Civilinė byla Nr. 2A-776/2013

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00529-2009-4

Procesinio sprendimo kategorija 27.11.; 121.21.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Egidijos Tamošiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. A. V. ir E. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-154-265/2012 pagal ieškovų S. A. V. ir E. G. ieškinį atsakovui UAB „Fotoakis” dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. R.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami atlikti UAB „Fotoakis” veiklos tyrimą. Nurodė, kad jie yra UAB „Fotoakis” akcininkai, jiems priklausančios akcijos sudaro 2/5 dalis bendrovės įstatinio kapitalo. Ieškovams kilo abejonių dėl bendrovės direktoriaus V. R. veiklos, todėl jie kreipėsi į direktorių, prašydami nutraukti netinkamą bendrovės veiklą, tačiau per nustatytą terminą bendrovės direktorius nepateikė jokio oficialaus atsakymo. Ieškovai nurodė, kad bendrovės direktorius pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 1 d. ir 37 str. 8 d., nes nebuvo sušaukti eiliniai visuotiniai bendrovės akcininkų susirinkimai. Taip pat buvo pažeista Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d., kadangi bendrovės direktorius atsisakė pateikti bendrovės akcininkams informaciją. Ieškovai teigė, kad bendrovės darbuotojams buvo nustatyti nepagrįstai dideli atlyginimai ir taip direktorius pažeidė Civilinio kodekso 2.87 str. 1 d. numatytas pareigas. Be to ieškovai nurodė, kad atlikus bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta daug finansinių pažeidimų. Esant šioms aplinkybėms ieškovai prašė atlikti bendrovės veiklos tyrimą.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 3 d. priėmė nutartį, kuria nutarė pradėti atsakovo UAB „Fotoakis” bei jos vienasmenio valdymo organo direktoriaus V. R. veiklos tyrimą. Teismas 2010 m. lapkričio 19 d. nutartimi UAB „Fotoakis” veiklos tyrimą pavedė atlikti ekspertui UAB „Audito sistemos”.

Atsižvelgdamas į eksperto išvadas ieškovas 2011 m. lapkričio 17 d. teismui pateikė pareiškimą dėl teismo taikytinų priemonių. Nurodė, jog ekspertams konstatavus, jog atsakovo valdymo organo direktoriaus V. R. veikla yra netinkama, vienintelis būdas apginti mažumos akcininkų teises yra įpareigojimas atsakovą kreiptis į teismą dėl V. R. veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir gautą žalos atlyginimą paskirstyti atsakovo kreditoriams ir akcininkams. Kaip nurodė ieškovai, tokį teisių gynimo būdą numato Civilinio kodekso 2.131 str. 1 d. 7 p.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 15 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų S. A. V. ir E. G. po 1 580 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Fotoakis” naudai. Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas, siekdamas suteikti juridinio asmens dalyviams teisinių priemonių ištirti juridinio asmens veiklą, Civilinio kodekso antrosios knygos X skyriuje reglamentavo juridinio asmens veiklos tyrimo tvarką. Civilinio kodekso 2.124 str. numatyta, kad Civilinio kodekso 2.125 str. išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti Civilinio kodekso 2.131 str. nurodytas priemones. Šiuo įstatymu suteikiamos juridinio asmens dalyviams teisinės priemonės nėra savitikslės, jomis yra užtikrinama, kad juridinio asmens valdymas būtų tinkamas. Teisės normoje yra išvardyti trys galimi ekspertų tyrimo objektai: juridinio asmens veikla, juridinio asmens valdymo organų veikla, juridinio asmens valdymo organų narių veikla. Nagrinėjamu atveju buvo paskirtas atsakovo UAB „Fotoakis” bei jos vienasmenio valdymo organo direktoriaus V. R. veiklos tyrimas. Šios veiklos tyrimo pobūdis nukreipia į atitinkamas teismo taikomas priemones, siekiant apginti asmenų, besikreipiančių į teismą dėl veiklos tyrimo, teises. Viena iš numatytų teismo taikytinų priemonių - juridinio asmens likvidavimas ir likvidatoriaus paskyrimas (CK 2.131 str. 1 d. 8 p.). Teismas konstatavo, kad iš bylos duomenų matyti, jog yra priimtas sprendimas dėl atsakovo likvidavimo kaip viena iš teismo numatytų taikyti priemonių ištyrus juridinio asmens veiklą. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovams neginčijant šio sprendimo, o tik prašant įpareigoti juridinį asmenį kreiptis į teismą dėl žalos iš trečiojo asmens išieškojimo, teismas sprendė, jog atsakovas iš esmės ieškinį pripažino, pasirinkdamas vieną iš teismo taikomų priemonių. Tuo tarpu ieškovų prašomas taikyti teisių gynimo būdas – įpareigoti atsakovą kreiptis į teismą dėl V. R. veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir gautą žalos atlyginimą paskirstyti atsakovo kreditoriams ir akcininkams, nenumatytas nei Civilinio kodekso 2.131 str. 1 d., nei kituose įstatymuose. Teismas pažymėjo, jog teisė kreiptis į teismą yra subjektyvi asmens teisė, kuri nepriklauso nuo kitų subjektų valios ar norų. Tik asmuo, kuris mano, kad jo teisės yra pažeistos gali kreiptis į teismą, niekas kitas už jį šios teisės įgyvendinti negali, taip pat negali priversti jos realizuoti (CPK 5 str.). Teismas, pritaikęs tokį teisių gynimo būdą, kokio prašo ieškovai, pažeistų ne tik Civilinio proceso kodekso nuostatas, bet ir Konstitucijos nuostatas, suteikiančias asmeniui laisvę, kuri neabejotinai apima laisvę apsispręsti dėl savo pažeistų teisių gynimo. Eksperto rekomendacijos dėl žalos padarytos įmonei ir jos akcininkams išieškojimo iš valdymo organo gali būti įgyvendinamos patiems akcininkams kreipiantis į teismą, o ne įpareigojant tai padaryti kitą asmenį. Teismas padarė išvadą, kad esant nurodytų aplinkybių visetui bei atsižvelgiant į ieškovų prašomą taikyti teisių gynimo būdą jų ieškinys atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovai S. A. V. ir E. G. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti bei grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Priteisti iš atsakovo apelianto E. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad ieškovai savo ieškinyje, pareikštame dar 2009 metais, prašė taikyti Civilinio kodekso 2.131 straipsnyje numatytą priemonę (bendrovės likvidavimą). Pačiai bendrovei nusprendus (sprendimą priėmė vienas akcininkas - buvęs direktorius V. R.) dėl jos likvidavimo, šios priemonės taikymas tapo ieškovams neaktualiu. Ieškovai sutinka su teismo išvada, kad atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo priimtas nutarimas likviduoti atsakovą iš esmės yra ieškinio pripažinimas, tačiau nesutinka su tuo, jog atsakovui pripažįstant ieškinį, jį galima atmesti, kaip tai padarė pirmos instancijos teismas. Nustatęs tokią aplinkybę, pirmos instancijos teismas privalėjo patenkinti ieškinį ir priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios iki 2011 m. lapkričio 8 d. sudarė 35 784,26 Lt. Pirmos instancijos teismo nurodoma aplinkybė, jog ieškovai neginčija atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo dėl UAB „Fotoakis” likvidavimo, nėra susijusi su atliekamu juridinio asmens veiklos tyrimu, juo labiau ji neriboja nei ieškovų teisės ginčyti šiuos nutarimus ateityje, nei teismo teisės parinkti vieną iš Civilinio kodekso 2.131 straipsnyje nurodytų kitų nei bendrovės likvidavimas taikytinų priemonių. Ieškovai savo 2011 m. lapkričio 17 d. prašyme dėl prašomų taikyti priemonių atkreipė teismo dėmesį į tai, jog 2010 m. kovo 4 d. UAB „Fotoakis” visuotinio akcininkų susirinkimo protokole didelė dalis priimtų nutarimų neatitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos, numatytos Akcinių bendrovių įstatyme ir UAB „Fotoakis” įstatuose, bet ir prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams. Pažymi, kad viena iš teismo galimų taikyti priemonių yra juridinio asmens organų sprendimų panaikinimas, todėl bet kuriuo atveju teismas, atliekant juridinio asmens veiklos tyrimą, nėra saistomas tokio pobūdžio ieškovų veiksmais.

Civilinio kodekso 2.131 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra numatyta teismo teisė įpareigoti juridinį asmenį atlikti tam tikrus veiksmus. Ieškovų prašomas įpareigojimas atsakovą kreiptis į teismą dėl žalos iš trečiojo asmens V. R. išieškojimo kaip tik ir yra vienas iš galimų veiksmų, kuriuos atlikti gali įpareigoti teismas. Ieškovų nuomone, paties atsakovo visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus nutarimą likviduoti atsakovą po to, kai teismas jau buvo pradėjęs juridinio asmens veiklos tyrimą, taikyti Civilinio kodekso 2.131 straipsnyje numatytą priemonę - likvidavimą - tapo nereikalingu. Kadangi vienas iš atsakovo likvidavimo tikslų galimai yra siekimas išvengti buvusio direktoriaus V. R. turtinės prievolės atlyginti padarytą ir ekspertų įvertintą žalą atsakovui, ieškovai prašė teismo pritaikyti būtent tokią priemonę, kadangi kitos priemonės negali ištaisyti netinkamos veiklos pasekmių.

Šioje civilinėje byloje buvo atliekamas juridinio asmens - atsakovo ir atsakovo vienasmenio valdymo organo veiklos tyrimas. Nors skundžiamame teismo sprendime apie tai nepasisakyta, tačiau iš eksperto ataskaitos matyti, jog tiek atsakovo, tiek vienasmenio valdymo organo veikla buvo netinkama. Likvidavus atsakovą ir išregistravus jį iš juridinių asmenų registro, nebeliks asmens, kuris galėtų reikalauti atlyginti buvusio direktoriaus V. R. padarytą žalą, dėl to nukentėtų kiti šio juridinio asmens (atsakovo) dalyviai - ieškovai, o neteisėtą naudą iš to gautų vienas iš dalyvių - buvęs direktorius V. R. Todėl šiuo atveju ieškovų prašyta taikyti priemonė ne tik kad nepažeidžia nei Civilinio proceso kodekso nuostatų, nei Konstitucijos, bet yra praktiškai vienintelė, kuri gali ištaisyti netinkamos veiklos pasekmes. Be to, remiantis Civilinio kodekso 2.131 straipsniu, teismas nėra saistomas ieškovų prašoma taikyti priemone, o ją parenka ex officio. Dėl šios priežasties, nustatęs, kad jo nuomone negalima taikyti ieškovo prašomos priemonės, pirmosios instancijos teismas negalėjo atmesti ieškinio, o privalėjo parinkti kitą - adekvačią priemonę.

Akcinių bendrovių įstatymas numato akcininkų (ieškovų) teisę kreiptis į teismą dėl atsakovui padarytos žalos atlyginimo, tačiau tai savaime nepašalina galimybės įpareigoti patį juridinį asmenį tai atlikti jau vien dėl finansinių aspektų. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu privalėjo atsižvelgti į tai, jog ieškovai dėl juridinio asmens veiklos tyrimo jau patyrė dideles išlaidas, kurios net nebuvo priteistos iš asmens, kurio veikla buvo netinkama, o kito proceso inicijavimas taip pat susijęs su nemenkų piniginių lėšų ir laiko investavimu. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tiesioginę žalą dėl trečiojo asmens V. R. veiksmų patyrė būtent atsakovas ir tik netiesiogiai - ieškovai, kita vertus, pirmosios instancijos teismas netgi savo sprendime nekonstatavo netinkamos juridinio asmens valdymo organo veiklos ir atmetė ieškinį, tačiau pasisakė apie galimybes kreiptis dėl žalos atlyginimo. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai ir argumentacija yra prieštaraujanti pačiam skundžiamam sprendimui. Ieškovai mano, kad būtent įpareigojimas atsakovą (tiesiogiai žalą patyrusį asmenį) kreiptis į teismą būtų protingas, sąžiningas ir teisingas. Be teismo įpareigojimo negalima tikėtis, kad bendrovės likvidatorė, paskirta paties trečiojo asmens V. R., kreipsis į teismą dėl žalos išieškojimo iš trečiojo asmens V. R.. Pati juridinio asmens veiklos tyrimo bei bylos nagrinėjimo eiga parodo, kad likvidatorė visiškai šiuo klausimu nesidomi (į ekspertų pateiktus klausimus atsakinėjo ne likvidatorė, o tretysis asmuo V. R., atsakovą tiek iki likvidavimo pradžios, tiek ir po jos atstovavo tas pats advokatas, likvidatorė nei karto nedalyvavo teismo posėdžiuose) ir savarankiškai į teismą dėl žalos atlyginimo nesikreips.

2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas pradėjo juridinio asmens veiklos tyrimą. Šioje nutartyje, be kita ko, nurodė, kad „Teismo manymas, kad juridinio asmens veikla gali būti netinkama, nėra bylos išnagrinėjimas iš esmės, o tik pagrindas pradėti veiklos tyrimą, nes tik ištyrus bendrovės ir jos valdymo organų veiklą bei nustačius, jog ji yra netinkama, teismas turės įvertinti ekspertų išvadas bei rekomendacijas ir, esant pagrindui, galės taikyti vieną iš Civilinio kodekso 2.131 straipsnyje numatytų priemonių”. Apeliantai sutinka su šia nutartyje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo esančia argumentacija, kuri atitinka tiek įstatymo raidę, tiek susiklosčiusią teisminę praktiką, ir iš esmės apibrėžia teismo vaidmenį ir veiksmus, atliktinus tokio tipo bylose. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime neatliko nei vieno iš savo paties nurodytų veiksmų: 1) visiškai nepasisakė dėl to, ar atsakovo bei jo valdymo organo direktoriaus veikla pripažintina tinkama/netinkama; 2) nevertino eksperto išvados ir rekomendacijos; 3) ex officio nesprendė dėl pagal Civilinio kodekso 2.131 straipsnyje numatytų priemonių taikymo/netaikymo. Pirmos instancijos teismas taip pat visiškai nepagrįstai susiejo ieškovų prašytą taikyti priemonę su ieškinio dalyku, neatsižvelgdamas į tai, jog taikomos priemonės parinkimas yra Civilinio kodekso 2.131 straipsnyje siejamas su ekspertų išvados įvertinimu, juridinio asmens veiklos pripažinimu netinkama ir yra paties teismo ex officio atliktinu veiksmu. Tai ieškovai ir pabrėžė savo 2011 m. lapkričio 17 d. rašte, formuluodami savo poziciją dėl pagal Civilinio kodekso 2.131 straipsnį taikytinos priemonės. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 299/2010). Dėl šių priežasčių negalima laikyti, kad skundžiamame teismo sprendime buvo atskleista bylos esmė (ekspertų išvados vertinimas, veiklos pripažinimas netinkama), todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

Atsakovas LUAB „Fotoakis” atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš ieškovų S. A. V. ir E. G. lygiomis dalimis atsakovo LUAB „Fotoakis” naudai bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1-2 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2-3 d.) nėra nustatyta.

Šioje byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su juridinio asmens veiklos tyrimu ir, nustačius netinkamą juridinio asmens veiklą, priemonių, numatytų CK 2.131 straipsnyje, taikymu.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi (t. 1, b. l. 180-181) nutarė pradėti juridinio asmens UAB „Fotoakis” bei jos vienasmenio valdymo organo direktoriaus V. R. veiklos tyrimą.

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi (t. 2, b. l. 38-39), iš dalies pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi (t. 2, b. l. 57-60) bei Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartimi (t. 2, b. l. 86-87), paskyrė UAB „Fotoakis” bei jos vienasmenio valdymo organo direktoriaus V. R. veiklos tyrimą, jį pavesdamas atlikti UAB „Audito sistemos”, šiam ekspertui pavesdamas atsakyti į šiuos klausimus:

1) Ar UAB „Fotoakis” vienasmenis valdymo organas - direktorius laikotarpiu nuo 2006 iki 2009 metų veikė tinkamai, t. y. laikėsi Civilinio kodekso 2.87 str. ir bendrovės įstatuose (4 skirsnis) numatytų pareigų? Jei ne, nurodyti ir pateikti tokius sandorius/veiksmus;

2) Ar laikotarpiu nuo 2006 iki 2009 metų UAB „Fotoakis” sudarė sandorių ar atliko veiksmus, kurie prieštarauja jos veiklos tikslui, numatytam įstatuose - vystyti ir plėtoti Lietuvos Respublikos įstatymais nedraudžiamą komercinę-ūkinę veiklą, siekiant gauti pelno? Jei taip, nurodyti ir pateikti tokius sandorius/veiksmus;

3) Ar laikotarpiu nuo 2006 iki 2009 metų UAB „Fotoakis” ar jos akcininkams buvo padaryta žala dėl vienasmenio valdymo organo - direktoriaus veiksmų? Jei taip, nurodyti kokiais veiksmais/sandoriais, kokio dydžio, pateikti pagrindžiančius dokumentus;

4) Ar laikotarpiu nuo 2006 iki 2009 metų UAB „Fotoakis” veikla buvo tinkama? Jeigu UAB “Fotoakis” veikla buvo netinkama, ekspertai įpareigoti pateikti rekomendacijas.

2011 m. rugsėjo 9 d. ekspertai UAB „Audito sistemos” pateikė teismui 2011 m. rugsėjo 7 d. eksperto ataskaitą dėl UAB „Fotoakis” bei jos vienasmenio valdymo organo V. R. veiklos tyrimo (t. 2, b.l. 151-177; priedai - t. 3, t. 4, b. l. 1-139). Ekspertai, apibendrindami atlikto tyrimo rezultatus, nurodė, kad UAB „Fotoakis“ nuostolinga tipinė veikla tiriamu laikotarpiu, neatitiko įmonės įstatuose numatyto veiklos tikslo, o UAB „Fotoakis“ direktorius V. R., kuris turėjo visus įgaliojimus veikti įmonės vardu, ne tik nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti, tačiau sudarinėjo nuostolingus, įmonei nenaudingus sandorius, kurie pažeidė įmonės ir akcininkų interesus, sumažino jų nuosavybę. Netinkami direktoriaus V. R. sandoriai UAB „Fotoakis“ vardu ir jo veiksmai aprašyti ataskaitos 1-3 skyriuje.

Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas apeliantų atžvilgiu priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nes teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino byloje esančios ekspertų ataskaitos, nepasisakė dėl juridinio asmens (valdymo organo veiklos netinkamumo), netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliacinio skundo pagrįstumo, įvertina šiuos argumentus bei pasisako dėl juridinio asmens veiklos tyrimo instituto taikymo ypatumų.

Juridinio asmens veiklos tyrimas, esant abejonių dėl bendrovės veiklos tinkamumo, yra CK reglamentuotas teisinis būdas, kuriuo siekiama patikrinti ir nustatyti, ar iš tikrųjų atsakovo veiklos rezultatus (pelno sumažėjimą žalos bendrovei ir akcininkams atsiradimą ir pan.) lėmė būtent atsakovo valdymo organo veiksmai (neveikimas), nes tik ištyrus bendrovės ir jos valdymo organo veiklą bei nustačius, jog ji yra netinkama, teismas turi įvertinti ekspertų išvadas bei rekomendacijas ir, esant pagrindui, taikyti vieną iš CK 2.131 straipsnyje numatytų priemonių. Juridinio asmens veiklos tyrimas susideda iš septynių etapų: 1) kreipimasis į juridinį asmenį; 2) pareiškimo padavimas teismui; 3) nutarties dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradžios priėmimas; 4) ekspertų skyrimas ir ekspertų darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos nustatymas; 5) ekspertų atliekamas tyrimas ir tyrimo ataskaitos ir rekomendacijų pateikimas; 6) ekspertų ataskaitos ir rekomendacijos svarstymas; 7) priemonių taikymas. Šios bylos duomenimis nustatyta, kad atliekant UAB „Fotoakis“ veiklos tyrimą buvo įgyvendinta tik dalis juridinio asmens veiklos tyrimo etapų. Pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradžios, skyrė ekspertus, išsprendė jų darbo apmokėjimo klausimą, ekspertai atliko tyrimą ir pateikė ataskaitą bei rekomendacijas, ekspertų ataskaita ir rekomendacijos buvo apsvarstytos teismo posėdyje, tačiau teismo nuomonė (pritarimas ar nepritarimas) dėl tokių išvadų nebuvo išdėstyta sprendime ir nebuvo išspręstas klausimas dėl priemonių taikymo.

Pagal CK 2.124 straipsnio nuostatas juridinio asmens veiklos tyrimo turinys turi apimti juridinio asmens valdymą, juridinio asmens valdymo organo veiksmus, organizuojant ir vykdant juridinio asmens veiklą. Tokio tyrimo metu turi būti įvertinta, ar atsakovo valdymo organas veikė sąžiningai ir protingai, kad būtų pasiekti atsakovo įstatuose numatyti veiklos tikslai. Pagal CK 2.131 straipsnį, jeigu ekspertų ataskaitoje nurodyta, kad juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veikla yra netinkama, ir teismas tam pritaria, išklausęs šalių ir CK 2.130 straipsnyje nurodytų valstybės institucijų nuomones, teismas gali taikyti vieną iš šiame straipsnyje numatytų priemonių. Teismas, išklausęs ekspertų ir šalių nuomonę, gali pritarti arba nepritarti pateiktai ataskaitai ir teikiamoms rekomendacijoms. Pritaręs ataskaitai teismas turi spręsti dėl taikytinų priemonių pagal CK 2.131 straipsnį, o nepritaręs dėl naujų ekspertų paskyrimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Vilnius: Justitia, 2002). Taikydamas įstatymo išvardytas priemones, teismas nesaistomas pareiškėjo prašymo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nevertino ekspertų ataskaitoje nurodytų atlikto UAB „Fotoakis“ veiklos tyrimo rezultatų bei pateiktų rekomendacijų, nepasisakė nei dėl pritarimo, nei dėl nepritarimo dėl ekspertų ataskaitoje nurodyto juridinio asmens veiklos netinkamumo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla suprantama kaip CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Tyrimo metu buvo pasisakyta dėl galimo UAB „Fotoakis“ ir jos direktoriaus V. R. veiklos netinkamumo, rekomenduota žalą, padarytą įmonei ir jos akcininkams, išieškoti iš valdymo organų, kurių veiksmais žala padaryta, tačiau pirmosios instancijos teismas, kaip jau buvo minėta, dėl netinkamos juridinio asmens valdymo organo (direktoriaus) veiklos sprendime nepasisakė.

Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. CPK 265 straipsnio nuostatos šioje byloje aiškintinos kartu su CK 2.131 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią teismas yra įpareigotas teismo sprendime aptarti juridinio asmens veiklos tinkamumą ir pasisakyti dėl pritarimo/nepritarimo ekspertų ataskaitai ir priklausomai nuo tokio pritarimo/nepritarimo spręsti dėl atitinkamų priemonių taikymo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nusprendus dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradžios ir atlikus tokį tyrimą, jo rezultatai, nurodyti ekspertų ataskaitoje, turėjo būti aptarti teismo sprendime, kartu sprendžiant dėl tyrimo rezultatų įtakos juridinio asmens veiklos tinkamumo įvertinimui bei priemonių pagal CK 2.131 straipsnio 1 dalį taikymo.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant klausimą dėl taikytinų priemonių pagal CK 2.131 straipsnį ir ieškovų prašymą (įpareigoti UAB „Fotoakis“ kreiptis į teismą dėl V. R. veiksmais padarytos žalos atlyginimo), teismas negali spręsti dėl įpareigojimo kreiptis į teismą. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokiu atveju taikomas ir dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybą. Šalys privalo pačios rūpintis savo teisių įgyvendinimu ir tik pačios gali nuspręsti dėl teisių gynimo bei galimo gynimo būdo. Teismas negali pažeisti tokios asmens teisės ir neturi teisės nurodyti asmeniui, kokį sprendimą šis privalo priimti dėl galimai jo pažeistų teisių gynimo.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nustatęs, kad yra priimtas sprendimas dėl atsakovės likvidavimo kaip vieno iš teismo numatytų taikyti priemonių ištyrus juridinio asmens veiklą, konstatavo, jog atsakovas iš esmės ieškinį pripažino, pasirinkdamas vieną iš teismo taikomų priemonių. Ieškovai apeliaciniame skunde sutinka su teismo išvada, kad atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo priimtas nutarimas likviduoti atsakovą iš esmės yra ieškinio pripažinimas, tačiau nesutinka su tuo, jog atsakovui pripažįstant ieškinį, jį galima atmesti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje situacijoje atmesdamas ieškinį, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo priimtas sprendimas dėl atsakovo likvidavimo (t. 2, b. l. 108-113) nesudarė pagrindo teismui spręsti dėl atsakovo ieškinio pripažinimo, pasirinkus vieną iš teismo taikomų priemonių, ir ieškinį atmesti. Net ir nustačius, kad atsakovas ieškinį pripažino, tai nėra pagrindas ieškiniui atmesti. Be to, kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 30-34), atsakovas neigia savo sutikimą su ieškovų ieškiniu. Pagal CPK 140 straipsnio 2 dalį bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pagal CPK 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Šioje byloje susiklosčiusius ypatingai teisinei situacijai, kai sprendžiant juridinio asmens veiklos tyrimo bylą, buvo priimtas sprendimas likviduoti atsakovę, toks sprendimas turėjo būti vertinamas ne kaip pagrindas ieškinį atmesti, bet vertinama tokio sprendimo likviduoti juridinį asmenį, kurio veikla galimai buvo netinkama, įtaka atlikto juridinio asmens veiklos tyrimo rezultatų (juridinio asmens veiklos trūkumų pašalinimo) įgyvendinimo galimybei, parenkant CK 2.131 straipsnyje numatytas priemones.

Atsižvelgiant į CK 2.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų priemonių sąrašą, galima daryti išvadą, kad juridinio asmens likvidavimas ir likvidatoriaus paskyrimas – griežčiausia priemonė, kuri gali būti taikoma nustačius juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veiklos pažeidimus. Juridinio asmens likvidavimo pagrindai numatyti CK 2.106 straipsnyje. Prie tokių pagrindų priskiriamas ir teismo priimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį vadovaujantis CK 2.131 straipsniu. Pagal 2.108 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų dalyviai, kreditorių susirinkimas, juridinių asmenų registro tvarkytojas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti juridinį asmenį, privalo paskirti likvidatorių. Likvidatoriaus paskyrimo procedūra skiriasi priklausomai nuo likvidavimo pagrindo (CK 2.108 straipsnio 4-5 dalys). Kaip matyti iš minėto straipsnio 5 dalies, siekiant apginti viešąjį interesą, juridinio asmens dalyviams skirti likvidatorių kai kuriose situacijose, tarp jų ir likviduojant juridinį asmenį pritaikius CK 2.131 straipsnio 1 dalies 8 punktą, gali būti neleidžiama.

Pagal CK 2.110 straipsnio 1 dalį juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų ir juridinio asmens dalyvių kompetencija dėl sandorių sudarymo pereina likvidatoriui nuo likvidatoriaus paskyrimo, o CK 2.108 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais – nuo sprendimo dėl juridinio asmens likvidavimo įsigaliojimo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį likvidatorius turi juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas ir jam mutatis mutandis taikomos CK II knygos VII skyriaus nuostatos. Kaip matyti iš tokio teisinio reglamentavimo likvidatoriui yra suteiktos visos juridinio asmens valdymo organo teisės ir pareigos, tarp jų ir teisė santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu veikti vienvaldiškai (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis). Likvidatorius, vykdydamas likvidavimo procedūras, privalo nustatyti likviduojamo juridinio asmens turtą ir įsipareigojimus, įstatymo nustatyta tvarka apie likvidavimo procedūrų vykdymą informuoti kreditorius, spręsti dėl likviduojamo asmens sandorių ir kt. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, jeigu tuo metu, kai įmonė likviduojama įmonių veiklą reglamentuojančių kitų įstatymų nustatyta tvarka, išaiškėja, kad ji negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, įmonės likvidatorius privalo nedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios būklės nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Iš šių įstatymo nuostatų galima daryti išvadą, kad likvidavimo procedūroje likvidatorius privalo veikti išimtinai juridinio asmens interesais, imtis aktyvių veiksmų juridinio asmens turtui ir įsipareigojimams nustatyti, taip pat, nustatęs, kad juridiniam asmeniui yra padaryta žala, imtis priemonių, kad juridiniam asmeniui padaryta žala būtų išieškota įstatymų nustatyta tvarka. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, susiklosčius tokiai ypatingai teisinei-faktinei situacijai, kai byloje atlikus juridinio asmens veiklos tyrimą, ekspertų ataskaitoje nurodžius dėl juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veiklos pažeidimų ir esant juridinio asmens dalyvių valiai likviduoti tą patį juridinį asmenį, teismas tokioje byloje turėtų spręsti dėl padarytų juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veiklos pažeidimų pobūdžio ir galimybės taikyti CK 2.131 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą priemonę – juridinio asmens likvidavimą ir likvidatoriaus paskyrimą, šioje konkrečioje situacijos keisdamas likvidavimo pagrindą ir taikydamas CK 2.106 straipsnio 3 punkte numatytą likvidavimo pagrindą. Spręsdamas dėl tokios priemonės taikymo, teismas turėtų atsižvelgti į tai, jog sprendimas dėl atsakovo likvidavimo ir likvidatoriaus paskyrimo buvo priimtas pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime vienintelio dalyvavusio V. R. turimais balsais (50 procentų) (t. 3, b. l. 5-17), papildomai išsiaiškinti kitų juridinio asmens dalyvių valią dėl likvidatoriaus paskyrimo, jei tai neprieštarautų viešajam interesui. Teismui nusprendus dėl juridinio asmens veiklos netinkamumo, pritariant ekspertų išvadoms ir pritaikius priemonę - likviduoti juridinį asmenį CK 2.131 straipsnio pagrindu, paskirtas likvidatorius turėtų vertinti ekspertų išvadose nurodytą informaciją dėl juridiniam asmeniui galimai padarytos žalos ir spręsti dėl tokių pažeistų teisių gynimo teisme. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje nevertino juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veiklos tinkamumo/netinkamumo, ekspertų ataskaitoje pateiktų išvadų ir rekomendacijų, nesprendė dėl priemonių pagal CK 2.131 straipsnio 1 dalį taikymo. Spręsdamas dėl juridinio asmens (UAB „Fotoakis“ valdymo organų ar jų narių veiklos tinkamumo pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo įvertinti įsiteisėjusiais teismo sprendimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinė byloje Nr. 2A-405/2010, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-150-123/2009, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-791-125/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2009-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-304/2009 ir kt.), kuriais buvo spręsta dėl UAB „Fotoakis“ sudarytų turto perleidimo sandorių negaliojimo ir bendrovei padarytos žalos atlyginimo, nustatytas aplinkybes, kurios patenka į atlikto juridinio asmens veiklos tyrimo ribas.

Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Konstatuotina, jog nustačius, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veiklos tinkamumo/netinkamumo, ekspertų ataskaitoje pateiktų išvadų ir rekomendacijų, nesprendė dėl priemonių pagal CK 2.131 straipsnio 1 dalį taikymo, šių aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo visa apimtimi, todėl byla gražinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas (CPK 93 str. 5 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-154-265/2012 panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.