Baudžiamoji byla Nr. 2K-1/2011

                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos

                                                               1.2.14.12; 1.2.29.9; 2.1.7.4;

      2.4.2.1.;(S)  

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. sausio 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, teisėjos Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

                      teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. nuteistas:

          pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 306¹ straipsnį 1 dalį (Klaipėdos epizodas) laisvės atėmimu vieneriems metams;

                      pagal 189 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės žinomai nusikalstamu būdu gauto automobilio BMW–X5, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijimo laisvės atėmimu dvejiems metams;

          pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 306¹ straipsnį 1 dalį (Tauragės epizodas) laisvės atėmimu vieneriems metams;

          pagal BK 189 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės žinomai nusikalstamu būdu gauto automobilio BMW-X5, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijimo laisvės atėmimu dvejiems metams.

          Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir E. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

          Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas E. P. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paros, registruotis darbo biržoje arba dirbti.

          Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, kuria nuteistojo E. P. apeliacinis skundas atmestas.

          Šioje baudžiamojoje byloje nuteisti dar ir S. G. bei M. G., tačiau dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti.

       Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

 

n u s t a t ė :

 

          E. P. nuteistas už tai, kad įgijo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą bei organizavo transporto priemonės identifikavimo numerio suklastojimą:

          jis iki 2008 m. sausio 15 d, tikslesnė data tyrimo metu nenustatyta, žinodamas, kad automobilis BMW-X5 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), identifikavimo numeris (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), naktį iš 2007 m. gruodžio 13 d. į 2007 m. gruodžio 14 d. buvo pagrobtas Vokietijoje, šį didelės 100 000 Lt vertės aiškiai nusikalstamu būdu gautą automobilį įgijo iš tyrimo metu nenustatytų asmenų. Įgijęs nurodytą automobilį bei nenustatytomis aplinkybėmis automobilio BMW-X5 (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), dokumentus ir pirkimo–pardavimo sutartį, turėdamas tikslą suklastoti automobilio identifikavimo numerį, parengė nusikalstamos veikos planą ir įkalbėjo S. G. už 300 eurų (1035 Lt) atlygį perkalti automobilio BMW-X5 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), identifikavimo numerį. S. G. sutikus vykdyti šį nusikaltimą ir įkalbėjus M. G. padėti perkalti minėto automobilio numerį, 2008 m. sausio 16 d. E. P. parodė S. G. ir M. G. garaže, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), stovintį automobilį BMW-X5 ( valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), M. G. ir S. G., vykdydami E. P. nurodymus, perkalė ir taip suklastojo minėto automobilio BMW-X5 tikrą identifikavimo numerį VIN Nr. (duomenys neskelbtini) į identifikavimo numerį VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

          Be to, E. P. nuteistas už tai, kad įgijo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą bei organizavo transporto priemonės identifikavimo numerio suklastojimą:

          jis iki 2008 m. sausio 15 d., tikslesnė data tyrimo metu nenustatyta, žinodamas, kad automobilis BMW-X5 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), naktį iš 2007 m. spalio 3 d. į 2007 m. spalio 4 d. buvo pagrobtas Vokietijoje, šį didelės 100 000 Lt vertės aiškiai nusikalstamu būdu gautą automobilį įgijo iš tyrimo metu nenustatytų asmenų. Įgijęs nurodytą automobilį bei nenustatytomis aplinkybėmis automobilio BMW-X5 (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), dokumentus ir pirkimo–pardavimo sutartį, turėdamas tikslą suklastoti automobilio identifikavimo numerį, parengė nusikalstamos veikos planą ir įkalbėjo S. G. ir M. G. už 200 eurų (690 Lt) atlygį perkalti automobilio BMW-X5 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), identifikavimo numerį. S. G. ir M. G. sutikus vykdyti šį nusikaltimą, 2008 m. sausio 17 d. E. P. parodė S. G. ir M. G. garaže, esančiame Tauragėje, (duomenys neskelbtini), stovintį automobilį BMW-X5 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)). Po to M. G. ir S. G., vykdydami E. P. nurodymus, perkalė ir tokiu būdu suklastojo minėto automobilio BMW-X5 tikrą identifikavimo numerį (duomenys neskelbtini) į identifikavimo numerį VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

                      Kasaciniu skundu nuteistasis E. P. prašo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir bylą nutraukti, nes nesutinka su jais, kadangi nepadarė nusikalstamų veikų, dėl kurių yra pripažintas kaltu ir nuteistas, o teismų sprendimuose padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių ir yra padarytos prielaidų ir spėjimų pagrindu, be to, teismai priimdami sprendimus iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, dėl to sukliudė jiems visapusiškai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo, kad teismai pažeidė ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, kurios nustatytos teisiamajame posėdyje, be to, mano, jog nuosprendis pagrįstas prielaidomis, o visos abejonės nebuvo aiškinamos kaltinamojo naudai. Kasatorius skunde pažymi, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimus, nes neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus jo apeliaciniame skunde išdėstytus esminius argumentus, taigi, pažeisdamas  BPK 320 straipsnio 3 dalį, neišnagrinėjo dalies jo apeliacinio skundo. Toliau kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė nutartyje, kad sprendžiant jo kaltės klausimą pagal BK 189 straipsnio 1 dalies 2 punktą neturi reikšmės tai, jog sandoriai, kuriais buvo įgyti automobiliai, nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Kasatorius mano, kad šie sandoriai, jog jis automobilius gavo kaip užstatą už paskolintus pinigus, neperregistravo savo vardu, tik bandė perkalti identifikacinius numerius, o vėliau, jei būtų negrąžinti pinigai, juos būtų užregistravęs savo vardu, kaip tik įrodo, kad jis nežinojo, jog šie vogti Vokietijoje, o byloje nė vienas įrodymas, kuriais grindžiama jo kaltė, to nepatvirtina.

                      Kasaciniame skunde kasatorius nurodo ir tai, kad jis neteisingai nuteistas ir pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį, nes, pagal kito nuteistojo parodymus, šis jo prašymu perkalė tik vieną identifikacinį numerį, o specialisto išvadoje nurodyta, kad perkalti penki numeriai, iš to kasatorius daro išvadą, kad jam jau buvo perduoti automobiliai su suklastotais šiais numeriais ir jis prašė S. G. perkalti jau suklastotus numerius, o tai leidžia daryti išvadą, jog jam nėra inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymio – nusikaltimo objekto, tiksliau dalyko. Dėl šio jo apeliaciniame skunde buvusio argumento apeliacinės instancijos teismas nepadarė jokios išvados, be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo gynėjo prašymą skirti trasologinę ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar su rastais įrankiais buvo padarytas numerių perkalimas. Taigi jam priimti teismų sprendimai nėra pagrįsti išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais bei kelia abejonių dėl juose padarytų išvadų pagrįstumo.

                      Prokurorė atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą prašo kasatoriaus kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus skundas nepagrįstas, nes jis iš esmės ginčija savo kaltę, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, t. y. ginčija nuosprendžio pagrįstumą ir įrodymų vertinimą, o tai pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Be to, kaip matyti iš kasacinio skundo, kasatorius jame pateikė tokius pačius argumentus, kurie jau buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, o šios baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog įrodymų vertinimo, jų patikimumo ir pakankamumo klausimai yra išsamiai išanalizuoti ir aptarti apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

                      Atsiliepime minima, kad kasatoriaus argumentus dėl neįrodytos jo kaltės pagal BK 189 straipsnio 2 dalį paneigė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados, be to, apie kaltės turinį sprendžiama ne vien tik iš subjektyvių kaltininko paaiškinimų, bet ir iš kitų, objektyvių, bylos duomenų: atliktų veiksmų, jų pobūdžio ir intensyvumo, būdo, pastangų ir pan. Tai nustatyta šioje byloje, nes tai, kad E. P. žinojo, jog didelės vertės du automobiliai įgyti nusikalstamu būdu, teismai pagrįstai sprendė ne tik iš kasatoriaus elgesio bei veiksmų: šiuos automobilius jis slėpė skirtinguose garažuose, organizavo jų identifikacinių numerių perkalimą, tam už užmokestį samdė žmones ir juos perkalė, o kad šie vogti, jam leido suprasti ir tai, kad automobiliuose nebuvo prietaisų skydelių, t. y. aiškiai pastebimų detalių, kurių paprastai nebūna pagrobtuose automobiliuose, bet ir iš kitų byloje nustatytų aplinkybių. Tas pats pasakytina ir dėl jo kaltės pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį, nes kasatorius, turėdamas tikslą suklastoti dviejų pagrobtų Vokietijoje automobilių indentifikavimo numerius, parengė nusikalstamos veikos planą ir įkalbėjo S. G. ir M. G. už atlygį mechaniškai pakeisti – perkalti juos, šie tą padarė; tai patvirtino ir jie, ir specialisto išvada. Abiejų kitų nuteistųjų S. G. ir M. G. parodymai buvo kruopščiai išanalizuoti, lyginami su kitais byloje surinktais įrodymais ir visapusiškai bei objektyviai vertinami, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad ir apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 305 straipsnio 1 bei 2 dalies ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes įrodymai įvertinti pagal bylos medžiagą, o į visus kasacinio skundo esminius argumentus atsakyta.

 

                      Kasacinis skundas netenkintinas.

 

                      Dėl BPK 376 straipsnio taikymo

                     

                      Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Juos numato BPK 369 straipsnis, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

                      Nuteistojo E. P. kasaciniame skunde yra teiginių, kad teismų sprendimuose padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, jos padarytos prielaidų ir spėjimų pagrindu, kad netinkamai įvertinti kitų nuteistųjų S. G. ir M. G. prieštaringi parodymai, todėl teismų sprendimai jam kelia abejonių dėl jo kaltumo.

          Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinių skundų argumentai dėl įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, taip pat išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių darymo nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Didžioji dauguma kasaciniame skunde keliamų klausimų jau buvo tinkamai išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, į juos aiškiai ir motyvuotai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, nes kasaciniame skunde pateikti praktiškai tie patys argumentai, kaip ir apeliaciniame skunde (T. 6, b. l. 39-43).

                      Teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos skundo argumentus, kuriuose yra kasacinio nagrinėjimo pagrindai, ir pasisako dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie pripažintini teisės klausimais.

                     

        Dėl nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį

                     

                      BK 189 straipsnyje numatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Ši nusikalstama veika yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti. Taigi šios nusikalstamos veikos atveju kaltininkas turi suvokti, kad jo įgytas, naudojamas ar realizuojamas turtas buvo gautas nusikalstamu būdu, t. y. padarius vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą. Šiam nusikaltimui svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtas, kurį jam perduoda naudotis kitas asmuo, yra gautas nusikalstamu būdu. BK 189 straipsnis išskiria specialų objektą – žinomai nusikalstamu būdu įgytą ar realizuotą turtą. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas nusikaltimo, padaryto įgyjant turtą, aplinkybes. Užtenka nustatyti tai, kad kaltininkas įgydamas turtą supranta, jog įgyja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir to nori.

Skunde kasatorius ginčija jo veikos kvalifikavimą pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, tvirtindamas, kad byloje neįrodyta jo kaltė įgyti nusikalstamu būdu gautą turtą, t. y. žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Skunde jis nurodo, kad šiuos automobilius gavo iš nepažįstamo asmens, kaip užstatą už paskolintus pinigus, o pastarajam jų neatidavus, juos būtų perregistravęs savo vardu.

Kolegijos vertinimu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai teisingai kvalifikavimo kasatoriaus veiksmus pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nes ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktų, ištirtų ir patikrintų įrodymų pagrindu nustatyti faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina nuteistojo kaltę padarius šį nusikaltimą. Apie kaltės turinį sprendžiama ne vien tik iš subjektyvių paties kaltininko paaiškinimų, tačiau teismai vertina visus objektyvius bylos duomenis, atsižvelgia į kaltininko atliktus veiksmus, jų intensyvumą, būdą ir pan. 

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. P. įgijo du didelės vertės automobilius BMW-X5, šie automobiliai buvo be prietaisų skydelių, tai jam leido suprasti, jog jie yra vogti; šiuos automobilius jis paslėpė įvairiuose svetimuose garažuose; surado žmones, kurie už atlygį perkalė šiems identifikacinius numerius; taigi teismai iš jo veiksmų, jų pobūdžio, jo elgesio po turto įsigijimo, pastangų, ypatingą dėmesį skiriant identifikacinių numerių pakeitimui, padarė teisingas išvadas, kad kasatoriaus veiksmuose yra visi BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Akivaizdu, jog visos teismų nustatytos aplinkybės sudaro logišką ir nuoseklią grandinę ir patvirtina, kad E. P. tyčia padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

 

Dėl BK 24 straipsnio 4 dalies ir 306¹ straipsnio 1 dalies taikymo

 

E. P. kasaciniame skunde smulkiai nurodo BK 306¹ straipsnio dalyką, tačiau mano, jog buvo perkalti jau suklastoti identifikaciniai numeriai, dėl to jo veiksmuose nėra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymio – nusikaltimo objekto.

Tačiau, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, byloje nustatyta, kad kiti nuteistieji S. G. ir M. G.   E. P. prašymu už atlygį perkalė automobilių BMW-X5 identifikacinius numerius. Iš šių asmenų nuoseklių parodymų nustatyta, kad numeriai buvo suklastoti juos perkalant, be to, tai patvirtina specialisto išvada ir specialisto Ž. G. parodymai. Transporto priemonės indentifikavimo numeris suklastojamas tada, kai vietoje tikrojo numerio sukuriamas kitas tos priemonės numeris, jį pakeičiant visiškai ar iš dalies. Įstatyme nenurodyta, kokia numerio dalis turi būti pakeista, kad galima būtų laikyti jį suklastotu. Be to, BK 306¹ straipsnio sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas vien tik atlikus tokią veiką, o pasekmės nebūtinos, taip pat šios nusikalstamos veikos būdai bei motyvai veikos kvalifikavimui neturi reikšmės.

 

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo  

 

Kasaciniame skunde teigiama, kad buvo pažeistos BPK normos vertinant byloje surinktus įrodymus, nes kitų nuteistųjų parodymų  įvertinimas nepagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tačiau iš abiejų teismų sprendimų turinio matyti, kad nuteistųjų S. G. ir M. G. parodymai  buvo išsamiai ir kruopščiai išanalizuoti, jie palyginti su kitais byloje surinktais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą nešališku ir išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo prerogatyva, o tai, kad teismas įvertino įrodymus ne taip, kaip nori kaltininkas, nėra joks įstatymo pažeidimas.

 

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo

 

Kasatorius skunde nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes nepadarė motyvuotų išvadų dėl dalies jo apeliaciniame skunde išdėstytų esminių argumentų, tačiau kasaciniame skunde nenurodo konkrečių apeliacinio skundo argumentų, dėl kurių, kaip jis mano, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė. Be to, kasatoriaus minimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato  2005 m. birželio 23 d. nutarimo 25 punktą  jis cituoja netiksliai, jame, be kita ko, nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad šis teismas motyvuotai, išsamiai ir detaliai atsakė į visus kasatoriaus apeliaciniame skunde išdėstytus esminius argumentus, išnagrinėjo apeliacinį skundą nepažeisdamas BPK 320 straipsnio reikalavimų, todėl šis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog skundžiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, yra teisėti ir pagrįsti, o kasacinis skundas atmestinas, todėl vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Nuteistojo E. P. kasacinį skundą atmesti.

 

Teisėjai                                                                                                Valerijus Čiučiulka

 

 

                                                                                                            Aldona Rakauskienė

 

 

                                                                                                            Rimantas Baumilas