Civilinė byla Nr. e2A-1958-343/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08512-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ūkininko E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „East West Agro“ ieškinį atsakovui ūkininkui E. K. dėl netesybų priteisimo. 

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo priteisi 4 954,95 Eur netesybas, 8 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Nurodė, jog tarp šalių 2018 07 17 buvo sudarytos dvi pirkimo–pardavimo sutartys Nr. EWA-180717KR ir Nr. EWA-180717KR-1. Pagal sutartis ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovas nupirkti kultivatorių (duomenys neskelbtini) už 11 858 Eur ir pakabinamą sėjamąją (duomenys neskelbtini) už 21 175 Eur. Avansas pagal sutartis turėjo būti sumokėtas iki 2018 07 23, likusi prekių kaina – per 30 dienų po prekių pristatymo. Prekės turėjo būti pristatytos atsakovui iki 2018 07 30. Nors atsakovas prisiėmė pareigą sumokėti sutartyse nustatytą prekių kainą ir priimti prekes, tačiau neįvykdė jokių pagal sutartis prisiimtų įsipareigojimų. Pagal sutarčių 4.3 papunktį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas grubiai pažeidė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, šalys nebeturi vykdyti sutarčių, o atsakovas privalo sumokėti ieškovei 15 procentų nuo sutartyse nurodytos prekių vertės baudą, kuri yra 4 954,95 Eur.

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 05 16 preliminariu sprendimu ieškovės reikalavimus patenkino. Atsakovas pateikė prieštaravimus, prašydamas preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį dėl netesybų atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šalys žodžiu susitarė, jog atsakovas įsigis sutartyse nurodytas prekes, jei gaus finansavimą. Finansavimo gauti nepavyko. Ieškovės į bylą pateiktas 2018 11 21 raštas patvirtina, kad šalys prekių pirkimą–pardavimą siejo su finansavimo gavimu. Atsakovas tvirtina, jog ieškovė nepagrįstai prašo sumokėti baudą pagal sutarčių 4.3 papunktį. Teigia, jog ieškovė ieškinį grindžia piniginio reikalavimo sumokėti avansą ir prekių kainą nevykdymu, o nurodytas papunktis yra susijęs su atsisakymu priimti prekes, kai tuo tarpu atsakovas prekių priimti neatsisakė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 08 02 galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2019 05 16 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

5.       Konstatavo, kad baudos taikymui yra būtina šių dviejų sąlygų visuma: pirkėjas turi nepriimti prekės; pardavėjas dėl to turi atsisakyti perduoti prekę ir (ar) nutraukti sutartį. Nustatė, kad sutartis ieškovė nutraukė vienašališkai, sutartyse nustatyta tvarka, išsiųsdama atsakovui rašytinį pranešimą, kuriame buvo nurodytas ir sutarčių nutraukimo pagrindas – prekių nepristatymas, atsakovui negalint jų priimti. Atsakovas šio vienašalio sutarties nutraukimo neginčijo, todėl teismas laikė, jog jis sutiko su sutarčių nutraukimo faktu ir pranešime nurodytu nutraukimo pagrindu.

6.       Taipogi teismas nustatė, kad pagal sutartis atsakovas įsipareigojo priimti prekes paskutinę jų pristatymo dieną – 2018 07 30. Taigi tuo atveju, jei dėl prekių nepateikimo būtų atsakinga ieškovė, atsakovas būtų raginęs ieškovę vykdyti šį jos sutartimis prisiimtą įsipareigojimą. Byloje duomenų, kurie galėtų patvirtinti tokią aplinkybę, nėra, todėl teismas nesutiko su atsakovo prieštaravimų argumentu, kad jis negali būti laikomas nepriėmusiu ar atsisakiusiu priimti prekes. Nurodė, jog atsakovas neturėjo lėšų prekėms įsigyti, tačiau tikėjosi gauti iš kredito įstaigų finansavimą. Atsakovas, negavęs finansavimo, prarado interesą prekes priimti ir už jas sumokėti. Tokia situacija, teismo įsitikinimu, suteikia ieškovei teisę taikyti sutarčių 4.3 papunktį ir reikalauti jame nustatytos sutartinės atsakomybės.

7.       Konstatavo, jog atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės reikalavimus, nesirėmė tuo, kad netesybos yra neprotingai didelės. Sutartis pasirašė verslininkai (pardavėjas ir ūkininkas). Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad turi sandorių (įskaitant ir didelės vertės) sudarymo patirties. Sutartis atsakovas sudarė laisva valia. Sutarčių 8.2 papunktyje abi sutarčių šalys patvirtino, kad sutartyse nustatyti baudų dydžiai yra protingi, sąžiningi, atskirai aptarti abiejų šalių ir laikomi minimaliais nuostoliais, nereikalaujančiais jokio papildomo įrodinėjimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 08 02 galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Byloje nėra jokių ieškovės prašymų/pranešimų priimti prekes, todėl nesant duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė perdavė/siekė perduoti prekes atsakovui, o atsakovas atsisakė jas priimti/nepriėmė, nebuvo pagrindo teigti, kad ieškovei kilo pareiga reikalauti delspinigių atlyginimo vadovaujantis sutarties 4.3. papunkčiu. 

8.2.       Ne sutarčių 4.3, o sutarčių 3.3 papunktyje yra nustatytos avanso nesumokėjimo teisinės pasekmės. Atsakovo nuomone, tik po avanso sumokėjimo gali būti sprendžiama dėl baudos sumokėjimo pagal sutarčių 4.3 papunktį. Ieškovės į bylą pateiktas 2018 11 21 raštas patvirtina, kad šalys prekių pirkimą–pardavimą siejo su finansavimo gavimu. Atsakovas negali būti laikomas nepriėmusiu ar atsisakiusiu priimti prekes, nes, negavęs finansavimo, neturėjo galimybės sumokėti avansą.

9.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2019 08 02 galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Atsakovo argumentas, jog, negavęs finansavimo, jis neturėjo galimybės sumokėti avansų, nepanaikina jo, kaip pirkėjo, prisiimtų įsipareigojimų ieškovei ir neatleidžia nuo sutartinės civilinės atsakomybės taikymo.

9.2.       Prekės perdavimas yra fiksuojamas prekės perdavimo – priėmimo akte, todėl vien tokio akto nebuvimas yra įrodymas, jog prekė nebuvo priimta. Ieškovė niekada nevengė perduoti atsakovui prekių – priešingai, jos nebuvo perduotos būtent dėl atsakovo neveikimo ir kaltės. Pažymi, jog sutartys buvo nutrauktos tik tada, kai su atsakovu buvo prarastas bet koks kontaktas, t.y. atsakovas bendradarbiauti vengė ir sutarčių vykdyti nebeketino.

9.3.       Atsakovas neprašė sutartimi sulygtų netesybų mažinti, dėl ko laikytina, jog numatytos sutartyse netesybos yra protingos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

12.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl netesybų priteisimo buvo patenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Byloje nustatyta, kad šalys 2018 07 17 sudarė dvi sutartis: Nr. EWA-180717KR, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovui kultivatorių (duomenys neskelbtini) už 11 858 Eur ir Nr. EWA-180717KR-1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovui sėjamąją (duomenys neskelbtini) už 21 175 Eur. Sutartyse nurodytas prekių pristatymo terminas – 2018 07 30. Pagal sutartį Nr. EWA-180717KR iki 2018 07 23 atsakovas įsipareigojo sumokėti 2372 Eur avansą, o likusią prekių kainą – per 30 dienų po prekių pristatymo. Pagal sutartį Nr. EWA-180717KR-1 atsakovas įsipareigojo sumokėti 4 235 Eur avansą taip pat iki 2018 07 23, o likusią sumą per 30 dienų po prekės pristatymo. Sutarčių 3.2. papunktyje nustatyta, kad tiek, kiek pradelsiamas avanso mokėjimo terminas, tiek ieškovė turi teisę pratęsti prekės pristatymo terminą. Ieškovė taip pat turi teisę vykdyti sutartį ir negavusi sutarto avanso iš atsakovo. Tai, kad ieškovė šia teise pasinaudojo ir prekes nutarė perduoti ir negavusi avanso, patvirtina į bylą pateiktas 2018 11 21 prašymas „Dėl tinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo“, kuriame atsakovas buvo raginamas įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

14.       Ieškovė reikalavimą dėl baudos sumokėjimo grindė sutarčių 4.3 papunkčiu, kuriame nurodoma, jog jeigu pirkėjas laiku nepriima prekės ar nepagrįstai atsisako priimti prekę, jis privalo mokėti pardavėjui delspinigius, kurių dydis sudaro 0,08 procento nuo visos prekės kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Jeigu pirkėjas nepriima prekių ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų nuo prekės pristatymo termino pabaigos, tai pardavėjas turi teisę atsisakyti perduoti prekes ir (ar) vienašališkai nutraukti sutartį, pateikdamas rašytinį pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą. Sutartis laikoma nutraukta praėjus 5 dienoms nuo nurodyto vienašalio pranešimo pateikimo pirkėjui dienos. Nutraukus sutartį ir (ar) pardavėjui atsisakius perduoti prekę pirkėjui, pardavėjas preke gali disponuoti savo nuožiūra. Aptartu atveju, kai pirkėjas nepriima prekės, o pardavėjas dėl to atsisako perduoti prekę ir (ar) nutraukia sutartį, pirkėjas už netinkamą įsipareigojimų vykdymą privalo sumokėti pardavėjui baudą, kurios dydis yra lygus 15 procentų visos prekės kainos.

15.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 05 16 preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys dėl netesybų priteisimo buvo patenkintas. Sprendimą grindė šiais motyvais: 1) šalys buvo saistomos prisiimtų sutartinių įsipareigojimų net atsakovui nesumokėjus avansų, t. y. ieškovė turėjo perduoti prekes atsakovui, o atsakovas jas priimti ir sumokėti už jas sutartyse nustatytą kainą; 2) ieškovė sutartis nutraukė vienašališkai, sutartyse nustatyta tvarka, išsiųsdama atsakovui rašytinį pranešimą, kuriame buvo nurodytas ir sutarčių nutraukimo pagrindas – prekių nepristatymas, atsakovui jų negalint priimti (sutarčių 4.3 papunkčio pagrindu). Šio vienašalio sutarties nutraukimo atsakovas neginčijo; 3) atsakovas, sudarydamas sutartis, tinkamai neįvertino savo finansinių galimybių; negavęs finansavimo, prarado interesą prekes priimti ir už jas sumokėti. Tokia situacija suteikia ieškovei teisę taikyti sutarčių 4.3 papunktį ir reikalauti jame nustatytos sutartinės atsakomybės; 4) atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės reikalavimus, nesirėmė, kad netesybos yra neprotingai didelės; sutartis atsakovas sudarė laisva valia.

16.       Prisiimtas sutartines prievoles kiekvienas asmuo turi vykdyti laiku ir tinkamai, t. y. pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, 6.205 straipsnis). 

17.       Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2014; 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2014; 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2014; kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus (subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas), o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas); sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes; aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu; kai ginčo šalys siejamos sutartinių santykių, kilusių iš kelių skirtingų sutarčių, pastarosios, vadovaujantis sisteminiu sutarčių aiškinimo principu, analizuojamos kartu; turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus; pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, sutarties aiškinimo metodo taikymo prioriteto konkrečioje byloje, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018, 54 punktas).

18.       Nagrinėjamu atveju apeliantas laikosi pozicijos, jog nebuvo pagrindo teigti, kad ieškovei kilo pareiga reikalauti delspinigių atlyginimo vadovaujantis sutarties 4.3. papunkčiu, kadangi byloje nėra jokių ieškovės prašymų/pranešimų priimti prekes bei kitų duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė perdavė/siekė perduoti prekes atsakovui, o atsakovas atsisakė jas priimti/nepriėmė. Su šiuo apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Faktą, jog atsakovas prekių nepriėmė, o ieškovė siekė jas perduoti patvirtina į bylą pateikti įrodymai – 2019 03 29 pranešimas dėl sutarties nutraukimo ir netesybų sumokėjimo, kuriame buvo nurodyta, jog prekės nepristatytos dėl to, kad pats atsakovas buvo nurodęs, kad negali prekių priimti. Be to, byloje nėra duomenų, jog po minėto pranešimo gavimo atsakovas būtų reiškęs pretenzijas dėl prekių nepristatymo, taip pat iš byloje esančios medžiagos nenustatyta, kad atsakovas apskritai būtų siekęs bendradarbiauti su ieškove, kas teisėjų kolegijos vertinimu, įrodo, kad atsakovas prekių net neketino priimti. Taipogi sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog tai, kad prekės nebuvo priimtos, patvirtina prekės perdavimo – priėmimo aktų nebuvimas, nes priešingu atveju, priėmus prekes, prekių priėmimo faktas turėtų būti fiksuojamas minėtame dokumente. Atkreiptinas dėmesys ir į ieškovės 2018 11 21 raštą atsakovui, kuriame ieškovė prašo, kad atsakovas nuvyktų į banką iki 2018 11 30 ir pateiktų tinkamos formos paraišką dėl finansavimo gavimo, o to nepadarius, ieškovė inicijuos sutarčių nutraukimą ir reikalaus sumokėti baudą, numatytą sutarčių 4.3 papunktyje.

19.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju minėtų sutarčių nuostatų turinys suponuoja, kad baudai taikyti būtina šių dviejų sąlygų visuma: pirkėjas turi nepriimti prekės; pardavėjas dėl to turi atsisakyti perduoti prekę ir (ar) nutraukti sutartį. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog sutartis ieškovė nutraukė vienašališkai sutartyse nustatyta tvarka, išsiųsdama atsakovui rašytinį pranešimą, jame nurodydama sutarčių nutraukimo pagrindą – prekių nepristatymą, atsakovui negalint jų priimti. Atsakovas vienašalio sutarčių nutraukimo neginčijo, todėl laikytina, jog sutiko su sutarčių nutraukimo faktu bei pranešime nurodytu nutraukimo pagrindu.

20.       Pažymėtina, jog ieškovė ragino atsakovą vykdyti įsipareigojimus, laukė avansinių mokėjimų pagal sutartis, ką patvirtina į bylą pateiktas ieškovės 2018 11 21 prašymas „Dėl tinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo“; nors abi sutartys buvo sudarytos 2018 07 17, tačiau ieškovė jas nutraukė tik 2019 03 29, kai su atsakovu buvo prarastas bet koks kontaktas.

21.       Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog jis negali būti laikomas nepriėmusiu ar atsisakiusiu priimti prekes, nes, negavęs finansavimo, neturėjo galimybės sumokėti avansą. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė nepanaikina jo, kaip pirkėjo, prisiimtų įsipareigojimų ieškovei. Sudarydamas sutartis atsakovas žinojo savo finansines galimybes, todėl jau tuo metu turėjo įvertinti situaciją ir suprasdamas, jog nesugebės įvykdyti sutartyse nurodytų įsipareigojimų, sutarties nesudaryti ar tartis dėl kitokių sutarties sąlygų. Be to, abi šalys sutarčių 8.2. papunktyje patvirtino, jog nustatyti baudų dydžiai yra protingi, sąžiningi, atskirai aptarti abiejų šalių ir laikomi minimaliais nuostoliais, nereikalaujančiais jokio papildomo įrodinėjimo. Kita vertus, jeigu atsakovas jau žinojo, kad sutarčių įvykdyti negalės, jis galėjo tartis su ieškove dėl sutarčių sąlygų pakeitimo, ar sutarčių nutraukimo šalių suderintomis sąlygomis. Tačiau vietoje to, atsakovas nutraukė kontaktą su ieškove.

22.       Apeliantas be kita ko teigia, jog ne sutarčių 4.3, o sutarčių 3.3 papunktyje yra nustatytos avanso nesumokėjimo teisinės pasekmės. Atsakovo nuomone, tik po avanso sumokėjimo gali būti sprendžiama dėl baudos sumokėjimo pagal sutarčių 4.3 papunktį. Teisėjų kolegija, įvertinusi sutarčių turinį, vertina, jog atsakovo minimas sutarčių 3.3. papunktis turėtų būti taikomas tuo atveju, jeigu ieškovė būtų pasinaudojusi jame numatyta teise vienašališkai atsisakyti sutarties, dėl to, kad pirkėjas ilgiau nei 10 dienų po nustatyto termino pabaigos nesumoka sutartyse numatyto avanso. Nagrinėjamu atveju ieškovė sutarčių dėl nesumokėto avanso nenutraukė. Pagal sutarčių 3.2 papunktį ieškovė turėjo teisę pati nuspręsti vykdyti sutartį ir negavusi avanso. Tai reiškia, jog šalys buvo saistomos prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir atsakovui nesumokėjus avansų, t. y. ieškovė turėjo perduoti prekes atsakovui, o atsakovas priimti prekes ir sumokėti už jas sutartyse nustatytą kainą.

23.       Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, atitinka faktinius bylos duomenis bei priimtas nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino ieškovės bei atsakovo pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą palieka nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24.       Atsakovas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :        

            palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. galutinį sprendimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

    Teisėjai                                                                                           Gintautas Koriaginas

                                                                                                            Algimantas Kukalis

                                                                                                             Rūta Palubinskaitė