Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-510-280-2011].doc
Bylos nr.: 2S-510-280/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pirmosios instancijos teismo

Pirmosios instancijos teismo                        Civilinė byla Nr. 2S-510-280/2011

teisėjas Arvydas Jasonas                                   teisminio pr. Nr. 2-08-3-08335-2010-5              

                                                                            Procesinio sprendimo kategorija:

                                                             116.5.3;121.14;122.3;122.4;

 

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. liepos 7 d.

Panevėžys

 

                Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,

        kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja)

     teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Veeko“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Almos Gražytės ieškinį atsakovui UAB „Veeko“ dėl neišmokėtų išmokų susijusių su darbo santykiais, ir

 

n u s t a t ė:

          

   ieškovė A. Gražytė prašė priteisti iš atsakovo UAB „Veeko“ 3908 Lt darbo užmokesčio, įstatymo nustatytus delspinigius, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką ir visas bylinėjimosi išlaidas.

   2011 m. vasario 23 d. į teismo posėdį neatvyko atsakovo UAB „Veeko“ atstovas, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių ir iš atsakovo UAB „Veeko“ priteisė 6 188,03 Lt darbo užmokesčio ir kompensacijos neatskaičius mokesčių, 5463,50 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį neatskaičius mokesčių bei 350 Lt žyminio mokesčio ir 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

        Atsakovas UAB „Veeko“ prašė peržiūrėti 2011-02-23 sprendimą už akių, jį panaikinti ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Sprendimą už akių prašė peržiūrėti tuo pagrindu, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės dalyvauti teismo posėdyje. Atsakovo įmonės generalinis direktorius per vėlai sugrįžo iš darbinės komandiruotės, jį pavaduojantis asmuo nebuvo informuotas apie civilinės bylos nagrinėjimą, taip pat apie vėlavimą negalėjo informuoti teismo. Nurodė, kad tiksliais buhalteriniais apskaičiavimais A. Gražytei likęs įsiskolinimo atlyginimo ir atostoginių kompensacijos yra 2967,93 Lt.

            Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-05-30 nutartimi pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad juridinio asmens vadovo komandiruotė nėra pateisinama ir svarbi priežastis, kadangi UAB „Veeko“ galėjo atstovauti kitas asmuo. Konstatavo, kad atsakovas, taip pat, nepateikė teismui įrodymų dėl negalėjimo dalyvauti 2011-02-23 teismo posėdyje, todėl netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nepripažino atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis svarbiomis. Nurodė, kad atsakovas iš dalies pripažino ieškovės ieškinį, tačiau su ieškove savalaikiai nebuvo atsiskaityta, kadangi ši pilnai neatsiskaitė su atsakovu. Bylos nagrinėjimo metu 2011-01-26 buvo skirtas parengiamasis posėdis, kuriame šalys buvo informuotos apie taikaus ginčo išsprendimą būdą, todėl atsakovas turėjo pakankamai laiko atskleisti savo argumentus, pateikti atsikirtimus bei įrodymus. Visi argumentai, kuriais atsakovas pagrindė savo poziciją byloje dėl ieškinio pagrįstumo, buvo pateikti kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jie ieškovės reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. 

             Atskiruoju skundu atsakovas UAB “Veeko” prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad atsakovo UAB „Veeko“ atstovas, generalinis direktorius V. Narkūnas, neatvyko į teismo posėdį dėl objektyvių priežasčių – ne laiku (per vėlai) sugrįžo iš darbinės komandiruotės iš Kanados įmonės, kurios filialas yra Poznanės mieste, Lenkijos Respublikoje, grižo tik 2011-02-23 po pietų, jį pavaduojantis asmuo nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teigia, kad į Panevėžio miesto apylinkės teismą turėjo būti atsiųstas raštas dėl susidariusios situacijos dėl negalėjimo atvykti į posėdį. Nurodo, jog nesutinka su faktinių civilinės bylos duomenų vertinimo. Su ieškove savalaikiai nebuvo atsiskaityta, kadangi pati ieškovė pilnai neatsiskaitė. Atleidimo dienai nebuvo apskaičiuotas jai priklausantis darbo užmokestis bei kitos priklausančios išmokos, tačiau tai atlikus, ieškovė nebebuvo randama savo gyvenamojoje vietoje, dėl ko siuntė raštus ieškovei jos žinomu adresu su prašymu atvykti dėl galutinio atsiskaitymo. Ieškovė į išsiųstus raštus nereagavo. A. Gražytei neiškomėtas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas sudaro 2967,93 Lt ir ši suma yra deponuota ir gali būti nedelsiant išmokama ieškovei, jei pastaroji atvyktų pas atsakovą.

               Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. Gražytė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-30 nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „Veeko“ direktorius komandiruotėje buvo 2011 m. vasario 20-22 dienomis, todėl teismo posėdžio dieną 2011-02-23 jis jau turėjo būti Lietuvoje ir dalyvauti teismo posėdyje. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo elgesį viso civilinės bylos nagrinėjimo metu, t.y. jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei įrodymų, nedalyvavo parengiamajame teismo posėdyje. Teigia, kad jokių spec. rūbų ir inventoriaus atsakovas per visą darbo laiką įmonėje nebuvo išdavęs. Vienintelės medžiaginės pirštines, kurias gavo iš atsakovo suplyšo po poros savaičių darbo, todėl nuo to laiko darbo metu naudojo tik savus įrankius. Teigia, kad ji bandė susisiekti su atsakovu, tačiau nuvykus jai pasakydavo, kad direktoriaus šiuo metu nėra ir jis yra išvykęs.      

               Atskirasis skundas tenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-30 nutartis naikintina ir ginčo klausimas išspręstinas iš esmės.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

             Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių tuo pagrindu, jog atsakovas (jo atstovas) neatvyko į teismo posėdį, kai apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo tinkamai pranešta, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Sprendimu už akių buvo iš dalies tenkintas ieškovės A. Gražytės ieškinys, pareikštas atsakovui UAB „Veeko“ dėl piniginių sumų susijusių su darbo santykiais priteisimo.

            CPK 287 str. nustato, jog neatvykusi į teismo posėdį šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šiuo šalies procesiniu dokumentu pradedama CPK 288 str. nurodyta procedūra – sprendimo už akių peržiūrėjimas. Pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių nėra apeliacinis skundas, nes neperkelia bylos nagrinėjimo į aukštesnės instancijos teismą. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.).

              Atsakovas UAB “Veeko” pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau pirmosios instancijos teismas šio pareiškimo netenkino, nustatęs, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra pateikta teismui jokių naujų ar reikšmingų įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui pagrįstumui, o atsakovo neatvykimą į teismo posėdį nepripažino svarbia aplinkybe, todėl sprendimo už akių nepanaikino. CPK 246 str. 2 d. numato sprendimo už akių priėmimo galimybę, kai byla nagrinėjama teismo posėdyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad tuo atveju, kai byla nagrinėjama teismo posėdyje ir į šį posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai pranešta, ieškovo prašymu, teismas priima sprendimą už akių. Iš bylos medžiagos matyti, kad apie 2011-02-23 teismo posėdį atsakovui ir jo atstovui buvo pranešta tinkamai (b.l. 19), tačiau į jį neatvyko atsakovas, todėl pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į atsakovo pasyvumą turėjo formalią teisę, ieškovei prašant, priimti sprendimą už akių. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos respublikos generalinis prokuroras v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2008; kt.).

            Apeliantas sprendimo už akių neteisėtumą argumentuoja su pareiškimu pateiktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių, padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir mano, kad priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui įtakos gali turėti į bylą pateiktų įrodymų bei su jais susijusių aplinkybių aiškinimasis bei vertinimas. Iš prašomo peržiūrėti sprendimo už akių matyti, kad teismas, iš dalies patenkindamas ieškovės reikalavimus, vadovavosi ieškovės paaiškinimais bei Sodros pažyma ir darė išvadą, kad A. Gražytei  nuo 2010-05-01 iki 2010-10-06 atsakovas yra skolingas 6188,03 Lt, tuo tarpu atsakovas pateikė įrodymus, jog neišmokėtas darbo užmokestis bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas sudaro 2967,93 Lt (b.l. 35,36). Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instncijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, nesiaiškino ir nevertino atsakovo pateiktų dokumentų dėl ieškovei neišmokėto darbo užmokesčio bei kompensacijos dydžio ir kitų atsakovo prieštarvime nurodytų svarbių teismo teisingam procesiniam sprendimui priimti aplinkybių. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino nagrinėjant atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismui šių aplinkybių nesiaiškinus, laikytina, kad neišsiaiškintos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, nepakankamai ištirti bei įvertinti įrodymai, todėl atsakovo įrodymai bei aplinkybės gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti ginčą, todėl negali vertinti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių.

            Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2011-05-30 nutartį, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-02-23 sprendimo už akių peržiūrėjimo ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-02-23 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

               Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti.

               Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti civilinę bylą pagal ieškovės Almos Gražytės ieškinį atsakovui UAB „Veeko“ dėl neišmokėtų išmokų susijusių su darbo santykiais nagrinėti iš naujo Panevėžio miesto apylinkės teismui.

 

 

 

 

 

 

                 Teisėjai                                          Romualdas Januška

                                                               

                                                                         Laimantas Misiūnas

 

                                                                         Laimutė Sankauskaitė