Civilinė byla Nr. eB2-2134-555/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01413-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija

3.2.7.1.; 3.4.3.7.1.; 3.4.3.7.4.;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. liepos 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, Mantui Cemnolonskiui, dalyvaujant bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bero“ bankroto administratorei V. V., kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus įgaliotai atstovei I. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Bero“ bankroto byloje,

n u s t a t ė:

Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi UAB „Bero“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta V. V., nutartis įsiteisėjo 2017 m vasario 7 d.

Įmonės kreditorė bankroto byloje pateikė prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą,  nurodydama, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinių ataskaitų 2017 m. vasario 13 d. duomenis kreditorinis reikalavimas UAB „Bero“ bankroto byloje yra 1 967,51 Eur, iš kurių: 1 798,47 Eur įmokų priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio mėnesio iki 2010 m. kovo mėnesio, bei 169,04 Eur delspinigių priskaičiuotų už pavėluotą įmokų mokėjimą laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2010 m. balandžio 15 d.

Bankrutuojančios UAB „Bero“ bankroto administratorė teismui pateikė prašymą, kuriuo nurodė, kad nesutinka su pateiktu finansiniu reikalavimu, prašo atsisakyti tvirtinti kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 1 967,51 Eur finansinį reikalavimą bei taikyti senaties terminą dėl šio reikalavimo tvirtinimo, o jo nepatvirtinus, nutraukti UAB „Bero“ bankroto bylą, nesant byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų; priteisti solidariai iš kreditorių administratorės turėtas išlaidas dėl suteiktų teisinių paslaugų atstovaujant įmonę teisme.

Bankrutuojančios įmonės administratorės teigimu, skolos kreditorei susidarė 2008-2009 metais, todėl kreditorės reikalavimų pateikimo dienai yra suėję socialinio draudimo įmokų išieškojimo senaties terminai pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas.

Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi administratorės ginčijamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno finansinis reikalavimas išskirtas į atskirą bylą.

Teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus (ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą, nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Bankroto administratorius kreditorių pareikštus reikalavimus, patikrinęs jų pagrįstumą pagal įmonės apskaitos dokumentus, pateikia teismui tvirtinti arba ginčija kaip nepagrįstus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Įmonės bankroto bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, kadangi nėra priimtas sprendimas dėl UAB „Bero“ pabaigos, todėl galimas kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų patikslinimas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamojoje byloje nekyla ginčas dėl bankrutuojančios įmonės įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui dydžių bei jų atsiradimo laikotarpio, keliamas klausimas ar galima įsiskolinimo išieškojimo vykdymo procedūra tvirtinant finansinį reikalavimą bankroto byloje, nepaisant to, jog jos vykdymo metu pasibaigė įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2009 m. balandžio 1 d. priėmė sprendimą dėl 1 466,80 Eur (5 064,58 Lt) skolos išieškojimo priverstine tvarka. Sprendimas (Nr. 6.2-79) dėl įmokų (skolos fondo biudžetui) išieškojimo iš turto yra įsiteisėjęs ir buvo perduotas vykdyti antstoliui. Minėta, kad ginčo dėl sprendimo bei jame nurodyto įsiskolinimo fondo biudžetui susidarymo laikotarpio ir dydžių nėra.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 7-8 punkte nustatyta, kad teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos turėjo būti sumokėti. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiradimo dienos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas visoms socialinio draudimo įmokų skoloms, neatsižvelgiant į jų atsiradimo momentą. Įstatymas numato, kad senaties terminas yra 5 metai.

Senaties terminas skaičiuojamas nuo atitinkamos faktinės aplinkybės atsiradimo momento, t. y. pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 8 punkte teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas įgyjama kitą dieną po to, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos turėjo būti sumokėtos.

Sprendimas, kuriuo skolininkui apskaičiuoti mokesčiai bei su jais susijusios sumos, priimtas 2009 m. balandžio 1 d. Duomenų, kad skolininkas sumokėjo įmokas pateikta nėra, skolininkui nesumokėjus įsiskolinimo, sprendimas priverstiniam vykdymui buvo perduotas antstoliui. Turint omenyje bendrąjį priverstinio išieškojimo senaties terminą jo pabaiga būtų 2014 m. balandžio mėnesio atitinkama diena, kada priverstinio išieškojimo veiksmai būtų nebeleistini, tačiau įstatymų leidėjas numatė, esant atitinkamoms faktinėms aplinkybėms, bendrosios taisyklės dėl priverstinio išieškojimo senaties termino išimtis.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 punkte nurodyta, jog šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinio išieškojimo procedūras (įsiskolinimo išieškojimas biudžetui buvo pradėtas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendimą pavedant įvykdyti antstoliui, t. y. pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalį), jo vykdymas gali būti tęsiamas, nepaisant to, kad jo vykdymo metu pasibaigia jų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Kai priimamas sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo, delspinigių išieškojimo ar baudų sumokėjimo laiką, priverstinio išieškojimo senaties terminas nutraukiamas. Tokiu atveju nutrauktas priverstinio išieškojimo senaties terminas tęsiamas nuo to momento, kai nutraukiama sutartis arba panaikinamas sprendimas, kuriais atitinkamos sumos sumokėjimas ar išieškojimas buvo atidėtas.

Teismo vertinimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų administratorius teikdamas kreditorinį reikalavimą bankroto byloje nepraleido administratorės nurodyto penkerių metų senaties termino, kadangi įstatyme nustatytais terminais pradėjo priverstinio išieškojimo procedūras Civilinio proceso tvarka, antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (dokumentą persiuntus skolininko bankroto bylą iškėlusiam teismui) bei 2009 m. sausio 21 d. teikdamas mokėjimo nurodymą kredito įstaigai 691,25 Eur sumai, įmokų išieškojimo vykdymo procedūra, kaip suponuota įstatymų leidėjo, turi būti užbaigta nepaisant to, jog jos vykdymo metu pasibaigė įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminas.

Kreditorius turi teisę tęsti įsiskolinimo priverstinio išieškojimo procedūras teikdamas parašymą skolininkės bankroto byloje, todėl įmonės administratorės nurodytais argumentais atsisakyti tvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

n u t a r i a:

patvirtinti kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 1 967,51 Eur finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Bero“ bankroto byloje.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                  Egidijus Tamašauskas