Administracinė byla Nr. eA-600-492/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00090-2024-1
Procesinio sprendimo kategorija 14.4.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo biudžetinės įstaigos Valstybinės miškų tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vytauto Žemaičio individualios įmonės skundą atsakovui biudžetinei įstaigai Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Vytauto Žemaičio individuali įmonė (toliau – ir pareiškėjas, Vytauto Žemaičio IĮ) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo biudžetinės įstaigos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (toliau – ir ALIS) priimtą 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą dėl 2023 m. gruodžio 7 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310185 panaikinimo ir palikti galioti leidimą Nr. 12310185 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą įregistruoti duomenis apie 2023 m. gruodžio 7 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310185 galiojimą.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 20 d. per ALIS kreipėsi į atsakovą su paraiška Nr. 4146676 gauti leidimą kirsti mišką, valstybės įmonės Valstybinės miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio, (duomenys neskelbtini) sklype, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė miškininko M. T. 2023 m. lapkričio 10 d. parengtą biržių atrėžimo brėžinį, miško želdinimo ir žėlimo projektą. Atsakovas išdavė leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310185 (toliau – ir Leidimas). Leidimas galiojo nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2024 m. gruodžio 6 d.
2.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023 pripažinta, kad Tarnybos direktoriaus įsakymas, kuriuo patvirtintas Ignalinos regiono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektas, yra neteisėtas tiek, kiek buvo numatyti pagrindiniai miškų kirtimai įsteigtose ir potencialiose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose bei šių saugomų teritorijų artimoje aplinkoje. Reikalavimas atlikti aptariamą poveikio reikšmingumo įvertinimą yra numatytas 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – ir Buveinių direktyva) nuostatose, o šį reikalavimą nacionalinis įstatymų leidėjas nusprendė integruoti į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir Projekto strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūras. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas su Europos Sąjungos teise ir nacionalinių įstatymų nuostatomis nesuderinama pripažino vykdomosios valdžios institucijų administracinę praktiką, pagal kurią dėl planuojamos ūkinės veiklos, kuri nepatenka į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 priedus, poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo reikalaujama kreiptis tik tuo atveju, kai ši veikla yra susijusi su statinių statyba.
2.3. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 14 d. gavo iš Tarnybos pranešimą apie Leidimo panaikinimą. 2023 m. gruodžio 15 d. per ALIS sistemą buvo panaikintas Leidimas.
2.4. Tarnyba nepagrįstai taikė minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties išaiškinimus dėl jau išduoto leidimo kirsti mišką. Pareiškėjas nebuvo įtrauktas šalimi nurodytoje byloje, todėl nutartis nesukūrė jam teisių ar pareigų.
2.5. Teisės aktuose nenustatyta pareiga kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Tokio reikalavimo, prašant išduoti leidimą kirsti mišką, nenumatė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtintas Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas (aktuali redakcija nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtinti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Be to, tokio reikalavimo nenumatė Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 6.4 punktas.
2.6. Tarnyba viešai pripažįsta, jog leidimui kirsti mišką nėra teisinio reguliavimo dėl poveikio aplinkai reikšmingumo išvados gavimo ir toks reikalavimas bus keliamas tik naujiems pareiškėjams (https://amvmt.lrv.lt/). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2023 m. gruodžio 27 d. įregistravo teisės akto projektą Nr. 23-18866 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. D1-255 „Dėl Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto“. Įsakymo projekte numatyta tvarka dėl poveikio aplinkai reikšmingumo išvados gavimo. Nepriėmus nurodyto teisės akto, VMT neturėjo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo „miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant Miško kirtimų taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų“. Nepriėmus nurodyto teisės akto, Tarnyba neturėjo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant Miško kirtimų taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
2.7. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio miško žemės sklypo naudojimo paskirtis – miškų ūkio. Pagal miškų grupę ši miško žemė priskirtina III grupei (apsauginiai miškai). Miškas patenka į Gražutės regioninį parko teritoriją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 3 straipsnio 4 dalimi III grupės miškuose galimi plynieji pagrindiniai miško kirtimai. Vadovaujantis Nuostatų 13.3 punktu pareiškėjui nebuvo keliamas reikalavimas turėti miškotvarkos projektą. Vadovaujantis Aprašo 22 punktu, 22.1 ir 22.2 punktais, Tarnyba išduoda leidimus kirsti mišką, tik gavusi saugomų teritorijų direkcijos teigiamą išvadą, kurioje turi būti įvertinta, ar planuojamas miško kirtimas nesunaikins saugomų rūšių ir (arba) Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, ar bus užtikrintas jų atkūrimas. Tarnyba suderino su Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija pareiškėjo paraišką dėl leidimo kirsti mišką.
2.8. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, pažeidžia 3 straipsnio 2 punkte ir 4 punkte nurodytus principus (draudimo keisti į blogąją pusę, įstatymo viršenybės ir įstatymo atgal negaliojimo). Tarnyba viršijo jai nustatytą kompetenciją. Tarnyba išskiria asmenų kategorijas, kurie gavo leidimus kirsti mišką iki 2023 m. gruodžio 6 d. ir po 2023 m. gruodžio 6 d., nors šios asmenų grupės teisiniu vertinimu nesiskiria ir yra vienodoje situacijoje, nes teisinis reguliavimas dėl leidimo kirsti mišką nesikeitė. Toks asmenų grupių išskyrimas pažeidžia teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus.
3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti arba bylą nutraukti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė:
4.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis miškų ūkio paskirties žemės sklypas patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją. Paaiškėjus aplinkybėms, kad Leidimas pareiškėjui buvo išduotas jam nesikreipus į atitinkamas saugomų teritorijų institucijas ir negavus planuojamos ūkinės veiklos reikšmingumo „Natura 2000” teritorijoms išvadų (toliau – ir Reikšmingumo išvada), kurių metu nustatoma, ar planuojama ūkinė veikla negali padaryti reikšmingo poveikio „Natura 2000” teritorijoms ir jose saugomoms vertybėms, Tarnyba, vadovaudamasi Aprašo 39.1 punktu, Leidimą panaikino.
4.2. Tarnyba Sprendimą grindė konkrečiomis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 straipsnio 2 dalies ir Aprašo nuostatomis, o ne teismo nutartimi. Nei Europos Sąjungos teisės aktai, nei minėtos nacionalinės teisės normos nenumato išimčių ir neišskiria planuojamų ūkinių veiklų, planų ir programų, kurių įgyvendinimo „Natura 2000” teritorijoje poveikio reikšmingumas neturėtų būti nustatomas ar vertinamas. Teisinio reguliavimo aspektu nėra jokios reikšmės, ar į „Natura 2000” teritoriją patenkantys miškai yra privatūs ar valstybiniai, ar jie yra priskirti ūkiniams, apsauginiams ar kitai miškų grupei ir ar miško kirtimas yra numatytas parengtame miškotvarkos projekte ar miško kirtimas planuojamas be miškotvarkos projekto. Jeigu nėra atsakingos Saugomų teritorijų institucijos išvados dėl konkretaus kirtimo poveikio „Natūra 2000” teritorijai reikšmingumo nustatymo, tai toks miško kirtimas yra negalimas, o vykdoma ūkinė veikla būtų neteisėta. Tokia veikla pažeistų ne tik Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas, bet ir 1985 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 85/337/EB (iš dalies pakeista 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/11/EB), kurios tiesioginį taikymą esant normų prieštaringumui savo praktikoje pripažįsta Europos Teisingumo Teismas (2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES, iš dalies pakeista 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES).
4.3. Sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau minėtas pažeidimas turėtų būti vertintinas kaip mažareikšmis, nesudarantis pagrindo panaikinti Sprendimą. Sprendime aiškiai nurodyta, kokiu pagrindu Leidimas buvo panaikintas bei motyvai.
4.4. Leidimas panaikintas pačiai Tarnybai konstatavus jo neteisėtumą, todėl vadovaujantis tuo, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, pareiškėjas neturėjo teisės kirsti mišką nei iki Leidimo panaikinimo (nors formaliai ir turėjo neteisėtai išduotą Leidimą), o taip pat neturi teisės kirsti mišką ir po Leidimo panaikinimo. Leidimo panaikinimas nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Tik konstatavus panaikinto Leidimo teisėtumą, būtų galimas tolimesnis šioje byloje iškelto ginčo sprendimas, nagrinėjant administracinę bylą iš esmės. Byla turėtų būti nutraukta, nes teismui net ir panaikinus Sprendimą, pareiškėjo teisės ir pareigos nepasikeistų (pareiškėjas neįgytų teisės kirsti mišką tol, kol Tarnybai nebūtų pateikti visi teisės aktų reikalaujami dokumentai (tame tarpe ir Reikšmingumo išvada) dėl leidimo kirsti mišką išdavimo ir Tarnyba nepriimtų sprendimo išduoti leidimą kirsti mišką), o pats procesas iš esmės būtų beprasmis.
4.5. Teismui tenkinat antrąjį pareiškėjo prašymą, pats teismas turėtų priimti administracinį sprendimą – leisti pareiškėjui kirsti mišką Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijoje nesant Reikšmingumo išvados.
II.
5. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo Vytauto Žemaičio individualios įmonės skundą tenkino iš dalies; panaikino biudžetinės įstaigos Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą; kitą skundo dalį atmetė. Teismas taip pat priteisė Vytauto Žemaičio individualiai įmonei iš biudžetinės įstaigos Valstybinės miškų tarnybos 325,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5.1. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta ir dėl to tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją. Iš Leidimo nustatyta, kad jis buvo išduotas vykdyti plyną kirtimą 1,6 ha plote. Sprendimas iš esmės priimtas siekiant ištaisyti klaidą, padarytą išduodant pareiškėjui Leidimą, o būtent, kad išduodant Leidimą pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas turėjo būti gauta, bet nebuvo gauta iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos motyvuota išvada dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo.
6. Teismas, vadovaudamasis Aprašo 11 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.), darė išvadą, kad Tarnybai yra suteikta teisė neišduoti Leidimo iki tol, kol nėra pateikti visi reikalingi dokumentai. Nagrinėjamu atveju Tarnyba išdavė pareiškėjui Leidimą negavusi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos motyvuotos išvados dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo, kuris nagrinėjamu atveju privalomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023, pateiktais šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų išaiškinimais.
7. Teismo vertinimu, tai, kad reikalavimas dėl tokios išvados išdavimo / gavimo Apraše atsirado tik nuo 2024 m. kovo 4 d. (Aprašo 15.8.; 161; 162 p.), nepašalino pareigos pateikti / gauti aptariamą išvadą iki Leidimo išdavimo, nes Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos galiojo ir Leidimo išdavimo metu ir jų buvo būtina laikytis, nors poįstatyminis teisės aktas – Aprašas, tokio reikalavimo tuo metu nenumatė.
8. Visa tai apibendrinęs teismas priėjo prie išvados, kad išduodant Leidimą, Viešojo administravimo įstatymo taikymo prasme priimant administracinį sprendimą, buvo padaryta klaida – negauta iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos motyvuota išvada dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Nagrinėjamu atveju Tarnyba Sprendimu šią klaidą ištaisė panaikindama Leidimą bei nurodydama pareiškėjui kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą siekiant gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo.
9. Teismas, vadovaudamasis VAĮ 15 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse įtvirtintu teisiniu reguliavimu, atsižvelgdamas į tai, kad tik gavus iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo bus galima spręsti, ar pareiškėjui galėjo ir gali būti išduotas Leidimas, ar ne, konstatavo, kad Tarnybai nebuvo teisinių prielaidų bei sąlygų, nagrinėjamu atveju, taisant padarytas klaidas, taikyti VAĮ 15 straipsnio 4 dalį ir panaikinti Leidimą. Tarnyba šiuo atveju turėjo sustabdyti Leidimo vykdymą, iki klaida bus ištaisyta, t. y. iki bus gauta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos motyvuota išvada dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Teismas pažymėjo, kad nors Aprašo ir kitų teisės normų, reguliuojančių leidimų kirsti mišką išdavimo tvarką ir sąlygas, nuostatos nenustato taisyklių dėl tokių leidimų vykdymo sustabdymo, tačiau šiai veiklai, kuri priskiriama viešojo administravimo sričiai, yra taikomos minėtos VAĮ nuostatos, todėl nagrinėjamu atveju jų turi būti laikomasi. Dėl šių priežasčių teismas Sprendimą pripažino nepagrįstu bei neteisingu ir panaikino. Atsižvelgdamas į tai, kad Tarnyba turės iš naujo vertinti Leidimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas nurodė nesant teisinių prielaidų tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą įregistruoti duomenis apie 2023 m. gruodžio 7 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310185 galiojimą.
10. Teismas konstatavo, kad iš dalies patenkinus pareiškėjo reikalavimus yra pagrindas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisti jam iš atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti, t. y., 302,50 Eur.
III.
11. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
12. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. Tarnyba visiškai nesutinka su teismo sprendime pateiktu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnyje nurodytų teisės normų turinio aiškinimu ir jų taikymu. Leidime kirsti mišką, kurį Tarnyba skundžiamu Sprendimu panaikino, visiškai nebuvo jokių rašymo apsirikimų ar aritmetinių klaidų. Jokių rašymo apsirikimų ar aritmetinių klaidų nekonstatavo ir pats teismas savo sprendime, todėl teismas nepagrįstai plečiamai aiškino ir taikė VAĮ 15 straipsnyje nurodytų teisės normų turinį. Šiuo aspektu atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1434/2012.
12.2. Teismas sprendime nekonstatuoja esminio fakto – ar pareiškėjui Leidimas kirsti mišką buvo išduotas teisėtai, ar neteisėtai. Teismas nepasisako dėl Aprašo 39.1 papunktyje nurodytos teisės normos turinio vertinimo ir taikymo, todėl teismo sprendimas negali būti laikomas tinkamai motyvuotu. Aprašo 39.1 papunktyje nurodyta, kad Leidimai, pranešimai panaikinami išaiškėjus, kad miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant Miško kirtimų taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismui nekonstatavus aukščiau nurodyto fakto dėl Leidimo kirsti mišką teisėtumo (neteisėtumo) ir neišsiaiškinus Aprašo 39.1 papunktyje nurodytos teisės normos turinio ir prasmės, Tarnybos nuomone, teismas negalėjo tinkamai ir teisingai išspręsti šioje byloje kilusio ginčo.
12.3. Tarnybos vertinimu, pareiškėjui Leidimas buvo išduotas neteisėtai, todėl Tarnyba pagrįstai, vadovaudamasi Aprašo 39.1 papunkčiu, 2023 m. gruodžio 15 d. Sprendimu Leidimą panaikino.
IV.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo biudžetinės įstaigos Valstybinės miškų tarnybos per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo dėl 2023m. gruodžio 7 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310185 panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dalyje dėl Leidimo panaikinimo tenkino, nustatė, kad Tarnyba pareiškėjui Leidimą išdavė negavusi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos motyvuotos išvados dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo, tokią aplinkybę vertino kaip viešojo administravimo subjekto priimant administracinį sprendimą padarytą klaidą, kurią taisant taikyti VAĮ 15 straipsnio 4 dalį nebuvo pagrindo; Tarnyba turėjo sustabdyti Leidimo vykdymą, iki klaida bus ištaisyta, t. y. iki bus gauta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos motyvuota išvada dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo.
15. Atsakovas Tarnyba, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentavo, kad teismas nepagrįstai plečiamai aiškino ir taikė VAĮ 15 straipsnyje nurodytų teisės normų turinys, nes Sprendime nebuvo jokių rašymo apsirikimo ar aritmetinių klaidų; teismas netaikė Aprašo 39.1 papunktyje įtvirtintos nuostatos, kad Leidimai, pranešimai panaikinami išaiškėjus, kad miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant Miško kirtimų taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
16. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2023 m. gruodžio 7 d. buvo išduotas Leidimas kirsti mišką pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype (vykdyti plyną kirtimą 1,6 ha plote), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2024 m. gruodžio 6 d. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“, yra Gražutės regioninio parko teritorijoje.
17. Tarnyba, 2023 m. gruodžio 14 el. laišku informavusi pareiškėją apie Leidimo panaikinimą, 2023 m. gruodžio 15 d. ALIS panaikino leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310185. Tarnyba 2023 m. gruodžio 14 el. laiške nurodė, kad Leidimas naikinamas vadovaujantis Aprašo 39.1 papunkčio nuostata, jog išaiškėjus, kad miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant Miško kirtimo taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 6.4 papunkčio reikalavimais, pareiškėjas turi kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Dėl nurodytų aplinkybių bei to, kad Leidimas pareiškėjui buvo išduotas jam nesikreipus į atitinkamas saugomų teritorijų institucijas ir negavus planuojamos ūkinės veiklos reikšmingumo „Natura 2000” teritorijoms išvadų byloje ginčo nėra.
18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023 pripažino, kad Tarnybos direktoriaus įsakymas, kuriuo patvirtintas Ignalinos regiono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektas, yra neteisėtas tiek, kiek buvo numatyti pagrindiniai miškų kirtimai įsteigtose ir potencialiose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose bei šių saugomų teritorijų artimoje aplinkoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nurodė, kad reikalavimas atlikti aptariamą poveikio reikšmingumo įvertinimą yra numatytas Buveinių direktyvos (Direktyva 92/43/EEB) nuostatose, o šį reikalavimą nacionalinis įstatymų leidėjas nusprendė integruoti į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) ir Projekto strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau – ir SPAV) procedūras. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas su Europos Sąjungos teise ir nacionalinių įstatymų nuostatomis nesuderinama pripažino vykdomosios valdžios institucijų administracinę praktiką, pagal kurią dėl planuojamos ūkinės veiklos, kuri nepatenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 priedus, poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo reikalaujama kreiptis tik tuo atveju, kai ši veikla yra susijusi su statinių statyba.
19. Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad „bet kokiems planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems („Natura 2000“) teritorijos tvarkymui, bet galintiems ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai įvertinimas“. Šią nuostatą nacionalinėje teisėje atkartoja Saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 10 dalis (2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-935 redakcija): „Planai ir projektai, neskirti arba nebūtini buveinių apsaugai svarbios teritorijos tvarkymui, bet galintys ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais ar projektais, turi būti tinkamai vertinami dėl galimo poveikio teritorijai [PAV] įstatyme ar Vyriausybės tvirtinamame Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, atsižvelgiant į teritorijos gamtosauginius tikslus“. Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą nacionalinis įstatymų leidėjas integravo į PAV ir SPAV (be kita ko, Saugomų teritorijų įstatymo 241 str. 10 d. (2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-935 redakcija), PAV įstatymo 3 str. 1 d. 3 p., SPAV aprašo 6.4 p.). Pagal Buveinių direktyvos dešimtą konstatuojamąją dalį būtina tinkamai įvertinti bet kurį planą ar programą, kurie galėtų turėti reikšmingą poveikį esamos ar ateityje numatytos įsteigti saugomos teritorijos apsaugos tikslams. Ši konstatuojamoji dalis atsispindi šios direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kad planas ar projektas, galintys reikšmingai paveikti atitinkamą teritoriją, negali būti patvirtinti be išankstinio jų galimo poveikio įvertinimo.
20. Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies, Saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 10 dalies bei kitų minėtų teisės aktų nuostatų taikymo išaiškinimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje yra aktualus ir nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas, padaręs pagrįstą išvadą, kad Leidimas buvo išduotas nesant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos motyvuotos išvados dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo, taigi iš esmės neteisėtai, tokią aplinkybę nepagrįstai vertino kaip viešojo administravimo subjekto priimant administracinį sprendimą padarytą klaidą, kuri gali būti ištaisyta VAĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
21. VAĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinį sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs motyvuotą informaciją apie administraciniame sprendime esančius rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas (toliau šiame straipsnyje – klaidos), imasi priemonių klaidoms ištaisyti. Jeigu klaidos ištaisymas pakeistų administracinio sprendimo turinį iš esmės, klaidų ištaisymo procedūra negalima, o administracinis sprendimas gali būti pripažintas netekusiu galios vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsniu arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 15 str. 4 d.). VAĮ 15 straipsnyje aptariama klaidos ištaisymo galimybė numatyta tik rašymo apsirikimų ar aiškių aritmetinių klaidų atveju, kitokio pobūdžio administracinio sprendimo ydos (trūkumai) negali būti pašalinama šiame straipsnyje nurodytu būdu, nes tai neatitiktų įstatymo leidėjo valios. Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą: 1) neteisėtą administracinį sprendimą; 2) teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo.
22. Šioje konkrečioje situacijoje sprendžiant, ar Tarnyba, išduodama Leidimą, padarė klaidą, ar jis laikytinas išduotu neteisėtai iš esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad turi būti atsižvelgiama tiek į galimas tokio Leidimo pareiškėjui sukeliamas pasekmes, t. y. kokios teisės ir pareigos jam kyla, ar tam yra teisėtas pagrindas, tiek į klaidos (rašymo apsirikimo ar aiškios aritmetinės klaidos) egzistavimą patvirtinančias aplinkybes bei LVAT praktiką aptariamu klausimu.
23. Rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų ištaisymo sąlygos LVAT praktikoje daugiausiai aptariamos taikant ABTĮ 96 straipsnį, reglamentuojantį teismo sprendimo klaidų ištaisymą ir sprendimo išaiškinimą. LVAT praktikoje akcentuojama, kad įstatymas leidžia tokią procesinę priemonę naudoti tik tokių teismo sprendimo netikslumų ištaisymui, kurie pagal bylos medžiagą yra akivaizdus rašymo apsirikimas ar aiški aritmetinė klaida, ir kurių ištaisymas nekeičia sprendimo turinio ir esmės. Taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–1029/2011, 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-148-662/2021 ir kt.). Tai sietina su klaidos akivaizdumu ir sąlyga nekeisti išaiškinamo procesinio sprendimo turinio, bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, arba dėl to, kad proceso šalis nesutinka su sprendimo motyvacija (žr., pvz., LVAT 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-111-492/2023, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2189-662/2023). Tokie išaiškinimai aktualūs ir sprendžiant dėl viešojo administravimo subjekto sprendimuose padarytų klaidų ištaisymo – administracinį aktą priėmusi valstybės viešojo administravimo institucija gali ištaisyti šiame sprendime padarytas techninio pobūdžio klaidas ir tik su sąlyga, kad toks ištaisymas nepakeičia administracinės procedūros sprendimu nustatytų asmens (-ų) teisių ir pareigų; kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį byloje A-756-1434/2012, 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-869-492/2020, 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1722-552/2020, kt.). Analogiškai teismų praktika formuojama ir taikant Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį, reglamentuojantį netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto kadastro duomenų taisymą: klaidų taisymas turi būti išskirtinė procedūra, taikoma išimtiniais atvejais, kai įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1416/2009 ir kt.); kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-725-09 ir kt.).
24. Nagrinėjamu atveju Leidimas panaikintas dėl aplinkybių, kurios, atsižvelgiant į minėtus teismų praktikos išaiškinimus negali būti laikomos klaida VAĮ 15 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies prasme. Atskirose VAĮ 15 straipsnio dalyse pateikiamos klaidos sąvokos nėra pagrindo aiškinti kaip turinčių skirtingą prasmę, nes 15 straipsnio 1 dalyje pateikiamas klaidos apibrėžimas aiškiai įvardija, kad klaidomis laikytini rašymo apsirikimai ir aritmetinės klaidos. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad Leidimas buvo išduotas nesant Reikšmingumo išvados, nepagrįstai priskyrė klaidos situacijai VAĮ 15 straipsnio prasme ir nevertino Sprendime nurodytos aplinkybės, kad Leidimas išduotas pažeidžiant Aprašo 39.1 papunktyje įtvirtintą nuostatą, kad Leidimai, pranešimai panaikinami išaiškėjus, kad miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant Miško kirtimų taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taigi iš esmės neteisėtai. Tai reiškia, kad Leidimo pagrindu negalėtų būti atliekami jokie veiksmai, net ir nepanaikinus Leidimo, kirtimai būtų negalimi, nes būtų neteisėti. Nustačius, kad Leidimas buvo išduotas neteisėtai, taikytinas VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir laikytina, kad atsakovas Sprendimu jį panaikino pagrįstai.
25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl viešojo administravimo subjekto teisės atšaukti priimtą teisės aktą ir remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, yra nurodęs, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje, vertindamas kompetentingos institucijos teisę peržiūrėti sprendimus, akcentuoja tai, kad tokiais atvejais turi būti laikomasi Sąjungos teisės bendriesiems principams būdingų reikalavimų, visų pirma kylančių iš teisinio saugumo principo ir iš jo išplaukiančio teisėtų lūkesčių apsaugos principo (2015 m. gruodžio 10 d. sprendimas byloje Valsts ieņēmumu dienests prieš „Veloserviss“ SIA Nr. C-427/14). Kompetentingos institucijos teisė peržiūrėti sprendimą, susijusį su trečiųjų asmenų teisių apimtimi, yra siejama su aplinkybe, kad institucija turi naujos informacijos ir taip pat su akivaizdumo sąlyga, kad institucija, priimdama šiuo metu siekiamą panaikinti sprendimą, šios naujos informacijos nežinojo ar neturėjo žinoti (2017 m. kovo 16 d. sprendimas byloje Valsts ieņēmumu dienests prieš „Veloserviss“ SIA Nr. C-47/16) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1710-822/2021; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3230-968/2021; 2022 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-451-821/2022).
26. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-297-1062/2021) laikomasi nuostatos, kad įvertinus atitinkamas aplinkybes, administracinių aktų pakeitimas ar panaikinimas apskritai yra galimas. Pavyzdžiui, G. S. byloje Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad tais atvejais, kai administracinė institucija sužino, kad tam tikra išmoka buvo paskirta kaip neteisingo teisės akto nuostatų aiškinimo pasekmė, ji turi teisę pakeisti savo ankstesnį sprendimą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1961 m. birželio 1 d. sprendimas byloje G. S. prieš Europos Bendrijų Teisingumo Teismą, 15/60, 1978 m. kovo 9 d. sprendimas byloje A. H. prieš Komisiją, 54/77). Taigi Teisingumo Teismo praktika suponuoja, kad pagal bendrąjį principą leidžiama atšaukti (neteisėtus) administracinius aktus, tačiau teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai reikalauja, kad neteisėtas aktas būtų panaikintas per protingą laikotarpį ir būtų atsižvelgta į tai, kiek suinteresuotas asmuo galėjo pasitikėti akto teisėtumu (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje Komisija prieš Jungtinę Karalystę, C-508/03, 68 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija taip pat patvirtina, kad teisėtumo reikalavimui iš esmės neprieštarauja situacija, kai kompetentingos valstybės institucijos turi teisę persvarstyti priimtą sprendimą, jei po šio sprendimo priėmimo atsiranda naujų įrodymų ar reikšmingų aplinkybių (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Moskal prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 10373/05). Tačiau šio teismo praktikoje didelė reikšmė teikiama konkrečiam administracinių klaidų ištaisymo laikotarpiui, kuris turi būti itin greitas, ir aplinkybei, ar iš asmens reikalaujama grąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Moskal prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 10373/05), 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimas byloje Wieczorek prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18176/05).
27. Atsakovas Leidimą panaikino (2023 m. gruodžio 15 d.) praėjus labai nedideliam laiko tarpui nuo jo išdavimo (2023 m. gruodžio 7 d.), Sprendimo priėmimą sąlygojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023 pateikiami teisės normų taikymo išaiškinimai, kurie atsakovui privalomi ir turėjo būti taikomi Leidimo išdavimo metu, todėl Leidimas panaikintas teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjui panaikintas Leidimas plynam privataus miško kirtimui toje pačioje teritorijoje, kurioje buvo sprendžiama dėl analogiškų Ignalinos regiono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektų įgyvendinimo, taigi jo teisinė padėtis negalėtų būti kitokia.
28. Sprendime nėra nurodytas momentas, nuo kurio panaikintas Leidimas, ir, nors byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas per Leidimo galiojimo laikotarpį būtų atlikęs kokius noras veiksmus, patyręs realių netekimų, kurie turėtų būti vertinami priimant Sprendimą, laikytina, kad Leidimas neteko galios nuo Sprendimo priėmimo momento (VAĮ 16 str. 2 d.).
29. Atmestini pareiškėjo argumentai, kad panaikinus Leidimą retrospektyviai reikalaujama atitikti sąlygas, apie kurias įstatyminiu reglamentavimu pareiškėjas teisinio santykio susiklostymo metu nebuvo informuotas, t. y. dėl pareigos kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023 pateikiami išaiškinimai dėl teisės aktų reikalavimų taikymo neturi būti tapatinami su nauju įstatyminiu reglamentavimu, todėl asmens informuotumas šiuo aspektu nėra jo teises lemianti aplinkybė, taigi ir teisėti lūkesčiai negali būti ja grindžiami. Ta aplinkybė, kad pareiškėjui Leidimas buvo panaikintas dėl to, kad Tarnyba materialinių santykių atsiradimo metu netaikė tų teisės aktų reikalavimų, kuriuos turėjo taikyti, galėtų būti reikšminga sprendžiant dėl pareiškėjo teisėtų interesų apsaugos siekiant Leidimo galiojimo metu patirtų nuostolių atlyginimo, tačiau tai nėra pagrindas panaikinti Sprendimą, nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką.
30. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė VAĮ 15 straipsnio nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą dalyje dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo. Tenkinant apeliacinį skundą iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, jo dalis, kuria tenkintas pareiškėjo skundas dėl atsakovo Sprendimo panaikinimo ir 325,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, panaikintina, ir pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas (ABTĮ 147 str., 146 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo biudžetinės įstaigos Valstybinės miškų tarnybos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo Vytauto Žemaičio individualios įmonės skundas ir panaikintas atsakovo biudžetinės įstaigos Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimas ir priteista Vytauto Žemaičio individualiai įmonei iš biudžetinės įstaigos Valstybinės miškų tarnybos 325,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pareiškėjo Vytauto Žemaičio individualios įmonės skundo dalį dėl atsakovo biudžetinės įstaigos Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo panaikinimo atmesti.
Likusią Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Sutkevičius
Jolanta Malijauskienė
Virginija Volskienė