Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-1024-292-2013].docx
Bylos nr.: 2-1024-292/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Alytaus rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos 188728974 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
BYLOS DĖL PAVELDĖJIMO
Bylos dėl paveldėjimo pagal įstatymą
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka:
Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas

Civ. byla Nr.

Civilinė byla Nr. 2-1024-292/2013

(Proceso Nr. 2-13-3-00571-2013-8)

                  Procesinio sprendimo kategorija 116.1;

                                                                                                                                                        128.2

(S)

 

 

 

 



 

 

 

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. balandžio 18 d.

Alytus

 

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Kvederavičienė,

sekretoriaujant Aldonai Čepukaitienei,

dalyvaujant pareiškėjos J. B. atstovei advokatei Astai Bilinskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir

 

n u s t a t ė :

 

            pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius palikimo priėmimo faktus paveldėjimo tikslu, kad jos tėvas J. B. po jos senelio M. B. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, ir ji po savo tėvo J. B. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.  

Pareiškėja nurodė, kad jos senelis M. B. mirė (duomenys neskelbtini). Jo nuolatinė ir paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini)., jam priklausė šiuo adresu esanti namų valda, susidedanti iš gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato, kiemo statinių. Mirus seneliui M. B., jo sūnus, jos tėvas J. B. buvo pirmos eilės įpėdinis, turintis teisę paveldėti turtą po savo tėvo M. B. mirties. Tėvas po senelio mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Tačiau jis priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nors 1990 metais senelio M. B. sodyboje kilo gaisras ir pastatai nukentėjo, jos tėvas J. B. po senelio mirties ėmėsi priemonių sodybai išsaugoti, užkonservavo statinius, kad vėliau galėtų juos atstatyti, nuolat tvarkydavo namų valdos teritoriją, sodino savo reikmėms daržoves, prižiūrėjo sodą. Tėvas gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, todėl dažnai lankėsi sodyboje, stengėsi daryti viską, kad sodyba nesunyktų, pagal savo finansines galimybes po truputį pradėjo rūpintis statybinėmis medžiagomis, reikalingomis sodybai atkurti. Po tėvo mirties nei ji, nei motina M. B., nei sesuo R. R. dėl tėvo palikimo į notarų biurą nesikreipė. Jos brolis A. B. miręs (duomenys neskelbtini), brolis N. B. miręs (duomenys neskelbtini). Sesuo R. R. mirė (duomenys neskelbtini). Jie vaikų neturėjo. Ji po tėvo mirties, žinodama, kaip svarbu tėvui buvo išsaugoti ir atstatyti senelio M. B. sodybą, pradėjo ja rūpintis, kaip anksčiau rūpinosi tėvas. Ji nuolat lankėsi ir dabar lankosi sodyboje, tvarko teritoriją, samdo žmones, kad namų valda būtų nušienauta, neleidžia sunykti statiniams, rūpinasi, kad jie ir toliau būtų tinkamai užkonservuoti, planuoja sodybą atstatyti. Kad galėtų vykdyti statybos atkūrimo darbus, reikalinga parengti projektą, gauti atitinkamus įvairių institucijų suderinimus ir leidimus, tačiau negali to padaryti, kadangi nėra įforminusi palikimo priėmimo. Po senelio M. B. mirties jos tėvas J. B., o po jo mirties - ji pradėjo sodybą (duomenys neskelbtini) valdyti kaip savo, rūpinosi jos išsaugojimu, tvarkymu, ji yra pasiruošusi sodybą atstatyti. Patvirtinančio dokumento, kad tėvas J. B. po senelio M. B. mirties, o ji - po tėvo J. B. mirties priėmė palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti, nėra, o šie faktai turi juridinę reikšmę, nes tik tuomet jai bus išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Nėra galimybės kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turinčius faktus, todėl šie juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini teisme.

Pareiškėja J. B. teismo posėdyje nedalyvavo, ją atstovauja advokatė Asta Bilinskienė (b.l. 6), kuri pareiškimą palaikė.

Suinteresuotas asmuo M. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą jai pranešta laiku ir tinkamai (b.l. 54). Atsiliepime į pareiškimą ji prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodo, kad su pareiškimu ji sutinka (b.l. 51).

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą pranešta laiku ir tinkamai. (b.l. 56). Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodo, jog juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštaraus, jeigu pareiškėja pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins išsamiais ir pagrįstais, prašo nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant (b.l. 43-44).

Byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad M. B., miręs (duomenys neskelbtini) (b.l. 11), yra pareiškėjos senelis, jos tėvo J. B. tėvas (b.l. 13, 16). Pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 14).  Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po pareiškėjos senelio M. B. mirties liko jam priklausęs turtas – sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), kurį po senelio mirties priėmė, faktiškai jį pradėdamas valdyti, pareiškėjos tėvas J. B., o po jo mirties – pareiškėja. Jie tvarkė sodybos teritoriją, rūpinosi statiniais, prižiūrėjo sodą. Palikimo priėmimo faktas nustatytinas ir remiantis kitais rašytiniais įrodymais – 2013-02-26 Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro liudijimais, notarinio registro Nr. 1219 ir Nr. 1221, iš kurių matyti, kad paveldėjimo bylos į M. B. ir J. B. palikimą neužvestos (b.l. 7, 8), 2013-02-18 Alytaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštu, iš kurio matyti, kad M. B. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), jo sūnus J. B. iki mirties taip pat gyveno (duomenys neskelbtini). (b.l. 9), duomenimis iš Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo (duomenys neskelbtini) kaimo 1980-1990 m. ūkinių knygų (b.l. 21-23), Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 60/29962 (b.l. 27-34), 2013-02-21 Nekilnojamojo turto registro pažymėjimu (b.l. 36-37), kurie patvirtina, kad sodyba, esanti (duomenys neskelbtini)., priklausė M. B.. 

Suinteresuoti asmenys neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytojos M. V. ir Ona I. K., kurios parodė, kad yra Baranauskų kaimynės, sodyboje, kur gyveno M. B., likę namo pamatai, yra sodas, viskuo rūpinasi pareiškėja, kuri nori atstatyti namus. Liudytojų parodymais netikėti nėra pagrindo, jie nekelia abejonių dėl pareiškėjos prašomų nustatyti faktų buvimo.

Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 str. 1 d., numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, palikimas atsirado M. B. mirties momentu -(duomenys neskelbtini) ir J. B. mirties momentu – (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.). Įvertinus visus aptartus įrodymus visumoje, darytina išvada, kad nors pareiškėjos tėvas J. B. po jo tėvo M. B. mirties, o pareiškėja – po savo tėvo J. B. mirties palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau po M. B. mirties jo turtą priėmė pareiškėjos tėvas J. B., faktiškai pradėdamas jį valdyti, o po J. B. mirties jo turtą priėmė pareiškėja, faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitokiu būdu gauti šiuos faktus patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktai nustatytini teismine tvarka. Turintys juridinę reikšmę faktai nustatytini paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., 448 str., teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo tikslu, kad J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo M. B. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo tikslu, kad J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. B. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

 

                  

Teisėja                                                                                                                  Dalia Kvederavičienė