Civilinė byla Nr. e2S-941-232/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11834-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui M. F. dėl garbės ir orumo gynimo, neteisėto asmens atvaizdo naudojimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. S. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. F. (toliau – ir atsakovas) dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neteisėto asmens atvaizdo naudojimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovui M. F. dėl garbės ir orumo gynimo. Išaiškino ieškovui, kad su ieškiniu turi teisę kreiptis pagal atsakovo gyvenamąją vietą į atitinkamą Rusijos Federacijos teismą.

3.       Nurodė, kad ieškovas pareiškė ieškinį Lietuvos Respublikos teisme atsakovui, kurio faktinė gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje.

4.       Pažymėjo, kad keliamas ginčas nėra susijęs su Lietuvos Respublika: teiginiai, kuriuos prašo pašalinti ieškovas, yra išsakyti ne Lietuvos Respublikos piliečio; ieškovas nepateikė duomenų, kad teiginiai, kuriuos ieškovas prašo pripažinti kaip žeminančius jo garbę ir orumą, būtų paskelbti Lietuvos Respublikoje ar būtų išsakyti apie ieškovo vykdytą veiklą Lietuvos Respublikoje; ieškovas nepateikė įrodymų, kad žala atsirado Lietuvos Respublikoje. Priešingai, ieškovas pareikštus reikalavimus grindžia socialinio tinklo Twitter paskyroje paskelbtais teiginiais, kurie buvo išsakyti rusų kalba bei adresuoti ne Lietuvos Respublikos gyventojams. Konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad Lietuvos Respublikoje būtų buvę atlikti veiksmai, tapę pagrindu ieškovui reikalauti atlyginti žalą Lietuvos Respublikoje. Sprendė, kad žala nėra siejama su įvykiais, vykusiais Lietuvos Respublikoje.

5.       Atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų pobūdį ir įrodinėtinas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad Lietuvos teismai neturi šiuo atveju jurisdikcijos nagrinėti taip suformuluoto reikalavimo, kadangi nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikoje buvo atlikti neteisėti veiksmai, tapę pagrindu ieškovui reikalauti atlyginti žalą.

6.       Nurodė, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) negali būti taikomas esant Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dvišalei sutarčiai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu ieškovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8.       Nurodė, kad ieškovui suteiktas politinis prieglobstis (pabėgėlio statusas) Lietuvos Respublikoje, jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Atsakovo gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje.

9.       Paaiškino, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Atsakovas savo viešoje (visiems prieinamoje) socialinio tinklo Twitter paskyroje paskelbė neatitinkančią tikrovės informaciją, kuri žemina ieškovo garbę ir orumą. Pažymėjo, kad atsakovo socialinio tinklo Twitter paskyra yra vieša, t. y. prieinama Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tarp atsakovo sekėjų yra asmenų su lietuviškais vardais ir pavardėmis, atsakovo paskyra prieinama viešai, taigi su paskelbtais teiginiais gali susipažinti bet kuris asmuo esantis Lietuvos Respublikoje, todėl žala ieškovui atsirado Lietuvos Respublikoje.

10.       Nurodė, kad nustatant ieškinio teismingumą svarbi aplinkybė, kur tie teiginiai buvo paskleisti ir ar apie juos sužinojo bent vienas pašalinis asmuo, t. y. asmuo esantis Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos pilietis.

11.       Pažymėjo, kad svarbi aplinkybė, ar Lietuvos Respublikos teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, o žalos atsiradimo faktą suponuoja Lietuvos Respublikoje atsakovo paskleista ieškovo garbę ir orumą žeminanti informacija. Per atsakovo viešai prieinamo socialinio tinklo Twitter paskyrą paskleisti ieškovo garbę ir orumą žeminantys teiginiai Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl žalos atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorija ir ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pasisakyta dėl bylos su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja CPK VII dalies nuostatos. CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad šio kodekso VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra vienas iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti asmens teisę kreiptis į teismą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, jį priima. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).

15.       Ieškovas, kurio gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje pateikė ieškinį dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neteisėto asmens atvaizdo naudojimo ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui, kurio gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje.

16.       Kadangi atsakovo gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje, taikomos teismingumo taisyklės, nustatytos 1992-07-21 Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Dvišalė sutartis) (CPK 780 straipsnis).

17.       Bendroji teismingumo taisyklė, nustatyta Dvišalės sutarties 21 straipsnio 1 dalyje, nustato, kad kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip.

18.       Dvišalės sutarties 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytose bylose priimti sprendimus kompetentingas teismas tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą. Nukentėjusysis taip pat gali pareikšti ieškinį teisme tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje atsakovas turi gyvenamąją vietą.

19.       Taigi Dvišalės sutarties 40 straipsnio 3 dalyje nurodytos dvi alternatyvos, kurių pagrindu galimas jurisdikcijos nustatymas – „veiksmas“ arba „kitokia aplinkybė“, tapę pagrindu reikalauti atlyginti žalą.

20.       Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad aptariama teisės norma įtvirtina dvi jurisdikcines alternatyvas – reikšti ieškinį pagal neteisėtų veiksmų atlikimo vietą arba pagal žalos atsiradimo vietą. Šios jurisdikcinės galimybės laikytinos lygiavertėmis, o jų pasirinkimo prerogatyva turėtų tekti ieškovui. Kai ieškovas ieškinį grindžia pagal žalos atsiradimo vietą, reikia nustatyti žalos atsiradimo vietą, t. y. teismas turi analizuoti atsiradusios žalos sudėtį ir nustatyti kur tie veiksmai (žala) įvyko (plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-692-706/2015).

21.       Ieškovas aplinkybę, kad ieškinys teismingas Lietuvos teismas grindžia iš esmės tuo, kad atsakovas savo viešoje (visiems prieinamoje) socialinio tinklo Twitter paskyroje, kuri prieinama ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, paskelbė neatitinkančią tikrovės informaciją, kuri žemina ieškovo garbę ir orumą ir tokiu būdu padarė ieškovui neturtinę žalą.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodomi argumentai, jog atsakovo socialinio tinklo Twitter paskyra yra vieša, t. y. pasiekiama ir Lietuvoje, kad ją naudojasi ir asmenys su lietuviškais vardais ir pavardėmis, nepagrindžia aplinkybės, kad atsakovo paskleista informacija pasiekė ir Lietuvos gyventojus, t. y. kad žala ieškovui atsirado Lietuvos Respublikoje. Aplinkybė, kad atsakovo Twitter paskyra yra vieša ir ją gali matyti, be kito ko, ir Lietuvos gyventojai yra tik hipotetinė ir savaime nepagrindžia, kad Lietuvos gyventojai ją skaito, mato jos turtinį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad socialinio tinklo Twitter paskyroje teiginiai išsakyti rusų kalba bei adresuoti ne Lietuvos Respublikos gyventojams.

23.       Atsižvelgiant į nurodytą, nesant duomenų, kad Lietuvos Respublikoje buvo atlikti neteisėti veiksmai, tapę pagrindu ieškovui reikalauti atlyginti žalą bei, kad žala atsirado Lietuvos Respublikoje, nėra pagrindo pripažinti, kad remiantis Dvišalės sutarties 40 straipsnio 1, 3 dalimis ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

24.       Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinys nėra teismingas Lietuvos teismams, pagrįstai atsisakė jį priimti bei remiantis Dvišalės sutarties 21 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai nutarė, kad ieškovas su ieškiniu turi teisę kreiptis pagal atsakovo gyvenamąją vietą į atitinkamą Rusijos Federacijos teismą.

25.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                        Liuda Uckienė