Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-09-20][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-2702-855-2021].docx
Bylos nr.: e2-2702-855/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
„Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 304195262 atsakovas
"Atviri duomenys" 305227439 Ieškovas
"Viešųjų pirkimų tarnyba" 188656261 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
Bylos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo
BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ

?

Civilinė byla Nr. e2-2702-855/2021

                             Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00868-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 3.2.6.1. (S)

img1 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Atviri duomenys“ ieškinį atsakovei SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, išvadą teikianti institucija - Viešųjų pirkimų tarnyba dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo,

 

                n u s t a t ė :

 

                1. Ieškovė UAB „Atviri duomenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, prašydama pripažinti neteisėtomis atsakovės vykdomo mažos vertės viešojo pirkimo skelbiamos apklausos būdu Nr. 558000 „Tekstilės konteinerių aptarnavimo informacinės sistemos kūrimo paslaugos“ sąlygas: 17 p. lentelės 1 ir 3 pozicijose numatytus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus; taip pat sąlygas ta apimtimi, kuria negalima įvertinti paslaugų apimties bei pateikti pasiūlymą; numatančias pagrindinį BVPŽ kodą – 72310000 „Duomenų apdorojimo paslaugos“.

                1.1. Nurodė, kad atsakovė jau ankščiau buvo skelbusi, o vėliau nutraukusi du identiškus viešuosius pirkimus: 2021-06-30 buvo paskelbtas, o 2021-07-13 nutrauktas pirkimas Nr. 554319 (toliau - I Pirkimas); 2021-07-17 buvo paskelbtas, o 2021-07-28 nutrauktas pirkimas Nr. 556136 (toliau - II Pirkimas) dėl to paties objekto, tuo tarpu atmesdama ieškovės pretenziją dėl ginčo viešojo pirkimo Nr. 558000 (toliau - III pirkimas), atsakovė nepagrįstai į dalį ieškovės argumentų neatsakė, nukreipė į ankstesnių pirkimų metu jos teiktus ieškovei atsakymus.

                1.2. Pirkimo sąlygų 17 punkto 1 lentelės 3 punkte nustatytas reikalavimas tiekėjo techniniam ir profesiniam pajėgumui - turėti net 7 skirtingų specializacijų specialistus (ekspertus), o atskiroms specializacijoms turėti daugiau nei 1 specialistą, pvz., ekspertų Nr. 7 (programuotojų) turėti ne mažiau kaip 3 specialistai, ir iš viso tiekėjas turi turėti ne mažiau kaip 9 nustatytus reikalavimus atitinkančius specialistus. Be to, kiekvieno eksperto kvalifikacijai keliamas ne vienas reikalavimas, o kelių reikalavimų derinys, kuris apima tiek tarptautiniu mastu pripažįstamos atitinkamos kvalifikacijos turėjimą, 2-5 metų darbo patirties konkrečioje srityje reikalavimus bei dalyvavimo nustatymuose projektuose reikalavimą. Ieškovės nuomone, atsakovė nustatė per aukštus ir neproporcingus reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, kurie neatitinka pirkimo objekto specifikos, teisės aktuose nustatytų reikalavimų, dirbtinai riboja tiekėjo galimybes dalyvauti pirkime, kadangi:

- tekstilės konteinerių aptarnavimo informacinės sistemos kūrimo paslaugos (toliau - IS kūrimo paslaugos) bendrai vykdomų IT sprendimų kontekste nėra sudėtinga sistema nei naudojamų technologijų, nei reikiamų resursų prasme; ja siekiama vykdyti jau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos realizuotos Tekstilės konteinerių stebėjimo sistemos ir atsakovės naudojamos ATRIS sistemos integracinį sprendimą, kuris leistų stebėti tekstilės konteinerių jutiklių duomenis, pagal juos organizuoti konteinerių aptarnavimo procesą (vežėjų kontrolę), vykdyti konteinerių patikras;

- nors reikalaujama turėti ne mažiau kaip 3 programuotojus, tačiau nėra aiškios net pačios pirkimo apimtys, kadangi bendrai infrastruktūros paruošimui, programavimui, sprendimo testavimui, perdavimo ir paleidimui numatoma užsakyti iki 660 val. paslaugų, o atsakovė net neįsipareigoja užsakyti viso 660 val. kiekio; galutinės prekių ir paslaugų apimtys paaiškės tik sutarties vykdymo metu, kadangi II etapo metu tiekėjas turi sukurti konteinerių aptarnavimo modulį, atitinkantį I etapo metu dokumentuotus reikalavimus bei patvirtintą architektūrą, todėl atsakovė neturi jokio pagrindo Pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimų turėti daugiau nei 1 konkrečios specializacijos specialistą;

- pagal Pirkimo sąlygas II etapo paslaugos turi būti suteiktos per 8 mėnesius, o viso II etapo paslaugų atlikimui nustatytas maksimalus 660 val. skaičius. Kadangi vidutinis 2021 metų mėnesio darbo valandų skaičius, esant 5 darbų dienų savaitei yra 167,4 darbo valandos, 8 mėnesiai užimtų 1 339,2 val., o tai reiškia, kad 1 programuotojas dirbdamas 4 mėnesius, viršytų visą 660 val. maksimalų paslaugos atlikimui numatomą laiką, o jeigu dirbtų 3 programuotojai, jie užtruktų 4 017,6 val., t. y. 6 kartus daugiau, nei maksimali paslaugų teikimo apimtis. Tai reiškia, kad atsakovė reikalauja tokio žmogiškojo resurso, kuris visas pirkimo metu net teoriškai negali būti panaudotas; 

- pagal įprastą praktiką kituose tokio pobūdžio pirkimuose nebuvo keliami tokie aukšti reikalavimai specialistams ir bendram jų skaičiui. Net pati atsakovė pirkdama daug sudėtingesnes ATRIS priežiūros ir vystymo paslaugas, bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pirkdama Tekstilės konteinerių stebėjimo sistemą, atskirų reikalavimų specialistų kvalifikacijai nekėlė;

- atsakovė nepagrįstai programuotojų skaičių susiejo su keliamų programavimo užduočių skaičiumi, kadangi vienas programuotojas gali atlikti ir kelias užduotis, tuo tarpu teigdama, kad tris programavimo užduotis būtinai turi atlikti trys programuotojai, atsakovė pažeidžia šalių autonomiškumą, savarankiškumą, kišasi į teikėjų vidaus procesų valdymą;

- reikalavimas mažos vertės pirkime turėti net 7 ekspertus, o atskirų ekspertų - programuotojų ne mažiau kaip 3, neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo - Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 47 str. 6 d., Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1A-97 patvirtinto Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo (toliau - Aprašo) 7 p., 2017-06-29 įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau - Metodikos), Viešųjų pirkimų tarnybos paskelbtų Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo informacinių sistemų viešuosiuose pirkimuose gairių (toliau - Gairių), taip pat suformuotos teismų praktikos.

                1.3. Pirkimų sąlygų 17 punkto lentelės 1 punkto reikalavimas, kad tiekėjo vidutinės metinės visos veiklos pajamos per paskutinius 3 finansinius metus būtų ne mažesnės kaip 130 000 Eur taip pat nepagrįstas ir perteklinis tiek atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, tiek dėl to, jog:

- nors pirkimui skirta lėšų suma nebuvo paskelbta, tačiau pagal VPĮ 4 str. esant mažos vertės pirkimui, prekių/paslaugų vertė turi būti mažesnė už 58 000 Eur be PVM, o pagal Metodikos 11 p. nustatant reikalavimus dėl tiekėjo finansinių ir ekonominių pajėgumų gali būti atsižvelgiama į numatomą pirkimo sutarties trukmę bei vertę be PVM, tuo tarpu pagal VPĮ 47 str. 3 d. 1 p. reikalaujama metinė tiekėjo veiklos pajamų suma negali būti daugiau kaip 2 kartus didesnė už numatomą atliekamo pirkimo vertę. Nagrinėjamu gi atveju reikalaujamos vidutinės metinės pajamos viršija maksimalią paslaugos sutarties vertę daugiau nei 2 kartus (116 000 Eur);

- pirkimas yra mažos vertės, ir dėl nedidelės sutarties vertės nėra rizikos, kad tiekėjai susidurtų su finansiniais ar ekonominiais sunkumais vykdant sutartį ir nesugebėtų pasiekti šio reikalavimo nustatymo tikslo - disponuoti pakankamais finansiniais resursais sutarties įgyvendinimo laikotarpiu padengti svarbiausias išlaidas (mokėti atlyginimus, įsigyti reikiamą įrangą ir t.t.);

 - Pirkimo dokumentuose nustatyti pakankamai trumpi sutarties vykdymo terminai, perkama IS bus diegiama etapais, perkamoms paslaugoms nustatant 5 įkainių kategorijas (apmokant už kiekvieną prekę atskirai), todėl tiekėjas neturės ilgai laukti atsiskaitymo;

- tiekėjas pagal sutartį turės pateikti 6 000 Eur vertės sutarties užtikrinimą, kuris yra pakankamas instrumentas įsitikinti jo finansiniais ir ekonominiais pajėgumais vykdyti sutartį;

- bus sudaroma trumpalaikė prekių tiekimo sutartis, todėl vidutinių metinių pajamų per paskutinius 3 metus reikalavimas prieštarauja Metodikos 12 p., kuris numato, kad vertinant ūkio subjekto pajamas paprastai reikalaujama 1 metų veiklos pajamų, ir tik kai reikia įsitikinti ilgalaikiu tiekėjo finansiniu ir ekonominiu pajėgumu - 2 ar 3 metų veiklos pajamų;

- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai vykdant Tekstilės konteinerių stebėjimo sistemos pirkimą, kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjų finansiniam ir ekonominiam pajėgumui nebuvo keliami;

- atsakovė nepagrįstai teigia, kad Metodikos reikalavimai tik rekomendaciniai, nes jie yra privalomi, o atsakovė niekaip nepagrindė būtinumo nukrypti nuo Metodikos.

                1.4. Pirkimo sąlygose yra netinkamai, netiksliai ir prieštaringai apibrėžtas pats pirkimo objektas, todėl negalima įvertinti paslaugų apimties ir dėl to parengti pasiūlymo:

- nors Techninių reikalavimų 1.3. punkte apibrėžtas pirkimo objektas, numatyti jo etapai, perkamos paslaugos ir jų paskirtis apibrėžtos viešojo pirkimo sutarties projekto 4 p. lentelėje, tačiau kitose pirkimo vietose atsakovė nustatė su pirkimo paskirtimi nesusijusius aspektus. Pirkimo objektas - IS kūrimo paslaugos; paslaugų paskirtis - stebėti konteinerių jutiklių duomenis, pagal juos organizuoti konteinerių aptarnavimo procesą, vykdyti konteinerių patikras; pirkimo tikslas - sistemos automatizavimas. Tačiau negalima tiksliai įvertinti, kokie automatizavimo sprendimai reikalingi, o kartu negalima nustatyti pačių paslaugų apimties. Iš Techninių reikalavimų matyti, kad automatizavimo įgyvendinimas net nėra būtinas, kadangi tais atvejais, jei vežėjai neturi galimybės apsikeisti duomenimis integruojant sistemas, realizuoti užduočių delegavimą išsiunčiant elektroninį laišką. Paslaugų apimtis ir pasiūlymo kaina skirsis nuo to, ar reikės įgyvendinti automatizavimo sprendimą, ar realizuoti užduočių delegavimą į el. laišką, todėl Pirkimo dokumentuose turėtų būti aiškiai nurodyti automatizuojami procesai.

- Pirkimo objektas ir jo paskirtis bei 1 priedas "Tekstilės konteinerių stebėjimo sistema" apima tik konteinerių jutiklių duomenis ir neapima reikalavimų dėl gyventojų kreipinių (pranešimus, prašymus, skundus) valdymo funkcionalumo sukūrimo, tuo tarpu TR 2.1.1.1. p. numatyta, kad turi būti išanalizuoti, parengti ir suderinti sistemos procesai integruotam konteinerių aptarnavimo automatizavimo sprendimui pagal kiekvieną pranešimo iš konteinerio jutiklių tipą, pagal gyventojų kreipinius, pateikiamus įvairiais kanalais (telefonu, el. paštu, savitarnos portale ir kitais). Galutinis apdorojamų tipų (procesų) kiekis bus nustatytas ir suderintas su užsakovu analizės metu, o tai rodo, kad nėra aiškių sąlygų dėl automatizavimo procesų.

 - nėra aiškūs reikalavimai paslaugai, pvz. kaip pasireiškia reagavimas į laiku neįvykdytą užduotį: ar turės būti tik siunčiamas priminimas, ar turės būti realizuota galimybės nurodyti neįvykdymo priežastis ir prašymas pratęsti užduoties įvykdymo terminus.

- Sutarties projekto 4 p. lentelės 5 p. nustatyta maksimali 660 val. paslaugų apimtis, tačiau ji įvertinus maksimalias paslaugų apimtis, gali būti nepakankama pirkimo tikslui ir nustatytiems reikalavimams pasiekti;

- TR 2.1.2 p. numatyta, kad II etapo metu tiekėjas turi sukurti tekstilės konteinerių aptarnavimo modulį, atitinkantį I etapo metu dokumentuotiems reikalavimams bei patvirtintai architektūrai, o tai rodo, kad atsakovė aiškiai neapibrėžė pirkimo objekto, jis realiai paaiškės tik sutarties vykdymo metu;

- Sutartyje nustatytas fiksuoto įkainio kainodaros taisyklės taikymas, tačiau dėl netinkamo objekto apibrėžimo nėra žinoma nei paslaugų apimtis, nei atskiri paslaugos elementai, o tai daro negalimą fiksuoto įkainio taikymą;

- TR ir Sutarties projekte vartojami skirtini terminai, kas apsunkina pasiūlymo parengimą ir sukelia neaiškumą, pavyzdžiui: TR nurodo, kad turi būti atlikta verslo analizė ir dokumentuoti funkciniai reikalavimai, o Sutarties 4 p. 1 eil. nurodyta perkama paslauga - detalių IS funkcinių reikalavimų formulavimas ir dokumentavimas, ir nėra aišku, ar pagal Sutartį turės būti atlikta analizė; TR nurodo, kad turi būti atlikta techninė analizė ir dokumentuoti techniniai reikalavimai, o Sutartyje perkama - paslauga - detalių IS nefunkcinių reikalavimų formulavimas ir dokumentavimas; Sutarties 4 p. 3 eil. perkama paslauga - Architektūros vizijos paruošimas, tačiau TR atskirai nenustatyti reikalavimai architektūros vizijai, o nurodant, kad turi būti atlikta techninė analizė ir dokumentuoti techniniai reikalavimai, skliaustuose nurodyta "dokumentuota architektūros vizija" - kadangi architektūros vizijos dokumentavimas TR aprašytas kaip 2.1.1.2 p. dalis ir jai nenustatyti atskiri reikalavimai, nėra pagrindo atskira paslauga įvardinti Architektūros vizijos paruošimą; nėra aiški atsiskaitymo už paslaugas tvarka - Sutarties 4 p. apibrėžti 5 paslaugų įkainiai, o Sutarties 9 p. nurodoma, kad bus atsiskaitoma už kiekvieną TR numatytą etapą - taigi, vienu metu numatomi keli atsiskaitymo būdai - apmokėjimas už etapus ir kartu apmokėjimas už kiekvieną paslaugą.

                1.5. Perkančioji organizacija netinkamai parinko perkamų paslaugų kodą pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (BVPŽ) - Duomenų apdorojimo paslaugos (72310000), nors perkamos informacinės sistemos kūrimo paslaugos. Be to, po pretenzijos pateikimo atsakovė keitė kodą, nors tai pažeidžia VPĮ reikalavimus.

 

                2. Atsakovė SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti.

                2.1. Nurodė, kad ieškovė dėl to paties pirkimo objekto teikė net 3 pretenzijas, ir paskutinė buvo identiška 2021-07-20 ieškovės teiktai pretenzijai, todėl perkančioji organizacija, atsakydama į ją, palaikė visus atsakyme į 2021-07-20 pretenziją nurodytus argumentus, ir pasisakė papildomai tik tiek, kiek reikėjo patikslinti ankstesnę poziciją.

                2.2. Nurodė, kad ginčo pirkimo atveju informacinės sistemos specifikavimo ir informacinės sistemos realizavimo etapai yra aiškiai išskirti ir perduoti tiekėjui, todėl šiems skirtingiems etapams būtina pasitelkti skirtingus specialistus. VPT pateiktose Gairėse nurodoma, kad informacinių technologijų sektoriaus projektuose reikalingi specialistai, galintys ir sugebantys suvaldyti projekto apimtį, eigą bei pasiekti iškeltus tikslus, nuo tinkamos specialistų komandos sutarties vykdymui priklauso projekto sėkmė. Pirkimo sąlygų 17 p. 3 lentelėje 3 punkte nurodyti specialistai dalyvauja skirtinguose IS kūrimo etapuose ir vykdo skirtingas funkcijas, todėl būtini Pirkimo objekto įgyvendinimui: projekto vadovo tikslas - ryšio su atsakove palaikymas ir gebėjimas vadovauti surinktai specialistų komandai, jis yra administruojantis projektą specialistas, kuris privalo išmanyti ne tik IS specifikavimo ir kūrimo procesus bet ir vadybą, administravimo veiklą; verslo analizės specialistas turi IS specifikavimo etape atlikti esamų duomenų analizę ir siūlyti ekonominius sprendinius, padėti ir konsultuoti parenkant ekonominį veiklos modelį; IS architektas būtinas, kadangi keliami reikalavimai susiję su pačios sistemos struktūra, apibūdinant, kokios technologijos naudojamos, kad būti tinkamai įvertinama, ar architektas sugebės suprojektuoti tokio paties sudėtingumo IS, kokia yra perkama konkrečiu pirkimu; IS analizės specialistas būtinas, kadangi jo darbas susijęs su statistiniais duomenimis pagrįstų išvadų sudarymo, IS specifikavimo ir realizavimo etapų problemų sprendimu lengvesniu būdu; testavimo specialistas dirba glaudžiai bendradarbiaudamas su sistemos kūrėjais ir valdytojais, siekiant pagerinti galutinio produkto ir esamo sprendinio kokybę, privalo ištestuoti produkto/sistemos komponentus / funkcionalumus, sistemą, jos veikimą, kurti testavimo planus bei jais vadovaudamasis testuoti sistemą; IS saugos ekspertas atsakingas už IS informacijos apsaugos kūrimą, įgyvendinimą, procesų stebėjimą, sistemos saugumo reikalavimų nustatymą ir apibrėžimą; programuotojas yra pagrindinis IS realizavimo dalyvis, ir pirkimo objektui yra reikalingi 3 asmenys vykdyti skirtingas programavimo užduotis: numatyti tekstilės konteinerių atvaizdavimo žemėlapyje sprendimą; numatyti mobilią tekstilės konteinerių aptarnavimo programėlę; skurti integracinį tašką (API), kuris galės priimti ir išsaugoti jutiklių duomenis. Taigi, kiekvienas iš šių specialistų yra reikalingas Pirkimo objekto įgyvendinimui, IS kūrimo etapai vykdomi nuoseklia tvarka, jų įgyvendinimui pasitelkiami skirtingi specialistai, kurių funkcijos projekte ir darbų rezultatai nepersidengia. Ieškovė nei pretenzijoje nei ieškinyje nenurodė, kodėl pateikti skirtingi specialistai kartu ar konkretus specialistas nėra būtinas, o teiginys, kad IS sukūrimas nėra sudėtingas technologijų ir naujų resursų atžvilgiu, todėl specialistų nereikia, tėra subjektyvus ieškovės vertinimas. Ieškovė neįrodė, kad pirkimo objektas nesudėtingas, kad visi ieškovės ginčijami kvalifikaciniai reikalavimai turi būti panaikinti.

                2.3. Pirkime nėra keliami reikalavimai specialistų išsilavinimui, o keliami reikalavimai kompetencijai ir patirčiai, nes IT sektorius pasižymi specifika, kurioje išsilavinimas neturi tokios didelės reikšmės ,kaip kompetencijos. Pirkimo sąlygų 17 p. 1 lentelėje 3 punkte pateikti reikalavimai specialistams atitinka Gairėse nurodomus "Gerosios praktikos pavyzdžius".

                2.4. Atliekant mažos vertės pirkimus VPĮ 47 str. nuostatos, reglamentuojančios tiekėjo kvalifikacijos tikrinimą, įskaitant 3 d. ir 7 d., įpareigojančią tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus nustatyti pagal Metodiką, yra netaikomos, t. y. Metodika neprivaloma, o tik rekomendacinė.

                2.5. Pirkimai organizuojami ne tiekėjų, o perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti, atsakovė įsteigta įgyvendinant LR Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, atsakovės efektyvios ir sėkmingos veiklos pobūdis turi viešo intereso požymių, vienas pagrindinių tikslų - kokybiškos, nepertraukiamos ir prieinamos atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos atliekų turėtojams teikimo organizavimas, ginčo pirkimu šis tikslas realizuojamas, todėl netinkamas atliekų konteineriuose IS funkcinių/nefunkcinių reikalavimų nustatymas, IS infrastruktūros parengimas, programavimas ir koordinavimas sukeltų tiesiogines neigiamas pasekmes atsakovės tikslui, todėl ir egzistuoja poreikis atsakovei turėti aukšto lygio finansinio, techninio ir profesinio pajėgumo paslaugų teikėją, tad nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai nėra itin aukšti. Nustatant vidutinių metinių pajamų dydį buvo atsižvelgta į trumpą pirkimo sutarties trukmę, mažos vertės pirkimo kontekste - didelę pirkimo vertę ir ilgą (30-60 dienų) atsiskaitymo laikotarpį.

                2.6. Ieškovė nuo įsteigimo iki dabar tėra laimėjusi 5 mažos vertės viešus pirkimus, kurių objektai - įvairių įrenginių remonto ir priežiūros paslaugos, todėl nesupranta IS kūrimo specifikos ir neturi reikiamos patirties IS specifikavimo etape, todėl jai neaiški Pirkimo užduotis, o vien tai, kad jai techninės specifikacijos reikalavimai yra neaiškūs ar neatitinka jos gebėjimų ar lūkesčių, savaime nereiškia, kad atsakovė pažeidė pareigą parengti tikslius ir aiškius pirkimo dokumentus. Ieškovė turėjo teisę teikti pastabas ar paklausimus dėl Pirkimo sąlygų, tačiau tokia teise nesinaudojo. Pasiūlymus pirkime pateikė 2 dalyviai, ir jei jiems būtų kilę neaiškumų dėl Pirkimo objekto, jie nebūtų pateikę pasiūlymo.

                2.7. Turi būti sukurtas konteinerių aptarnavimo užduočių pagal jutiklių aliarmus automatizuotas perdavimas vežėjams ir aptarnavimo būsenų keitimas; nustatytas prioritetinis duomenų apsikeitimo su vežėjais būdas yra sistemų integracija, ir tik kai vežėjai neturi galimybės apsikeisti duomenimis, užduočių delegavimas realizuojamas el. laišku. Tokios išimties nurodymas neprieštarauja ir nepaneigia pirkimu siekiamo rezultato - sistemos automatizavimo, ir kaip tik nurodo užduotį, kai neįmanomas automatizuotas duomenų perdavimas. Ieškovė nenurodė, kokios konkrečiai kliūtys trukdo jai pateikti pasiūlymą, kiek tai susiję su automatizavimo procesais.                        2.8. Ieškinyje nepakanka suformuluoti klausimo dėl neaiškių Pirkimo sąlygų, ieškovė turi įrodyti suinteresuotumą, tačiau akivaizdus ieškovės suinteresuotumo nebuvimas atsiskleidžia per argumentus dėl blogai nustatyto pirkimo kodo, todėl jai turi būti nepripažįstamas suinteresuotumas jį ginčyti. Be to, pirkimo objektą sudaro duomenų apdorojimo paslaugos, kurių pagrindu bus nustatyti IS funkciniai reikalavimai, todėl argumentai dėl netinkamo kodo nepagrįsti.

                2.9. IS kūrimo paslaugos perkamos pagal fiksuotus įkainius. Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 17 punktas nurodo, kad įsigyjamų paslaugų kiekiai gali būti nustatomi nustatant jų viršutinę ir apatinę ribas; jei neįmanoma nustatyti apatinės ribos, nurodoma viršutinė riba, todėl atsižvelgiant į tai ir nustatyta viršutinė riba - infrastruktūros paruošimui, programavimui, sprendimo testavimui, perdavimui ir paleidimui - iki 660 val. Šie duomenys orientuoja tiekėjus, kokį pasiūlymą jiems reikia pateikti, ir nėra pagrindo sutikti, kad pirkimo objektas yra neapibrėžtas. Nors ieškovė teigia, kad 660 val. nepakanka pirkimo tikslui pasiekti, ji neteikia jokių įrodymais grindžiamų argumentų, kodėl toks valandų skaičius yra per mažas. Net jei atsiras objektyvi būtinybė atsakovei įsigyti papildomų paslaugų, ji naudosis tokia galimybe ir VPĮ 89 str. pagrindu įgys papildomas paslaugas.

                2.10. Sutarties projekto 9 punkte labai aiškiai nurodyta atsiskaitymo tvarka - kainą už paslaugas, atitinkančias techninius reikalavimus, atsakovė apmoka pardavėjui per 30 kalendorinių dienų po priėmimo - perdavimo akto pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros gavimo dienos; tas pats numatyta Sutarties 4 punkto lentelės 5 eilutėje.

2.11. Atsakovė SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 2021-09-02 pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo. Pareiškime nurodė, kad ieškinį pripažįsta, planuoja nutraukti ginčo pirkimą, pakeisti Pirkimo sąlygas, įskaitant Techninę specifikaciją iš esmės ir paskelbti naują pirkimą. Pažymėjo, kad po Viešųjų pirkimų tarnybos išvados nėra jokių objektyvių priežasčių tęsti bylinėjimosi procesą, kadangi net patenkinus mažą dalį ieškinio, ginčo pirkimas bus nutrauktas.

 

                3. Išvadą teikianti institucija - Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą byloje.

                3.1. Nurodė, kad pagal Metodiką, ji nėra privaloma vykdant mažos vertės pirkimus, tačiau jei nustatomi tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, rekomenduojama vadovautis tokių reikalavimų nustatymo principais ir atsižvelgti į kitas Metodikos nuostatas. Taigi, šiuo atveju perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objekto specifiką, turi diskrecijos teisę spręsti, ar konkrečiu atveju ji kels tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus, ar ne, tačiau jeigu perkančioji organizacija pasirenka tikrinti tiekėjų kvalifikaciją, nustatyti kvalifikacijos reikalavimai neturėtų prieštarauti Metodikos nuostatoms.

                3.2. Perkančioji organizacija pasirinko nustatyti reikalaujamą vidutinių metinių veiklos pajamų sumą didesnę nei rekomenduojama Metodikos 12 punkte. Pagal Metodikos 12.2 p. kuo ilgesnė pirkimo sutarties trukmė, tuo mažesnė, lyginant su numatomos sudaryti pirkimo sutarties verte, nustatoma reikalaujama vidutinių metinių visos veiklos pajamų suma. Kai numatoma sudaryti trumpalaikę vidutinės ar didelės vertės pirkimo sutartį, nustatomas reikalavimas ūkio subjekto vidutinėms metinėms veiklos pajamoms - konkreti suma eurais, kuri būtų ne daugiau kaip 1,5-2 karto didesnę už numatomą pirkimo sutarties vertę. Ginčo pirkimo sutarties planuojama trukmė yra 10 mėnesių. Mažos vertės pirkimuose kvalifikaciniai reikalavimai gali būti nekeliami iš viso, o jeigu perkančioji organizacija pasirenka taikyti kvalifikacinius reikalavimus, ji negali kelti aukštesnių reikalavimų, nei jie taikomi supaprastintiems ar tarptautiniams pirkimams, kadangi pats mažos vertės pirkimas reikalauja kur kas mažesnių tiekėjo pajėgumų, kad būtų tinkamai įvykdyta sutartis, su tokiu pirkimu siejamos mažesnės rizikos. Šiuo atveju nėra aišku, kuo toks specifinis yra pirkimo objektas ir kokias rizikas bandoma valdyti nustatant neproporcingai aukštą kvalifikacinį reikalavimą dėl metinių tiekėjo veiklos pajamų. Mažos vertės pirkime perkamų prekių ar paslaugų vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (be PVM), todėl Tarnybos nuomone, reikalaudama mažos vertės pirkime turėti daugiau nei 2 kartus didesnes vidutines veiklos pajamas, nei galima didžiausia mažos vertės pirkimo suma, perkančioji organizacija nustatė nepagrįstą ir neproporcingą kvalifikacinį reikalavimą, kuriuo galimai dirbtinai apribojo konkurenciją.

                3.3. Metodikos 21 p. nurodyta, kad pirkimo vykdytojas nurodo reikalaujamas kompetencijas, o tiekėjas pateikia siūlomą reikalaujamas kompetencijas galinčių atlikti asmenų skaičių. Atitinkamos srities personalo skaičius gali būti nurodomas tik išimtiniais atvejais, kai dėl pirkimo objekto specifikos tas pats asmuo negalėtų atlikti kelių pirkimo objekto veiklų ar kelių nurodytų specialistų pareigų. Tarnybos nuomone, perkančioji organizacija neturėtų nurodyti konkretaus reikalaujamo specialistų skaičiaus, kadangi galima situacija, kai vienas tiekėjo turimas aukštesnės kvalifikacijos specialistas gali atitikti kelis, skirtingiems specialistams nustatytus kvalifikacijos reikalavimus bei atlikti kelias užduotis. Tiekėjai yra savo srities profesionalai ir patys geriausiai gali nuspręsti, kiek darbuotojų jiems prireiks vykdyti sutartį.

                3.4. Iš ieškovės pateiktų argumentų nėra visiškai aišku, ar ir kodėl ieškovės nurodytos nuostatos dėl pirkimo objekto apibrėžimo yra netikslios, neaiškios, dviprasmiškos, dėl ko jos neleidžia suprasti pirkimo objekto tiek, kad būtų galima prisiimti visas pirkimo rizikas ir tinkamai apskaičiuoti pasiūlymo kainą. Tai, kad tiekėjai siekia modifikuoti Pirkimo sąlygas taip, kaip jiems būtų palankiau, savaime nereiškia Pirkimo sąlygų neteisėtumo. Būtina aiškiai nurodyti, kurios Pirkimo dokumentų nuostatos yra neteisėtos, pateikiant aiškius teisinius argumentus. Ieškovė galėjo pasinaudoti ir teise gauti pirkimo dokumentų paaiškinimus, užduoti klausimus perkančiajai organizacijai.

                3.5. Kas yra pirkimo objektas ir koks BVPŽ kodas turėtų būti jam priskirtas, yra fakto klausimas, spręstinas bylos nagrinėjimo metu pagal šalių argumentus ir įrodymus.

 

        Ieškinys tenkintinas.

 

                4. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovė 2021-08-03 paskelbė ir vykdo mažos vertės viešąjį pirkimą skelbiamos apklausos būdu Nr. 558000 „Tekstilės konteinerių aptarnavimo informacinės sistemos kūrimo paslaugos“, kuriame, kaip nurodoma ieškinyje, galėtų ir norėtų dalyvauti ieškovė. Ieškovei 2021-08-02 dėl šio Pirkimo sąlygų pateikus perkančiajai organizacijai pretenziją, ji atsakovės 2021-08-03 sprendimu buvo atmesta.

 

                5. Nagrinėjamoje byloje ieškovei pareiškus ieškinį ir kvestionuojant atitinkamas Pirkimo sąlygas, atsakovė iš pradžių su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti pilna apimtimi, ieškovė pateikė dubliką, tačiau gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos nagrinėjamoje byloje pateiktą išvadą, ieškovės dubliką, atsakovė pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad pilnai pripažįsta ieškinį ir ketina ginčo pirkimo procedūras nutraukti, siekiant pakeisti Pirkimo sąlygas, tiek susijusias su tiekėjų kvalifikacija, tiek su techniniais reikalavimais pirkimo objektui.

 

                6. Dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovo teisę pripažinti ieškinį (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2003). Ieškovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių nebelieka ginčo, kurio nagrinėjimui yra skirtos rungimosi principu pagrįstos ieškinio teisenos taisyklės. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 140 straipsnio 2 dalis) ir surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas reiškia, jog teismas gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės ir esant tam tikroms sąlygoms priimti teismo sprendimą, t. y. teismui atsakovo ieškinio pripažinimas nėra besąlygiškai įpareigojantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2011). Baigti bylos nagrinėjimą iš esmės teismui leidžiama, jei yra abi aplinkybės: atsakovo ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis) ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys su tuo sutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-219/2015).

 

                 7.    Kadangi civilinio proceso įstatymai neįtvirtina galimybės teismui nutraukti bylą vien tuo pagrindu, kad atsakovas pripažino ieškinį, ir ieškinio pripažinimas sukelia tik procesinius teisinius padarinius – galimybę taikyti supaprastintą bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo tvarką, teismui baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės ir teismo sprendime išdėstant sutrumpintus ieškinio tenkinimo motyvus (LAT 2020-12-28 nutartis c.b. Nr. e3K-3-353-823/2020), todėl ir nagrinėjamoje byloje teismas mano esant būtina pasisakyti bei pateikti tam tikrus motyvus dėl ieškovės ieškinyje pareikštų reikalavimų, juo labiau, kad viešųjų pirkimų bylos susijusios su viešuoju interesus ir teismo teisėmis ex officio jį ginti.

 

Dėl tiekėjo finansinio ir ekonominio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimo

 

                8. Tiek perkančiajai organizacijai 2021-08-02 pateiktoje pretenzijoje, tiek nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė kvestionuoja ir ginčija, kaip neadekvatų, neproporcingą pirkimo objektui bei tikslui ir dėl to dirbtinai ribojantį tiekėjų konkurenciją, Pirkimo sąlygų 17 punkto 1 lentelės 1 eilutėje nustatytą kvalifikacijos reikalavimą tiekėjo finansiniam ir ekonominiam pajėgumui, pagal kurį tiekėjo vidutinės metinės visos veiklos pajamos per paskutinius 3 finansinius metus (jeigu tiekėjas įregistruotas ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau – nuo jo įregistravimo dienos; jei finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, atsižvelgiama į tiekėjo nurodomus finansinius metus) turi būti ne mažesnės kaip 130 000 Eur. Teismas, kompleksiškai įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus argumentus, Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, esamą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką ginčo klausimu sprendžia, jos ieškovės UAB „Atviri duomenys“ ieškinyje pateikti argumentai bei reikalavimai dėl tokio kvalifikacijos reikalavimo Pirkimo sąlygose yra visiškai pagrįsti, o minėta perkančiosios organizacijos parengtų Pirkimo sąlygų nuostata vertintina, kaip neteisėta, todėl pripažintina negaliojančia.

 

9. Kaip jau buvo minėta, ginčo atveju vykdomas mažos vertės viešasis pirkimas, kuris pagal VPĮ 4 straipsnio 3 dalį bei Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-28 įsakymo Nr. 1A-97 „Dėl mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.1.1. punktą, laikomas supaprastintu pirkimu, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (be PVM). Pagal VPĮ 25 straipsnio 2 dalį atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 31, 34 straipsnių, 58 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio, 86 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame Mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Tai savo ruožtu reiškia, kad vykdant mažos vertės pirkimus, gali būti netaikomos VPĮ 47 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios perkančiosios organizacijos pareigą įsitikinti tiekėjo kvalifikacija bei teisę pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar dokumentaciją, be kita ko, tikrinant tiekėjo finansinį ir ekonominį pajėgumą, nustatant tam tikrą reikalaujamą tiekėjų metinių pajamų iš visos veiklos arba iš veiklos, su kuria susijęs atsiliekamas pirkimas, sumą. Kitaip tariant, kaip sutiko visi dalyvaujantys byloje asmenys, kaip savo išvadoje teismui nurodė Viešųjų pirkimų tarnyba ir kaip matyti iš aukščiau pateiktų įstatymo nuostatų, perkančioji organizacija, vykdydama konkretų mažos vertės viešąjį pirkimą, turi diskrecijos teisę, atsižvelgiant į pirkimo tikslą, objektą bei kitus jai reikšmingus faktorius, nuspręsti, ar nustatyti tiekėjams kokius nors kvalifikacijos reikalavimus, ar jų apskritai nenustatyti.

 

10. Kita vertus, jeigu perkančioji organizacija, vykdydama mažos vertės pirkimą, apsisprendė, vis dėlto, kelti tiekėjams tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus (kaip nagrinėjamu atveju), tokie reikalavimai, teismo nuomone, bent jau neturi prieštarauti tiek VPĮ 47 str., tiek Viešųjų pirkimų direktoriaus 2017-06-29 įsakyme Nr. 1A-105 „Dėl tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“, tiek kituose susijusiuose teisės aktuose įtvirtintiems esminiams principams, gairėms bei nuostatoms. Nors Metodikos 2 punkte nurodyta, kad ji, atliekant mažos vertės viešuosius pirkimus ar mažos vertės pirkimus, yra rekomendacinė, tačiau tai savaime nereiškia, kad perkančioji organizacija gali visiškai nepaisyti bendro pobūdžio tiek šioje Metodikoje, tiek apskritai viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų principų, susijusių su reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai apibrėžimu, nustatymu ir pan. 

 

11. Itin svarbu pabrėžti, kad Aprašo 6 punktas įtvirtina bendruosius visiems viešiesiems pirkimams, taigi ir mažos vertės pirkimams, taikytinus principus bei expresis verbis reikalauja, kad mažos vertės pirkimai būtų atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Vienas iš proporcingumo principo įgyvendinimo viešuosiuose pirkimuose aspektų ir yra tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų proporcingumas, kuris reiškia, kad perkančiosios organizacijos nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai turi būti proporcingai, susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs bei negalintys dirbtinai riboti konkurencijos, ir kuris expresis verbis įtvirtintas konkrečiai VPĮ 47 str. 1 d., o taip pat įtvirtintas bei detalizuotas ir paaiškintas Metodikos 7.3.-7.4 punktuose, kuriuose be kita ko, pabrėžiama, kad:

- tais atvejais, kai tam tikras tiekėjo gebėjimas sėkmingai įvykdyti pirkimo sutartį gali būti patikrinamas skirtingais kvalifikacijos reikalavimais, pirkimo vykdytojas turi siekti, kad pirkimo dokumentuose būtų nustatomi mažiausiai konkurenciją ribojantys kvalifikacijos reikalavimai;

- pirkimo vykdytojas turi nustatyti tik tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie įrodys, kad tiekėjas turi teisnumą ir veiksnumą, ekonominį ir finansinį bei techninį ir profesinį pajėgumą įvykdyti pirkimo sutartį;

- kvalifikacijos reikalavimų tikslas – ne atrinkti aukščiausią kvalifikaciją turinčius tiekėjus, bet atrinkti visus tiekėjus, kurie turi teisę ir (ar) būtų pajėgūs vykdyti pirkimo sutartį;

- kvalifikacijos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, apimtį, pirkimo sutarties vykdymo sąlygas (pirkimo sutarties trukmę, apmokėjimo sąlygas ir kt.), numatomą pirkimo sutarties vertę ir kitas su pirkimu ir pirkimo sutarties vykdymu susijusias aplinkybes;

- pirkimo vykdytojas turi galėti motyvuotai pagrįsti, kodėl nustatė atitinkamus kvalifikacijos reikalavimus ir jų reikšmes.

 

12. Proporcingumo principo svarba, perkančiajai organizacijai nustatant kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams, pabrėžiama ir suformuotoje teismų praktikoje, kurioje pažymima, jog tai, ar atitinkamas kvalifikacijos reikalavimas nepažeidžia VPĮ įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sąlygas visiems teikėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, sprendžiama, atsižvelgiant inter alia į perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį, nustatytų kriterijų taikymo tikslingumą ir pagrįstumą konkretaus viešo pirkimo kontekste. Tam tikri kvalifikacijos reikalavimai bus nepateisinami ne santykinai (t. y. konkrečiu atveju jį vertinant visų pirkimo procedūrų kontekste), o absoliučiai (t. y. negalimas savaime). Kasacinio teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai, įskaitant pirkimo objektui ir tiekėjų kvalifikacijai, turi tiesiogiai sietis su viešojo pirkimo sutartimi ir negali būti pertekliniai (LAT 2011-04-05 nutartis c.b. Nr. 3K-3-158/2011).  Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški, proporcingi ir suderinami su pirkimo objektu bei teisės aktų reikalavimais; pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ir neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems vykyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenci; aukšti ar pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jei pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (LAT 2011-12-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-507/2011; 2017-01-27 nutartis c.b. Nr. e3K-3-6-378/2017; 2019-01-02 nutartis c.b. Nr. e3K-3-32-378/2019). Perkančiajai organizacijai nustačius pirkimo sąlygas, kuriose įtvirtinti (pernelyg, neįprastai) aukšti ar specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ir neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai ar pirkimo objektui, dėl kurių pirkime negali dalyvauti viešojo pirkimo sutartį gebantys įvykdyti tiekėjai, jos (perkančiosios organizacijos) turi būti įtikinimai ir patikimai pagrindžiami (pačiose pirkimo sąlygose ar teisminio proceso metu) svarbiomis priežastimis, ypatinga pirkimo objekto svarba, viešojo intereso apsauga ir pan. Jei tą patį tikslą galima pasiekti kitomis priemonėmis, pastarosios ir turėtų būti taikomos, priešingu atveju bus pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo bei neužtikrintas proporcingumo principas (LAT 2010-05-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-216/2010).

 

13. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tiek VPĮ 47 straipsnio reikalavimai, tiek su juo susiję ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai, nustatantys perkančiajai organizacijai pareigą įsitikinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, dėl to ir nustatyti tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus, yra privalomai taikomi vykdant kitus viešuosius pirkimus, pavyzdžiui, supaprastintus ar tarptautinius pirkimus. Būtent todėl logiška spręsti, jog vykdant mažos vertės pirkimus, t. y. pirkimus, kurių metu perkamos paprastai ženkliai mažesnės vertės prekės ar paslaugos, kuriems taikomos ženkliai paprastesnės procedūros ir reikalavimai bei teisinis reguliavimas, vėlgi dėl mažos tokių pirkimų vertės, atitinkamai dėl reikalingų mažesnių pajėgumų tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui, dėl natūraliai mažesnės tokiu atveju kylančios rizikos perkančiosioms organizacijoms, tiekėjams negali būti keliami aukštesni kvalifikacijos reikalavimai, nei jie gali būti keliami vykdant kitus (t. y. didesnės vertės, supaprastintus ar tarptautinius) viešuosius pirkimus, o jeigu ir taikomas nukrypimas nuo nustatytų reikalavimų, jis turi būti aiškiai, motyvuotai ir detaliai perkančiosios organizacijos pagrįstas. Tokią loginę nuostatą patvirtino bei jos taikymo svarbą pabrėžė ir Viešųjų pirkimų tarnyba teismui 2021-08-24 pateiktoje išvadoje nagrinėjamoje byloje.

 

14. Metodikos 11-12 punktuose įtvirtinti tokie pagrindiniai su tiekėjo finansiniu ir ekonominiu pajėgumu susijusio kvalifikacijos reikalavimo nustatymo principai:

-       nustatant reikalavimus dėl tiekėjo finansinių ir ekonominių pajėgumų gali būti atsižvelgiama į numatomą pirkimo sutarties trukmę ir vertę be PVM; kuo trumpesnis numatomos sudaryti pirkimo sutarties vykdymo laikotarpis ir kuo didesnė jos vertė, tuo aukštesnį reikalavimą, lyginant su numatoma sutarties verte, galima nustatyti;

-       atsižvelgiama į apmokėjimo sąlygas (mokėjimų dažnumą, ar numatomas avanso mokėjimas ir kt.) – kuo dažnesnis ir greitesnis apmokėjimas, kuo didesnis avansas, tuo žemesnis, lyginant su numatoma sutarties verte, reikalavimas nustatomas;

-       vertinant ūkio subjekto pajamas, galima reikalauti tam tikros ūkio subjekto, daugiausiai 3 (trejų) paskutinių finansinių metų (paprastai – 1 (vienerių) metų, pagrįstais atvejais, o kai reikia įsitikinti ilgalaikiu tiekėjo finansiniu ir ekonominiu pajėgumu – 2 (dvejų) arba 3 (trejų) metų), metinių pajamų sumos iš visos veiklos arba iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, jei ši informacija turima;

-       kai numatoma sudaryti trumpalaikę vidutinės ar didelės vertės pirkimo sutartį, nustatomas reikalavimas ūkio subjekto bendroms metinėms visos veiklos pajamoms – konkreti suma eurais, kuri būtų ne daugiau kaip 1,5-2 karto didesnė už numatomą pirkimo sutarties vertę;

-       reikalaujama ūkio subjekto metinė veiklos pajamų suma negali būti daugiau kaip 2 (du) kartus didesnė už numatomą atliekamo pirkimo vertę, išskyrus pagrįstus atvejus, kai dėl perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdžio arba su tuo susijusios rizikos būtina nustatyti didesnę reikalaujamą ūkio subjekto metinę veiklos pajamų sumą; 

-       jeigu pirkimo vykdytojas nustato reikalavimą tiekėjui turėti daugiau kaip 2 (du) kartus didesnes už numatomą atliekamo pirkimo vertę pajamas, šis reikalavimas turi būti susijęs su pirkimo sutarties dalyku ir proporcingas pirkimo sutarties dalyko atžvilgiu.

-       kai pirkimo vykdytojas nusprendžia reikalauti, kad minimalios tiekėjo metinės pajamos būtų daugiau kaip 2 (du) kartus didesnės už numatomą atliekamo pirkimo vertę, jis pirkimo dokumentuose arba pirkimo procedūrų ataskaitoje nurodo pagrindines tokio reikalavimo priežastis.

 

15. VPĮ 47 str. 3 d. 1 p. taip pat expresis verbis įstatymo lygmeniu įtvirtinta, kad reikalaujama metinė tiekėjo veiklos pajamų suma negali būti daugiau kaip du kartus didesnė už numatomą atliekamo pirkimo vertę, išskyrus pagrįstus atvejus, kai dėl perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdžio arba su tuo susijusios rizikos būtina nustatyti didesnę reikalaujamą metinę tiekėjo veiklos pajamų sumą. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose arba pirkimo procedūrų ataskaitoje nurodo pagrindines tokio reikalavimo priežastis.

 

16. Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose rekomendacinio pobūdžio Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo informacinių sistemų viešuosiuose pirkimuose gairėse taip pat pažymėta, kad:

- tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai skirti įsitikinti tiekėjo galimybėmis vykdyti sutartį, o ne apriboti jų galimybes dalyvauti pirkime;

- vykdant informacinių technologijų pirkimus rekomenduojama kelti tik tiek ir tik tuos kvalifikacijos reikalavimus, kurie leistų įsitikinti, jog tiekėjas pajėgus padengti svarbiausias išlaidas (mokėti atlyginimus, įsigyti reikiamą įrangą ir t.t.), kol bus apmokėtos pirkimo vykdytojui pateiktos sąskaitos;

- jeigu sutarties nuostatose yra numatyti avansiniai arba kasmėnesiniai mokėjimai, garantiniai įsipareigojimai, tuomet sąlygose reikėtų atitinkamai mažinti ir finansinį pajėgumą pagrindžiančių kvalifikacijos reikalavimų skaičių.

 

17. Nagrinėjamu atveju matyti, kad iš esmės visų aukščiau nurodytų įstatymo, poįstatyminių teisės aktų, doktrinos bei teismų praktikos suformuotų nuostatų ir rekomendacijų, atsakovei Pirkimo sąlygų 17 punkto 1 lentelės 1 eilutėje nustatant ginčo pirkime kvalifikacijos reikalavimą tiekėjo finansiniam ir ekonominiam pajėgumui, nebuvo laikytasi, ir perkančioji organizacija nei pačiuose Pirkimo dokumentuose, nei 2021-08-02 atsakyme į ieškovės pretenziją, nei šio teismo proceso metu iš esmės nenurodė ir nepagrindė minėtų reikalavimų nesilaikymo ir esminio nukrypimo nuo jų priežasčių, jų svarbos, objektyvaus ir pateisinamo būtinumo.

 

18. Kaip jau buvo minėta ir kaip matyti iš Pirkimo sąlygų, nagrinėjamo pirkimo objektas ir tikslas – sukurti tekstinės konteinerių aptarnavimo informacinę sistemą jau esamoje užsakovo techninėje platformoje; atsakovės vykdomo viešojo pirkimo vertė yra mažesnė, kaip 58 000 Eur (be PVM), atliekamas mažos vertės viešasis pirkimas; paslaugos teikiamos dviem etapais, iš kurių kiekvienas užbaigiamas atitinkamo etapo rezultatų priėmimo – perdavimu; pirmas etapas turi būti įgyvendintas per 2 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo dienos; bendras paslaugų suteikimo terminas – 10 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos; numatomas atsiskaitymas dalimis už kiekvieną tinkamai įvykdytą etapą – suteiktas paslaugas, atitinkančias techninius reikalavimus, per 30 kalendorinių dienų po priėmimo – perdavimo akto pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros gavimo dienos ir pan. Tokiu būdu reikalavimas iš tiekėjo veiklos metinių pajamų sumos (130 000 Eur), kuri daugiau nei 2 kartus viršija maksimaliai galimą mažos vertės pirkimo vertę (58 000 Eur x 2 = 116 000 Eur), kaip ir reikalavimas dėl net 3 finansinių metų veiklos pajamų, kai tokiu atveju paprastai rekomenduojama tik 1 finansinių metų, perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose nenurodžius jokių tokio aukšto reikalavimo nustatymo priežasčių, taip pat ir šio teismo proceso metu nepateikus pakankamo, įtikinamo ir pagrįsto tokio reikalavimo nustatymo pagrindimo, negali būti laikomas atitinkančiu proporcingumo principą, o priešingai – leidžia teismui pakankamai spręsti apie tokio reikalavimo neadekvatumą, neproporcingumą, nepateisinamą tiekėjų konkurencijos apribojimą, esminių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslų, paskirties, principų ir gairių nepaisymą.

 

19. Savo 2021-07-08 ir 2021-07-20 atsakymuose į ankstesnes ieškovės pretenzijas, teiktas identiškuose vykdytuose I ir II pirkimuose dėl to paties pirkimo objekto (kurie vėliau buvo pačios atsakovės nutraukti) tuo pačiu klausimu, taip pat ir šio teismo proceso metu atsakovė tokio reikalavimo nustatymą iš esmės grindė tik savo pačios diskrecijos teise ir Metodikoje įtvirtintų nuostatų neprivalomu pobūdžiu vykdant mažos vertės pirkimus, tačiau šiuo aspektu teismas jau pasisakė šiame sprendime aukščiau. Be to, net ir naudojimasis diskrecijos teise negali būti beribis, o turi būti kaip nors pačios perkančiosios organizacijos paaiškinamas ir pagrindžiamas. Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodoma aplinkybė, kad ji siekia sudaryti sutartį su ekonomiškai ir finansiškai pajėgiu tiekėju taip pat yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio ir niekaip nepaaiškina esminio nukrypimo nuo teisės aktuose numatyto, viešuosiuose pirkimuose taikytino principo ir idėjos pasirinkti ne pačią įmanomą aukščiausią kvalifikaciją turintį tiekėją, o atrinkti bet kokį tiekėją, kuris turėtų teisę ir būtų iš esmės pajėgus vykdyti pirkimo sutartį, tuo skatinant kuo didesnę tiekėjų konkurenciją viešuosiuose pirkimuose. Tuo tarpu atsakovės nurodytas argumentas, kad nustatydama reikalaujamų tiekėjo metinių veiklos pajamų trukmę bei sumą, ji atsižvelgė, kaip pati nurodo, į didelę pirkimo vertę ir ilgą atsiskaitymo laikotarpį, vertintinas kritiškai ir laikytinas apskritai nelogišku, kadangi kaip jau buvo minėta, maksimali mažos vertės pirkimo vertė šiuo atveju yra 58 000 Eur ir negali būti laikoma itin didele, o viešojo pirkimo sutartyje įtvirtinta atsiskaitymo už paslaugas tvarka, pakankamai glausti terminai, taip pat pačios sutarties trukmė (atsiskaitymas tik priėmus atitinkamo etapo darbus, per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo, esant atitinkamai etapų maksimalioms trukmėms 2 ir 8 mėnesiai), neleidžia spręsti apie kokį nors išskirtinį ir ypatingą sutarties rizikingumą tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir pačiam tiekėjui, dėl ko jam reikėtų iškelti tokius aukštus ekonominio ir finansinio pajėgumo rodiklių reikalavimus. Viešųjų pirkimų tarnyba savo 2021-08-24 pateiktoje išvadoje teismui taip pat pažymėjo, kad atsakovės argumentas, kad nustatant metinių visos veiklos pajamų dydį, buvo atsižvelgta į didelę pirkimo vertę, yra nelogiškas, perkančioji organizacija nepagrindė ir nėra net aišku, kuo toks specifinis yra šis pirkimo objektas ir kokias rizikas bandoma valdyti nustatant neproporcingai aukštą kvalifikacinį reikalavimą dėl metinių tiekėjo veiklos pajamų, todėl perkančioji organizacija, reikalaudama mažos vertės pirkime turėti daugiau nei du kartus didesnes vidutines pajamas, nei galima didžiausia mažos vertės pirkimo suma, nustatė nepagrįstą ir neproporcingą kvalifikacinį reikalavimą, kuriuo galimai dirbtinai apribojo konkurenciją pirkime.

 

20. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, argumentus, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas turi pakankamą pagrindą pripažinti Pirkimo sąlygų 17 punkto 1 lentelės 1 eilutės nuostatą, kurioje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjo finansiniam ir ekonominiam pajėgumui, neteisėta.

 

Dėl tiekėjo techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimo

 

21. Tiek perkančiajai organizacijai 2021-08-02 pateiktoje pretenzijoje, tiek nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė kvestionuoja ir ginčija, kaip neadekvatų, neproporcingą pirkimo objektui ir tikslui ir dėl to dirbtinai ribojantį tiekėjų konkurenciją, Pirkimo sąlygų 17 punkto 1 lentelės 3 eilutėje bei jos 3.1. -3.7 pozicijose nustatytą kvalifikacijos reikalavimą tiekėjo techniniam ir profesiniam pajėgumui, pagal kurį tekėjas turi turėti (arba gali pasitelkti) kvalifikuotus už pirkimo sutarties vykdymą atsakingus specialistus, kurie turi atitikti nustatytus kvalifikacijos reikalavimus: 1) ekspertą Nr. 1 – projekto vadovą, atitinkantį 3.1. p. reikalavimus; 2) ekspertą Nr. 2 – informacinių sistemų architektūros ekspertą, atitinkantį 3.2. p. reikalavimus; 3) ekspertą Nr. 3 – informacinių sistemų programinės įrangos testavimo specialistą, atitinkantį 3.3. p. reikalavimus; 4) ekspertą Nr. 4 – informacinių sistemų saugos ekspertą, atitinkantį 3.4. p. reikalavimus; 5) ekspertą Nr. 5 – verslo analizės specialistą, atitinkantį 3.5. p. reikalavimus; 6) ekspertą Nr. 6 – informacinių sistemų analizės specialistą, atitinkantį 3.6. p. reikalavimus; 7) ekspertą Nr. 7 – programuotoją – ne mažiau kaip 3 specialistus, atitinkančius 3.7. p. reikalavimus.

 

22. Nors ieškovė iš esmės nekvestionuoja konkretiems minėtiems ekspertams – specialistams nustatytų atskirų reikalavimų dėl turimos kvalifikacijos, ankstesnės patirties, dalyvavimo vykdant atitinkamus projektus ir pan., tačiau ieškovė kelia klausimą dėl nustatyto reikalaujamų specialistų pobūdžio ir skaičiaus, o teismas, kompleksiškai įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus argumentus, Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą šiuo klausimu, esamą teisinį reglamentavimą sprendžia, jos ieškovės UAB „Atviri duomenys“ ieškinyje pateikti argumentai dėl tokio kvalifikacijos reikalavimo nustatymo Pirkimo sąlygose yra pagrįsti, o minėta perkančiosios organizacijos parengtų Pirkimo sąlygų nuostata vertintina, kaip neteisėta, todėl pripažintina negaliojančia.

 

23. Jau minėtos Metodikos, dėl kurios taikymo mažos vertės pirkimuose ir konkrečiai ginčo pirkimo atveju jau pasisakyta šiame sprendime aukščiau, 21 punkte, kuriame reglamentuojami reikalavimai paslaugų teikėjo ar rangovo, jų personalo išsilavinimui ir profesiniai kvalifikacijai, be kita ko, numatyta, kad:

- pirkimo vykdytojas tik nurodo reikalaujamas kompetencijas, o tiekėjas pateikia siūlomą reikalaujamas kompetencijas galinčių atitikti asmenų skaičių;

- pirkimo vykdytojas gali nurodyti, ar tas pats asmuo galės vykdyti kelių specialistų, ekspertų, vadovų funkcijas, tačiau atitinkamos srities personalo skaičius gali būti nurodomas tik išimtiniais atvejais, kai dėl pirkimo objekto specifikos tas pats asmuo negalėtų atlikti kelių pirkimo objekto veiklų ar kelių nurodytų specialistų pareigų.

 

24. Kaip matyti iš ginčijamo kvalifikacijos reikalavimo ir kaip savo procesiniuose dokumentuose patvirtino pati atsakovė, ji pareikalavo tiekėjo sutarties vykdymui pasitelkti iš esmės visus Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose rekomendacinio pobūdžio Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo informacinių sistemų viešuosiuose pirkimuose gairėse išvardintus specialistus  projekto vadovą, veikos procesų / duomenų analitiką, informacinės sistemos architektą, programuotojus; integravimo specialistą, saugos specialistą, testavimo specialistą ir t.t. Tačiau minėtose Gairėse, kaip jose ir nurodyta expresis verbis, pateiktos kompetencijos tik dažniausiai IT paslaugų pirkimuose reikalaujamų turėti specialistų, o konkretų jų poreikį privalo įsivertinti patys pirkimo vykdytojai kiekviename pirkime atskirai bei privalo turėti pagrindimus dėl jų pasirinkimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepime į ieškinį iš esmės tik nurodė, jog iškeldama reikalavimą dėl visų nurodytų specialistų turėjimo, vadovavosi Gairėmis ir jose pateiktais „gerosios praktikos“ pavyzdžiais, o taip pat atkartojo / perrašė šiose Gairėse pateiktą kiekvieno iš dažniausiai pasitaikančių specialistų funkcijų aprašymą, t. y. atkartojo, ką pagal susiformavusią praktiką turi paprastai atlikti IT pirkimo sutarties atveju projekto vadovas, analitikas, informacinių sistemų architektas, programuotojas, saugos specialistas testavimo specialistas ir t.t. Vis dėlto, atsakovė nei pačiose Pirkimo sąlygose, nei atsakymuose į ieškovės ankstesniuose pirkimuose dėl to paties objekto, nei atsakyme į ieškovės 2021-08-02 pretenziją ginčo pirkime, nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose neindividualizavo ir nepagrindė kiekvieno iš Gairėse išvardintų ir aprašytų specialistų pasitelkimo būtinumo vykdant būtent ginčo pirkimo sutartį ir teikiant siekiamas įgyti ginčo pirkimu paslaugas.

 

25. Kaip jau buvo minėta ir kaip matyti iš Pirkimo sąlygų, nagrinėjamo pirkimo objektas ir tikslas – sukurti tekstinės konteinerių aptarnavimo informacinę sistemą jau esamoje užsakovo techninėje platformoje; atsakovės vykdomo viešojo pirkimo vertė yra mažesnė, kaip 58 000 Eur (be PVM), atliekamas mažos vertės viešasis pirkimas; bendras paslaugų suteikimo terminas – 10 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos; numatytas maksimalus perkamas tiekėjo specialistų darbo valandų skaičius infrastruktūros paruošimui, programavimui, sprendimo testavimui, perdavimui ir paleidimui (kurio perkančioji organizacija netgi neįsipareigoja būtinai užsakyti) – 660 valandų, t. y. vidutiniškai 66 val. per mėnesį (660 val. : 10 mėnesių) arba 3,15 val. per darbo dieną (66 val. : 21 darbo diena), kas, pasitelkus mažiausiai 9 reikalaujamus specialistus, reikštų, kad vienas specialistas dirbtų vidutiniškai tik po 73,3 valandas per 10 mėnesių arba tik 7,33 val. per mėnesį. Atsakovė neneigė ir neginčijo tos ieškovės nurodytos aplinkybės, jog siekiama įsigyti tekstilės konteinerių aptarnavimo informacine sistema norima vykdyti jau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgytos ir realizuotos Tekstilės konteinerių stebėjimo sistemos bei pačios atsakovės pirktos ir naudojamos Atliekų rūšiavimo informacinės sistemos ATRIS, kurios savo esme yra ženkliai stambesnės ir sudėtingesnės, integracinius sprendimus, kurie leistų stebėti tekstilės konteinerių jutiklių duomenis ir pagal juos organizuoti konteinerių aptarnavimo procesą, patikras ir t.t., ir kad tų minėtų sistemų kūrimo, realizavimo bei vystymo ir priežiūros viešuosiuose pirkimuose teikėjų personalui/specialistams apskritai nebuvo keliami jokie kvalifikacijos reikalavimai (įskaitant ir dėl specialistų skaičiaus).  

 

26. Nors atsakovė tokių reikalavimų dėl tiekėjo personalo pobūdžio ir skaičiaus nustatymą grindė savo pačios diskrecijos teise ir Metodikoje įtvirtintų nuostatų neprivalomu pobūdžiu, tačiau šiuo aspektu teismas jau pasisakė šiame sprendime aukščiau. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ji siekia sudaryti sutartį su aukščiausios kompetencijos tiekėju dėl to, kad pačios atsakovės vykdomos ir jai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos deleguotos funkcijos, susijusios su kokybiškos, nepertraukiamos ir prieinamos atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos atliekų turėtojams teikimo organizavimu, yra labai svarbios visuomenei bei viešajam interesui užtikrinti, yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio ir niekaip nepaaiškina teisės aktuose numatyto, viešuosiuose pirkimuose taikytino principo ir idėjos pasirinkti ne pačią aukščiausią įmanomą kvalifikaciją turintį tiekėją, o atrinkti bet kokį tiekėją, kuris turėtų teisę ir būtų iš esmės pajėgus vykdyti pirkimo sutartį, tuo skatinant kuo didesnę tiekėjų konkurenciją viešuosiuose pirkimuose. Savo ruožtu į tą aplinkybę, kad tiek pačios atsakovės vykdoma veikla apskritai, tiek konkrečiai ginčo viešuoju pirkimu siekiamos įgyti paslaugos yra labai svarbios visuomenei viešojo intereso užtikrinimo požiūriu, ir taip jau yra atsižvelgta vien dėl to, kad pirkti tokias svarbias paslaugas atsakovė pagal įstatymą gali ne bet kokiu būdu, bet kokia tvarka, iš bet kokio tiekėjo, o būtent organizuodama viešuosius pirkimus, kuriems taikomas atitinkamas imperatyvus teisinis reglamentavimas.

 

27. Taigi, atsakovė nei atsakyme į pretenziją, nei teismui pateiktuose dokumentuose taip ir nepagrindė, kodėl ginčo mažos vertės pirkimo atveju būtina turėti būtent visų 7 sričių specialistus, išvardintus Gairėse, ir konkrečiai kodėl tiekėjui būtina turėti ne mažiau kaip 3 programuotojus, tokiu būdu viso būtina turėti ne mažiau 9 specialistų sutarties vykdymui, kuo pasireiškia pirkimo objekto specifika, ypatingas sudėtingumas ir kodėl, perkančiosios organizacijos nuomone, tas pats tiekėjo specialistas (pvz., turintis plačią ir visapusišką kvalifikaciją bei patirtį), negalėtų atlikti kelių pirkimo objekto veiklų ar kelių iš nurodytų specialistų pareigų, kodėl pačiam tiekėjui, kaip savo srities profesionalui, savo veiklą organizuojančiam bei atitinkamus įsipareigojimus viešojo pirkimo laimėjimo atveju prisiimančiam subjektui, negali būti leista vidaus tvarka nuspręsti dėl konkretaus savo darbuotojų, kurie būtų nukreipti konkrečios viešojo pirkimo sutarties vykdymui, skaičiaus, jų pobūdžio pasirinkimo ir paskyrimo. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, vien ta atsakovės nurodyta aplinkybė, kad pagal Pirkimo sąlygų 1 priedą – „Techniniai reikalavimai“ pirmajame etape reikės atlikti 3 programavimo užduotis - numatyti tekstilės konteinerių atvaizdavimo žemėlapyje sprendimą; numatyti mobilią tekstilės konteinerių aptarnavimo programėlę; sukurti integracinį tašką, kuris galės priimti ir išsaugoti jutiklių duomenis, savaime negali suponuoti, jog šias 3 užduotis būtinai turės atlikti 3 skirtingi specialistai – programuotojai, ir jog visų trijų užduočių (ar dalies jų) negalėtų atlikti vienas ir tas pats specialistas ar kitos srities specialistas, atitinkantis ir programuotojui keliamus kvalifikacijos bei patirties reikalavimus, ypač atsižvelgiant į jau minėtus kitus pirkimą apibūdinančius kriterijus (pirkimo apimtį, paslaugos pobūdį, sutarties trukmę, perkančiosios organizacijos perkamų paslaugų valandų kiekį ir kt.). Viešųjų pirkimų tarnyba savo 2021-08-24 pateiktoje išvadoje taip pat pažymėjo, kad atitinkamos srities personalo skaičius gali būti nurodomas tik išimtiniais atvejais, kai dėl pirkimo objekto specifikos tas pats asmuo negalėtų atlikti kelių pirkimo objekto veiklų ar kelių nurodytų specialistų pareigų.

 

28. Tokiu būdu reikalavimas tiekėjui, dalyvaujančiam mažos vertės pirkime, turėti (arba pasitelkti) net 7 skirtingų sričių informacinių sistemų specialistus – ekspertus ir iš viso ne mažiau kaip 9 specialistus, tarp jų ir ne mažiau kaip 3 programuotojus, perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose nenurodžius jokių tokių aukštų reikalavimų dėl tiekėjo specialistų spektro ir minimalaus skaičiaus nustatymo priežasčių, taip pat ir šio teismo proceso metu nepateikus pakankamo, įtikinamo ir pagrįsto tokių reikalavimų nustatymo pagrindimo, negali būti laikomas atitinkančiu proporcingumo principą, o priešingai – leidžia teismui pakankamai spręsti apie tokių reikalavimų neadekvatumą, neproporcingumą, nepateisinamą tiekėjų konkurencijos apribojimą, esminių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslų, paskirties, principų ir gairių nepaisymą.

 

29. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, argumentus, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas turi pakankamą pagrindą pripažinti Pirkimo sąlygų 17 punkto 1 lentelės 3 eilutės nuostatą, kurioje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjo techniniam ir profesiniam pajėgumui, neteisėta pilna apimtimi, kad perkančioji organizacija, atsižvelgiant į šiame sprendime padarytas teismo išvadas, esant poreikiui, galėtų iš naujo įvertinti tokio reikalavimo nustatymo apimtį, vienų ar kitų specialistų bei konkretaus jų skaičiaus nurodymo tikslingumą, objektyvų būtinumą.

 

Dėl Pirkimo sąlygų, apibrėžiančių pirkimo objektą

 

30. Nors ieškovė, nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiomis ir Pirkimo sąlygas ta apimtimi, kuria negalima įvertinti paslaugų apimties bei pateikti pasiūlymą, taip pat prašydama pripažinti neteisėta ir negaliojančia Pirkimo dokumentų nuostatą, kurioje nurodytas pagrindinis BVPŽ kodas – 72310000 „Duomenų apdorojimo paslaugos“, aiškiai ir konkrečiai nenurodė, kokios Pirkimo dokumentų sąlygos (kokie konkrečiai punktai, pastraipos, dalys ir pan.), jos nuomone, ir kokia apimtimi laikytinos neteisėtomis ir dėl to pripažintinos negaliojančiomis, o vien ta aplinkybė, kad tam tikros sąlygos (pvz., dėl kuriamų informacinės sistemos procesų automatizavimo, atsakovės taikomos kainodaros, atsiskaitymo tvarkos ir kt.) buvo neaiškios konkrečiai ieškovei, savaime nesuponuoja tokių sąlygų neteisėtumo, ypač turint omenyje tą aplinkybę, kad, kaip nurodė atsiliepime į ieškinį atsakovė, realiai pirkime pasiūlymus pateikė net 2 tiekėjai ir niekam pirkimo procedūrų vykdymo metu nebuvo kilę neaiškumų dėl Pirkimo objekto, perkamų paslaugų apimties, pobūdžio, techninių reikalavimų informacinei sistemai, tačiau atsakovė 2021-09-02 pareiškimu pilnai pripažino ieškinį ir šioje jo dalyje bei nurodė, kad ketina iš esmės pakeisti Techninę specifikaciją, t. y. iš esmės pakeisti pirkimo objektui, jo apimčiai keliamus techninius ir kitokius reikalavimus. Tai savo ruožtu sudaro pagrindą teismui plačiau dėl šios ieškovės reikalavimų dalies nepasisakyti sprendime, tiesiog tenkinant ieškinį pilną apimtimi.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

31. Kadangi teismas pripažįsta atsakovės paskelbto ir vykdomo viešojo pirkimo sąlygas neteisėtomis, pats viešasis pirkimas nutrauktinas. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2021-03-22 nutartis c.b. Nr. e2A-568-790/2021 ir kt.).

 

32. Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos Vilniaus apygardos teismo 2021-08-10 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str.).

 

33. Kadangi teismas iš esmės pripažįsta pagrįstais ieškovės ieškinio argumentus ir pagal teisinį rezultatą byloje iš esmės priimamas ieškovei palankus procesinis sprendimas, pati atsakovė pilnai pripažino ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovė UAB „Atviri duomenys“ sumokėjo 263 Eur žyminį mokestį, todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos jai iš atsakovės.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais, 423¹-4238 straipsniais, teismas

 

          n u s p r e n d ž i a :

 

  Ieškovės UAB "Atviri duomenys" ieškinį atsakovei SĮ "Vilniaus atliekų sistemos administratorius" tenkinti.

  Pripažinti neteisėtais atsakovės SĮ "Vilniaus atliekų sistemos administratorius" vykdomo mažos vertės viešojo pirkimo skelbiamos apklausos būdu Nr. 558000 „Tekstilės konteinerių aptarnavimo informacinės sistemos kūrimo paslaugos“ Pirkimo sąlygų 17 punkto 1 lentelės 1 ir 3 eilutėse nuostatas dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų, taip pat Pirkimo sąlygas, apibrėžiančias pirkimo objektą ir pirkimo kodą bei nutraukti viešojo pirkimo procedūras.

  Priteisti ieškovei UAB "Atviri duomenys" (kodas - 305227439, V. Nagevičiaus g. 3, Vilnius) iš atsakovės SĮ "Vilniaus atliekų sistemos administratorius (kodas - 304195262, Konstitucijos pr. 3, Vilnius) 263 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021-08-10 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

 

 

Teisėja                                                                                           Renata Volodko

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • 1A-97
  • CPK
  • CPK 268 str. Sprendimo priėmimo tvarka ir išdėstymas
  • 3K-3-542/2011
  • e3K-3-353-823/2020
  • 1A-10
  • 3K-3-158/2011
  • 3K-3-507/2011
  • e3K-3-6-378/2017
  • e3K-3-32-378/2019
  • 3K-3-216/2010
  • e2A-568-790/2021
  • CPK 150 str. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas