Baudžiamoji byla Nr. e1-1466-818/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29574-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.5.4.1; 1.2.23.1.2; 2.1.8; 2.12.1.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
S. V. neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent:
jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai iš kito asmens įgijo narkotines medžiagas, kurių dalį suvartojo, o likusias neteisėtai laikė iki 2020-07-25 15.40 val., kol bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buto apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė jam priklausančias narkotines medžiagas- 0,066 g kanapių (antžeminės dalys), 0,1545 g kanapių dervos ir 0,001 g kokaino.
Šiais savo veiksmais S. V. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat, S. V. grasino nužudyti žmogų, o būtent:
jis, 2020-07-24, vakare, susisiekęs su A. S. telefonu grasino, kad nužudys ją bei jos šeimos narius, paliks jos mažametį vaiką be motinos, taip pat grasino, jog sumokės kam nors, kad su ja susidorotų, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020-07-25, apie 11 val. priėjęs prie A. S. buto adresu (duomenys neskelbtini), beldė bei daužė buto duris, grasino ją nužudyti, po ko nuėjęs į bendro naudojimo balkoną ir grasindamas nužudymu tyčia išdaužė akmeniu A. S. buto lango stiklo paketą, tokiu būdu nukentėjusiajai A. S. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad savo grasinimą įvykdys.
Šiais savo veiksmais S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo S. V. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu 2020-09-22 įtariamuoju apklaustas S. V. nurodė, kad prisipažįsta padaręs įtarime nurodytus nusikaltimus nurodytomis aplinkybėmis bei supranta kuo yra įtariamas. Parodė, kad su A. S. buvo pora apie pusę metų. 2020-07-24 nuvyko pas A. S. adresu (duomenys neskelbtini), nes buvo susipykę, norėjo susitaikyti. Ji į savo butą jo neįsileido, kalbėjo tik telefonu. Ką kalbėjo telefonu su A. S. neprisimena, neprisimena ar grasino jai, bet, jeigu A. S. taip sako, jis ja tiki. Prisimena dar, kad akmenuko pagalba stengėsi pabelsti garsiau į langą, kad A. S. išgirstų ir įsileistų į butą, akmenuką laikė rankoje ir su juo beldė, prisimena, kad įskilo lango stiklo paketas. Tos dienos įvykių jis daugiau neprisimena, nes grįžęs namo adresu (duomenys neskelbtini), išgėrė daug KSANAX tablečių, kurias buvo įsigijęs su gydytojo išrašytu receptu. Kodėl tiek daug išgėrė tų tablečių - paaiškinti negali. Kai išgėrė tabletes, iš kitų asmenų pasakojimų žino, kad jį be sąmonės išvežė į ligoninę. Ligoninėje atsigavo maždaug po trijų dienų ir sužinojęs, kad A. S. padarė materialinę žalą sudaužęs jos buto stiklo paketą, jai visą sumą, kurią nurodė, atlygino. Sumokėjo jai 372,51 Eur. Dėl savo padarytų veiksmų labai gailisi ir atsiprašo (2 tomas, b. l. 39).
2021-03-08 papildomai įtariamuoju apklaustas S. V. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino. Pilnai prisipažįsta kuo yra įtariamas. Prisipažįsta, kad pas save gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), turėjo pranešime apie įtarimą nurodytas narkotines medžiagas, t. y. kanapes. Kanapes buvo pirkęs labai seniai, negali pasakyti nei kur, nei kada, jos namuose buvo maždaug metus laiko iki jų radimo, nes kartais parūkydavo kanapių, kol dar nevartojo vaistų, kurių sudedamoji dalis yra diazepamas, šie vaistai yra raminamieji, juos išrašė gydytojas R. A., 2020 metų birželio mėnesį, juos naudojo, kiek prisimena, apie porą savaičių, kanapių nerūkė nuo to laiko, jos tiesiog buvo pas jį namuose. Kokaino nevartojo, tad negali tiksliai nurodyti iš kur ši medžiaga pas jį atsirado. Tačiau, jeigu tai buvo rasta jo namuose, prisipažįsta, kad ją turėjo. Su A. S. nuo įvykio 2020-07-24 niekada nebendravo, neieškojo ryšių, jai žalą atlygino. Pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų 2020-09-22, daugiau nieko papildyti apie šią situaciją neturi, prisipažįsta kuo yra įtariamas ir labai gailisi. Norėtų, kad šis procesas būtų baigtas pagreitinta tvarka, nes, mano, kad tam yra visos sąlygos. Daugiau nieko parodyti neturi ( 2 tomas, b. l. 66.-67).
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole A. S. parodė, kad turi pažįstamą S. V.. Pažįstami apie 5 mėnesius. Draugavo kaip pora apie 3 mėn., bet kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Bendraujant sužinojo, kad S. V. turi psichikos sveikatos problemų, t. y. buvo gydomas privačioje psichiatrijos klinikoje. Sužinojus, kad S. V. turi psichikos sveikatos sutrikimų, nutraukė su juo bendravimą, nes sužinojo tada, kai jis elgėsi agresyviai ir net buvo panaudojęs prieš ją smurtą, bet tuo metu pagalbos nesikreipė. Nutraukusi su juo santykius dėl to, kad nesigydo ir yra nestabilios psichikos, S. V. žadėjo pasikeisti ir norėjo tapti vėl kaip pora. Nenorėdama su juo bendrauti nusprendė nutraukti kontaktus, bet 2020-07-24, vakaro metu, S. V. susisiekęs su ja telefonu norėjo pasiūlyti bendradarbiavimą jos darbovietės srityje, bet gavęs neigiamą atsakymą ant jos supyko ir pradėjo grasinti sakydamas, kad su ja susidoros, o būtent, kad nužudys. Vadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, sakė, kad paliks jos vaiką be motinos, kad visur eidama bijos jo veiksmų. Taip pat minėjo, kad sumokės kam nors už tai, kad su ja susidorotų. Skambino bei rašė grasinančio pobūdžio žinutes. Skambinėdamas sakė, kad nužudys ją bei jos šeimą. Ir 2020-07-25 ryte, apie 06:00 val. į buto duris pradėjo belstis S. V., kuris buvo nusiteikęs agresyviai, reikalavo atidaryti buto duris ir norėjo, kad ji išeitų, nes nori pasikalbėti. Kaip tuo metu atrodė, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Bijodama jo agresyvaus elgesio, buto durų neatidarė ir jo į butą neįleido. Neįleidusi jo ir pabendravusi pro buto duris S. V. išėjo. Apie 11 val. ir vėl grįžo. Atėjęs pradėjo vėl belstis į buto duris, daužytis, grasinti, kad nužudys. Jam buto durų neatidarė. Sakė, kad nori su ja pabendrauti, bet kokiu tikslu jis norėjo su A. S. pabendrauti nežino. Neatidarius jam durų, S. V. išėjo į bendro naudojimo balkoną ir negalėdamas išeiti tęsė savo grasinimus bei grasindamas susidorojimu išdaužė jos buto stiklo paketą. Tuo metu pas ją bute buvo dukra, kuri išsigando S. V. veiksmų ir pradėjo garsiai verkti. S. V. išgirdęs, kaip verkia jos vaikas – pasišalino, o ji iškvietė policiją.
S. V. pastoviai jai skambina į mobilaus ryšio telefoną, reikalauja susitikimo, dėl ko būtent nori susitikti, nežino, mano, kad susitikęs gali tapti nevaldomas ir gali su ja susidoroti. Be perstojo skambinėja ir sako, kad ją bei jos šeimą nužudys. Rašo grasinančio pobūdžio žinutes. Žinutes bei garso įrašus pateikia.
Dėl to, kad S. V. turi psichikos sveikatos sutrikimų ir yra neprognozuojamas, mano, kad visi jo išreikšti grasinimai gali būti realūs. S. V. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kur šiuo metu jis randasi - pasakyti negali. Daugiau šiuo metu nieko papasakoti negali, (1 tomas, b. l. 1-2).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. V. parodė, kad 2020-07-25 apie 16:39 val. jam paskambino tėtis R. V. ir pranešė, jog brolis S. V. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) bandė nusižudyti, bei jam reikės pasirūpinti jo šunimi, nes jo namuose yra policija, greitoji bei, kad S. V. išvežė į ligoninę. Apie 18:00 val. pakartotinai paskambino tėtis bei pasakė, jog jam reikia važiuoti prie S. V. namų, kadangi policijos pareigūnai nori apklausti apie S. V. psichinę būklę bei, kad dalyvautų jo buto apžiūroje. 18:30 val. jam atvažiavus prie S. V. namų, policijos pareigūnai pranešė, jog S. V. šiuo metu yra ligoninėje bei papasakojo, jog šiuo metu yra pradėti du ikiteisminiai tyrimai, vienas pagal smurtą artimoje aplinkoje, o kitas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Taip pat paaiškino, jog policijos pareigūnams gavus informaciją, kad S. V. galimai nori nusižudyti, jie atvyko jo gyvenamuoju adresu, kur jų niekas neįleido, todėl buvo priimtas sprendimas su priešgaisrine gelbėjimo tarnyba patekti į jo butą per langą. Patekus į butą brolį rado miegantį prigėrusį vaistų, kokių, tiksliai nežino. Taip pat pareigūnams patekus į jo butą jie pastebėjo galimai narkotinių medžiagų likučius, dėl to buvo pradėtas antras ikiteisminis tyrimas. Jis su broliu bendrauja retai, per metus susitinka apie 2-3 kartus. Kiek žino, tai brolis vaikšto pas psichologą ar psichiatrą, tiksliai negali pasakyti. Ankščiau brolis buvo labai impulsyvus. Ar brolis vartoja kokius nors vaistus nežino. Ar brolis vartoja narkotines medžiagas irgi nežino. Šiandien pirmą kartą sužinojo, kad brolis galimai galėjo vartoti narkotines medžiagas. Ankščiau brolis irgi bandė nusižudyti, tada buvo perdozavęs „XANAX“ vaistų. Daugiau apie brolio psichinę būklę, bei apie šią situaciją nieko negali papasakoti. Jo žiniomis policijos pareigūnai buvo užėję į brolio butą be jokių liudytojų, tuo metu bute jie buvo apie 10-15 minučių vieni. Jis tuo metu dar nebuvo atvažiavęs į įvykio vietą (1 tomas, b. l. 172-173).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. K. parodė, kad su S. V. yra kaimynai, pažįstami apie 10 metų, juos sieja kaimynystė. Per pastaruosius metus S. V. buvo atsitiktinai sutikęs pastarajam vedžiojant savo šunį prie namų (duomenys neskelbtini). Laisvalaikio su S. V. nepraleidžia, į svečius vienas pas kitą nevaikščioja, nesusiskambina, tačiau turi bendrų pažįstamų. Apie S. V. asmeninį gyvenimą nieko nežino. Nežino nei su kuo jis susitinka, nei su kuo bendrauja, nei kaip ir kur praleidžia laisvalaikį. Ar S. V. vartojo narkotines ir/ar psichotropines medžiagas - nežino. 2020-07-25 apie 15:30 val. jam paskambino jo ir S. V. bendras pažįstamas K. K. ir pasakė, kad jis buvo šiandien susitaręs su S. V. važiuoti žvejoti, tačiau nesulaukęs S. V., K. K. S. V. paskambino ir S. V., anot K. K., jam pasakė, kad ruošiasi nusižudyti. Nesakė kodėl nori žudytis. Kol bendravo su S. V., pastarasis nebuvo linkęs į savižudybę. K. K., žinodamas, kad jis S. V. kaimynas, paprašė nueiti pas S. V. namo. Atėjęs prie S. V. namo rado policijos pareigūnus. Atvažiavę gaisrininkai su policijos pareigūnais per stogą pateko į S. V. balkoną, o vėliau - į butą. Vėliau pareigūnams atrakinus duris, kartu su jais pateko į butą. Bute pamatė miegantį fotelyje S. V.. Jis knarkė, todėl pamanė, kad S. V. miega. Kadangi dar nebuvo atvykę medikai, išėjo į lauką jų pasitikti. Kai atvažiavo medikai, juos palydėjo iki S. V. buto. Vėl užėjo į butą. Medikai išsivežė S. V. į ligoninę. Vėliau pareigūnai paprašė su jais palaukti kito policijos ekipažo. Atvykus kitam policijos ekipažui, jo buvo paprašyta prisistatyti ir pateikti savo kontaktinius duomenis. Užsirašę pateiktą informaciją, policijos pareigūnai pasakė, kad gali jis eiti. Nematė kas užrakino duris po to, kai medikai išvežė S. V.. Tuo metu buvo kieme. Kai su pareigūnais užėjo į butą, iki išvežant S. V., jame buvo tik S. V.. Nežino ar po to, kai medikai išvežė S. V., policijos pareigūnai buvo užėję į butą, ar nebuvo. Kai atvažiavo trečias policijos ekipažas, buvo iškviestas iš namų ir apklaustas. Kai buvo S. V. bute, nepastebėjo ar ant stalo buvo miltelių likučiai, nepajuto ir bute jokio specifinio kvapo. Matė ant virtuvės stalo išmėtytas vaistų dėžutes, kokie vaistai buvo - nepastebėjo. Neatkreipė dėmesio ar ant stalo gulėjo tik dėžutės nuo vaistų, ar ir lapeliai su vaistais ir patys vaistai. Nepastebėjo ar vaistų dėžutės buvo ir kitose buto vietose. S. V. nebuvo apsiputojęs. Matė tuščią butelį JACK DANIELS, bet neatsimena kokios talpos. Būnant bute nematė, kad policininkai atidarinėtų spinteles ar/ir stalčius, nematė, kad policijos pareigūnai ant stalo barstytų miltelius (1 tomas, b. l. 166-167).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. Š. parodė, apie 12.00 val. gavo iškvietimą iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra nusikalstamos veikos požymių ir nuvažiuotų patikrinti, nuvykus minėtu adresu jį pasitiko pranešėja A. S. ir nurodė, kad jai grasino susidorojimu jos buvęs draugas S. V., nes ji su juo nutraukė santykius, kadangi sužinojo, jog yra psichiškai nestabilus, elgdavosi agresyviai, 07-25 anksti ryte beldėsi į duris, skambinėjo į telefoną, vėliau pasišalino ir vėl atėjo prie buto durų apie 12 val., išmušė buto lango stiklo paketą. A. S. dėl tokių jo veiksmų pageidavo rašyti pareiškimą. Pildant procesinius dokumentus dėl įvykio, A. S. nurodė, kad į jos mobilaus ryšio telefoną skambino S. V., su kuriuo pokalbį girdėjo ir jis, kadangi kalbėjo per garsiakalbį, S. V. grasino, kad su ja susidoros, nužudys, sakė, kad paliks jos vaiką be motinos, grasino, kad susidoros su A. S. šeimos nariais, aiškinosi kodėl ji su juo nenori tęsti santykių, taip pat S. V. minėjo, jog pasamdys žmones, kurie susidoros su A. S., po ko ji pasitikslino ar įmanoma, kad šiais laikais galėtų ką nors nusamdyti, jog su žmogumi susidorotų. A. S. buvo labai išsigandusi. Sprendžiant iš objektyvių požymių, kuriuos matė nuvykęs į butą, galima daryti prielaidą, kad S. V. savo grasinimus A. S. atžvilgiu galėjo įvykdyti, kadangi kalbėjo pakeltu balso tonu, agresyviai, bute buvo išdaužtas stiklo paketas, apie kurį kalbėjo, kad už jį sumokės ir sutvarkys. A. S. buvo išsigandusi. Daugiau nieko apie įvykį parodyti neturi, (1 tomas, b. l. 56).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. S. parodė, 2020-07-25 su žmona V. S. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) remontuotis savo butą adresu (duomenys neskelbtini). Kuri tai buvo valanda – tiksliai pasakyti negali. Tai galėjo būti apie 11-12 valanda, A. S. paskambino savo mamai V. S. ir pasakė, kad jos buto duris adresu (duomenys neskelbtini) , spardo ir daužo jos buvęs draugas S. V., kuris jai ramybės nedavė nuo pat 6 val. ryto, kiek žino jai skambinėjo į telefoną. Tada dukra mamai sakė nevažiuoti, sakė padaužys duris ir jis nueis. Maždaug po 15-20 min. A. S. antrą kartą paskambino mamai ir verkdama, šaukdama prašė pagalbos, kad greičiau atvyktų padėti, nes buvęs draugas išdaužė virtuvės langą, taip pat A. S. nurodė, kad ji jau yra išsikvietusi policijos pareigūnus. Atvykus A. S. draugo S. V. jau neberado. A. S. buvo labai išsigandusi, drebėjo rankos, verkė, sunkiai rinko žodžius, matėsi, kad jai yra labai sunku kalbėti po tokio jos buvusio draugo išpuolio. Taip pat pasitiko ir A. S. dukra, kuri taip pat buvo išsigandusi, verkė. Nuėjęs į virtuvę pamatė, kad yra išdaužta virtuvinio lango, paketo laukinė dalis. Po maždaug 30 minučių po atvykimo atvyko ir policijos pareigūnas. Kelis kartus A. S. yra pristačiusi S. V. kaip savo draugą. Ji kartu su savo draugu buvo atvykę prie jų buto (duomenys neskelbtini), taip pat buvo susitikę ir kitose vietose. Jam buvo sakiusi, kad su S. V. draugauja apie du mėnesius laiko. Iki 2020-07-25 įvykio su S. V. yra bendravęs ne vieną kartą, tačiau jo elgesys jokių įtarimų nesukėlė, nepasirodė esantis agresyvus, atrodė esantis mandagus, išauklėtas. Kartą A. S. yra pasakojusi, kad jos draugas S. V. vieną kartą elgėsi agresyviai, ją yra bauginęs, tą kartą ją buvo suėmęs už kaklo, pastūmė, ir grasino jai, kad jis jai gali daug ką padaryti, nieko konkretaus nenurodė. Po šito įvykio jis dar kalbėjo su S. V., kodėl jis taip pasielgė, jis jam atsakė, kad jis nežino kas jam buvo užėję, kodėl buvo sukilęs pyktis, dėl tokio savo pykčio proveržio bando susitvarkyti. Taip pat A. S. yra pasakojusi, kad jis vairuodamas automobilį kelyje yra agresyvus kitų vairuotojų atžvilgiu. 2020-07-25, kai jau buvo atvykęs pirmasis pareigūnas jis trumpam išvyko iki savo buto, grįžus pas A. S. į jos namus, juose jau buvo atvykęs kitas pareigūnas, užfiksuoti įvykį, tuo metu per A. S. telefoną vyko pokalbis tarp jos ir jos buvusio draugo S. V., kuris jai telefonu sakė: „aš geriau sumokėsiu 3000 eurų, kad nužudytų jus visus ir paliktų tik vieną gyvą jos dukrą, pastarosios nežudysiu vien dėl to, kad zonoje nereikėtų kentėti, dėl vaiko nužudymo, o tavo duktė likusi viena kur nors gyvens viešnamyje, pasakyk R., kad aš jį dar kartą pamatysiu atvykusį pas tave, aš jam sudaužysiu galvą“, taip pat grasino, kad neatiduos elektrinio paspirtuko, visa, kas palikta pas jį namuose yra jo, „tu vis tiek būsi mano, tu vis tiek man nieko nepadarysi, aš vis tiek tavęs ramybėje nepaliksiu, tu gali kreiptis kur nori, aš turiu pažinčių ”. Visus šituos pasakymus S. V. išsakė ramiu tonu. Kiek žino, S. V. grasino A. S., dėl to, kad ji būtų jo. Jis mano, kad S. V. grasinimai buvo realūs, tai įrodo jo išsakyti žodžiais, kurie buvo skirti ir jam asmeniškai, taip pat įrodo ir įvykę įvykiai, lango daužymas , ramybės nedavimas A. S., kaip jis ir sakė, kad nepaliks jos ramybėje, tai taip ir elgiasi. Jis mano, kad tos dienos konfliktas galėjo kilti dėl to, kad A. S. neįsileido savo buvusio draugo į butą ir jis jos apgaulės būdu negalėjo išsivilioti į laiptinę, kad ji jam atidarytų duris. Kaip S. V. išdaužė A. S. buto virtuvės langą - nematė, nes tuo metu buvo kitoje vietoje.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. L. parodė, kad ji A. S. draugė. Pamena, kad buvo A. S. dukros mokslo metų pabaigtuvės, jeigu gerai prisimena tai 2020-06-17, A. S. paskambino vakare išsigandusi, drebančiu balsu, pasakė, kad jai S. V. grasina, sakė, kad nori parašyti pareiškimą, nes bijo dėl dukros ir savęs. L. L. pradėjo jos klausinėti kaip grasina, A. S. apsiverkė, L. L. pasakė ,kad važiuotų pas ją. A. S. atvykusi pas L. L. papasakojo kas vyksta ir dėl ko įsiliepsnojo pirmasis toks rimtas jų konfliktas. A. S. pasakojo, kad S. V. reikalavo, jog ji pasikeistų pavardę į mergautinę, nes A. S. yra buvusio vyro pavardė, jai nesutikus pasakė, kad jie gali susituokti, tada turės jo pavardę, nes jam gėda, kad A. S. turi kito vyro pavardę. Konflikto eigoje S. V. pradėjo A. S. smaugti, tai yra pakėlė prieš ją ranką. A. pasakė, kad viskas tarp jų baigta, o S. V. pasakė, kad gali pasirūpinti savo dukros ir savo saugumu ir pasakė A. S., kad arba ji jam bus, arba niekam. Taip pat tą pačią dieną A. S. S. V. grasino, kad nužudys jos buvusį vyrą K., nes nelikus vyro, nereikės ir jo pavardės. Maždaug dviejų dienų bėgyje S. V. atvyko į jos darbovietę, taip pat grasino, signalizavo automobilio garsiniu signalu, A. S. išėjus į lauką, S. V. jai parodė, kad automobilyje turi peilį ir arba ji bus su juo, arba išžudys tuo peiliu visus kolegas. A. S. pas L. L. buvo dvi dienas, pirmąją dieną jai pradėjo skambinėti S. V. psichiatras, kad nerašytų ant S. V. jokio pareiškimo, nors L. L. ją įkalbinėjo, kad parašytų, bet A. S. taip ir neparašė pareiškimo. Tą patį vakarą A. S. pasiskolinusi iš L. L. automobilį nuvyko ir per kurjerį įdavė S. V. raktus, kad neturėtų su juo jokių sąsajų. A. S. kitą dieną vežė dukrą į mokyklą ir su S. V. prasilenkė, jis nespėjo jos pagauti. Po viso to A. S. kelioms dienoms išvyko pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini). L. L. siūlė A. S., kad gali gyventi pas ją, bet ji nusprendė su tėvais grįžti į (duomenys neskelbtini). Jai grįžus į (duomenys neskelbtini) S. V. atėjo prie jos buto durų, A. S. reikėjo dirbti, todėl S. V. liko pasikalbėti su A. S. patėviu. Po pokalbio S. V. šiek tiek pasikeitė, susiėmė, kurį laiką elgėsi normaliai. S. V. apgailestavo, sakė, kad be jos nepasitaisys, kad be jos negali gyventi, kad jam reikia jos pagalbos, A. S. patikėjo jo žodžiais, pradėjo su juo kalbėtis, palaikyti, norėjo padėti susitvarkyti savo gyvenimą. S. V. rodė, kad ji jo gyvenimo meilė, gražiai elgėsi apytiksliai mažiau nei mėnesį laiko. Jie bendravo ne kasdien, susitikdavo retai, L. L. nuomone, S. V. atrodė, kad tai santykiai, nors A. S. bendravo tik norėdama padėti. Apie šį įvykį, kuris įvyko liepos 25 diena , ji ne daug ką žino, nes su A. S. susitikusios nebuvo, ji tik telefonu trumpai papasakojo, jog S. vėl grasino, išdaužė jos buto langą, grasino nužudyti ją, taip pat sakė, kad pats žudėsi, buvo baisiai išsigandusi. Iš draugų yra girdėjusi, kad S. V. vartoja narkotines medžiagas ir jam tai iššaukia priepuolius, agresyvumą. Su S. V. asmeniškai nėra pažįstama ir nėra bendravusi. Taip pat A. S. po pirmojo įvykio pasakojo, kad S. V. ją baugino pasakodamas istorijas kaip jis elgėsi su kitomis moterimis, kurios buvo parašiusios pareiškimus ant jo, pasakojo, kad jis yra sakęs, jog jo buvusi draugė taip pat buvo parašiusi pareiškimą ant jo, bet jis jai prigrasino ir ši atsiėmė pareiškimą, taip pat buvo pasamdęs kažkokius žmones, jog jo buvusią draugę baugintų, todėl A. S. bijojo jo veiksmų. Daugiau nieko papildyti neturi, (1 tomas, b. l. 60).
Apžiūrimas BPC garso įrašas: tarnybiniame kompiuteryje apžiūrimas garso įrašas iš BPC Fone girdisi verksmas BPC:112, klausau Pranešėja: Laba diena, mums reikalinga pagalba, esu su mažamete namie, į mūsų namus veržiasi buvęs mano draugas, išdaužė per avarinį balkoną stiklą BPC: Mhm Pranešėja: paskubėkit prašau BPC: Sakykit prašom adresą Pranešėja: Jo, (duomenys neskelbtini) BPC: (duomenys neskelbtini) Pranešėja: (duomenys neskelbtini) aukštas BPC: (duomenys neskelbtini) aukštas, o kaip jisai išdaužė stiklą? Pranešėja: Jisai išdaužė per avarinį balkoną virtuvės stiklą BPC: Aha Pranešėja: Prašau tik kuo greičiau, Dieve, jis man ir grasino, ir panašiai, aš negaliu BPC: Supratau, sakykit durų kodas ar bus Pranešėja: (duomenys neskelbtini) ir varpelis BPC: Taip Pranešėja: Arba gali rinkti (duomenys neskelbtini), grotelės (duomenys neskelbtini) vienetai ir grotelės, ir durys atsidarys pačios, man nereikės eiti tada BPC: 00, grotelės Pranešėja: (duomenys neskelbtini) vienetai, (duomenys neskelbtini) ir vėl grotelės, ir tada atsidaro durys pačios BPC: Mhm, supratau. Vardas ir pavardė jūsų? Pranešėja: A. S. BPC: Kaip pavardė? Pranešėja: Ateik A. čia. A. S.. Ateik čia, neik ten. BPC: Laukite prašom. Greitosios kol kas niekam nereikia? Pranešėja: Ne, nereikia. BPC: Supratau, laukit prašau. Pokalbis nutrūksta (CD vaizdo įrašai prie 2 tomo bylos viršelio).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu "Video(1)", kurio trukmė yra 02:43 min. Vaizdo įraše matosi 3 tablečių pakuotės, vyro ranka išpakuojanti tabletes. Girdisi vyro žodžiai: Už meilę. Žinai kas durniausia, kad aš tai padarysiu, lėtai lukštenasi, bet išsilukštensiu vis vien. Užtenka vieno lapelio, varysiu du. Žiūrėk iki galo. Pochui man, nėr tavęs, nėr gyvenimo. Eik žiurkiaut kitur. Blet viską padariau, pats save pakeičiau, o ką tu pakeitei? Šūdą ir nieko. Žiurkiautoja. Kurios pažystamos ir tavo reikalai. Juodas ekranas ir žodžiai: Kadangi paskutinis kartas, kai mane matai, dabar sorry tik girdi, nes padėtas snukiu žemyn, palauk, bandysiu apsukti. Kaip apsukti šitą šūdą? Taip. Kamera apsukama ir filmuojamas vyras kambario aplinkoje, apsirengęs tamsios spalvos megztinį su kapišonu, vyras plikas, su barzda. Filmuojamas vyras kalba: Viena tabletė žmogų iškerta, šitos tabletės (rodo delne laikomas tabletes) iškirs mane. Malonu buvo. Ate. Delną prideda prie lūpų, apsuka kamerą ir eina link kriauklės (virtuvės aplinka), kamerą atsuka į save, ir numeta ant spintelės, filmuodamas save sako: neskanu žinok žiauriai. Atsisuka buteliuką ir išgeria. Padeda buteliuką ir sako ate. Išjungia kamerą.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu "Video", kurio trukmė yra 01:40 min. Vaizdo įraše vyras filmuoja save, apsirengęs tamsios spalvos megztinį su kapišonu, plikas, su barzda, rankoje laiko tabletes ir kalba: Nu ką, turiu 22 tabletes (rodo delną su tabletėmis), čia pilnai užtenka arklį išverst, labai atsiprašau už viską, už visus skausmus, daugiau gyvenime tu manęs nepamatysi. Jei ir pamatysi tai tiktai laidotuvėse, o jos bus ne už ilgo. Labai atsiprašau. Labai gailiuosi ir žiauriai myliu. Sunku man yra, aš nežmoniškai išgyvenu, ate. Prisideda ranką su tabletėmis prie lūpų ir užverčia galvą, atsisuka, išsižioja ir rodo tabletes burnoje. Pasiima butelį degtinės ir išgeria kelis gurkšnius. Padeda butelį ir eina, pasiima stiklinę, įsipila vandens, išgeria. Sako: Tikiuosi džiaugiesi dabar tuo, kas įvyks. Ate. Varau į mašiną, išvažiuoju biški. Turiu dar kokia 10 minučių ir viso gero. Vaizdo įrašas nutrūksta (CD vaizdo įrašai prie 2 tomo bylos viršelio).
2020-10-14 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad:
1. žalios spalvos, sausa, susmulkinta, augalinės kilmės medžiaga iš trintuvės, paimtos 2020-07-25 bute (duomenys neskelbtini), (paketas Nr. 0132418), yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,066 g, A 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 13,9 %.
2. Rudos spalvos, supresuota, augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio, paimto 2020-07-25 bute (duomenys neskelbtini), (paketas Nr. 451518), yra narkotinė medžiaga - kanapių derva, kurios masė yra 0,145 g,
3.Baltos spalvos miltelių iš vieno plastikinio paketėlio, paimto 2020-07-25 bute (duomenys neskelbtini) (paketas Nr. 141366), sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta. Baltos spalvos miltelių iš kito plastikinio paketėlio, paimto 2020-07-25 bute (duomenys neskelbtini), (paketas Nr. 141366), sudėtyje yra narkotinė medžiaga - kokainas, kurio masė mažiau kaip 0,001 g.
4.Rausvos spalvos tablečių ir jų fragmentų iš vaistų pakuotės dalies su užrašais „Zykalor“ 10 mg „Aripiprazolum“, paimtos 2020-07-25 bute (duomenys neskelbtini), (paketas Nr. 451522), sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta. Gelsvos spalvos tablečių iš vaistų pakuotės su užrašais „Relanium“ 5 mg tabletės „Diazepamas", paimtos 2020-07-25 bute (duomenys neskelbtini), (paketas Nr. 451522), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - diazepamas, kurios masė yra 0,015 g.
5.Rausvos spalvos tabletės fragmento, paimto 2020-07-25 bute (duomenys neskelbtini), (vokas Nr. 2), sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta (1 tomas, b. l. 146-150).
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo S. V. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. O. V. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai iš kito asmens įgijo narkotines medžiagas, kurių dalį suvartojo, o likusias neteisėtai laikė iki 2020-07-25 15.40 val., kol bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buto apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė jam priklausančias narkotines medžiagas - 0,066 g kanapių (antžeminės dalys), 0,1545 g kanapių dervos ir 0,001 g kokaino. Taip pat, jis, 2020-07-24, vakare, susisiekęs su A. S. telefonu grasino, kad nužudys ją bei jos šeimos narius, paliks jos mažametį vaiką be motinos, taip pat grasino, jog sumokės kam nors, kad su ja susidorotų, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020-07-25, apie 11 val. priėjęs prie A. S. buto adresu (duomenys neskelbtini), beldė bei daužė buto duris, grasino ją nužudyti, po ko nuėjęs į bendro naudojimo balkoną ir grasindamas nužudymu tyčia išdaužė akmeniu A. S. buto lango stiklo paketą, tokiu būdu nukentėjusiajai A. S. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad savo grasinimą įvykdys.
BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą.
Nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį.
Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas, o jų laikymas aiškinamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-689/2018, 6 p.).
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Pagal įstatymą grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori. Žmogaus terorizavimas pasireiškia tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja nukentėjusiojo atžvilgiu, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar priverstų atlikti tam tikrus kaltininko interesus tenkinančius veiksmus. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal įstatymą grasinimas turi būti toks, kad nukentėjusysis jį suvoktų kaip realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.
Kaltinamasis S. V. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų J. V., M. K., A. Š., R. S., L. L. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolas, garso įrašo duomenys, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Teismas, spręsdamas klausimą, ar specialisto išvadoje nurodyta narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kokainas, rastos pas kaltinamąjį S. V., atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, pažymi, jog narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai, ir kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, kanapės (ir jų dalys) bei kokainas yra narkotinė medžiaga.
Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais), narkotinės medžiagos – kanapių (jų dalių) nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 5 g šios medžiagos, o kokaino – 0,2 g.. Atsižvelgiant į tai, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad S. V. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, kadangi, vadovaujantis specialisto išvada, pas jį rasta kanapių (antžeminių dalių) bei kokaino – t. y. mažiau, nei 5 g. bei 0,2 g. šios medžiagos.
Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad kaltinamojo S. V. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo esant pagrindui skirti jam kuo švelnesnę nuobaudą (2 tomas, b. l. 79-80).
Dėl skirtinos bausmės
Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, įvertina jo kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei stadiją – kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų bei baudžiamąjį nusižengimą. Teismas, skirdamas S. V. bausmę, taip pat atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į byloje esančius duomenis, apibūdinančius S. V. – anksčiau neteistas, išsiskyręs, dirbantis, baustas administracinė tvarka pagal ANK 416 str. 3 d. 115 str. 1 d. Psichiatrinis gydymas, įskaita gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. nuo 2020-07-26 iki 2020-07-29, Diagnozė: (duomenys neskelbtini) (2 tomas, b. l. 4). 2020-09-07 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-332/2020 nurodyta, kad S. V. teismo psichiatrijos ekspertizė skirti netikslinga (2 tomas, b. l. 14).
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, S. V. už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis – bauda, kurio terminas nustatytinas vadovaujantis BK 49 straipsniu.
Teismas, įvertinęs, kad S. V. padarė du nusikaltimus, įvertinęs jų pavojingumą, sunkumą, sprendžia, kad pagal BK 259 straipsnio 2 dalį S. V. skirtina 30 MGL dydžio bauda, pagal 145 straipsnio 1 dalį – 75 MGL dydžio bauda.
Bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu. Kadangi S. V. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, bausmės bendrinamos apėmimo būdu paskiriant 75 MGL dydžio bauda.
S. V. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, todėl baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgus į baudos dydį, teismo vertinimu, yra tikslinga nustatyti ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą, t. y. leisti paskirtą baudą sumokėti per 6 mėnesių, kadangi tai kaltinamajam leistų proporcingai paskirstyti pajamas, kad jų užtektų baudai sumokėti, ir būtiniausiems asmeniniams poreikiams patenkinti (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).
Kiti klausimai
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (2 tomas, b. l. 42; 76).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:
1. CD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais - laikomos vokuose prie baudžiamosios bylos viršelio - paliktinos kartu su bylos medžiaga (prie 2 tomo viršelio) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
2. Vokas su po tyrimo likusiomis pakuotėmis, perduotas saugoti į Policijos apskrities VPK Aptarnavimo skyrių – sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:
padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 30 (trisdešimt) MGL (1 500 Eur) dydžio bauda;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 75 (septyniasdešimt penkių) MGL (3 750) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 75 (septyniasdešimt penkių) MGL (3 750) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. V. paskirti galutinę 50 (penkiasdešimt) MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
S. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:
1. 3 vnt. kompaktinius diskus - palikti prie baudžiamosios bylos.
2. voką su po tyrimo likusiomis pakuotėmis, perduotą saugoti į Policijos apskrities VPK Aptarnavimo skyrių – sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Išaiškinti S. V., kad: bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Išaiškinti S. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius