Civilinė byla Nr. e2-929-567/2022

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00136-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.2.6.12.2; 3.1.7.6.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Transvitas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atmestas prašymas priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minaras“ prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vytulio autoservisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. S. , uždaroji akcinė bendrovė „Transvitas“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vytulio autoservisas“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Faktas“. Ši nutartis įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 29 d.

2.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. liepos 11 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Minaras“ pareiškimą tenkino: pripažino UAB „Vytulio autoservisas“ bankrotą tyčiniu, kaltu dėl tyčinio bankroto sukėlimo pripažino UAB „Vytulio autoservisas“ direktorių A. S., priteisė iš suinteresuoto asmens A. S. pareiškėjai UAB „Minaras“ 863 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       Suinteresuotas asmuo UAB „Transvitas“ 2022 m. liepos 20 d. pateikė prašymą priimti papildomą nutartį ir priteisti iš pareiškėjos UAB „Minaras“ bylinėjimosi išlaidas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

4.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. liepos 25 d. nutartimi netenkino suinteresuoto asmens UAB „Transvitas“ prašymo priimti papildomą nutartį.

5.       Teismas nustatė, kad UAB „Transvitas“ dalyvavo ne pareiškėjos UAB „Minaras“, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas pripažinti UAB „Vytulio autoservisas“ bankrotą tyčiniu, o priešingoje pusėje, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos UAB „Transvitas“ naudai nepriteisiamos.

6.       Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl nėra pagrindo priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Suinteresuotas asmuo UAB „Transvitas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą priimti papildomą nutartį ir priteisti jai 2 1780 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos UAB „Minaras“.

8.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      UAB „Transvitas“ į bylą buvo įtraukta išimtinai tik dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių apie tariamą UAB „Vytulio autoservisas“ veiklos perkėlimą į UAB „Transvitas“, todėl viso proceso metu UAB „Transvitas“ gynėsi tik nuo pareiškėjos argumentų.

8.2.                      Nors Šiaulių apygardos teismas UAB „Vytulio autoservisas“ bankrotą pripažino tyčiniu, tačiau aplinkybės dėl bendrovės veiklos perkėlimo į UAB „Transvitas“ nepasitvirtino. Nepaisant to, kad nutartis iš esmės palanki UAB „Transvitui“, tačiau teismas, priimdamas nutartį pripažinti bankrotą tyčiniu, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.

8.3.                      Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti papildomą nutartį ir priteisti UAB „Transvitas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tokia situacija neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nes UAB „Transvitas“, iš esmės byloje apgynusi savo įrodinėtą poziciją, turi teisę ir į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nepasitvirtinus pareiškėjos UAB „Minaras“ įrodinėtoms aplinkybėms, dėl kurių UAB „Transvitas“ buvo įtraukta į bylą, pareiškėja privalo prisiimti pareigą atlyginti išimtinai dėl jos procesinio elgesio UAB „Transvitas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.4.                      Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų dėl esminių aplinkybių, kuriomis UAB „Transvitas“ grindė prašymą priimti papildomą nutartį, ir tik formaliai konstatavo, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos suinteresuotam asmeniui UAB „Transvitas“ nepriteisiamos.

9.       Pareiškėja UAB „Minaras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti pareiškėjai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10.       Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Šiaulių apygardos teismas, priimdamas nutartį UAB „Vytulio autoservisas“ bankrotą pripažinti tyčiniu, apeliantei nepriteisė bylinėjimosi išlaidų ne todėl, kad pamiršo, o todėl, kad šį prašymą laikė nepagrįstu. Apeliantė, nesutikdama su minėta nutartimi, turėjo teisę ją skųsti apeliacine tvarka, o ne prašyti priimti papildomą nutartį.

10.2.                      Nors apeliantė atsiliepime daugiausiai išdėstė aplinkybių, susijusių su likviduojamos dėl bankroto bendrovės veiklos perkėlimu, tačiau kituose procesiniuose dokumentuose su pareiškimu pripažinti UAB „Vytulio autoservisas“ bankrotą tyčiniu iš esmės nesutiko, prašė jį atmesti. Tai leidžia daryti išvadą, kad apeliantė palaikė atsakovės ir suinteresuoto asmens A. S. poziciją, nedarydama jokių išlygų dėl bylos baigties.

10.3.                      Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, Šiaulių apygardos teismas, priimdamas nutartį pripažinti UAB „Vytulio autoservisas“ bankrotą tyčiniu, rėmėsi aplinkybe dėl atsakovės ir apeliantės ryšio, taip pat dėl likviduojamos dėl bankroto bendrovės darbuotojų perkėlimo pas apeliantę, todėl nėra pagrindo teigti, kad nutartis pripažinti bankrotą tyčiniu apeliantei palanki.

10.4.                      Pagal nuosekliai suformuotą teismų praktiką suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik tuo atveju, jeigu teismo sprendimas priimtas tos šalies, kurios pusėje jis dalyvavo procese, naudai, todėl teismas pagrįstai nepriteisė apeliantei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

10.5.                      Pareiškėja procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, apeliantė į bylą įstojo savo iniciatyva, todėl būtų neteisinga ir nesąžininga, jeigu patenkinus pareiškėjos prašymą bankrotą pripažinti tyčiniu, iš pareiškėjos vis tiek būtų priteistos apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino prašymo priimti papildomą nutartį, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

12.       CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje nutartį, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą nutartį, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. 

13.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 277 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad papildomos nutarties priėmimo galimybė siejama su teismo procesinio sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus procesinį sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

14.       Aptartas teisinis reguliavimas lemia, kad papildoma nutartis teismo priimama tada, kai paskelbtame procesiniame sprendime neišspręstas kuris nors iš CPK 277 straipsnyje nurodytų klausimų, nors pagal įstatymą tai turėjo būti padaryta. Papildomo sprendimo institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo procesinio sprendimo trūkumams ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).

15.       Nagrinėjamu atveju UAB „Transvitas“ 2022 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą įtraukti ją į bylą suinteresuotu asmeniu ir nustatyti terminą pateikti atsiliepimą į UAB „Minaras“ pareiškimą pripažinti bankrotą tyčiniu. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. balandžio 6 d. UAB „Transvitas“ prašymą patenkino.

16.       Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo proceso metu UAB „Transvitas“ nesutiko su UAB „Minaras“ pareiškimu pripažinti UAB „Vytulio autoservisas“ bankrotą tyčiniu, prašė jo netenkinti.

17.       Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartimi UAB „Vytulio autoservisas“ bankrotas pripažinta tyčiniu. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-914-567/2022 ši pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

18.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

19.       CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas. Taigi, suinteresuotas asmuo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyja tuo atveju, jeigu priimtas sprendimas (nutartis) jam yra palankus.

20.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartis UAB „Vytulio autoservisas“ bankrotą pripažinti tyčiniu palanki apeliantei, nes apeliantė nesutiko su pareiškimu bankrotą pripažinti tyčiniu, palaikydama UAB „Vytulio autoservisas“ buvusio vadovo poziciją. Nors apeliantė pateikė argumentus dėl UAB „Vytulio autoservisas“ veiklos (ne)perkėlimo į UAB „Transvitas“, tačiau tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad minėta nutartis yra palanki apeliantei.

21.       Juridinio asmens bankrotas tyčiniu gali būti pripažintas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnyje nustatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Vytulio autoservisas“ nemokia tapo dėl tikslingų valdymo organų veiksmų, sumažinant likvidų bendrovės turtą, tikslingai mažinant bendrovės gaunamas pajamas ir galimybę vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, turint tikslą nebetęsti veiklos. Tai atitinka JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinio bankroto apibrėžimą, t. y. juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

22.       Pažymėtina, kad, pripažinus juridinio asmens bankrotą tyčiniu vienu iš JANĮ 70 straipsnyje nustatytu pagrindu, dėl kitų pagrindų (esant pareiškime nurodytiems požymiams) teismas neturi pareigos pasisakyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis Nr. e2-254-450/2022). Taigi, vien tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartimi nėra konstatuotas UAB „Vytulio autoservisas“ veiklos perkėlimas į UAB „Transvitas“, negali būti vertinama, jog apeliantei yra palanki nutartis pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog UAB „Vytulio autoservisas“ siekė išvengti sumokėti skolą UAB „Minaras“ naudai, grindė ir ta aplinkybe, jog didžioji dalis darbuotojų perėjo dirbti į susijusią bendrovę, t. y. UAB „Transvitas“, kurios akcininkė R. L. yra UAB „Vytulio autoservisas“ akcininko D. L. sutuoktinė.

24.       Nors Šiaulių apygardos teismas 2022 m. liepos 11 d. nutartimi pripažindamas UAB „Vytulio autoservisas“ bankrotą pripažinti tyčiniu dėl apeliantės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepasisakė, tačiau skundžiamos nutarties argumentai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas apeliantei bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, nes padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė tokios teisės neįgijo.

25.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė į bylą suinteresuotu asmeniu įstojo savo iniciatyva, teismo procese dalyvavo UAB „Vytulio autoservisas“ buvusio vadovo pusėje, prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu nepalaikė visa apimtimi, apeliantė ir juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, yra susijusios bendrovės, o aplinkybė dėl darbuotojų perėjimo dirbti pas apeliantę, įvertinta kaip viena iš aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog UAB „Vytulio autoservisas“ siekė išvengti sumokėti skolą UAB „Minaras“, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taigi, apeliantės prašymas priimti papildomą nutartį netenkintas pagrįstai.

26.       Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje aiškiai ir suprantama nurodytos priežastys, dėl kurių netenkintas apeliantės prašymas priimti papildomą nutartį, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad nutartis nemotyvuota.

27.       Byloje nenustatyta, kad pareiškėjos procesinis elgesys būtų netinkamas ar nesąžiningas, todėl atitinkamai nėra ir pagrindų, dėl kurių teismas galėtų nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1– 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

28.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

29.       Apeliantės atskirasis skundas netenkinamas, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėja UAB „Minaras“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

30.       Prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėja UAB „Minaras“ nurodė, kad patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai sumokėti, kurias sudaro atsiliepimų parengimas į apeliantų atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. nutarties (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-914-567/2022) ir 2022 m. liepos 25 d. nutarties. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė 2022 m. rugpjūčio 10 d. sąskaitą už teisinę pagalbą, serija KG Nr.2022-062, ir 2022 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo nurodymą.

31.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atskirieji skundai dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. liepos 25 d. nutarčių išnagrinėti atskirose bylose, daro išvadą, jog pareiškėja nagrinėjamoje byloje patyrė 350 Eur išlaidų. Ši išlaidų suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių, todėl iš apeliantės priteistina pareiškėjai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Transvitas“ (juridinio asmens kodas 304404687) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Minaras“ (juridinio asmens kodas 304693708).

Teisėja                                                          Neringa Švedienė