Civilinė byla Nr. e2A-497-933/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00131-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.2; 2.6.11.4.5; 3.3.1.11; 3.3.1.13; 3.3.1.18.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Raguvilė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ ieškinį atsakovei Kuršių nerijos nacionalinei parko direkcijai dėl viešojo pirkimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Enila“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Raguvilė“ (toliau – ir ieškovė, tiekėja) kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (toliau – ir perkančioji organizacija, Direkcija) 2024 m. kovo 29 d. rašte „Dėl pirkimo rezultatų“ nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad Direkcija vykdo viešąjį pirkimą „Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugos“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimas). 2024 m. kovo 29 d. perkančioji organizacija informavo, kad yra sudaryta pasiūlymų eilė: i)?UAB „Enila“ (toliau – ir laimėjusi tiekėja, trečiasis asmuo); ii) UAB „Raguvilė“. Perkančioji organizacija pranešė, kad UAB „Enila“ pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu ir buvo priimtas sprendimas sudaryti pirkimo sutartį. 2024 m. balandžio 3 d. perkančioji organizacija ieškovei pateikė susipažinti laimėjusios tiekėjos pasiūlymą. Susipažinus su laimėjusios tiekėjos pasiūlymu, paaiškėjo, kad UAB „Enila“ pasiūlymas turėjo būti atmestas.

3.       Ieškovė paaiškino, kad UAB „Enila“ pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų 8 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 2 eilutės, numatančios, jog „tiekėjas privalo turėti atitinkamą kvalifikaciją turintį darbų vadovą, kuris vykdys sutartį, t. y. sutartį vykdantis darbų vadovas turi turėti ne mažesnę kaip 36 mėnesių patirtį (patirtis gali būti sumuojama) vadovaujant krantotvarkos ir (arba) NATURA 2000 teritorijos tvarkymo darbams (paslaugoms)“ (toliau – ir Kvalifikacijos reikalavimas) sąlygos. Nors laimėjusi tiekėja, siekdama pagrįsti siūlomo darbų vadovo kvalifikaciją, remiasi 2019 m. balandžio 19 d. Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo sudaryta tarp Direkcijos ir ieškovės (toliau – ir 2019 Sutartis), tačiau ši sutartis nepatvirtina, kad siūlomas specialistas S. B. (toliau – ir S. B.) minėtame projekte vadovavo krantotvarkos darbams. Pirma, Direkcija 2019 Sutartį sudarė su UAB „Raguvilė“, todėl tik ši bendrovė gali žinoti tai, kas, vykdant 2019 Sutartį, vadovavo krantotvarkos darbams. Be to, prieš pasirašant 2019 Sutartį, taip pat buvo organizuojamas viešasis pirkimas (Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ankstesnis pirkimas), kurio sąlygų 30.2 papunktis taip pat numatė reikalavimą tiekėjui turėti darbų vadovą, turintį ne mažesnę kaip 3 metų patirtį (patirtis gali būti sumuojama) vadovaujant krantotvarkos ir (arba) NATURA 2000 tvarkymo darbams (paslaugoms). Ieškovė, dalyvaudama ankstesniame pirkime, pasiūlyme nurodė, kad sutarčiai vykdyti planuoja pasitelkti bendrovės vadovą V. B. (toliau – ir V. B.), turintį patirties vadovaujant krantotvarkos darbams. UAB „Raguvilė“ direktoriaus 2019 m. kovo 26 d. įsakymu krantotvarkos specialisto funkcijas visą sutarties vykdymo laikotarpį buvo pavesta vykdyti direktoriui V. B.. Antra, 2019 Sutarties vykdymo metu S. B. nebuvo paskirtas darbų vadovu. Trečia, net jeigu UAB „Raguvilė“ ir būtų bandžiusi paskirti S. B. darbų vadovu vykdant 2019 Sutartį, toks UAB „Raguvilė“ sprendimas nebūtų buvęs teisėtas, nes jis nebūtų atitikęs ankstesnio pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio. Ketvirta, S. B. 2019 Sutarties vykdymo metu faktiškai užėmė padalinio vadovo funkcijas bei buvo atsakingas ne už vadovavimą darbams, bet už žaliavos ruošimą. Penkta, vien aplinkybė, kad darbų vadovas V. B. tam tikras funkcijas, susijusias su žaliavų ruošimu, pavedė atlikti S. B., nereiškia, jog S. B. perėmė darbų vadovo funkcijas iš V. B.. Šešta, jei S. B. iš tiesų būtų perėmęs darbų vadovo funkcijas, tai turėtų būti aiškiai dokumentuota. Septinta, 2019 Sutarties vykdymo metu buvo keliamas reikalavimas, kad darbų vadovas būtų išviešintas (nurodytas pasiūlyme). Tai reiškia, kad dėl darbų vadovo pasikeitimo turėjo būti užfiksuota raštu – turėjo būti gautas UAB „Raguvilė“ sprendimas (įsakymas), kuriuo darbų vadovu būtų paskirtas S. B.. Aštunta, darbų vadovą į pareigas skiria ir atleidžia darbų vykdytojas, t. y. rangovas (šiuo atveju – ieškovė), o ne užsakovas (šiuo atveju – Direkcija). Devinta, pagal viešai prieinamus duomenis matyti, kad S. B. yra ne UAB „Enila“, bet kitos įmonės – UAB „Ejoka“ – darbuotojas, tačiau UAB „Enila“ kartu su pasiūlymu neišviešino UAB „Ejoka“ kaip subrangovo, kurio pajėgumais remiasi.

4.       Ieškovė nurodė, kad perkančiosios organizacijos argumentas, jog ji turi galimybę įsitikinti minimo specialisto turima kvalifikacija, kadangi nurodytų paslaugų, suteiktų pagal 2019 Sutartį, užsakove buvo ji pati, yra nepagrįstas ir prieštarauja Kvalifikacijos reikalavimui. Būtent tiekėjas, norėdamas atitikti šį reikalavimą, privalėjo pateikti atitinkamus dokumentus, patvirtinančius patirtį. Laimėjusi tiekėja pateikė savo deklaraciją apie S. B. patirtį tuo metu, kai jis dirbo UAB „Raguvilė“. UAB „Enila“ neturi teisės ir kompetencijos patvirtinti, ką konkrečiai atliko S. B., dirbdamas pas kitą darbdavį UAB „Raguvilė“. Perkančioji organizacija, teigdama, kad S. B. tariamai atliko darbų vadovo pareigas, įrodymų nepateikė. Ieškovės vertinimu, laimėjusios tiekėjos pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimų, kadangi S. B. patirtis, atmetus patirtį pagal 2019 Sutartį, siekia ne daugiau kaip 22 mėnesius.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. birželio 25 d. sprendimu ieškovės UAB „Raguvilė“ ieškinį atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad tiekėjai, siekdami pagrįsti Pirkimo sąlygų 8 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 1 lentelės 2 eilutėje nustatytą Kvalifikacijos reikalavimą darbų vadovui, turėjo pateikti Kvalifikacijos reikalavimo atitiktį patvirtinančius dokumentus, kurie numatyti Pirkimo sąlygų 8 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 1 lentelės 2 dalyje, skiltyje „Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai“. Teismo vertinimu, laimėjusios tiekėjos pateiktas 2024 m. kovo 18 d. „Įsakymas dėl darbų vadovo“ su jame nurodyta informacija apie krantotvarkos projektus, kuriems vadovavo laimėjusios tiekėjos siūlomas specialistas (darbų vadovas) S. B., atitiko Pirkimo sąlygose nurodytus dokumentus. Pateikus tokius dokumentus ir informaciją, Pirkimo sąlygose nebuvo reikalaujama papildomai pateikti dar ir kitus patirtį patvirtinančius dokumentus (pvz. Įsakyme nurodytas sutartis ir panašiai), todėl teismas konstatavo, kad tokie dokumentai buvo pakankami ir atitiko Pirkimo sąlygas.

7.       Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad laimėjusios tiekėjos pateiktas dokumentas („Įsakymas dėl darbų vadovo“) nėra tinkamas įrodymas, įrodinėjant tiekėjo kvalifikacijos atitikimą Pirkimo sąlygoms. Pagal teismų formuojamą praktiką deklaracijos yra tinkamas įrodymas, įrodinėjant tiekėjui kvalifikacijos atitikimą pirkimo sąlygoms, tačiau kiti tiekėjai ir perkančioji organizacija gali tikrinti tokių duomenų tikrumą. Teismas nustatė, kad Direkcija 2023 m. kovo 9 d. pateikė UAB „Enila“ raštą, kuriuo informavo, jog nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. UAB „Raguvilė“ vykdė 2019 Sutartį, kurios vertė 1 188 440,66 Eur; pagal šią sutartį suteiktos paslaugos: kopagūbrio tvirtinimas šakų klojiniais, žabtvorių pynimas, lentinių ir molio-žvyro takų bei laiptų atnaujinimas; krantotvarkos priemonių įgyvendinimo darbus organizavo, prižiūrėjo ir vykdė UAB „Raguvilė“ padalinio vadovas S. B.; visi darbai buvo atlikti kokybiškai, tinkamai ir laiku, laikantis galiojančių teisės normų, taisyklių ir techninių sąlygų. Kadangi perkančioji organizacija dar 2023 m. kovo 9 d. pateikė tokio pobūdžio informaciją, teismo nuomone, nebuvo pagrindo objektyviai abejoti pateiktos informacijos tikrumu ir ją kvestionuoti.

8.       Teismas nesutiko su ieškovės vertinimu, kad UAB „Enila“ pateiktas 2024 m. kovo 18 d. „Įsakymas dėl darbų vadovo“ negali patvirtinti darbų vadovo kvalifikacijos atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams, o jeigu UAB „Enila“ norėjo įrodyti S. B. patirtį, ji papildomai pagal Pirkimo sąlygas privalėjo pateikti atitinkamus objektyvius (trečiųjų asmenų) išduotus tai patvirtinančius dokumentus. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog laimėjusios tiekėjos darbuotojas S. B. faktiškai nevadovavo 2024 m. kovo 18 d. „Įsakyme dėl darbų vadovo“ 1 punkte nurodytiems deklaruojamiems darbams, kuriuos laimėjusi tiekėja ginčo Pirkime naudoja įgytai (turimai) kvalifikacijai įrodyti.

9.       Ieškovė ir perkančioji organizacija su laimėjusia tiekėja skirtingai interpretuoja Pirkimo sąlygų 8 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 1 lentelės 2 eilutėje nustatytą Kvalifikacijos reikalavimą tiekėjui. Teismas nenustatė, kad ieškovė būtų prašiusi perkančiosios organizacijos paaiškinti minėtą Pirkimo sąlygą. Be to, teismo įsitikinimu, nei lingvistiškai, nei sistemiškai aiškinant ginčijamą sąlygą kartu su kitomis Pirkimo sąlygomis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) bei Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintoje Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikoje (toliau – Metodika) įtvirtintas teisines nuostatas, kad perkančioji organizacija nustato tik tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie įrodys, jog tiekėjas turi teisnumą ir veiksnumą, ekonominį ir finansinį bei techninį ir profesinį pajėgumą įvykdyti pirkimo sutartį, o kvalifikacijos reikalavimų tikslas – ne atrinkti aukščiausią kvalifikaciją turinčius tiekėjus, bet atrinkti visus tiekėjus, kurie turi teisę ir (ar) būtų pajėgūs vykdyti pirkimo sutartį, negalima daryti išvados, jog perkančiosios organizacijos reikalaujama vadovavimo patirtis tiekėjo specialistui galėjo būti įgyta tik tuo atveju, jei tiekėjo specialistas būtų įsakymu pas tam tikrą tiekėją paskirtas vadovauti nurodyto pobūdžio krantotvarkos darbams.

10.       Teismas nesutiko su ieškovės Pirkimo sąlygose nustatyto Kvalifikacijos reikalavimo aiškinimu. Teismas nurodė, kad susiejant šį reikalavimą tik su išimtinai darbų vadovo pareigybės, atliekant šiuos darbus, užėmimu, įsakymu paskiriant į šią pareigybę, susiaurinamas asmenų, kurių kvalifikacija galima remtis įrodinėjant kvalifikacijos atitiktį, ratas ir sudaromos prielaidos pirkimus laimėti tik tiems tiekėjams, suvaržant tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teises. Įsakymu įmonės direktoriui, kuris yra ir įmonės vienintelis akcininkas, skiriant tik įmonės direktorių į tokią pareigybę, galima situacija, kad tik ši įmonė faktiškai gali dalyvauti Pirkime ir jį laimėti.

11.       Teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 16 d. pasitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „Baltijos jūros kranto (apsauginio kopagūbrio) tvirtinimas Kuršių nerijoje“ įgyvendinimo protokolas ir 2020 m. birželio 29 d. pasitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „Baltijos jūros kranto (apsauginio kopagūbrio) tvirtinimas Kuršių nerijoje“ įgyvendinimo protokolas patvirtina, jog, vykdant 2019 Sutartį, nurodomais klausimais dalyvavo ir sprendimus priėmė tiek V. B., tiek S. B.. Be to, teismas iš darbų pridavimo, vykdant 2019 Sutartį, fotofiksacijų nustatė, kad perduodant visus darbus: kopagūbrio tvirtinimas šakų klojiniais, žabtvorių pynimas, lentinių takų atnaujinimas, molio–žvyro takų atnaujinimas, laiptų atnaujinimas, kaip ieškovės atstovas dalyvavo S. B.. Nors ieškovė nurodė, kad du pasitarimo protokolai negali patvirtinti, jog dvejus su puse metų S. B. vadovavo krantotvarkos darbams, tačiau ieškovė nenurodė duomenų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tokių pasitarimų buvo daugiau. S. B., vykdant 2019 Sutartį, dalyvavo ir priėmė sprendimus visais klausimais visuose bylos duomenimis vykusiuose pasitarimuose, todėl teismas nusprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog krantotvarkos darbams objektyviai vadovavo ir S. B.. Be to, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad darbų perdavimo fotofiksacijos negali patvirtinti S. B. vadovavimo darbams. Teismas nurodė, kad iš fotofiksacijų matyti, jog S. B. buvo žinomos visų perduodamų darbų atlikimo vietos, visa darbų eiga ir apimtys, todėl yra pagrįsta daryti išvadą apie jo faktinį vadovavimą visiems krantotvarkos darbams, vykdant 2019 Sutartį.

12.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad S. B. 2018 m. rugsėjo 7 d. darbo sutartyje su ieškove nurodyta jo pareigybė – darbų vadovas, pasitarimų protokoluose nurodoma, jog S. B. dalyvavo kaip padalinio vadovas ar gamybos vadovas. Teismas vertino, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog pas ieškovę S. B. užėmė vadovaujančias pareigas, ne kitokio pobūdžio pareigybę, reikalingą vykdant 2019 Sutartį (pavyzdžiui, traktorininkas, darbininkas), o tai reiškia, kad S. B. faktiškai galėjo įgyti reikiamą vadovavimo patirtį, teikiant krantotvarkos paslaugas, vykdant 2019 Sutartį.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13.       Ieškovė UAB „Raguvilė“ apeliaciniame skunde prašo: priimti naujus įrodymus; panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: i) panaikinti atsakovės Direkcijos 2024 m. kovo 29 d. rašte „Dėl pirkimo rezultatų“ nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo; ii) 2024 m. balandžio 24 d. krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; iii) tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų nepripažinti sutarties niekine ir negaliojančia, atsakovei taikyti alternatyvias sankcijas pagal VPĮ 106 straipsnį; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.  Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2019 Sutarties vykdymo metu S. B. vadovavo krantotvarkos projektui. Teismas ignoravo aplinkybes, susijusias su vadovo paskyrimu vykdant 2019 Sutartį. Laimėjusi tiekėja neturėjo teisės remtis S. B. kvalifikacija vykdant 2019 Sutartį, kadangi S. B. nebuvo paskirtas darbų vadovu. 2019 Sutartį sudarė Direkcija ir UAB „Raguvilė“. Sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo „Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo pajūrio juostoje (Kuršių nerijoje) paslaugos pirkimo sąlygos“ pagrindu. Ankstesnio pirkimo sąlygų 30.2 papunktyje buvo įtvirtintas toks pat kvalifikacijos reikalavimas dėl darbų vadovo: tiekėjas privalėjo turėti darbų vadovą, turintį ne mažesnę kaip 3 metų patirtį. UAB „Raguvilė“, dalyvaudama ankstesniame pirkime, pasiūlyme nurodė, kad sutarčiai vykdyti darbų vadovu planuoja skirti V. B., turintį patirties vadovaujant krantotvarkos darbams. UAB „Raguvilė“ ankstesnio pirkimo metu pateikė ir 2019 m. kovo 26 d. direktoriaus įsakymą, kuriuo pavesta ankstesnio pirkimo sąlygų 30.2 papunktyje nurodyto krantotvarkos specialisto funkcijas visą sutarties vykdymo laikotarpį vykdyti direktoriui V. B.. Pagal 2019 Sutarties Bendrosios dalies 3.1.5 papunktį tiekėjas įsipareigojo informuoti užsakovą apie darbų vadovo pakeitimą. Tokio informavimo nebuvo. Tai reiškia, kad, vykdant 2019 Sutartį, darbų vadovas buvo V. B., o ne koks nors kitas asmuo. Jeigu koks nors kitas asmuo būtų atlikęs dalį darbų vadovo pareigų, toks pareigų atlikimas negali būti laikomas teisėtu kvalifikacijos įgijimu.

13.2.                      S. B. būtų teisėtai įgijęs kvalifikaciją tik tuo atveju, jeigu jis būtų oficialiai paskirtas ir išviešintas perkančiajai organizacijai kaip krantotvarkos projekto vadovas ir būtų vadovavęs visam projektui visa apimtimi. S. B. atlikti veiksmai, neįforminus jo kaip krantotvarkos projekto vadovo, negali lemti teisės remtis kituose pirkimuose neteisėtai įgyta kvalifikacija. S. B. neturėjo reikiamos kvalifikacijos, kad galėtų vadovauti 2019 Sutarties darbams. Dėl šios priežasties UAB „Raguvilė“ nesuteikė įgaliojimų S. B. vadovauti darbams. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad S. B. UAB „Raguvilė“ pasiūlyme nebuvo nurodytas kaip darbų vadovas; S. B. 2019 Sutarties vykdymo metu nebuvo paskirtas darbų vadovu; Direkcija 2019 Sutarties vykdymo metu nebuvo informuota apie tai, kad S. B. vykdo visas ar dalį darbų vadovo funkcijų. Perkančioji organizacija negalėjo atsižvelgti į duomenis apie S. B. kvalifikaciją, įgytą nesilaikant viešųjų pirkimų ar kitų teisės normų. Laimėjusi tiekėja siūlomo specialisto S. B. kvalifikacijos negalėjo įrodinėti 2019 Sutartimi.

13.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad S. B. vadovavimą krantotvarkos darbams pagal 2019 Sutartį patvirtina 2019 m. gegužės 16 d. ir 2020 m. birželio 29 d. pasitarimų protokolai bei fotofiksacijos. Nors 2019 Sutarties vykdymo metu buvo organizuojama nemažai susirinkimų, kuriuose dalyvaudavo V. B., ieškovei susirinkimų protokolų nebuvo pateikta. Perkančioji organizacija nesurašė ir nepateikė visų kitų susirinkimų protokolų, kuriuose S. B. arba nedalyvaudavo, arba nepasisakydavo. Byloje esantys du pasitarimų protokolai nėra objektyvūs įrodymai, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti bylai reikšmingas aplinkybes. Protokolai neįrodo, kad S. B. faktiškai vadovavo krantotvarkos projektui. Priešingai, iš 2020 m. birželio 29 d. pasitarimo protokolo matyti, kad V. B. dalyvavo sprendimų priėmime, o S. B. trumpai pasisakė tik dėl skirtumų tarp žiniaraščiuose užfiksuotų darytinų darbų bei faktiškai reikalingų atlikti darbų. Iš 2019 m. gegužės 16 d. pasitarimo protokolo matyti, kad S. B. pasisakė tik labai trumpai du kartus tik dalyje dėl darbų vykdymo, susijusio su žaliavos ruošimu. UAB „Raguvilė“ direktorius V. B., 2019 Sutartyje atlikęs darbų vadovo funkcijas, minėtame pasitarime pasisakė dalyje dėl vadovavimo darbams (darbų organizavimo). Vadovavimas darbams (darbų organizavimas) nėra ir negali būti tapatus darbų vykdymui. Nors S. B. tam tikra apimtimi dalyvavo vykdant 2019 Sutartį dalyje dėl žaliavos ruošimo (šakų klojinių), tačiau vien tai nereiškia, jog jis tapo darbų vadovu.

13.4.                      Vien asmens dalyvavimas darbų perdavime nereiškia, kad tas asmuo tapo darbų vadovu. Ant fotofiksacijų, patvirtinančių darbų perdavimą, pasirašė ne S. B., bet V. B.. Tai reiškia, kad būtent V. B. buvo atsakingas už darbų perdavimą, aktų bei fotofiksacijų pasirašymą, todėl būtent V. B., kuris ir buvo paskirtas darbų vadovu, prisiėmė visą atsakomybę dėl atliktų darbų. Fotofiksacijose nėra nurodyta, kad S. B. vadovavo krantotvarkos projektui. Tai, kad fotofiksacijose galbūt kai kur yra nufotografuotas S. B., nereiškia, jog jis vadovavo krantotvarkos projektui. Taigi, perkančiosios organizacijos pateiktos fotofiksacijos nepatvirtina ir negali patvirtinti faktinių S. B. vadovavimo pareigų krantotvarkos projekte – jos tik gali patvirtinti, kad S. B. dalyvavo vykdant 2019 Sutartį.

13.5.                      2019 Sutartį su Direkcija sudarė UAB „Raguvilė“. Ši bendrovė turėjo siūlyti ir skirti atitinkamą specialistą į darbų vadovus, todėl tik ji gali žinoti, kas vykdant minėtą sutartį vadovavo krantotvarkos darbams. Vykdant 2019 sutartį UAB „Raguvilė“ darbų vadovu paskyrė V. B.; B. M. paskyrė atsakinga už logistikos planavimą; D. D. paskyrė atsakingu už sutarties lentinių takų ir laiptų atnaujinimą, žabtvorių pynimą. Jeigu UAB „Raguvilė“ ir būtų bandžiusi paskirti S. B. darbų vadovu, vykdant 2019 Sutartį, toks jos sprendimas nebūtų buvęs teisėtas, nes neatitiktų ankstesnio pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio reikalavimo. S. B. 2019 Sutarties vykdymo metu buvo atsakingas tik už tam tikrų darbų vykdymą (pvz., žaliavos ruošimą), bet ne vadovavimą krantotvarkos darbams. UAB „Raguvilė“ nepaskyrė S. B. darbų vadovu vykdant 2019 Sutartį, neleido jam vykdyti darbų vadovo funkcijų, todėl UAB „Enila“ neturėjo teisės remtis S. B. patirtimi vykdant 2019 sutartį.

13.6.                      Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad po bylos iškėlimo buvo sudaryta Pirkimo sutartis, ieškovės reikalavimas dėl Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia privalėjo būti taip pat nagrinėjamas. Reikalavimas dėl Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo – panaikinti Direkcijos 2024 m. kovo 29 d. rašte „Dėl pirkimo rezultatų“ nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo. Jeigu būtų patenkintas pagrindinis reikalavimas – atsirastų pagrindas spręsti ir dėl išvestinio reikalavimo patenkinimo.

14.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Direkcija prašo atmesti ieškovės UAB „Raguvėlė“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, atsisakyti priimti ieškovės kartu su skundu teikiamus papildomus įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, siekia, kad apeliacinis teismas bylą nagrinėtų iš naujo, iš naujo vertintų byloje esančius ir su apeliaciniu skundu teikiamus papildomus įrodymus bei priimtų priešingą sprendimą, kuris tenkintų ieškovę. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma.

14.2.                      2019 Sutarties, kuria grindžiama numatomo skirti darbų vadovo S. B. kvalifikacija, užsakovu buvo Direkcija, todėl S. B. kvalifikacija, vykdant krantotvarkos darbus ir 2019 Sutartį, jai buvo žinoma. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Pirkime nebuvo nustatytas reikalavimas, jog vadovavimo patirčiai patvirtinti reikalinga pateikti įsakymą dėl skyrimo į pareigybę. Prašant pagrįsti siūlomo darbų vadovo kvalifikaciją, nebuvo nurodyta, kad minimo specialisto kvalifikacija turi būti grindžiama konkrečia darbų vadovo pareigybe tam tikruose darbuose (paslaugose) ar projektuose. Perkančioji organizacija numatė vadovavimo krantotvarkos ir (arba) NATURA 2000 teritorijos tvarkymo darbams (paslaugoms) kriterijų, nenustatydama išimtinai priskirtinų darbų vadovo pareigų. Profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimo tikslas – ne atrinkti aukščiausią kvalifikaciją turinčius tiekėjus, bet atrinkti visus tiekėjus, kurie būtų pajėgūs vykdyti viešojo pirkimo sutartį. 

14.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčo klausimais dalyvavo bei  sprendimus priėmė ir V. B., ir S. B.. Teismas pagrįstai vertino, kad iš fotofiksacijų matyti, jog perduodant visus darbus kaip ieškovės atstovas dalyvavo S. B.. Nors ieškovė įrodinėjo, kad du pasitarimo protokolai negali patvirtinti, jog dvejus su pusę metų S. B. vadovavo krantotvarkos darbams, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tokių pasitarimų buvo daugiau.

14.4.                      S. B. 2018 m. rugsėjo 7 d. darbo sutartyje su ieškove nurodyta jo pareigybė – darbų vadovas, pasitarimų protokoluose nurodoma, kad S. B. dalyvavo kaip padalinio vadovas ar gamybos vadovas, t. y. S. B. užėmė vadovaujančias pareigas pas ieškovę, o tai reiškia, jog S. B. faktiškai galėjo įgyti reikiamos vadovavimo patirties, teikiant krantotvarkos paslaugas, vykdant 2019 sutartį.

15.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Enila“ prašo: priimti teikiamus naujus įrodymus; atsisakyti priimti ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus dokumentus; atmesti ieškovės UAB „Raguvilė“ apeliacinį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo, todėl apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų ir vien šiuo pagrindu turi būti atmestas.

15.2.                      Vien tai, kad siūlomas darbų vadovas S. B., vykdant 2019 Sutartį, formaliai neužėmė darbų vadovo pareigų, nereiškia, jog jo patirtimi remtis negalima, o pasiūlymas tariamai neatitinka kvalifikacijos reikalavimo. Pirkimo sąlygose nenustatytas reikalavimas, kad vadovavimo patirčiai patvirtinti reikalinga pateikti įsakymą dėl skyrimo į pareigybę. Negalima daryti išvados, kad perkančiosios organizacijos reikalaujama vadovavimo patirtis galėjo būti įgyta tik tuo atveju, jeigu tiekėjo specialistas būtų įsakymu paskirtas vadovauti nurodyto pobūdžio krantotvarkos darbams. Pagal Pirkimo sąlygų 8 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 2 eilutės grafoje „Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai“ pateiktus reikalavimus UAB „Enila“ „Įsakymas dėl darbų vadovo“ buvo pakankamas dokumentas, įrodantis S. B. patirtį, iš kurio turinio matyti, kad jame aiškiai nurodyti konkretūs projektai, kuriuose S. B. vadovavo krantotvarkos teritorijų tvarkymo darbams. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, susiję su viešojo pirkimo, kurio rezultatų pagrindu buvo sudaryta 2019 Sutartis, dokumentacija, yra neaktualūs ir nėra šios bylos dalykas.

15.3.                      Pirkimo sąlygose nustatytu Kvalifikacijos reikalavimu buvo reikalaujama bent 36 mėnesių patirties turėjimo vadovaujant krantotvarkos tvarkymo darbams, o ne 36 mėnesių „buvimo darbų vadovo pareigybėje“. Tai, kad siūlomas specialistas S. B., vykdant 2019 Sutartį, neturėjo išviešintų formalių darbų vadovo pareigų, nereiškia, jog šis specialistas neįgijo reikiamos patirties, kadangi būtent S. B. faktiškai vadovavo darbams 2019 Sutarties vykdymo metu. S. B. įgijo faktinę vadovavimo krantotvarkos teritorijų tvarkymo darbams patirtį, vykdant 2019 Sutartį, o ieškovė neįrodė priešingai. Tai patvirtina 2023 m. kovo 9 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dalyvavimo krantotvarkos priemonių įgyvendinime Kuršių nerijos nacionaliniame parke“, kurį parengė Direkcija, ir kiti byloje esantys įrodymai: ieškovės ir atsakovės pasitarimų protokolai ir darbų pridavimo fotofiksacijos. Fotofiksacijas ieškovės direktorius V. B. pasirašė ne kaip darbų vadovas, o kaip 2019 Sutartį vykdžiusio tiekėjo atstovas – įmonės direktorius.

15.4.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad S. B. buvo atsakingas tariamai tik už žaliavos ruošimą. Tuo atveju, jeigu S. B. būtų buvęs atsakingas tik už žaliavos paruošimą, jis nebūtų vertinęs darbų kiekių žiniaraščių ir natūroje būtinų atlikti darbų, nebūtų jų lyginęs ir nebūtų apskaičiavęs nukrypimo.

15.5.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad Pirkimo sąlygose nustatytą Kvalifikacijos reikalavimą aiškinant ieškovės „pasirinktu“ aiškinti būdu, būtų nepagrįstai ir neteisėtai ribojama tiekėjų konkurencija, neracionaliai naudojamos bei švaistomos viešosios lėšos permokant ieškovei už darbus, kuriuos trečiasis asmuo atlieka už daug mažesnę kainą.

15.6.                      Trečiojo asmens pasiūlymas buvo pagrįstai ir teisėtai išrinktas laimėjusiu Pirkimą, todėl nėra pagrindo Pirkimo sutartį pripažinti negaliojančia. Ieškovė nekėlė reikalavimo pripažinti Pirkimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento nei ieškinyje, nei dublike, nors dubliko pateikimo metu ieškovė apie sudarytą Pirkimo sutartį jau žinojo, o pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo, kurio teismas nepriėmė, pateikė tik 2024 m. gegužės 29 d. Ieškovė apeliaciniame skunde kelia naują reikalavimą, kurio nekėlė sužinojusi apie sudarytą Pirkimo sutartį ir kurio negali kelti dabar.

15.7.                      Jeigu apeliacinis teismas vis dėlto spręstų, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, sudaryta Pirkimo sutartis turėtų būti išsaugota dėl viešojo intereso, o apeliacinis teismas turėtų taikyti alternatyvias sankcijas. Egzistuoja viešasis interesas, dėl kurio būtina išsaugoti Pirkimo sutartį ir gauti jos teikiamą naudą – Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia pažeistų visuomenės interesus. Siekiant išvengti neatitaisomos žalos aplinkai – UNESCO pasaulio paveldo sąrašo saugomai Kuršių nerijai, jos krantui, paplūdimiams ir kopoms – dėl viešojo intereso yra būtina kuo skubiau baigti vykdyti Pirkimo sutartį. Pirkimo sutartis turi būti išsaugoma, o ją pripažinus negaliojančia, Direkcija nespėtų laiku suorganizuoti naujo viešojo pirkimo, išrinkti laimėtojo, sudaryti sutartį ir ją įgyvendinti. Tokiu būdu liktų neįgyvendintas reikalavimas vykdyti kasmetinę krantotvarkos priežiūrą, o žala gamtai žymiai didėtų, būtų pažeistas viešasis interesas. Neišsaugojus Pirkimo sutarties ir skubiai jos neužbaigus vykdyti būtų keliamas pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei. Jau yra įvykdyta nemaža Pirkimo sutarties dalis – atliktų darbų plotas sudaro 8 359,631 kv. m. Tai reiškia, kad trečiasis asmuo pagal Pirkimo sutartį iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atliko darbus, kurių vertė sudaro 18 307,59 Eur be PVM. Be to, trečiasis asmuo savo dirbtuvėse jau yra pasiruošęs ruošinius takams ir laiptams bei gali juos transportuoti į vietą ir montuoti, todėl faktiškai yra įvykdyta dar didesnė Pirkimo sutarties dalis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17.       Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl apeliacinio skundo turinio ir ribotos apeliacijos

18.       Tiek Direkcija, tiek trečiasis asmuo atsiliepimuose į ieškovės apeliacinį skundą kelia klausimą dėl apeliacinio skundo turinio. Direkcija nurodo, kad ieškovė, teikdama apeliacinį skundą ir jame dėstydama iš esmės tuos pačius teiginius, kuriais grindė savo ieškinį ir dubliką, siekia, jog apeliacinis teismas bylą nagrinėtų iš naujo, iš naujo vertintų byloje esančius ir su apeliaciniu skundu teikiamus papildomus įrodymus bei priimtų priešingą sprendimą, kuris tenkintų ieškovę. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinis skundas neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl vien šiuo pagrindu ieškovės apeliacinis skundas turi būti atmestas. Trečiojo asmens nuomone, apeliaciniu skundu ieškovė prašo ne patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, tačiau siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme.

19.       Apeliacinis skundas, be CPK 111 straipsnyje nustatytų bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, taip pat turi atitikti specifinius apeliacinio skundo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtintus CPK 306 straipsnyje. Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą, apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (šio Kodekso 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus.

20.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 306 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai apeliacinio skundo turiniui yra imperatyvūs, jų neatitinkantis ir (ar) turintis trūkumų apeliacinis skundas, jeigu teismo nustatytu terminu tokie trūkumai nebuvo pašalinti, nepriimamas – laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas yra esminiai elementai, apibrėžiantys bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-687/2018 28–29 punktai; 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022 40 punktas).

21.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pavyzdžiui, draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, jog apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-1075/2021 28 punktas). Apeliacinis procesas skirtas pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti, o ne ginčo nagrinėjimui pakartoti. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias apeliacinio proceso taisykles, apeliacinio skundo turiniui, be bendrųjų, yra nustatyti taip pat tam tikri specialūs reikalavimai, be kita ko, nurodyti konkrečius argumentus, aplinkybes, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas. Vien tik formali nuoroda į ieškinyje nurodytas aplinkybes, skunde nepateikiant konkrečių argumentų, patvirtinančių skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, pirma, negali būti laikoma tinkamu apeliacinio skundo pagrindu, antra, savaime neįrodo skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022 42–43 punktai).

22.       Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, jog 2019 Sutarties vykdymo metu S. B. vadovavo krantotvarkos projektui ir laimėjusi tiekėja galėjo pasinaudoti S. B. kvalifikacija, teikdama pasiūlymą Pirkime. Apeliuodama į pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovė nurodo, jos nuomone, duomenis, paneigiančius šias išvadas, taip pat kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo ignoruotos aktualios kasacinio teismo praktikos bei pirmosios instancijos teismo neteisingai įvertintų byloje pateiktų duomenų.

23.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo turinį, neturi pagrindo sutikti su Direkcijos ir trečiojo asmens argumentais, kad apeliaciniu skundu ieškovė prašo ne patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, o pakartotinai išnagrinėti bylą, taip pažeisdama ribotos apeliacijos taisykles. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo konkrečius argumentus, kodėl ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis. Vien tai, kad ieškovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo tas pačias faktines aplinkybes ar tuos pačius įrodymus, pagrindžiančius jos argumentus, kaip ir buvo nurodyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, negali lemti konstatavimo, jog ieškovė iš esmės nenurodė argumentų, pagrindžiančių teismo sprendimo nepagrįstumą ir (ar) neteisėtumą, bei, kad apeliacinis skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir turi būti atmestas vien dėl šio aspekto.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

24.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

25.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024 21–22 punktai).

26.       Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė: atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, pranešimus dėl darbų kiekių, žaliavų užsakymo dokumentus, susirašinėjimą dėl darbų priėmimo–perdavimo dokumentų derinimo, susirašinėjimą dėl medžiagų darbams atlikti užsakymo, V. B. kalendorių. Tokiais dokumentais ieškovė grindžia apeliacinio skundo argumentus, kad S. B. nei teisiškai, nei faktiškai nevykdė darbų vadovo pareigų, priešingai – visus vadovavimo darbus atliko V. B.. Ieškovė paaiškino, kad anksčiau negalėjo pateikti šių įrodymų, kadangi negalėjo numatyti, jog tokie dokumentai kaip fotonuotraukos ar pasitarimų protokolai gali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant, ar asmuo faktiškai atliko darbų vadovo funkcijas.

27.       Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepimuose į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus atsisakyti priimti, nes ieškovė nenurodė ir nepagrindė motyvų, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

28.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė: 2022 m. birželio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą už darbus pagal 2022 m. kovo 29 d. viešojo pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 10 d. Paslaugų (darbų) atlikimo aktą, 2022 m. birželio 10 d. darbų žiniaraščio kopiją, S. B. paaiškinimo kopiją, 2024 m. balandžio 22 d. Teritorijos apžiūros aktą, medienos pirkimo sąskaitą. Trečiasis asmuo paaiškino, kad poreikis ir būtinybė teikti 2022 m. birželio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą už darbus pagal 2022 m. kovo 29 d. viešojo pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 10 d. Paslaugų (darbų) atlikimo aktą, 2022 m. birželio 10 d. darbų žiniaraščio kopiją, S. B. paaiškinimo kopiją kilo tik susipažinus su ieškovės apeliaciniu skundu. Poreikis ir būtinybė teikti 2024 m. balandžio 22 d. Teritorijos apžiūros aktą, medienos pirkimo sąskaitą kilo atsižvelgiant į tai, kad šie dokumentai nors ir buvo pateikti į bylą kartu su trečiojo asmens 2024 m. gegužės 6 d. atskiruoju skundu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-461-370/2024 nebuvo priimti, jie patvirtina byloje dėstomas aplinkybes, susijusias su bloga laiptų bei takų kopose būkle, keliančia pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, bei tai, kad trečiasis asmuo yra įsigijęs medieną, kuri skirta Pirkimo sutarties vykdymui.

29.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, (ne)teisėtumo klausimą, 2024 m. birželio 6 d. civilinėje byloje Nr. e2-461-370/2024 priėmė nutartį, kuria, be kita ko, atsisakė priimti UAB „Enila“ kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, tarp jų ir 2024 m. balandžio 22 d. teritorijos apžiūros aktą bei medienos pirkimo sąskaitą. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, nenustatė aplinkybių, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo teikiant procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui.

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo pirmiau nurodytus įrodymus turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, šiais įrodymais tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo disponavo dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Nenustatyta objektyviai egzistavusių kliūčių rašytinius įrodymus pateikti į bylą tada, kai ji buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Ieškovės ir trečiojo asmens pasirinktas procesinio elgesio modelis lėmė tai, kad aptariami įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė kilo tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas, taip pat atsižvelgdama į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, ieškovės ir trečiojo asmens teikiamų naujų įrodymų nepriima (CPK 314 straipsnis).

Dėl bylai reikšmingų esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

31.       Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija vykdė viešąjį pirkimą „Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugos“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini).

32.       2024 m. kovo 29 d. perkančioji organizacija informavo, kad yra sudaryta pasiūlymų eilė: i)?UAB „Enila“; ii) UAB „Raguvilė“. Perkančioji organizacija pranešė, kad UAB „Enila“ pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu ir buvo priimtas sprendimas sudaryti pirkimo sutartį.

33.       2024 m. balandžio 3 d. perkančioji organizacija pateikė susipažinti laimėjusio tiekėjo pasiūlymą tiekėjai (ieškovei). 2024 m. balandžio 8 d. tiekėja pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, prašydama: 1)?panaikinti 2024 m. kovo 29 d. sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo; 2)?UAB „Enila“ pasiūlymą atmesti; 3)?pasiūlymų eilę nustatyti iš naujo.

34.       2024 m. balandžio 16 d. perkančioji organizacija informavo, kad tiekėjos pretenzija buvo atmesta.

35.       Atsakovė ir trečiasis asmuo 2024 m. balandžio 24 d. sudarė Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl laimėjusios tiekėjos pasiūlymo (ne)atitikimo Pirkimų sąlygų, susijusių su tiekėjų kvalifikacija, reikalavimams

36.       VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą.

37.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tiekėjo kvalifikacija yra aiškinama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-378/2022 54 punktas). Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 167 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

38.       Svarbiausiu kriterijumi įvertinti, ar tiekėjo pajėgumas atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, laikytinos pirkimo sąlygos, pagal kurias nustatoma, kokia ūkio subjekto kompetencija atitinkamo pirkimo atveju yra tinkama, o kokia – ne. Tiekėjų kvalifikacijos vertinime turinio viršenybės prieš formą principas reiškia perkančiosios organizacijos pareigą įsitikinti realiu tiekėjo pajėgumu. Preciziškas kvalifikacijos atitiktį įrodančių dokumentų vertinimas neturi tapti išimtinai formaliu, tačiau išlikti objektyviu, nepažeidžiančiu dalyvių teisėtų interesų bei realiai patikrinamu peržiūros procedūroje. Turinio viršenybės prieš formą principas tiekėjų kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygoms tikrinimo procedūroje nepaneigia perkančiosios organizacijos pareigos objektyviai, kruopščiai ir skaidriai vertinti jai pateiktų kvalifikacijos dokumentų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

39.       Tiekėjų, kurie neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų, pasiūlymai toliau nevertinami ar kitaip į juos neatsižvelgiama, net jei paaiškėtų, kad tokių tiekėjų siūloma kaina mažesnė už laimėjusiojo ar net mažiausia. Tiekėjams nustačiusi tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus, nepaisant to, kad tiekėjo veikla, kuriai vykdyti šie yra būtini, viešojo pirkimo sutartyje sudarytų labai nedidelę visos sutarties vertės dalį, perkančioji organizacija viešojo pirkimo laimėtoju turi išrinkti tą tiekėją, kuris visiškai juos atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2008). Net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose. Tik toks griežtas kvalifikacijos reikalavimų vertinimas įgalina užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-469/2022 32 punktas).

40.       Tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis. Perkant prekes, kurias numatoma atvežti į vietą ir įrengti, paslaugas ar darbus, tiekėjo profesinis pajėgumas suteikti tokias paslaugas arba atlikti įrengimo ir kitus darbus gali būti vertinamas atsižvelgiant į pirkimo sutartį vykdysiančių jo darbuotojų kvalifikaciją, darbo produktyvumą, patirtį ir patikimumą (VPĮ 47 straipsnio 6 dalis).

41.       Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką (VPĮ 47 straipsnio 7 dalis). Metodikos 5 punkte numatyta, kad pirkimo vykdytojas, siekdamas išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti numatomos sutaryti pirkimo sutarties sąlygas, turi teisę, vadovaudamasis šia Metodika, pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus (ir jų reikšmes) ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Pagal Metodikos 7.4 papunktį, pirkimo vykdytojas nustato tik tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie įrodys, kad tiekėjas turi teisnumą ir veiksnumą, ekonominį ir finansinį bei techninį ir profesinį pajėgumą įvykdyti pirkimo sutartį. Kvalifikacijos reikalavimų tikslas – ne atrinkti aukščiausią kvalifikaciją turinčius tiekėjus, bet atrinkti visus tiekėjus, kurie turi teisę ir (ar) būtų pajėgūs vykdyti pirkimo sutartį.

42.       Techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, kad tiekėjas turi numatomos sudaryti pirkimo sutarties vykdymui būtinus žmogiškuosius ir techninius išteklius bei patirtį. Nustatydamas techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą, paskirtį, numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmę ir vertę (Metodikos 15 punktas). Tiekėjo profesinis pajėgumas gali būti vertinamas, be kita ko, ir pagal paslaugų teikėjo ar rangovo, ar jų personalo, ar jų vadovaujančio personalo išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją. Reikalavimas dėl išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos taikomas, be kita ko, siekiant įsitikinti, kad pirkimo sutarties vykdymas bus pavestas kvalifikuotam tiekėjo, teikiančio paslaugas (įskaitant paslaugas, susijusias su prekių tiekimu), ar atliekančio darbus, personalui, ar jo vadovaujančiam personalui, kuris yra tiesiogiai susijęs (ar atsakingas) už konkrečios paslaugos suteikimą ar darbų atlikimą (Metodikos 21 punktas, lentelės dalies „Taikymas“ 4 punktas). Tiekėjo personalo profesinė kvalifikacija gali būti apibūdinama kaip įgyta patirtis. Tokiu atveju pirkimo vykdytojas turi nurodyti, kaip bus skaičiuojama patirtis <...>. Pirkimo vykdytojas turi skaičiuoti tik faktiškai turimą patirtį. <...> Pirkimo vykdytojas, atsižvelgdamas į pirkimo objektą bei užtikrindamas, kad nebus ribojama konkurencija, gali nustatyti per kelis paskutinius metus tiekėjo patirtis turi būti įgyta (Metodikos 21 punktas, lentelės dalies „Taikymas“ 5 punktas).

43.       Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija numatė įsigyti krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugas Kuršių nerijoje: kopagūbrio defliacinių formų bei šlaitų tvirtinimą ištisiniais šakų klojiniais; lentinių takų atnaujinimą (remontą); laiptų atnaujinimą (remontą). Tiekėjams, siekiantiems dalyvauti Pirkime, kvalifikacijos reikalavimai ir (arba) reikalavimai dėl kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymosi bei kvalifikacijos atitiktį patvirtinantys dokumentai nurodyti Pirkimo specialiųjų sąlygų 8 priede.

44.       Pagal Pirkimo specialiųjų sąlygų 8 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 1 lentelės 2 eilutę, tiekėjas privalėjo turėti atitinkamą kvalifikaciją turintį darbų vadovą, kuris vykdytų sutartį, t. y. sutartį vykdantis darbų vadovas turėjo turėti ne mažesnę kaip 36 mėnesių patirtį (patirtis gali būti sumuojama) vadovaujant krantotvarkos ir (arba) NATURA 2000 teritorijos tvarkymo darbams (paslaugoms). Atsiradus poreikiui, sutartį vykdantis darbų vadovas, kurio kvalifikacija tiekėjas rėmėsi, kad atitiktų kvalifikacijos reikalavimus, galėjo būti keičiamas sutartyje nustatyta tvarka. Krantotvarka suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme (toliau – Pajūrio juostos įstatymas), krantotvarkos priemonės nurodytos Pajūrio juostos tvarkymo programoje 2023–2032  metams, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. D1-117.

45.       Pirkimo specialiųjų sąlygų 8 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 1 lentelės 2 eilutėje nustatytą kvalifikacijos reikalavimą tiekėjas galėjo įrodyti sekančiais dokumentais: i) tiekėjo nurodyto darbų vadovo patirtį pagrindžiančiais dokumentais: gyvenimo aprašymu, įvardinant konkrečius objektus ar projektus, kuriuose jis vadovavo krantotvarkos ir (arba) NATURA 2000 teritorijos tvarkymo darbams (paslaugoms), datas (mėnesių tikslumu), užsakovą (darbdavį) su kontaktine informacija ar kitus, reikiamą patirtį pagrindžiančius dokumentus; ii) įsakymu ar ketinimų protokolu, kuriuo paskiriamas / įsipareigojamas, įpareigojama įdarbinti / dirbti Sutarties vykdymo laikotarpiu darbų vadovu bei šio asmens sutikimas eiti šias pareigas (Ketinimų protokolas, įsakymas su darbuotojų sutikimu, laisvos formos deklaracija ir kt.).

46.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Kvalifikacijos reikalavimas buvo pakankamai aiškus, o jo turinys suponavo, kad Pirkime dalyvaujantis tiekėjas turėtų pateikti duomenis apie specialistą, kuris atitiktų šias sąlygas: būti darbų vadovas, kuris turėtų 36 mėnesių patirtį vadovaujant krantotvarkos ir (arba) NATURA 2000 teritorijos tvarkymo darbams (paslaugoms).

47.       Laimėjusi tiekėja, siekdama pagrįsti savo atitiktį Pirkimo specialiųjų sąlygų 8 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 1 lentelės 2 eilutės reikalavimams, pateikė perkančiajai organizacijai duomenis apie jos siūlomą specialistą – S. B., 2024 m. kovo 18 d. Įsakymą „Dėl darbų vadovo“, kuriame išvardinti septyni krantotvarkos projektai, kuriems vadovavo padalinio vadovas S. B.. Minėto įsakymo pirmame punkte nurodyta, kad S. B. vadovavo ir krantotvarkos projektui, vykdomam pagal 2019 Sutartį, nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Minėtame įsakyme nurodydama tokius duomenis: laimėjusi tiekėja rėmėsi Direkcijos 2023 m. kovo 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dalyvavimo krantotvarkos priemonių įgyvendinime Kuršių nerijos nacionaliniame parke“, kuriuo Direkcija informavo UAB „Enila“ (šiame pirkime laimėjusią tiekėją), kad: i) nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. UAB „Raguvilė“ vykdė Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo pajūrio juostoje (Kuršių nerijoje) paslaugos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1 188 440,66 Eur; ii) pagal sutartį suteiktos šios paslaugos: kopagūbrio tvirtinimas šakų klojiniais, žabtvorių pynimas, lentinių ir molio-žvyro takų bei laiptų atnaujinimas; iii) krantotvarkos priemonių įgyvendinimo darbus organizavo, prižiūrėjo ir vykdė UAB „Raguvilė“ padalinio vadovas S. B.; iv) visi darbai buvo atlikti kokybiškai, tinkamai ir laiku, laikantis galiojančių teisės normų, taisyklių ir techninių sąlygų.

48.       Perkančioji organizacija laikė, kad trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygas ir pripažino jį laimėjusiu Pirkimą. Ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė Pretenziją, kurioje nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka Pirkimo specialiųjų sąlygų 8 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 1 lentelės 2 eilutėje nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, nes nei 2019 Sutartis, nei Direkcijos 2023 m. kovo 9 d. raštas nepatvirtina, jog S. B. ankstesniame pirkime pagal 2019 Sutartį vadovavo krantotvarkos darbams.

49.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad trečiojo asmens Įsakymas dėl „Dėl darbų vadovo“ ir jame nurodyta informacija apie S. B. vadovavimą krantotvarkos projektams buvo pakankami įvertinti, jog S. B. atitiko Pirkimo sąlygas, kad jis vadovavo krantotvarkos darbams pagal 2019 Sutartį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, perkančiajai organizacijai pačiai pateikus 2023 m. kovo 9 d. raštą apie 2019 Sutarties vykdymą, nebuvo pagrindo objektyviai abejoti 2024 m. kovo 18 d. Įsakyme „Dėl darbų vadovo“ pateiktos informacijos tikrumu. Be to, pirmosios instancijos teismo nuomone, Kvalifikacijos reikalavimą susiejant išimtinai tik su darbų vadovo pareigybės, atliekant šiuos darbus, užėmimu, įsakymu paskiriant į šią pareigybę, būtų susiaurinamas asmenų, kurių kvalifikacija galima remtis įrodinėjant kvalifikacijos atitiktį, ratas ir suvaržomos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės. Apeliantė (ieškovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitiko aptariamą Kvalifikacijos reikalavimą. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Įsakyme „Dėl darbų vadovo“ nurodyta teisinga informacija, jog S. B. turi patirties, vykdant krantotvarkos projektą (2019 m. balandžio 19 d. – 2021 m. gruodžio 31 d.) pagal 2019 Sutartį.

50.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad perkančiajai organizacijai suteikta teisė nuspręsti, kokiomis priemonėmis bus įrodinėjama pasiūlymo atitiktis viešojo pirkimo konkurso reikalavimams, tačiau jai nesuteikta neribota teisė konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo, faktą; tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, jog dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina; kai tiekėjo pasiūlymo atitiktį įrodančio dokumento šaltinis yra viešojo pirkimo baigtimi suinteresuotas dalyvis, o šiame dokumente pateiktas jo teiginys dėl atitikties iškeltiems reikalavimams negrindžiamas patikrinamais duomenimis, šio dokumento objektyvumu, patikimumu būtų galima suabejoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-427-378/2018 36, 38 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Tiekėjo kvalifikacija – tai objektyvi kategorija, kuri žymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011). Tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai – tik juridinio fakto patvirtinimo šaltinis, todėl ne konkretūs dokumentai lemia kvalifikacijos turėjimą. Reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą svarbus tiek, kiek jis padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012; 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2013; 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2023 31 punktas). Taigi, pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą siejamas ne su duomenimis apie kvalifikaciją, o su kvalifikacijos turiniu. Nurodytų išvadų pagrindu konstatuotina, kad tam, jog išsiaiškinti, ar S. B. kvalifikacija atitiko aptariamą Kvalifikacijos reikalavimą, reikia įvertinti ne tik, ar laimėjusi tiekėja pateikė Pirkimo specialiųjų sąlygų 8 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 1 lentelės 2 eilutėje nustatytą kvalifikacijos reikalavimą įrodančius dokumentus, bet ir analizuoti byloje esančių duomenų visumą, t. y. įvertinti krantotvarkos ir (arba) NATURA 2000 teritorijos tvarkymo darbų vadovo funkcijas bei ištirti byloje esančius duomenis, kurie (ne)patvirtina, kad S. B. tokias funkcijas, vykdant 2019 Sutartį, buvo faktiškai atlikęs.

51.       Pagal Pajūrio juostos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, krantotvarka – natūralioms, svarbioms arba būdingoms krantų savybėms išsaugoti ar atkurti skirtų priemonių visuma. Krantotvarkos priemonės svarbioms arba būdingoms krantų savybėms išsaugoti ar atkurti numatomos Pajūrio juostos tvarkymo programoje (Pajūrio juostos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Pajūrio juostos tvarkymo programos 2023–2032 metų 17 punkte numatytos prioritetinės krantotvarkos kryptys: i) gamtinių procesų apsauga; ii) kopagūbrio ir kopų regeneracija ir apsauga: kopagūbrio defliacinių formų, jo šlaitų, taip pat kopų tvirtinimas šakų klojiniais; kopagūbrio ir kopų tvirtinimas žabtvorėmis; takų ir laiptų įrengimas, pramintų takų naikinimas; kopagūbrio tvirtinimas šakų volu; iii) kranto zonos atstatymo kryptis.

52.       Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 13 punktą Europos ekologinis tinklas NATURA 2000 – vientisas tinklas, sudarytas iš paukščių apsaugai svarbių teritorijų, buveinių apsaugai svarbių teritorijų, vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, tvirtinamus aplinkos ministro, kuriose yra tam tikro tipo Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir Europos Bendrijos svarbos rūšių buveinių, skirtas palaikyti, kur reikia – atkurti iki palankios apsaugos būklės tam tikrų tipų natūralioms buveinėms ir rūšių buveinėms jų natūraliame areale.

53.       Krantotvarkos ir (arba) NATURA 2000 teritorijos tvarkymo darbų vadovo sąvoka nėra apibrėžta teisės aktuose. Sistemiškai įvertinus krantotvarkos sąvokos apibrėžimą, kaip šis nurodytas Pajūrio juostos įstatyme, prioritetinių krantotvarkos krypčių pobūdį ir įgyvendinimo priemones, jų apimtis, kokios jos nurodytos Pajūrio juostos tvarkymo programoje 2023–2032 metams, Europos ekologinio tinklo NATURA 2000 esmę, kaip ši apibrėžta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, atsižvelgus į Pirkimo specialiųjų sąlygų 2 priede „Techninė specifikacija“ nurodytą krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugų Kuršių nerijoje specifiką, apimtis, technologinių paslaugų aprašymą, kitus reikalavimus tiekėjui, į tai, kokius dokumentus perkančioji organizacija reikalauja pateikti, siekiant įrodyti atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui, spręstina, kad darbų vadovas, turintis patirties, vadovaujant krantotvarkos ir (arba) NATURA 2000 teritorijos tvarkymo darbams (paslaugoms), prieš tai turėjo organizuoti ir vadovauti krantotvarkos ir (arba) NATURA 2000 teritorijos tvarkymo darbams, spręsti visus krantotvarkos ir (arba) NATURA 2000 teritorijos tvarkymo darbų klausimus, nuolat kontroliuoti, kad minėti darbai būtų atliekami kokybiškai ir laiku, perduoti atliktus krantotvarkos ir (arba) NATURA 2000 teritorijos tvarkymo darbus perkančiajai organizacijai.

54.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad laimėjusios tiekėjos nurodytas specialistas S. B. atitinka ginčo Kvalifikacijos reikalavimą.

55.       Pirma, byloje nėra duomenų, kad, vykdant 2019 Sutartį, S. B. buvo faktiškai pavesta atlikti darbų vadovo funkcijas vadovaujant krantotvarkos ir (arba) NATURA 2000 teritorijos tvarkymo darbams (paslaugoms). Priešingai, byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad būtent V. B. buvo paskirtas darbų vadovu 2019 Sutarties vykdymo metu: i) kaip matyti iš UAB „Raguvilė“ pateikto rašto, skirto Direkcijai, vienintelis nurodytas 2019 Sutarčiai vykdyti numatomas personalas – V. B.; ii) UAB „Raguvilė“ 2019 m. kovo 26 d. įsakymu „Dėl krantotvarkos specialisto funkcijų vykdymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad konkurso laimėjimo atveju, konkurso sąlygų 30.2 papunktyje nurodyto krantotvarkos specialisto funkcijas visą sutarties vykdymo laikotarpį vykdys direktorius V. B.; iii) iš UAB „Raguvilė“ direktoriaus 2019 m. balandžio 19 d. įsakymo dėl krantotvarkos specialisto funkcijų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „Raguvilė“, siekdama užtikrinti nustatytų 2019 Sutarties ir konkurso sąlygose reikalavimų įgyvendinimą, nurodė, jog: a) konkurso sąlygų 30.2 papunktyje nurodyto krantotvarkos specialisto funkcijas bei darbų vadovo pareigas visą pasirašytos sutarties vykdymo laikotarpį vykdys direktorius V. B.. Jis atsakingas už visų darbų, numatytų sutartyje, organizavimą ir vykdymą bei vykdymo priežiūrą, kokybės atlikimą, vykdys teisėtus užsakovo reikalavimus, laikysis visų įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir atliks visas pareigas, numatytas sutarties sąlygose, atitinkamų dokumentų pasirašymą ir derinimą; b)  direktoriaus pavaduotoja B. M. atsakinga už teisingą logistikos suplanavimą, t. y. reikalingų sutarties vykdymui medžiagų pristatymą (šakų klojiniai, mediena takams ir laiptams, žvyro pristatymas ir visa kt.); c) darbų vadovas D. D. atsakingas už sutarties lentinių takų ir laiptų atnaujinimą, žabtvorių pynimą.

56.       Antra, ginčo kontekste kritiškai vertintinas Direkcijos 2023 m. kovo 9 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dalyvavimo krantotvarkos priemonių įgyvendinime Kuršių nerijos nacionaliniame parke“, kuriame Direkcija nurodė, kad krantotvarkos priemonių įgyvendinimo darbus organizavo, prižiūrėjo ir vykdė UAB „Raguvilė“ padalinio vadovas S. B.. Pirma, šis raštas skirtas ne ankstesnį pirkimą laimėjusiai tiekėjai (ieškovei) UAB „Raguvilė“, kuri vykdė 2019 Sutartį, o UAB „Enila“, kuri net nebuvo 2019 Sutarties šalis. Antra, minėtas raštas yra atsakymas į UAB „Enila“ 2023 m. kovo 9 d. paklausimą, tačiau iš bylos medžiagos neaišku nei kokiu tikslu, nei ko konkrečiai prašė ar reikalavo nebuvusi 2019 Sutarties šalimi UAB „Enila“. Trečia, aptariamas raštas surašytas dar tada, kai net nebuvo paskelbtas ginčo Pirkimas (2024 m. kovo 8 d.). Ketvirta, iš rašto turinio taip pat neaišku, kuo remiantis Direkcija teigia, kad visus krantotvarkos priemonių įgyvendinimo darbus, vykdant 2019 Sutartį, organizavo, prižiūrėjo ir vykdė UAB „Raguvilė“ padalinio vadovas S. B.. 

57.       Trečia, nagrinėjamu atveju nei 2019 m. gegužės 16 d., nei 2020 m. birželio 29 d. protokolai nepatvirtina, kad 2019 Sutarties vykdymo metu S. B. vadovavo krantotvarkos ir (arba) NATURA 2000 teritorijos tvarkymo darbams (paslaugoms). Iš 2019 m. gegužės 16 d. protokolo matyti, kad 2019 m. gegužės 16 d. vykusio pasitarimo metu S. B. pasisakė tik svarstant darbotvarkės klausimą „Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo eiga, pasiekti rezultatai ir planuojamos veiklos“ ir atsakydamas į klausimą apie „planuojamas paslaugų apimtis pagal du paskutinius žiniaraščius šakų klojiniams“, pažymėjo, kad „<...> terminus galima įvardinti, tačiau su paklaida“, o atsakydamas į klausimą dėl žaliavos, reikalingos žabų klojiniams, nurodė, jog „<...> labai svarbus tarpusavio bendradarbiavimas, ypač sprendžiant klausimus su valstybės įmonės Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioniniu padaliniu.“ V. B. taip pat dalyvavo pasitarimo eigoje, dėstė savo argumentus, informavo apie kilusius sunkumus, planuojamą darbų eigą, nurodė, kad: „<...> pirmasis prioritetas sutvarkyti Nidą, kad suspėti iki padidėjusio žmonių srauto. I etapas – klojiniai, po klojinių – laiptai, toliau lentiniai takai ir molio / žvyro takų atnaujinimas“; „<...> Jau šiuo metu aišku, kad kai kur iš karto bus padaryti ir II etapo darbai. Kai kur šakų klojinius reikia kloti iš eilės, nes kitu atveju bus apsukinta prieiga prie kitų teritorijų. Iki birželio 30 d. didžioji dalis šakų klojinių rekreacinėse zonose bus suklota <...>“ ir kt. Iš 2020 m. birželio 29 d. protokolo turinio matyti, kad 2020 m. birželio 23 d. vykusio pasitarimo metu S. B. pasisakė tik svarstant darbotvarkės klausimą „2020 m. gegužės–birželio mėn. įgyvendintų krantotvarkos priemonių aptarimas“ ir pažymėjo, kad „<...> žiūrint darbų kiekių žiniaraščius ir natūroje būtinus atlikti šakų klojinių darbus kai kuriose vietose nukrypimas yra 30–40 proc.“. V. B. pasisakė darbotvarkės klausimu „Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo 2020 m. rugpjūčio–spalio mėn. ir 2021 m. planavimas“, pritardamas Direkcijos pateiktam antrajam galimam tolimesniam krantotvarkos priemonių įgyvendinimo variantui 2020 m. rudenį ir 2021 m. bei atkreipdamas dėmesį, kad „<...> rudenį gali būti įtampa su medžiagos pasiruošimu klojiniams, siekiant atrinkti kokybišką žaliavą“. Taigi, nurodytų pasitarimų metu S. B. išsakyti trumpi teiginiai negali lemti išvados, kad jis vadovavo krantotvarkos ir (arba) NATURA 2000 teritorijos tvarkymo darbams (paslaugoms). Kaip matyti iš minėtų protokolų turinio, būtent V. B. aktyviai dalyvavo pasitarimuose, dėstė argumentus, susijusius su darbų organizavimu, kontroliavimu, iškilusiomis problemomis, vykdant 2019 Sutartį, pritarė Direkcijos siūlomiems krantotvarkos priemonių įgyvendinimo variantams, o tai neleidžia abejoti, kad būtent jis vadovavo krantotvarkos darbams pagal 2019 Sutartį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ne kartą pažymėjo, kad S. B. 2019 Sutarties vykdymo metu faktiškai užėmė padalinio vadovo funkcijas bei buvo atsakingas ne už vadovavimą darbams, bet už žaliavos, skirtos šakų klojiniams ir žabtvorėms, paruošimą. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos. Kaip matyti iš minėtų protokolų, S. B. pasisakymai iš esmės ir buvo susiję su klausimais dėl žaliavų (šakų klojinių) paruošimo, vykdant 2019 Sutartį, o tai negali būti prilyginama darbų vadovo funkcijomis, kurios skirtos darbus organizuoti, kontroliuoti ir kt. Be to, S. B. argumentai, išdėstyti protokoluose, yra susiję tik su 2020 m. gegužės–birželio mėn. įgyvendintomis priemonėmis, t. y. su labai siauru 2019 Sutarties vykdymo laikotarpiu, o aptariamu atveju nurodytas vadovavimo laikotarpis 2019 m. balandžio 19 d. – 2021 m. gruodžio 31 d.

58.       Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktų 2019 m. gegužės 16 d. ir 2020 m. birželio 29 d. pasitarimų protokolų turinį. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad šiuo atveju esminės reikšmės neturi tai, jog pasitarimuose S. B. svarstomais klausimais pasisakė tik trumpai, o esminę reikšmę turi tai, kad S. B. iš esmės dalyvavo svarstant ir priimant sprendimus dėl visų numatytų klausimų, vykdant 2019 Sutartį, nesudaro pagrindo nustatytų aplinkybių vertinti kitaip. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien tai, kad S. B. dalyvavo 2019 m. gegužės 16 d. ir 2020 m. birželio 23 d. pasitarimų metu, nepatvirtina, jog jis buvo darbų vadovas (vadovavo krantotvarkos ir (arba) NATURA 2000 teritorijos tvarkymo darbams (paslaugoms)), vykdant 2019 Sutartį. Be to, dėl išdėstytų argumentų nėra pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptartuose pasitarimuose sprendimus priėmė ir V. B., ir S. B..

59.       Iš byloje pateiktų Suteiktų paslaugų fotofiksacijų 2019 m. gegužės 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat negalima teigti, kad būtent S. B., vykdant 2019 Sutartį, vadovavo krantotvarkos ir (arba) NATURA 2000 teritorijos tvarkymo darbams (paslaugoms). Vien tai, kad fotofiksacijose matyti atlikti darbai (šakų klojiniais klotas šlaitas, pildyti ankstesni klojiniai, defliacinės duobės, kloti rekreacinės digresijos židiniai, atnaujinti lentiniai takai, atnaujinti laiptai, nupintos žabtvorės ir pan.) bei tam tikri asmenys fiksuoti nuotraukose, negali būti pagrindas konstatuoti, kad 2019 Sutarties darbų vadovu buvo (vadovavo krantotvarkos ir (arba) NATURA 2000 teritorijos tvarkymo darbams (paslaugoms)) S. B.. Be to, visas minėtas fotofiksacijas pasirašė pats V. B., o ne S. B..

60.       Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, nepritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad fotofiksacijos patvirtina, jog perduodant visus darbus (kopagūbrio tvirtinimą šakų klojiniais, žabtvorių pynimą, lentinių takų atnaujinimą, molio-žvyro takų atnaujinimą, laiptų atnaujinimą) kaip ieškovės atstovas dalyvavo S. B., o tai esą leidžia daryti išvadą, kad jis vadovavo krantotvarkos ir (arba) NATURA 2000 teritorijos tvarkymo darbams (paslaugoms). Taip pat nepritartina pirmosios instancijos teismo įvertinimui, kad tai, jog S. B. buvo žinomos visų perduodamų darbų atlikimo vietos, visa darbų eiga ir apimtys, leidžia daryti išvadą apie jo faktinį vadovavimą visiems krantotvarkos darbams, vykdant 2019 Sutartį. Kaip jau buvo minėta pirmiau, darbų vadovo pareigos apima darbų organizavimą, kontrolę, priežiūrą, o ne darbų vykdymą. Todėl tai, kad S. B. buvo žinomos perduodamų darbų atlikimo vietos tik patvirtina, jog jis vykdė tam tikrus 2019 Sutartyje nurodytus darbus, tačiau ne vadovavo šiems darbams. Taigi, nei fotofiksacijos, nei pasitarimų protokolai nepatvirtina, kad laimėjusios tiekėjos pasiūlytas specialistas S. B. faktiškai vadovavo krantotvarkos ir (arba) NATURA 2000 teritorijos tvarkymo darbams (paslaugoms), vykdant 2019 Sutartį.

61.       Ketvirta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tiekėjas, įrodinėdamas savo kvalifikacijos atitiktį viešojo pirkimo sąlygoms, negali remtis tokiu pajėgumu, kuris įgytas, inter alia (be kita ko), pažeidžiant iš viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo išplaukiančią pareigą tiekėjų pasiūlymuose ir viešojo pirkimo sutartyse išviešinti subrangą ir subrangovus; bet kokiu atveju perkančioji organizacija negali atsižvelgti į duomenis apie ūkio subjekto (dalyvio, jo partnerio ar subrangovo) kvalifikaciją, įgytą nesilaikant viešųjų pirkimų ar kitų teisės normų, jei toks teisės pažeidimas lems tiekėjų pasiūlymų nelygiavertį vertinimą ir sukurs piktnaudžiavimo teise prielaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017 59 punktas). Tokio išaiškinimo esminės nuostatos aktualios ir nagrinėjamos situacijos kontekste, kai sprendžiamas klausimas dėl atitinkamos patirties (ne)įgijimo.

62.       Iš 2019 Sutarties 1.1 papunkčio matyti, kad sutarties dalykas buvo kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais pirkimas. Iš ankstesnio pirkimo Techninės specifikacijos „Kiti reikalavimai tiekėjui“ dalies 5 punkto matyti, kad tiekėjas turi turėti darbų vadovą, atsakingą už Sutarties įgyvendinimą. Iš ankstesnio pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio matyti, kad tiekėjas, dalyvaudamas ankstesniame pirkime, privalėjo turėti darbų vadovą, turintį ne mažesnę kaip 3 metų patirtį (patirtis gali būti sumuojama) vadovaujant krantotvarkos ir (arba) NATURA 2000 tvarkymo darbams (paslaugoms). Nurodytas kvalifikacijos reikalavimas galėjo būti pagrindžiamas pateikiant nurodyto darbų vadovo patirties aprašymą, nurodant vardą, pavardę, svarbiausius objektus, kuriuose jis vadovavo krantotvarkos ir (arba) NATURA 2000 tvarkymo darbams (paslaugoms), bendrą darbo stažą minimose pareigose. Tiekėjas turėjo pateikti dokumentą: įsakymą ar ketinimų protokolą, kuriuo paskiriamas / įsipareigojamas, įpareigojama įdarbinti / dirbti Sutarties vykdymo laikotarpiu darbų vadovu, bei šio asmens sutikimas eiti šias pareigas (Ketinimų protokolas, įsakymas su darbuotojų sutikimu, laisvos formos deklaracija ir kt.). Iš ankstesnio pirkimo sąlygų 46.4 papunkčio nuostatų matyti, kad pasiūlymą sudaro tiekėjo pateiktų dokumentų elektroninėje formoje ir atsakymų CVP IS priemonėmis visuma, be kita ko, ir įsakymas ar ketinimų protokolas, kuriuo paskiriamas / įsipareigojama, įpareigojama įdarbinti / dirbti Sutarties vykdymui pasiūlyme nurodytas darbų vadovas bei šio specialisto sutikimas eiti šias pareigas (ketinimų protokolas, įsakymas su darbuotojo sutikimu, laisvos formos deklaracija ir kt.). Pagal 2019 Sutarties bendrosios dalies 3.1.5 papunktį tiekėjas įsipareigoja laiku informuoti perkančiąją organizaciją apie darbų vadovo pakeitimą. Ieškovė, dalyvaudama ankstesniame pirkime, pateikė 2019 m. kovo 26 d. įsakymą „Dėl krantotvarkos specialisto funkcijų vykdymo“, kuriame nurodė, kad konkurso laimėjimo atveju konkurso sąlygų 30.2 papunktyje nurodyto krantotvarkos specialisto funkcijas visą sutarties vykdymo laikotarpį vykdys direktorius V. B..

63.       Byloje nėra duomenų apie tai, kad perkančioji organizacija būtų nurodžiusi tiekėjui, jog, vykdant 2019 Sutartį, krantotvarkos specialisto funkcijas vykdė ne tiekėjos nurodytas asmuo V. B.. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų informavusi Direkciją apie 2019 Sutarties vykdymo metu keičiamą krantotvarkos specialistą V. B.. Be to, tam, kad S. B., vykdydamas 2019 Sutartį, galėtų veikti kaip darbų vadovas, jis turėjo atitikti minėtą ankstesnio pirkimo sąlygų 30.2 papunktį, t. y. turėti reikiamą kvalifikaciją vykdyti krantotvarkos darbus – turėti 3 metų patirtį vadovaujant krantotvarkos ir (arba) NATURA 2000  tvarkymo darbams (paslaugoms). Į bylą nėra pateikta duomenų, kad S. B. tokius reikalavimus būtų atitikęs.

64.       Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad S. B. tam tikra apimtimi dalyvavo vykdant 2019 m. Sutartį dalyje dėl žaliavos ruošimo (šakų klojinių), tačiau nepagrindžia, jog jis, o ne V. B., faktiškai vykdė darbų vadovo pareigas, atliko šiai pareigybei būdingų funkcijų visumą – vadovavo krantotvarkos ir (arba) NATURA 2000 teritorijos tvarkymo darbams (paslaugoms). Tik tam tikras funkcijas atlikęs asmuo negali būti prilyginamas darbų vadovui. Be to, darbų vadovo pareigas pagal konkretų projektą atlieka vienas asmuo, kuriam pavaldūs kiti darbuose dalyvaujantys specialistai ar darbininkai.

65.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad perkančioji organizacija netinkamai įvertino trečiojo asmens specialisto S. B. patirtį bei dėl to priėmė neteisėtus sprendimus, o pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą dėl laimėjusios tiekėjos pajėgumo.

66.       Esant išdėstytoms aplinkybėms yra pagrindas panaikinti atsakovės Direkcijos 2024 m. kovo 29 d. rašte „Dėl pirkimo rezultatų“ nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo.

Dėl Pirkimo sutarties (ne)pripažinimo negaliojančia

67.       VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad teismas pripažįsta pirkimo sutartį negaliojančia, nustačius kitų šio įstatymo imperatyviųjų nuostatų šiurkščius pažeidimus. VPĮ 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį, nors pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 105 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi ar preliminariąja sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pasekmes.

68.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad viešųjų pirkimų bylose teismas turi teisę savo iniciatyva šalių ginčą spręsti kaip aktyvus arbitras (be kita ko, peržengti skundo ribas), kurio nesaisto proceso šalių rungimosi ribos; toks vaidmuo laikytinas diskrecine teise, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiosios organizacijos galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktas). Viešojo pirkimo procedūras pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tokiais iš esmės yra pripažįstamos įstatyme įtvirtintos neigiamo pobūdžio priemonės – viešojo pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia (VPĮ 105 straipsnis) ar jos išsaugojimas ir alternatyvios sankcijos skyrimas (VPĮ 106 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020 73 punktas; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 174 punktas; 2024 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2024 112 punktas).

69.       Jeigu viešasis pirkimas įstatymo pagrindu yra pasibaigęs (taigi jo metu priimti sprendimai nebesukelia teisinių padarinių) viešojo pirkimo sutarties sudarymu, teismas, konstatavęs, kad viešojo pirkimo procedūros vyko neteisėtai, ex officio pripažįsta viešojo pirkimo sutarties sudarymą neteisėtu ir sprendžia dėl įstatyme įtvirtintų padarinių: viešojo pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir jos panaikinimo arba jos išsaugojimo ir alternatyviųjų sankcijų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-415/2016 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-916/2023 63 punktas; 2024 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2024 113 punktas). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi, teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika. Toks aktyvus, nuo proceso šalių valios nepriklausantis teismo vaidmuo pagal teisinį reguliavimą nustatytas ir tiems atvejams, kai dėl viešojo intereso neteisėtai sudarytas sandoris išsaugomas ir dėl to skiriama alternatyvi sankcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018 43 punktas).

70.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad VPĮ viešojo pirkimo sutarties išsaugojimas ir alternatyviųjų priemonių taikymas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, jos taikymas susietas su viešuoju interesu, nesusijusiu su ekonominėmis priežastimis, nepatogumais renkantis naują kontrahentą ir pan. (VPĮ 106 straipsnio 2 dalis). Teismai, priimdami sprendimus išsaugoti neteisėtai sudarytą viešojo pirkimo sandorį, turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 37, 38 punktai).

71.       Nagrinėjamu atveju pripažinus neteisėtais perkančiosios organizacijos sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėjusia tiekėja sudarymo, turi būti išspręstas klausimas dėl perkančiosios organizacijos su laimėjusia tiekėja 2024 m. balandžio 24 d. sudarytos Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (ne)pripažinimo negaliojančia.

72.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, įvertinusi paskelbto Pirkimo objektą ir jo svarbumą, sudarytos Pirkimo sutarties sąlygas ir perkančiosios organizacijos veiklos specifiką, nekonstatuoja egzistuojant viešąjį interesą, dėl kurio Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių ir dėl to būtų būtina išsaugoti šios sutarties padarinius bei taikyti alternatyvias sankcijas. 

73.       Pirma, 2024 m. balandžio 24 d. Sutartis sudaryta vadovaujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos viešojo pirkimo „Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugos“ (pirkimo CVP IS Nr. (duomenys neskelbtini)), paskelbto 2024 m. kovo 8 d. CVP IS, vykdyto supaprastinto atviro konkurso būdu, rezultatais, kurie yra pripažinti neteisėtais.

74.       Antra, sutartis pagal aptariamo konkurso rezultatus buvo sudaryta 2024 m. balandžio 24 d., o praėjus dviem dienoms po sutarties sudarymo jos vykdymas buvo sustabdytas Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.

75.       Trečia, pagal sutarties 6.1 punktą sutartis įsigalioja, kai abi šalys pasirašo sutartį ir tiekėjas pateikia Sutarties 4.1 punkte numatytą Sutarties vykdymo užtikrinimo garantiją, ir galioja iki visiško Šalių sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, bet ne ilgiau negu iki 2024 m. lapkričio 27 d. Pagal sutarties 6.3 punktą paslaugos teikimo pradžia laikoma diena, kai tiekėjas iš užsakovo gauna Darbų kiekių žiniaraštį (-ius), kuriame (-uose) numatytos Paslaugų teikimo apimtys, vietos ir terminai. Tiekėjas, gavęs Užsakovo pateiktus Darbų kiekių žiniaraščius, ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas privalo raštu informuoti užsakovą apie kiekvieną einamąjį mėnesį numatomas suteikti Paslaugų apimtis. Vertinant aptariamas sąlygas ir sutarties sudarymo datą – 2024 m. balandžio 24 d.: pirma, byloje nėra duomenų apie tai, kad tiekėjas pateikė Sutarties 4.1 punkte numatytą Sutarties vykdymo užtikrinimo garantiją perkančiajai organizacijai, o tai lemtų sutarties įsigaliojimą; antra, byloje nėra duomenų, kad tiekėjas iš užsakovo buvo gavęs Darbų kiekių žiniaraštį (-ius), kuriame (-uose) numatytos Paslaugų teikimo apimtys, vietos ir terminai, o tai lemtų paslaugų teikimo pradžią pagal sutartį.

76.       Ketvirta, bylos medžiaga patvirtina, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi ir dėl šios nutarties pateikus atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-461-370/2024 pažymėta, kad „<...> apeliančių dėstomos aplinkybės nepagrindžia, kad susiklostė išskirtinė situacija, kuriai esant turi būti suteiktas prioritetas visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įgyvendinus pirkimo objektą“. Nurodyta, kad „<...> atsakovė teigia, jog Pirkimo darbus būtina atlikti iki turistinio sezono pradžios, tačiau atsakovė skelbimą apie pirkimą paskelbė tik 2024 m. kovo mėnesį bei nustatė, kad sutarties vykdymo trukmė 8 mėnesiai, tai savaime paneigia skunduose dėstomas aplinkybes apie egzistuojantį neatidėliotiną poreikį atlikti krantotvarkos darbus iki turistinio sezono pradžios, kuris prasideda birželio mėnesį“ (35 punktas). Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, civilinėje byloje, netenkindamas atsakovės Direkcijos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pažymėjo, kad: i) <...> atsakovė nepateikė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti galimą grėsmę viešajam interesui, o pateiktu prašymu apsiriboja subjektyvaus pobūdžio teiginiais, antra, šiuo atveju atsakovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, šiuo metu esančios krantotvarkos priemonės, kurios yra įdiegtos, yra nepakankamos, dėl ko egzistuoja neatidėliotinas viešasis poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įgyvendinus pirkimo objektą (15 punktas); ii) teismo vertinimu, susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė ir nesudaro pagrindo suteikti prioritetą visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu. Atsakovė nepateikė byloje įrodymų, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įgyvendinus pirkimo objektą ir šiuo atveju prioritetas, teismo vertinimu, turėtų būti suteikiamas tinkamam viešojo pirkimo procedūrų įvykdymui <...> (16 punktas).

77.       Penkta, trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytos aplinkybės apie tai, kad egzistuoja viešasis interesas, dėl kurio būtina išsaugoti pirkimo sutartį ir gauti jos teikiamą naudą, jog skubiai neužbaigus pirkimo sutarties būtų sukeltas pavojus žmonių sveikatai ar net gyvybei, padaryta neatitaisoma žala aplinkai ir pan., vertintini tik subjektyviais teiginiais, nesudarančiais pagrindo išsaugoti sudarytą sutartį.

78.       Šešta, įvertinant sutarties sudarymo datą, įsigaliojimo tvarką ir jos vykdymo sustabdymo momentą, byloje neįrodyta, kad pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių.

79.       Taigi, byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja pagrindą Direkcijos ir trečiojo asmens 2024 m. balandžio 24 d. sudarytą Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. 

80.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog pagal 2024 m. balandžio 24 d. sudarytą Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iki Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atliko darbų 8 359,631 kv. m. ploto teritorijoje ir jų vertė sudaro 18 307,59 Eur be PVM, nes pagal Pirkimo sutartį vieno kv. m. įkainis be PVM yra 2,19 Eur (Pirkimo sutarties 3.1 punktas).

81.       Pažymėtina, kad 2024 m. balandžio 24 d. krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugų pirkimo pardavimo sutartyje nurodytas paslaugos pobūdis: 1. Kopagūbrio tvirtinimas šakų klojiniais, matavimo vienetas kv. m., vieneto įkainis 2,19 Eur be PVM, 2,65 Eur su PVM; 2. Lentinių takų atnaujinimas, matavimo vienetas kv. m., vieneto įkainis 21 Eur be PVM, 25,41 Eur su PVM; 3. Laiptų atnaujinimas, matavimo vienetas kv. m., vieneto įkainis 112 Eur be PVM, 135,25 Eur su PVM. Sutarties kaina be PVM (pradinė sutarties vertė) 140 495,87 Eur, bendra sutarties kaina su PVM 170 000 Eur.

82.       Sutarties 6.3, 6.4 punktuose yra detaliai reglamentuota paslaugų teikimo tvarka ir pabaiga, apmokėjimo tvarka už tinkamai suteiktas paslaugas sureguliuota 7.2 punkte. Techninėje specifikacijoje yra nurodytas detalus technologinis paslaugų teikimo aprašymas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad trečiojo asmens nurodomi kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais darbai yra priimti užsakovo, kaip atlikti tinkamai pagal Techninės specifikacijos reikalavimus.   

83.       CK

84.       Pripažinus niekine ir negaliojančia 2024 m. balandžio 24 d. sudarytą Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) būtina spręsti ir restitucijos klausimą tarp buvusių sandorio šalių (Direkcijos ir trečiojo asmens). Pirmosios instancijos teisme aplinkybės, kurios aktualios sprendžiant klausimą dėl restitucijos (ne)taikymo, apskritai nenagrinėtos, o (ne)taikant restituciją iš naujo būtina vertinti ir tikslinti faktines bylos aplinkybes, susijusias su jau atliktų darbų apimtimi, kuriuo metu darbai buvo atlikti, ar jie atlikti tinkamai, laikantis technologinių paslaugų aprašymo, ar restitucija šioje byloje apskritai galima ir pan.

85.       Esant nustatytoms aplinkybės teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažinus niekine ir negaliojančia 2024 m. balandžio 24 d. sudarytą Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) klausimas dėl restitucijos (ne)taikymo perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Toks sprendimas atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2024 m. gegužės 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2024).

Dėl procesinės bylos baigties

86.       Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus atsakyta, dėl kitų skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

87.       Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentais yra įrodytas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo perkančiosios organizacijos sprendimai pripažinti atitinkančiais pirkimo sąlygas, neteisėtumas, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimant naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinant ir perkančiosios organizacijos sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėjusia tiekėja sudarymo panaikinant bei ex  officio pripažįstant niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento perkančiosios organizacijos ir laimėjusios tiekėjos sudarytą viešojo pirkimo sutartį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pripažinus niekine ir negaliojančia 2024 m. balandžio 24 d. sudarytą Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) klausimas dėl restitucijos (ne)taikymo perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

88.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka yra reglamentuota CPK 93 straipsnyje. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

89.       Pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad šis sprendimas yra priimtas iš esmės ieškovės naudai, o perduotas klausimas dėl restitucijos (ne)taikymo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui siejamas su atsakovės ir trečiojo asmens tarpusavio teisėmis ir pareigomis, t. y. patenkinus apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priėmus naują sprendimą, perskirstomos ieškovės ir atsakovės bei trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos – spręstina dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

90.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 2 228 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 4 688,75 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro: i) ieškinio parengimas – 2 268,75 Eur; ii) dubliko parengimas – 1 512,50 Eur; iii) atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengimas – 453,75 Eur; iv) atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimas – 453,75 Eur.

91.       CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).

92.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

93.       Už suteiktą teisinę pagalbą, rengiant ieškinį, sumokėta 2024 m. gegužės 2 d. mokėjimo pavedimu, todėl laikytina, kad ieškovės prašomos priteisti ieškinio rengimo išlaidos (2 268,75 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.2 papunktyje numatyto maksimalaus dydžio (2 110,30 Eur × 2,5 = 5 275,75 Eur). Už suteiktą teisinę pagalbą rengiant dubliką, atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir atsiliepimą į atskiruosius skundus sumokėta 2024 m. birželio 4 d. mokėjimo pavedimu, todėl laikytina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už: dubliko parengimą (1 512,50 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.3 papunktyje numatyto maksimalaus dydžio (2 110,30 Eur × 1,5 = 3 165,45 Eur); atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengimą (453,75 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje numatyto maksimalaus dydžio (2 110,30 Eur × 0,4 = 844,12 Eur); atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimą (453,75 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje numatyto maksimalaus dydžio (2 110,30 Eur × 0,4 = 844,12 Eur).

94.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai ieškovė savo interesus gina prieš du procesinius varžovus (paprastai prieš perkančiąją organizaciją ir viešojo pirkimo laimėtoją), nustačius pastarųjų bylos šalių argumentų nepagrįstumą, yra teisinga iš jų lygiomis dalimis priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018 51 punktas; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 201 punktas; 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-378/2022 77 punktas).

95.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į pirmiau minėtą kasacinio teismo praktiką, daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovei lygiomis dalimis iš Direkcijos ir trečiojo asmens priteisti ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas 6 896,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 228 Eur žyminis mokestis ir 4 688,75 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

Dėl bylinėjimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

96.       Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

97.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 2 192 Eur žyminį mokestį. Be to, ieškovė pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ji patyrė 2 646,88 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo surašymą.

98.       Už suteiktą teisinę pagalbą sumokėta 2024 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo nurodymu, todėl laikytina, kad ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos (2 646,88 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.10 papunktyje (už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme) nustatyto maksimalaus dydžio (2 161 Eur × 1,7 = 3 673,70 Eur).

99.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į minėtą kasacinio teismo praktiką, daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovei lygiomis dalimis iš Direkcijos ir trečiojo asmens priteisti ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas 4 838,88 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 2 192 Eur žyminis mokestis ir 2 646,88 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Raguvilė“ ieškinį patenkinti – panaikinti atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko 2024 m. kovo 29 d. rašte „Dėl pirkimo rezultatų“ nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo.

Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Enila“ 2024 m. balandžio 24 d. sudarytą Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Bylos dalį dėl atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Enila“ 2024 m. balandžio 24 d. sudarytos Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo niekine ir negaliojančia padarinių perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, juridinio asmens kodas 193064642, ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Enila“, juridinio asmens kodas 304289950, 6 896,75 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Raguvilė“, juridinio asmens kodas 161735535.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, juridinio asmens kodas 193064642, ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Enila“, juridinio asmens kodas 304289950, 4 838,88 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Raguvilė“, juridinio asmens kodas 161735535.

Teisėjai                                                           Marius Bajoras

                   Irmantas Šulcas

                   Alma Urbanavičienė