Civilinė byla Nr. e2YT-36660-592/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30728-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1;
3.4.5.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo F. B..
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinės J. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja nurodė, kad ji yra M. B. ir J. B. dukra. Pareiškėjos tėvai 2010 m. gegužės 10 d. pasirašė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo kiekvienas sutuoktinis kitam palieka visą savo turtą. Bendrajame sutuoktinių testamente sutuoktiniai susitarė, kad po pergyvenusio sutuoktinio mirties visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas paliekamas lygiomis dalimis sutuoktinių vaikams. Tėvui mirus įstatymų nustatyta tvarka pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto 42-ąjį notarų biurą dėl mirusiojo M. B. palikimo priėmimo. 2020 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto 42-jame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo pagal testamentą byla.
Paaiškino, kad valstybės įmonėje „Registrų centras“ M. B. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas įgytas santuokoje (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)) su J. B..
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. B.. Po žmonos laidotuvių labai pablogėjo M. B. sveikata, dėl to jis negalėjo nustatytu laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Po žmonos J. B. mirties M. B. ir toliau gyveno bute (duomenys neskelbtini), naudojosi mirusiajai priklausiusia buto dalimi bei kitu turtu, pagal galimybes prižiūrėjo ir tvarkė namų buitį, mokėjo visus mokesčius.
Suinteresuotas asmuo F. B. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą patenkinti.
Pareiškimas tenkintinas.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra M. B. ir J. B. dukra.
M. B. ir J. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). 2010 m. gegužės 10 d. M. B. ir J. B. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo kiekvienas sutuoktinis kitam palieka visą savo turtą. Testamentu sutuoktiniai susitarė, kad po pergyvenusio sutuoktinio mirties visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas paliekamas lygiomis dalimis sutuoktinių vaikams – sūnui F. B. ir dukrai E. J..
J. B. mirė (duomenys neskelbtini).
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, M. B. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 1995 m. rugpjūčio 16 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma) bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 1994 m. lapkričio 16 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis).
Testamentų registro duomenimis, mirusiosios J. B. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).
M. B. mirė (duomenys neskelbtini).
Po M. B. mirties 2020 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto 42-ame notaro biure užvesta paveldėjimo byla (dėl paveldėjimo kreipėsi testamentinė įpėdinė E. J.).
Iš 2020 m. spalio 27 d. sodininkų bendrijos „Žalgiris2“ pažymos matyti, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas finansinių įsipareigojimų bendrijai neturi. Vilniaus 365 daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vilnelės“ 2020 m. spalio 19 d. pažymoje nurodyta, kad po J. B. mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi M. B.; įsiskolinimų už karštą vandenį, šildymą ir kitas paslaugas neturėjo.
Pareiškėjos teigimu, M. B. po sutuoktinės J. B. mirties priėmė jos turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. po žmonos mirties jis toliau gyveno bute (duomenys neskelbtini), naudojosi mirusiajai priklausiusia buto dalimi bei kitu turtu, prižiūrėjo ir tvarkė namų buitį, mokėjo visus mokesčius.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. B. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti J. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. M. B. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. B. po J. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pareiškėjai juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas M. B. palikimui priimti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Patenkinti pareiškėjos E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas M. B. palikimui priimti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Igoris Kasimovas