Civilinė byla Nr. 2-767-330/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00327-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 42.10 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Kauno grūdai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-227-258/2014 pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Kauno grūdai“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei Vievio paukštynui dėl baudos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.  

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacine tvarka,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB ,,Kauno grūdai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo BAB Vievio paukštyno 67 000 Lt baudą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi iškėlė AB Vievio paukštynui bankroto bylą. AB „Kauno grūdai“ ir BAB Vievio paukštynas 2012 m. sausio 30 d. sudarė Bendradarbiavimo aprūpinant techninėmis priemonėmis sutartį, kurios pagrindu BAB Vievio paukštynas priėmė iš ieškovo įrangą, reikalingą paukščių auginimo bazei. AB „Kauno grūdai“ 2012 m. liepos 26 d. pranešimu pareikalavo grąžinti įrengimus 2012 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovas apie galimybę ieškovui atsiimti įrangą pranešė tik 2012 m. spalio 5 d. (penktadienį) 15 val. 33 min., todėl realiai AB „Kauno grūdai“ atsiimti įrengimus galėjo 2012 m. spalio 8 d. Grąžinti įrengimus buvo pradelsta 67 dienas. Bendradarbiavimo aprūpinant techninėmis priemonėmis sutarties 4.1 punkte buvo numatyta, kad BAB Vievio paukštynas pažeidęs techninių priemonių grąžinimo terminus, privalo mokėti AB ,,Kauno grūdai“ 1 000 Lt baudą už kiekvieną pradelstą dieną ir atlyginti visus AB ,,Kauno grūdai“ nuostolius, kurių nepadengia mokėtina bauda.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi ieškovo AB „Kauno grūdai“ reikalavimą atsakovui BAB Vievio paukštynas dėl 67 000 Lt (19 404,54 Eur) baudos priteisimo atmetė. Teismas nustatė, kad 2012 m. sausio 30 d. šalys sudarė Bendradarbiavimo aprūpinant techninėmis priemonėmis sutartį, kurios 3.2 p. susitarė, kad AB ,,Kauno grūdai“ bet kada turi teisę, įspėjusi BAB Vievio paukštyną prieš 3 darbo dienas, pareikalauti, kad techninės priemonės būtų grąžintos AB ,,Kauno grūdai“. Sutarties 4.1 p. šalys susitarė, kad BAB Vievio paukštynas, pažeidęs sutarties 3.2 p. numatytus techninių priemonių grąžinimo terminus, privalo mokėti AB ,,Kauno grūdai“ 1 000 Lt baudą už kiekvieną praleistą dieną ir atlyginti visus AB ,,Kauno grūdai“ nuostolius, kurių nepadengia sumokėta bauda. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi BAB Vievio paukštyno administratoriumi buvo paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, o 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014 m. liepos 18 d., administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atstatydintas ir BAB Vievio paukštyno bankroto administratoriumi paskirta UAB „Valeksa“. Ieškovui 2012 m. liepos 26 d. pareikalavus per 3 darbo dienas grąžinti minėtos sutarties pagrindu perduotus įrengimus, BAB Vievio paukštyno bankroto administratorius raštu informavo ieškovą, jog 2012 m. liepos 26 d. pranešime minimų įrangos perdavimo-priėmimo aktų neturi, šiuose aktuose minimi įrengimai buvusio įmonės bankroto administratoriaus turto perdavimo-priėmimo aktu dabartiniam bankroto administratoriui neperduoti, o ieškovo siųstus skenuotus priėmimo-perdavimo aktus (kopijas) pasirašę žmonės įmonėje jau nedirbo, todėl siekiant išvengti nesusipratimų bei nepažeisti tiek įmonės, tiek ieškovo interesų, prašė pateikti įrangos perdavimo-priėmimo aktų originalus. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas nurodė, kad ieškovas, žinodamas, jog sutartis yra sudaryta su bankrutuojančia įmone, kurioje dėl vykdomos veiklos apimties buvo būtina atlikti prašomų išreikalauti daiktų paiešką ir jų tikslų identifikavimą, taip pat atsižvelgiant į faktą, jog  įmonė ir jos administratorius neturi prašomų dokumentų originalų, ieškovo elgesys nurodytoje situacijoje nebuvo solidarus, socialiai atsakingas ir racionalus. Teismo teigimu, ieškovas, žinodamas, jog sutartyje yra numatytos 1 000 Lt dydžio už kiekvieną pradelstą dieną netesybos, nesiekė bendradarbiavimo, kai tokio buvo pagrįstai tikimasi, o toks ieškovo elgesys bankrutuojančios įmonės atžvilgiu pripažintinas nesąžiningu. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nesiėmė pareigos įrodyti, kokia buvo perduotų naudotis daiktų įsigijimo vertė ar vertė jų grąžinimo metu. Atsakovas tvirtino, jog perduotos naudotis įrangos vertė buvo lygi nuliui, įranga buvo nusidėvėjusi, todėl ieškovas nepatyrė ir negalėjo patirti nuostolių. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos. Teismas, atsižvelgdamas į šalių santykių pobūdį, į aplinkybę, jog šalių sutartimi sankcijos dėl terminų nevykdymo buvo nustatytos tik bankrutuojančiai įmonei, nesant byloje duomenų apie prievolės vertę, ieškovo patirtų nuostolių dydį, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, įvertino, kad nurodytos netesybos prilygintinos baudinėms, kad jos pažeidžia sutarties šalies – bankrutuojančios įmonės – interesų pusiausvyrą,  kad yra neprotingai didelės. Teismas nutarė, kad ieškovas, būdamas ekonomiškai stipresnis, pasinaudojo atsakovo, kaip bankrutuojančios įmonės, padėtimi ir nesąžiningai pasiekė susitarimą, kuriuo nustatė palankesnes sau sutarties sąlygas, o nustačius sandorio šalies nesąžiningumą sutartiniuose santykiuose, nėra pagrindo ginti nesąžiningos šalies interesų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas (ieškovas) AB „Kauno grūdai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš atsakovo BAB Vievio paukštyno ieškovui AB ,,Kauno grūdai“ 67 000 Lt (19 404,54 Eur) dydžio baudą. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovo elgesys nebuvo solidarus, socialiai atsakingas ir racionalus, kad ieškovas buvo nesąžiningas. Šalys 2012-01-30 sudarė Bendradarbiavimo aprūpinant techninėmis priemonėmis sutartį, kurios pagrindu dviem 2012-03-27 bei 2012-04-03 įrangos perdavimo-priėmimo aktais ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė įrangą. Ieškovas 2012-07-26 pranešimu pareikalavo grąžinti sutartyje nurodytus įrengimus 2012-08-01 ir nurodė, kur koks įrengimas yra arba turi būti. Esant tokiai situacijai ieškovas elgėsi sąžiningai ir bendradarbiavo su atsakovu, nes po tokio pranešimo atsakovo administratoriaus įgaliotam asmeniui pakako patikrinti pranešime nurodytą informaciją ir tiesiog surasti pareikalautus grąžinti įrengimus. Atsakovo argumentai, kad jis gavo tik perduotos įrangos perdavimo-priėmimo aktų kopijas, o ne jų originalus, ir tai neva jam trukdė nustatyti įrangos buvimo vietą bei priklausomybę, yra tik formalūs. Atsakovo administratoriui neturint duomenų apie įrangos priklausomybę atsakovui, žinant kur ji yra, ir gavus įrangos savininko reikalavimą ją grąžinti, atsakovas privalėjo šį reikalavimą vykdyti sutartyje nustatyta tvarka bei terminais, tačiau to nepadarė, ilgą laiką delsė grąžinti įrangą visai be pagrindo ir dėl savo neveiklumo. Apie galimybę atsiimti įrengimus ieškovui buvo pranešta tik 2012-10-05 (penktadienį) 15 val. 33 min., todėl realiai ieškovas atsiimti įrengimus galėjo 2012-10-08. Įrengimus buvo pradelsta grąžinti 67 dienas, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovui ieškinyje nurodyto dydžio baudą.

2. Jokio nesąžiningo ieškovo elgesio sudarant sutartį ar ją vykdant atsakovas neįrodė, o teismo išvados šiuo klausimu yra nemotyvuotos. Dėl to nepagrįsta teismo išvada dėl ieškovo nesąžiningumo, taip pat ir išvada dėl prašomų priteisti netesybų, kaip baudinių. Prašomos priteisti netesybos yra sutartinio pobūdžio ir reikalavimas jas priteisti nėra ir negali būti siejamas su kokiais nors ieškovo patirtais nuostoliais ar įrengimų verte.

Atsakovas BAB ,,Vievio paukštynas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo  skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

1. Ieškovas, nurodydamas ieškinio aplinkybes, ignoravo faktą, kad tik 2014-07-18, t. y. 9 dienas prieš prašymo grąžinti įrangą pateikimą, įsiteisėjo teismo nutartis, kuria buvo pakeistas atsakovo bankroto administratorius. Bankroto administratorius informavo ieškovą, kad ieškovo prašyme nurodyti įrenginiai buvusio bankroto administratoriaus nebuvo perduoti, o įrangos priėmimo-perdavimo aktų bendrovėje nėra, juos pasirašę darbuotojai nebedirba. Prašymas pateikti įrangos priėmimo-perdavimo aktų originalus buvo protingas ir vykdytinas, o ieškovo elgesys ignoruojant šiuos duomenis negali būti laikomas sąžiningu ir racionaliu.

2. Teismas tinkamai įvertino visas su byla susijusias aplinkybes ir pagrįstai nurodė, kad prašomos priteisti netesybos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturėti vienai šaliai bei pažeidžia kitos šalies interesus. Nagrinėjamu atveju 1 000 Lt dydžio bauda už vieną pradelstą dieną dėl netinkamo sutarties vykdymo yra laikytina nepagrįstai didelėmis netesybomis. Ieškovo realiai patirti nuostoliai nebuvo įrodinėjami. Šiuo atveju nėra pagrindo prašomas priteisti netesybas pripažinti minimaliais ieškovo nuostoliais, kai šių dydis nebuvo įrodinėjamas. Todėl teismas pagrįstai vertino ieškovo nurodytą netesybų dydį, kaip baudines netesybas.

3. Ieškovas yra profesionalas teisiniuose santykiuose. Atsakovas turi bankrutuojančios bendrovės statusą, savo prievoles pagal sutartį yra įvykdęs, todėl byloje yra pagrindas taikyti CK 6.223 straipsnio 2 dalies, 6.228 straipsnio nuostatas, o esant esminei šalių teisių ir pareigų neatitikčiai, būtų nesąžininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame arba atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apelianto (šiuo atveju – ieškovo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas (sprendimas arba nutartis) yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo

Įstatymas numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymui (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis, būdama sutartinių santykių dalyvė, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys, atsižvelgdamos į tai, kad AB Vievio paukštynas yra bankrutuojanti įmonė, finansiškai nepajėgi apsirūpinti įrengimais, detalėmis ir kitomis techninėmis priemonėmis, reikalingomis užtikrinant nepertraukiamą vištų priežiūros procesą, siekdamos aprūpinti BAB Vievio paukštyno gamybinę paukščių auginimo bazę reikiamais įrenginiais, 2012 m. sausio 30 d. pasirašė Bendradarbiavimo aprūpinant techninėmis priemonėmis sutartį (b. l. 5-7). Šios sutarties 3.2 p. šalys susitarė, kad AB ,,Kauno grūdai“ bet kada turi teisę, įspėjusi BAB Vievio paukštyną prieš 3 darbo dienas, pareikalauti, kad techninės priemonės būtų grąžintos AB ,,Kauno grūdai“, o BAB Vievio paukštynas privalo ne vėliau kaip AB ,,Kauno grūdai“ nurodytu terminu grąžinti technines priemones. Sutarties 4.1 p. nustatyta, kad BAB Vievio paukštynas, pažeidęs sutarties 3.2 p. numatytus techninių priemonių grąžinimo terminus, privalo mokėti AB ,,Kauno grūdai“ 1 000 Lt baudą už kiekvieną pradelstą dieną ir atlyginti visus AB ,,Kauno grūdai“ nuostolius, kurių nepadengia sumokėta bauda. Byloje pateikti 2012 m. kovo 27 d. ir 2012 m. balandžio 3 d. įrangos perdavimo-priėmimo aktai patvirtina, kad atsakovui buvo perduoti įrenginiai: hermetinis scoll kompresorius, carel valdiklis su moduliu, elektrinis grandininis telferis su elektriniu vežimėliu (1t/4,5m, du kėlimo greičiai 2/8m/min., tropinis išpildymas), vežimėlis talei su rankine pastūma (1000 kg), vežimėlis talei elektrinis (1000 kg), medžiagos: varinis vamzdis, perėjimai, lydmetalis (b. l. 7-8).

Ieškovas, vadovaudamasis šalių sudarytos sutarties 3.2 p., 2012 m. liepos 26 d. raštu pareikalavo, kad atsakovas 2012 m. rugpjūčio 1 d. grąžintų perduotus įrengimus (b. l. 9). Kartu su minėtu ieškovo raštu atsakovui buvo pateiktos 2012 m. kovo 27 d. ir 2012 m. balandžio 3 d. įrangos perdavimo-priėmimo aktų kopijos. Atsakovo BAB Vievio paukštyno bankroto administratorius UAB ,,Valeksa“ 2012 m. rugpjūčio 1 d. raštu informavo ieškovą, kad ieškovo nurodytų 2012 m. kovo 27 d. ir 2012 m. balandžio 3 d. įrangos perdavimo-priėmimo aktų jis neturi, šiuose aktuose minimi įrengimai buvusio įmonės bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi BAB Vievio paukštyno bankroto byloje atstatydintas administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ir bendrovės bankroto administratoriumi paskirta UAB ,,Valeksa“)  turto perdavimo-priėmimo aktu dabartiniam bankroto administratoriui neperduoti, o ieškovo siųstus skenuotus perdavimo-priėmimo aktus pasirašę žmonės įmonėje jau nedirba, todėl siekiant išvengti nesusipratimų bei nepažeisti tiek įmonės, tiek ieškovo interesų, prašė pateikti įrangos perdavimo-priėmimo aktų originalus (b. l. 32). Taip pat BAB Vievio paukštynas bankroto administratorius UAB ,,Valeksa“ 2012 m. rugsėjo 11 d. raštu kreipėsi į buvusį įmonės bankroto administratorių UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ dėl neperduotų dokumentų originalų, prašė kuo skubiau perduoti sutarties ir perdavimo-priėmimo aktų originalus, taip pat įrangą (b. l. 29). Buvęs BAB Vievio paukštyno bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ 2012 m. rugsėjo 21 d. raštu informavo UAB „Valeksa“, jog visas BAB Vievio paukštyno turtas ir dokumentai buvo perduoti, jokių papildomų dokumentų jis neturi (b. l. 30). Kaip nurodo ieškovas, apie galimybę atsiimti įrengimus atsakovas informavo ieškovą tik 2012 m. spalio 5 d. 

Įstatymas (CK 6.38, 6.200 straipsniai) įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi. Bendradarbiavimo principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad ieškovas, žinodamas, jog dėl bankrutuojančioje įmonėje vykdomos veiklos apimties buvo būtina atlikti prašomų išreikalauti daiktų paiešką ir jų tikslų identifikavimą, taip pat faktą, jog  įmonė ir jos administratorius neturi prašomų dokumentų originalų, nebendradarbiavo su atsakovu, o toks ieškovo elgesys bankrutuojančios įmonės atžvilgiu buvo sąžiningas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas 2012 m. liepos 26 d. pranešimu dėl AB ,,Kauno grūdai“ nuosavybės teise priklausančių įrenginių atsiėmimo pareikalavo grąžinti sutartyje nurodytus įrengimus 2012 m. rugpjūčio 1 d. bei nurodė, kur ir koks įrengimas pas atsakovą yra arba turi būti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pateikė jam žinomą informaciją atsakovui, reikšmingą prievolės vykdymui, po kurios gavimo atsakovui pakako patikrinti nurodytą informaciją, surasti pareikalautus grąžinti įrengimus ir grąžinti juos ieškovui, negalima daryti išvados, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu. Aplinkybė, kad ieškovas kartu su 2012 m. liepos 26 d. pranešimu pateikė atsakovui 2012 m. kovo 27 d. ir 2012 m. balandžio 3 d. įrangos perdavimo - priėmimo aktų kopijas, o ne jų originalus, nebuvo pagrindas atsakovui atsisakyti ar vengti vykdyti prievoles pagal šalių sudarytą sutartį. Toks atsakovo atsisakymas (delsimas) grąžinti ieškovui įrenginius, motyvuojant tuo, kad ieškovas nepateikė minėtų perdavimo-priėmimo aktų originalų atsakovui, laikytinas formaliu, juo labiau, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog įrenginiai buvo parengti grąžinti ieškovui tik šiam pateikus reikalaujamus dokumentų (aktų) originalus. Sutiktina su apeliantu, kad atsakovui neturint duomenų apie įrangos priklausomybę, bet žinant, kur ji yra, ir gavus įrangos savininko reikalavimą grąžinti tą įrangą, atsakovas privalėjo šį reikalavimą vykdyti sutartyje nustatyta tvarka bei terminais, tačiau to nepadarė, ilgą laiką be pagrindo ir dėl savo neveiklumo delsdamas grąžinti įrangą. Remiantis nurodytais motyvais nepriimtini atsakovo administratoriaus argumentai, kad prašymas pateikti įrenginių perdavimo-priėmimo aktų originalus buvęs protingas ir vykdytinas, o ieškovo elgesys ignoruojant informaciją, kad įrenginiai ir jų perdavimo-priėmimo aktų originalai buvo neperduoti buvusio atsakovo bankroto administratoriaus naujam administratoriui, esą patvirtina ieškovo nesąžiningumą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo bankroto administratorius neatskleidė, kokiu pagrindu jis vis dėlto parengė grąžinti įrangą ieškovui ir ją grąžino, nors teigė, kad ta įranga buvusio bankroto administratoriaus jam nebuvo perduota.

Įvertinusi nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad atsakovas pažeidė sutartinę prievolę, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti sutartyje numatytas netesybas baudos forma.

Dėl netesybų (baudos) dydžio

Ieškovas nurodo, kad įrengimų grąžinimo terminas suėjo 2012 m. rugpjūčio 1 d., tačiau apie galimybę atsiimti įrangą ieškovui buvo pranešta tik 2012 m. spalio 5 d. (penktadienį), 15 val. 33 min., todėl realiai ieškovas atsiimti įrenginius galėjo tik 2012 m. spalio 8 d. (pirmadienį). Kadangi įrengimus buvo pradelsta grąžinti 67 dienas, ieškovas teigia, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovui 67 000 Lt (19 404,54 Eur) dydžio baudą, kuri buvo numatyta Bendradarbiavimo aprūpinant techninėmis priemonėmis sutarties 4.1 punkte. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju 1 000 Lt dydžio bauda už dieną dėl netinkamo sutarties vykdymo yra laikytina nepagrįstai didelio dydžio netesybomis, kad ieškovo realiai patirti nuostoliai nebuvo įrodinėjami, kad atsakovas yra bankrutuojanti bendrovė, kuri savo prievoles pagal sutartį yra įvykdžiusi, todėl šiuo atveju esąs pagrindas taikyti CK 6.223 straipsnio 2 dalies, 6.228 straipsnio nuostatas.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012 ir kt.). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas suteiktus įgalinimus mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, į skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus.

Kaip minėta, šalys Bendradarbiavimo aprūpinant techninėmis priemonėmis sutarties 3.2 p. susitarė, kad ieškovas bet kada turi teisę, įspėjęs atsakovą prieš 3 darbo dienas, pareikalauti, kad techninės priemonės būtų grąžintos ieškovui, o sutarties 4.1 p. nustatyta, kad atsakovas pažeidęs sutarties 3.2 p. nustatytus techninių priemonių grąžinimo terminus, privalo mokėti ieškovui 1 000 Lt baudą už kiekvieną pradelstą dieną. Byloje nepateikta duomenų, kokiu pagrindu ir būdu buvo nustatytas (sutartas) toks baudos, kaip netesybų, dydis. Byloje pasitvirtino, kad sutartinius įsipareigojimus netinkamai įvykdė atsakovas, o ieškovas, kurio naudai buvo nustatytos netesybos, prievolės įvykdymo atveju nebūtų įgijęs jokių turtinių teisių atsakovo atžvilgiu, taigi jo realiai patirti nuostoliai nėra aiškiai apibrėžti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nors šalių sutartimi sulygtos netesybos ir yra laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartinę prievolę, tačiau tais atvejais, kai yra pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius, kas yra žemiausioji netesybų mažinimo riba (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. rugsėjo 18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė įrodymų (neįrodinėjo), kokio dydžio faktinius nuostolius patyrė dėl atsakovo netinkamo sutartinių prievolių įvykdymo. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų dėl atsakovui perduotų įrengimų vertės, jų nusidėvėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, šiuo atveju nėra pagrindo 67 000 Lt dydžio netesybas pripažinti minimaliais ieškovo nuostoliais, kai šių faktas ir dydis nebuvo įrodinėjami.

Remiantis išdėstytais argumentais, taip pat protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, užtikrinant sutarties šalių interesų pusiausvyrą ir vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pagal šioje byloje nustatytas konkrečias sutartinių prievolių atsiradimo ir vykdymo aplinkybes, priteistinos netesybos (bauda) dydis sumažintinos iki 5 000 Eur (17 264 Lt) dydžio.

Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo ieškinys buvo atmestas, panaikintina. Be kita ko, pažymėtina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo pareikštą ieškinį bankrutuojančiai įmonei dėl sutartinių netesybų, atsiradusių pagal prievoles iš bankrutuojančios įmonės vykdytos ūkinės veiklos, priteisimo išsprendė procesiniu dokumentu – nutartimi. Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas ginčas, susijęs su kreditorinių reikalavimų tvirtinimu ar kitais su bankroto procedūromis susijusiais klausimais. Ieškiniai, pareikšti bankrutuojančiai įmonei dėl jos vykdytos ūkinės veiklos po bankroto bylos iškėlimo, nagrinėjami bendrąja ginčo teisenos tvarka, todėl dėl ginčo esmės turėjo būti priimamas teismo procesinis dokumentas – sprendimas (CPK 259 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju panaikinus apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, priimamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo 5 000 Eur (17 264 Lt) netesybų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 294,36 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b. l. 120-121). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, įvertinus patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, atsakovui iš ieškovo priteistina 217,83 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį. Priimti naują teismo sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui akcinei bendrovei ,,Kauno grūdai“ (juridinio asmens kodas 133818917) iš atsakovo bankrutuojančios akcinės bendrovės Vievio paukštyno (juridinio asmens kodas 181257637) 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) netesybų.

Priteisti atsakovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei Vievio paukštynui iš ieškovo akcinės bendrovės ,,Kauno grūdai“ 217,83 Eur (du šimtus septyniolika eurų, 83 euro centus) advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.