Civilinė byla Nr. e2-868-450/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00459-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.1;

 (S)

3.4.3.2.3

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės GSP Technologies direktoriaus R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei GSP Technologies iškelta bankroto byla, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės GSP Technologies direktoriaus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei GSP Technologies, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Agrinta“, mažoji bendrija „M Solutio“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) GSP Technologies direktorius R. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB GSP Technologies.

2.       Ieškovas nurodė, kad atsakovė vykdo skirtingus privačios ir viešosios infrastruktūros statybos projektus, taip pat vidaus rinkai tiekia statybos medžiagas. Jai yra išduotas Kvalifikacijos atestatas, kuriuo suteikta teisė būti ypatingojo statinio statybos rangovu. Atsakovės veiklos sutrikimą lėmė: (1) COVID–19 pandemija, dėl kurios sukeltų pasekmių pradėjo strigti medžiagų (žaliavų) tiekimas ir gavimas, staiga išaugo statybinių medžiagų kainos; (2) ženkliai pabrangus statybinių medžiagų ir gaminių kainoms, atsakovės kontrahentai nebuvo linkę peržiūrėti jau sutartų sąmatų jas didinant, dėl ko atsakovės vykdyti projektai tapo nepelningi, o siekiant juos laiku įgyvendinti ir išvengti baudinių sankcijų, atsakovė savomis lėšomis užbaiginėjo vykdytus projektus; (3) sutrikus atsakovės finansiniams srautams, atsakovė pradėjo mažinti veiklos apimtis, atleido darbuotojus, taip siekdama stabilizuoti finansinę situaciją ir išsaugoti įmonę. Šiais metais nuo kovo vidurio atsakovė tęsia rangos darbus, pradėtus dar 2021 m., taip pat turi pasirašiusi naujų pelningų rangos sutarčių 2022–2023 m., o artimiausią atsiskaitymą planuoja gauti šių metų balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Atsakovė išsiuntė kreditoriams pranešimus (pasiūlymus) sudaryti su atsakove susitarimus dėl pagalbos suteikimo, tačiau tik nedidelė dalis sutiko juos sudaryti, toks kreditorių skaičius nėra pakankamas tam, kad atsakovė išvengtų teisminio restruktūrizavimo proceso. Pagal atsakovės preliminaraus 2022 m. sausio 31 d. balanso duomenis, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro – 924 193 Eur, o turto vertė – 216 425 Eur, todėl konstatuotina, kad atsakovė yra nemoki, tačiau atsakovė yra gyvybinga – vykdo veiklą ir per restruktūrizavimo procesą planuoja sugeneruoti grynojo pelno sumą, kuri būtų didesnė nei esami įsipareigojimai kreditoriams.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 30 d. nutartimi atmetė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB GSP Technologies ir iškėlė atsakovei nemokumo (bankroto) bylą bei nemokumo administratoriumi paskyrė Vilnių Aleksandravičių.

4.       Teismas nustatė, kad UAB GSP Technologies yra nemoki, nes jos įsipareigojimai viršija turto vertę, todėl atsakovei turint finansinių sunkumų, ji tenkina Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygą.

5.       Teismas nustatęs, kad UAB GSP Technologies nėra likviduojama dėl bankroto, nusprendė, jog tenkinama ir JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlyga.

6.       Teismas, įvertinęs UAB GSP Technologies pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, nustatė, kad 2022 m. sausio 31 d. į atsakovės preliminarų balansą įrašyto turto vertė yra 216 425 Eur, kai prieš mėnesį – 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, turto vertė buvo 257 150 Eur. Atsakovės ilgalaikis turtas sudaro 46 696 Eur sumą, trumpalaikis turtas – 168 657 Eur sumą. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 924 193 Eur. Pagal pateiktus duomenis, didelę atsakovės turto dalį (beveik ketvirtadalį) sudaro per vienerius metus gautinos sumos, t. y. 49 712 Eur sumą, beveik pusę į balansą įrašyto turto vertės. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių realias atsakovės galimybes atgauti skolas iš debitorių, apie tai restruktūrizavimo plane nekalbama. Nors ieškovas nurodė, kad įmonė turi atsargų, kurios sudaro didžiąją turto vertės dalį, t. y. už 118 842 Eur, tačiau nepaaiškino, kas sudaro šias atsargas, nėra paaiškinimo, kaip per vieną mėnesį atsargos sumažėjo nuo 133 435 Eur iki 118 842 Eur. Ne mažiau svarbi aplinkybė, pasak teismo, yra ta, jog visus anksčiau įvardintus rodiklius lyginant su ankstesniais 2020 m. finansiniais metais, atsakovės turimo turto apimtis sumažėjo beveik 3 kartus (nuo 602 748 Eur 2020 m. gruodžio 31 d. iki 216 425 Eur 2022 m. sausio 31 d.).

7.       Teismo vertinimu, restruktūrizavimo plano projekte nepagrindžiamas įmonės gyvybingumas, priešingai, informacija leidžia įvertinti pagrindus bankroto bylai kelti. Byloje ne tik nėra pateikta įrodymų apie atsakovės vykdomą ir ketinamą vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei jos perspektyvas, galimybes generuoti pajamas (pelną), būtinas atsiskaitymui su kreditoriais, bet byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų darbuotojams ir valstybei, tai savaime teismui sukėlė abejones dėl įmonės gyvybingumo. Atsakovės pateiktais duomenimis, su darbo santykiais susiję įmonės darbuotojų reikalavimai 2021 m. sausio 31 d. duomenimis, sudarė 8 700,33 Eur sumą, o atsakovės skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) siekė net 154 909,10 Eur. Nurodyti atsakovės skoliniai įsipareigojimai bylos nagrinėjimo metu ne tik nesumažėjo, bet padidėjo: atsakovės įsiskolinimas valstybės biudžetui, 2022 m. balandžio 9 d. duomenimis, siekė bendrą 191 545,72 Eur sumą, iš kurios 12 423,61 Eur sudarė įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (Sodrai), o 179 122,11 Eur – įsiskolinimas VMI. Nurodytos aplinkybės, pasak teismo, patvirtina, kad atsakovės vykdoma ūkinė komercinė veikla nėra pajėgi net iš dalies padengti pagrindinių atsakovės finansinių prievolių.

8.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės prievolės nėra mažinamos ne tik valstybės biudžetui, bet ir kitiems kreditoriams, kurių atžvilgiu didėjantys finansiniai įsipareigojimai tik dar kartą patvirtina įmonės negyvybingumą. Nors kai kurie atsakovės restruktūrizavimo plano projekte nurodyti vykdomi / būsimi projektai yra pasibaigę ir pagal juos turėjo būti gauta pajamų, tačiau byloje nėra įrodymų, kad šių pajamų pagrindu įmonė bent dalimi atsiskaitė su kreditoriais ir tokiu būdu sumažino  finansines prievoles. Priešingai, atsakovės įsiskolinimai kreditoriams nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos padidėjo: 2022 m. sausio 31 d. duomenimis atsakovės kreditorių reikalavimai sudarė 901 309,63 Eur sumą, o 2022 m. balandžio 8 d. duomenimis siekė 916 394,40 Eur sumą, t. y. padidėjo daugiau nei 15 000 Eur. Be to, nors dalis atsakovės kreditorių sutiko suteikti pagalbą įmonei, byloje nėra nei vieno įrodymo apie faktinį susitarimų su kreditoriais sudarymą ir jų sąlygų vykdymą, nors dalies kreditorių pasiūlytų sąlygų vykdymo terminai yra suėję. Teismas atkreipė dėmesį, kad kai kurių kreditorių sutikimuose preliminariai nurodytos sąlygos pagal teisinį reglamentavimą net negalėtų būti vykdomos esant iškeltai restruktūrizavimo bylai.

9.       Pasak teismo, byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad restruktūrizavimo proceso metu atsakovė gaus pajamas bei dirbs pelningai ir galės įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Iš restruktūrizavimo plane nurodytos lentelės apie atsakovės vykdomus / būsimus projektus, kurie įvardijami kaip esminės sutartys, matyti, kad atsakovė savo veiklą sieja vos su keturiomis sutartimis ir viena sutartimi, dėl kurios dar vyksta derybos. Teismas atkreipė dėmesį, jog nė viena iš šių sutarčių į bylą nėra pateikta. Iš visų šių sutarčių atsakovė planuoja gauti / yra gavusi 3 191 913,43 Eur pajamų, nors restruktūrizavimo plano projekte, pasisakydama apie restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu planuojamas gauti pajamas, atsakovė pati nurodo, kad per restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpį ketina sugeneruoti 15 400 000 Eur pajamų bei gauti 1 580 000 Eur pelno (iki apmokestinimo) ir 1 453 250 Eur grynojo pelno (po apmokestinimo). Kokiu pagrindu tokios pajamos ir pelnas bus gauti plano projekte nenurodyta, nepagrįsta jokiais įrodymais, net nėra paaiškinta, kas, pasak teismo, sudaro pagrindą šiais skaičiais pagrįstai abejoti. Be to, neaišku, ar planuojamas gauti pelnas buvo paskaičiuotas esant sumažėjusiam atsakovės darbuotojų skaičiui.

10.       Teismo vertinimu, restruktūrizavimo plano projektas neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, tai sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą. Pirma, restruktūrizavimo plano projekte turėdama pareigą pateikti kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių vertine išraiška palyginimą juridinio asmens restruktūrizavimo ir bankroto atvejais (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 12 punktas), atsakovė plano projekte tik formaliai nurodė, jog įmonės bankroto proceso metu optimaliausiu atveju galėtų būti padengta iki 1–3 proc. bendros įsipareigojimų reikalavimų sumos kreditoriams, o restruktūrizavimo proceso metu bendrovė bus pajėgi 100 proc. padengti esamus įsipareigojimus kreditoriams. Pasak teismo, jokios analizės, skaičiavimų ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti tokias išvadas, ieškovas nepateikė. Antra, restruktūrizavimo plano projekte turėdama pareigą pateikti: verslo planą, kuriame būtų nurodytos priemonės finansiniams sunkumams įveikti (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 15 punktas) ir restruktūrizavimo plane numatytų priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimą, apimantį pagrindimą, kad šios priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 13 punktas), atsakovė šios pareigos neįgyvendino. Teismo vertinimu, deklaratyvus pareiškimas apie ketinamą vykdyti veiklą ir jos pagrindu ketinamas generuoti lėšas, nepateikiant paaiškinimų ir net neįvardinant jokių sąsajų kaip nurodytos pajamos tariamai galėtų būti gaunamos, negali būti laikomos tinkamu paminėtų įstatymų nuostatų, apibrėžiančių reikalavimus restruktūrizavimo planui, įgyvendinimu.

11.       Teismas darė išvadą, kad atsakovė neatitinka gyvybingumo kriterijaus ir jai negali būti keliama restruktūrizavimo byla. Nustačius, kad atsakovė yra nemoki, nes ji negeba vykdyti prievolių kreditoriams, teismas nusprendė, jog yra pagrindas teismui ex officio (savo iniciatyva) spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo, kurią iškėlė. 

                                        III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Apeliantas UAB GSP Technologies direktorius R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Teismo procesinis sprendimas atsakovei iškelti bankroto bylą ieškovui ir atsakovei buvo siurprizinis, nes apeliantas atsakovei prašė iškelti restruktūrizavimo bylą. Nors teismas ir turi teisę spręsti klausimą dėl bankroto bylos kėlimo įmonei, jeigu nėra tenkinamas prašymas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau apie tai, kad teismas svarstys tokį klausimą, įmonė ir jos vadovas turi būti informuoti, to šiuo atveju nebuvo ir dėl to ieškovas bei atsakovė neturėjo galimybės pasisakyti. Be to, apeliantas neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo ar paaiškinimų į kreditorės UAB „Agrenta“ pateikto atsiliepimo argumentus, kuriais, priimant skundžiamą nutartį, vadovavosi teismas.

12.2.                      Byloje yra pakankamai duomenų, kad atsakovė yra gyvybinga: atsakovė turi 18 darbuotojų, tai leidžia toliau sėkmingai tęsti veiklą. Be to, atsakovė 2022 m. kovo 4 d. sudarė naują įdarbino paslaugų teikimo sutartį su įmone UAB „On Top LT“, kuri užsiima darbuotojų paieška. Restruktūrizavimo plano projekte pateikta informacija apie atsakovės įvykdytus projektus per 2021 m. ir vykdomus / būsimus projektus per 2022 m.; kol nėra aiškus atsakovės statusas ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas, atsakovė naujų sutarčių su kontrahentais sudaryti negali, nes jai taikomi finansiniai suvaržymai ir areštai neleis tinkamai įgyvendinti naujai pasirašytų sutarčių. Atsakovė restruktūrizavimo plano projekte nurodė objektyvias ir suprantamas priežastis, kas nulėmė veiklos sutrikimą, tačiau teismas formaliai vadovavosi atsakovės pateiktų finansinių atskaitomybių duomenimis, bei detaliai nevertino ir neanalizavo kitų esminių aplinkybių, dėl to ir kokiu tikslu atsakovei yra inicijuojamas restruktūrizavimo procesas. Tai, kad atsakovė turi pradelstų įsipareigojimų darbuotojams ir valstybės biudžetui yra normalus ir natūralus dalykas, vertinant buvusį pandemijos laikotarpį, per kurį ūkio subjektų prievolių ir mokesčių vykdymas buvo atidėti.

12.3.                      Restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad atsakovė pajamas generuoja tik iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos ir kitų galimų pajamų šaltinių (pvz., turto pardavimas, turto nuoma ir kt.) neturi. Atsakovės veiklos vykdymą užtikrina apyvartinės lėšos, gaunamos iš įvykdytų sutarčių / projektų, todėl tik iškėlus restruktūrizavimo bylą ir toliau tęsiant veiklą, atsakovė būtų pajėgi 100 proc. padengti susidariusius įsipareigojimus kreditoriams, to nebus iškėlus bankroto bylą. Plane atsakovė nurodė priežastis, nulėmusias finansinius sunkumus, priemones, kurių ėmėsi pertvarkydama savo veiklos modelį, pateikė skaičiavimus kokias pajamas planuoja sugeneruoti per restruktūrizavimo proceso laikotarpį. Teismas pateiktų duomenų detaliai nevertino.

13.       Trečiasis asmuo UAB „Agrenta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė yra negyvybinga: deklaratyvus teiginys, jog atsakovė turi darbuotojų, jų neatskleidžiant, neatsižvelgiant į faktą, kad per metus laiko darbuotojų skaičius sumažėjo kone perpus, neįrodo galimybių tęsti veiklą ar netgi ją plėsti. Atsakovė neturi aiškios vizijos koks darbuotojų skaičius būtų reikalingas jos tolesniam veiklos vykdymui ir jos išplėtimui. Atsakovės įvykdyti projektai neturi įtakos gyvybingumo vertinimui, nes šie projektai yra pasibaigę ir jų pagrindu atsakovė negeneruos nei veiklos, nei pajamų. Byloje nepateikta nei viena iš atsakovės minimų esminių sutarčių, iš kurių ji planuoja gauti vos 3 191 913,43 Eur pajamų, nors plano projekte nurodoma, kad per plano įgyvendinimo laikotarpį ketinama sugeneruoti 15 400 000 Eur pajamų, gauti 1 580 000 Eur pelno (iki apmokestinimo) ir 1 453 250 Eur grynojo pelno (po apmokestinimo); kokiu pagrindu tokios pajamos ir pelnas bus gauti nenurodyta. Be to, byloje nėra įrodymų, kad klausimas dėl restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimo būtų turėjęs pasekmių atsakovės galimybėms sudaryti naujas sutartis ar derybos dėl naujų sutarčių sudarymo apskritai buvo vykdomos. UAB GSP Technologies nemokumą sukėlusios priežastys, net jeigu ir būtų įrodytos (šiuo atveju nėra), jokia apimtimi nepagrindžia ir negali pagrįsti atsakovės gyvybingumo, nes atsakovė turėjo ne tik įrodyti nemokumą lėmusias priežastis, bet ir, kad ji yra pajėgi (gyvybinga) nemokumą įveikti, užtikrinti veiklos tęstinumą ir atsiskaityti su kreditoriais, ko atsakovė neįrodė. Byloje nepateikta jokios analizės ir vertinimo dėl atsakovės potencialaus pajėgumo vykdyti naują veiklą, dėl šios veiklos paklausos rinkoje, konkurencingumo, galimo pelningumo, perspektyvų ir kitų aplinkybių, kurių įvertinimas yra esminiai svarbus, tačiau akivaizdžiai neatliktas. Dėl to negalima daryti išvados, kad vykdomos veiklos išplėtimas apskritai galėtų būti realus, net nevertinant koks galėtų būti šios veiklos rezultatas. 

13.2.                      Pateiktas restruktūrizavimo plano projektas neatitinka JANĮ reikalavimų: atsakovė ne tik nepateikė kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių vertine išraiška palyginimo juridinio asmens restruktūrizavimo ir bankroto atvejais, bet ir nepagrindė deklaratyvaus teiginio neva restruktūrizavimo proceso metu UAB GSP Technologies būtų pajėgi 100 proc. padengti susidariusius įsiskolinimus kreditoriams. Plano projekte nepateikta atsakovės verslo planas. Nei viena iš plane nurodytų deklaratyvių ir įrodymais nepagrįstų priemonių nepadės įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto, tai supranta ir pati atsakovė, plano projekte nepateikdama numatytų priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimo.

13.3.                      Teismo sprendimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo nėra siurprizinis. Ieškovui turėjo būti ir buvo žinoma, kad teikiant pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, gali būti iškelta ir bankroto byla. Toks teisinis reglamentavimas galioja nuo 2020 m. sausio 1 d. Be to, atskirajame skunde, ginčydamas priimtą nutartį ir turėdamas galimybę pateikti išsamius paaiškinimus dėl bankroto bylos iškėlimo, apeliantas jokių aplinkybių, kurios nebūtų nurodytos pareiškime, nenurodė bei įrodymų su atskiruoju skundu nepateikė, nors tokius įrodymus ieškovas turėjo teisę ir galimybę pateikti. Atskirajame skunde ieškovas net nenurodė, kokių konkrečių paaiškinimų ir / ar dokumentų neva negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

         IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, atsisakęs atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą, iškėlė bankroto bylą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų (ne)buvimo

16.       Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių įmonės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai įmonei išsaugoti.

17.       Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygą: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą taip pat atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18.       Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas.

19.       Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB GSP Technologies direktorius kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovei UAB GSP Technologies restruktūrizavimo bylą.

20.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti atsakovės UAB GSP Technologies restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad yra JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytos aplinkybės. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB GSP Technologies turi finansinių sunkumų ir jog nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, priėjo prie išvados, kad ieškovas pateiktais duomenimis neįrodė, jog nemoki GSP Technologies yra gyvybinga bei, kad restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės nepadės įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto; be to, pateiktas restruktūrizavimo planas neatitinka ir kitų JANĮ jam numatytų reikalavimų.

21.       Apeliantas (ieškovas), nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, pagrindžiančius įmonės gyvybingumą. Anot apelianto,  atsakovė turi žmogiškųjų išteklių, restruktūrizavimo plano projekte pateikta informacija apie įvykdytus / vykdomus / būsimus projektus, nurodytos objektyvios ir visiems žinomos priežastys, lėmusios atsakovės veiklos sutrikimus, o aplinkybė, kad atsakovė turi pradelstų įsipareigojimų darbuotojams ir valstybės biudžetui yra normalus ir natūralus dalykas, vertinant buvusį pandemijos laikotarpį. Taigi apeliantas iš esmės ginčija gyvybingumo sąlygos vertinimą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl gyvybingumo sąlygos (ne)egzistavimo.

22.       JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turėtų būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Siūloma nustatyti, kad juridinio asmens gyvybingumas būtų suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turėtų pagrįsti reikalavimas prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėti restruktūrizavimo plano projektą (kai kreipiasi juridinis asmuo), kuris vėliau, kreditoriams pritarus, būtų teikiamas tvirtinti teismui. Teismas turėtų priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena įstatyme nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikties, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai ir pan.). Šiomis nuostatomis siekiama spręsti problemą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams (2018 m. spalio 23 d. JANĮ projekto aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777).

23.       Taigi gyvybingumui nustatyti JANĮ suteikta didelė reikšmė, t. y. būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje. Nustačius, kad įmonė yra gyvybinga, yra pagrindas spręsti dėl jos galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (kai nenustatoma įmonės gyvybingumo), sprendžiama dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo.

24.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-450/2021; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-585/2021). Vertinant gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonė nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

25.       Pirma, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įmonės turtas sistemingai mažėja, įsipareigojimai kreditoriams didėja bei įmonės įsipareigojimai viršija turto vertę. Iš byloje esančių 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. sausio 31 d. UAB GSP Technologies balansų matyti, kad į atsakovės 2022 m. preliminarų balansą įrašyto turto vertė sudarė iš viso 216 425 Eur sumą: ilgalaikis turtas – 46 696 Eur sumą, trumpalaikis turtas – 168 657 Eur sumą, kai 2021 m. balanso duomenimis, turto vertė buvo 257 150 Eur: ilgalaikis turtas – 48 084 Eur, trumpalaikis turtas – 191 217 Eur; 2020 m. atsakovės turto vertė siekė 602 748 Eur: ilgalaikis turtas – 75 901 Eur, trumpalaikis turtas – 524 212 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2022 m. sudarė 924 193 Eur sumą, kai 2021 m. – 816 993 Eur, o 2020 m. – 498 777 Eur. Šie duomenys patvirtina aplinkybę, kad įmonės turto vertė sistemingai per pastaruosius metus mažėja, o įsipareigojimai ir kitos mokėtinos sumos didėja. Be to, didžiąją UAB GSP Technologies turto dalį 2022 m. sudaro trumpalaikis turtas (168 657 Eur), kurio beveik trečdalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos (49 712 Eur), t. y. sumos, kuriomis įmonė balanso sudarymo metu nedisponavo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Į bendrą turto masę neįtraukiant per vienerius metus gautinų sumų, 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis įsipareigojimai ir mokėtinos sumos viršija turimo turto vertę viso 757 480 Eur suma (166 713 Eur - 924 193 Eur), taigi remiantis išdėstytais duomenimis, įmonės turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti.

26.       Antra, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė turi realią galimybę išsaugoti ir plėtoti įmonės ūkinę komercinę veiklą. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, 2020 m. duomenimis įmonė turėjo 57 919 Eur nuostolių, 2021 m. – 492 933 Eur nuostolių, o 2022 m. – 17 330 Eur nuostolių. Taigi pastaruosius metus įmonė patiria vien nuostolius. Nors restruktūrizavimo plano projekto lentelėje apie įmonės vykdomus / būsimus projektus, įvardijamus kaip esminius, nurodoma, kad įmonė yra sudariusi keturias sutartis, kurių bendra kaina yra 2 109 750,79 Eur, ir ketina sudaryti vieną 600 000 Eur vertės sutartį, dėl kurios vyksta derybos, tačiau atskirojo skundo nagrinėjimo dienai byloje nėra jokių duomenų apie realų tokių sutarčių vykdymą / įvykdymą, visų ar bent dalies lėšų už pagal sutartis atliktus darbus gavimą, nors pagal visas keturias sutartis darbų atlikimo terminai yra suėję. Taip pat byloje nėra duomenų apie derybų rezultatus dėl nurodomos 600 000 Eur vertės sutarties (ne)sudarymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad iš visų šių sutarčių atsakovė planuoja gauti / yra gavusi 3 191 913,43 Eur pajamų, nors restruktūrizavimo plano projekte, pasisakant apie restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu planuojamas gauti pajamas, atsakovė nurodo, jog per restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpį ketina sugeneruoti 15 400 000 Eur pajamų bei gauti 1 580 000 Eur pelno (iki apmokestinimo) ir 1 453 250 Eur grynojo pelno (po apmokestinimo). Tačiau nepaisant šios pirmosios instancijos teismo kritikos, atskirajame skunde nepateikta jokių argumentų ar duomenų apie tai, kokios veiklos vykdymas, apelianto teigimu, užtikrins tokių pajamų, atitinkamai ir pelno, gavimą. Pažymėtina, kad vien restruktūrizavimo plano projekte nurodomos planuojamos gauti pajamos savaime nepagrindžia aplinkybės, jog įmonė yra gyvybinga, vykdys ūkinę komercinę veiklą ir bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, o apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą kitokiai išvadai dėl įmonės gyvybingumo ir veiklos vykdymo perspektyvų.

27.       Apeliacinės instancijos aukščiau nurodytos išvados nekeičia ir apelianto nurodomi argumentai dėl žmogiškųjų išteklių turėjimo. Aplinkybė, kad atsakovė turi 18 darbuotojų, kaip pagrįstai nurodo trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą, niekaip neįrodo atsakovės galimybių tęsti ūkinę komercinę veiklą ar net ją plėsti, ypač atsižvelgiant į darbuotojų skaičiaus kaitą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad turimų darbuotojų skaičius atsakovei yra optimalus ir pakankamas ūkinės komercinės veiklos tęstinumui ir restruktūrizavimo plano vykdymui užtikrinti. Šias abejones tik patvirtina ieškovo nurodomos aplinkybės dėl atsakovės 2022 m. kovo 4 d., siekiant didinti darbuotojų skaičių, sudarytos įdarbino paslaugų teikimo sutarties su UAB „On Top LT“, kuri užsiima darbuotojų paieška. Net jei vertinti šią aplinkybę kaip siekį užtikrinti atsakovės veiklos tęstinumą, pažymėtina, kad byloje nėra pateikta ne tik pačios sutarties, bet ir duomenų kokį skaičių ir kokias kompetencijas turinčius darbuotojus atsakovė ketina įdarbinti, kokioms konkrečiai sutartims vykdyti reikalingi nauji darbuotojui, atsižvelgiant į tai, jog atsakovės nurodytų kaip esminių sutarčių darbų atlikimo terminai jau yra suėję, kokios planuojamos tokio įdarbinimo sąnaudos, ir pan. Byloje nesant tokių duomenų, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės gyvybingumo ir veiklos vykdymo.

28.       Trečia, įmonė nevykdo prievolinių įsipareigojimų kreditoriams ir turi įsiskolinimų darbuotojams bei valstybės biudžetui. Teismų praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens gyvybingumui įvertinti, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti restruktūrizavimo proceso metu. Gyvybingumui vertinti reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki sprendimo iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos įmonė vykdo minėtus įsipareigojimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020). 2021 m. sausio 31 d. duomenimis, su darbo santykiais susiję įmonės darbuotojų reikalavimai sudarė 8 700,33 Eur sumą, o atsakovės skola VMI siekė 154 909,10 Eur. 2022 m. balandžio 9 d. duomenimis, įmonės įsiskolinimas kreditoriams siekė bendrą 191 545,72 Eur sumą, iš kurios 12 423,61 Eur sudarė įsiskolinimas Sodrai, o 179 122,11 Eur – įsiskolinimas VMI. Iš viešų Sodros duomenų matyti, kad nutarties priėmimo dienai atsakovės įsiskolinimas Sodrai sudaro 13 016,54 Eur; atsakovė skolos, kurios mokėjimo terminas būtų atidėtas ir dar nesuėjęs, neturi. Iš VMI viešai skelbiamų duomenų matyti, kad 2022 m. liepos 20 d. duomenimis atsakovė yra įtraukta į ilgalaikių skolininkų sąrašą. Taigi aptarti duomenys patvirtina aplinkybę, kad atsakovės įsiskolinimai kreditoriams sistemingai didėja. Minėta, kad atsakovės nurodomų sutarčių darbų atlikimo terminai yra suėję, tačiau atskirajame skunde nenurodoma, ar atsakovė gavo pajamų iš šių sutarčių įvykdymo, ir jei gavo, kokia dalis tokių pajamų buvo skirta atsiskaitymams su kreditoriais. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės vykdoma ūkinė komercinė veikla jau šiuo metu nėra pajėgi net iš dalies padengti pagrindinių atsakovės finansinių prievolių. Todėl vien apelianto argumentai, jog įmonės restruktūrizavimo proceso metu kreditorių finansiniai reikalavimai būtų padengti 100 proc., nepaneigia nustatytų aplinkybių apie kreditorinių įsipareigojimų nevykdymą ir įmonės gyvybingumo nebuvimą.

29.       Ketvirta, pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pateiktu įmonės restruktūrizavimo plano projektu, padarė išvadą, kad jame nepateikta jokios analizės, skaičiavimų ir įrodymų, kurių pagrindu atsakovė nurodo, jog bankroto proceso metu padengtų iki 1–3 proc. bendros įsipareigojimų reikalavimų sumos kreditoriams, o restruktūrizavimo proceso kreditorių reikalavimus padengtų visa apimtimi. Teismas nusprendė, kad numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų, nes plano projekte nenumatyti esminiai bendrovės veiklos pokyčiai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis išvadomis sutinka ir pažymi, kad turint tikslą išsaugoti UAB GSP Technologies kaip veikiantį ūkio subjektą, restruktūrizavimo plane turėjo būti nurodomi organizaciniai sprendimai, įrodinėjamas esminis veiklos pertvarkymas ir nurodyta jau taikomų ar realiai planuojamų taikyti priemonių ženkli įtaka vykstantiems procesams, pateikti tokių priemonių efektyvumo paskaičiavimai. Tačiau pateiktame plano projekte nenumatyta jokių naujų realių priemonių, nes restruktūrizavimo plane nurodoma, kad įmonė siekdama pagerinti įmonės veiklos rodiklius vykdė ir tebevykdo šias priemones: (1) atsakovė teikia tik statybos rangos darbus, atsisakydamas tiekti medžiagas (žaliavas), taip išvengiant buvusių situacijų, kuomet dėl medžiagų staigaus daugkartinio brangimo GSP Technologies „nebetilpdavo“ į su užsakovais sutartų projektų sąmatų ribas; (2) atsakovė ketina pradėti statyti privačius gyvenamuosius namus / kotedžus, t. y. UAB GSP Technologies ketina išplėsti vykdomos veiklos specifiką ir modelį, taip sudarant galimybę gauti privačių subjektų užsakymus; (3) atsakovė sudarė naują įdarbino paslaugų teikimo sutartį su įmone UAB „On Top LT“, užsiimančia darbuotojų paieška, siekiant pagal galimybes didinti žmogiškuosius išteklus, kurių reikės naujos veiklos krypties įgyvendinimui ir vystymui. Taigi darytina išvada, kad įmonė iš esmės planuoja ir toliau vykdyti tą pačią veiklą, atsisakant statybinių medžiagų pardavimo. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien tai, jog pagal restruktūrizavimo plano projektą nenumatyti esminiai juridinio asmens veiklos pokyčiai, bet nustačius, kad juridinio asmens finansinius sunkumus iš esmės sąlygojo ne jo veiklos pobūdis (pavyzdžiui, aplinkybės, susijusios su juridinio asmens kontrahentais, jų finansine padėtimi bei pasikeitusia jų veikla ir galimybėmis atsiskaityti su šiuo asmeniu), nesudaro pagrindo išvadai, jog projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-798-241/2020, 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1141-302/2020). Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai pažymi trečiasis asmuo, byloje nėra įrodymų, kad būtent statybinių medžiagų pardavimas nulėmė atsakovės veiklos nemokumus. Taigi atsakovė iš esmės ketina tęsti iki šiol jos vykdytą veiklą, kuri norimų pokyčių neduoda ir nelemia prielaidų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo perspektyvą įveikiant finansinius sunkumus ir išsaugant gyvybingumą. Pagrįstų duomenų, leidžiančių daryti priešingas išvadas apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu, jame iš esmės akcentuodamas tas pačias, pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybes, kad atsakovės veiklos vykdymą užtikrina apyvartinės lėšos, gaunamos iš įvykdytų sutarčių / projektų, tačiau, kaip jau minėta, jokių duomenų nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje apie gautas pajamas iš įvykdytų / vykdomų sutarčių nepateikta. Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad UAB GSP Technologies ne tik nepateikė kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių vertine išraiška palyginimo juridinio asmens restruktūrizavimo ir bankroto atvejais, bet ir visiškai nepagrindė savo teiginių, jog restruktūrizavimo proceso metu ji būtų pajėgi 100 proc. padengti susidariusius įsiskolinimus kreditoriams (plačiau žr., pvz., nutarties 26, 28 punktus).

30.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas motyvus, daro išvadą, kad, atsižvelgiant į įmonės turtinę padėtį ir perspektyvas atkurti gyvybingumą ir vykdyti ūkinę komercinę veiklą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog restruktūrizavimas nesudarys galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei neiškėlimo.

Dėl bankroto bylos iškėlimo

31.       Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismo sprendimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo tiek jam, tiek ir atsakovei buvo siurprizinis, nes pirmosios instancijos teismas nepranešė, jog ketina peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, o teismui neinformavus apelianto apie nurodytas aplinkybes, apeliantui ir atsakovei nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais apelianto argumentais.

32.       JANĮ 22

33.       Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nustatęs, jog įmonė yra nemoki bei esant bent vienai JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, turi iškelti bankroto bylą nesant atskiro prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau toks teismo sprendimas iš esmės reiškia bylos nagrinėjimo ribų peržengimą, todėl toks sprendimas negali būti siurprizinis ir teismas privalo informuoti šalis apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir sudaryti šalims galimybę pasisakyti ir teikti įrodymus dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Todėl teismas, spręsdamas tokį klausimą, turi užtikrinti proceso rungtyniškumo principą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

34.       Nors siurpriziniu teismo sprendimu pažeidžiamos proceso teisės normos, CPK 329 straipsnis nepriskiria tokios situacijos prie absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tais atvejais, kai teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas nepatenka į absoliučių ar santykinai absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašą, šį pažeidimą būtina įvertinti CPK 329 straipsnio 1 dalies aspektu, t. y. ar šis proceso teisės normos pažeidimas yra toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-403/2022).

35.       Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, jog šalys buvo informuotos apie teismo ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis pirmosios instancijos teismo procesinis pažeidimas nelėmė neteisingo bylos išsprendimo. Juo labiau kad ieškovas atskirajame skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų nurodytos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, taip pat neteikia jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl bankroto bylos atsakovei nekėlimo.

36.       Taigi nagrinėjamu atveju apeliantas nepaneigė pagrįstų ir teisingų pirmosios instancijos teismo išvadų, kad UAB GSP Technologies nėra gyvybinga, be to, jos pateiktame restruktūrizavimo plane nustatytos priemonės akivaizdžiai nepadės įveikti finansinių sunkumų ir išvengti bankroto. Apelianto argumentai, kad esą iškeldamas ne kreditorių valią ir interesus atitinkančią restruktūrizavimo bylą, o bankroto bylą, teismas nepagrįstai prioritetą suteikė likvidaciniam, o ne reabilitaciniam tikslui, nėra teisiškai reikšmingi.

Dėl procesinės bylos baigties

37.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                        Asta Radzevičienė