Administracinė byla Nr. ATP-203-174/2012
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-01067-2011-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
79.1; 45.4.4.; 45.4.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. balandžio 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS Kelių policijos poskyrio viršininko Kęstučio Vitkausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarimo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė:
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistas 2011-12-22 A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011 m. gruodžio 17 d., apie 10.52 val., Klaipėdos r., kelio Vėžaičiai – Mikoliškiai – Kartena 2,76 kilometre, vairuodamas automobilį ,,ROVER 75“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, jo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio. Vairuotojas apie įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino. Įvykio metu apgadintas automobilis ir kelio šlaitas. Šiais savo veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 133, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 30 d. nutarimu administracinę bylą A. K. nutraukė, nesant jo veiksmuose pažeidimų, numatytų pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS Kelių policijos poskyrio viršininkas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-01-30 nutarimą kaip neteisėtą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant pažeidėjui A. K. 3 000 Lt baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams.
Nurodo, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS pareigūnas A. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011-12-17, apie 10.52 val., Klaipėdos rajone, kelio Vėžaičiai – Mikoliškiai – Kartena 2,76 kilometre, vairuodamas automobilį „Rover 75“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį J. K., nepasirinko reikiamo važiavimo greičio, jo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio. Įvykio metu apgadino automobilį bei kelio šlaitą. Apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino. Todėl, apelianto nuomone, galima teigti, kad šia veika A. K. pažeidė KET 133, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio l dalyje.
ATPK 250 straipsnyje numatyta galimybė nepradėti, o pradėtą administracinę teiseną nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apelianto teigimu, A. K. padarė šiurkštų KET pažeidimą – pažeidė KET reikalavimus, vairuodamas automobilį, nepasirinko reikiamo važiavimo greičio, kad bet kuriuo metu galėtų suvaldyti vairuojamą transporto priemonę, jos nesuvaldęs nuvažiavo nuo kelio, apgadindamas kelio šlaitą (VĮ „Regiono keliai“ pažyma) bei automobilį, kuris nėra jo nuosavybė (priklauso J. K.), apie įvykį policijai nepranešė, o dėl paliktos be priežiūros transporto priemones atsiėmimo į policijos įstaigą kreipėsi tik 2011 m. gruodžio 19 d.
Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, norint išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.
ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinė byla A. K. buvo nutraukta, nenustačius jo veikoje ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties. Apeliacinį skundą padavusi Institucija mano, kad byla nagrinėjamu atveju buvo nutraukta nepagrįstai ir neteisėtai, teismas neteisingai konstatavo, kad žala nebuvo padaryta, nes žalos padarymo faktą patvirtina VĮ „Regiono keliai“ pažyma, be to, buvo apgadintas automobilis, kuris nėra A. K. nuosavybė. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla. Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009, N444-1996/2010).
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad nors transporto priemonė, su kuria A. K. 2011 m. gruodžio 17 d. nuvažiavo nuo kelio, jam nuosavybes teise nepriklauso, apygardos teismui nekyla abejonių, jog jis vairavimo metu ją valdė teisėtai. Šiuo aspektu pažymėtina, jog jokių pretenzijų „Rover 75“ automobilio savininkas J. K. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu A. K. nereiškė, o byloje nėra duomenų, kad įvykio metu būtų buvusios apgadintos kitiems eismo dalyviams priklausiusios transporto priemonės, taip pat nėra objektyvių duomenų, kad įvykio metu būtų buvęs apgadintas kitoks turtas, dėl to bus pasisakyta vėliau, todėl A. K. sukeltas eismo įvykis nelaikytinas tokiu, už kurį asmeniui kyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Apygardos teismas taip pat akcentuoja, jog pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šiuo atveju A. K. veika formaliai atitinka KET 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, tačiau būtina vertinti, ar apie šį eismo įvykį jis privalėjo pranešti policijai ir ar jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Reikšminga yra tai, ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat – ar sugadintos kitos transporto priemonės ar kitoks kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, pažymėtina, kad pagal KET 234 punktą nukentėjusysis nuo eismo įvykio – tai kitos transporto priemonės ar kito turto naudotojas, nukentėjęs nuo transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje, poveikio. Apygardos teismas, įvertinęs byloje pateiktą VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2012-01-09 pažymą Nr. V2-71 (b. l. 28, 31), kurioje nurodyta, kad rajoninės reikšmės kelio Nr. 2222 Vėžaičiai – Mikoliškiai – Kartena 2,76 kilometre autoįvykio metu sugadintą kelkraštį ir šlaitą sutvarkė pats vairuotojas, daro išvadą, jog dėl A. K. veiksmų nekilo įstatyme numatytų pasekmių. Kita vertus, byloje nepateikti objektyvūs įrodymai, patvirtinantys kelkraščio ir šlaito sužalojimo pobūdį ir mastą, o minėta VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ pažyma, priešingai apelianto tvirtinimui, nepatvirtina žalos padarymo fakto, tik parodo, kad VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ A. K. pretenzijų nereiškia.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybės, apygardos teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo byla A. K. pagrįstai nutraukta, nesant jo veikoje ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Pirmosios instancijos teismas šioje byloje teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, todėl skundžiamas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS Kelių policijos poskyrio viršininko Kęstučio Vitkausko apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Violeta Miliuvienė