Civilinė byla Nr. e2A-2332-967/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01953-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Trumpulienės, Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančios savo veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą, ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdanti savo veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą (toliau – ieškovė, If P&C Insurance AS), kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – atsakovė, SB „(duomenys neskelbtini)“, Bendrija), prašydama priteisti iš atsakovės 4 823,17 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021 m. liepos 30 d. su L. V. (toliau – draudėja) buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – draudimo sutartis), kuria nuo įvairių draudiminių rizikų (taip pat ir vandens) B. J. (namo savininkės) naudai buvo apdraustas vasarnamis su jame esančiu namų turtu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas). Paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. šalia draudėjos sklypo esančio magistralinio vamzdžio įvykus avarijai, turtas buvo užlietas. Atsakovė – SB „(duomenys neskelbtini)“ yra vamzdžio, iš kurio išbėgęs vanduo padarė žalą apdraustam turtui, valdytoja. Teigė, kad pripažinus įvykį draudžiamuoju ir apskaičiavus jo metu padarytą žalą, draudėjai buvo išmokėta 6 300,27 Eur dydžio draudimo išmoka, kadangi turtas buvo draustas nauja atkuriamąja verte, todėl išmokant draudimo išmoką neatsižvelgta į turto nusidėvėjimą, o ją įvertinus – padaryta žala sudarė 4 963,17 Eur; išmokant draudimo išmoką buvo pritaikyta 140 Eur dydžio išskaita. Tokiu būdu, prašė atsakovės atlyginti 4 823,17 Eur sumą, pateikdama 2021 m. gruodžio 14 d. pretenziją, tačiau atsakovė, neginčydama paties įvykio fakto ir aplinkybės, kad būtent ji yra ginčo vamzdžio valdytoja – nesutiko su žalos dydžiu (paskaičiavimu).
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad apie įvykį, jog šalia sklypo trūko vandentiekio magistralinis vamzdis ir per sklypą bėgantis vanduo išplovė trinkelių pagrindą, gruntą, užpylė valymo įrenginius, užliejo geriamo vandens šulinį, rūsį ir jame buvusius daiktus, nuplovė kondicionierių inverterių pamatus, sužinojo 2021 m. rugsėjo 30 d. Žalos mastas buvo nustatytas likvidavus avariją ir atlikus situacijos fotofiksaciją. 2021 m. spalio 5 d. „Sugadinto, apgadinto turto apžiūros akte“ ieškovė nurodė, kad B. J. priklausančiame sodo sklype, esančiame SB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), matomas 140 kv. m ploto žemės grunto nuplovimas, namo rūsio patalpose tvarkoma elektros instaliacija, užpilti ten buvę daiktai džiovinami; nukentėję daiktai: žoliapjovės, elektriniai įrankiai, baldai. Žalos administravimo suvestinėje padaryta žala įvertinta 4 963,17 Eur (daiktų sugadinimas, vandens, nuotekų ištraukimo, elektros taisymo ir kitos išlaidos); fotonuotraukose matyti sklypo, namo rūsio užliejimo žymės, įvairūs daiktai. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos atsakovės atsakomybei kilti, o nesant teisinio pagrindo, nėra prievolės atlyginti ieškovės draudėjai išmokėtą sumą. Pabrėžė, kad ieškovė neįrodinėjo nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei padarytos žalos, nei priežastinio ryšio, žalos dydžio.
5. Atsakovė tvirtino, kad dar iki įvykio jos darbuotojai nuolat prižiūrėjo Bendrijoje esantį vandentiekį ir šalino nustatytus pažeidimus. Prieš pusantro mėnesio iki minėto įvykio, prie sodo namelio esančio vandentiekio vamzdžiai buvo suremontuoti – metalinio vamzdžio dalį pakeičiant plastikine, toje vandentiekio atkarpoje vanduo iš vamzdžio netekėjo. Paaiškino, jog apžiūrėjus vamzdį po įvykio, paaiškėjo, kad dėl išorinio pašalinio poveikio į vamzdžio jungtį, jis dalinai ištrūko iš movos, ko pasekoje vamzdžio sudūrimo vietoje tekėjęs vanduo galėjo užlieti minėtą sodo sklypą. Darbuotojai, pastebėję vandens pratekėjimą, apie tai informavo draudėją ir skubiai ėmėsi visų priemonių gedimui likviduoti ir užkirsti kelią galimai žalai. Atsakovės teigimu, ji, kaip rūpestinga turimo turto savininkė, prižiūrėjo vandentiekio konstrukcijas, o vamzdžio pažeidimas įvyko ne nuo atsakovės priklausančių aplinkybių, todėl negalima konstatuoti, kad jos veiksmai buvo neteisėti, t. y. ieškovė neįrodė, kad žala atsirado dėl vandentiekio gedimo, nepatvirtintas realus priežastinis ryšys.
6. Pabrėžė, jog ieškovė rėmėsi išimtinai tik nukentėjusio asmens žodžiais, todėl į bylą pateikti įrodymai kelia abejonių dėl žalos atsiradimo momento ir jos dydžio. Turto apžiūros akte neužfiksuoti daiktų gedimai, tačiau draudėjos pateiktuose buitinės technikos gedimo defektiniuose aktuose nurodyti bendro pobūdžio duomenys, o išvados apie daiktų nepataisomą stovį dėl korozijos iš esmės paneigia faktą, kad elektriniai įrankiai sugedo dėl jų užliejimo vandeniu. Dar daugiau, iš fotonuotraukų matyti, jog įrankiai buvo padėti aukščiau užliejimo, todėl negalima daryti išvados, kad elektriniai įrankiai sugedo aplieti vandens.
7. Atsakovės teigimu, byloje nėra duomenų, kuriais remiantis buvo apskaičiuota daiktams padaryta žala, be to, kadangi daiktai nebuvo nauji, kaip buvo paskaičiuotas jų nusidėvėjimas; nepateikti ir faktinę daiktų įsigijimo bei jų dabartinę vertę patvirtinantys įrodymai. Teigė, jog neaišku, kokiu būdu buvo sugadinti atskiri daiktai: guminis takelis, stalas su cilindrine koja, toršeras, badmintono raketės, kodėl paskaičiuota žala dėl klijų, kadangi remiantis Draudimo taisyklėmis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Taisyklės), tai nėra draudžiama (Taisyklių 141 punktas.); nepagrįstai į žalos dydį įskaičiuotas nuotekų ištraukimas ir sugedusių daiktų išvežimas – tai prieštarauja draudimo sutarties sąlygoms. Paaiškino, kad pagal elektros varžų matavimą, patalpos buvo užlietos iki lubų, tačiau nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų, koks vandens lygis buvo patalpoje. Pažymėjo, jog žalos nustatinėjimo metu, Bendrijos atstovas nebuvo pakviestas.
8. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodė, kad ji neprivalėjo įrodinėti priežasties, kodėl tekėjo vanduo, kadangi netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas; netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala. Paaiškino, jog magistralinio vamzdžio nesandarumo faktas sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė netinkamai valdė minėtą vamzdį ir jos veiksmai/neveikimas yra neteisėti. Atsakovė neįrodė, kad buvo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, jog vamzdis tapo nesandarus dėl išorinio pašalinio poveikio į vamzdžio jungtį. Vamzdžio nesandarumo faktas yra akivaizdus ir atsakovė jį pripažino, kaip ir tai, kad draudėjos sodo sklypas buvo užlietas vandeniu, ištekėjusiu iš atsakovės valdomo vamzdžio (priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų/neveikimo). Taigi, laikė, kad turtui padaryta žala yra atsakovės valdomo magistralinio vamzdžio konstrukcinio trūkumo ir dėl to išsiliejusio vandens rezultatas (CK 6.247 straipsnis). Be to, atsakovė nepateikė alternatyvaus žalos dydžio skaičiavimo, visgi į bylą pateiktame apžiūros akte užfiksuoti turto sugadinimai, pateikti atskirų užlietų daiktų defektiniai aktai, atliktų darbų aktai, sąskaitos, sugadinto turto nuotraukos, nusidėvėjimo apskaičiavimo lentelė ir draudimo išmokos sumokėjimą pagrindžiantys dokumentai. Iš pateiktos nusidėvėjimo skaičiavimo lentelės matyti, kad už atskirus daiktus (stalas, toršeras, badmintono raketės, žoliapjovė ir kt.) draudimo išmoka nemokėta ir žalos atlyginimas neįtrauktas į ieškinio sumą. Pabrėžė, jog atsakovė, žinodama apie magistralinio vamzdžio avariją ir apie draudėjai padarytą žalą, nerodė iniciatyvos apžiūrėti sugadintą turtą ir aktyviai dalyvauti žalos nustatymo procese; ieškovė neturėjo įstatyminės pareigos įtraukti atsakovę į žalos įvertinimo procesą.
9. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, kad vamzdžio pažeidimas įvyko ne nuo atsakovės priklausančių aplinkybių. Vamzdis buvo tyčia pažeistas kitų asmenų ir tai patvirtins liudytojai, atlikę jo remontą – J. D. ir V. B. 2022 m. kovo 7 d. SB „(duomenys neskelbtini)“ komisija konstatavo, kad Bendrijos teritorijoje nustatytas atjungtas vandentiekio vamzdis (analogiškas sugadinimas kaip ir 2021 m. rugsėjo 30 d.), todėl Bendrija kreipėsi į Utenos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK. Abiem atvejais dėl nustatyto vandentiekio vamzdžio pažeidimo atsakovės kaltė nenustatyta, kadangi vamzdžiai buvo pažeisti trečiųjų asmenų. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp vamzdžio gedimo ir žalos, taip pat ir fakto, kad visi draudėjos daiktai buvo sugadinti dėl vandens, tekėjusio iš vamzdžio, nes draudėjos pateikti defektiniai aktai neturi juridinės galios, jie neinformatyvūs, juose užfiksuoti bendro pobūdžio duomenys. Ieškovė draudėjai išmokėjo draudimo išmoką dėl visų daiktų, netirdama jų galimo sugadinimo fakto. Taisyklių 60 ir 69 punktuose nurodyta, kad draudimas negalioja sporto inventoriui, o pagal 75 punktą – nedraudžiama nuo natūralaus nusidėvėjimo (pvz., techniniu savybių praradimo ir kt.) arba neišvengiamų natūralių procesu (pvz., drėgmes, korozijos, kalkių, puvimo, mikroorganizmu, grybelio, garavimo, struktūros, spalvos ar kvapo pasikeitimo ir kt.), todėl už draudėjos nurodytus daiktus pažeistus korozijos, drėgmės ir oksidacijos, negalėjo būti mokama draudimo išmoka. Atsakovė taip pat nesutinka, kad privalo atlyginti netiesiogines ir su įvykiu nesusijusias išlaidas dėl elektros varžų matavimo, neaiškaus kiekio vandens išpumpavimo, kondicionierių, apsauginės signalizacijos diagnostikos, šiukšlių išvežimo ir kitų su įvykiu nesusijusių išlaidų, kurių bendra suma sudarė 4 301,16 Eur.
10. Pažymėjo, jog ieškovė nenurodė įmonės, kuri nustatė turto pažeidimo priežastis, apimtis ir remonto ar atstatymo kaštus (Taisyklių 186 ir 197 punktai), todėl išlaidomis, kurios reikalingos sugadintam objektui suremontuoti, negali būti laikomi UAB „Real taste“ atliktų darbų aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti darbai (įtampos elektros instaliacijos, kabelių varžų matavimai, defektų nustatymai elektros įrenginiuose, laikinos elektros rengimas patalpose, kondicionierių diagnostika, jungčių remontas, valcavimas, sistemos vakumavimas, oro kondicionavimo sistemos su atskiru aušintuvu ir 2 vid. agregat. derinimas, oro kondicionavimo sistemų užpildymas, apsaugos sistemos diagnostika, vandens išpumpavimas kvadratiniais metrais, užlietų paviršių valymas, drėgmės surinkėjo nuoma, oro sausintuvo nuoma, elektrinio oro šildytuvo nuoma, sugadintų daiktų išvežimas, transporto paslaugos). Utenos regiono atliekų tvarkymo centro informacija paneigė ieškovės pateiktame 2021 m. spalio 14 akte Nr. (duomenys neskelbtini) bei sąskaitoje nurodytų duomenų apie šiukšlių išvežimą į (duomenys neskelbtini) atliekų priėmimo ir laikino saugojimo aikštelę, pagrįstumą. Taigi, ieškovė draudimo išmoką draudėjai išmokėjo nesilaikant Taisyklių reikalavimų, todėl išmoka negali būti pripažinta žala, atsiradusia dėl draudiminio įvykio ir atsakovė neprivalo jos atlyginti.
11. Atsakovės teigimu, šis įvykis nėra laikomas draudiminiu (Taisyklių 13 punktas), todėl ieškovė neturėjo teisinio pagrindo draudėjai išmokėti draudimo išmoką. Tuo pačiu pažymėjo, jog iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti žalos dydžio, kadangi 2021 m. gruodžio 14 d. „Prašyme dėl žalos atlyginimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ ieškovė reikalavo atlyginti 6 366,28 Eur draudimo išmoką, ieškinyje nurodė 4 823,17 Eur žalą, o nusidėvėjimo skaičiavimo lentelėje – 4 963,17 Eur žalą (pritaikius nusidėvėjimą). Be to, iš pateiktų bankinių dokumentų negalima suprasti mokėjimų turinio, o kvitai, kurie buvo pateikti be parašų, neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų; byloje nėra duomenų, patvirtinančių draudimo įmokos sumokėjimą ir draudimo sutarties įsigaliojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6209-808/2022 ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės SB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei If P&C Insurance AS 4 823,17 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (4 823,17 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 259 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovės valstybei 17,92 Eur.
13. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog draudėjos turto užliejimas įvyko iš atsakovei priklausančio vamzdyno.
14. Teismas sprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai suprantami kaip turto (vamzdynų) savininkės nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Taigi, atsakovės veiksmai yra neteisėti, nes neginčytinai nustatytas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jos valdomo turto, o ne iš kitų šaltinių. Atsakovei įrodžius, kad draudėjos turto užliejimo židinys buvo atsakovei priklausantis vamzdynas, o kitų galimų užliejimo šaltinių byloje nenustačius, konstatavo, kad žalą sukėlė atsakovė.
15. Teismas vertino, jog nagrinėjamoje byloje žalos faktą patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – fotonuotraukos, atliktų darbų aktai, lokalinės sąmatos (jose fiksuotos darbų kainos pagal aktus) ir dokumentai, susiję su draudimo išmokos paskaičiavimu (sąrašai, lentelės). Šie įrodymai patvirtino, kad nukentėjusiam asmeniui (turto savininkei) iš esmės buvo teisingai apskaičiuota ir išmokėta 4 823,17 Eur išmoka; ieškovė, atsižvelgusi į apgadinto turto nusidėvėjimą, ieškiniu teikė reikalavimą dėl mažesnės sumos nei pradinė, priteisimo (pradinė žalos suma – 6 366,28 Eur).
16. Teismas laikė, kad ieškovės žalos dydžio apskaičiavimas buvo teisingas ir iš atsakovės ieškovei priteisė 4 823,17 Eur žalos atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovė SB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6209-808/2022, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei bei valstybei iš ieškovės If P&C Insurance AS bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18. Pirmosios instancijos teismas neišaiškino visų atsakovės atsakomybę numatančių sąlygų, t. y. ar žala buvo padaryta dėl įrenginio – vamzdyno konstrukcinio ar kitokio trūkumo, ar dėl nenugalimos jėgos, neįvertino visų atsakovės atsakomybę sąlygojančių sąlygų.
19. Atsakovė įrodė, kad, kaip rūpestinga turimo turto savininkė, prižiūrėjo vandentiekio konstrukcijas, nuolat šalino nustatytus pažeidimus ir pakeitė metalinio vamzdžio dalį plastikiniu vamzdžiu. Liudytojai patvirtino, kad vamzdis galėjo būti pažeistas tik dėl išorinio poveikio, t. y. kad minėtas vamzdis buvo tyčia ar dėl neatsargumo pažeistas kitų asmenų. Ieškovė gi, prieš išmokėdama draudimo išmoką, netyrė įvykio aplinkybių – neapžiūrėjo vamzdžio, nekvietė Bendrijos atstovų aiškinantis įvykio aplinkybes bei galimai padarytą žalą, kas sąlygojo vienašališką aplinkybių ir žalos nustatymą.
20. Kad tokie vamzdžių pažeidimai Bendrijoje yra nevienkartinio pobūdžio patvirtino ir 2022 m. kovo 7 d. SB „(duomenys neskelbtini)“ komisijos konstatuotas faktas, jog Bendrijos teritorijoje nustatytas atjungtas vandentiekio vamzdis, t. y. analogiška situacija.
21. Pasekmės (apdrausto turto užliejimas) atsirado nepriklausomai nuo atsakovės kaltės, valios, kas sąlygoja atsakovės negalėjimą laikytis įstatyme numatytos bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl šios aplinkybės vertintinos kaip nenugalima jėga, ir negalima konstatuoti, kad atsakovės veiksmai buvo neteisėti.
22. Kadangi ieškovė neįrodinėjo visų deliktinės atsakomybės sąlygų, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė nesant įrodymų dėl priežastinio ryšio tarp įvykio ir padarytos žalos bei jos dydžio, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso įstatyme (toliau – CPK) numatytų reikalavimų ir nukrypdamas nuo teismų praktikos įrodymų vertinimo klausimais, pažeisdamas CPK 12 straipsnio, 17 straipsnio ir 21 straipsnio nuostatas, iš esmės neteisingai aiškindamas ir taikydamas materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą laiko prieštaraujančiu teisingumo principams.
23. Tam, kad būtų galima vertinti prašomos priteisti turtinės žalos dydžio pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo konstatuoti žalos – turto sugadinimo ir (ar) sunaikinimo – padarymo faktą, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais būtų sukėlusi kokį nors neigiamą poveikį turtui, kad turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar kaip nors kitaip pabloginta jo būklė, be to, kad buvo padaryta tokia žala, kokia nurodyta ieškinyje.
24. Ieškovė nepagrindė fakto, kad visi draudėjos turėti daiktai buvo sugadinti vandens, tekėjusio iš vamzdžio, rezultate. Nei iš turto apžiūros akto, nei iš fotonuotraukų, negalima nustatyti, kokie ir kaip buvo sugadinti draudėjos nurodyti daiktai. Daiktų sugadinimo fakto nepatvirtina ir draudėjos pateikti buitinės technikos gedimo defektiniai aktai, kadangi jie yra neinformatyvūs, vienodo turinio, nepatvirtinti, nepasirašyti, be to, neaišku, ar juos surašęs asmuo turi specialių žinių tokių duomenų nustatymui.
25. Nėra neginčytinos išvados, kad elektriniai įrankiai sugedo dėl apsemto vandens. Pažymėjo, jog iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad elektriniai įrankiai buvo padėti aukščiau užliejimo, todėl neaišku, kokiu būdu jie sušlapo.
26. Neaišku, kodėl už tam tikrus daiktus ieškovė išmokėjo draudimo išmoką draudėjai, tačiau ieškiniu nereikalavo atlyginti žalos už šių daiktų sugadinimą, t. y. ieškovė mokėjo draudėjai už visus jos nurodytus daiktus, netirdama jų galimo sugadinimo fakto. Be to, draudimo išmoka išmokėta nesilaikant Taisyklėse įtvirtintų reikalavimų, todėl ši išmoka negali būti pripažinta kaip žala, atsiradusi dėl draudiminio įvykio.
27. Pagal Taisyklių 13 punkto reikalavimus šis įvykis laikomas nedraudiminiu ir ieškovė neturėjo teisinio pagrindo draudėjai išmokėti draudimo išmoką, t. y. minėtas punktas numato, jog nedraudiminiu įvykiu laikomas vandens prasiskverbimas iš draudėjui nepriklausančių gretimų patalpų, kai vanduo į gretimas ar kitas patalpas patenka iš lauko per išorines konstrukcijas (pvz., stogą, sienas, pamatus, balkonus, langus, duris, vartus, kanalizacijos ar ventiliacijos angas ir kt.), į pastato vidų prasiskverbęs kritulių vanduo.
28. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6209-808/2022 nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
29. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama ne draudimo sutarties sąlygų tikslaus laikymosi svarba, bet aplinkybių, kurios lemia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę, jos apimtį, svarba sprendžiant dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo pagal deliktinės atsakomybės taisykles (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Taigi, visi apeliantės argumentai, jog išmokėdama draudimo išmoką ieškovė neįgijo subrogacijos teisės, yra teisiškai nereikšmingi.
30. Apeliantė iš esmės pripažino, kad būtent iš jos valdomo vamzdžio vanduo pateko į draudėjos sodo sklypą ir sugadino jos turtą. Informacijos apie kitą galimą vandens pratekėjimo šaltinį, byloje nėra, tačiau apeliantas bandė įrodinėti, jog vamzdis tapo nesandarus tariamai dėl išorinio pašalinio poveikio, t. y. dėl trečiųjų asmenų veiksmų, tačiau savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, apeliantė į bylą nepateikė. Apeliantės teiginio, jog ginčo vamzdis iki įvykio buvo taisytas, nepagrindžia jokie objektyvūs rašytiniai įrodymai (vamzdžio taisymo sąskaita, aktas, medžiagų pirkimo kvitai ar pan.). Apie tai, jog vamzdis iki įvykio buvo taisytas, paliudijo tik apeliantės darbuotojai, tačiau net ir tuo atveju, jeigu ši aplinkybė butų laikoma įrodyta, ji neįgalintų teigti, jog vamzdis tapo nesandarus dėl trečiųjų asmenų veiksmų.
31. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė apžiūros aktą, kuriame užfiksuoti draudėjos turto sugadinimai, atskirų užlietų daiktų defektinius aktus, atliktų darbų aktus, sąskaitas, sugadinto turto nuotraukas, nusidėvėjimo apskaičiavimo lentelę bei draudimo išmokos sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Visi šie dokumentai pagrindžia ieškiniu prašomą priteisti žalos dydį. Žalos padarymo apimtis patvirtino ir teismo posėdyje apklausta L. V. (draudėja).
32. Draudimo išmoka draudėjai buvo sumokėta vadovaujantis draudimo sutarties sąlygomis. Kadangi draudėjos turtas buvo apdraustas nauja atkuriamąja verte, mokant draudimo išmoką nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas. Visgi prieš teikiant ieškinį, ieškovė paskaičiavo nusidėvėjimą kiekvienam sugadintam daiktui (šią aplinkybę pagrindžia ieškovės kartu su ieškiniu pateikta nusidėvėjimo paskaičiavimo lentelė). Atsižvelgiant į nusidėvėjimo procentą kiekvienam konkrečiam daiktui bei šio daikto apytikrę įsigijimo datą, dalies daiktų vertė po pritaikyto nusidėvėjimo tapo lygi nuliui arba žymiai sumažėjo. Dėl šios priežasties žalos atlyginimas už šiuos daiktus nebuvo įtrauktas į ieškinio sumą (pvz.: už žoliapjovę Murray, lazerinį spausdintuvą Samsung, baldus, kampinį šlifuoklį Makita, Toršerą, badmintono raketes), o prašomas žalos atlyginimas už dalį sugadintų daiktų žymiai sumažėjo (pvz.: už Aeratorių Makita, diskinį pjūklą Skillsaw, elektrinį akumuliatorinį suktuką su pakrovėju Bosch). Taigi, pripažinusi įvykį draudžiamuoju bei apskaičiavusi įvykio metu draudėjai padarytą žalą, ieškovė išmokėjo draudėjai 6 300,27 Eur dydžio draudimo išmoką. Įvertinus nusidėvėjimą, įvykio metu padaryta žala sudarė 4 963,17 Eur, kadangi išmokant draudimo išmoką buvo pritaikyta 140 Eur dydžio išskaita, šia suma buvo sumažinta ir ieškinio suma. Taigi, ieškovė iš apeliantės ieškiniu prašė priteisti 4 823,17 Eur sumą, kurią pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė.
33. Ieškovė kartu su 2022 m. gegužės 4 d. prašymu į bylą pateikė draudimo įmokos sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą (2021 m. liepos 30 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl apeliantės teiginiai, jog nėra duomenų, ar draudimo sutartis įsigaliojusi, nes nėra dokumentų, patvirtinančių draudimo įmokos sumokėjimą, su kuo siejamas sutarties buvimo juridinis faktas, atmestini kaip nepagrįsti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
34. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
35. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Faktinės bylos aplinkybės
36. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. liepos 30 d. Būsto draudimo sutartimi (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) apdraustas B. J. turtas – pastatas (vasarnamis) ir namų turtas jame, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo gautas pranešimas apie įvykį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), trūko magistralinis vamzdis ir per sklypą bėgantis vanduo aplink namą iš dviejų pusių išplovė trinkelių pagrindą, po sklypo teritoriją išsklaidė gruntą, užpylė valymo įrenginius, nuplovė kondicionierių ir inverterių pamatus, užliejo geriamo vandens šulinį ir namo rūsį su jame buvusiais daiktais; žalos mastas bus aiškus likvidavus avariją.
37. 2021 m. spalio 5 d. Sugadinto, apgadinto turto apžiūros akte nurodyta, kad apžiūros metu matomas išplautas gruntas aplink pastatą (apie 140 kv. m. ploto), atsirado išgraužos, duobės; nuvilkti kondicionieriai buvo sutvarkyti, užpildyti freonu; rūsio patalpose buvo tvarkoma elektros instaliacija (dėl užpylimo buvo sutrikusi nuotėkio relė); rūsio patalpose buvo užpilti ten buvę daiktai; patalpa buvo džiovinama; išvardintas sugadintas turtas; prie akto pridėtos fotonuotraukos.
38. Byloje pateiktas 2021 m. rugsėjo 30 d. Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad iš užlietų patalpų išpumpuotas vanduo, atlikti iki 0,4 kV įtampos elektros instaliacijos pereinamosios varžos bei įtampos kabelinių ir kitų linijų izoliacijos varžos matavimai; nustatyti defektai elektros įrenginiuose; patalpose įrengta laikina elektra; atlikta kondicionierių diagnostika, jungčių remontas, valcavimas, sistemos vakuumavimas; oro kondicionavimo sistemos su atskiru aušintuvu derinimas ir užpildymas šaldymo skysčiais; apsaugos signalizacijos sistemos diagnostika. Minėtame akte nurodyti atlikti šalinimo darbai įvertinti 2 669,41 Eur suma (2021 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). 2021 m. spalio 14 d. Atliktų dabų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad buvo atliktas įvairių užlietų paviršių valymas rankiniu būdu; sugadintų daiktų ir sušlapusios įrangos išvežimas. Darbams atlikti buvo išsinuomota: drėgmės surinkėjas, oro sausintuvas, elektrinis oro šildytuvas bei transportas. Nurodytame akte atlikti šalinimo darbai ir paslaugos įvertinta 1 631,75 Eur suma (2021 m. spalio 14 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)).
39. Minėtam objekte buvo atlikti ir kiti darbai: nuotekų ištraukimas ir jų išvežimas įvertinti 48,11 Eur suma (2021 m. spalio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)).
40. Ieškovė, remdamasi nusidėvėjimą patvirtinančia lentele ir Defektiniais aktais, kuriuose užfiksuoti sugadinti daiktai ir jų būklė, 2021 m. gruodžio 14 d. Prašymu dėl žalos atlyginimo Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę dėl su įvykiu susijusios žalos atlyginimo. Atsakovė 2021 m. gruodžio 29 d. atsiliepime į ieškovės prašymą nurodė nesutinkanti su juo.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
41. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
42. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišaiškino visų atsakovės atsakomybę numatančių sąlygų, t. y. ar žala buvo padaryta dėl įrenginio – vamzdyno konstrukcinio ar kitokio trūkumo, ar dėl nenugalimos jėgos, neįvertino visų atsakovės atsakomybę sąlygojančių sąlygų. Tuo tarpu atsakovė įrodė, kad kaip rūpestinga turimo turto savininkė, prižiūrėjo vandentiekio konstrukcijas, nuolat šalino nustatytus pažeidimus ir pakeitė metalinio vamzdžio dalį plastikiniu vamzdžiu; liudytojai patvirtino, kad vamzdis galėjo būti pažeistas tik dėl išorinio poveikio, t. y. kad minėtas vamzdis buvo tyčia ar dėl neatsargumo pažeistas kitų asmenų. Atsakovės vertinimu, ieškovė taip pat nepagrindė fakto, kad visi draudėjos turėti daiktai buvo sugadinti vandens, tekėjusio iš vamzdžio, rezultate, kadangi nei iš turto apžiūros akto, nei iš fotonuotraukų, negalima nustatyti, kokie ir kaip buvo sugadinti draudėjos nurodyti daiktai. Be to, atsakovei neaišku, kodėl už tam tikrus daiktus ieškovė išmokėjo draudimo išmoką draudėjai, tačiau ieškiniu nereikalavo atlyginti žalos už šių daiktų sugadinimą, t. y. ieškovė mokėjo draudėjai už visus jos nurodytus daiktus, netirdama jų galimo sugadinimo fakto. Pažymėjo, kad pagal Taisyklių 13 punkto reikalavimus šis įvykis laikomas nedraudiminiu ir ieškovė neturėjo teisinio pagrindo draudėjai išmokėti draudimo išmokos, t. y. minėtas punktas numato, jog nedraudiminiu įvykiu laikomas vandens prasiskverbimas iš draudėjui nepriklausančių gretimų patalpų, kai vanduo į gretimas ar kitas patalpas patenka iš lauko per išorines konstrukcijas (pvz., stogą, sienas, pamatus, balkonus, langus, duris, vartus, kanalizacijos ar ventiliacijos angas ir kt.), į pastato vidų prasiskverbęs kritulių vanduo.
43. Vertinant CK 6.266 straipsnio nuostatą darytina išvada, jog pats magistralinio vamzdžio nesandarumo faktas suponuoja išvadą, kad apeliantė netinkamai valdė minėtą vamzdį bei apeliantės veiksmai/neveikimas yra neteisėti; apeliantė neįrodė, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog yra priežastinis ryšys tarp žalos ir apeliantės neteisėtų veiksmų/neveikimo, nes draudėjos turtui padaryta žala yra apeliantės valdomo magistralinio vamzdžio konstrukcinio trūkumo ir dėl to išsiliejusio vandens rezultatas (CK 6.247 straipsnis). Pabrėžė, jog kartu su ieškiniu pateikė apžiūros aktą, kuriame užfiksuoti draudėjos turto sugadinimai, atskirų užlietų daiktų defektinius aktus, atliktų darbų aktus, sąskaitas, sugadinto turto nuotraukas, nusidėvėjimo apskaičiavimo lentelę bei draudimo išmokos sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus, taigi, visi šie dokumentai pagrindžia ieškiniu prašomą priteisti žalos dydį. Priešingai, nei teigė atsakovė, draudimo išmoka draudėjai buvo mokėta vadovaujantis draudimo sutarties sąlygomis, t. y. draudėjos turtas buvo apdraustas nauja atkuriamąja verte, mokant draudimo išmoką nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas, tačiau prieš teikiant ieškinį, kaip minėta, ieškovė paskaičiavo nusidėvėjimą kiekvienam sugadintam daiktui (šią aplinkybę pagrindžia ieškovės kartu su ieškiniu pateikta nusidėvėjimo paskaičiavimo lentelė). Taigi, pripažinusi įvykį draudžiamuoju bei apskaičiavusi įvykio metu draudėjai padarytą žalą, ieškovė išmokėjo draudėjai 6 300,27 Eur dydžio draudimo išmoką, tačiau įvertinus nusidėvėjimą, įvykio metu padaryta žala sudarė 4 963,17 Eur, kadangi išmokant draudimo išmoką buvo pritaikyta 140 Eur dydžio išskaita, šia suma buvo sumažinta ir ieškinio suma.
44. Teisėjų kolegija, išanalizavusi atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, ištyrusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo aukštesniųjų teismų formuojamos praktikos ginčo klausimais, todėl pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo
45. Nagrinėjamu atveju ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką trečiajam asmeniui pagal jų sudarytą būsto draudimo sutartį, pareiškė subrogacinį reikalavimą dėl išmokėtos sumos priteisimo iš atsakovės.
46. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018; 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019).
47. Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš išvardintų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma. Civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
48. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad užpylimas gali įvykti dėl savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014 ir kt.).
49. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.
50. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
51. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad žalos šaltinis – atsakovei priklausantis magistralinis vamzdynas, kurio nesandarumo faktas suponuoja išvadą, kad atsakovė netinkamai valdė minėtą vamzdį bei atsakovės veiksmai/neveikimas yra neteisėti, ieškovei (draudikei) iš atsakovės priteisė 4 823,17 Eur žalos atlyginimą.
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtu turto sugadinimu (deliktu), t. y. reikalavimas kyla iš deliktinės civilinės atsakomybės. Apeliantė nei atsiliepime į ieškinį, nei apeliaciniame skunde neginčijo fakto, kad įvykio metu būtent iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio ir jos valdomo vamzdžio vanduo pateko į draudėjos sodo sklypą ir sugadino jos turtą, t. y. kad dėl užliejimo trečiojo asmens turtui buvo padaryta žala, kas savo ruoštu reiškia, jog yra priežastinis ryšys tarp žalos ir apeliantės neteisėtų veiksmų/neveikimo, nes draudėjos turtui padaryta žala yra apeliantės valdomo magistralinio vamzdžio konstrukcinio trūkumo ir dėl to išsiliejusio vandens rezultatas (CK 6.247 straipsnis). Tuo tarpu atsakovės neteisėti veiksmai siejami su netinkamu valdymu, t. y. daikto ar turto techninės būklės nepalaikymu tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Pažymėtina, kad atsakovė privalėjo įrodyti aplinkybes, šalinančias jos atsakomybę (CK 6.270 straipsnis). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, informacijos apie kitą galimą vandens pratekėjimo šaltinį, byloje nėra, ir nors apeliantė bandė įrodinėti, jog vamzdis tapo nesandarus dėl išorinio pašalinio poveikio, t. y. dėl trečiųjų asmenų veiksmų, tačiau savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, apeliantė į bylą nepateikė. Tokiu būdu, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė nesant įrodymų dėl priežastinio ryšio tarp įvykio ir padarytos žalos bei jos dydžio, nesilaikydamas CPK numatytų reikalavimų ir nukrypdamas nuo teismų praktikos įrodymų vertinimo klausimais, pažeisdamas CPK 12 straipsnio, 17 straipsnio ir 21 straipsnio nuostatas, iš esmės neteisingai aiškindamas ir taikydamas materialiosios ir proceso teisės normas, kadangi, kaip konstatuota aukščiau, pirmosios instancijos teismas nustatė visas civilinei atsakomybei kilti reikalingas sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovės veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.
Dėl žalos dydžio
53. Teisėjų kolegija, toliau vertindama su žalos faktu ir jos dydžio nustatymu susijusias teisiškai reikšmingas aplinkybes atkreipia dėmesį į suformuotą kasacinio teismo praktiką.
54. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
55. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat, ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės išsiieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmokos dalį iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Taigi, remiantis CPK 178 straipsniu, šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jis ją patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Todėl sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
56. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio nuostatas draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas; draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Atsakovė apeliaciniame skunde teigė, jog ieškovė nepagrindė fakto, kad visi draudėjos turėti daiktai buvo sugadinti vandens, tekėjusio iš vamzdžio, rezultate, kadangi nei iš turto apžiūros akto, nei iš fotonuotraukų, negalima nustatyti, kokie ir kaip buvo sugadinti draudėjos nurodyti daiktai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės dėstoma pozicija dėl žemiau nurodytų motyvų.
57. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė surinko informaciją apie įvykį, kreipėsi į specialistus, buvo suformuotas apžiūros aktas, kuriame užfiksuoti draudėjos turto sugadinimai ir aprašyta turto būklė po įvykio – apžiūros metu matomas išplautas gruntas aplink pastatą (apie 140 kv. m. ploto), atsirado išgraužos, duobės; nuvilkti kondicionieriai buvo sutvarkyti, užpildyti freonu; rūsio patalpose buvo tvarkoma elektros instaliacija (dėl užpylimo buvo sutrikusi nuotėkio relė); rūsio patalpose buvo užpilti ten buvę daiktai; patalpa buvo džiovinama; išvardintas sugadintas turtas; prie akto pridėtos fotonuotraukos; pateikti atskirų užlietų daiktų defektiniai aktai, atliktų darbų aktai, kuriuose nurodyta, kad iš užlietų patalpų išpumpuotas vanduo, atlikti iki 0,4 kV įtampos elektros instaliacijos pereinamosios varžos bei įtampos kabelinių ir kitų linijų izoliacijos varžos matavimai; nustatyti defektai elektros įrenginiuose; patalpose įrengta laikina elektra; atlikta kondicionierių diagnostika, jungčių remontas, valcavimas, sistemos vakuumavimas; oro kondicionavimo sistemos su atskiru aušintuvu derinimas ir užpildymas šaldymo skysčiais; apsaugos signalizacijos sistemos diagnostika; buvo atliktas įvairių užlietų paviršių valymas rankiniu būdu; sugadintų daiktų ir sušlapusios įrangos išvežimas, be to, darbams atlikti buvo išsinuomota: drėgmės surinkėjas, oro sausintuvas, elektrinis oro šildytuvas bei transportas. Byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros, nusidėvėjimo apskaičiavimo lentelė bei draudimo išmokos sumokėjimą pagrindžiantys dokumentai, reikšmingi vertinant žalos dydį, kurie patvirtina, kad ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui 6 300,27 Eur draudimo išmoką. Pažymėtina, jog ši draudimo išmoka draudėjai buvo mokėta vadovaujantis draudimo sutarties sąlygomis, kadangi draudėjos turtas buvo apdraustas nauja atkuriamąja verte, mokant draudimo išmoką nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas. Tačiau prieš teikiant ieškinį, ieškovė paskaičiavo nusidėvėjimą kiekvienam sugadintam daiktui (šią aplinkybę pagrindžia ieškovės kartu su ieškiniu pateikta nusidėvėjimo paskaičiavimo lentelė). Sutiktina su ieškove, jog atsižvelgiant į nusidėvėjimo procentą kiekvienam konkrečiam daiktui bei šio daikto apytikrę įsigijimo datą, dalies daiktų vertė po pritaikyto nusidėvėjimo tapo lygi nuliui arba ženkliai sumažėjo, ko pasekoje žalos atlyginimas už šiuos daiktus nebuvo įtrauktas į ieškinio sumą (pvz.: už žoliapjovę Murray, lazerinį spausdintuvą Samsung, baldus, kampinį šlifuoklį Makita, Toršerą, badmintono raketes), o prašomas žalos atlyginimas už dalį sugadintų daiktų ženkliai sumažėjo (pvz.: už Aeratorių Makita, diskinį pjūklą Skillsaw, elektrinį akumuliatorinį suktuką su pakrovėju Bosch), taigi, įvertinus daiktų nusidėvėjimą, įvykio metu padaryta žala sudarė 4 963,17 Eur (buvo pritaikyta 140 Eur dydžio išskaita). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo priteistą žalos dydį, kuris buvo nustatytas įvertinus nusidėvėjimą, be to, nenurodė ir jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis dėl nurodytų aplinkybių būtų galima mažinti jai pareikštą subrogacinį reikalavimą. Atsižvelgiant į žalos pobūdį, daroma išvada, kad ieškovė įrodė tiek žalos faktą, tiek dydį, tuo tarpu atsakovė neteikė jokių kitų įrodymų apie tai, kad dėl įvykio padaryta žala yra mažesnio masto nei nurodė ieškovė.
58. Papildomai pažymėtina, jog ieškovė į bylą pateikė draudimo įmokos sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą (2021 m. liepos 30 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl apeliantės teiginiai, jog nėra duomenų, ar draudimo sutartis įsigaliojusi, nes nėra dokumentų, patvirtinančių draudimo įmokos sumokėjimą, su kuo siejamas sutarties buvimo juridinis faktas, atmestini kaip nepagrįsti.
59. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė žalos administravimo metu nustatė padarytos žalos mastą bei parengė darbų, kurie reikalingi norint atkurti sugadintą turtą, aktus. Abejoti sudarytų atliktų darbų aktų patikimumu ir objektyvumu, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės pateikta nusidėvėjimo apskaičiavimo lentele bei draudimo išmokos sumokėjimą pagrindžiančiais dokumentais. Padarytos žalos apimtis nuosekliai patvirtina ir liudytoja apklausta L. V. (draudėja).
60. Įvertinusi byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė byloje įrodė visas tris civilinei atsakomybei kilti reikalingas sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovės veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti dėl užliejimo atsiradusią žalą, kuri yra lygi 4 823,17 Eur sumai.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
61. Atsakovė apeliaciniame skunde teigė, jog draudimo išmoka draudėjai išmokėta nesilaikant Taisyklėse įtvirtintų reikalavimų, todėl ši išmoka negali būti pripažinta kaip žala, atsiradusi dėl draudiminio įvykio. Teigė, jog pagal ieškovės patvirtintų Taisyklių 60, 69 punktus draudimas negalioja sporto inventoriui, tačiau ieškovė paskaičiavo ir išmokėjo draudimo išmoką už badmintono raketes, be to, vadovaujantis Taisyklių 75 punktu, kuris numato, kad nedraudžiama nuo natūralaus nusidėvėjimo (pvz. techniniu savybių praradimo ir kt.) arba neišvengiamų natūralių procesų (pvz. drėgmes, korozijos, kalkių, puvimo, mikroorganizmu, grybelio, garavimo, struktūros, spalvos ar kvapo pasikeitimo ir kt.), draudimo išmoka už daiktus negalėjo būti mokama, kadangi defektiniuose aktuose buvo užfiksuota, jog daiktai paveikti korozijos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės dėstoma pozicija dėl žemiau nurodytų motyvų.
62. Visų pirma, pažymėtina, kad apeliantės cituojami Taisyklių punktai nėra taikytini draudėjos atžvilgiu, t. y. sutiktina su ieškove, jog draudėja buvo apsidraudusi visai kitu draudimo variantu. Draudimo liudijime nurodyta, kad draudėja apdraudžiama variantu „If namai“, o Taisyklėse matyti, kad 60 ir 69 punktai galioja tik apsidraudus „If super namai“ draudimo variantu; antra, ieškovė ieškiniu nereikalavo atlyginti žalos už sporto inventorių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog įvykis įvyko 2021 m. rugsėjo 30 d., tuo tarpu defektiniai aktai surašyti tik 2021 m. spalio 11 d., t. y. praėjus 11 dienų po įvykio, kas savo ruoštu reiškia, kad korozijos požymiai atsirado būtent dėl įvykio metu ant daiktų patekusio vandens, o ne dėl natūralių procesų. Sutiktina su ieškove, jog visiškai natūralu, kad praėjus tiek laiko po įvykio, defektiniuose aktuose buvo užfiksuotas korozijos poveikis, kartu svarbu pažymėti, jog defektiniuose aktuose yra nurodyta, kad „<...> tokie gedimai įvyksta dėl: užliejimo / apliejimo, skysčių patekimo į prietaiso vidų<...>“.
63. Apeliantė taip pat siekė sudaryti įspūdį, jog remiantis Taisyklių 13 punkto reikalavimais šis įvykis apskritai negali būti laikomas draudiminiu ir ieškovė neturėjo teisinio pagrindo draudėjai išmokėti draudimo išmoką, t. y. minėtas punktas numato, jog nedraudiminiu įvykiu laikomas vandens prasiskverbimas iš draudėjui nepriklausančių gretimų patalpų, kai vanduo į gretimas ar kitas patalpas patenka iš lauko per išorines konstrukcijas (pvz., stogą, sienas, pamatus, balkonus, langus, duris, vartus, kanalizacijos ar ventiliacijos angas ir kt.), į pastato vidų prasiskverbęs kritulių vanduo. Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, jog draudėjos turtui padaryta žala susidarė dėl apeliantės valdomo magistralinio vamzdžio konstrukcinio trūkumo ir dėl to išsiliejusio vandens, todėl nėra pagrindo teigti, kad draudėjos turtas buvo užlietas iš draudėjai nepriklausančių gretimų patalpų, kaip tai nustatyta Taisyklių 13 punkte (turint omenyje, kad draudimo sutartimi nuo įvairių draudiminių rizikų (taip pat ir vandens) B. J. (namo savininkės) naudai buvo apdraustas vasarnamis su jame esančiu namų turtu), o Taisyklių 10 ir 11 punktuose aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina, kad draudžiamuoju įvykiu laikoma vandentiekio avarija – vandens išsiveržimas ne pagal paskirtį iš pastato vamzdyno (pvz., vandentiekio vamzdžių) arba prie jo prijungtų įrenginių (pvz., skalbyklės) ar akvariumo (nesvarbu, ar jis prijungtas prie vamzdyno, ar ne) ir užliejimas – vandens prasiskverbimas iš draudėjai nepriklausančių gretimų patalpų.
Dėl procesinių palūkanų
64. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
65. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu, ieškovei iš atsakovės priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (4 823,17 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės pareikštus reikalavimus byloje, sprendžia, kad yra būtinybė patikslinti pirmosios instancijos teismo priteistą palūkanų dydį, pažymint, jog ieškovė ieškiniu prašė 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
66. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslintinas ieškovei iš atsakovės priteisiant 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą (4 823,17 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl procesinės bylos baigties
67. Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliantės nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
68. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
69. Kadangi atsakovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas ieškovės „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančios savo veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
70. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 700 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grįsdama patirtas išlaidas 2022 m. liepos 29 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymu 700 Eur sumai. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokato Andriaus Dobrovolskio suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš atsakovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
71. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
atmesti atsakovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6209-808/2022 iš esmės palikti nepakeistą, patikslinti dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo ir priteisti ieškovei „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančiai savo veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą, juridinio asmens kodas 302279548, iš atsakovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (4 823,17 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančiai savo veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą, juridinio asmens kodas 302279548, iš atsakovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 700 Eur (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teisėjai Dalia Trumpulienė
Urmila Valiukienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė