečiasis asmuo J. K. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad detalusis planas negalėjo būti patvirtintas 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu, nes jame klaidingai nurodytas sprendimas dėl pastato išorinio kontūro ribos žemės sklypo ribos atžvilgiu prieštarauja imperatyviai Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 20 punkto normai. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad žemės sklypo pertvarkymo sprendiniai nebuvo su ja derinami. Nurodė, kad 2009 m. balandžio 21 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo jos vardu į dalį pastato, tačiau teisių į statinį įregistravimo metu nebuvo sutarta dėl žemės sklypo dalies, reikalingos trečiajam asmeniui priklausančios dalies pastatui eksploatuoti, realizavimo. Sklypo bendraturčiai be jos, kaip faktinės žemės sklypo naudotojos, žinios parengė ir suderino Vilniaus rajono savivaldybės įsakymu patvirtintą žemės sklypo detalųjį planą. Trečiasis asmuo neturi statytojo teisių ir negali užbaigti projekte numatytų susisiekimo komunikacijų ir sklypo gerbūvio darbų. Pažeistos Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 24.3 punktas. Įsakymu be pagrindo pakeistas privažiavimo prie trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo būdas, tokiu būdu pažeidžiant trečiojo asmens interesus, nes tokiu būdu bloginamos privažiavimo nuosavybės sąlygos ir mažinama turto vertė. Detalusis planas buvo patvirtintas pagal faktinių aplinkybių neatitinkantį žemės sklypo topografinį planą. Detalus planas ir jo sprendimai parengti pažeidžiant imperatyvius Teritorijų planavimo įstatymo ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių nuostatas, todėl 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administratoriaus direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas niekiniu sandoriu ex officio.

5.       Trečiasis asmuo NŽT atsiliepime nurodė, kad Žemės sklypų (projektiniai Nr. 2, Nr. 3) planuose pažymėtos ribos atitinka detaliajame plane pažymėtas žemės sklypo ribas. Žemės sklypo detaliajame plane pažymėtos žemės sklypo išorinės ribos atitinka žemės sklypo plane, parengtame UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ matininko A. K. 2008 m. birželio 3 d., pažymėtas ribas. Pagal žemės sklypų (projektiniai Nr. 2, Nr. 3) planus M 1:500, parengtus matininko D. K. 2015 m. birželio 15 d., žemės sklypai gali būti atidalinti, kadangi žemės sklypų (projektiniai Nr. 2, Nr. 3) planai M 1:500, parengti matininko D. K. 2015 m. birželio 15 d., atitinka detaliuoju planu performuotas ribas. Trečiasis asmuo prašė ieškinį nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka.

6.       Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybė prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad tik bylos nagrinėjimo metu galima nustatyti, ar ieškinys yra pagrįstas, ar pasirinktas žemės sklypo atidalijimas iš bendros dalinės nuosavybės nepažeidžia bendraturčių, kitų kaimynų teisių ir teisėtų interesų. Pažymėjo, kad detalųjį planą gali panaikinti teismas, tačiau įstatymas visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams nustato senaties terminą pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo. Numatytas 2 metų senaties terminas yra naikinamasis. Detalusis planas buvo patvirtintas teisėtai ir pagrįstai, įsakymas nepanaikintas ir nepakeistas, todėl galioja. Projektuotojai, matininkai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriui pateikė visus būtinus detaliojo plano dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė solidariai iš ieškovų UAB „Vamzdynas“, G. L. ir D. L. 3 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. K., 847 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui J. K..

8.       Teismas pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo byloje Nr. e2-344-892/2020, kuri  2020 m. liepos 23 d. nutartimi buvo nutraukta, ieškovai buvo pateikę patikslintą ieškinį, tapatų šioje byloje pateiktam, kurį 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakyta priimti konstatuojant, kad patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė kitą faktinį ieškinio pagrindą bei pateikė kitą reikalavimą. Nustatęs, jog šioje ir civilinėje byloje Nr. e2-344-892/2020 nagrinėtų ieškinių netapatumas yra konstatuotas įsiteisėjusia nutartimi, teismas netenkino prašymo dėl bylos nutraukimo.

9.       Teismas nurodė, jog šioje byloje atsakovas A. K. ir J. K. nebuvo pareiškę materialinių teisinių reikalavimų priešieškinio forma, todėl nėra procesinio pagrindo spręsti prašymo dėl administracinio akto pripažinimo negaliojančiu remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 36 straipsnio 2 dalimi. Be to, teismas nustatė, kad įsiteisėjusiomis administracinių teismų nutartimis buvo atsisakyta nagrinėti atsakovo A. K. reikalavimus panaikinti 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Spręsdamas dėl administracinio akto teisėtumo bendrosios instancijos teismas vadovaujasi tomis pačiomis teisės normomis ir praktika, kuriomis vadovavosi Vilniaus apygardos administracinis teismas bei Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl atsakovo prašymų panaikinti 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimtinumo. Kadangi reikalavimo dėl 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) nuginčijimo procesinės prielaidos yra įvertintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais tokį reikalavimą atsisakant priimti, teismas sprendė, jog nėra procesinių prielaidų pradėti minėtą reikalavimą nagrinėti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aplinkybė, kad teismų sprendimais konstatuota, jog reikalavimas dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti nagrinėjamas, šioje byloje reiškia, kad jis negali būti nagrinėjamas teisme. Teismas netenkino atsakovo A. K. ir trečiojo asmens J. K. prašymų spręsti ex officio dėl administracinio akto pripažinimo negaliojančiais.

10.       Teismas pažymėjo, kad šiuo metu žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis nėra atidalintas, bendraturčiams nuosavybės teise priklauso idealios žemės sklypo dalys, todėl reikalavimo formuluotė bei aiškinimas, kad pateiktu ieškiniu prašoma žemės sklypus projektinis Nr.3 ir Nr. 2 atidalinti nuo žemės sklypo Nr. 1, nėra teisiškai pagrįsta. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo ne tik, kad jiems atitenkanti dalis būtų atidalinta (nes atidalinimo atveju atidalinama žemės sklypo dalis turėtų atitekti visa ieškovams), bet jiems atitenkanti žemės sklypo dalis teismo sprendimu būtų padalinta į dvi. Teismo nuomone, ieškovai savo teises gina mišriu būdu, prašydami tiek padalinti, tiek atidalinti žemės sklypą.

11.       Teismas nurodė, jog atsakovas A. K. neteikė reikalavimo dėl kito atidalijimo būdo. Bylos duomenys teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog žemės sklypo padalijimas į tris sklypus nurodytu būdu neprieštarauja atsakovo siekiams, nes pats atsakovas buvo detaliojo plano organizatoriumi. Šioje byloje atsakovas neįrodinėjo, kad jam tenkanti dalis pažeidžia proporcingumo principą, yra blogesnėje vietoje ar pan.

12.       Vadovaudamasis Žemės įstatymo 37, 40 straipsniais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 2.2, 9 punktais, bei nustatęs, jog 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės įsakymu buvo patvirtintas planavimo organizatorių I. P., D. L., G. L., A. K., UAB „Vamzdynas“ 0,3225 ha ploto kitos paskirties žemės – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kuris nėra nuginčytas, ir remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo A. K. argumentą, kad žemės sklypo pertvarkymui padalijimo būdu turėjo būti rengiamas žemės sklypo pertvarkymo projektas.

13.       Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką, bendraturčio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.80 straipsnyje numatyta teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka. Teisės pertvarkyti žemės sklypą įgyvendinimo metu yra suformuojami nauji, atskiri žemės sklypai. Jų, tai yra tiek naujai suformuotų žemės sklypų, atitenkančių atsidalijimą iniciavusiems bendraturčiams, tiek likusiems bendraturčiams atitenkančių žemės sklypų, suformavimas turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra naujų žemės sklypų suformavimas. Teismas teisiškai nepagrįstais laikė ieškovų atstovo argumentus, kad atidalijus žemės sklypą jo šiaurinė riba nekinta. Pažymėjo, kad atidalijus žemės sklypą neliktų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo šiaurinės ribos, o būtų suformuoti nauji žemės sklypai. Naujai formuotino žemės sklypo Nr. 1 šiaurinė kraštinė, kaip teigia ieškovai, pagal jų reikalavimą, kuris grindžiamas galiojančiu detaliuoju planu bei D. K. 2015 metų kadastriniais matavimais, būtų toje pačioje vietoje, kaip ir šiuo metu šalims nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)šiaurinė kraštinė.

14.       Atsakovo poziciją, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino 2015 m. birželio 15 d. D. K. sudarytas kadastrinių matavimų bylas teismas laikė teisiškai nepagrįsta. Nurodė, kad NŽT 2016 m. kovo 9 d. sprendimu buvo nuspręsta pertvarkyti žemės sklypą bei patvirtinti naujų žemės sklypų kadastro duomenis pagal matininko D. K. 2015 m. birželio 15 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Taigi, teismo sprendimu buvo panaikintas NŽT sprendimas pertvarkyti žemės sklypus ir patvirtinti naujų žemės sklypų kadastro duomenis, tai yra panaikintas administracinis aktas dėl žemės sklypo performavimo padalijimo būdu, naujų sklypų suformavimo teisinis pagrindas. Pažymėjo, kad kadastriniai matavimai yra faktinio pobūdžio veiksmai, todėl teismo sprendimu nėra naikinamos kadastrinių matavimų bylos. Tačiau teisinę reikšmę jie gali įgyti, kai teisės aktų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl jų derinimo, tvirtinimo ar pan., todėl teisinę reikšmę turi teismo sprendimas dėl NŽT priimto sprendimo suderinti bylas ar pan.

15.       Teismo nuomone, šioje situacijoje teisinę reikšmę turi tai, kad administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendime konstatavo, jog atliktas faktinių aplinkybių ir ginčo situacijos teisinis reglamentavimas patvirtina išvadą, kad sprendimas buvo priimtas nesivadovaujant Nuostatų 20 punktu, kuriame imperatyviai numatyta, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), t. y. Žemės sklypo planas negalėjo būti suderintas, ir atitinkamai negalėjo būti priimtas sprendimas. Todėl darė išvadą, kad administracinis aktas, kuriame nuspręsta pertvarkyti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo būdu į tris žemės sklypus ir patvirtinti šių žemės sklypų nustatytus kadastro duomenis pagal 2015 m. birželio 12 d. matininko D. K. parengtas kadastro duomenų bylas, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

16.       Šioje byloje ieškovai faktiniu reikalavimo pagrindu bei ieškinio dalyku nurodo 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl detaliojo plano patvirtinimo bei 2015 m. birželio 15 d. D. K. atliktus kadastrinius matavimus (dalyje dėl žemės sklypo projektinis Nr. 1), kuriuos atlikus sudarytas žemės sklypo projektinis Nr. 1, planas. Teismas pažymėjo, kad 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas dėl detaliojo plano patvirtinimo yra galiojantis, tačiau įsiteisėjusiu sprendimu pasisakyta dėl naujų žemės sklypų (taigi, dėl žemės sklypo Nr. 3 suformavimo) pagal 2015 m. birželio 15 d. D. K. atliktus kadastrinius matavimus. Administracinio teismo išvada, kad žemės sklypo planas negalėjo būti suderintas, kadangi Žemės sklypo šiaurinė riba kerta pastatą – dvibutį gyvenamąjį namą, toks sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų (Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 20 punkto) šioje byloje turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teismo vertinimu, jos nepaneigia matininko D. K. 2019 m. lapkričio 25 d. aiškinamajame rašte išdėstyti argumentai.

17.       Teismas sprendė, jog vien aplinkybė, kad dėl ieškovams atiteksiančių žemės sklypų ribų (vakarinė riba, D. K. parengtame žemės sklypo plane pažymėtą taškais 3,4,5) atitikties teisės aktų reikalavimams NŽT pastabų nepareiškė, nesąlygoja išvados dėl Žemės sklypo atidalijimo ieškovų ieškiniu prašomu būdu atitikties teisės aktų reikalavimams. Pažymėjo, kad nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką atitinkamos žemės sklypo dalys buvo priskirtos bendraturčiams naudojimuisi, tačiau netapo jų nuosavybe. Teisiškai nepagrįstu teismas laikė ieškovų teiginį, kad jie nori atsidalinti jiems pagal naudojimosi tvarką priklausančią žemės sklypo dalį, todėl nėra saistomi pareigos dėl likusios dalies žemės sklypo formavimo pagal teisės aktų reikalavimus, nes toks reikalavimas yra susijęs tik atsakovo A. K. teisėmis ir pareigomis.

18.       Teismas nepagrįstu laikė teiginį, kad žemės sklypo dalis, kuriame yra atsakovui priklausantis gyvenamasis namas, nuosavybės teise priklauso A. K., todėl minėtos žemės sklypo dalies šiaurinė riba yra susijusi tik su atsakovo A. K. teisėmis ir pareigomis. Aplinkybė, kad šalia esantis žemės sklypas (jų bendra riba ieškovų įvardijama kaip šiaurinė žemės sklypo riba) nuosavybės teise priklauso A. K., šioje byloje neturi teisinės reikšmės. Aplinkybė, kad ieškovai nori pertvarkyti žemės sklypą tokiu būdu, kad jiems atitektų žemės sklypo dalys, kurių atitiktis teisės aktams konstatuota, nepanaikina ieškovų teisės įrodyti reikalavimo teisinį pagrįstumą pagal galiojančius teisės aktus ir teismų praktiką, tai yra, kad visų trijų naujų žemės sklypų suformavimas atitiks teisės aktų reikalavimus.

19.       Teismas nurodė, jog ieškovų argumentai, kad ne šiaurinė riba kerta pastatą, o pastatas pastatytas taip, kad kerta dar iki gyvenamojo namo statybos pradžios suformuotą ir nustatytą kadastriniais matavimais šiaurinę ribą, kuri yra įregistruota ir nepasikeitusi, šioje byloje neturi teisinės reikšmės. Pažymėjo, kad šioje byloje vertinama, ar naujai formuojamų žemės sklypų ribos nekerta pastato, kurio statybos teisėtumas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Teismo sprendimu konstatuota, kad pagal 2015 m. birželio 15 d. D. K. atliktus kadastrinius matavimus žemės sklypo planas negalėjo būti suderintas, kadangi Žemės sklypo šiaurinė riba kerta pastatą – dvibutį gyvenamąjį namą, toks sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

20.       Teismas atkreipė dėmesį, jog šios bylos dalyku nėra reikalavimas dėl neteisėtos statybos padarinių, todėl nėra teisinio pagrindo šioje byloje pasisakyti dėl ieškovų teisės reikšti reikalavimą dėl namo griovimo. Pabrėžė, jog teisiškai nepagrįsti argumentai, jog žemės sklypo dalis, kurioje yra šiaurinė riba, priklauso nuosavybės teise tik atsakovui A. K., nes minėta dalis yra tik priskirta naudotis atsakovui. Ieškovų poziciją, kad leidus ieškovams suformuoti jiems po atidalijimo atiteksiančius sklypus (Nr. 2, Nr. 3), atsakovas galės išspręsti susidariusią situaciją, teismas laikė teisiškai nepagrįsta, nes atsakovui po atidalijimo neįgijus nuosavybės teisių į žemės sklypą (kurio projektinis Nr. 1 bei kuris pagal teisės aktų reikalavimus negali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamas daiktas), jis savo teisių negalės realizuoti.

21.       Teismas nurodė, kad aplinkybė dėl šiuo metu žemės sklypo registro duomenyse įregistruotos pastabos (kad žemės sklypo ribos kerta statinį) nesudaro pagrindo konstatuoti, jog sprendžiant dėl žemės sklypo padalijimo/atidalijimo ir naujų žemės sklypų suformavimo gali būti neatsižvelgta į Nuostatų 20 punktą, kuriame, kaip nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendime, vertindamas žemės sklypo pertvarkymą analogišku kaip šioje byloje prašomu būdu, imperatyviai numatyta, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas.

22.       Nustatęs, kad žemės sklypo atidalijimas ieškovų prašomu būdu prieštarautų žemės sklypų, kaip turtinių vienetų suformavimą reglamentuojantiems teisės aktams, teismas ieškinio netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

23.       Ieškovai UAB „Vamzdynas“, D. L., G. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3225 ha ploto, nuosavybės teise priklausantį UAB „Vamzdynas“ (2015/3225 dalių), D. L. ir G. L. (185/3225 dalių), A. K. (385/3225 dalių), N. P. (640/3225 dalių), padalinti taip: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 3, 1195 kv.m. bendro ploto, nuosavybės teise priklausantį UAB „Vamzdynas“, pagal D. K. 2020 m. liepos 29 d. parengtą žemės sklypo planą m1:500 ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 2, 1000 kv.m. bendro ploto, nuosavybės teise priklausantį UAB „Vamzdynas“ - 817/1000 dalių, D. L. ir G. L. -183/1000 dalių, pagal D. K. 2020 m. liepos 29 d. parengtą žemės sklypo planą m1:500, atidalinti nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 1, 1025 kv.m., bendro ploto, nuosavybės teise priklausančio A. K. - 385/1025 dalių, ir N. P. - 640/1025 dalių, pagal D. K. 2015 m. birželio 15 d. parengtą žemės sklypo planą m1:500; 2) priteisti iš atsakovo A. K. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.       Teismas neturėjo pagrindo vadovautis išaiškinimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, 2020 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020, nes minėtų bylų ir šios bylos aplinkybės skiriasi.

23.2.       Pažymėjo, jog ieškinyje ir dublike ieškovai išdėstė faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, kurio pagrindu pareikštas ieškinio reikalavimas. Apeliaciniame skunde taip pat nurodomos faktinės bylos aplinkybės, papildomai pažymint, kad A. K. teismo posėdžio metu pripažino, jog gavo pamatų išpildomąją nuotrauką ir namo projektą. Išpildomojoje nuotraukoje pamatų vieta yra ant sklypo ribos, t. y. nesutampa su projektine pamatų vieta. Jau tuomet buvo būtina projekto korektūra. Namo projekte matosi, kad stogas išsikiša už pamatų linijos. Tai įrodo, kad A. K. buvo žinoma reali situacija. Pasikeitus savininkui buvo privaloma gauti naują statybos leidimą – A. K. atsisakė tai daryti. A. K. nei pirkdamas minėto žemės sklypo dalį iš V. K., nei vėliau pretenzijų jai nepareiškė. 

23.3.       Teismas sprendimo 2 punkte, cituodamas ieškinį, (6-7 lapuose) aprašydamas NŽT 2016 m. rugsėjo 29 d. rašto turinį, neteisingai nurodė, jog tai ieškovo teiginiai. Sprendimo 2 punkte (8 lape) aprašydamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 17 d. rašto Nr. (23.2)-2D-526 turinį, jo deramai neištyrė ir nesirėmė šiuo oficialiu rašytiniu įrodymu, kuriame parašyta, jog nagrinėjant prašymą „nustatyta, kad A. K. nuosavybės teise valdo žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir yra žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkas bei nebaigto statyti dviejų butų gyvenamojo namo buto Nr. 1 savininkas. Teismas sprendimo 6 punkte (15 lape) nors ir aprašė trečiojo asmens NŽT poziciją, bet priimdamas sprendimą į ją neatsižvelgė.

23.4.             Apeliantai pažymi, kad atsakovas A. K. ne tik neteikė teismui reikalavimo dėl kito atidalijimo būdo, bet nepateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui žemės sklypo (projektinis Nr. 1) kadastrinių matavimų bylos tikrinimui ir derinimui. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. rašte nurodyta, jog ieškovų žemės sklypų (projektinis Nr. 2 ir projektinis Nr. 3) kadastrinių matavimų bylos suderintos.  

23.5.          Pabrėžė, jog žemės sklypo ribos yra registruotos VĮ Registrų centre pagal 2008 m. gruodžio 2 d. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtą kadastrinių matavimų bylą. Šie žemės sklypo kadastro duomenys nėra panaikinti ir teismas, atmesdamas ieškinį, paliko dabartinę padėtį – šiaurinė žemės sklypo riba kerta gyvenamojo namo kampą. Apeliantai akcentuoja, kad kadastriniai matavimai atlikti 2008 m. gruodžio 2 d., o gyvenamasis namas VĮ Registrų centre įregistruotas vėliau pagal 2009 m. rugsėjo 14 d. UAB „Stadgama“ parengtą kadastrinių matavimų bylą, t. y. namas pastatytas taip, kad kerta šiaurinę žemės sklypo ribą.

23.6.       Ieškovai, pareikšdami reikalavimą, vadovavosi nuosavybės teisę turimomis dalimis žemės sklype, įregistruota naudojimosi tvarka, galiojančiais detalaus plano sprendiniais ir matininko atliktais kadastriniais matavimais. Ieškovai savo turimas žemės sklypo dalis pasidalina geruoju ir ginčo dėl to nekyla, todėl jų teisių šiame ieškinyje ginti nereikia. Reikalavimas reiškiamas pagal CK 4.80 straipsnį ir ginčas kyla dėl atsidalinimo nuo žemės sklypo dalies, nuosavybės teise, priklausančios atsakovams A. K. ir N. P.. Teismas neteisingai identifikavo ir nurodė ginčo esmę. Ieškovai pagal dabar galiojantį teritorijų planavimo dokumentą ir kitus turimus įrodymus kitokio ieškinio reikalavimo ir kitos formuluotės negalėjo pareikšti. Teismas sprendimo 21 punkte (26 lape) neteisingai nurodė, kad ieškovai savo teises gina mišriu būdu, prašydami tiek padalinti, tiek atidalinti žemės sklypą.

23.7.       Teismas sprendimo 28 punkte (29 lape) neteisingai nurodė, kad ieškovų atstovo argumentai, jog atidalijus žemės sklypą jo šiaurinė riba nekinta, teisiškai nepagrįsti.  Ieškovai siekia atidalinti jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus Nr. 2 ir Nr. 3 ir pagal su NŽT suderintas kadastrinių matavimų bylas įregistruoti juos VĮ Registrų centre atskirais turtiniais vienetais. Žemės sklypo Nr. 1 kadastrinių matavimų byla su NŽT nėra suderinta ir VĮ Registrų centrui teikiama nebus, todėl šiam žemės sklypui išliks ankstesnis kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas neatsižvelgė į NŽT atsiliepime išdėstytą poziciją, kurioje nurodyta, jog žemės sklypų (projektiniai Nr. 2, Nr. 3) planuose M 1:500, parengtuose matininko D. K. 2015 m. birželio 15 d., pažymėtos ribos atitinka detaliajame plane pažymėtas žemės sklypo ribas. Žemės sklypo detaliajame plane pažymėtos žemės sklypo išorinės ribos atitinka žemės sklypo plane, parengtame UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ matininko A. K. 2008 m. birželio 3 d., pažymėtas ribas.

23.8.       Teismas neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, netinkamai vertino žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo faktą. Naudojimosi tvarka nustatyta 2009 m. balandžio 7 d. sutartimi ir registruota VĮ Registrų centre, t. y. daugiau nei 12 metų bendraturčiai naudojasi ir disponuoja turto dalimis pagal kurias ir siekiama atsidalinti žemės sklypų dalis.

23.9.       Teismas sprendimo 37 punkte (31-32 lapuose) nurodė neteisingą išvadą, kad teiginys, jog žemės sklypo dalis, kuriame yra atsakovui priklausantis gyvenamasis namas, nuosavybės teise priklauso A. K., todėl minėtos žemės sklypo dalies šiaurinė riba yra susijusi tik su atsakovo A. K. teisėmis ir pareigomis, neteisingas. Ieškovai neturi galimybių pakeisti žemės sklypo šiaurinės ribos, kadangi gretimo žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio A. K. riba sutampa su minima šiaurine žemės sklypo riba. Tik A. K. kartu su bendraturčiu N. P. atsidalinus ieškovams priklausančius žemės sklypus Nr. 2 ir Nr. 3, galėtų likusią sklypo dalį sujungti su žemės sklypu, nuosavybės teise priklausančiu A. K. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir padalinti sklypus taip, kad suformuota žemės sklypo šiaurinė riba nekirstų gyvenamojo namo arba A. K. kartu su šiaurinės namo dalies buto Nr. 1 bendraturte J. K. turėtų nugriauti dalį namo ir perstatyti taip, kad namo dalis nekirstų šiaurinės žemės sklypo ribos. Pasirinkus vieną ar kitą būdą ir jį įgyvendinus, atsirastų galimybė sklypą Nr. 1 įregistruoti atskiru turtiniu vienetu suteikiant naują kadastro numerį. Teismas sprendimo 39 punkte (32 lape) padarė neteisingą išvadą, kad ieškovų pozicija, jog atsakovas galės išspręsti susidariusią situaciją, teisiškai nepagrįsta. Priešingai, ieškovai negali realizuoti savo teisių į nuosavybę kitaip, negu prašoma ieškinyje, nes jie nėra gretimo žemės sklypo savininkai ir nėra gyvenamojo namo 1 buto savininkai.

23.10.       Teismas netyrė ir nevertino VĮ Registrų centro 2016 m. spalio 19 d. rašto Nr. VILIN(12.5.13.)-26778. Pažymi, jog pats A. K. 2009 m. balandžio 21 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu registruoti gyvenamąjį namą, o praėjus daugiau nei 7 metams - su prašymu, kad būtų padarytas įrašas (jog žemės sklypo ribos kerta statinį – dvibutį gyvenamąjį namą). Šiuo ir kitais veiksmais A. K. siekia apsunkinti kitų žemės sklypo bendraturčių galimybes atsidalinti ir naudotis, nuosavybės teise, priklausančio žemės sklypo dalimis.

23.11.       Atsakovas A. K. yra profesionalus teisininkas – praktikuojantis advokatas. Procesinius dokumentus ir kitus teismui teiktus prašymus pasirašė ir pateikė teismui per EPP pats A. K.. Procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodyta, kad byla bus vedama per atstovą, atstovavimo sutartis nebuvo pateikta, duomenys apie advokatą nebuvo nurodyti. 2020 m. birželio 26 d. prašyme dėl procesinio termino pratęsimo atsakovas vieną iš priežasčių nurodė, kad jo atstovas advokatas P. J. užimtas kitose bylose. 2020 m. spalio 9 d. prašyme A. K. nurodė, kad jo atstovas advokatas A. P. užimtas kitose bylose. Tik su 2021 m. gegužės 18 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovas pateikė 2020 m. birželio 25 d. teisinių paslaugų sutarties su advokatu V. N., kopiją. Pažymi, kad advokato A. K. ir advokato V. N. kontoros registruotos tuo pačiu adresu; po 2020 m. birželio 25 d. teisinių paslaugų sutarties sudarymo teiktuose prašymuose advokatas V. N. minimas nebuvo, jis teismo posėdyje atsakovo neatstovavo. Teismui nėra pateiktos advokato V. N. išrašytos sąskaitos. Teismas šių aplinkybių ir įrodymų neištyrė bei neteisingai nusprendė ir priteisė iš ieškovų atsakovui 3 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

23.12.       Ginčas tarp ieškovų ir atsakovo A. K. vyksta nuo 2009 metų, ieškovai negali naudotis nuosavybe. Atsakovas yra užėmęs dalį ieškovų žemės sklypo ir naudoja jį savo reikmėms. Kitaip nei teismine tvarka ieškovams priklausančios nuosavybės teise žemės atsidalinti nėra galimybės. Teismas atmesdamas ieškinį ginčo neišsprendė ir paliko dabar galiojančią padėtį, kai žemės sklypo šiaurinė riba kerta gyvenamojo namo dalį. Teismas nenurodė, kokiu būdu gali būti išspręstas ginčas tarp bendraturčių. Apeliantų nuomone sprendimas neteisingas ir neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas.

24.         Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Tuo atveju, jeigu teismas šioje byloje konstatuotų niekinio administracinio akto faktą, atsakovas prašo ex officio pripažinti niekiniu 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties – gyvenamosios teritorijos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“. Taip pat prašo priteisti iš ieškovų atsakovui A. K. papildomai patirtas 1700 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, o jų nurodyti teisiniai bei faktiniai argumentai patvirtina/įrodo, kad apeliantų prašomas žemės sklypo padalinimas yra neteisėtas, prieštaraujantis imperatyviai Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro nuostatų 20 punkto nuostatai, prejudicinę galią turinčiam 2019 m. kovo 27 d. teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. eI-51-789/2019 ir pažeidžiantis atsakovo teises ir teisėtus interesus. Skundžiamas sprendimas turi būti paliktas galioti. Teismas aiškiai ir išsamiai išdėstė savo sprendimo motyvus. 

24.2. Apeliantai išreiškia nesutikimą su jiems nepalankiomis teismo išvadomis, tačiau nepagrindžia, jog jų pateiktas žemės sklypo būdas yra teisėtas ir nepažeidžiantis kitų žemės sklypo savininkų teisių ir teisėtų interesų. Apeliantai nemini jų siekiui atsidalinti žemės sklypo dalis trukdančio fakto, jog esamas atsakovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas jau konstatuotas 2019 m. kovo 27 d. teismo sprendimu, o tuo pačiu buvo panaikinti ir patvirtinti naujai formuojamų žemės sklypų (projektiniai Nr. 1, 2 ir 3) nustatyti kadastro duomenys pagal matininko D. K. 2015 m. birželio 15 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurios yra neatskiriamos minėto NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo dalys.

24.3. Apeliantai nurodo, jog atsakovas neteikė teismui reikalavimo dėl kito atidalijimo būdo, nepateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui žemės sklypo (projektinis Nr. 1) kadastrinių matavimų bylos tikrinimui ir derinimui, nors žino, kad atsakovas negali parengti kitokios jam minėto detaliojo plano pagrindu formuojamos žemės sklypo dalies kadastrinių matavimų duomenų bylos. Pagal detalaus plano sprendinius galima parengti kadastrinių matavimų duomenų bylą tik su tais pačiais kadastriniais duomenimis, kurie minėtu teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimu panaikinti kaip neteisėti.

24.4. Apeliantai klaidingai nurodo faktą, jog gyvenamasis namas įregistruotas vėliau pagal 2009 m. rugsėjo 14 d. UAB „Stadgama“ parengtą kadastrinių matavimų bylą, t. y. namas pastatytas taip, kad kerta šiaurinę žemės sklypo ribą. Atsakovo teigimu, tokios informacijos minėtoje kadastrinių matavimų byloje nėra, kadangi toks namas VĮ Registrų centre negalėjo būti įregistruojamas. Faktas, jog pastatas pastatytas ant žemės sklypo ribos, paaiškėjo tik 2016 m. rugpjūčio 9 d., kai NŽT atliko žemės sklypo patikrinimą vietoje.

24.5. Apeliantai skundo 12 punkte pripažįsta, kad formaliai galiojančio detalaus plano brėžinio sprendinių realizuoti tikrovėje, nepažeidžiant imperatyvių įstatymo normų reikalavimų, faktiškai neįmanoma. Ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo pertvarkyti jį padalinant pagal esamą situaciją detaliajame plane nurodytu būdu, kad nebūtų pažeistos įstatymo normos, o taip pat bent vieno žemės sklypo bendrasavininko teisės ir teisėti interesai, nėra juridinės galimybės. Būtina esamą detalų planą panaikinti ir parengti naują teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo detaliojo planavimo teritorija būtų praplėsta kartu su kaimyniniu atsakovui priklausančiu žemės sklypu, kurio dalyje yra pastato dalis ir kuriai yra būtina priskirti kaimyninio žemės sklypo dalį tinkamam ir teisėtam pastato eksploatavimui pagal jo tiesioginę paskirtį (amalgamacija), ir tokiu būdu teisiniu keliu išspręsti esamą ginčo situaciją nedarant žalos nei vieno žemės sklypo bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams.

24.6. Su atsakovo 2021 m. gegužės 18 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateikta 2021 m. gegužės 18 d. advokato V. N. ataskaita apie suteiktas teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-205-892/2021 bei suteiktų paslaugų apmokėjimą patvirtinantys kvitai. Atsakovas byloje dalyvauja kaip proceso šalis – fizinis asmuo, o ne kaip šalies atstovas pagal pavedimą (advokatas). CPK 51 straipsnio 1 dalies nuostatos proceso šaliai leidžia pačiai nuspręsti dėl asmeninio elgesio dalyvaujant teisminiame procese ir procesinių veiksmų atlikimo būdo ir apimčių. Jokių apribojimų proceso dalyviams pasirenkant atstovą ar atstovus įstatymas nenumato. Teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

24.7. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-51-789/2019 esant konstatuotai žemės sklype esančios faktinės kadastro duomenų situacijos prieštaravimui imperatyvioms teisės normoms, neišvengiamai spręstinas klausimas ir dėl paties žemės sklypo padalinimo būdą įtvirtinusio administracinio akto – 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties – gyvenamosios teritorijos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo pripažinimo niekiniu ex officio. Teismo sprendimu panaikintų žemės sklypų kadastro duomenų bylos buvo rengiamos būtent minėto įsakymu patvirtinto žemės sklypo detalaus plano sprendinių pagrindu. Situacija, kai teisės realizavimo pagrindu esančio dokumento sprendiniai galutinėje žemės sklypo pertvarkymo proceso dalyje (naujai formuojamų žemės sklypų kadastriniai duomenys) teismo pripažinti kaip prieštaraujantys imperatyvioms teisės normoms, o pats teisės realizavimo pagrindu esantis administracinis aktas, suteikęs apeliantams teisę minėtą žemės sklypą pertvarkyti detaliajame plane įtvirtintu būdu, formaliai yra galiojantis, prieštarauja teisės principui ex injuria jus non oritur (iš ne teisės negali kilti teisė) ir negalimas. Detalusis planas ir jo sprendiniai parengti pažeidžiant imperatyvius Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio bei Detaliųjų planų rengimo taisyklių 42, 49 p. reikalavimus. Šis faktas sudaro pagrindą detalųjį planą patvirtinusį 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą pripažinti niekiniu administraciniu aktu ex officio ir tokiu aktu nesivadovauti.

24.8. Kol galioja akivaizdžiai neteisėtas žemės sklypo detalusis planas ginčo šalys neturi galimybės susitarti dėl teisėto žemės sklypo padalinimo būdo ir tvarkos, kadangi apeliantai toliau vadovaujasi neteisėtais detaliojo plano sprendiniais ir mėgina juos įteisinti teismine tvarka. Atsakovas neturi teisės ginti viešojo intereso, o administracinis teismas neatnaujino termino praleisto skundui minėtam administraciniam aktui panaikinti, tačiau atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, ar ginčijamas įsakymas yra (ar nėra) niekinis, nes nuo tokios išvados priklauso ginčijamo žemės sklypo pertvarkymo būdas. CK numato, jog niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą, teismas gali konstatuoti ex officio (savo iniciatyva). Atsakovo manymu, teismas pažeidė CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostatą. Teismai turi užtikrinti viešą interesą, kuris vienareikšmiškai egzistuoja visuose sandoriuose su valstybe, ir turi pasisakyti, ar šiuo atveju buvo pažeistos (ar ne) imperatyvios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pvz., 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017; 2014 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014). Atsakovo vertinimu, neištyrus šių aplinkybių, toks bylos nagrinėjimas neatitinka teisingumo įgyvendinimo tikslų.

25. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašo nagrinėti bylą teismo nuožiūra. Nurodė, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas Nr. KADĮ-412 įsigaliojo. Mano, kad šis detalusis planas buvo patvirtintas teisėtai ir pagrįstai, jis iki šiol nepanaikintas ir nepakeistas, todėl galioja. Administracija sutinka su teismo pozicija, kad teismų sprendimais konstatavus, jog reikalavimas dėl minėto įsakymo negali būti nagrinėjamas, šioje byloje reiškia, kad jis negali būti nagrinėjamas teisme. Trečiasis asmuo sutiko su apeliantų motyvais, kad ne šiaurinė žemės sklypo riba kerta pastatą, o pastatas pastatytas taip, kad kerta dar iki gyvenamojo namo statybos pražios suformuotą ir nustatytą kadastriniais matavimais šiaurinę žemės sklypo ribą. Detaliuoju planu nustatyta užstatyti leidžiama teritorija, o ne pats pastatas projektuojamame sklype Nr. 1., plane pavaizduota statybos riba (linija, už kurios ir ar kitų statinių statyba negalima, o ne pastato. Detaliajame plane nubrėžta užstatyti teritorija nekerta detalaus plano ribos. A. K. pasirašydamas po brėžiniu, su detaliojo plano sprendimais sutiko; jis buvo detaliojo plano organizatorius, todėl privalėjo būti susipažinęs su detaliojo planavimo procese parengtais dokumentais ir jų sprendiniais.

26.         Trečiasis asmuo J. K. atsiliepime prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovų 363 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepime nurodė, jog teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Naikinti žemesnės instancijos teismo šioje byloje priimto sprendimo, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

27. Atsakovas N. P. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog sutinka su ieškovų siūlomu atidalinimo variantu, remiantis visų bendraturčių parašais patvirtinto ir galiojančio detaliojo plano sprendiniais. Pažymi, kad privažiavimo kelias prie dvibučio gyvenamojo namo įrengtas dar 2010 metais pagal projektinius detalaus plano sprendinius ir juo naudojamasi daugiau nei 10 metų. N. P. priklausančio sklypo dalies ir buto Nr. 2 įsigijimo metu šis kelias buvo suformuotas ir pirkimo sandorio metu buvo pristatytas detalaus plano projektas. Atsižvelgiant į projektinio detalaus plano sprendinius buvo atlikti N. P. nuosavybės teise priklausančio sklypo gerbūvio, želdinimo, kiemo tvarkymo darbai, įrengta terasa. Sklypo dalies ir buto Nr. 2 nuosavybės teisė N. P. perėjo 2016 metais. Sandorio metu detalus planas jau buvo patvirtintas visų bendraturčių parašais ir registruotas savivaldybėje. Teigia nesutinkantis su A. K. pasiūlymu formuoti privažiavimą iš pietinės sklypo pusės bei kitaip keisti sklypo detalų planą, kadangi pirkimo sandorio metu pirkėjui buvo pristatytas šiuo metu patvirtinto detalaus plano projektas ir būtent juo remiantis buvo priimtas sprendimas įsigyti sklypo dalį ir butą Nr. 2. Pastatas pastatytas ant sklypo ribos, nukrypstant nuo projekto. A. K. apie tai turėjo sužinoti gavęs pastato išpildomąją geodezinę nuotrauką dar 2009 m. balandžio 9 d., o ne 2016 metais. Vietoje to, kad tvarkytų šį neatitikimą, piktybiškai nesilaiko žemės sklypo naudojimosi tvarkos bei patvirtinto detalaus plano sprendinių, situaciją, kad pastatas kerta sklypo ribą, naudoja kaip šantažo priemonę, nesiimdamas jokių priemonių šiai situacijai ištaisyti, trukdydamas kitiems bendraturčiams susitvarkyti nuosavybės teise jiems priklausančių objektų registraciją, atidalinimą ir pan.

28.         Atsakovas A. K. rašytiniuose paaiškinimuose (į atsakovo N. P. paaiškinimus), nurodė, jog N. P. pateiktas dokumentas laikytinas atsiliepimu į apeliacinį skundą kartu su jame papildomai nurodytais naujais įrodymais. Pastebi, jog atsakovas N. P. savo atsiliepimo į apeliacinį skundą neteikė, neprašė atnaujinti praleisto termino šiam procesiniam dokumentui pateikti. Be to, paaiškinimuose yra išdėstomos naujos, teismą klaidinančios aplinkybės. Atsakovo N. P. nurodoma aplinkybė, kad pastatas pastatytas ant sklypo ribos melaginga. Atsakovas nepagrįstai kaltina atsakovą, jog pastarasis nesilaiko žemės sklypo naudojimosi tvarkos bei galiojančio detalaus plano sprendinių. Atsakovas negali laikytis šio dokumento dėl jame numatytų sprendinių prieštaravimų imperatyvioms teisės normoms, šių sprendinių prieštaravimui galiojančio statybos projekto sprendiniams bei jame numatytos žemės sklypo pertvarkymo tvarkos ir būdo. N. P. nurodo neteisingus teiginius, kad atsakovas siekia keisti patvirtinto detaliojo plano sprendinius, prisidengiant šalia esančio sklypo prisijungimu. Tokie teiginiai, atsižvelgiant į administracinio teismo konstatuotą žemės sklypo kadastro duomenų faktinį prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms, yra neteisingi. Be to, tai įrodo ir atsakovo N. P. išankstinę priešišką poziciją būsimiems žemės sklypo bendraturčių veiksmams, kurie bus būtini siekiant, kad žemės sklypo pertvarkymo procesas būtų atliktas pertvarkymo dokumentuose užfiksuojant natūroje esančius tikslius kadastrinius žemės sklypo duomenis ir laikantis teisės aktų reikalavimų. Atsakovas papildomai pasisakė dėl būtinybės šioje civilinėje byloje ex officio pripažinti niekiniu administracinį aktą – 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog sklypo bendraturčių neteisingas faktinių aplinkybių vertinimas rodo tęstinumą ateityje ginčo, kurio pagrindu vėl bus neteisėtų kadastro duomenų pagrindu parengtas žemės sklypo detalusis planas, patvirtintas minėtu administraciniu aktu. Atsakovas triplike buvo nurodęs apie ieškovo G. L. jam darytą spaudimą žemės sklypo detalaus plano rengimo metu, pasireiškusį grasinimu blokuoti vandens atsakovo gyvenamajam namui tiekimą, kas įrodo nebuvus atsakovo tikrosios valios dėl jo sutikimo su žemės sklypo detaliojo plano sprendiniais. Administracinis aktas tiesiogiai susijęs su apeliantų pareikštu reikalavimu pertvarkyti ginčo šalims priklausantį žemės sklypą administraciniu aktu patvirtintame detaliajame plane nurodytu būdu. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, ar administracinis aktas yra (ar nėra) niekinis. Atsakovas yra išnaudojęs visas įmanomas įstatymo jam suteiktas teisines gynybos priemones šio neteisėto administracinio akto panaikinimui, tačiau jis lig šiol nėra panaikintas ir tokiu būdu įstatymo pažeidimas yra lig šiol tęsiamas. Nepasisakius dėl administracinio akto teisėtumo, nėra užkertamas kelias ginčo tarp žemės sklypo bendraturčių kilimui ateityje, o toks bylos nagrinėjimas neatitinka teisingumo įgyvendinimo tikslų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

30.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl žemės sklypo dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

31.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovams D. L. ir G. L. priklauso 185/3225 dalys, UAB „Vamzdynas“ priklauso 2015/3225 dalys, atsakovui A. K. priklauso 385/3225 dalys, atsakovui N. P. – 640/3225 dalys minėto žemės sklypo. Žemės sklypas suformuotas padalijimo būdu, įregistravimo pagrindas - 2009 m. vasario 24 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-2602-(41). Žemės sklypo ribos įregistruotos remiantis UAB “Geodeziniai tyrinėjimai“ sudaryta kadastro duomenų byla; kadastro duomenų nustatymo data – 2008 m. rugpjūčio 8 d.  Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami žemės sklypą projektinis Nr. 3, nuosavybės teise priklausantį UAB „Vamzdynas“ ir žemės sklypą, projektinis Nr. 2, nuosavybės teise priklausantį UAB „Vamzdynas“, D. L. ir G. L. pagal D. K. 2020 m. liepos 29 d. parengtus žemės sklypo planus, atidalinti nuo žemės sklypo, projektinis Nr. 1, nuosavybės teise priklausančio A. K. ir N. P. pagal D. K. 2015 m. birželio 15 d. parengtą žemės sklypo planą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovai UAB „Vamzdynas“, D. L. ir G. L. pateikė apeliacinį skundą. 

32.       Apeliaciniame skunde cituojamos CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatos, numatančios jog motyvuojamoje sprendimo dalyje turi būti nurodomi įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti argumentai, CPK 265 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias teismas, priimdamas sprendimą įvertina įrodymus, konstatuoja, kokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat apeliantai nurodo Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu patvirtintų rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų reikalavimus.

33.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-684/2021). Sprendimas šiuos reikalavimus atitinka, jei teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, o padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).

34.       CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

35.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir bylos duomenis, pažymi, kad teismo sprendime yra atsakyta į esminius bylos nagrinėjimo metu keltus klausimus bei įvertinti pagrindiniai faktiniai ir teisiniai nagrinėto ginčo aspektai. Pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvavo savo sprendimą, remdamasis tiek bylos nustatytomis faktinėmis aplinkybės, tiek teisiniu reglamentavimu, tiek formuojama teismų praktika. Iš sprendimo turinio aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas netenkino ieškinio, kokius teisės aktus taikė priimdamas teismo sprendimą. Taigi, nėra jokio pagrindo spręsti, kad teismo sprendimas neatitinka jo turiniui ar formai keliamų reikalavimų.

36.       Skundžiamame sprendime nurodyta, jog ieškovai savo teises gina mišriu būdu, prašydami tiek padalinti, tiek atidalinti žemės sklypą. Apeliantai teigia, jog teismas neteisingai identifikavo ir nurodė ginčo esmę. Pasak ieškovų, jie reikalavimą reiškė pagal CK 4.80 straipsnį, t. y. ginčas kyla dėl atsidalinimo nuo žemės sklypo dalies, nuosavybės teise, priklausančios atsakovams A. K. ir N. P..

37.       Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis numato, kad žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Pagal šio straipsnio 18 dalį, žemės sklypo padalijimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų.

38.       Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog reikalavimas suformuluotas taip, jog ne tik jiems visiems ieškovams priklausanti žemės dalis sklypo dalis būtų atidalinta nuo atsakovams priklausančios žemės sklypo dalies, bet ir jiems atitenkanti žemės sklypo dalis būtų padalinta į dvi (nurodant, kam nuosavybės teise jie priklausytų), teismas taikė būtent atidalinimą reglamentuojančias teisės normas ir sprendė tarp ieškovų ir atsakovų kilusį ginčą. Taigi, paminėti apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai identifikuotos ginčo esmės atmestini.

39.       Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

40.       Atidalijimo teisės įgyvendinimas suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektų teisinio statuso pasikeitimus: 1) tais atvejais, jeigu įvyksta dalinis atidalijimas, bendraturtis, įgyvendinęs aptariamą subjektinę teisę, pasitraukia iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių, t. y. pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė; 2) tais atvejais, jeigu įvyksta visiškas atidalijimas, t. y. visų bendraturčių dalys atidalijamos iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai apskritai pasibaigia. Be to, atidalijimas lemia ir paties daikto, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, teisinio režimo pasikeitimus – po atidalijimo suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, jie atitenka atitinkamo bendraturčio nuosavybėn. Taip asmuo, buvęs bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektas, įgyja galimybę vienvaldiškai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į daiktą, kaip atskirą turtinį vienetą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto tokios galimybės atsiradimas sietinas su labai svarbia sąlyga: atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Šiuo (atitikties įstatymų reikalavimams) aspektu turimi omenyje ne tik tie daiktai, kurie po atidalijimo tampa asmeninės nuosavybės objektais, bet ir tie daiktai, kurie po dalinio atidalijimo lieka bendrosios dalinės nuosavybės objektai (t. y. tokiais (dalinio atidalijimo) atvejais ne tik tas daiktas, kuris turi atitekti vieno bendraturčio nuosavybėn, bet ir tas daiktas, kuris lieka kitų (likusių) bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, turi atitikti tokiems daiktams suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).

41.       Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019 ir 2020 m. kovo 19 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020, nes minėtų bylų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi. Ieškovai pastebi, kad civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020 buvo prašoma atidalyti pastatą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal architektės parengtą schemą į atskirus pastatus bei atskiras patalpas. Atkreiptinas dėmesys, kad minimoje byloje priimtoje nutartyje cituojama ankstesnė, t. y. 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis, kurioje buvo sprendžiama dėl žemės sklypo dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nors vertinti dokumentai, faktinės žemės sklypo atidalinimo ir sukeliamų pasekmių aplinkybės paminėtose bylose ir nagrinėjamoje byloje skiriasi, tačiau tai nereiškia, kad neturi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl šiam klausimui aktualių materialiosios teisės normų taikymo.

42.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklypo atidalijimas ieškovų prašomu būdu prieštarautų žemės sklypų, kaip turtinių vienetų, suformavimą reglamentuojantiems teisės aktams, todėl ieškinio netenkino.

43.       Kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, ieškovai prašo atidalyti žemės sklypą tokiu būdu, kad būtų suformuoti nauji žemės sklypai pagal D. K. 2020 m. liepos 29 d. parengtus žemės sklypų, projektiniai Nr. 3 ir Nr. 2 planus bei pagal D. K. 2015 m. birželio 15 d. parengtą žemės sklypo, projektinis Nr. 1 planą.

44.       Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. birželio 15 d. D. K. atlikti kadastriniai matavimai buvo teikti Nacionalinei žemės tarnybai derinti. Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. kovo 9 d. sprendimu dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo: 1) pertvarkė žemės sklypą į tris sklypus; 2) patvirtino žemės sklypų nustatytus duomenis pagal D. K. individualios veiklos matininko D. K. 2015 m. birželio 12 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurios yra neatskiriamos sprendimo dalys. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendimu panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (Vilniaus apygardos teismo administracinė byla Nr.eI-51-789/2019). Teismas sprendime konstatavo, jog sprendimas priimtas nesivadovaujant Nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“) 20 punktu, kuriame imperatyviai numatyta, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), t. y. Žemės sklypo planas negalėjo būti suderintas, kadangi Žemės sklypo šiaurinė riba kerta pastatą – dvibutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – ir atitinkamai negalėjo būti priimtas sprendimas. Todėl darė išvadą, kad administracinis aktas, kuriame nuspręsta pertvarkyti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo būdu į tris žemės sklypus ir patvirtinti šių žemės sklypų nustatytus kadastro duomenis pagal 2015 m. birželio 12 d. matininko D. K. parengtas kadastro duomenų bylas, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

45.       Svarbu tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas vertino žemės sklypo pertvarkymą analogišku kaip šioje byloje prašomu būdu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog administracinio teismo išvada, kad žemės sklypo planas negalėjo būti suderintas, kadangi Žemės sklypo šiaurinė riba kerta pastatą – dvibutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), toks sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų (Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 20 punkto) šioje byloje turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Šios, teisėjų kolegijos vertinimu esminės, išvados apeliantai nekvestionuoja.

46.       Taigi, paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad dėl konstatuoto pažeidimo ieškovams atidalinus žemės sklypus Nr. 2 bei Nr. 3 likęs sklypas, kaip atskiras objektas, pagal ieškinyje nurodytą planą negali būti suformuotas.

47.       Teismas teisiškai nepagrįstais laikė ieškovų argumentus, kad atidalijus žemės sklypą jo šiaurinė riba nekinta, nes atidalijus žemės sklypą neliktų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo šiaurinės ribos, o būtų suformuoti nauji žemės sklypai, ieškovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir jų prieduose įvardinti Nr. 1, 2, 3.

48.       Apeliantai nesutinka su tokia teismo išvada. Teigia, kad žemės sklypo Nr. 1 kadastrinių matavimų byla su Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra suderinta ir VĮ Registrų centrui teikiama nebus, todėl šiam žemės sklypui išliks ankstesnis kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat mano, jog reikšminga NŽT atsiliepime išdėstyta pozicija, kad žemės sklypų (projektiniai Nr. 2, Nr. 3) planuose M 1:500, parengtuose matininko D. K. 2015 m. birželio 15 d., pažymėtos ribos atitinka detaliajame plane pažymėtas žemės sklypo ribas; žemės sklypo detaliajame plane pažymėtos žemės sklypo išorinės ribos atitinka žemės sklypo plane, parengtame UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ matininko A. K. 2008 m. birželio 3 d., pažymėtas ribas.

49.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apeliantų pozicija neatitinka kasacinio teismo praktikos, suformuotos nagrinėjant bylas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Argumentai, kad žemės sklypo Nr. 1 kadastrinių matavimų byla su NŽT nėra suderinta ir VĮ Registrų centrui teikiama nebus, kad šiam žemės sklypui išliks ankstesnis kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nepaneigia teismo išvados, kad tenkinus ieškinį, esamo žemės sklypo neliktų. Tai atsispindi ir ieškovų reikalavime. Kaip minėta, visi atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai. Tai, kad nebūtų kliūčių įregistruoti ieškovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus Nr. 2 ir Nr. 3 atskirais turtiniais vienetais, nereiškia, kad nebus pažeistos atsakovo teisės ir teisėti interesai.

50.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog teisiškai nepagrįstas ieškovų teiginys, kad jie nori atsidalinti jiems pagal naudojimosi tvarką priklausančią žemės sklypo dalį, todėl nėra saistomi pareigos dėl likusios dalies žemės sklypo formavimo pagal teisės aktų reikalavimus. Skundžiamame sprendime ši išvada pagrįsta išsamiais argumentais (36 sprendimo punktas), apeliacinės instancijos teismas su jais sutinka, todėl nekartoja.

51.       Apeliantai nesutinka su teismo argumentu, jog aplinkybė, kad šalia ginčo žemės sklypo esantis žemės sklypas (jų bendra riba ieškovų įvardijama kaip šiaurinė žemės sklypo riba) nuosavybės teise priklauso atsakovui A. K., šioje byloje neturi teisinės reikšmės. Pasak ieškovų, jie neturi galimybių pakeisti žemės sklypo šiaurinės ribos, nes jie nėra gretimo žemės sklypo savininkai ir nėra gyvenamojo namo 1 buto savininkai.

52.       Minėta, jog kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. 

53.       Šiuo metu visas žemės sklypas priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl siekdami pertvarkyti žemės sklypą (jį atidalinti), visi savininkai yra atsakingi, kad toks veiksmas (visų trijų atskirų sklypų suformavimas) atitiktų teisės aktų reikalavimus. Minėta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendimu jau įvertintas žemės sklypo pertvarkymas analogišku būdu, ir pripažino, jog Žemės sklypo planas negalėjo būti suderintas, kadangi žemės sklypo šiaurinė riba kerta pastatą – dvibutį gyvenamąjį namą– ir negalėjo būti priimtas NŽT sprendimas, kuriuo nuspręsta pertvarkyti žemės sklypą į tris sklypus bei patvirtinti žemės sklypų nustatytus duomenis pagal matininko D. K. 2015 m. birželio 15 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Patenkinus ieškovų reikalavimus, šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (atsakovo naudojamoje dalyje) esami trūkumai liktų vienam iš bendraturčių. Kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, nesant galimybės žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 1, pagal teisės aktų reikalavimus suformuoti kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą, atsakovas savo teisių negalės realizuoti. Tokia situacija neužtikrintų sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros atidalijimo procese.

54.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Nesiekdamas atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

55.       Taigi, apeliacinio skundo pastebėjimai, jog atsakovas A. K. neteikė teismui reikalavimo dėl kito atidalijimo būdo, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos neteikė žemės sklypo (projektinis Nr. 1) kadastrinių matavimų bylos tikrinimui ir derinimui, savaime nereiškia, jog tai riboja jo teises išdėstyti nesutikimo su ieškovų prašomu atidalinimo variantu motyvus, o teismui juos vertinti.

56.       Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas, aprašydamas NŽT 2016 m. rugsėjo 29 d. rašto turinį neteisingai nurodė, jog tai ieškovų teiginiai. Pažymėtina, jog minėtas raštas cituojamas aprašomojoje sprendimo dalyje (teismo sprendimo 2 punkte), ir jokios įtakos teismo išvadoms, ieškovų pozicijos ar įrodymų vertinimui neturėjo. Apeliaciniame skunde ieškovai apsiribojo tik šio netikslumo atskleidimu, nenurodydami argumentų dėl jo sąsajų su skundo dalyku.

57.       Apeliantai taip pat teigia, jog teismas aprašė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 17 d. rašto Nr. (23.2)-2D-526 turinį, tačiau jo deramai neištyrė ir juo nesirėmė. Pažymi, kad jame parašyta, jog nagrinėjant prašymą nustatyta, kad A. K. nuosavybės teise valdo žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir yra žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkas bei nebaigto statyti dviejų butų gyvenamojo namo buto Nr. 1 savininkas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nebuvo ginčijama, kad besiribojantis žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui A. K., ar kad atsakovas yra nebaigtame statyti name esančio buto savininkas; šiame rašte esantys duomenys atsispindėjo ir kituose į bylą pateiktuose dokumentuose. Be to, dėl šių duomenų, vertindamas ieškovų argumentus, teismas pasisakė teismo sprendimo 39 punkte. Ieškovai apeliaciniame skunde iš esmės apsiribojo teiginiu, kad teismas neištyrė ir nesirėmė paminėtu rašytiniu įrodymu, tačiau teisėjų kolegija neįžvelgia įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

58.       Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos poziciją, kad pagal žemės sklypų (projektiniai Nr. 2, Nr. 3) planus M 1:500, parengtus matininko D. K. 2015 m. birželio 15 d., gali būti atidalinti žemės sklypai (projektinis Nr. 2, Nr. 3) nuo žemės sklypo (projektinis Nr. 1), kadangi žemės sklypų (projektiniai Nr. 2, Nr. 3) planai M 1:500, parengti matininko D. K. 2015 m. birželio 15 d., atitinka detaliuoju planu performuotas ribas.

59.       Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog jokie teisės aktai nenustato, kad teismui, nagrinėjančiam šalių ginčą, privaloma vadovautis dalyvaujančių asmenų pozicija. Be to, esminis ginčas byloje ne dėl žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. 2 ir Nr. 3, o dėl žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 1 formavimo pagal ieškinyje nurodytą planą. Pacituotoje išvadoje dėl žemės sklypo Nr. 1 atitikimo teisės aktų reikalavimams nepasisakyta, o būtent tai iš esmės lėmė skundžiamo sprendimo išvadas, ir kurios apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra svarbiausios nagrinėjamoje byloje.

60.       Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas nepagrįstai neįvertino VĮ Registrų centro 2016 m. spalio 19 d. rašto Nr. VILIN (12.5.13.)-26778. Pasak apeliantų, pats A. K. 2009 m. balandžio 21 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu registruoti gyvenamąjį namą, o praėjus daugiau nei 7 metams kreipėsi, kad būtų padarytas įrašas, jog žemės sklypo ribos kerta statinį. Mano, jog šiuo ir kitais veiksmais A. K. siekia apsunkinti kitų žemės sklypo bendraturčių galimybes atsidalinti ir naudotis nuosavybės teise, priklausančio žemės sklypo dalimis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pacituoti VĮ Registrų centro rašte esantys duomenys iš esmės nesusiję su prašomo žemės sklypo atidalinimo atitikimu teisės aktų reikalavimams, nekeičia padarytų išvadų. Argumentai dėl atsakovo siekio apsunkinti sklypo bendraturčių teises laikytinas subjektyvaus pobūdžio vertinimu.

61.       Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad ieškovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, padarė neteisingas išvadas ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.

Dėl atsakovo A. K. prašymo ex officio pripažinti administracinį aktą niekiniu

62.       Atsakovas A. K. prašo teismo ex officio pripažinti niekiniu 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties – gyvenamosios teritorijos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“. Teigia, jog žemės sklypo detalusis planas ir jo sprendiniai parengti pažeidžiant imperatyvius Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio bei Detaliųjų planų rengimo taisyklių 42, 49 punktų reikalavimus. Pažymi, jog apeliantai siekia žemės sklypą padalinti akivaizdžiai tikrovės neatitinkančių kadastrinių matavimų duomenų pagrindu, įskaitant ir detaliuoju planu, kuris ir buvo rengiamas šio žemės sklypo padalinimo tikslu ir šis padalinimas buvo patvirtintas būtent tokiu būdu, kokiu vėliau parengtos ir patvirtinti padalintų žemės sklypų kadastrinių duomenų bylos, kaip neatsiejama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini).) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ dalis buvo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-51-789/2019.

63.       Kasacinis teismas savo praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio klausimus ne kartą yra pažymėjęs, jog teismas, nesant pareikšto reikalavimo, savo iniciatyva (ex officio) konstatuoja sandorį niekiniu tik tada, kai niekinis sandoris yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011, ir kt.). Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškininio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006, ir kt.).

64.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pobūdį ir jo išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų pozicijas bei argumentus, neturi pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja akivaizdus administracinio akto (2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)) negaliojimo pagrindas. Be to, nenustatytas būtinumas šioje byloje pareikštų reikalavimų išnagrinėjimui spręsti minėto administracinio akto atitikimo teisės aktų reikalavimams. Taigi nesant priimto reikalavimo dėl 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti ir spręsti dėl aptariamo administracinio akto atitikimo įstatymo nuostatoms. Išdėstytų argumentų pagrindu, atsakovo prašymas ex officio pripažinti niekiniu 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65.       Ieškovai taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovų atsakovui 3 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teigia, jog atsakovas A. K. yra advokatas, jis procesinius dokumentus, kitus prašymus pasirašė ir teikė teismui per EPP pats. Atstovavimo sutartis nebuvo pateikta, prašymuose buvo minimi kiti advokatai. Tik 2021 m. gegužės 18 d. atsakovas pateikė teisinių paslaugų sutarties su advokatu V. N., kopiją. Minėtas advokatas teismo posėdyje atsakovo neatstovavo.

66.       Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovas A. K. neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

67.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. 

68.       Nagrinėjamu atveju atsakovo prašymas atitinka paminėtų nuostatų reikalavimus. Atsakovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (atkreiptinas dėmesys, kad prašymai priteisti iš ieškovų atsakovo A. K. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas buvo suformuluotas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek triplike), 2020 m. birželio 25 d. teisinių paslaugų sutartį, sudarytą su advokatu V. N., įrodymus patvirtinančius 3 400 Eur sumos teisinių paslaugų apmokėjimą advokatui V. N., atskaitą apie suteiktas teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-5877-892/2020. Tai, kad atsakovas V. K. yra advokatas, neriboja jo teisės naudotis kitų advokatų paslaugomis. Aplinkybė, kad procesinius dokumentus ir prašymus pasirašė ir per EPP sistemą pateikė pats atsakovas, neįrodo, kad šį dokumentą jis ir parengė. Atkreiptinas dėmesys, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas buvo nurodęs, jog bylą ves per advokatą A. P., o 2020 m. birželio prašyme dėl procesinio termino pratęsimo minimas atsakovo atstovas advokatas P. J.. Nors atsakovas nepaaiškino šių neatitikimų, jie savaime nepaneigia pateiktuose dokumentuose (ataskaitoje apie suteiktas teisines paslaugas, kvituose) nurodytų duomenų apie atsakovo nagrinėjamoje byloje realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo A. K. bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą priteisė iš ieškovų.    

69.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje  byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

70.       Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

71.       Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, iš jų lygiomis dalimis atsakovui A. K. priteistinos 1 700 Eur išlaidos, patirtos už atsiliepimo į apeliacinį skundą, parengimą Taip pat iš apeliantų priteistinos trečiojo asmens J. K. 363 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. (CPK 98 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Priteisti iš ieškovų (apeliantų) UAB „Vamzdynas“ (į. k. 133699555), G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 700 Eur, t. y. po 566,66 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 66 ct) iš kiekvieno ieškovo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovų (apeliantų) UAB „Vamzdynas“ (į. k. 133699555), G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 363 Eur, t. y. po 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) iš kiekvieno ieškovo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                   Loreta Bujokaitė

                                                  Jadvyga Mardosevič        

                                                  Jūra Marija Strumskienė